1.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 314/9

(1)

2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas 2001/792/EB, nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti (3) (toliau – Mechanizmas) turi būti iš esmės pakeistas tam, kad ES ekstremalių situacijų padarinių likvidavimas būtų nuoseklesnis ir veiksmingesnis. Siekiant aiškumo, minėtas sprendimas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)

Pastaraisiais metais kur kas dažniau ištinka gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės, jų pasekmės pavojingesnės, dėl kurių žūva žmonės, padaroma žala turtui, įskaitant kultūrinį paveldą, naikinama ekonominė ir socialinė infrastruktūra bei daroma žala aplinkai.

(3)

Bendrijos veiksmai siekiant įgyvendinti 1991 m. liepos 8 d. Tarybos ir Taryboje susirinkusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl valstybių narių savitarpio pagalbos kilus gamtinei ar technologinei ekstremaliai situacijai gerinimo (4) padėjo apsaugoti žmones, aplinką ir turtą. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) 1992 m. kovo 17 d. konvencija dėl pramoninių avarijų tarptautinių padarinių, kurią Bendrija patvirtino Tarybos sprendimu 98/685/EB (5), padėjo dar labiau pagerinti pramoninių nelaimių prevenciją ir veiksmus joms įvykus.

(4)

Bendra Mechanizmo paskirtis – gavus prašymą teikti paramą tokių ekstremalių situacijų atveju ir sudaryti sąlygas geriau koordinuoti valstybių narių ir Bendrijos teikiamą pagalbą atsižvelgiant į specialius atskirtų, atokiausių ir kitų Bendrijos regionų ar salų poreikius. Per pastaruosius metus gerokai padaugėjo šalių, kurios pageidavo pasinaudoti civilinės saugos pagalbos teikimo mechanizmu. Minėtas mechanizmas turėtų būti patobulintas siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir akivaizdų Europos solidarumo įrodymą ir leisti sukurti Europos greitojo reagavimo pajėgumus, grindžiamus valstybių narių civilinės saugos moduliais, kaip paragino Europos Vadovų Taryba susitikimo, kuris vyko 2005 m. birželio 16 ir 17 d., išvadose ir Europos Parlamentas 2005 m. sausio 13 d. rezoliucijoje dėl cunamio sukeltos katastrofos.

(5)

Kuriant Mechanizmą reikėtų deramai atsižvelgti į atitinkamus Bendrijos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus. Dėl to šis sprendimas neturėtų paveikti valstybių narių savitarpio teisių ir pareigų pagal dvišales ar daugiašales tarptautines sutartis, susijusias su klausimais, kuriuos apima šis sprendimas.

(6)

Mechanizmas turėtų palengvinti spartesnį reagavimą civilinės saugos priemonėmis, Bendrijos viduje ar už jos ribų susidarius visų rūšių didelio masto ekstremalioms situacijoms, įskaitant gamtines ir žmogaus sukeltas nelaimes, teroro aktus, technologines, radiacines ir ekologines avarijas, atsitiktinę jūros taršą. Civilinės saugos pagalbos gali būti prašoma visų šių ekstremalių situacijų atvejais, siekiant papildyti ekstremalios situacijos ištiktos šalies reagavimo pajėgumus.

(7)

Prevencija yra labai svarbi siekiant apsisaugoti nuo gamtinio, technologinio ir ekologinio pobūdžio ekstremalių situacijų, ir todėl reikėtų apsvarstyti tolesnius veiksmus. Bendrija, prisidėdama prie detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemų tolesnio plėtojimo, valstybėms narėms turėtų padėti sutrumpinti laiką, reikalingą pasirengimui reaguoti į ekstremalias situacijas ir įspėti ES piliečius. Šios sistemos turėtų būti pritaikytos naudotis ir remtis esamais informacijos šaltiniais.

(8)

Valstybių narių ir Bendrijos lygiu reikia imtis parengiamųjų priemonių, kad pagalbos teikimo komandos nelaimių atveju būtų greitai mobilizuojamos ir pakankamai lanksčiai koordinuojamos, o naudojant mokymo programas reikia užtikrinti veiksmingo reagavimo gebėjimą ir įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandų, pagalbos teikimo komandų ir kitų išteklių papildomumą.

(9)

Kitos parengiamosios priemonės apima informacijos apie būtinus medicinos išteklius kaupimą ir naujų technologijų naudojimo skatinimą. Tai informacija apie medicinos išteklius, kuriuos, atsiliepdamos į prašymą suteikti pagalbą pagal Mechanizmą, valstybės narės savanoriškai gali pasiūlyti naudoti visuomenės sveikatos apsaugos tikslais. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnį jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams.

(10)

Siekiant padėti plėtoti greitojo reagavimo civilinės saugos pajėgumus, reikėtų apsvarstyti papildomų, iš vienos ar daugiau valstybių narių išteklių sudarytų, civilinės saugos pagalbos teikimo modulių, kurie sąveikautų tarpusavyje, kūrimą. Moduliai organizuojami valstybių narių lygiu, valstybės narės duoda jiems nurodymus ir jiems vadovauja.

(11)

Didelio masto ekstremalios situacijos Bendrijoje atveju arba kilus neišvengiamai jos grėsmei, jei jos pasekmės kyla ar gali kilti daugiau nei vienoje valstybėje, arba dėl kurios gali tekti prašyti pagalbos iš vienos ar daugiau valstybių narių, reikia, kad per nustatytą patikimą bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą būtų pateikiamas atitinkamas pranešimas.

(12)

Mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas mobilizuoti pagalbos teikimą ir lengvinti jos koordinavimą, kad būtų galima padėti užtikrinti geresnę pirmiausia žmonių, taip pat aplinkos ir turto, įskaitant kultūros paveldą, saugą ir tokiu būdu sumažinti žmonių žūčių ir sužalojimų skaičių, materialinius nuostolius, ekonominę ir ekologinę žalą bei padaryti socialinės sanglaudos ir solidarumo tikslų siekimą labiau juntamą. Sustiprintas bendradarbiavimas teikiant civilinės saugos pagalbą turėtų būti paremtas Bendrijos civilinės saugos struktūra, kurią sudaro Stebėsenos ir informacijos centras, Bendra ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistema, valdoma Komisijos, ir ryšio punktai valstybėse narėse. Jis turėtų suteikti galimybę rinkti oficialiai patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją, ją skleisti valstybėms narėms ir keistis pagalbos teikimo metu sukaupta patirtimi.

(13)

Valstybių narių ryšio punktai turėtų veikti taip, kad galėtų teikti informaciją apie galimą suteikti civilinės saugos pagalbą, kurios prašo ekstremalios situacijos ištikta šalis, taip pat, įskaitant informaciją apie prieinamus karinius išteklius ir pajėgumus.

(14)

Reikiamų transporto priemonių prieinamumas turi būti užtikrinamas patikimiau, siekiant Bendrijos lygiu paremti greitojo ragavimo pajėgumus. Bendrija turėtų remti valstybių narių pastangas ir jas papildyti, sutelkdama valstybių narių transporto išteklius ir, jeigu reikia, prisidėdama prie papildomų transporto priemonių finansavimo.

(15)

Teikiant civilinės saugos pagalbą už Bendrijos ribų, Mechanizmas turėtų palengvinti ir paremti veiksmus, kurių imasi Bendrija ir valstybės narės. Pagalba už Bendrijos ribų gali būti teikiama autonomiškai arba prisidedant prie tarptautinės organizacijos vadovaujamos operacijos, o tokiu atveju Bendrija turėtų užmegzti ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis.

(16)

Jungtinėms Tautoms tose vietose, kur yra jų atstovybės, tenka pagalbos teikimo operacijų trečiosiose šalyse pagrindinio koordinatoriaus vaidmuo. Pagal šį Mechanizmą teikiama civilinės saugos pagalba turėtų būti derinama su Jungtinėmis Tautomis ir kitais svarbiais tarptautiniais veikėjais, kad būtų kuo geriau panaudoti turimi ištekliai ir išvengta nereikalingo pastangų dubliavimo. Geresnis civilinės saugos koordinavimas pasitelkus Mechanizmą yra būtina sąlyga siekiant prisidėti prie bendrų koordinavimo pastangų ir užtikrinant visapusį Europos indėlį į teikiamą pagalbą. Jeigu ištinka tokios didelės nelaimės, kad pagalbą reikia teikti ir pagal Mechanizmą, ir pagal 1996 m. birželio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (6), Komisija turėtų užtikrinti, kad visos Bendrijos priemonės būtų taikomos veiksmingai, darniai ir kad jos papildytų viena kitą.

(17)

Mechanizmas taip pat galėtų būti priemone, palengvinančia ir remiančia krizių valdymą laikantis 2003 m. rugsėjo 29 d. bendro Tarybos ir Komisijos pareiškimo dėl Bendrijos civilinės saugos mechanizmo taikymo krizėms valdyti, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties V antraštinėje dalyje. Šiuo sprendimu nedaromas poveikis pirmininkaujančios valstybės narės kompetencijai ir vaidmeniui valdant krizes pagal minėtą antraštinę dalį.

(18)

Mechanizmas taip pat gali būti naudojamas teikti paramą konsulinei pagalbai ES piliečiams, susijusiai su civilinės saugos veiksmais, susidarius didelio masto ekstremalioms situacijoms trečiosiose šalyse, jei to prašo valstybių narių konsulinės įstaigos.

(19)

Kai manoma, kad tikslinga naudoti karinius išteklius ir pajėgumus, su kariškiais bus bendradarbiaujama naudojantis Tarybos ar jos kompetentingų organų nustatytais būdais, procedūromis bei kriterijais, kuriuos taikant Bendrijos civilinės saugos mechanizmui teikiami su civilių gyventojų sauga susiję kariniai ištekliai ir pajėgumai.

(20)

Naudojant karinius išteklius taip pat turėtų būti laikomasi atitinkamose Jungtinių Tautų gairėse nustatytų principų.

(21)

Turėtų išlikti galimybė, kad dalyvautų šalys kandidatės ir būtų bendradarbiaujama su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis.

(22)

Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(23)

Šio sprendimo tikslo, – palengvinti sustiprintą Bendrijos ir valstybių narių bendradarbiavimą teikiant civilės saugos pagalbą didelio masto ekstremalių situacijų ar neišvengiamos jų grėsmės atveju, – valstybės narės negali deramai pasiekti, todėl atsižvelgiant į siūlomų veiksmų mastą arba poveikį, ir atsižvelgiant į Mechanizmo pagalbos teikimo veiksmingumą siekiant sumažinti žmonių žūčių skaičių ir žalą, šio tikslo geriau būtų siekti Bendrijos lygiu.

Jeigu didelio masto ekstremalios situacijos padariniai viršija ekstremalios situacijos ištiktos valstybės narės reagavimo galimybes, tai ši valstybė narė turėtų turėti galimybę pasinaudoti Bendrijos Mechanizmu, siekdama papildyti savo civilinės saugos išteklius. Todėl Bendrija gali imtis priemonių remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šio tikslo.

(24)

Europos bendrijos steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis nesuteikia įgaliojimų šiam sprendimui priimti, išskyrus numatytus atitinkamai jų 308 ir 203 straipsniuose,

1)

pagalbos teikimo komandų ir kitų pagalbos priemonių, kurias valstybės narės gali teikti susidarius ekstremalioms situacijoms, nustatymas;

2)

mokymo programų, skirtų pagalbos teikimo komandoms ir kitokių rūšių paramai, ekspertams, komandoms, atsakingoms už įvertinimą ir (arba) koordinavimą (toliau – įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandos), nustatymas ir įgyvendinimas;

3)

mokomieji renginiai, seminarai ir eksperimentiniai projektai svarbiais pagalbos teikimo aspektais;

4)

įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandų kūrimas ir siuntimas;

5)

Stebėsenos ir informavimo centro (toliau – MIC), su kuriuo galima susisiekti ir kuris gali nedelsdamas reaguoti visą parą bei teikti paslaugas valstybėms narėms ir Komisijai šio Mechanizmo tikslais, įkūrimas ir valdymas;

6)

Bendros ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemos (toliau – CECIS), leidžiančios MIC ir valstybių narių informacijos punktams susisiekti ir keistis informacija, sukūrimas;

7)

prisidėjimas prie detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemų, skirtų ekstremalioms situacijoms, kurios gali turėti poveikį valstybių narių teritorijoje, sukūrimo, tam, kad valstybės narės ir Europos bendrija galėtų greitai raguoti, taip pat prisidėjimas prie jų įdiegimo rengiant tų sistemų poreikio ir tinkamumo studijas bei įvertinimus ir skatinant jų tarpusavio ryšius bei ryšius su MIC ir CECIS. Kuriant tokias sistemas atsižvelgiama į esamus informacijos, stebėsenos ir detekcijos šaltinius bei jais remiamasi;

8)

parama valstybėms narėms gaunant galimybę naudotis įrangos ir transporto ištekliais:

9)

valstybių narių teikiamo transporto papildymas transporto ištekliais, kurie būtini siekiant užtikrinti greitąjį reagavimą į didelio masto ekstremalias situacijas;

10)

konsulinės pagalbos ES piliečiams, susijusios su civilinės saugos veiksmais, rėmimas įvykus didelio masto ekstremalioms situacijoms trečiosiose šalyse, jei to prašo valstybių narių konsulinės įstaigos;

11)

kiti rėmimo ir papildomi veiksmai, reikalingi taikant Mechanizmą, paminėti 2007 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimo 2007/162/EB, nustatančio civilinės saugos finansinę priemonę (8), 4 straipsnyje.

1)

didelio masto ekstremali situacija – situacija, kuri daro ar gali daryti neigiamą poveikį žmonėms, aplinkai ar turtui ir dėl kurios gali būti prašoma teikti pagalbą pagal šį Mechanizmą;

2)

reagavimas – didelio masto ekstremalios situacijos metu arba jai pasibaigus pagal Mechanizmą atliekamas veiksmas likviduojant tiesioginius jos padarinius;

3)

pasirengimas – išankstiniu veiksmu užtikrinama žmonių ir materialinių priemonių pasirengimo ir pajėgumų padėtis, sudaranti jiems sąlygas užtikrinti veiksmingą greitąjį reagavimą susidarius ekstremaliai situacijai;

4)

ankstyvasis perspėjimas – savalaikės ir veiksmingos informacijos pateikimas, sudarantis galimybes imtis veiksmų, kad būtų išvengta rizikos arba ji būtų sumažinta, bei užtikrinti pasirengimą veiksmingai reaguoti;

5)

modulis – savarankiškas ir autonomiškas, iš anksto nustatytai užduočiai ir poreikiams skirtas valstybių narių pajėgumų darinys arba valstybių narių mobili operacijų komanda, kurią sudaro žmonės ir materialinės priemonės, ir kuri gali būti apibūdinama pagal jos gebėjimą teikti pagalbą arba užduotį (-is), kurią (-ias) ji geba atlikti.

a)

sudaryti iš vienos ar kelių Mechanizme dalyvaujančių valstybių narių išteklių,

b)

gali vykdyti užduotis reagavimo zonose,

c)

gali vykdyti savo užduotis laikydamiesi pripažintų tarptautinių gairių ir todėl gali:

d)

gali veikti kartu su kitais moduliais,

e)

išmokyti ir parengti taip, kad atliktų a ir d punktuose numatytus veiklos suderinamumo reikalavimus,

f)

jiems vadovauja asmuo, kuris atsakingas už jų veikimą,

g)

gali teikti pagalbą kitiems ES organams ir (arba) tarptautinėms institucijoms, ypač Jungtinėms Tautoms.

1)

įsteigia ir valdo MIC;

2)

įsteigia ir valdo CECIS;

3)

prisideda kuriant nelaimių detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, kaip numatyta 2 straipsnio 7 dalyje;

4)

sukuria pajėgumą mobilizuoti ir kuo skubiau pasiųsti nedideles ekspertų komandas, atsakingas už:

5)

sukuria mokymo programą, siekdama išplėtoti civilinės saugos pagalbos teikimą, užtikrindama pagalbos komandų ir 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų modulių ar prireikus kitų 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagalbos priemonių darną ir papildomumą, ir gerindama 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ekspertų kompetenciją. Ši programa apima jungtines paskaitas ir pratybas bei mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti komandiruojami į kitas valstybes nares;

6)

renka ir kaupia informaciją apie valstybių narių pajėgumus išlaikyti serumų ir vakcinų ar kitų būtinų medicinos išteklių gamybą ir jų atsargas, kurių gali prireikti teikiant pagalbą didelio masto ekstremalios situacijos atveju;

7)

parengia mokymo programas apie patirtį, įgytą pagal Mechanizmą vykdytų pagalbos teikimo operacijų metu, ir skleidžia šią patirtį per informacijos sistemą;

8)

skatina naujų technologijų įdiegimą ir naudojimą pagal Mechanizmo paskirtį;

9)

imasi priemonių, nurodytų 2 straipsnio 8 dalies a ir b punktuose;

10)

sukuria pajėgumus teikti pagrindinę logistinę paramą įvertinimo ir (arba) koordinavimo ekspertams;

11)

imasi bet kokių kitų pagalbinių ir papildomų veiksmų, reikalingų naudojant civilinės saugos pagalbos teikimo Mechanizmą, kaip numatyta Sprendimo 2007/162/EB, Euratomas 4 straipsnyje.

a)

perduoda prašymą kitų valstybių narių ryšio punktams,

b)

padeda mobilizuoti komandas, ekspertus, modulius ir kitą pagalbai reikalingą paramą,

c)

surenka patvirtintą informaciją apie ekstremalią situaciją ir paskleidžia ją valstybėms narėms.

a)

įvertina Mechanizmo, kaip krizės valdymą palengvinančios ir remiančios priemonės, galimo panaudojimo tinkamumą;

b)

kai jos nuomone tai yra reikalinga, su nelaimės ištikta trečiąja šalimi užmezga santykius politiniu lygiu ir su ta šalimi palaiko glaudžius santykius visuose ekstremalios situacijos etapuose, kiek tai susiję su bendra politine ir strategine pagalbos teikimo sistema;

a)

nuolatinio dialogo su valstybių narių ryšio punktais palaikymas siekiant užtikrinti, kad Europos civilinė sauga veiksmingai ir nuosekliai pagal Mechanizmą būtų prisidedama prie bendrų paramos teikimo pastangų, visų pirma:

b)

ryšių su nelaimės ištikta trečiąja šalimi palaikymas dėl techninių klausimų, tokių, kaip tiksli reikalingos pagalbos apimtis, pasiūlymo priėmimas ir praktinis pasirengimas pagalbos priėmimui vietoje ir jos dalijimui;

c)

ryšių palaikymas ar bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo tarnyba (toliau – UNOCHA), šiuo metu dalyvaujantiems ir kitiems suinteresuotiems veikėjams prisidedant prie bendrų pagalbos teikimo pastangų, skirtų užtikrinti maksimalią sąveiką, siekti tarpusavio papildomumo ir išvengti dubliavimo bei spragų;

d)

ryšių palaikymas su visais veikėjais, visų pirma baigiamajame pagalbos teikimo pagal Mechanizmą etape, siekiant palengvinti sklandų perdavimą.

a)

visos valstybės narės, teikiančios civilinės saugos pagalbą kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, atsiliepdamos į prašymą, kuris buvo išplatintas per MIC, išsamiai informuoja MIC apie savo veiklą, ir

b)

valstybių narių komandos ir moduliai, vietoje dalyvaujantys teikiant pagalbą pagal Mechanizmą, palaiko glaudžius ryšius su vietoje veikiančių MIC koordinatoriais ir (arba) įvertinimo komandomis.

1)

pagalbos teikimui galimiems skirti ištekliams, kaip numatyta 3 straipsnyje;

2)

MIC, kaip numatyta 2 straipsnio 5 punkte;

3)

CECIS, kaip numatyta 2 straipsnio 6 punkte;

4)

įvertinimo ir (arba) koordinavimo komandoms, kaip numatyta 2 straipsnio 4 punkte, įskaitant ekspertų atrankos kriterijus;

5)

mokymo programai, kaip numatyta 2 straipsnio 2 punkte;

6)

moduliams, numatytiems 4 straipsnio 3 dalyje;

7)

detekcijos ir ankstyvojo perspėjimo sistemoms, numatytoms 2 straipsnio 7 punkte;

8)

informacijai apie medicinos išteklius, kaip numatyta 5 straipsnio 6 punkte;

9)

pagalbos teikimui Bendrijoje kaip numatyta 7 straipsnyje, taip pat pagalbos teikimui už Bendrijos ribų, kaip numatyta 8 straipsnyje.