6.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/76

(1)

Apie valstybės pagalbos priemonę pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatas buvo pranešta 2004 m. kovo 31 d. laišku, registruotu 2004 m. balandžio 6 d.

(2)

2004 m. birželio 1 d., 2004 m. rugpjūčio 12 d. ir 2005 m. vasario 16 d. laiškais Komisija kreipėsi į Nyderlandus prašydama išsamesnės informacijos. Nyderlandai į Komisijos klausimus atsakė 2004 m. liepos 5 d., 2004 m. gruodžio 17 d. ir 2005 m. kovo 15 d. laiškais, registruotais atitinkamai 2004 m. liepos 7 d., 2005 m. sausio 3 d. ir 2005 m. kovo 23 d.

(3)

2005 m. gegužės 5 d. laišku Komisija pranešė Nyderlandams apie savo sprendimą dėl pirmiau minėtos priemonės pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) . Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pirmiau minėtos valstybės pagalbos priemonės.

(5)

2005 m. birželio 10 d. laišku Nyderlandai pateikė keletą pastabų.

(6)

Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabų, kurias nusiuntė Nyderlandams, suteikdama galimybę Nyderlandų valdžios institucijoms atsakyti į šias pastabas; 2005 m. spalio 14 d. laišku Nyderlandai pateikė Komisijai savo pastabas.

(7)

Nyderlandai, vykdydami investicijų regionų plėtrai reglamentą „Investicijų į regionus projektai 2000“ (toliau – IRP reglamentas), nutarė suteikti subsidiją „Holland Malt BV“. Pirmiau minėtą investicijų regionų plėtrai reglamentą Komisija patvirtino 2000 m. (3), o 2002 m. vasario 18 d. buvo patvirtinta šio reglamento pataisa (4), pagal kurią IRP reglamentas pradėtas taikyti Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriams.

(8)

Šioje byloje yra tiriama subsidija „Holland Malt BV“ investiciniam projektui finansuoti. „Holland Malt BV“ (toliau – „Holland Malt“) yra alaus daryklos „Bavaria NV“ ir „Agrifirm“, Šiaurės Nyderlandų bei Vokietijos grūdų augintojų kooperatyvo, bendroji įmonė. Subsidija yra skirta salyklo gamyklos Eemshavene, Eemsmondo savivaldybėje, statybai finansuoti. Šia investicija į vieną grandinę turėjo būti sujungtos įvairios gamybos ir prekybos eigos (miežių saugojimo ir perdirbimo, salyklo gamybos ir prekybos) pakopos.

(9)

Nyderlandų ekonomikos ministerija (Nederlandse ministerie van Economische zaken) nusprendė suteikti 13,5 % visos (10 % grynosios) subsidijuotinų investicijų sumos, lygios 55 mln. eurų, dydžio subsidiją, bet ne daugiau kaip 7 425 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad subsidija yra skirta investicijai į įmonę, veikiančią Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriuje, ir kad subsidijuotina projekto išlaidų suma viršija 25 mln. eurų, apie šią pagalbos priemonę būtina pranešti Komisijai pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (5) (toliau – Gairės) 4.2.6 punktą.

(10)

„Holland Malt“ nusprendė investuoti po to, kai Nyderlandų valdžios institucijos 2003 m. gruodžio 23 d. laišku įsipareigojo suteikti subsidiją. Nyderlandai įsipareigojo subsidijuoti su sąlyga, kad Europos Komisija patvirtins šią valstybės pagalbos priemonę. 2004 m. vasario mėn. „Holland Malt“ pradėjo statybą Eemshavene. Salyklo gamykla pradėjo veikti 2005 m. balandžio mėn.

(11)

Pradėdama Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, Komisija rėmėsi toliau išdėstytomis aplinkybėmis.

(12)

Nustačiusi, kad šiame etape priemonė galėtų būti laikoma valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, Komisija ištyrė, ar remiantis Sutartyje numatytomis išimtimis priemonę galima laikyti suderinama su bendrąja rinka.

(13)

Atsižvelgiant į priemonės ypatybes, vienintelė taikytina išimtis yra Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte minima išimtis, numatanti, kad pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, yra suderinama su bendrąja rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba buvo susijusi su investicijomis į žemės ūkio produktų perdirbimą ir prekybą, Komisija turėjo ištirti, ar visi Gairių 4.2 punkto reikalavimai vykdomi. Dėl toliau nurodytų priežasčių Komisijai kilo abejonių, kad Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktas yra taikytinas.

(15)

Gairių 4.2.5 punkte yra nurodyta, kad teikti pagalbą investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir prekybą draudžiama, jeigu neįmanoma visiškai įrodyti, kad be pagalbos negalima rasti tinkamų galimybių parduoti šių produktų rinkoje. Remdamasi pradedant procedūrą turėtais duomenimis, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad salyklo rinkoje pasiūla viršijo paklausą.

(16)

„Holland Malt“ tvirtino tiekianti ypač vertingą aukščiausios „premium“ rūšies salyklą aukščiausios „premium“ rūšies alui gaminti ir teigė, kad šios rūšies salyklo ir alaus rinka vis dar auga. Pradedant procedūrą buvo neaišku, ar „premium salyklas“ ir „premium alus“ nėra tik rinkodaros idėjos, o ne konkretus rinkos produktas, todėl Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad pasiūla viršija paklausą.

(17)

Komisija gavo pastabas šių suinteresuotųjų šalių:

(18)

Suomijos salyklo gamintojų sąjunga pasisako prieš Nyderlandų ketinimą subsidijuoti „Holland Malt BV“, nes, jos nuomone, valstybės subsidijos investicijoms į salyklo gamyklas iškraipys rinką. Sąjunga teigia, kad Bendrijoje salyklo pasiūla viršija paklausą maždaug 1 mln. tonų, todėl ateinančiais metais gamybą reikia sumažinti 10 %. Dėl teiginio, kad „Holland Malt“ tiekia aukščiausios „premium“ rūšies salyklą aukščiausios „premium“ rūšies alui gaminti, Suomijos salyklo gamintojų sąjunga pažymi, kad Bendrijoje jau veikiančios salyklo gamyklos sugeba į rinką tiekti platų salyklo rūšių asortimentą, įskaitant ypač vertingą „premium“ salyklą.

(19)

Jungtinės Karalystės salyklo gamintojų sąjungos nuomone, reikėtų visiškai uždrausti teikti pagalbą salyklo gamykloms. Ši sąjunga pabrėžia, kad „Euromalt“, salyklo sektoriui atstovaujanti Europos gamintojų sąjunga, 2004 m. laišku pranešė Komisijai, jog dėl esamos paklausą viršijančios salyklo gamybos tiek Bendrijoje, tiek pasaulyje reikėtų uždrausti iš valstybės lėšų finansuoti naujas salyklo gamyklas (6). Sąjungos vertinimu, valstybėse narėse gali būti pagaminama 8,8 mln. tonų, o paklausa sudaro tik maždaug 5,9 mln. tonų. Vadinasi, Bendrija galėtų eksportuoti 2,9 mln. tonų salyklo į pasaulinę rinką, kurioje kasmet parduodama 4,3 mln. tonų minėto produkto. Per 2003-2004 m. prekybos sezoną Bendrija išdavė sertifikatų eksportuoti salyklą, kurio visas kiekis – 2,48 mln. tonų. Per 2005 m. birželio mėn. pasibaigusį prekybos sezoną šis kiekis sumažėjo iki 2,22 mln. tonų, taigi rinkos padėtis prastėja, o Bendrijoje veikiančių salyklo gamintojų rinkos galimybės menkėja. Jungtinės Karalystės salyklo gamintojų sąjungos vertinimu, Bendrijoje pagaminama apie 500 000 tonų perteklinio salyklo ir šis kiekis gali sudaryti beveik 1 mln. tonų, nes gamyba auga, o eksporto į Rusiją ir Rytų Europą paklausa mažėja, kadangi šie regionai ėmė salyklu apsirūpinti patys. Jungtinės Karalystės salyklo gamintojų sąjunga teigia, kad dėl šios perteklinės gamybos esamos rinkos kainos nukrito tiek, kad vargiai padengiamos įvairios patiriamos išlaidos. Be to, šios sąjungos nuomone, Nyderlanduose statoma nauja gamykla gamins „premium“ salyklą „premium“ rinkai. Alaus daryklų sektorius tapo vieningas, ir didžioji aludarių klientų dalis pageidauja tik ypač vertingo salyklo, atitinkančio jų griežtas (ir neretai bendras) sąlygas bei visus maisto produktų saugumo reikalavimus. Jungtinės Karalystės salyklo gamintojų sąjungos nuomone, suskaidyti salyklo rinką į „premium“ sektorių ir ne „premium“ sektorių neįmanoma.

(20)

Vokietijos salyklo gamintojų sąjunga yra labai susirūpinusi dėl Nyderlandų ketinimo suteikti subsidiją investicijai į salyklo gamyklos statybą Groningeno provincijoje. Vokietijos salyklo gamintojų sąjungos vertinimu, Bendrijos eksportas į tokius įprastus pardavimo regionus kaip MERCOSUR šalys ir Rusija bei Ukraina gerokai sumažės dėl šiose šalyse skatinamos savos salyklo pramonės ir saugojimosi nuo eksporto. Be to, stiprėja užjūrio konkurentų, tokių kaip Kanada ir Australija, rinkos pozicija; tai lemia šių šalių geografinė padėtis – jos yra netoli vis dar augančių Tolimųjų Rytų bei Pietryčių Azijos alaus rinkų, ir liberali jų vyriausybių prekybos politika. Tuo tarpu salyklo vidaus rinkoje – sąstingis, todėl Bendrijoje pasiūla ima viršyti paklausą maždaug 1 mln. tonų. Vokietijos salyklo gamintojų sąjunga teigia, kad vietinės miežių gamybos skatinimas nėra dėmesio vertas argumentas. Ši sąjunga teigia, kad visus Nyderlanduose užauginamus miežius jau superka salyklo gamintojai, todėl nauja salyklo gamykla miežius turės importuoti.

(21)

Prancūzijos salyklo gamyklų sąjunga yra nusistačiusi prieš valstybės pagalbos teikimą naujoms salyklo gamykloms Bendrijoje. Ši sąjunga remiasi tuo pačiu „Euromalt“ laišku kaip ir Jungtinės Karalystės salyklo gamintojų sąjunga bei nurodo tuos pačius salyklo produkcijos, importo ir eksporto duomenis. Ji taip pat pažymi, kad salyklas pastaruoju metu parduodamas tokiomis kainomis, kad gaunamos pajamos nepadengia įvairių išlaidų. Prancūzijos salyklo gamyklų sąjungos nuomone, valstybės pagalbos investicijoms Nyderlanduose negalima pateisinti nurodant, kad taip remiama atskira ypač vertingo salyklo rinka, nes daugelis alaus daryklų pageidauja panašaus ypač vertingo salyklo. Galiausiai remiamasi Prancūzijos alaus daryklų sąjungos nuomone, kad rinkos sąlygoms pagerinti Bendrijos salyklo pramonė bus priversta uždaryti pasenusias salyklo gamyklas.

(22)

Danijos salyklo gamintojų sąjunga prieštarauja prieš planuojamą subsidijos teikimą „Holland Malt“. Šios sąjungos nuomone, visame pasaulyje salyklo pramonė veikia laisvos rinkos sąlygomis. Šioje pramonėje vyrauja privati nuosavybė ir ją plėtoja salyklo sektoriuje veikiantys privatūs investuotojai. 7,4 mln. eurų subsidija, sudaranti dalį 55 mln. eurų investicijos, iškraipytų konkurenciją ir šią subsidiją gavusiai įmonei suteiktų nepagrįstą pranašumą, ypač pirmaisiais metais. Danijos salyklo gamintojų sąjunga atmeta argumentą dėl „premium“ rūšies salyklo ir paprasto salyklo skyrimo. Salyklas yra nepatentuotas (generinis) produktas, jis gali skirtis labai nedaug ir privalo atitikti alaus daryklų sektoriaus keliamus kokybės reikalavimus. Galiausiai Danijos salyklo gamintojų sąjungos vertinimu, nėra vietos ar regioninių priežasčių investicijoms Eemsmondo regione subsidijuoti, nes tai esąs normaliai besiplėtojantis Nyderlandų regionas, turintis glaudžiai su miežių ir salyklo tiekimo grandine susijusią infrastruktūrą.

(23)

Suinteresuotoji šalis, kuri dėl galimos žalos prašė būti neįvardyta, prieštarauja subsidijos teikimui ir nurodo šias priežastis. Jos nuomone, „premium“ salyklas ir paprastas salyklas yra atskiriami dirbtinai, nėra jokių vietos ar regiono priežasčių subsidijuoti šią investiciją ir dėl subsidijos bus iškraipyta konkurencija salyklo rinkoje, kuriai būdinga privati nuosavybė bei privačios investicijos.

(24)

Nyderlandų žemės ūkio ir sodininkystės organizacijos (LTO Nederland) nuomone, Eemshaveno salyklo gamykla, priklausanti „Holland Malt“, yra labai svarbi šio regiono žemės ūkiui. Kadangi ši salyklo gamykla yra uoste ir orientuojasi į ypač vertingą salyklo bei alaus rinkos produktų gamybą, ji šiaurės rytų Nyderlandų žemės ūkiui suteikia gerą socialinę ir ekonominę perspektyvą. Tai paskatins auginti gamybai skirtus grūdus. Žemės ūkio bendrovių tiekiami miežiai – dalis registruotos ir sertifikuotos grandinės, kurios galutinis produktas – ypač vertingas alus. Dvi svarbiausios šiame regione auginamos kultūros yra krakmolui gaminti skirtos bulvės ir cukriniai runkeliai. Didėjant perdirbimo efektyvumui ir pasikeitus Bendrijos politikai, šių augalų arealas sumažėjo. Salyklinių miežių auginimas galėtų tapti viena iš nedaugelio pelningų alternatyvų. Dėl šių priežasčių žemės ūkio bendrovės pažadėjo prisidėti prie „Holland Malt“ finansavimo.

(25)

„Agrifirm“ visiškai pritaria, kad „Holland Malt“ būtų suteikta subsidija. Ji drauge su alaus darykla „Bavaria“ įsteigė bendrą įmonę „Holland Malt“, kurioje sujungiama salyklui gaminti skirtų miežių auginimo, saugojimo ir perdirbimo grandinė. „Agrifirm“ teigimu, „Holland Malt“ gamybos ir saugojimo įranga teikia išskirtinių galimybių. Miežių auginimas sukurs geresnes perspektyvas regiono žemės ūkio bendrovėms. Augindamos „premium“ rūšies salyklui gaminti tinkamus miežius, regiono žemės ūkio bendrovės galės gauti pelno iš augančios „premium“ alaus rinkos. Naujos logistikos atžvilgiu pranašios gamyklos statyba Eemshavene skatina naują pramonės veiklą šiaurės Nyderlanduose. Nyderlandų valdžios institucijų sprendimas suteikti subsidiją remia gamyklos eksploatavimą pirmaisiais kritiniais projekto įgyvendinimo metais.

(26)

„Holland Malt“ teigia, kad „premium“ salyklo ir „premium“ alaus rinkos skyrimas yra pagrįstas. „Premium“ salyklo rinkoje galima lengvai parduoti „Holland Malt“ gaminamą HTST (high temperature, short time, t.y., aukštos temperatūros, greito paruošimo) salyklą. HTST salyklas padeda geriau išlaikyti skonį, kvapą ir putą, todėl pailgėja alaus galiojimo laikas. „Holland Malt“ remiasi Veihenštefano (Weihenstephan) universiteto Miunchene laišku, patvirtinančiu, kad patentuota technologija leidžia gaminti lengvai nuo įprasto salyklo atskiriamą salyklo rūšį (7). Be to, „Holland Malt“ laiško priede alaus gamintojas pripažįsta išskirtines HTST salyklo savybes. Be abejonės, HTST salyklas yra priskirtinas brangesnio salyklo klasei nei kitų salyklo gamyklų gaminamas įprastas salyklas. Dėl savo išskirtinių fizinių savybių, puikios kokybės ir aukštesnės kainos klasės,„Holland Malt“ teigimu, HTST salyklo ir įprasto salyklo negalima (ar retai galima) pakeisti vieno kitu. HTST salyklas galėtų turėti paklausą ir rinką. „Holland Malt“ nuomone, dėl šių priežasčių investicija nebūtinai turi 55 000 tonų padidinti gamybą įprasto salyklo rinkoje.

(27)

Be to, „Holland Malt“ teigia, kad, nepaisant perteklinės gamybos pasaulinėje salyklo rinkoje, investicija į „Holland Malt“ nebūtinai reikš gamybos didėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad „Holland Malt“ yra įsikūrusi jūrų uoste, ši salyklo gamykla nesunkiai ras galimybių eksportuoti salyklą. Nors toliau nuo jūros esančiame Europos salyklo gamybos sektoriuje augimas galėjo sumažėti dėl salyklo paklausos mažėjimo Vakarų Europoje, salyklo eksportas teikia puikią augimo perspektyvą. „Holland Malt“ nuomone, tai patvirtina net trys 2005 m. ataskaitos (8). Iš šių ataskaitų matyti, kad augančios Azijos, Lotynų Amerikos, Afrikos ir Rytų Europos rinkos salyklui kelia aukščiausius reikalavimus ir kad aukšta Europos salyklo gamintojų produkcijos kokybė jiems teikia pranašumą prieš konkurentus. „Holland Malt“ teigia, kad savo salyklą ji gali nesunkiai parduoti, ir nurodo, kad jos 2005 m. užsakymų registravimo žurnalai buvo visiškai užpildyti bei kad antrus metus iš eilės salyklo pardavė daugiau, negu pagamino. „Holland Malt“ taip pat nurodo, kad jos uždarytos gamyklos Vageningene (Wageningen) ir Lishaute (Lieshout) tiekė produkciją mažėjančiai Vakarų Europos rinkai, tuo tarpu naujoji gamykla Eemshavene yra orientuota į augančią eksporto rinką. Grynasis salyklo gamybos padidėjimas bus mažesnis, nei nurodyta 2005 m. gegužės 5 d. Komisijos laiške. „Holland Malt“ tvirtina, kad investicija į įrangą Eemshavene didesnės įtakos turės prekybai su trečiosiomis šalimis negu tarp valstybių narių, nes salyklo eksporto rinkos grandis nesusijusi su grandimi, kurioje veikia vidaus rinkos tiekėjai. „Holland Malt“ pabrėžia, kad pasaulinės salyklo rinkos padėtis nesutrukdė Komisijai patvirtinti investicinę pagalbą Lietuvos salyklo gamyklai.

(28)

„Holland Malt“ teigia, kad ši investicija turės teigiamos įtakos kaimo regiono plėtrai šiaurės Nyderlanduose ir Vokietijoje. Daug žemės ūkio bendrovių (maždaug 1 800) turės galimybę auginti alternatyvią kultūrą. Šios bendrovės augins vertingus salyklui skirtus miežius besiplečiančiai rinkai, kuriai, skirtingai nuo pašarinių miežių rinkos, netaikomos Bendrijos reguliavimo taisyklės. Be to, auginant salyklui skirtus miežius daroma mažesnė žala aplinkai, negu auginant pašarinius miežius. „Holland Malt“ taip pat teigia, kad jos integruota salyklo gamybos ir miežių saugojimo įranga irgi prisideda prie maisto produktų saugumo.

(29)

Groningeno provincijos valdžios institucijos gina valstybės pagalbą investicijai į „Holland Malt“. Jos nurodo, kad minėta pagalba turės teigiamos įtakos užimtumui regione. Ji tai pat pabrėžia, kad įgyvendinant projektą bus įdiegtos pažangios technologijos ir paskatinta Eemshaveno plėtra, nes, be kitų dalykų, bus įkurtas žemės ūkio verslo parkas. Vietos valdžios institucijos nurodo, kad investicija bus stimulas žemės ūkio bendrovėms, kurios augindamos tradicines kultūras, kaip antai krakmolui gaminti skirtas bulves, patiria sunkumų. Perėjimas prie salyklui skirtų miežių auginimo suteiks šioms bendrovėms geresnę perspektyvą.

(30)

Į pranešimą apie sprendimą pradėti procedūrą Nyderlandai atsakė 2005 m. birželio 10 d. laišku. Į trečiųjų šalių pastabas Nyderlandai, paprašę pratęsti atsakymo terminą, atsakė 2005 m. spalio 14 d. laišku.

(31)

Pirmajame laiške Nyderlandai teigia, kad, nepaisant to, jog toliau nuo jūros esančio Europos salyklo sektoriaus augimas sumažėjo dėl salyklo paklausos Vakarų Europoje mažėjimo, salyklo eksportas teikia puikią augimo perspektyvą. „Holland Malt“ yra įsikūrusi jūrų uoste ir gali tuo pasinaudoti. Šiuo požiūriu salyklo rinka yra susiskaidžiusi. Investicija į „Holland Malt“ neturės įtakos mažėjančiai vietos, toliau nuo jūros įsikūrusių salyklo gamyklų rinkai Vakarų Europoje. Nyderlandai teigia, kad miežių, kuriems Bendrija išdavė eksporto sertifikatus, kiekis 2004-2005 m. buvo toks pat kaip ir 2003-2004 m., bei prašo Komisiją atsižvelgti į naujausius eksporto sertifikatų duomenis. Nyderlandai mano, kad ypač vertingas „Holland Malt“ gaminamas salyklas priklauso konkrečiai atskirai rinkos daliai. Šį teiginį Nyderlandai grindžia Veihenštefano (Weihenstephan) universiteto laišku, patvirtinančiu išskirtines HTST salyklo savybes.

(32)

Atsakydami į trečiųjų šalių pastabas Nyderlandai teigia, kad ateinančiais metais pasaulinė salyklo rinka augs. Savo teiginį Nyderlandai grindžia duomenimis 2005 m. spalio 4-5 d. vykusio seminaro, kurio metu Tarptautinė grūdų taryba (9) prognozavo, kad 2010 m. bendra salyklo gamyba bus išaugusi 10 %. Šiame seminare „Rabobank“ nurodė, kad bendras alaus suvartojimas kasmet didėja 2 % ir tai lemia augantis alaus suvartojimas sparčiai besivystančiose Pietų Amerikos, Afrikos, Rusijos, Pietryčių Azijos ir Kinijos rinkose. Šiuolaikinės salyklo gamyklos, įsikūrusios jūrų uostuose ir galinčios gaminti didelius kiekius, gali pasinaudoti šia plėtra. Nyderlandai remiasi 2005 m. rugpjūčio mėn. „Euromalt“ laišku (10), kuriame teigiama, kad reikia uždaryti mažas, pasenusias ir tikslų nepasiekiančias gamyklas. Šiam laiške nurodoma, kad Bendrijos salyklo sektoriuje pasiūla viršija paklausą ne mažiau kaip 500 000-700 000 tonų. Nyderlandų nuomone, šis skaičius būtų teisingas, jei gamyba vyktų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir 365 dienas per metus. Skaičiuojant neatsižvelgta į ramybės laikotarpius, todėl neaišku, ar iš tiesų pasiūla viršija paklausą. Nyderlandai taip pat remiasi tyrimų biuro „Frontier Economics“ atlikto „Holland Malt“ (geografinės rinkos ir inovacijų aspektų) tyrimo ataskaita (11). Šioje ataskaitoje daroma išvada, kad nėra jokių požymių, kurie rodytų, jog „Holland Malt“ teikiama subsidija kaip nors keistų kitų Europos salyklo gamintojų produkcijos pardavimą, vykdomą nepaisant subsidijos. Vadinasi, nėra pagrindo manyti, kad subsidija dar padidintų Europos įprasto salyklo gamintojų gamybos perteklių. Nyderlandai prašo, kad Komisija atsižvelgtų į esamą atskirą aukštos kokybės HTST salyklo, padedančio pratęsti alaus galiojimo laiką, rinką. Nyderlandai nurodo, kad bus uždaryta 12 000 tonų pagaminanti gamykla, todėl visas pagaminamas kiekis sumažėja iki 77 000 tonų. Papildomas kiekis sudaro tik 0,5 % viso Bendrijoje pagaminamo kiekio, todėl salyklo bendrosios rinkos neiškraipys. Galiausiai Nyderlandai teigia, kad subsidija, kurią jie ketina teikti, siekiama tik kompensuoti nuostolius dėl nepalankios geografinės Eemshaveno padėties ir „Holland Malt“ sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas (jei subsidija nebūtų teikiama, būtų buvę investuojama į salyklo gamyklą Terneuzeno jūrų uoste).

(33)

Priemonė yra susijusi su valstybės pagalbos teikimu miežius perdirbančiai įmonei. Pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (12) 23 straipsnį šiame reglamente išvardytiems produktams yra taikomi Sutarties 87-89 straipsniai. Vadinasi, sektoriui, kuriam skiriama aptariama pagalba, yra taikomos valstybės pagalbą reguliuojančios Bendrijos taisyklės.

(34)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(35)

Priemonė yra tiesioginė investicinė subsidija. Ši priemonė yra selektyvi, nes teikia naudos vienintelei įmonei, t. .y., „Holland Malt“.

(36)

Pagal Teisingumo Teismo sprendimą iš vienos įmonės konkurencingumo padidėjimo, suteikus jai valstybės pagalbą, matyti, kad iškraipoma konkurencija su kitomis tokios pagalbos negavusiomis įmonėmis (13).

(37)

Priemonė daro neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, jei ji apsunkina importą iš kitų valstybių narių arba palengvina eksportą į kitas valstybes nares. Svarbiausia yra tai, ar pritaikius priemonę prekyba Bendrijos vidaus rinkoje plėtotųsi kitaip, ar kiltų grėsmė, kad ji galėtų plėtotis kitaip.

(38)

Produktu (salyklu), kuriam taikoma aptariama valstybės pagalba, yra intensyviai prekiaujama Bendrijos vidaus rinkoje. 2004 m. Bendrijoje parduota apie 1,3 mln. tonų salyklo. Tai sudarė apie 15 % viso 2004 m. Bendrijoje pagaminto salyklo kiekio (14). Šiame rinkos sektoriuje vyksta nuožmi konkurencija. Vadinasi, yra pavojus, kad įgyvendinus aptariamą priemonę prekyba Bendrijos vidaus rinkoje gali plėtotis kitaip.

(39)

Taigi aptariama priemonė yra laikytina valstybės pagalba, nustatyta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(40)

Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta keletas 87 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimčių.

(41)

Atsižvelgiant į valstybės pagalbos priemonės pobūdį ir tikslą, 87 straipsnio 2 dalies išimtys jai netaikytinos. Nyderlandai taip pat nesiremia 87 straipsnio 2 dalimi.

(42)

Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje yra įvardytos kitos valstybės pagalbos formos, kurias galima laikyti suderinamomis su bendrąja rinka. Ar konkreti valstybės pagalbos priemonė pagal Sutartį yra suderinama su bendrąja rinka, reikia vertinti Bendrijos, ne vien konkrečios valstybės narės požiūriu. Norint užtikrinti tinkamą Bendrijos rinkos veikimą, būtina Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis vertinti griežtai.

(43)

Dėl 87 straipsnio 3 dalies a punkto nurodoma, kad pagalbos gavėja nėra įsteigta regione, kurio ekonominė plėtra būtų ypač nepalanki vertinant pagal Nacionalines regioninės pagalbos gaires (15) (bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui nesiektų 75 % Bendrijos vidurkio). Vadinasi, valstybės pagalbos Sutarties I priede išvardytų produktų gamybai, perdirbimui ir pardavimui teikti pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą negalima.

(44)

Dėl 87 straipsnio 3 dalies b punkto teigiama, kad aptariamoji priemonė nėra skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti.

(45)

Galiausiai pagalba nėra skirta ar tinkama 87 straipsnio 3 dalies d punkto tikslams siekti.

(46)

Pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(47)

Atsižvelgiant į tai, kad „Holland Malt“ pagal Komisijos apibrėžimą (16) nėra labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, jai negalima taikyti 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (17) nuostatų. Todėl valstybės pagalbos investicijai į žemės ūkio produktų perdirbimą suderinamumas su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu yra vertinamas pagal Gairių 4.2 punkto nuostatas.

(48)

Pagal Gairių 4.2.3 punktą subsidijos gali būti mokamos nekilnojamajam turtui, naujai technikai ir įrangai, įskaitant kompiuterinę įrangą, statyti, įsigyti ar gerinti. 1 tikslo regionuose pagalba negali viršyti 50 % subsidijuotinų investicijų, o kituose regionuose – 40 % subsidijuotinų investicijų.

(49)

Šios sąlygos yra tenkinamos, nes pagalba būtų teikiama pastatams statyti, žemės sklypams šiai statybai įsigyti ir įrangai. Be to, Nyderlandai šią pagalba apribojo iki 13,5 % subsidijuotinų išlaidų.

(50)

Pagal Gairių 4.2.3 punkto nuostatas pagalbą investicijoms galima teikti tik tuomet, kai įvertinus įmonės perspektyvas ji gali būti laikoma ekonomiškai gyvybinga. Įmonė privalo tenkinti minimalius Bendrijos aplinkos, higienos ir elgesio su gyvūnais reikalavimus.

(51)

Šios sąlygos yra tenkinamos. Nyderlandai pateikė pakankamai įrodymų, kad „Bavaria NV“ ir „Agrifirma“, kartu sudarančios „Holland Malt“, yra ekonomiškai gyvybingos. Be to, įrodyta, kad salyklo gamykla tenkina minimalius Bendrijos aplinkos, higienos ir elgesio su gyvūnais reikalavimus, keliamus Nyderlandų kaimo regionų plėtros programoje.

(52)

Gairių 4.2.5 punktas draudžia teikti pagalbą investicijoms į produktus, kurių negalima rinkoje paprastai parduoti. Pardavimo rinkoje galimybes būtina tinkamai įvertinti atsižvelgiant į konkrečius produktus, investicijų rūšį bei esamą ir numatomą gamybą. Taip pat reikia įvertinti galimus gamybos apribojimus ar valstybės pagalbos apribojimus, nustatytus bendrosios rinkos reguliavimo sistemoje.

(53)

Buvo nuspręsta pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, nes, remiantis duomenimis, kuriuos Komisija turėjo pradėdama procedūrą, nepavyko atmesti galimybės, kad salyklo rinkoje pasiūla viršija paklausą.

(54)

Nyderlandų ir „Holland Malt“ pastabose, pateiktose prieš pradedant oficialią tyrimo procedūrą, ypatingas dėmesys atkreipiamas į tris esminius dalykus. Visų pirma, abejojama, kad salyklo rinkoje yra perteklinė gamyba (tačiau Nyderlandai ir „Holland Malt“ neginčija fakto, kad projektas padidins gamybą salyklo rinkoje). Antra, teigiama, kad investicija į Eemshaveno gamyklos statybą turės daugiau įtakos prekybai su trečiosiomis šalimis negu tarp valstybių narių, nes salyklo eksportas sudaro atskirą rinkos dalį, nepriklausančią nuo tos, kurioje veikia salyklo vidaus rinkos tiekėjai. Ir trečia, daroma prielaida, kad yra atskiros įprastų rūšių ir „premium“ rūšies salyklo rinkos.

(55)

Komisija ištyrė padėtį salyklo gamybos ir prekybos rinkoje pasaulio ir Bendrijos lygiu. Kadangi „Eurostat“ statistiniai salyklo rinkos duomenys yra neišsamūs (trūksta kai kurių šalių gamybos ir eksporto duomenų arba jie ne visiškai patikimi), Komisija rėmėsi „Euromalt“, Tarptautinės grūdų tarybos, duomenimis ir H. M. Gaugerio ataskaita apie salyklui skirtų miežių rinką.

(56)

„Euromalt“ duomenimis apie padėtį pasaulinėje rinkoje, esamos salyklo gamybos galimybės pasaulinėje rinkoje gerokai viršija paklausą ir per artimiausius metus padėtis nesikeis. 2005 m. rugpjūčio mėn. „Euromalt“ laiške (18) yra pateikta ši lentelė, iš kurios matyti salyklo gamybos pasaulyje apimtys.

Salyklo gamyba pasaulyje

(57)

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 2004 m. pasaulyje salyklo gamyba paklausą viršijo maždaug puse milijono tonų. Preliminariu vertinimu, 2006 m. gamybos perteklius išaugs beveik iki 2 mln. tonų.

(58)

„Euromalt“ laiške teigiama, kad pasaulinė alaus gamyba turėtų ir toliau augti vidutiniškai apie 1-2 % per metus. Šį vidutinį augimą lemia spartus dviem skaitmenimis išreiškiamas „naujųjų“ alaus rinkų (Pietų Amerikos, Afrikos, Rusijos, Pietryčių Azijos ir Kinijos) augimas ir „senųjų“ rinkų (Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos) smukimas. Naujų investicijų į alaus daryklas augančiose rinkose našumas ir „lengvesnio“ alaus gamybos tendencija drastiškai sumažina salyklo sunaudojimą vienam litrui alaus pagaminti. „Euromalt“ daro išvadą, kad per artimiausius metus augsianti alaus paklausa nereikš salyklo paklausos didėjimo pasaulyje. Alaus vartojimo didėjimo modelis ir numatoma jo trukmė paskatino pasaulyje statyti per daug papildomų salyklo gamyklų, todėl pastaruoju metu pasaulyje salyklo gamyba pastebimai viršija paklausą, ir ši tendencija išliks dar keletą metų. „Euromalt“ nuomone, į salyklo gamyklas reikia investuoti, nors Europoje papildomos gamybos dėl eksporto rinkų mažėjimo nebereikia.

(59)

Pastaruoju metu pasaulyje esantį salyklo gamybos perteklių liudija ir mažėjantys jo pardavimo rodikliai, kuriuos 2005 m. spalio 4-5 d. Briuselyje vykusiame seminare apie salyklui skirtus miežius (19) pateikė Tarptautinė grūdų taryba. Tarptautinės grūdų tarybos teigimu, per dvejus metus salyklo pardavimas pasaulyje sumažėjo nuo 5,621 mln. tonų 2002 – 2003 m. iki 5,275 mln. tonų 2004 – 2005 m. (šis skaičius yra apytikris vertinimas). Tarptautinė grūdų taryba prognozuoja, kad 2005-2006 m. parduodamas salyklo kiekis toliau mažės. Mažėjimo tendencija pasireiškia ir vertinant salyklo eksportuotojų registruotus eksporto sertifikatus: 2004-2005 m. eksporto sertifikatų registruota 2 219 661 tonų kiekiui, palyginti su 2 477 849 tonomis 2003-2004 m.; numatoma, kad 2005-2006 m. rodikliai bus dar žemesni (20). Iš „RM International“ ataskaitos (21) matyti, kad pasaulyje salyklo gamyba viršija paklausą: kadangi naujos gamyklos yra galingesnės ir alaus gamyba pasaulyje per pastaruosius metus augo lėčiau, paklausa nebe taip greitai įsisavina naują salyklo produkciją.

(60)

2005 m. spalio 14 d. laiške Nyderlandai teigia, kad iki 2010 m. pasaulyje salyklo paklausa bus išaugusi 10 %. Laiške remiamasi Tarptautinės grūdų tarybos pranešimu, padarytu 2005 m. spalio 4-5 d. Briuselyje vykusiame seminare apie salyklui skirtus miežius. Tačiau minėtame pranešime kalbant apie prognozes 2010 m. buvo nurodyta, kad salyklo gamyba taip pat gali išaugti 10 %. Neatrodo teisinga, kad Nyderlandai salyklo gamybos apimtį pasaulyje pripažįsta kaip paklausos rodiklį.

(61)

Atrodo, kad per artimiausius metus salyklo rinkoje pasaulyje įvyks du svarbūs pokyčiai. Pirmiausia augs naujos alaus vartojimo rinkos. Tačiau dar reikia ištirti, kaip Bendrijos salyklo sektorius galėtų šiuo augimu pasinaudoti.

(62)

Nors Kinijoje alaus gamyba išaugo, salyklo importas į šią šalį smarkiai nepadidėjo. Pagal „Rabobank“ ataskaitą apie pasaulinę salyklo rinką (22) importuojamo salyklo kiekis nepadidėjo net ir po to, kai 2002 m. siekiant, kad didelė Kinijos perdirbimo pramonė gautų naudos iš salyklui skirtų miežių importo, buvo gerokai sumažintas importo muitas.

(63)

Alaus vartojimo ir gamybos augimą Pietryčių Azijoje labiausiai paskatino padidėjęs salyklui skirtų miežių importas iš geografiškai artimos Australijos, su kuria buvo sudarytos laisvos prekybos sutartys.

(64)

Jūrų uostuose įsteigtos Bendrijos salyklo gamyklos, pvz., „Holland Malt“, galėtų pasinaudoti savo palankia geografine padėtimi ir tenkinti augančią salyklo paklausą Pietų Amerikoje bei Afrikoje. Dėl Pietų Amerikos teigiama, kad pastaruoju metu Argentinoje statomos naujos salyklo gamyklos turėtų bent iš dalies patenkinti augantį salyklo poreikį. Be to, Venesuelos ir galbūt kitų Pietų Amerikos šalių prisijungimas prie MERCOSUR galėtų paskatinti prekybą salyklu Pietų Amerikoje.

(65)

Antrasis svarbus veiksnys pasaulinėje salyklo rinkoje yra pokyčiai Rusijoje. Rusija pagamina 1 mln. tonų salyklo ir pastaruoju metu stato gamyklas, kurios galės pagaminti dar 450 000 tonų minėto produkto. Dėl augančios gamybos ir galimybių apsirūpinti kokybiškais salyklui skirtais miežiais Rusija sugebės ne tik savarankiškai apsirūpinti salyklu, bet tikriausiai pradės jį eksportuoti.

(66)

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Komisija nemano, kad per artimiausius metus esama padėtis pasaulinėje salyklo rinkoje, kurioje dabar pasiūla viršija paklausą, galėtų pasikeisti. Tarptautinė grūdų taryba numato, kad prekybos salyklu pasaulyje 2010 m. mastas bus gana stabilus, nes, kaip teigiama pranešime, padarytame 2005 m. spalio mėn. vykusiame seminare apie salyklui skirtus miežius, „rinkos mažėjimą Rusijoje kompensuoja Pietų Amerikos rinkos augimas“.

(67)

Dėl salyklo gamybos ir pardavimo Bendrijoje Komisija nurodo, kad Eemshaveno salyklo gamykla „Holland Malt“ pradėjo veikti 2005 m. balandžio mėn. 2005 m. rugpjūčio mėn. „Euromalt“ laiške pabrėžiama, kad, nepaisant keleto nepelningų salyklo gamyklų uždarymo, Bendrijoje salyklo gamybos perteklius sudaro 500 000 – 700 000 tonų (Bendrijoje pagaminama 8,8 mln. tonų, suvartojama 5,9 mln. tonų ir eksportuojama 2,25 mln. tonų salyklo).

(68)

„Euromalt“ teigimu, 2005-2006 m. salyklo sektoriaus pelningumas Bendrijoje nukris iki žemiausio taško, nes daug įmonių, tik iš dalies padengiančių gamybos išlaidas, patiria nuostolių. Spėjama, kad dėl pelningumo sumažėjimo 2006 m. pavasarį stambus Vokietijos salyklo gamintojas „Weissheimer“, įsikūręs Andernache, kreipėsi dėl bankroto. Uždarytos ir kitos salyklo gamyklos, tarp jų keturios Jungtinės Karalystės, dvi Vokietijos ir viena Prancūzijos gamykla. Tai buvo senos stambioms įmonėms priklausančios gamyklos. Kai kurie salyklo gamintojai nusprendė laikinai uždaryti dalį savo gamyklų. Kitais atvejais senas salyklo gamyklas keičia naujos. Taigi 2006 m. liepos mėn. H. M. Gaugeris Bendrijos salyklo gamybos potencialą vertino 8,8 mln. tonų (23), tuo tarpu Bendrijos vartojimo ir eksporto rodikliai buvo panašūs į nurodytuosius 2005 m. rugpjūčio mėn. „Euromalt“ laiške. Vadinasi, pasiūla vis dar viršijo paklausą maždaug 600 000 tonų.

(69)

2005 m. spalio mėn. laiške Nyderlandai tvirtina, kad „Euromalt“ apskaičiuotas 500 000 – 700 000 tonų kiekis, kuriuo salyklo pasiūla Bendrijoje viršija paklausą, yra pagrįstas vadinamuoju nominaliu (name plate) gamybos potencialu, t. y., kiekiu, kuris būtų pagamintas, jei gamyba vyktų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir 365 dienas per metus. Skaičiuojant nebuvo atsižvelgta į laikotarpius, kai gamyba laikinai sustabdoma dėl techninės priežiūros, techninių nesklandumų ir patikrinimų, todėl neaišku, ar iš tiesų pasiūla viršija paklausą.

(70)

Komisija rėmėsi faktiniais Bendrijos salyklo rinkos gamybos potencialo ir produkcijos rodikliais per pastaruosius metus. Toliau pateikiamą lentelę Komisija paėmė iš H. M. Gaugerio, remiantis nacionalinės statistikos, „Euromalt“ ir „Eurostat“ duomenimis, parengtos 2004-2005 m. apžvalgos.

Visas Bendrijos salyklo gamybos potencialas ir produkcija

(71)

Lentelėje pateikiami duomenys rodo, kad 2002-2004 m. gamybos potencialas buvo panaudojamas ne mažiau kaip 98 %. „Frontier Economics“ ataskaitoje (24) pateikiami panašūs skaičiai. 2005 m. gamybos potencialo panaudojimas sumažėjo: Bendrijoje buvo pagaminta 8,4 mln. tonų salyklo, nors potencialiai buvo galima pagaminti iki 8,8 mln. tonų. Numatoma, kad per 2006-2007 m. sezoną bus pagaminta 8 mln. tonų, kai gamybos potencialas sudaro 8,8 mln. tonų (25). Šie rodikliai rodo salyklo gamybos įmonių reakciją į mažą pelningumą, t. y. jų sprendimą gaminti mažiau salyklo ir laikinai uždaryti gamyklas. Numatomus 2006-2007 m. rodiklius iš dalies paaiškina prastas salyklui skirtų miežių derlius. 2002-2004 m. duomenys rodo, kad techniškai yra galima panaudoti ne mažiau kaip 98 % turimo gamybos potencialo. Tačiau geras gamybos galimybių išnaudojimas ne priežastis abejoti, kad Bendrijos salyklo rinkoje pasiūla viršija paklausą.

(72)

Kaip nurodyta 2005 m. rugpjūčio mėn. „Euromalt“ laiške, ateityje „reikės uždaryti mažas, senas ir tikslų nepasiekiančias gamyklas. Atsižvelgiant į šio sektoriaus struktūros ypatybes kai kuriose valstybėse narėse, tai bus lėtas procesas.“ Atrodo, kad 2006 m. šis procesas paspartėjo. 2006 m. viduryje Bendrijoje buvo atkurta salyklo gamybos ir faktinės paklausos pusiausvyra, nes salyklo gamintojai išmoko riboti gamybą ir neviršyti galimų pardavimo kiekių (26). Tačiau net ir uždarius senas salyklo gamyklas, bendra salyklo pasiūla Bendrijoje vis dar viršija faktinę paklausą maždaug 600 000 tonų. Be to, paklausos augimas Bendrijos rinkoje nenumatomas dėl sąstingio alaus vartojimo rinkoje, tuo tarpu eksportuoti iš Bendrijos teks pasaulinės prekybos sąlygomis, kurios artimiausiais metais tikriausiai išliks palyginti stabilios. Taigi Komisija neturi aiškių įrodymų, kad esama gamybos pertekliaus padėtis galėtų greitai pasikeisti.

(73)

Nyderlandų ir „Holland Malt“ nuomone, investicija į gamyklos Eemshavene statybą daugiau įtakos turės prekybai su trečiosiomis šalimis negu valstybių narių tarpusavio prekybai, nes salyklo eksporto dalis nepriklauso nuo rinkos dalies, kurioje veikia toliau nuo jūros įsikūrę salyklo tiekėjai.

(74)

Komisija pripažįsta, kad dalį Bendrijos salyklo pasiūlos sudaro toliau nuo jūros esančios mažosios privačios ar šeimyninės įmonės, kurios savo produkciją daugiausia tiekia vidaus rinkai. Tačiau dalis jų pagaminamos produkcijos gali būti skirta eksportui; tuomet joms teks konkuruoti su kitais Bendrijos salyklo gamintojais, kurie labiau orientuojasi į eksportą (pvz., „Holland Malt“).

(75)

Bendrijos salyklo rinkoje yra didelė grupė tiekėjų, savo produkciją parduodančių tiek vidaus rinkoje, tiek už jos ribų. „Holland Malt“ priklauso šiai kategorijai, nes yra įsikūrusi jūrų uoste, iš kurio gali produkciją tiekti į bendrąja rinką ir už jos ribų. Bendrijos salyklo gamintojai, kurie iš pat pradžių orientavosi į eksportą į kitas rinkas, turėtų konkuruoti su „Holland Malt“. Tas pat tinka ir Bendrijos salyklo gamintojams, orientuotiems į vidaus rinką, nes „Holland Malt“ ketina nemažą salyklo kiekį parduoti Europos šalyse. 2003 m. rugpjūčio mėn. „Holland Malt“ verslo plane nurodoma, kad 2005 m. ketina Europos šalims parduoti 71 540 tonų produkcijos (palyginti su 28 100 tonų Azijai, 40 600 tonų Lotynų Amerikai ir 29 000 tonų Rusijai).

(76)

Gali susiklostyti aplinkybės, kai salyklo gamintojai, savo produkciją eksportuojantys į Bendrijai nepriklausančias šalis (pvz., „Holland Malt“), nerastų pirkėjų savo produkcijai ir galbūt bandytų šią produkciją parduoti Bendrijos vidaus rinkoje. Gali būti ir atvirkščiai. Taigi Komisija mano, kad rinkos dalys Bendrijoje ir už jos ribų nėra visiški atskiros. Tarp jų yra ryšys, todėl pokyčiai už Bendrijos ribų daro įtaką Bendrijos vidaus rinkai, ir atvirkščiai.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, Komisija nepritaria „Frontier Economics“ ataskaitos išvadai, jog nėra jokių požymių, rodančių, kad „Holland Malt“ teikiama subsidija kaip nors keistų kitų Europos salyklo gamintojų produkcijos pardavimą, vykstantį neatsižvelgiant į subsidiją. Komisija neatmeta galimybės, kad subsidija darys įtaką kitų Bendrijos salyklo gamintojų produkcijos pardavimams Bendrijos vidaus ir užsienio rinkose. Todėl ji daro išvadą, kad pagalba gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir konkurenciją.

(78)

Komisija atkreipė dėmesį į Nyderlandų ir „Holland Malt“ atsiųstus duomenis (įskaitant trečiųjų šalių laiškus) apie HTST salyklo kūrimą (27). Nyderlandai, „Holland Malt“ ir suinteresuotosios šalys HTST salyklą aprašo kaip salyklo rūšį, kurią nuo įprasto salyklo skiria jos savybės, suteikiančios alui daugiau skonio, kvapo ir ilgiau išliekančią putą, bei pailgina jo galiojimo laiką.

(79)

Nyderlandų ir „Holland Malt“ teigimu, HTST salyklą galima laikyti „premium“ rūšies salyklu. Dėl išskirtinių fizinių savybių, patikrinamos kokybės ir aukštesnės kainos klasės yra aišku, kad HTST salyklas ir įprastas salyklas negali būti (arba labai retai gali būti) keičiami vienas kitu. Tikimasi, kad atsiras HTST salyklo paklausa ir rinka.

(80)

Komisija pripažįsta, kad HTST salyklas gali turėti išskirtinių ypatybių ir būti ypač aukštos kokybės. Tačiau reikia nustatyti, ar greta įprasto salyklo rinkos yra atskira „premium“ rūšies salyklo rinka (kuriai galėtų būti tiekiamas HTST salyklas). Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad apie pakankamą atskirą rinką galima kalbėti tik tuo atveju,

„indien dit product of deze dienst bijzondere kenmerken heeft, waardoor het product of de dienst dermate duidelijk van andere producten of diensten wordt onderscheiden, dat een uitwisseling met deze andere producten of diensten slechts in beperkte mate mogelijk is en de concurrentie daarmee nauwelijks merkbaar is. In dat kader moet de mate van onderlinge uitwisselbaarheid van producten worden beoordeeld aan de hand van de objectieve kenmerken van die producten, alsmede aan de hand van de structuur van de vraag en van het aanbod op de markt en van de mededingingsverhoudingen“ („jei gaminys ar paslauga pasižymi išskirtinėmis savybėmis, dėl kurių gaminys ar paslauga taip išsiskiria iš kitų gaminių ar paslaugų, kad gaminį ar paslaugą retai galima pakeisti kitais gaminiais ar prekėmis ir konkurencija tarp jų yra beveik nepastebima. Šių gaminių tarpusavio pakeičiamumo mastą reikia įvertinti remiantis objektyviomis gaminių savybėmis, paklausos ir pasiūlos rinkoje struktūra bei konkurencijos santykiu“) (28).

(81)

Dėl paklausos ir pasiūlos rinkoje struktūros bei konkurencinių santykių, Komisija gavo pastabų iš kelių suinteresuotųjų šalių (daugiausia iš nacionalinių salyklo gamintojų sąjungų), kurios teigia, kad įprasto salyklo ir „premium“ rūšies salyklo negalima griežtai skirti. Iš šių pastabų matyti, kad salyklas yra laikomas nepatentuotu (generiniu) produktu, kurio savybės nedaug tesiskiria ir kurio kokybės reikalavimus nustato alaus daryklos. Dauguma salyklo gamintojų klientų pageidauja aukštos kokybės salyklo, atitinkančio jų technines sąlygas ir maisto saugumo reikalavimus.

(82)

Įvairių rūšių salyklas, tiekiamas skirtingų gamintojų, yra nesunkiai tarpusavyje pakeičiamas, nes visi salyklo gamintojai privalo gaminti aukštos kokybės produkciją, tenkinančią klientų reikalavimus.

(83)

Atrodo, kad tai patvirtina faktas, jog „premium“ alui gaminti nebūtina naudoti kitos rūšies salyklą, nei gaminant įprastą alų. Nyderlandų teigimu, „Holland Malt“ gaminamas HTST salyklas pirmiausia yra skirtas „premium“ alaus gamybos sektoriui. Nyderlandai tvirtina, kad gaminant „premium“ rūšies alų reikia naudoti ypač aukštos kokybės žaliavas, dėl kurių savybių šis alus išsiskiria geresniu skoniu. Savo laiške „Holland Malt“ remiasi „Just Drinks.com“ 2004 m. ataskaita (29), kurioje, „Holland Malt“ teigimu, stambios alaus daryklos nurodo, kad „premium“ alus esąs aukštesnės kokybės gėrimas, išsiskiriantis ypatingu sodriu skoniu.

(84)

Tačiau, Komisijos nuomone, šis ataskaitos sakinys rodo vartotojo įspūdį apie „premium“ alų ir nėra stambių alaus daryklų vertinimas. Šios ataskaitos 59 puslapyje yra nurodyta, kad, „Scottish & Newcastle“ teigimu, vartotojas „premium“ alų laiko geresnės kokybės ir aukštesnės klasės gėrimu. Taigi svarbiausias veiksnys yra aukštesnės kokybės idėja, t. y., kad „premium“ alus esąs geresnis gėrimas, išsiskiriantis ypatingu sodriu skoniu.

(85)

Ataskaitos, kuria remiasi „Holland Malt“, santraukoje rašoma, „kad iš just-drinks.com“ atliktų keleto svarbių tarptautinių pasaulinėje alaus daryklų rinkoje veikiančių rinkos dalyvių apklausų matyti, jog „premium“ alus iš tiesų yra rinkodaros idėja». Be to, ataskaitoje teigiama, kad standartinis vieno regiono ar šalies alus kitame regione gali tapti „premium“ alumi ir kad stambiausios tarptautinės alaus daryklos savo rinkodaros strategiją derina prie vietos rinkos. Taigi tos pačios alaus rūšys vienuose regionuose gali būti laikomos „premium“ alumi, kitose – ne. Ataskaitoje nurodoma, kad skaitytojas privalo suvokti, jog „premium“ alaus paklausos kitimą įvairiais laikotarpiais lemia vartotojo susikurtų idėjų, o ne produkto savybių kaita. Kaip teigia „Interbrew“, kurį alų laikyti „premium“ rūšies alumi sprendžia vartotojas, ne gamintojas.

(86)

Faktas, kad produkto savybės nėra svarbus veiksnys sprendžiant, kurį alų laikyti „premium“ alumi, reiškia, kad įvairios salyklo rūšys, tenkinančios alaus daryklų keliamus (minimalius) kokybės reikalavimus, yra nesunkiai tarpusavyje pakeičiamos. Šis tarpusavio pakeičiamumas pabrėžiamas ir byloje Hugh Baird prieš „Scottish and Newcastle“ (30). Dėl aptariamos produkto rinkos šalys (Hugh Baird ir „Scottish and Newcastle“) nurodo, kad ji yra tokia pat plati kaip ir salyklo rinka. Sprendime pažymima, kad nors salyklo rinka yra aiškiai suskilusi į salyklo gamybos ir distiliavimo rinkas, šalys nelaiko to svariu argumentu, nes siūlomi produktai yra dideliu mastu tarpusavyje pakeičiami.

(87)

Komisija, išanalizavusi salyklo gamybos statistinius duomenų šaltinius, negalėjo apibrėžti atskiros „premium“ salyklo rinkos. Atvirkščiai, visi šaltiniai („Eurostat“, „Euromalt“, Tarptautinė grūdų taryba) teikė tik bendros salyklo rinkos duomenis. Nyderlandai ir „Holland Malt“ taip pat negalėjo pateikti jokių duomenų apie esamą „premium“ salyklo gamybos potencialą arba pagamintą produkciją. Atvirkščiai, ginčydamosi dėl gamybos pertekliaus, šios suinteresuotosios šalys rėmėsi tik salyklo (kaip vieno produkto) gamybos rodikliais, neskirdamos įprasto ir „premium“ salyklo.

(88)

Komisijos nuomone, negalima nubrėžti aiškios ribos tarp šių produktų rūšių (įprasto ir „premium“ salyklo). Galbūt šių produktų kokybė ir skiriasi, tačiau ne tiek, kad pastebimai apribotų salyklo rūšių tarpusavio pakeičiamumą ar salyklo gamintojų konkurenciją.

(89)

Remdamasi pirmiau padarytomis išvadomis dėl gamybos salyklo rinkoje pertekliaus, galimo aptariamos valstybės pagalbos priemonės poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ir aiškiai apibrėžiamos atskiros „premium“ salyklo rinkos nebuvimo, Komisija mano, kad pagalbos priemonė neatitinka Gairių 4.2.5 punkto, kuris draudžia teikti pagalbą investicijoms į produktus, jei nėra tinkamų galimybių šiuos produktus parduoti rinkoje.

(90)

„Holland Malt“ nurodo, kad padėtis pasaulinėje salyklo rinkoje nesutrukdė Komisijai patvirtinti pagalbą investicijoms į Lietuvos salyklo gamyklą.

(91)

Komisija nori pabrėžti, kad ji nėra patvirtinusi valstybės pagalbos investicijoms į Lietuvos salyklo gamyklą po to, kai ši valstybė 2004 m. gegužės 1 d. tapo Bendrijos nare. Iki šios datos Lietuvoje valstybės pagalbą žemės ūkio produktams reguliuojančios taisyklės negaliojo. Be to, kitų valstybių narių įsipareigojimų pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius vykdymas nėra aktualus sprendžiant klausimą, ar valstybė narė, prieš kurią pradėta Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatyta procedūra, suteikė (neteisėtą) pagalbą (31).

(92)

Be to, Komisija nori atkreipti dėmesį į tai, kad ji pradėjo Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą po to, kai Ispanija pranešė ketinanti teikti pagalbą salyklo gamyklai „Maltacarrión S. A.“ (32). Procedūra pradėta dėl tų pačių priežasčių kaip ir šios bylos tyrimas, t. y. dėl to, kad nepavyko atmesti galimybės, jog salyklo rinkoje pasiūla viršija paklausą. Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, Ispanija nusprendė atsisakyti savo ketinimo teikti pagalbą.

(93)

Komisija pripažįsta regiono plėtros svarbą, teikiant pagalbą „Holland Malt“, pabrėžiamą Nyderlandų ir kitų suinteresuotųjų šalių, ir neketina dėl jos diskutuoti. Šia prasme aptariamas projektas visiškai atitinka IRP reglamentą.

(94)

Tačiau projektas turi tenkinti visas Gairėse keliamas pagalbos investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą ir pardavimą sąlygas. Kadangi netenkinama mažiausiai viena svarbi sąlyga, Komisija negali leisti teikti valstybės pagalbą šiam projektui, nepaisant teigiamų regiono plėtros aspektų.

(95)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija pagalbą „Holland Malt“ laiko nesuderinama pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius. Pagalbos priemonė neatitinka Gairių 4.2.5 punkto, kuris draudžia teikti pagalbą investicijoms į produktus, jei nėra tinkamų galimybių šiuos produktus parduoti rinkoje.

(96)

2004 m. gruodžio 17 d. laišku Nyderlandai pranešė, kad pagalba buvo pažadėta su sąlyga, kad ją patvirtins Komisija. Jei pagalba būtų suteikta nepaisant šios sąlygos, ją būtina grąžinti.