6.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/31

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2007/468/BUSP

2007 m. birželio 28 d.

dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai jos stebėsenos bei tikrinimo gebėjimams stiprinti ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją, kurios III skyriuje pateiktas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis ES ir trečiosiose valstybėse, sąrašas.

(2)

Europos Sąjunga aktyviai įgyvendina ES strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, pirmiausia teikdama finansinius išteklius daugiašalių institucijų vykdomiems konkretiems projektams remti.

(3)

1996 m. rugsėjo 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) pasirašiusios valstybės nusprendė įsteigti juridinio asmens statusą turinčią parengiamąją komisiją, kuriai pavedama faktiškai įgyvendinti CTBT iki CTBT organizacijos (CTBTO) įsteigimo.

(4)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo (1).

(5)

ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos svarbūs tikslai – CTBT greitas įsigaliojimas ir universalus taikymas bei CTBTO parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo sistemos stiprinimas.

(6)

CTBTO parengiamoji komisija siekia tų pačių tikslų, kurie nurodyti 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse, ir jau yra įsipareigojusi nustatyti priemones, kuriomis būtų galima geriausiai sustiprinti jos tikrinimo sistemą laiku perduodant patirtį CTBT pasirašiusių valstybių personalui, kuris įgyvendina tikrinimo sistemas, ir jį mokant. Todėl CTBTO parengiamajai komisijai reikėtų patikėti šių bendrųjų veiksmų techninį įgyvendinimą.

(7)

2006 m. kovo 20 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2006/243/BUSP (2) dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai mokymo ir gebėjimų stiprinimo tikrinimo tikslu srityse bei įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją.

(8)

2006 m. spalio mėn. Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai įvykdžius branduolinį bandymą, greito CTBT įsigaliojimo svarba ir poreikis kuo greičiau sukurti CTBTO stebėsenos ir tikrinimo sistemą tapo dar akivaizdesni,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

1.   Siekdama nedelsiant ir praktiškai įgyvendinti tam tikras ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos dalis, Europos Sąjunga remia Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiksmus siekiant šių tikslų:

a)

stiprinti CTBTO stebėsenos ir tikrinimo sistemos gebėjimus, taip pat ir radionuklidų aptikimo srityje;

b)

gerinti CTBTO stebėsenos ir tikrinimo sistemos veiklos rezultatus, taip pat ir atliekant bandymus bei patvirtinant patikrinimų vietoje atlikimo tvarką.

2.   Europos Sąjungos remiamais projektais siekiama šių konkrečių tikslų:

a)

teikti paramą gebėjimų kūrimui inertinių dujų stebėsenos ir tikrinimo srityje;

b)

teikti paramą pasirengimui 2008 m. integruotoms pratybų patikrinimų vietoje srityje (IFE08/OSI), jų atlikimui ir įvertinimui.

Projektai vykdomi visų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį pasirašiusių valstybių naudai.

Išsamus projektų aprašymas pateiktas priede.

2 straipsnis

1.   Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda Tarybos generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai (generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis), atsako už šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą. Komisija visokeriopai dalyvauja.

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytus projektus vykdo CTBTO parengiamoji komisija. Ji vykdo šią užduotį kontroliuojant generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, kuris padeda pirmininkaujančiai valstybei narei. Šiuo tikslu generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis su CTBTO parengiamąja komisija sudaro būtinus susitarimus.

3.   Pirmininkaujanti valstybė narė, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pagal savo atitinkamą kompetenciją reguliariai informuoja vieni kitus apie projektus.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 1 670 000 EUR.

2.   Išlaidos, finansuojamos iš 1 dalyje nurodytos sumos, valdomos laikantis Europos bendrijos procedūrų ir taisyklių, taikomų Europos Bendrijų bendrajam biudžetui, išskyrus tai, kad joks išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe.

3.   Komisija prižiūri 2 dalyje nurodytų išlaidų tinkamą valdymą. Šiuo tikslu ji sudaro su CTBTO parengiamąja komisija susitarimą dėl finansavimo, kuris teikiamas dotacijos forma. Susitarime dėl finansavimo nustatoma, kad CTBTO parengiamoji komisija turi užtikrinti ES įnašo matomumą atitinkamai pagal jo dydį.

4.   Komisija stengiasi, kad įsigaliojus šiems bendriesiems veiksmams kuo greičiau būtų sudarytas 3 dalyje nurodytas susitarimas dėl finansavimo. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus, su kuriais susiduriama tame procese, ir susitarimo dėl finansavimo sudarymo datą.

4 straipsnis

Pirmininkaujanti valstybė narė, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, informuoja Tarybą apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimą remdamasi CTBTO parengiamosios komisijos parengtomis reguliariomis ataskaitomis. Šios ataskaitos yra Tarybos atliekamo vertinimo pagrindas. Komisija visokeriopai dalyvauja. Ji teikia informaciją apie šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimo finansinius aspektus.

5 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimą dieną.

Jie netenka galios:

a)

po 15 mėnesių nuo Komisijos ir CTBTO parengiamosios komisijos susitarimo dėl finansavimo sudarymo; arba

b)

po 12 mėnesių nuo jų priėmimo dienos, jei per tą laiką nesudaromas susitarimas dėl finansavimo.

6 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2007 m. birželio 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. GABRIEL

(1)  OL L 302, 2003 11 20, p. 34.

(2)  OL L 88, 2006 3 25, p. 68.

PRIEDAS

ES parama veiklai, susijusiai su Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo gebėjimams stiprinti bei įgyvendinti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimo strategiją

I.   Įvadas

2006 m. spalio mėn. Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (KLDR) pranešus apie branduolinius bandymus, išryškėjo ne tik greitesnio Sutarties įsigaliojimo svarba, bet ir poreikis greitai kurti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) tikrinimo sistemą. Šis įvykis tapo visos Laikinojo techninio sekretoriato (LTS) sistemos išbandymu realiomis sąlygomis ir išryškino potencialią vertę, kurią CTBT pasirašiusioms valstybėms gali užtikrinti pasaulinė tikrinimo sistema. Jis įrodė CTBT tikrinimo priemonių techninį aktualumą, įskaitant patvirtintų ir veiksmingų patikrinimų vietoje (OSI) svarbą. Šiam projekto pasiūlymui LTS nustatė stebėsenos ir tikrinimo gebėjimų elementus, kuriems, atsižvelgiant į patirtį, susijusią su KLDR įvykdytu bandymu, reikia skirti ypatingą dėmesį. Pasiūlymas parengtas daugiausia dėmesio skiriant šiems dviem komponentams:

a)

inertinėms dujoms;

b)

2008 m. integruotoms pratyboms (IFE 08/OSI).

II.   Projektų aprašymas

1.   Projekto komponentas: inertinės dujos; gerinti LTS inertinių dujų matavimų žinias

a)

Šiuo metu jau veikia apytikriai dvi trečiąsias tarptautinės stebėsenos sistemos (IMS) stočių. Sistemos kūrimas laikomas prioritetu, siekiant, kad 2008 m. pradžioje būtų pasiektas iki 90 % sistemos veikimo lygis. KLDR įvykdytą bandymą LTS pagrindinės ir pagalbinės seisminės stotys tinkamai užregistravo; CTBT pasirašiusioms valstybėms buvo pateikti patikimi matavimų rezultatai: įvykio laikas, vieta ir stiprumas. Šiuo metu pasiektas apie 80 % seisminių stočių sistemos sukūrimo lygis.

b)

Tačiau turi būti didinamas stočių, galinčių įsigaliojus Sutarčiai stebėti atitinkamų inertinių dujų kiekį atmosferoje, veikimo lygis. Šiuo metu veikia arba yra statoma 10 prototipinių stočių, o tai atitinka 25 % numatomo skaičiaus įsigaliojimo metu. Šios stotys teikia eksperimentinių ir negalutinių matavimų rezultatus vykdant LTS tarptautinį inertinių dujų eksperimentą. Primenama, kad ši mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa grindžiama keturiomis technologijomis, kurias pasiūlė šios keturios šalys: Prancūzija, Rusija, Švedija ir Jungtinės Valstijos. Po KLDR įvykdyto bandymo daugelis CTBT pasirašiusių valstybių, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, pareiškė nuomonę, kad LTS inertinių dujų kiekio stebėsenos gebėjimus reikia stiprinti.

c)

Inertinių dujų stebėsenai naudojamas fundamentalus ir itin jautrus metodas požeminiams ir povandeniniams branduoliniams sprogimams nustatyti. Iš visų tikrinimo metodų, kartu su radionuklidų dalelių stebėsena, tai yra vienintelis metodas, kuriuo galima neabejotinai įrodyti, kad įvyko branduolinis sprogimas.

d)

Siekiant užtikrinti dabartinių ir būsimų LTS inertinių dujų matavimo gebėjimų kokybę ir tikslumą, ypač svarbu žinoti „inertinių dujų foną“, kurio galima tikėtis kituose pasaulio regionuose, kuriuose šiuo metu nėra stočių. Todėl reikia sukurti inertinių dujų matavimo sistemų nustatytų įvykių skirstymo į kategorijas metodiką. Geriausias būdas tai padaryti ir atsakyti į klausimus dėl tokių „nežinomųjų“ yra inertinių dujų matavimai vietoje. Šiuo metu tarptautinio inertinių dujų eksperimento stotys renka duomenis Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Okeanijoje. Tačiau Pietų Azijoje, Persų įlankoje ir Pietinėje Afrikoje yra branduolinių objektų, tačiau neturima jokių radioaktyvaus ksenono foninių duomenų. Be to, Europoje reikia atlikti matavimus konkrečiose vietose, pvz., netoli radioaktyviuosius vaistus gaminančių gamyklų ar atominių elektrinių.

e)

Šiuo tikslu turėtų būti atliekami matavimai netoli atominių elektrinių ar radioaktyviuosius vaistus gaminančių gamyklų, kad būtų nustatytas skirtumas tarp teorinių išmetimo modelių, vidutinių išmetamų kiekių, apie kuriuos pranešama, ir eksperimentinių realiai išmatuotų rezultatų. Be to, reikia ištirti inertinių dujų foną kituose pasaulio regionuose, kuriuose šiuo metu nėra stočių.

f)

Kad užtikrintų gebėjimų inertinių dujų srityje pirmiau nurodytus būtinus patobulinimus, LTS siekia paramos šiam projektui:

i)

atlikti ne daugiau kaip keturias matavimų vietoje kampanijas, trunkančias iki 4 mėnesių. Kiekvienos kampanijos metu ksenono fonas apytikriai trijų savaičių laikotarpiu registruojamas keliose vietose 500–2 500 kilometrų atstumu nuo pagrindinės stovyklos. Be to, kiekvienoje matavimo vietoje turėtų būti atliekami foniniai matavimai naudojant detektorius. Kai kurie matavimai ateityje taip pat galėtų būti naudojami kaip vietos fonas įrengiant tarptautinės stebėsenos sistemos stotis. Visa ši veikla būtų vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis meteorologinėmis organizacijomis;

ii)

matavimai bus atliekami naudojant Europoje pagamintą kilnojamąją inertinių dujų matavimo įrangą (atitinkamai švediškas SAUNA ir (arba) prancūziškas SPALAX sistemas), kurios bus neatlygintinai paskolintos LTS laikotarpiui, kuriam taikomi šie bendrieji veiksmai;

iii)

prancūziška SPALAX sistema yra patikima sistema, jau kelerius metus naudojama daugelyje vietų (įskaitant tarptautinės stebėsenos sistemos matavimo vietas). Taip pat bus galima naudotis ne mažesnį jautrumą užtikrinančia kilnojamąja jos versija. Kiekvienos kampanijos metu visa sistema gali būti transportuojama į įvairias vietas arba išskirstoma į kilnojamuosius mėginių ėmimo blokus ir detektoriaus bloką, esantį „pagrindinėje stovykloje“, atsižvelgiant į regiono logistines sąlygas;

iv)

švediška SAUNA sistema jau buvo naudota keliose kampanijose ir buvo gerai įvertinta. Sistema pateikia duomenis užtikrindama panašius keturių atitinkamų izotopų aptikimo lygius kaip ir tarptautinės stebėsenos sistemos versija (SAUNA-II), todėl gautus duomenis bus galima tiesiogiai naudoti pagal tarptautinės stebėsenos sistemos matavimų scenarijų. Kiekvienos kampanijos metu pagrindinės stovyklos blokas įrengiamas vienoje vietoje, o matavimai dviejose ar trijose netoliese esančiose vietose atliekami naudojant mobiliuosius mėginių ėmimo blokus;

v)

kiekvienai matavimo kampanijai reikėtų:

—

parengiamųjų darbų ir tikslios logistikos (įrangos aptarnavimas, logistinis planavimas, susitarimai su vietos institutais, transportas ir t. t.),

—

įrengimo, kalibravimo ir duomenų rinkimo,

—

įrangos kalibravimo, pakavimo, transporto grįžimui,

—

duomenų analizės;

vi)

numatomos šiam projektui skirtos išlaidos apima:

—

personalo (įskaitant laikiną padėjėją logistikai) ir kelionės išlaidas,

—

įrangą (pvz., mėginių ėmimo kolonų ar lygiaverčių priemonių gamybą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą ir t. t.),

—

suvartojamas medžiagas (pvz., elektros energiją ir helį),

—

aptarnavimą ir atsargines dalis,

—

įrangos siuntimą ir pervežimą,

—

transportą ir logistiką vietoje,

—

įvertinimo seminarą.

g)

Planuojama atlikti matavimus šiuose regionuose: Europoje (1), Persų įlankoje (2), Pietinėje Afrikoje (3) ir Pietų Azijoje (4). Matavimus (3) regione ir iš dalies (1) regione tikimasi atlikti naudojant Prancūzijos atominės energijos agentūros įrangą, o matavimus (2) ir (4) regionuose, taip pat iš dalies (1) regione, tikimasi atlikti naudojant Švedijos gynybos mokslinių tyrimų agentūros įrangą.

h)

Įrangą šiam projektui neatlygintinai skirs Prancūzijos atominės energijos agentūra ir Švedijos gynybos mokslinių tyrimų agentūra, su kuriomis LTS taip pat sudarys sutartis dėl jos išdėstymo ir eksploatavimo.

i)

Tikimasi, kad šio projekto komponento trukmė bus apytikriai nuo vienerių iki pusantrų metų.

j)

Preliminariai numatytos išlaidos: 960 507 EUR.

2.   Projekto komponentas – tikrinimas vietoje; parama pasirengimui 2008 m. integruotoms pratyboms

a)

Įvykis KLDR dar kartą parodė tikrinimo vietoje, kuris yra vienas iš pagrindinių CTBT tikrinimo sistemos ramsčių, svarbą. Tarptautinės stebėsenos sistemos ir Tarptautinio duomenų centro pateikti duomenys apie įvykį KLDR atsižvelgiant į laikiną sistemos naudojimą ir bandymą buvo labai vertingi ir patikimi, tačiau viską išsiaiškinti apie įvykio pobūdį būtų galima tik atlikus tikrinimą vietoje – apibrėžtoje vietovėje. Parengiamajai komisijai tenka pagrindinė atsakomybė laiku iki Sutarties įsigaliojimo užtikrinti aukščiausio lygio tikrinimo vietoje sistemos parengtį naudoti.

b)

Parengiamosios komisijos politikos formavimo organai, visų pirma B darbo grupė ne kartą pabrėžė, kad reikiamas parengties lygis geriausiai būtų pasiektas surengiant tikrinimo vietoje pratybas. Pirmosios tokio didelio masto pratybos, 2008 m. integruotos pratybos (IFE08), įvyks 2008 m. rugsėjo mėn. Kazachstane. Tai bus pirmasis bandymas imituoti realų tikrinimą vietoje integruojant tris pagrindinius tikrinimo vietoje sistemos ramsčius, t. y.:

i)

kvalifikuotus inspektorius (apie 50);

ii)

tikrinimo vietoje įrangą; ir

iii)

tikrinimo vietoje veiklos vadovą.

c)

Visapusiškai pasirengti IFE08 ir sėkmingai jas surengti būtina norint artimiausioje ateityje baigti kurti tikrinimo vietoje sistemą. IFE08 rezultatų įvertinimas ir įgyta patirtis iš IFE08 suteiks LTS esminių žinių apie tai, kokių veiksmų dar reikia imtis užtikrinant tikrinimo vietoje sistemos parengtį naudoti. IFE08 sėkmei užtikrinti būtini tinkami ištekliai, tiek finansiniai, tiek žmogiškieji, taip pat CTBT pasirašiusių valstybių įnašai natūra – įrenginiai, mokymas ir logistinė parama.

d)

Dabartiniame pasirengimo IFE08 etape LTS nustatė šias sritis, kuriose CTBT pasirašiusių valstybių parama būtų ypač svarbi:

i)

transportas

IFE08 pratyboms surengti iš Vienos į įvažiavimo į Kazachstaną vietą reikia atvežti 20–30 tonų įrangos. Be to, į tą vietovę vyktų 80 asmenų (40 inspektorių ir 40 kitų asmenų, įskaitant pratybų vadovybę, kontrolės grupę, stebėtojus ir vertintojus). Tikėtiname IFE08 biudžete, kurį turi patvirtinti CTBT pasirašiusios valstybės, numatyta sutaupyti lėšų įrangą pervežant sausumos transportu. Tačiau LTS vertinime teigiama, kad toks pervežimas turi rimtų trūkumų, visų pirma susijusių su vežimo trukme ir patikimumu bei tikrinimo vietoje įrangos sauga ir saugumu. Šį vertinimą 2006 m. gruodžio 5–6 d. posėdyje patvirtino tikrinimo vietoje ekspertų patariamoji grupė, kuri padeda LTS pasirengti IFE08. Todėl LTS siekia pritarimo, kad įranga bei personalas į Kazachstaną ir iš jo būtų vežami oro transportu. Atsižvelgiant į IFE08 logistinius ir veiklos reikalavimus bei į teisinius susitarimus su priimančiąja šalimi, vežimą oro transportu gali tekti organizuoti naudojantis ne ES įsikūrusių bendrovių paslaugomis;

ii)

veikiančių pagrindinių stovyklų įkūrimas

Vykdant IFE08, LTS turės dislokuoti dvi operacijų bazes imitacinėje tikrinimo vietovėje, buvusios tarybinės branduolinių bandymų bazės teritorijoje Semipalatinske. Pirmoji bazė bus skirta tikrinimo grupei, o antroji yra reikalinga IFE08 vertintojams ir stebėtojams. Bazėse, aprūpintose reikalinga infrastrukūra, pvz., biurais, ryšių priemonėmis ir t. t., būtų IFE08 būstinė, vykdanti pagrindinę operacijos tikrinimo vietovėje vykdymo ir kontrolės funkciją. LTS turi galimybę nustatyti išteklius pirmajai pagrindinei stovyklai, kuri yra skirta tikrinimo komandai, įsigyti. Tačiau antrajai bazei įsigyti įprasto biudžeto nepakaks. Todėl antrosios bazės įsigijimui ir dislokavimui būtų reikalingi ištekliai, kurie negali būti finansuojami iš IFE08 biudžeto. Naudojant nuotolinę infrastruktūrą, bus prarasta daug laiko transportavimui ir patirta papildomų su tuo susijusių išlaidų bei sumažės valandų, kurias būtų galima naudingai skirti pratyboms, skaičius;

iii)

IFE08 įvertinimo seminaras

Tikslas: pagerinti IFE08 įvertinimo procesą ir gauti rezultatus 2008 m. gruodžio mėn. Tai suteiktų galimybę ekspertams apžvelgti tiesioginius pratybų rezultatus ir juos aptarti siekiant padėti LTS parengti preliminarią ataskaitą B darbo grupės pirmajam posėdžiui 2009 m. ir nustatyti tolesnio LTS darbo prioritetus. Be to, tikimasi, kad seminaro metu, remdamiesi pirmine medžiaga, ekspertai padarys vertingų išvadų ir bus nustatytos preliminarios kito pratybų etapo gairės. Seminare būtų aptariami šie klausimai:

—

logistika, įskaitant operacijos bazės sandarą ir veikimą,

—

grupės valdymas,

—

su santykiais su tikrinama CTBT Šalimi esančia valstybe susiję klausimai, įskaitant visų pirma konfidencialumo ir valdomos prieigos klausimus,

—

vizualinis stebėjimas, be kita ko, perskridimų virš teritorijos metu,

—

seisminiai klausimai,

—

geofiziniai metodai,

—

sveikata ir sauga,

—

Ryšiai,

—

navigacija.

Be to, reikėtų aptarti patį pratybų įvertinimą bendradarbiaujant su Vykdančiojo sekretoriaus/įvertinimo (OES/EV) tarnyba.

e)

IFE08 remti skirtų dviejų komponentų numatomos išlaidos:

250 000 EUR

(vežimas oru komerciniu pagrindu. Parama natūra, pvz., galimas užsakomasis krovininis lėktuvas)

269 249 EUR

(antros operacijų pagrindinės stovyklos pirkimas, įkūrimas ir jos veiklos pradėjimas)

152 965 EUR

IFE08 įvertinimo seminaras

672 214 EUR

(iš viso)

III.   Trukmė

Bendra numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 15 mėnesių.

IV.   Paramos gavėjai

Šiuose bendruosiuose veiksmuose, kurie skirti stiprinant CTBTO parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo pajėgumams stiprinti, projektų paramos gavėjai yra visos CTBT pasirašiusios valstybės.

V.   Įgyvendinantysis subjektas

Įgyvendinti projektus bus pavesta CTBTO parengiamajai komisijai. Projektus tiesiogiai įgyvendins CTBTO parengiamosios komisijos laikinojo techninio sekretoriato darbuotojai, CTBTO parengiamosios komisijos ekspertai arba rangovai iš CTBT pasirašiusių valstybių. Rangovų atveju CTBTO parengiamoji komisija visų prekių, darbų ar paslaugų pirkimą pagal šiuos bendruosius veiksmus vykdys kaip nustatyta finansavimo susitarime, kurį turi sudaryti Europos Komisija ir CTBTO parengiamoji komisija.

Įgyvendinantysis subjektas parengs:

a)

laikotarpio vidurio ataskaitą praėjus pirmiesiems šešiems projektų įgyvendinimo mėnesiams;

b)

galutinę ataskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo projektų įgyvendinimo pabaigos.

Ataskaitos bus siunčiamos pirmininkaujančiai valstybei narei, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai.

VI.   Trečiųjų šalių dalyvavimas

Projektai visiškai finansuojami pagal šios bendruosius veiksmus. Ekspertai iš CTBTO parengiamosios komisijos ir iš CTBT pasirašiusiųjų valstybių gali būti laikomi trečiųjų šalių dalyviais. Jie dirbs pagal CTBTO parengiamosios komisijos ekspertų standartines veiklos taisykles.

VII.   Numatyti reikalingi bendri finansiniai ištekliai

Šiame priede aprašyto projekto visas įgyvendinimas bus finansuojamas iš ES paramos. Numatomos išlaidos:

Projekto komponentas – inertinės dujos:

960 507 EUR

Projekto komponentas – tikrinimas vietoje:

672 214 EUR

Iš viso:

1 632 721 EUR

Be to, nenumatytoms išlaidoms padengti sudaromas apie 3 % reikalavimus atitinkančių išlaidų dydžio specialusis rezervas (iš viso – 37 279 EUR).

VIII.   Orientacinė finansavimo suma projektų išlaidoms padengti

Bendra projekto išlaidų suma – 1 670 000 EUR.