atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

1. Šia direktyva nustatoma bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema.

2. Pagal bendros PVM sistemos principą prekės ir paslaugos apmokestinamos bendru vartojimo mokesčiu, kuris yra proporcingas prekių bei paslaugų kainai, nors daugelis sandorių vykdomi gamybos ir paskirstymo metu iki to etapo, kai skaičiuojamas mokestis.

Už kiekvieną sandorį PVM apskaičiuojamas taip – iš PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytą PVM tarifą, atimama įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtino PVM suma.

Bendra PVM sistema taikoma visuose etapuose, įskaitant ir mažmeninę prekybą.

3. „Akcizais apmokestinami produktai“ – tai energetikos produktai, alkoholis, alkoholiniai gėrimai ir apdorotas tabakas, kaip apibrėžta galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose, išskyrus dujas, tiekiamas gamtinių dujų paskirstymo sistemomis, ir elektros energiją.

1. Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies b punkto I papunkčio, šie sandoriai nėra PVM objektas:

Šią ribą sudaro bendra prekių įsigijimo Bendrijos viduje, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, vertė be PVM, mokėtino ar sumokėto valstybėje narėje, kurioje prasidėjo prekių siuntimas ar gabenimas.

3. 1 dalies b punkto reikalavimus atitinkantiems apmokestinamiesiems asmenims ir neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims valstybės narės suteikia teisę pasirinkti 2 straipsnio 1 dalies b punkto I papunktyje numatytą bendrą schemą.

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, kuri bet kuriuo atveju taikoma dvejus kalendorinius metus.

1. Ši direktyva netaikoma šiose teritorijose, priklausančiose Bendrijos muitų teritorijai:

2. Ši direktyva netaikoma šiose teritorijose, nepriklausančiose Bendrijos muitų teritorijai:

1. Atsižvelgiant į konvencijas ir sutartis, kurios yra atitinkamai sudarytos su Prancūzija, Jungtine Karalyste ir Kipru, Monako Kunigaikštystė, Meno sala ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenios bazių teritorijos, taikant šią direktyvą, nelaikomos trečiosiomis šalimis.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad Monako Kunigaikštystėje sudaryti arba jai skirti sandoriai būtų laikomi Prancūzijoje sudarytais ar jai skirtais sandoriais, Meno saloje sudaryti ar jai skirti sandoriai būtų laikomi Jungtinėje Karalystėje sudarytais arba jai skirtais sandoriais ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suvereniose bazių teritorijose sudaryti ar joms skirti sandoriai būtų laikomi Kipre sudarytais ar jam skirtais sandoriais.

Jei Komisija mano, kad 6 ir 7 straipsniuose nustatytos nuostatos nebegali būti pagrįstos, visų pirma sąžiningos konkurencijos ar nuosavų išteklių atžvilgiu, ji pateikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus.

1. „Apmokestinamasis asmuo“ – asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą.

„Ekonominė veikla“ – gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veikla, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Visų pirma ekonomine veikla laikomas materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimas siekiant gauti nuolatinių pajamų.

2. Be 1 dalye nurodytų asmenų, apmokestinamuoju asmeniu laikomas asmuo, retkarčiais tiekiantis naujas transporto priemones, kurias įsigyjančiam asmeniui siunčia ar gabena pardavėjas arba prekes įsigyjantis asmuo, arba tai atliekama jų vardu, į paskirties vietą už valstybės narės teritorijos ribų, bet Bendrijos teritorijoje.

Tenkinant 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, kad ekonominė veikla turi būti vykdoma „savarankiškai“, PVM neapmokestinami samdomi ir kiti asmenys, jei jie yra sudarę darbo sutartį su darbdaviu ar yra susieti kitais teisiniais ryšiais, kuriais sukuriami darbdavio ir dirbančiojo santykiai, susijusiais su darbo sąlygomis, atlyginimu ir darbdavio atsakomybe.

Pasikonsultavusi su patariamuoju pridėtinės vertės mokesčio komitetu (toliau – PVM komitetas), kiekviena valstybė narė gali atskiru apmokestinamuoju asmeniu laikyti tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie, būdami teisiškai savarankiški, yra glaudžiai susiję finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais.

Valstybė narė, pasinaudodama pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, gali patvirtinti visas priemones, kurių reikia siekiant užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui pasinaudojant šia nuostata.

1. Valstybės narės apmokestinamuoju asmeniu gali laikyti bet kurį asmenį, kuris retkarčiais vykdo su 9 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta veikla susijusį sandorį, ypač kurį nors iš šių sandorių:

2. Taikant 1 dalies a punktą, „pastatas“ – bet koks žemėje įtvirtintas statinys.

Valstybės narės gali nustatyti 1 dalies a punkte nurodyto kriterijaus taikymo pastatų pertvarkymui išsamias taisykles ir apibrėžti, ką reiškia sąvoka „žemė, ant kurios stovi pastatas“.

Valstybės narės gali taikyti ne tik pastato pirmo panaudojimo, bet ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, laikotarpio nuo pastato užbaigimo iki jo pirmo tiekimo dienos arba laikotarpio nuo pastato pirmo panaudojimo iki jo vėlesnio tiekimo dienos, jei pirmu atveju laikotarpis ne ilgesnis kaip penkeri metai, o antru atveju – ne ilgesnis kaip dveji metai.

3. Taikant 1 dalies b punktą, „žemė statybai“ – neparuošta ar paruošta žemė, kaip ją apibrėžia valstybės narės.

1. Valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos ir viešosios teisės reguliuojamos kitos įstaigos nelaikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai vykdo veiklą ar sandorius, kuriuos jie vykdo kaip valdžios institucijos, net renkant mokesčius, rinkliavas, įmokas ar kitus su šia veikla ar sandoriais susijusius mokesčius.

Tačiau joms vykdant tokią veiklą ar sandorius jos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, jei laikant jas neapmokestinamaisiais asmenimis būtų labai iškraipoma konkurencija.

Visais atvejais viešosios teisės reguliuojamos įstaigos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai jos vykdo I priede išvardytą veiklą, jei toji veikla nėra vykdoma tokiu smulkiu mastu, kad ją būtų galima laikyti visiškai nereikšminga.

2. Valstybės narės gali viešosios teisės reguliuojamų įstaigų vykdomą veiklą laikyti veikla, kurią šios įstaigos vykdo kaip valdžios institucijos, kai ta veikla neapmokestinama pagal 132, 135, 136, 371, 374–377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį arba 380–390 straipsnius.

1. „Prekių tiekimas“ – teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.

2. Be 1 dalyje nurodyto sandorio prekių tiekimu laikomas bet kuris iš šių sandorių:

3. Valstybės narės prekių tiekimu gali laikyti tam tikrų statybos darbų perdavimą.

1. Elektros energija, dujos, šiluma, šaldymas ir panašūs dalykai laikomi materialiuoju turtu.

Tačiau prekių tiekimu už atlygį nelaikomas toks prekių sunaudojimas, kai veikloje jos naudojamos kaip pavyzdžiai ar mažavertės dovanos.

Prekių, sudarančių apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalį, sunaudojimas privatiems apmokestinamojo asmens ar jo darbuotojų poreikiams tenkinti, arba jų realizavimas neatlygintinai, arba, platesne prasme, jų panaudojimas kitais nei verslo tikslais, laikomas prekių tiekimu už atlygį, kai PVM, sumokėtas už tas prekes ar jų sudedamąsias dalis, buvo visiškai arba iš dalies atskaitytas.

1. Jei prekes, sudarančias apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalį, šis asmuo perveža į kitą valstybę narę, šis pervežimas laikomas prekių tiekimu už atlygį.

„Pervežimas į kitą valstybę narę“ – kilnojamojo materialiojo turto siuntimas ar gabenimas į paskirties vietą už valstybės narės, kurioje yra turtas, teritorijos ribų, bet Bendrijos teritorijoje, kai gabenimą ar siuntimą savo verslo tikslais atlieka apmokestinamasis asmuo arba tai atliekama jo vardu.

2. Pervežimu į kitą valstybę narę nėra laikomas prekių siuntimas ar gabenimas, kai vykdomi šie sandoriai:

3. Jei kuri nors iš 2 dalyje nurodytų tinkamumo sąlygų nebetenkinama, laikoma, kad prekės buvo pervežtos iš vienos valstybės narės į kitą. Tokiais atvejais pervežimas laikomas įvykęs tuo momentu, nuo kurio sąlyga nebetenkinama.

Valstybės narės gali laikyti prekių tiekimu už atlygį šiuos sandorius, kai:

Jei visas turtas arba jo dalis perleidžiama už atlygį ar neatlygintinai, arba perduodamas kaip įnašas į bendrovę, valstybės narės gali laikyti, kad prekių tiekimas nebuvo vykdomas ir kad asmuo, kuriam perleidžiamas turtas, laikomas turtą perleidusio asmens teisių perėmėju.

Tais atvejais, kai prekes ar paslaugas gaunantis asmuo nėra vien apmokestinamąją veiklą vykdantis asmuo, valstybės narės gali imtis būtinų priemonių užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui. Jos taip pat gali patvirtinti visas priemones, kurių reikia siekiant užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui naudojantis šiuo straipsniu.

„Prekių įsigijimas Bendrijos viduje“ – teisės disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu kaip savininkui įsigijimas, kai prekes įsigyjančiam asmeniui į kitą valstybę narę nei tą, iš kurios prekės yra išsiųstos ar išgabentos, siunčia ar gabena pardavėjas arba prekes įsigyjantis asmuo ar kitas asmuo pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

Jei neapmokestinamasis juridinis asmuo įsigytas prekes siunčia ar gabena iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies ir jas importuoja į kitą valstybę narę, kurioje nėra užbaigiamas prekių siuntimas ar gabenimas, laikoma, kad šios prekės buvo siųstos ar gabentos iš importo valstybės narės. Ta valstybė narė importuotojui, pagal 201 straipsnį paskirtam ar pripažintam asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, suteikia teisę susigrąžinti už prekių importą sumokėtą PVM, jeigu importuotojas įrodo, kad jo prekių įsigijimas buvo apmokestintas PVM valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių siuntimas ar gabenimas.

Prekių įsigijimu už atlygį Bendrijos viduje laikomas prekių panaudojimas apmokestinamojo asmens verslo tikslais, jei tas prekes apmokestinamasis asmuo arba kitas asmuo jo vardu atsiuntė arba atgabeno iš kitos valstybės narės, kurioje jos buvo pagamintos, išgautos, apdorotos, nupirktos ar įsigytos, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba į kurią tas apmokestinamasis asmuo savo verslo tikslais jas importavo.

Kai valstybės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties narė, karinės pajėgos prekes, kurias jos nusipirko nesilaikydamos bendrųjų apmokestinimo valstybės narės vidaus rinkoje taisyklių, panaudoja savo tikslais arba šias prekes panaudoja juos lydintis civilinis personalas, šis naudojimas yra laikomas prekių įsigijimu Bendrijos viduje už atlygį, kai tų prekių importas negalėtų būti neapmokestinamas pagal 143 straipsnio h punktą.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prekių įsigijimu Bendrijos viduje būtų laikomas sandoris, kuris būtų buvęs laikomas prekių tiekimu, jei jį jų teritorijoje būtų vykdęs apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

2. „Telekomunikacijų paslaugos“ – paslaugos, susijusios su signalų, žodžių, vaizdo ir garso duomenų arba kitokios informacijos perdavimu, siuntimu arba priėmimu laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant su tuo susijusį teisės naudotis šio perdavimo, siuntimo arba priėmimo pajėgumais perdavimą arba suteikimą, įskaitant teisės naudotis pasauliniais informacijos tinklais suteikimą.

2. Valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies, jei taip neiškraipoma konkurencija.

Siekdamos užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui ir pasikonsultavusios su PVM komitetu, valstybės narės paslaugų teikimu už atlygį gali laikyti tokį paslaugų teikimą, kurį apmokestinamasis asmuo atlieka savo verslo tikslais, kai ne visa PVM suma už tokią paslaugą, ją įsigijus iš kito apmokestinamojo asmens, galėtų būti įtraukta į atskaitą.

Kai apmokestinamasis asmuo, veikdamas savo paties vardu, bet kito asmens naudai, dalyvauja teikiant paslaugas, laikoma, kad tas paslaugas jis gavo ir suteikė pats.

„Prekių importas“ – prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, kaip nustatyta Sutarties 24 straipsnyje, įvežimas į Bendriją.

Be pirmoje pastraipoje nurodyto sandorio, prekių importu laikomas prekių, kurios išleistos į laisvą apyvartą, įvežimas į Bendriją iš Bendrijos muitų teritorijai priklausančios trečiosios teritorijos.

Kai prekės nėra siunčiamos ar gabenamos, prekių tiekimo vieta yra laikoma vieta, kurioje prekės yra tiekimo momentu.

Kai prekes siunčia ar gabena tiekėjas ar prekes įsigyjantis asmuo, arba trečiasis asmuo, prekių tiekimo vieta yra laikoma šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai pradedamas jų siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui.

Tačiau laikoma, kad, kai prekių siuntimas ar gabenimas prasideda trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje šalyje, importuotojo, pagal 201 straipsnį paskirto ar pripažinto asmeniu, turinčiu prievolę mokėti PVM, atliekamo tiekimo vieta ir vėlesnių tiekimų vieta yra valstybėje narėje, į kurią prekės importuotos.

1. Nukrypstant nuo 32 straipsnio, laikoma, kad prekių, kurias siuntė ar gabeno tiekėjas arba kurios buvo siunčiamos ar gabenamos jo vardu, iš kitos valstybės narės nei tos, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, tiekimo vieta yra šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, jei tenkinamos šios sąlygos:

2. Kai tiekiamos prekės yra siunčiamos arba gabenamos iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies ir tiekėjas jas importuoja į kitą valstybę narę nei tą, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, laikoma, kad šios prekės buvo išsiųstos ar išgabentos iš valstybės narės, į kurią jos buvo importuotos.

1. 33 straipsnis netaikomas tiekiant prekes, kurios visos siunčiamas arba gabenamas į tą pačią valstybę narę, tuo atveju, kai ši valstybė narė yra valstybė narė, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, jei tenkinamos šios sąlygos:

2. Valstybė narė, kurios teritorijoje prekės yra tuo momentu, kai baigiasi jų siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui, gali apriboti 1 dalyje nurodytą ribinę vertę iki 35 000 EUR ar lygiavertės sumos nacionaline valiuta, kai ta valstybė mano, kad nustačius 100 000 EUR ribinę vertę gali būti labai iškraipoma konkurencija.

Valstybės narės, kurios naudojasi pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, imasi būtinų priemonių atitinkamai informuoti valstybės narės, kurioje prasideda prekių siuntimas arba gabenimas, kompetentingas valstybines institucijas.

3. Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pranešimą apie 2 dalyje nurodytos specialios 35 000 EUR ribinės vertės taikymo poveikį, prireikus, su atitinkamais pasiūlymais.

4. Valstybė narė, kurios teritorijoje prekės yra tuo momentu, kai prasideda jų siuntimas ar gabenimas, suteikia tiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie tiekia 1 dalyje nustatytas prekes, teisę pasirinkti, kad tiekimo vieta būtų nustatyta pagal 33 straipsnį.

Atitinkamos valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, kuri bet kuriuo atveju taikoma dvejus kalendorinius metus.

33 ir 34 straipsniai netaikomi 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų tiekimui, taip pat 327 straipsnio 3 dalyje apibrėžtų naudotų transporto priemonių tiekimui, kuris apmokestinamas PVM pagal atitinkamas specialias procedūras.

Kai prekes, kurias siuntė ar gabeno tiekėjas ar jas įsigyjantis asmuo, arba trečiasis asmuo, instaliuoja arba surenka tiekėjas, arba tai atliekama tiekėjo vardu (atlikus bandomąjį patikrinimą arba be jo), laikoma, kad tiekimo vieta yra ten, kur prekės instaliuotos ar surinktos.

Jei instaliavimo ar surinkimo darbai atliekami ne tiekėjo valstybėje narėje, valstybė narė, kurios teritorijoje instaliavimo ar surinkimo darbai atliekami, imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo atvejų toje valstybėje narėje.

1. Kai prekės tiekiamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalyje, tiekimo vieta yra keleivių vežimo maršruto pradžia.

2. Taikant 1 dalį, „keleivių vežimo Bendrijoje maršruto dalis“ – be tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų atlikto vežimo maršruto dalis nuo keleivių vežimo maršruto pradžios iki pabaigos.

„Keleivių vežimo maršruto pradžia“ – pirmoji pagal tvarkaraštį keleivių įlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais po tarpinio sustojimo už Bendrijos ribų.

„Keleivių vežimo maršruto pabaiga“ – paskutinė pagal tvarkaraštį Bendrijoje įlaipintų keleivių išlaipinimo Bendrijoje vieta, tam tikrais atvejais prieš tarpinį sustojimą už Bendrijos ribų.

3. Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pranešimą, prireikus, su atitinkamais pasiūlymais dėl laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose vartoti skirtų prekių tiekimo ir paslaugų, įskaitant maitinimo paslaugas, teikimo keleiviams laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose apmokestinimo vietos.

Kol bus priimti pirmoje pastraipoje nurodyti pasiūlymai, valstybės narės gali neapmokestinti ar toliau neapmokestinti, suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, laivuose, orlaiviuose ar traukiniuose vartoti skirtų prekių tiekimo, kurio apmokestinimo vieta nustatoma pagal 1 dalį.

1. Jei apmokestinamajam prekybininkui tiekiamos dujos gamtinių dujų paskirstymo sistemomis ar tiekiama elektros energija, tiekimo vieta laikoma ta vieta, kur šis apmokestinamasis prekybininkas yra įsteigęs savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, kuriam tiekiamos prekės, arba, nesant tokio verslo ar nuolatinio padalinio, vieta, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

2. Taikant 1 dalį „apmokestinamasis prekybininkas“ – apmokestinamais asmuo, kurio pagrindinė veikla yra perparduoti nupirktas dujas ar elektros energiją ir kuris saviems poreikiams šių produktų sunaudoja nedaug.

Tiekiant dujas gamtinių dujų paskirstymo sistemomis ar elektros energiją, kai tokiam tiekimui netaikomas 38 straipsnis, tiekimo vieta laikoma vieta, kur prekes įsigyjantis asmuo faktiškai naudoja ir vartoja prekes.

Kai prekes įsigyjantis asmuo faktiškai nesuvartoja visų dujų ar elektros energijos arba jų dalies, laikoma, kad šios nesuvartotos prekės buvo naudojamomis ir vartojamomis toje vietoje, kur jis yra įsteigęs savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, kuriam tiekiamos prekės. Nesant tokio verslo ar nuolatinio padalinio, laikoma, kad prekes įsigyjantis asmuo sunaudojo ir suvartojo prekes vietoje, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

Prekių įsigijimo Bendrijos viduje vieta laikoma ta vieta, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.

Nepažeidžiant 40 straipsnio laikoma, kad prekių įsigijimo Bendrijos viduje, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje, vieta yra valstybės narės, suteikusios PVM mokėtojo kodą, kurį prekes įsigyjantis asmuo nurodo įsigydamas prekes, teritorijoje, jeigu tas prekes įsigyjantis asmuo nenurodo, kad šis įsigijimas buvo apmokestintas PVM pagal 40 straipsnį.

Jei įsigijimas apmokestinamas PVM pagal pirmą pastraipą, o vėliau – pagal 40 straipsnį valstybėje narėje, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, apmokestinamoji vertė atitinkamai sumažinama valstybėje narėje, suteikusioje PVM mokėtojo kodą, kurį prekes įsigyjantis asmuo nurodo įsigydamas prekes.

41 straipsnio pirma pastraipa netaikoma ir laikoma, kad prekių įsigijimas Bendrijos viduje apmokestinamas PVM pagal 40 straipsnį, kai tenkinamos šios sąlygos:

Paslaugų teikimo vieta laikoma ta vieta, kur paslaugų teikėjas turi įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurios teikia paslaugas, arba, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, vieta, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

Paslaugų, kurias tarpininkas teikia veikdamas kito asmens vardu ir jo naudai, teikimo, išskyrus 50 ir 54 straipsniuose bei 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą paslaugų teikimą, vieta yra vieta, kurioje vykdomas pagrindinis sandoris pagal šią direktyvą.

Tačiau, kai tarpininko teikimas paslaugas įsigyjantis asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios teritorijoje vykdomas šis sandoris, laikoma, kad šių paslaugų, kurias teikia tarpininkas, teikimo vieta yra valstybės narės, suteikusios paslaugas įsigyjančiam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį nurodžius jam buvo suteikta paslauga, teritorijoje.

Su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų, įskaitant nekilnojamojo turto agentų ir ekspertų paslaugas, bei statybos darbų parengimo ir koordinavimo paslaugų, pavyzdžiui, architektų ar statybos vietoje priežiūrą vykdančių firmų paslaugų teikimo vieta yra ta vieta, kur yra tas nekilnojamasis turtas.

Transporto paslaugų, išskyrus prekių gabenimą Bendrijos viduje, teikimo vieta yra gabenimo vieta, nustatoma proporcingai atsižvelgiant į nuvažiuotus atstumus.

Prekių gabenimo Bendrijos viduje paslaugų teikimo vieta yra gabenimo maršruto pradžia.

Tačiau, kai prekių gabenimo Bendrijos viduje paslaugos teikiamos jas įsigyjantiems asmenims, įregistruotiems PVM mokėtojais kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje prasideda gabenimo maršrutas, laikoma, kad paslaugų teikimo vieta yra valstybės narės, suteikusios paslaugas įsigyjančiam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį nurodžius jam buvo suteikta paslauga, teritorijoje.

„Prekių gabenimas Bendrijos viduje“ – prekių gabenimas, kai maršrutas prasideda vienos valstybės narės teritorijoje ir baigiasi kitos valstybės narės teritorijoje.

„Maršruto pradžia“ – vieta, kur faktiškai prasideda prekių gabenimas, neatsižvelgiant į atstumą iki prekių buvimo vietos.

Prekių gabenimas, kai maršrutas prasideda ir baigiasi tos pačios valstybės narės teritorijoje, laikomas prekių gabenimu Bendrijos viduje, jeigu šis gabenimas yra tiesiogiai susijęs su prekių gabenimu, kai maršrutas prasideda vienos valstybės narės teritorijoje ir baigiasi kitos valstybės narės teritorijoje.

Paslaugų, kurias tarpininkas teikia veikdamas kitų asmenų vardu ir jų naudai, kai tarpininkas dalyvauja gabenant prekes Bendrijos viduje, teikimo vieta yra maršruto pradžia.

Tačiau, kai paslaugas, kurias teikia tarpininkas, įsigyjantis asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje prasideda prekių gabenimas, laikoma, kad šių paslaugų, kurias teikia tarpininkas, teikimo vieta yra valstybės narės, suteikusios paslaugas įsigyjančiam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį nurodžius jam buvo suteikta paslauga, teritorijoje.

Valstybės narės neprivalo apmokestinti PVM tos prekių gabenimo Bendrijos viduje dalies, kuri vykdoma Bendrijos teritorijai nepriklausančiais vandenimis.

Kultūros ir panašių paslaugų, pagalbinių transporto paslaugų ar su kilnojamuoju materialiuoju turtu susijusių paslaugų teikimas

Nukrypstant nuo 52 straipsnio b punkto, laikoma, kad teikiant paslaugas, apimančias prekių gabenimo Bendrijos viduje pagalbines paslaugas, jas įsigyjantiems asmenims, įregistruotiems PVM mokėtojais kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios teritorijoje fiziškai vykdoma veikla, jų teikimo vieta yra valstybės narės, suteikusios paslaugas įsigyjančiam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį nurodžius jam buvo suteikta paslauga, teritorijoje.

Paslaugų, kurias tarpininkas teikia veikdamas kitų asmenų vardu ir jų naudai, kai jis dalyvauja teikiant prekių gabenimo Bendrijos viduje pagalbines paslaugas, teikimo vieta yra vieta, kurioje ši pagalbinė veikla vykdoma fiziškai.

Tačiau, kai paslaugas, kurias teikia tarpininkas, įsigyjantis asmuo yra įregistruotas PVM mokėtoju kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios teritorijoje pagalbinė veikla vykdoma fiziškai, laikoma, kad šių paslaugų, kurias teikia tarpininkas, teikimo vieta yra valstybės narės, suteikusios paslaugas įsigyjančiam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį nurodžius jam buvo suteikta paslauga, teritorijoje.

Nukrypstant nuo 52 straipsnio c punkto, laikoma, kad teikiant paslaugas, apimančias kilnojamojo materialiojo turto vertinimo ar tokio turto aptarnavimo paslaugas, jas įsigyjantiems asmenims, įregistruotiems PVM mokėtojais kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios teritorijoje paslaugos fiziškai teikiamos, teikimo vieta yra valstybės narės, suteikusios paslaugas įsigyjančiam asmeniui PVM mokėtojo kodą, kurį nurodžius jam buvo suteikta paslauga, teritorijoje.

Pirmojoje pastraipoje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik tuo atveju, kai prekės išsiunčiamos ar išgabenamos iš valstybės narės, kurioje fiziškai buvo suteiktos paslaugos.

1. Kai toliau išvardintos paslaugos teikiamos asmenims, įsisteigusiems už Bendrijos ribų, arba apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems Bendrijoje, bet ne toje pačioje šalyje, kurioje įsisteigęs paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, kuriam teikiamos paslaugos, arba, nesant tokios vietos, nuolatinė gyvenamoji vieta arba vieta, kur jis paprastai gyvena:

2. Jeigu paslaugos teikėjas ir paslaugas įsigijantis asmuo bendrauja elektroniniu paštu, tai nereiškia, kad suteikta paslauga yra elektroniniu būdu teikiama paslauga, kaip apibrėžta 1 dalies k punkte.

1. Kai valstybėje narėje įsisteigusiems ar joje turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims 56 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytas paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų, paslaugų teikimo vieta yra ten, kur neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, arba vieta, kur jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

Teikiant 56 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas ir transporto priemonių nuomos paslaugas, valstybės narės, siekdamos išvengti dvigubo apmokestinimo, neapmokestinimo ar konkurencijos iškraipymo atvejų, gali laikyti, kad:

Tačiau ši nuostata netaikoma 56 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytomis paslaugoms, kai šios paslaugos teikiamos neapmokestinamiesiems asmenims.

1. Valstybės narės 58 straipsnio b punktą taiko telekomunikacijų paslaugoms, kurias valstybėje narėje įsisteigusiems ar joje turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą, ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų.

2. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybės narės 58 straipsnio b punktą taiko 56 straipsnio 1 dalies j punkte nurodytoms radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms, kurias valstybėje narėje įsisteigusiems arba joje turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvenantiems neapmokestinamiesiems asmenims teikia apmokestinamasis asmuo, kuris yra įsteigęs savo verslą arba turi nuolatinį padalinį, iš kurio teikia paslaugas, už Bendrijos ribų, arba kuris, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba paprastai gyvena už Bendrijos ribų.

Prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje yra prekės, kai jos įvežamos į Bendriją.

Nukrypstant nuo 60 straipsnio, kai į Bendriją įvežtoms prekėms, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taikoma viena iš 156 straipsnyje nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, arba išorinio tranzito muitinės procedūros, šių prekių importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje prekėms nebetaikomos šios procedūros ar aplinkybės.

Atitinkamai, kai į Bendriją įvežtoms prekėms, kurios išleistos į laisvą apyvartą, taikoma viena iš 276 ir 277 straipsniuose nurodytų procedūrų ar aplinkybių, importo vieta yra valstybė narė, kurios teritorijoje prekėms nebetaikomos šios procedūros ar aplinkybės.

Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

1. Jeigu atlikus paslaugų teikimą ar prekių tiekimą, išskyrus 14 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą prekių nuomą tam tikram laikotarpiui ar pardavimą atidedant apmokėjimo terminą, sąskaitos pateikiamos ir apmokamos kelis kartus iš eilės, laikoma, kad paslaugų teikimas ar prekių tiekimas yra atliktas tada, kai baigiasi laikotarpis, su kuriuo yra susijusios šios sąskaitos ar apmokėjimas.

2. Valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrais atvejais, kai prekės tiekiamos ar paslaugos teikiamos nepertraukiamai tam tikru laikotarpiu, šis tiekimas ar teikimas yra laikomas užbaigtu ne anksčiau kaip pasibaigus vienerių metų laikotarpiui.

Kai apmokėjimas atliekamas prieš tiekiant prekes ar teikiant paslaugas, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį ir apskaičiuojama nuo gautos sumos dydžio.

Nukrypdamos nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda vienu iš šių momentų:

1. Kai 138 straipsnyje numatytomis sąlygomis tiekiamos prekės, kurios siunčiamos ar gabenamos į kitą valstybę narę nei ta, kurioje prasidėjo prekių siuntimas arba gabenimas, yra neapmokestinamos PVM arba kai apmokestinamasis asmuo neskaičiuoja PVM už pervežamas jo veiklai skirtas prekes į kitą valstybę narę, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-ąją dieną.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda išrašius 220 straipsnyje numatytą sąskaitą-faktūrą, jei ši sąskaita-faktūra išrašoma iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-osios dienos.

Prekių įsigijimas Bendrijos viduje laikomas įvykusiu, kai panašių prekių tiekimas laikomas atliktu atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

1. Įsigyjant prekes Bendrijos viduje, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įvyksta apmokestinimo momentas, 15-ąją dieną.

Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekės yra importuotos.

1. Kai į Bendriją įvežamoms prekėms taikoma viena iš 156, 276 ir 277 straipsniuose nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūros, arba išorinio tranzito procedūros, apmokestinimo momentas nustatomas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai prekėms nebetaikomos tos procedūros ar aplinkybės.

Tačiau, kai už importuojamas prekes reikia sumokėti muitą, žemės ūkio mokesčius arba pagal bendrąją politiką nustatytas jiems lygiavertes rinkliavas, apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įvyksta apmokestinimo tais mokesčiais momentas ir atsiranda prievolė juos apskaičiuoti.

2. Kai importuotoms prekėms netaikomi 1 dalies antroje pastraipoje nurodyti muitai, valstybės narės apmokestinimo momentui bei prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentui nustatyti taiko galiojančias nuostatas dėl muitų.

Šioje direktyvoje „atviros rinkos kaina“ – visa suma, kurią, siekdamas gauti atitinkamas prekes ar paslaugas, tuo pardavimo metu, kuriuo įvyksta prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo turėtų sumokėti nepriklausomam tiekėjui ar teikėjui sąžiningos konkurencijos sąlygomis tos valstybės narės, kurioje tiekimas yra apmokestinamas, teritorijoje.

Kai negalima nustatyti palyginamo prekių tiekimo ar prekių teikimo, „atviros rinkos kaina“ – tai:

Prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, išskyrus nurodytąsias 74–77 straipsniuose, apmokestinamoji vertė apima viską, kas sudaro atlygį, kurį prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas gavo arba turi gauti iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba iš trečiosios šalies už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, įskaitant tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas.

Kai apmokestinamasis asmuo naudoja ar perleidžia jo veiklai skirto turto dalį sudarančias prekes, ar kai tos prekės lieka apmokestinamajam asmeniui ar jo teisių perėmėjui, kai nutraukiama šio asmens apmokestinamoji ekonominė veikla, kaip nurodyta 16 ir 18 straipsniuose, šių prekių apmokestinamoji vertė yra šių prekių ar panašių prekių pirkimo kaina arba, nesant pirkimo kainos, panaudojimo, realizavimo metu ar tuo metu, kai prekės lieka apmokestinamajam asmeniui ar jo teisių perėmėjui, nustatyta savikaina.

Teikiant 26 straipsnyje nurodytas paslaugas, kai veiklai skirto turto dalį sudarančios prekės yra sunaudojamos privatiems poreikiams tenkinti arba paslaugos teikiamos neatlygintinai, apmokestinamoji vertė yra visos apmokestinamojo asmens išlaidos, patirtos teikiant šias paslaugas.

Tiekiant prekes, kai jos pervežamos į kitą valstybę narę, apmokestinamoji vertė yra šių prekių ar panašių prekių pirkimo kaina arba, nesant pirkimo kainos, pervežimo metu nustatyta savikaina.

Kai apmokestinamasis asmuo paslaugas teikia savo verslo tikslais, kaip nurodyta 27 straipsnyje, apmokestinamoji vertė yra suteiktos paslaugos atviros rinkos kaina.

Taikant pirmos pastraipos b punktą valstybės narės atsitiktinėmis išlaidomis gali laikyti išlaidas, dėl kurių sudarytas atskiras susitarimas.

Apmokestinamasis asmuo privalo pateikti faktiškų pirmosios pastraipos c punkte nurodytų išlaidų įrodymus ir negali atskaityti PVM, kuris galėjo būti apskaičiuotas.

1. Siekdamos užkirsti kelią mokesčio slėpimui ar vengimui, valstybės narės toliau nurodytais atvejais gali imtis priemonių, kad prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, atliekamo dalyvaujant šeimos nariams ar susijusiam su kitais artimais asmeniniais ryšiais, valdymo, nuosavybės, narystės, finansiniais ar teisiniais ryšiais, kaip apibrėžė valstybė narė, apmokestinamoji vertė yra atviros rinkos kaina:

Taikant pirmą pastraipą teisiniai ryšiai gali apimti darbdavio ir darbuotojo, darbuotojo šeimos ar artimai susijusių su darbuotoju kitų asmenų santykius.

2. Kai valstybės narės pasinaudoja 1 dalyje numatyta galimybe, jos gali apibrėžti prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų, įsigyjančių asmenų ir gavėjų kategorijas, kurioms taikomos tos priemonės.

3. Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie nacionalinės teisės priemones, patvirtintas pagal 1 dalį, jei jos nėra priemonės, kurias Taryba anksčiau leido taikyti iki 2006 m. rugpjūčio 13 d. laikantis Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 1–4 dalių ir kurios toliau taikomos pagal šio straipsnio 1 dalį.

Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. nepasinaudojo 98 straipsnyje numatyta lengvatinio tarifo taikymo galimybe, gali, jei jos naudojasi 89 straipsnyje numatyta galimybe, nustatyti, kad 103 straipsnio 2 dalyje nurodyto meno kūrinių tiekimo apmokestinamoji vertė yra lygi sumos, nustatytos pagal 73, 74, 76, 78 ir 79 straipsnius, daliai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta dalis nustatoma taip, kad mokėtinas PVM būtų lygus ne mažiau kaip 5 % sumos, nustatytos pagal 73, 74, 76, 78 ir 79 straipsnius.

Valstybės narės gali nustatyti, kad apskaičiuojant prekių tiekimo ar paslaugų teikimo apmokestinamąją vertę būtų įtraukta 346 straipsnyje apibrėžto neapmokestinamo investicinio aukso, kurį tiekė įsigyjantis asmuo, kad jis būtų naudojamas perdirbimui, ir kuris dėl to praranda PVM neapmokestinamo investicinio aukso statusą, vertė, kai tiekiamos tokios prekės ar teikiamos tokios paslaugos. Vertė, kuri turi būti naudojama, yra investicinio aukso atviros rinkos kaina šių prekių tiekimo ar šių paslaugų teikimo metu.

Įsigyjant prekes Bendrijos viduje, apmokestinamoji vertė nustatoma atsižvelgiant į tuos pačius veiksnius, kurie pagal 1 skyriaus nuostatas naudojami nustatant tų pačių prekių tiekimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje apmokestinamąją vertę. Vykdant sandorius, kurie laikomi prekių įsigijimu Bendrijos viduje pagal 21 ir 22 straipsnius, apmokestinamoje vertė yra šių ar panašių prekių pirkimo kaina arba, nesant pirkimo kainos, tiekimo metu nustatyta savikaina.

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pagal 78 straipsnio pirmos pastraipos a punktą į apmokestinamąją vertę būtų įtraukiamas akcizas, kurį turi sumokėti arba jau sumokėjo asmuo, Bendrijos viduje įsigyjantis akcizais apmokestinamą produktą.

2. Kai Bendrijos viduje įsigijusiam prekes asmeniui sugrąžinamas akcizas, sumokėtas valstybėje narėje, kurioje prasidėjo prekių siuntimas ar gabenimas, apmokestinamoji vertė atitinkamai sumažinama valstybėje narėje, kurios teritorijoje prekės buvo įsigytos.

Importuojant prekes, apmokestinamoji vertė yra muitinės vertė, nustatyta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas.

2. Taikant 1 dalies b punktą, „pirmoji paskirties vieta“ – vieta, nurodyta važtaraštyje ar kitame dokumente, su kuriuo prekės įvežamos į importo valstybę narę. Jei tokia vieta nenurodyta, pirmąja paskirties vieta laikoma krovinio pirmojo perdavimo vieta importo valstybėje narėje.

Kai laikinai eksportuotos iš Bendrijos prekės yra reimportuojamos atlikus jų remonto, apdorojimo, pritaikymo, komplektavimo ar perdirbimo darbus už Bendrijos ribų, valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad šios prekės būtų apmokestinamos PVM lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma atlikus remonto, apdorojimo, pritaikymo, komplektavimo ar perdirbimo darbus jų teritorijoje.

Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. nepasinaudojo 98 straipsnyje numatyta lengvatinio tarifo taikymo galimybe, gali nustatyti, kad 311 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų importo apmokestinamoji vertė yra lygi sumos, nustatytos pagal 85, 86 ir 87 straipsnius, daliai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta dalis nustatoma taip, kad mokėtinas importo PVM būtų lygus ne mažiau kaip 5 % sumos, nustatytos pagal 85, 86 ir 87 straipsnius.

1. Anuliavimo, atšaukimo, nutraukimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo atvejais arba, kai kaina sumažinama įvykdžius sandorį, apmokestinamoji vertė yra atitinkamai sumažinama valstybių narių nustatytomis sąlygomis.

2. Visiško ar dalinio neapmokėjimo atveju valstybės narės gali nukrypti nuo 1 dalies.

1. Kai į importo apmokestinamąją vertę įtraukiamos sumos yra išreikštos ne tos valstybės narės, kurioje atliekamas apskaičiavimas, valiuta, valiutų keitimo kursas nustatomas pagal Bendrijos nuostatas, kuriomis reglamentuojamas muitinės vertės apskaičiavimas.

2. Kai į importo apmokestinamąją vertę įtraukiamos sumos yra išreikštos ne tos valstybės narės, kurioje atliekamas apskaičiavimas, valiuta, yra taikomas valiutų keitimo kursas, kuris prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo metu užregistruojamas naujausiu pardavimo kursu reprezentatyviausioje atitinkamos valstybės narės valiutų keitimo rinkoje ar rinkose arba kuris nustatomas atsižvelgiant į tą rinką ar tas rinkas pagal tos valstybės narės nustatytas taisykles.

Tačiau tam tikriems pirmoje pastraipoje nurodytiems sandoriams ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims valstybės narės gali toliau taikyti valiutų keitimo kursą, nustatomą pagal Bendrijos nuostatas, kuriomis reglamentuojamas muitinės vertės apskaičiavimas.

Grąžintinos pakuotės sąnaudoms valstybės narės gali taikyti vieną iš šių priemonių:

Apmokestinamiesiems sandoriams taikomas tarifas, kuris galioja apmokestinimo momentu.

Tačiau toliau išvardytais atvejais taikomas toks tarifas, kuris galioja prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo metu:

1. Prekių įsigijimui Bendrijos viduje taikomas toks tarifas, koks taikomas panašių prekių tiekimui valstybės narės teritorijoje.

2. Pagal 103 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę taikyti lengvatinį tarifą meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų importui prekių importui taikomas toks tarifas, koks taikomas panašių prekių tiekimui valstybės narės teritorijoje.

Pasikeitus tarifams, valstybės narės gali 65 ir 66 straipsniuose nurodytais atvejais atlikti patikslinimus atsižvelgdamos į tarifą, taikomą prekių tiekimo ar paslaugų teikimo metu.

Be to, valstybės narės gali patvirtinti visas tinkamas pereinamojo laikotarpio priemones.

Valstybės narės taiko standartinį PVM tarifą, kurį kiekviena valstybė narė nustato kaip tam tikrą procentą nuo apmokestinamosios vertės ir kuris turi būti toks pats prekių tiekimui bei paslaugų teikimui.

1. Nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. standartinis tarifas negali būti mažesnis nei 15 %.

2. Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba nusprendžia, koks turi būti standartinio tarifo dydis, kuris bus taikomas po 2010 m. gruodžio 31 d.

2. Lengvatiniai tarifai taikomi tik III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.

Lengvatiniai tarifai netaikomi 56 straipsnio 1 dalies k punkte nurodytoms paslaugoms.

3. Taikydamos 1 dalyje numatytus lengvatinius tarifus tam tikrų kategorijų prekėms, valstybės narės gali naudotis Kombinuotąja nomenklatūra, kad nustatytų, kas tiksliai priklauso atitinkamai kategorijai.

1. Nustatomi lengvatiniai tarifai yra apmokestinamosios vertės procentinė dalis, kuri negali būti mažesnė nei 5 %.

2. Kiekvienas lengvatinis tarifas turi būti toks, kad jį pritaikius PVM, į kurio atskaitą teisė suteikiama pagal 167–171 ir 173–177 straipsnius, suma gali būti atskaityta visa.

Remdamasi Komisijos pranešimu, Taryba kas dveji metai nuo 1994 m. peržiūri lengvatinių tarifų taikymo sritį.

Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba gali nuspręsti pakeisti III priede nustatytą prekių ir paslaugų sąrašą.

Ne vėliau kaip iki 2007 m. birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomos ekonomikos ekspertų grupės tyrimu pagrįstą bendro įvertinimo ataskaitą apie lengvatinių tarifų, taikomų vietos lygiu teikiamoms paslaugoms, įskaitant maitinimo paslaugas, poveikį, ypač darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, jei dėl to nekyla konkurencijos iškraipymo grėsmė.

Kiekviena valstybė narė, ketinanti taikyti lengvatinį tarifą pagal pirmą pastraipą, privalo iš anksto apie tai atitinkamai pranešti Komisijai. Komisija nusprendžia, ar yra konkurencijos iškraipymo grėsmė. Jei Komisija nepriima tokio sprendimo per tris mėnesius nuo informacijos gavimo, laikoma, kad konkurencijos iškraipymo grėsmės nėra.

1. Valstybės narės gali nustatyti, kad lengvatinis tarifas arba vienas iš lengvatinių tarifų, kurį jos taiko pagal 98 ir 99 straipsnius, taip pat yra taikomas 311 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose apibrėžtų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ir antikvarinių daiktų importui.

2. Jei valstybės narės pasinaudoja 1 dalyje numatyta galimybe, jos taip pat gali taikyti lengvatinį tarifą šiems sandoriams:

Jungholz ir Mittelberg (Kleines Walsertal) komunose Austrija gali taikyti antrą standartinį tarifą, kuris yra mažesnis už atitinkamą likusioje Austrijos teritorijoje taikomą tarifą, bet ne mažesnis nei 15 %.

Vykdant sandorius Azorų ir Maderos autonominiuose regionuose ir atliekant tiesioginį importą į šiuos regionus, Portugalija gali taikyti mažesnius nei žemyne taikomus tarifus.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba gali vieningai nuspręsti, kad valstybės narės gali taikyti 98 straipsnyje numatytus lengvatinius tarifus IV priede išvardintoms paslaugoms iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Lengvatiniai tarifai gali būti taikomi ne daugiau kaip dviejų IV priede nustatytų kategorijų paslaugoms.

Išimtiniais atvejais valstybei narei gali būti leidžiama taikyti lengvatinius tarifus trijų kategorijų paslaugoms.

Be to, turi būti glaudus ryšys tarp kainų sumažėjimo pritaikius lengvatinį tarifą ir numatomo paklausos bei užimtumo padidėjimo. Taikant lengvatinį tarifą turi būti nepažeidžiamas sklandus vidaus rinkos veikimas.

Valstybė narė, norinti vienai ar keletui 106 straipsnyje nurodytų paslaugų pirmą kartą pagal šį straipsnį taikyti lengvatinį tarifą po 2005 m. gruodžio 31 d., turi pranešti apie tai Komisijai ne vėliau kaip 2006 m. kovo 31 d. Iki šios datos ji pateikia Komisijai visą atitinkamą informaciją apie naujas priemones, kurias ji pageidauja įvesti, visų pirma:

Kol bus įvestos 402 straipsnyje nurodytos galutinės procedūros, taikomos šio skyriaus nuostatos.

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. neapmokestino suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM arba taikė mažesnius nei 99 straipsnyje numatytus lengvatinius tarifus, gali toliau neapmokestinti PVM arba taikyti tuos lengvatinius tarifus.

Pirmoje pastraipoje nurodyti neapmokestinimo atvejai ir lengvatiniai tarifai turi atitikti Bendrijos teisę ir būti priimti dėl aiškiai apibrėžtų socialinių priežasčių bei galutinio vartotojo naudai.

110 straipsnio antroje pastraipoje nustatytomis sąlygomis toliau neapmokestinti suteikiant teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM gali:

Jeigu, taikant 110 straipsnio nuostatas, Airijoje iškraipoma konkurencija tiekiant šildymui ir apšvietimui skirtus energetikos produktus, Airijai, pateikus konkretų prašymą, Komisija gali leisti taikyti lengvatinį tarifą tokiam tiekimui pagal 98 ir 99 straipsnius.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju Airija pateikia Komisijai prašymą su visa būtina informacija. Jei per tris mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija nepriima sprendimo, laikoma, kad Airijai leidžiama taikyti pasiūlytus lengvatinius tarifus.

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. pagal Bendrijos teisę, suteikdamos teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, neapmokestino III priede neišvardintų prekių ir paslaugų arba joms taikė mažesnius nei 99 straipsnyje numatytus lengvatinius tarifus, gali šių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui taikyti 98 straipsnyje numatytą lengvatinį tarifą, arba vieną iš dviejų lengvatinių tarifų.

1. Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. privalėjo daugiau kaip 2 % padidinti jų taikomą standartinį tarifą, galiojusį 1991 m. sausio 1 d., gali III priede nurodytų kategorijų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui taikyti mažesnį nei 99 straipsnyje numatytą lengvatinį tarifą.

Pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės taip pat gali taikyti tokį tarifą maitinimo paslaugoms, vaikų drabužiams ir avalynei bei būsto tiekimui.

2. Valstybės narės negali remtis 1 dalimi siekdamos įvesti PVM neapmokestinimą su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM.

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. taikė lengvatinį tarifą maitinimo paslaugoms, vaikų drabužiams ir vaikų avalynei ar būsto tiekimui, gali toliau tokį tarifą taikyti šių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui.

Portugalija gali taikyti vieną iš dviejų 98 straipsnyje numatytų lengvatinių tarifų maitinimo paslaugoms, jei šis tarifas nėra mažesnis nei 12 %.

1. Taikant 115 straipsnį Austrija gali toliau maitinimo paslaugoms taikyti lengvatinį tarifą.

2. Austrija gali taikyti vieną iš dviejų 98 straipsnyje nurodytų lengvatinių tarifų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomai, jei šis tarifas nėra mažesnis nei 10 %.

Valstybės narės, kurios 1991 m. sausio 1 d. taikė lengvatinį tarifą III priede neišvardytų prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, gali šių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui taikyti 98 straipsnyje numatytą lengvatinį tarifą, arba vieną iš dviejų lengvatinių tarifų, jei tarifas nėra mažesnis nei 12 %.

Pirma pastraipa netaikoma 311 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose apibrėžtų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ar antikvarinių daiktų tiekimui, kuris apmokestinamas PVM pagal 312–325 straipsniuose numatytą maržos apmokestinimo schemą arba kuriam taikomos pardavimo aukcione procedūros.

Taikant 118 straipsnį, Austrija gali taikyti lengvatinį tarifą vynams, kuriuos žemės ūkio valdoje pagamino ūkininkas-gamintojas, jei tarifas nėra mažesnis nei 12 %.

Lesbos, Chijo, Samo, Dodekaneso ir Kikladų departamentuose bei Taso, Šiaurės Sporadų, Samotrakės ir Skyro salose Graikija gali taikyti tarifus, kurie yra iki 30 % mažesni už atitinkamus tarifus, taikomus Graikijos žemyninėje dalyje.

Valstybės narės, kurios 1993 m. sausio 1 d. darbų atlikimą pagal sutartį laikė prekių tiekimu, gali darbų atlikimui pagal sutartį taikyti tarifą, taikomą prekėms, gautoms atlikus darbus pagal sutartį.

Taikant pirmą pastraipą, „darbų atlikimas pagal sutartį“ – toks darbų atlikimas, kai rangovas užsakovui perduoda kilnojamąjį turtą, kurį rangovas pagamino arba surinko iš medžiagų ar objektų, kuriuos jam tuo tikslu patikėjo užsakovas, neatsižvelgiant į tai, ar rangovas pats parūpino kokią nors panaudotų medžiagų dalį.

Valstybės narės gali taikyti lengvatinį tarifą gyvų augalų ir kitų gėlininkystės produktų tiekimui, įskaitant svogūnėlius, šaknis ir kitas augalų dalis, skintas gėles bei dekoratyvinius žalumynus, bei malkoms skirtos medienos tiekimui.

Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Čekija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą šiems sandoriams:

Iki 2007 m. birželio 30 d. Estija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą šiluminės energijos tiekimui, kai ši energija parduodama fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų bendrijoms, butų bendrijoms, bažnyčioms, kongregacijoms ir institucijoms ar įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės, kaimo savivaldybės ar miesto biudžeto, taip pat durpių, kuro briketų, anglies ir malkų tiekimui fiziniams asmenims.

1. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Kipras, suteikdamas teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali toliau neapmokestinti PVM farmacijos ir maisto produktų, skirtų žmonių maistui, tiekimo, išskyrus ledų, ledų ant pagaliuko, šaldyto jogurto, šerbeto ir panašių produktų bei pikantiškų maisto produktų (bulvių traškučių/lazdelių, sluoksniuotos tešlos pyragaičių ir panašių supakuotų produktų, skirtų žmonėms vartoti be papildomo paruošimo) tiekimą.

2. Kipras gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą maitinimo paslaugų teikimui iki ankstesnės iš šių datų: 2007 m. gruodžio 31 d. arba 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų priėmimo.

Vengrija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 12 % lengvatinį tarifą šiems sandoriams:

Iki 2010 m. sausio 1 d. Malta, suteikdama teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali toliau neapmokestinti maisto produktų, skirtų žmonių maistui, ir farmacijos produktų tiekimo.

1. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Lenkija, suteikdama teisę atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, gali neapmokestinti tam tikrų knygų ir specializuotų periodinių leidinių tiekimo.

2. Iki ankstesnės iš šių datų: 2007 m. gruodžio 31 d. arba 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų priėmimo Lenkija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 7 % lengvatinį tarifą maitinimo paslaugų teikimui.

3. Iki 2008 m. balandžio 30 d. Lenkija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 3 % lengvatinį tarifą III priedo 1 dalyje nurodytų maisto produktų tiekimui.

4. Iki 2008 m. balandžio 30 d. Lenkija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 3 % lengvatinį tarifą prekių, išskyrus III priedo 11 dalyje nurodytą ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, įrengimus ar pastatus, tiekimui ir paslaugų teikimui, kai tų prekių ir paslaugų įprastinė paskirtis yra žemės ūkio gamyba.

5. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Lenkija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 7 % lengvatinį tarifą būsto statybos, renovacijos ir rekonstrukcijos darbams, kurių vykdymas nėra socialinės politikos dalis, išskyrus statybinių medžiagų tiekimą, ir 12 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų gyvenamųjų pastatų ar gyvenamųjų pastatų dalių tiekimui iki pirmo gyvenamųjų pastatų panaudojimo.

1. Iki ankstesnės iš šių datų: 2007 m. gruodžio 31 d. arba 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų priėmimo Slovėnija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 8,5 % lengvatinį tarifą maisto ruošimo paslaugoms.

2. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Slovėnija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą gyvenamosios paskirties būsto statybos, renovacijos ir priežiūros darbams, kurių vykdymas nėra socialinės politikos dalis, išskyrus statybinių medžiagų tiekimą.

Slovakija gali toliau taikyti ne mažesnį kaip 5 % lengvatinį tarifą šiems sandoriams:

2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.

2. Taikant 1 dalies o punktą valstybės narės gali nustatyti reikalingus apribojimus, visų pirma nustatyti renginių skaičių ar įplaukų sumą, kurios neviršijus įgyjama teisė neapmokestinti PVM.

Valstybės narės gali ir kitas, ne tik viešosios teisės reglamentuojamas, įstaigas, neapmokestinti PVM 132 straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose numatytais neapmokestinimo atvejais, jei kiekvienu konkrečiu atveju tenkinama viena ar kelios šios sąlygos:

Valstybės narės, kurios pagal Direktyvos 77/388/EEB E priedą 1989 m. sausio 1 d. apmokestino PVM 132 straipsnio 1 dalies m ir n punktuose nurodytus sandorius, gali taip pat taikyti pirmos pastraipos d punkte numatytas sąlygas, kai minėtą viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų vykdomą paslaugų teikimą ar prekių tiekimą leidžiama neapmokestinti PVM.

Paslaugų teikimas ir prekių tiekimas neapmokestinami, kaip numatyta 132 straipsnio 1 dalies b, g, h, i, l, m ir n punktuose, kai:

Valstybės narės gali numatyti kitus neapmokestinamus sandorius, kuriems taikomas 1 dalies l punktas.

1. Valstybės narės gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti šiuos sandorius:

2. Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kuriomis reglamentuojamas 1 dalyje nurodytos galimybės naudojimas.

1. Valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.

2. Be 1 dalyje nurodyto prekių tiekimo valstybės narės neapmokestina šių sandorių:

1. Prekių teikimo neapmokestinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį netaikomas, kai prekes tiekia apmokestinamieji asmenys, kuriems taikomas 282–292 straipsnių nuostatos dėl mažųjų įmonių atleidimo nuo PVM.

Prekių tiekimo neapmokestinamas taip pat netaikomas, kai prekės tiekiamos apmokestinamiesiems asmenims ar neapmokestinamiesiems juridiniams asmenims, kurių prekių įsigijimai Bendrijos viduje nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį.

2. Akcizais apmokestinamų produktų tiekimo neapmokestinimas pagal 138 straipsnio 2 dalies b punktą netaikomas, kai šiuos produktus tiekia apmokestinamieji asmenys, kuriems taikomos 282–292 straipsnių nuostatos dėl mažųjų įmonių atleidimo nuo PVM.

3. Prekių, kurios apmokestinamos PVM pagal 312–325 straipsniuose numatytą maržos apmokestinimo schemą ar pagal specialias pardavimo aukcione procedūras, tiekimui netaikomas nepamokestinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies b ir c punktus.

327 straipsnio 3 dalyje nurodytų naudotų transporto priemonių, kurios apmokestinamos PVM pagal naudotoms transporto priemonėms taikomas pereinamojo laikotarpio procedūras, tiekimui netaikomas nepamokestinamas pagal 138 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies c punktą.

Kiekviena valstybė narė imasi konkrečių priemonių užtikrinti, kad prekių įsigijimas Bendrijos viduje, įvykęs jos teritorijoje pagal 40 straipsnį, nebūtų apmokestinamas PVM, kai tenkinamos šios sąlygos:

Valstybės narės neapmokestina prekių gabenimo Bendrijos viduje, kai prekės gabenamos į salas, kurios sudaro Azorų ir Maderos autonominius regionus, ir iš šių salų, bei prekių gabenimo, kai jos gabenamos iš vienos salos į kitą.

Valstybės narės neapmokestina PVM su prekių importu susijusių paslaugų teikimo, kai tokių paslaugų vertė įtraukta į apmokestinamąją vertę pagal 83 straipsnio 1 dalies b punktą.

1. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus patikslinti 143 ir 144 straipsniuose išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.

2. Kol įsigalios 1 dalyje nurodytos taisyklės, valstybės narės gali taikyti savo galiojančias nacionalines nuostatas.

Valstybės narės gali priimti nacionalines nuostatas siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymą ir visų pirma užkirsti kelią neapmokestinimui ar dvigubam apmokestinimui Bendrijoje.

Valstybės narės gali taikyti visas administracines procedūras, kurias jos laiko tinkamiausiomis neapmokestinimui užtikrinti.

3. Valstybės narės praneša Komisijai, kuri atitinkamai informuoja kitas valstybes nares, apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, jei apie jas dar nepranešta, ir pagal 2 dalį priimtas nacionalinės teisės aktų nuostatas.

2. Neapmokestinimas PVM pagal 1 dalies c punktą gali būti įgyvendinamas grąžinant PVM.

1. 146 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prekių tiekimas, kai prekės išgabenamos asmeniniame keleivio bagaže, neapmokestinamas tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:

Tačiau valstybės narės gali neapmokestinti ir tiekimo, kurio bendra vertė yra mažesnė už c punkto pirmoje pastraipoje nurodytą sumą.

2. Taikant 1 dalį, „keleivis, kuris nėra įsikūręs Bendrijoje“ – keleivis, kuris Bendrijoje neturi nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos. Tokiu atveju „nuolatinė gyvenamoji vieta ar įprastinė gyvenamoji vieta,“ reiškia vietą, įrašytą pase, asmens tapatybės kortelėje ar kitame dokumente, kurį valstybė narė, kurios teritorijoje vykdomas tiekimas, pripažįsta asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

Eksporto faktas įrodomas pateikus sąskaitą-faktūrą ar kitą jai prilyginamą dokumentą, kuris patvirtinamas muitinės įstaigoje išvykstant iš Bendrijos.

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai antspaudų, kurie naudojami antroje pastraipoje nurodytam patvirtinimui, pavyzdžius. Komisija šią informaciją persiunčia kitų valstybių narių mokesčių institucijoms.

Portugalija tarptautiniu gabenimu gali laikyti gabenimą jūra ir oru tarp salų, kurios sudaro Azorų ir Maderos autonominius regionus, bei tarp šių regionų ir žemyno.

1. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus patikslinti 148 straipsnyje išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.

2. Kol įsigalios 1 dalyje nurodytos nuostatos, valstybės narės gali apriboti 148 straipsnio a ir b punktuose išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį.

Kol bus patvirtintos bendros mokesčių taisyklės, pirmoje pastraipoje nurodytiems neapmokestinamiems sandoriams taikomi priimančiosios valstybės narės nustatyti apribojimai.

2. Tais atvejais, kai prekės neišsiunčiamos ar neišgabenamos iš valstybės narės, kurioje jos tiekiamos, taip pat paslaugų teikimo atveju, neapmokestinimas gali būti taikomas naudojant PVM grąžinimo procedūrą.

Valstybės narės neapmokestina paslaugų teikimo, kai paslaugas teikia tarpininkai, veikiantys kito asmens vardu ir jo naudai, dalyvaudami 6, 7 ir 8 skyriuose nurodytuose sandoriuose arba už Bendrijos ribų vykdomuose sandoriuose.

Pirmoje pastraipoje nurodytas neapmokestinimas netaikomas paslaugoms, kurias kelionių agentūros keleivių vardu ir jų naudai teikia kitose valstybėse narėse.

Taikant šį skirsnį, „kiti (ne muitinės) sandėliai“ akcizais apmokestinamų produktų atveju reiškia vietas, kurios laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pagal Direktyvos 92/12/EEB 4 straipsnio b dalyje pateiktą apibrėžimą, o akcizais neapmokestinamų produktų atveju reiškia vietas, kurias taip apibrėžė valstybės narės.

Nepažeisdamos kitų Bendrijos mokesčių nuostatų, valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, gali imtis specialių priemonių siekiant neapmokestinti visų ar kai kurių šiame skirsnyje nurodytų sandorių, jei jos nėra skirtos taikyti galutinio naudojimo ar vartojimo etape ir jei PVM suma, mokėtina pasibaigus šiame skirsnyje nurodytoms procedūroms arba aplinkybėms, atitinka PVM sumą, kuri turėtų būti mokama, jei kiekvienas šis sandoris būtų buvęs apmokestintas jų teritorijoje.

2. 1 dalyje nurodytos vietos apibrėžtos galiojančiomis Bendrijos muitų nuostatomis.

2. Valstybės narės negali numatyti taikyti kitas nei muitinės sandėliavimo procedūras, jei prekės, kurios nėra akcizų objektas, yra skirtos mažmeninei prekybai.

1. Nukrypstant nuo 157 straipsnio 2 dalies, valstybės narės be muitinės procedūros gali numatyti kitas sandėliavimo procedūras šiais atvejais:

2. Kai valstybės narės naudojasi 1 dalies a punkte nurodyta neapmokestinimo galimybe, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šia neapmokestinimo galimybe būtų naudojamasi teisingai ir tiesiogiai bei būtų užkirstas kelias mokesčių vengimui, sukčiavimui ar piktnaudžiavimui.

3. Taikant 1 dalies a punktą, „neapmokestinama parduotuvė“ yra oro arba jūrų uoste esanti įstaiga, atitinkanti kompetentingų valdžios institucijų nustatytas sąlygas.

Valstybės narės gali neapmokestinti paslaugų teikimo, kuris yra susijęs su 156 straipsnyje, 157 straipsnio 1 dalies b punkte arba 158 straipsnyje nurodytų prekių tiekimu.

2. Kai valstybės narės 1 dalies a punkte nurodytą galimybę naudoja muitinių sandėliuose vykdomiems sandoriams, jos imasi būtinų priemonių numatyti kitas sandėliavimo procedūras nei muitinės sandėliavimą, pagal kurias 1 dalies b punktą galima taikyti tiems patiems sandoriams, kai jie yra susiję su V priede išvardintomis prekėmis ir vykdomi kituose sandėliuose nei muitinės sandėliai.

Valstybės narės gali PVM neapmokestinti šio prekių tiekimo ir su juo susijusių paslaugų teikimo:

Kai valstybės narės naudojasi šiame skirsnyje nurodyta galimybe, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prekių, kurioms ketinama taikyti kurią nors iš procedūrų arba kurioms galioja kuri nors iš 156 straipsnyje, 157 straipsnio 1 dalies b punkte ar 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, įsigijimui Bendrijoje taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir tomis pačiomis sąlygomis tiekiant prekes valstybių narių teritorijoje.

Jei prekėms nebetaikomos šiame skirsnyje nurodytos procedūros ar aplinkybės ir tokiu būdu prekės laikomos importuojamomis pagal 61 straipsnį, importo valstybė narė imasi būtinų priemonių dvigubam apmokestinimui išvengti.

Valstybių narių tarpusavio prekybos sandorių, vykdomų eksporto tikslais, neapmokestinimas PVM

1. Valstybės narės, pasikonsultavusios su PVM komitetu, gali PVM neapmokestinti apmokestinamojo asmens vykdomų ar jam skirtų sandorių, kurių vertė neviršija to asmens per paskutinius 12 mėnesių atlikto eksporto vertės, kai:

2. Kai valstybės narės naudojasi 1 dalyje nurodyta neapmokestinimo galimybe, jos, pasikonsultavusios su PVM komitetu, neapmokestina ir sandorių, susijusių su apmokestinamojo asmens 138 straipsnyje nurodytomis sąlygomis atliktu tiekimu, kurių vertė neviršija to asmens tomis pačiomis sąlygomis per paskutinius 12 mėnesių atlikto tiekimo vertės.

Valstybės narės gali nustatyti bendrą maksimalią sandorių vertę, kurios neviršijus sandoriai būtų neapmokestinami pagal 164 straipsnį.

Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus dėl bendrų procedūrų, kaip PVM turi būti apmokestinami 1 ir 2 skirsniuose nurodyti sandoriai.

Teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM.

Jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti:

Be 168 straipsnyje nurodytos atskaitos, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti tame straipsnyje nurodytą PVM, jei prekės ir paslaugos naudojamos šiais tikslais:

Visi apmokestinamieji asmenys, kurie, kaip nurodyta Direktyvos 79/1072/EEB (8) 1 straipsnyje, Direktyvos 86/560/EEB (9) 1 straipsnyje ir šios direktyvos 171 straipsnyje, nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, turi teisę susigrąžinti šį PVM, jei prekės ir paslaugos naudojamos šiais tikslais:

1. PVM grąžinamas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, bet yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, pagal Direktyvoje 79/1072/EEB nustatytas išsamias įgyvendinimo taisykles.

Direktyvos 79/1072/EEB 1 straipsnyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, taikant šią direktyvą, taip pat laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, kurie nėra įsisteigę atitinkamoje valstybėje narėje, kai valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, jie tik tiekė prekes arba teikė paslaugas asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM pagal 194–197 ar 199 straipsnius.

2. PVM grąžinamas apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje pagal Direktyvoje 86/560/EEB nustatytas išsamias įgyvendinimo taisykles.

Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnyje nurodyti apmokestinamieji asmenys, taikant šią direktyvą, taip pat laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje, kai valstybėje narėje, kurioje jie perka prekes ir paslaugas arba į kurią importuoja PVM apmokestinamas prekes, jie tik tiekė prekes arba teikė paslaugas asmeniui, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM pagal 194–197 ar 199 straipsnius.

3. Direktyvos 79/1072/EEB ir 86/560/EEB netaikomos prekių tiekimui, kuris yra arba gali būti neapmokestinamas pagal 138 straipsnį, kai tokiu būdu tiektas prekes išsiunčia ar gabena prekes įsigyjantis asmuo arba tai atliekama jo vardu.

1. Bet kuris asmuo, laikomas apmokestinamuoju asmeniu dėl to, kad retkarčiais tiekia naujas transporto priemones 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis, valstybėje narėje, kurioje atliekamas tiekimas, turi teisę atskaityti PVM, sudarantį pirkimo kainos dalį, arba PVM, sumokėtą už šios transporto priemonės importavimą arba įsigijimą Bendrijos viduje, neviršijant PVM sumos, kurią jam tektų prievolė sumokėti, jei tiekimas būtų apmokestinamas.

Teisė į atskaitą atsiranda ir ją galima įgyvendinti tik naujos transporto priemonės tiekimo momentu.

1. Jeigu apmokestinamasis asmuo prekes ar paslaugas naudoja sandoriams, už kuriuos PVM gali būti atskaitomas pagal 168, 169 ir 170 straipsnius, ir sandoriams, už kuriuos PVM negali būti atskaitomas, yra atskaitoma tik pirmiesiems sandoriams priskirtina proporcinga PVM dalis.

Ši atskaitoma proporcinga dalis nustatoma visiems apmokestinamojo asmens vykdomiems sandoriams laikantis 174 ir 169 straipsnių.

Valstybės narės į vardiklį gali įtraukti subsidijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su 73 straipsnyje nurodyto prekių tiekimo ar paslaugų teikimo kaina, sumą.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama neatsižvelgiant į šias sumas:

3. Kai valstybės narės naudojasi galimybe pagal 191 straipsnį nereikalauti su ilgalaikiu turtu susijusios atskaitos tikslinimo, jos gali reikalauti, kad apskaičiuojant atskaitomą proporciją būtų atsižvelgta į ilgalaikio turto perleidimą.

1. Atskaitoma proporcinga dalis apskaičiuojama kasmet, nustatoma procentais ir suapvalinama iki kito sveiko skaičiaus.

2. Metams laikinai nustatyta proporcinga dalis apskaičiuojama remiantis praėjusių metų sandoriais. Jei nėra sandorių, kuriais būtų galima remtis, arba kai jų sumos yra nedidelės, apmokestinamasis asmuo atskaitomą proporcingą dalį laikinai nustato pagal savo prognozes, prižiūrint mokesčių institucijoms.

Tačiau valstybės narės gali toliau taikyti 1979 m. sausio 1 d. galiojusias taisykles arba, jei valstybės narės įstojo į Bendriją po šios datos, jų įstojimo dieną galiojusias taisykles.

3. Atskaita, atlikta remiantis tokiomis laikinai nustatytomis proporcingomis dalimis, tikslinama, kai kitais metais nustatoma galutinė proporcinga dalis.

Taryba, spręsdama vieningai ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, nustato išlaidas, už kurias PVM neatskaitomas. PVM jokiomis aplinkybėmis neatskaitomas už išlaidas, kurios nėra vien tik veiklos išlaidos, pavyzdžiui, išlaidos, patirtos įsigyjant prabangos prekes, pramogaujant ar pasilinksminant.

Kol įsigalios pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos, valstybės narės gali toliau taikyti visus atskaitos apribojimus, kurie buvo numatyti jų nacionaliniuose įstatymuose 1979 m. sausio 1 d. arba, jei valstybės narės įstojo į Bendriją po šios datos, jų įstojimo dieną.

Pasikonsultavusi su PVM komitetu, dėl ekonominio cikliškumo priežasčių kiekviena valstybė narė gali visiškai arba iš dalies netaikyti atskaitos visam arba tam tikram ilgalaikiam turtui ar kitoms prekėms.

Siekiant išlaikyti tokias pačias konkurencijos sąlygas, užuot ribojusios atskaitą, valstybės narės gali apmokestinti apmokestinamojo asmens pasigamintas ar pirktas Bendrijoje, ar importuotas prekes, tačiau mokesčio dydis neturi viršyti PVM sumos, kuri būtų mokama įsigyjant panašias prekes.

Kad galėtų įgyvendinti teisę į atskaitą, apmokestinamasis asmuo privalo tenkinti šias sąlygas:

Apmokestinamasis asmuo teisę į PVM atskaitą įgyvendina taip – iš visos PVM sumos, mokėtinos per atitinkamą mokestinį laikotarpį, atima visą PVM sumą, į kurios atskaitą per tą patį laikotarpį jis įgijo teisę ir ja naudojasi pagal 178 straipsnį.

Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad 12 straipsnyje apibrėžtus atsitiktinius sandorius vykdantys apmokestinamieji asmenys pasinaudotų savo teise į atskaitą tik tiekimo metu.

Valstybės narės gali suteikti apmokestinamajam asmeniui teisę į atskaitą, jeigu atskaita nebuvo padaryta pagal 178 ir 179 straipsnius.

Valstybės narės gali leisti apmokestinamajam asmeniui, neturinčiam pagal 220–236 straipsnius išrašytos sąskaitos-faktūros, atskaityti PVM pagal 168 straipsnio c punktą už prekių įsigijimą Bendrijos viduje.

Valstybės narės nustato 180 ir 181 straipsnių taikymo sąlygas ir išsamias taisykles.

Kai tam tikrą mokestinį laikotarpį atskaityta PVM suma viršija mokėtino PVM sumą, valstybės narės gali arba grąžinti šį skirtumą, arba jį perkelti į kitą laikotarpį jų pačių nustatytomis sąlygomis.

Tačiau valstybės narės gali atsisakyti grąžinti ar perkelti skirtumą, jei jo suma nedidelė.

Pirminė atskaita tikslinama, kai atskaityta PVM suma yra didesnė arba mažesnė už sumą, kurią apmokestinamasis asmuo turėjo teisę atskaityti.

1. Visų pirma atskaita tikslinama, kai pateikus PVM deklaraciją pasikeičia veiksniai, kuriais remiantis buvo apskaičiuota atskaitytina PVM suma, pavyzdžiui, nutraukiami pirkimo sandoriai ar suteikiamos kainų nuolaidos.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, atskaita netikslinama, kai sandoriai yra visiškai ar iš dalies neapmokėti arba kai deramai įrodoma ir patvirtinama, kad turtas yra sunaikintas, prarastas ar pavogtas, arba kai prekės yra tiekiamos kaip mažavertės dovanos ar pavyzdžiai, kaip nurodyta 16 straipsnyje.

Tačiau valstybės narės gali reikalauti atskaitą patikslinti tais atvejais, kai sandoriai yra visiškai ar iš dalies neapmokėti, arba įvykus vagystei.

1. Su ilgalaikiu turtu susijusi PVM atskaita tikslinama penkerius metus, įskaitant prekių įsigijimo ar pagaminimo metus.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti, kad PVM atskaita turi būti tikslinama penkerius metus nuo turto pirmo panaudojimo.

Kai įsigytas ilgalaikis turtas yra nekilnojamasis turtas, PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 20 metų.

2. Kasmet tikslinamas tik penktadalis už ilgalaikį turtą apskaičiuoto PVM arba, pratęsus tikslinimo laikotarpį, atitinkama jo dalis.

Pirmojoje pastraipoje nurodytas tikslinimas atliekamas remiantis vėlesniais metais atskaitomos sumos metiniais svyravimais lyginant su tų metų, kuriais prekės buvo įsigytos, pagamintos arba tam tikrais atvejais panaudotos pirmą kartą, atskaitoma suma.

1. Tikslinimo laikotarpiu tiekiamas ilgalaikis turtas laikomas panaudotu apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje iki tikslinimo laikotarpio pabaigos.

Ekonominė veikla laikoma apmokestinama, kai apmokestinamas ilgalaikio turto tiekimas.

Ekonominė veikla laikoma neapmokestinama, kai ilgalaikio turto tiekimas yra neapmokestinamas.

2. 1 dalyje nurodytas tikslinimas atliekamas tik vieną kartą už visą likusį tikslinimo laikotarpį. Tačiau, kai ilgalaikio turto tiekimas neapmokestinamas, valstybės narės gali atsisakyti tikslinimo reikalavimo, jei prekes įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis asmuo, kuris tą ilgalaikį turtą naudoja tik sandoriams, už kuriuos PVM yra atskaitytinas.

Taikydamos 187 ir 188 straipsnius, valstybės narės gali imtis šių priemonių:

Taikydamos 187, 188, 189 ir 191 straipsnius, valstybės narės gali ilgalaikiu turtu laikyti paslaugas, kurių savybės panašios į paprastai ilgalaikiam turtui priskiriamas savybes.

Jei kurioje nors valstybėje narėje 187 ir 188 straipsnių taikymo praktinis poveikis yra labai mažas, ta valstybė narė, pasikonsultavusi su PVM komitetu, gali netaikyti tų nuostatų, atsižvelgdama į bendrą PVM poveikį atitinkamoje valstybėje narėje bei supaprastintų administracinių procedūrų reikalingumą, jei dėl to neiškraipoma konkurencija.

Kai apmokestinamajam asmeniui vietoj įprastos apmokestinimo schemos taikoma speciali apmokestinimo schema ar atvirkščiai, valstybės narės gali imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad apmokestinamasis asmuo dėl to neįgytų nepagrįsto pranašumo ar nepatirtų nepagrįstos žalos.

PVM moka apmokestinamasis asmuo, vykdantis apmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, išskyrus 194–199 ir 202 straipsniuose nurodytus atvejus, kai PVM moka kitas asmuo.

1. Kai apmokestinamą prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje jis turi mokėti PVM, valstybės narės gali numatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka asmeniui, kuriam prekės yra tiekiamos ar paslaugos yra teikiamos.

PVM moka bet kuris asmuo, kuris yra registruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje priklauso mokėti PVM, ir kuriam prekės yra tiekiamos 38 ar 39 straipsniuose nurodytomis sąlygomis, jei jas tiekia apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs toje valstybėje narėje.

PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuriam teikiamos 56 straipsnyje nurodytos paslaugos, arba bet kuris asmuo, kuris yra registruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje priklauso mokėti PVM, ir kuriam teikiamos 44, 47, 50, 53, 54 ir 55 straipsniuose minėtos paslaugos, jei jas teikia toje valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo.

2. Kai fiskalinis agentas laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM pagal 204 straipsnį, valstybės narės gali numatyti nuo šio straipsnio 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą.

1. Kai konkretūs su investiciniu auksu susiję apmokestinamojo asmens, kuris yra reguliuojamos aukso rinkos narys, ir kito apmokestinamojo asmens, kuris nėra tos rinkos narys, sandoriai apmokestinami pagal 352 straipsnį, valstybės narės nustato, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui.

Kai prekes įsigyjantis asmuo, kuris nėra reguliuojamos aukso rinkos narys, yra apmokestinamasis asmuo, kuris turi mokėti PVM ir privalo būti įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, kurioje priklauso mokėti PVM tik už 352 straipsnyje nurodytus sandorius, pardavėjas įvykdo mokestines prievoles prekes įsigyjančio asmens vardu pagal tos valstybės narės įstatymus.

2. Kai apmokestinamasis asmuo, naudodamasis kuria nors iš 348, 349 ir 350 straipsniuose numatytų galimybių, tiekia aukso žaliavą ar pusfabrikačius, kurių grynumas yra ne mažesnis kaip 325/1000, arba 344 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą investicinį auksą, valstybės narės gali nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui.

1. Valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai:

2. Taikydamos 1 dalyje numatytą galimybę, valstybės narės gali apibrėžti prekes ir paslaugas, kurioms ji taikoma, tiekimą ar teikimą rūšis bei tiekėjų ar teikėjų, įsigyjančių asmenų ir gavėjų, kuriems gali būti taikomos šios priemonės, kategorijas.

4. Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie nacionalinės teisės priemones, patvirtintas pagal 1 dalį, jei jos nėra priemonės, kurias Taryba leido taikyti iki 2006 m. rugpjūčio 13 d., laikydamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 1–4 dalių, ir kurios toliau taikomos pagal šio straipsnio 1 dalį.

PVM moka bet kuris asmuo, įsigyjantis apmokestinamąsias prekes Bendrijos viduje.

Importo atveju PVM moka asmuo arba asmenys, kuriuos importo valstybė narė laiko ar pripažįsta turinčiais prievolę sumokėti PVM.

PVM moka asmuo, dėl kurio veiksmų nustoja galioti prekėms galiojusios 156, 157, 158, 160 ir 161 straipsniuose išvardintos procedūros ar aplinkybės.

PVM moka bet kuris asmuo, nurodęs pridėtinės vertės mokestį sąskaitoje-faktūroje.

1. Kai pagal 193–197, 199 ir 200 straipsnius prievolė sumokėti PVM tenka apmokestinamajam asmeniui, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, valstybės narės gali leisti tam asmeniui paskirti fiskalinį agentą, kuriam tektų prievolė sumokėti PVM.

Be to, kai apmokestinamąjį sandorį vykdo apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje turi būti sumokėtas PVM, ir su šalimi, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs arba kurioje yra jo buveinė, nėra sudarytas teisinis dokumentas dėl savitarpio pagalbos, kurios taikymo sritis panaši į numatytąją Direktyvoje 76/308/EEB (10) ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003 (11), valstybės narės gali nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka neįsisteigusio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui.

Tačiau valstybės narės negali taikyti antroje pastraipoje nurodytos galimybės neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kaip apibrėžta 358 straipsnio 1 punkte, kuris pasirinko specialią elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms apmokestinti skirtą schemą.

2. Kiekviena valstybė narė nustato 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytos galimybės taikymo sąlygas ir tvarką.

193–200 ir 202, 203 bei 204 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad kitas asmuo nei tas, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi būti laikomas asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti PVM.

Bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, privalo sumokėti grynąją PVM sumą, pateikęs 250 straipsnyje numatytą PVM deklaraciją. Tačiau valstybės narės gali nustatyti kitą tos sumos mokėjimo datą arba reikalauti tarpinių mokėjimų.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal 194–197, 199 ir 204 straipsnius tenka prievolė sumokėti PVM vietoj apmokestinamojo asmens, kuris nėra įsisteigęs jų atitinkamoje teritorijoje, laikytųsi šiame skirsnyje nurodytų mokėjimo prievolių.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal 205 straipsnį tenka prievolė sumokėti PVM solidariai, vykdytų šias mokėjimo prievoles.

Kai valstybės narės nustato, kad investicinį auksą įsigyjančiam asmeniui tenka prievolė sumokėti PVM pagal 198 straipsnio 1 dalį, arba jeigu aukso žaliavos, pusfabrikačių ar 344 straipsnio 1 dalyje apibrėžto investicinio aukso atveju jos naudojasi 198 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM tenka prekes įsigyjančiam asmeniui, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tas asmuo vykdytų šiame skirsnyje nurodytas mokėjimo prievoles.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad neapmokestinamieji juridiniai asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM, mokėtiną už prekių įsigijimus Bendrijos viduje pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, vykdytų šiame skirsnyje nurodytas mokėjimo prievoles.

Valstybės narės patvirtina procedūras, pagal kurias mokamas PVM už 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytą naujų transporto priemonių įsigijimą Bendrijos viduje ir už 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodytą akcizais apmokestinamų produktų įsigijimą Bendrijos viduje.

Valstybės narės nustato išsamias PVM mokėjimo už prekių importą taisykles.

Visų pirma, valstybės narės gali numatyti, kad apmokestinamiesiems asmenims ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims arba asmenims, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM, ar tokiems asmenims, priklausantiems tam tikroms kategorijoms, importuojant prekes mokėtinas PVM neturi būti mokamas importo momentu, jei jis, kaip toks, nurodomas PVM deklaracijoje, kuri turi būti pateikta pagal 250 straipsnį.

Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo mokėtino PVM, kai jo suma yra nedidelė.

1. Kiekvienas apmokestinamasis asmuo praneša, kada jo, kaip apmokestinamojo apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, pasikeičia ar baigiasi.

Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad pranešimai būtų teikiami elektroninėmis priemonėmis jų nustatytomis sąlygomis.

2. Nepažeidžiant 1 dalies pirmos pastraipos, kiekvienas apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis juridinis asmuo, Bendrijos viduje įsigyjantis prekių, kurios nėra PVM objektas pagal 3 straipsnio 1 dalį, privalo pranešti, kad jis jas įsigyja, jei nebetenkinamos tame straipsnyje nurodytos sąlygos, kuriomis tokie sandoriai nėra PVM objektas.

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atskiru kodu būtų registruojami šie asmenys:

2. Valstybės narės neturi registruoti tam tikrų apmokestinamųjų asmenų, vykdančių atsitiktinius sandorius, kaip nustatyta 12 straipsnyje.

Kiekvienas atskiras PVM mokėtojo kodas prasideda priešdėliu pagal ISO kodą 3166 – alpha 2, pagal kurį nustatoma kodą suteikusi valstybė narė.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad naudojant jų registravimo sistemas būtų galima nustatyti 214 straipsnyje nurodytus apmokestinamuosius asmenis, ir taip užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos sandorių Bendrijos viduje apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūros, kaip nurodyta 402 straipsnyje.

Taikant šį skyrių, „perdavimas ar pateikimas elektroninėmis priemonėmis“ – duomenų perdavimas ar pateikimas adresatui naudojant elektroninę įrangą, kuri skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą), bei laidines, radijo, optines arba kitas elektromagnetines priemones.

Taikydamos šią direktyvą, valstybės narės sąskaitomis-faktūromis laiko rašytinės ar elektroninės formos dokumentus ar pranešimus, jeigu jie tenkina šiame skyriuje nustatytas sąlygas.

Bet kuris dokumentas ar pranešimas, kuris iš dalies pakeičia arba kuriame konkrečiai ir vienareikšmiškai nurodoma pirminė sąskaita-faktūra, laikomas sąskaita-faktūra.

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad jis pats, prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo, arba trečioji šalis jo vardu ir jo naudai, išrašytų sąskaitą-faktūrą, kai:

1. Valstybės narės apmokestinamiesiems asmenis gali nustatyti prievolę įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje sąskaita-faktūra kitais nei 220 straipsnyje nurodytais atvejais.

Valstybės narės gali nustatyti mažiau prievolių, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytomis sąskaitomis-faktūromis, negu nustatyta 226, 230, 233, 244 ir 246 straipsniuose.

2. Valstybės narės gali atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo 220 straipsnyje nustatytos prievolės įforminti neapmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje sąskaita-faktūra, suteikiant teisę atskaityti sumokėtą PVM arba jos nesuteikiant, pagal 110 ir 111 straipsnius, 125 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalį, 132, 135, 133, 371, 375, 376 ir 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį, 379 straipsnio 2 dalį ir 380–390 straipsnius.

Valstybės narės gali nustatyti laikotarpį, per kurį apmokestinamieji asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas jų teritorijoje, privalo išrašyti sąskaitas-faktūras.

Valstybių narių, kurių teritorijoje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nustatytomis sąlygomis kelis atskirus prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atvejus galima įforminti viena sąskaita-faktūra.

1. Sąskaitas-faktūras gali išrašyti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo, kai prekes jam tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, jei abi šalys yra sudariusios išankstinį susitarimą ir jei yra nustatyta tvarka, pagal kurią tiekiantis prekes arba teikiantis paslaugas apmokestinamasis asmuo pripažįsta kiekvieną sąskaitą-faktūrą.

2. Valstybės narės, kurių teritorijoje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, nustato tokių apmokestinamojo asmens ir prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens sudarytų išankstinių susitarimų ir sąskaitų-faktūrų pripažinimo tvarkos nuostatas ir sąlygas.

3. Valstybės narės gali nustatyti jų teritorijoje tiekiantiems prekes ar teikiantiems paslaugas apmokestinamiesiems asmenims ir kitas sąlygas, kuriomis prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo išrašo sąskaitas-faktūras. Pavyzdžiui, jos gali reikalauti, kad tokios sąskaitos-faktūros būtų išrašomos apmokestinamojo asmens vardu ir jo naudai.

Pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos visada turi būti vienodos, nepaisant to, kur prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs.

Valstybės narės gali nustatyti specialias sąlygas tiekiantiems prekes arba teikiantiems paslaugas jų teritorijoje apmokestinamiesiems asmenims, kai išrašanti sąskaitas-faktūras trečioji šalis arba prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs šalyje, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurios taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 76/308/EEB ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003.

Nepažeidžiant šioje direktyvoje nustatytų specialių nuostatų, pagal 220 ir 221 straipsnius išrašomose sąskaitose-faktūrose PVM tikslais privalomai nurodyti turi būti tik šie rekvizitai:

Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys, įsisteigę ir tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas jų teritorijoje, nurodytų prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens PVM mokėtojo kodą, nurodytą 214 straipsnyje, išskyrus 226 straipsnio 4 punkte nurodytais atvejais.

Valstybės narės, kurių teritorijoje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, gali leisti neįrašyti tam tikrų privalomų rekvizitų į dokumentus ar pranešimus, kurie laikomi sąskaitomis-faktūromis pagal 219 straipsnį.

Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos gali būti išreikštos bet kuria valiuta, jei mokėtino PVM suma yra išreikšta nacionaline valstybės narės, kurioje tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, valiuta, vadovaujantis 88 straipsnyje nustatyta valiutos perskaičiavimo tvarka.

Kontrolės tikslais valstybės narės gali reikalauti, kad sąskaitos-faktūros, skirtos įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jų teritorijoje, arba jų teritorijoje įsisteigusių apmokestinamųjų asmenų gautos sąskaitos-faktūros būtų išverstos į nacionalines jų kalbas.

Pagal 2 skirsnį išrašytos sąskaitos-faktūros gali būti siunčiamos rašytine forma arba, jei gavėjas sutinka, jas galima siųsti arba pateikti elektroninėmis priemonėmis.

1. Valstybės narės priima elektroninėmis priemonėmis siunčiamas arba pateikiamas sąskaitas-faktūras, jei jų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinami naudojant vieną iš šių priemonių:

Tačiau sąskaitos faktūros gali būti siunčiamos ar pateikiamos kitomis elektroninėmis priemonėmis, atsižvelgiant į tai, ar jos priimtinos atitinkamoms valstybėms narėms.

2. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, valstybės narės taip pat gali prašyti, kad saugus elektroninis parašas būtų pagrįstas kvalifikuotu sertifikatu ir sukurtas saugia parašo formavimo įranga, kaip apibrėžta Direktyvos 1999/93/EB 2 straipsnio 6 ir 10 punktuose.

3. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, valstybės narės, vadovaudamosi savo nustatytomis sąlygomis, taip pat gali reikalauti atsiųsti rašytinės formos papildomą suvestinį dokumentą.

Valstybės narės negali apmokestinamiesiems asmenims, tiekiantiems prekes ar teikiantiems paslaugas jų teritorijoje, nustatyti kitų prievolių ar formalumų, susijusių su sąskaitų-faktūrų siuntimu ar pateikimu elektroninėmis priemonėmis.

Valstybės narės gali nustatyti specialias sąlygas elektroninėmis priemonėmis išrašomoms sąskaitoms-faktūroms, skirtoms įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą į jų teritoriją iš šalies, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurios taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 76/308/EEB ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003.

Kai elektroninėmis priemonėmis tam pačiam gavėjui vienu kartu siunčiama arba pateikiama keletas sąskaitų-faktūrų, atskiroms sąskaitoms-faktūroms bendri rekvizitai gali būti paminėti tik kartą, jei galima susipažinti su visa kiekvienoje sąskaitoje-faktūroje esančia informacija.

Ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pranešimą ir prireikus pasiūlymą, iš dalies keičiantį sąskaitų-faktūrų pateikimo elektroniniu būdu sąlygas, kad būtų atsižvelgta į būsimus technologijų pokyčius šioje srityje.

1. Pasikonsultavusios su PVM komitetu ir laikydamosi savo nustatytų sąlygų, valstybės narės gali numatyti, kad toliau nurodytais atvejais sąskaitose-faktūrose, skirtose prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti jų teritorijoje, nereikia įrašyti 226 ir 230 straipsniuose reikalaujamos informacijos, atsižvelgiant į valstybėms narėms suteikiamas galimybes pagal 227, 228 ir 231 straipsnius:

2. Bet kuriuo atveju sąskaitose-faktūrose privalo būti nurodyta ši informacija:

3. 1 dalyje nustatytos supaprastintos procedūros negali būti taikomos 20, 21, 22, 33, 36, 138 ir 141 straipsniuose nurodytiems sandoriams.

Kai valstybės narės naudojasi 272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta galimybe PVM mokėtojo kodo nesuteikti apmokestinamiesiems asmenims, kurie nevykdo 20, 21, 22, 33, 36, 138 ir 141 straipsniuose nurodytų sandorių, ir kai tiekėjui arba prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui nesuteiktas šios rūšies registracijos kodas, sąskaitoje-faktūroje vietoj jo nurodomas kitas kodas, vadinamas mokesčių mokėtojo kodu pagal atitinkamos valstybės narės apibrėžimą.

Kai apmokestinamajam asmeniui yra suteiktas PVM mokėtojo kodas, 272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyta galimybe pasinaudojusios valstybės narės gali reikalauti, kad sąskaitoje-faktūroje taip pat būtų nurodyta:

Taikant šį skyrių, „sąskaitos-faktūros saugojimas naudojant elektronines priemones“ – duomenų saugojimas naudojant elektroninę įrangą, kuri skirta duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą), ir laidines, radijo, optines arba kitas elektromagnetines priemones.

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo tvarko detalią apskaitą tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti prievoles, susijusias su PVM, o mokesčių institucijos galėtų patikrinti, kaip jos vykdomos.

1. Kiekvienas apmokestinamasis asmuo registruoja, kokios prekės to asmens arba jo vardu buvo siunčiamos ar gabenamos į paskirties vietą už išgabenimo valstybės narės teritorijos ribų, bet Bendrijos viduje tam, kad jos būtų panaudotos sandoriams – atliekant su šiomis prekėmis susijusį darbą arba laikinai jas panaudojant, kaip nurodyta 17 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose.

2. Kiekvienas apmokestinamasis asmuo tvarko išsamią apskaitą tokiu būdu, kad būtų galima nustatyti, kokios prekės jam iš kitos valstybės narės buvo išsiųstos toje kitoje valstybėje narėje PVM mokėtoju įregistruoto apmokestinamojo asmens arba jo vardu ir panaudotos teikiant paslaugas vertinant šias prekes arba atliekant su jomis susijusį darbą, kaip nurodyta 52 straipsnio c punkte.

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo užtikrina, kad būtų saugomos jo paties, prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba trečiosios šalies jo vardu ir jo naudai išrašytų sąskaitų-faktūrų kopijos ir visos jo gautos sąskaitos-faktūros.

1. Taikant šią direktyvą, apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti, kur saugoti visas sąskaitas-faktūras, jei jis, kompetentingoms institucijoms paprašius, gali nedelsdamas pateikti pagal 2344 straipsnį saugomas visas sąskaitas-faktūras ar informaciją.

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys praneštų joms, kur saugomos sąskaitos-faktūros, jeigu tai daroma už jų teritorijos ribų.

Be to, valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje įsisteigę apmokestinamieji asmenys toje teritorijoje saugotų jų pačių, prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens arba trečiosios šalies jų vardu ir naudai išrašytas sąskaitas-faktūras bei visas jų gautas sąskaitas-faktūras, kai jos saugomos ne elektroninėmis priemonėmis, garantuojančiomis galimybę su atitinkamais duomenimis susipažinti internetu.

Visą sąskaitų-faktūrų saugojimo laikotarpį privalo būti garantuotas jų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas bei jų įskaitomumas.

Visą saugojimo laikotarpį 233 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytose sąskaitose-faktūrose įrašyti rekvizitai negali būti keičiami ir privalo būti įskaitomi.

1. Kiekviena valstybė narė nustato, kiek laiko apmokestinamieji asmenys privalo saugoti sąskaitas-faktūras, išrašytas įforminant prekių tiekimą ir paslaugų teikimą jos teritorijoje, ir sąskaitas-faktūras, kurias gavo apmokestinamieji asmenys, įsisteigę jos teritorijoje.

2. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 246 straipsnyje nustatytų sąlygų, 1 dalyje nurodyta valstybė narė gali reikalauti, kad sąskaitos-faktūros būtų saugomos tokia forma, kuria jos buvo atsiųstos ar pateiktos – rašytine arba elektronine forma. Be to, kai sąskaitos-faktūros saugomos elektroninėmis priemonėmis, valstybė narė gali reikalauti, kad taip pat būtų saugomi sąskaitų-faktūrų kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą garantuojantys duomenys, kaip nurodyta 246 straipsnio pirmoje pastraipoje.

3. 1 dalyje nurodyta valstybė narė gali nustatyti specialias sąlygas, kuriomis uždraustų arba apribotų sąskaitų-faktūrų saugojimą šalyje, su kuria nėra pasirašyta teisinių dokumentų dėl savitarpio pagalbos, kurios taikymo sritis būtų panaši į numatytąją Direktyvoje 76/308/EEB ir Reglamente (EB) Nr. 1798/2003, arba specialias sąlygas, kaip naudotis 249 straipsnyje nurodyta teise susipažinti su sąskaitomis-faktūromis elektroninėmis priemonėmis, jas atsisiųsdinti ir naudoti.

Valstybės narės, laikydamosi jų pačių nustatytų sąlygų, gali reikalauti, kad neapmokestinamieji asmenys saugotų gaunamas sąskaitas-faktūras.

Teisė susipažinti su kitoje valstybėje narėje elektroninėmis priemonėmis saugomomis sąskaitomis-faktūromis

Kai apmokestinamasis asmuo saugo sąskaitas-faktūras, kurias jis išrašo arba gauna elektroninėmis priemonėmis, garantuojančiomis galimybę internetu susipažinti su duomenimis, ir kai jos saugomos valstybėje narėje, kurioje jis nėra įsisteigęs, valstybės narės, kurioje jis įsisteigęs, kompetentingos institucijos turi teisę, taikydamos šią direktyvą, susipažinti su tomis sąskaitomis-faktūromis elektroninėmis priemonėmis, jas parsisiųsti ir naudoti pagal valstybės narės, kurioje apmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, taisyklėse nustatytus apribojimus ir jeigu šioms institucijoms tai reikalinga kontrolės tikslais.

1. Kiekvienas apmokestinamasis asmuo pateikia PVM deklaraciją, nurodydamas visą informaciją, reikalingą nustatyti mokėtino mokesčio dydį ir atskaitytinas sumas, kiek tai reikalinga nustatyti apmokestinimo bazę, su šiuo mokesčiu ir atskaita susijusių sandorių bendrą vertę bei neapmokestinamų sandorių vertę.

2. Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta PVM deklaracija būtų pateikiama elektroninėmis priemonėmis laikantis jų nustatytų sąlygų.

Be 250 straipsnyje nurodytos informacijos PVM deklaracijoje už atitinkamą mokestinį laikotarpį nurodoma:

1. PVM deklaracijos pateikiamo terminą nustato valstybės narės. Šis terminas negali būti ilgesnis nei du mėnesiai nuo kiekvieno mokestinio laikotarpio pabaigos.

2. Valstybės narės nustato vieno, dviejų ar trijų mėnesių mokestinius laikotarpius.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti ir kitokius mokestinius laikotarpius, jei jie nėra ilgesni nei vieneri metai.

Švedija gali taikyti supaprastintą procedūrą mažoms ir vidutinėms įmonėms, pagal kurią apmokestinamieji asmenys, apmokestinamus sandorius vykdantys tik nacionaliniu lygiu, gali pateikti PVM deklaracijas per tris mėnesius, pasibaigus metiniam tiesioginio mokesčio taikymo laikotarpiui.

Kai naujas transporto priemones 138 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis tiekia PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo PVM mokėtoju neįregistruotam prekes įsigyjančiam asmeniui arba 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas apmokestinamasis asmuo, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pardavėjas perduotų visą informaciją, reikalingą taikant PVM ir mokesčių institucijos tikrinant, kaip taikomas PVM.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal 194–197 straipsnius ir 204 straipsnį tenka prievolė sumokėti PVM vietoj apmokestinamojo asmens, kuris nėra įsisteigęs jų teritorijoje, įvykdytų šiame skyriuje nurodytas prievoles, susijusias su PVM deklaracijos pateikimu.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad neapmokestinamieji juridiniai asmenys, kuriems tenka prievolė sumokėti PVM, mokėtiną už prekių įsigijimus Bendrijos viduje pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį, įvykdytų šiame skyriuje nurodytas prievoles, susijusias su PVM deklaracijos pateikimu.

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip pateikiamos PVM deklaracijos už naujų transporto priemonių įsigijimą Bendrijos viduje, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, ir už akcizais apmokestinamų produktų įsigijimą Bendrijos viduje, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje.

Valstybės narės gali reikalauti, kad asmenys, įsigyjantys naujas transporto priemones Bendrijos viduje, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, su PVM deklaracija pateiktų visą informaciją, reikalingą taikant PVM ir mokesčių institucijoms tikrinant, kaip taikomas PVM.

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip pateikiamos PVM deklaracijas už prekių importą.

1. Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo pateiktų deklaraciją, kurioje nurodytų visus 250 ir 251 straipsniuose minėtus duomenis dėl visų praėjusiais metais atliktų sandorių. Šioje deklaracijoje turi būti visa informacija, reikalinga bet kokiam tikslinimui atlikti.

2. Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodyta deklaracija būtų pateikiama elektroninėmis priemonėmis laikantis jų nustatytų sąlygų.

Kiekvienas PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo pateikia sumuojančią ataskaitą, kurioje nurodo PVM mokėtojais įregistruotus prekes įsigyjančius asmenis, kuriems jis tiekė prekes 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies c punkte nurodytomis sąlygomis, ir PVM mokėtojais įregistruotus asmenis, kuriems jis tiekė Bendrijos viduje įsigytas prekes, kaip nurodyta 42 straipsnyje.

1. Kiekvieno kalendorinio ketvirčio sumuojančios ataskaitos parengiamos laikantis terminų ir tvarkos, kuriuos nustatys valstybės narės.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti, kad sumuojančios ataskaitos turi būti pateikiamos kiekvieną mėnesį.

2. Valstybės narės leidžia ir gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodytos sumuojančios ataskaitos būtų pateikiamos elektroninėmis priemonėmis laikantis jų nustatytų sąlygų.

2. 1 dalies d punkte nurodyta vertė deklaruojama remiantis to kalendorinio ketvirčio, kuriuo atsirado prievolė sumokėti PVM, duomenimis.

1 dalies f punkte nurodytos sumos deklaruojamos remiantis to kalendorinio ketvirčio, kuriuo prekes įsigyjantis asmuo buvo informuotas apie patikslinimą, duomenimis.

1. Kai prekės įsigyjamos Bendrijos viduje, kaip nurodyta 42 straipsnyje, PVM mokėtoju įregistruotas apmokestinamasis asmuo valstybėje narėje, kurioje jam suteiktas PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas tas prekes, sumuojančioje ataskaitoje aiškiai nurodo šią informaciją:

2. 1 dalies c punkte nurodyta vertė deklaruojama remiantis to kalendorinio ketvirčio, kuriuo atsirado prievolė mokėti PVM, duomenimis.

Nukrypstant nuo 264 ir 265 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad sumuojančioje ataskaitoje turi būti pateikta papildoma informacija.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tie asmenys, kuriems pagal 194 ir 204 straipsnius tenka prievolė sumokėti PVM, vietoj apmokestinamojo asmens, kuris nėra įsisteigęs jų teritorijoje, įvykdytų šiame skyriuje numatytą prievolę pateikti sumuojančią ataskaitą.

Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamieji asmenys, kurie jų teritorijoje įsigyja prekes Bendrijos viduje arba sudaro sandorius, laikomus įsigijimu Bendrijos viduje, kaip nurodyta 21 ir 22 straipsniuose, pateiktų ataskaitas, kuriose būtų nurodyti duomenys apie tokius įsigijimus, bet negali reikalauti pateikti ataskaitų, apimančių trumpesnį nei vieno mėnesio laikotarpį.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba gali vieningai nuspręsti, kad bet kuri valstybė narė gali imtis 270 ir 271 straipsniuose nurodytų specialių priemonių, kad būtų supaprastinta šiame skyriuje nustatyta prievolė pateikti sumuojančią ataskaitą. Tokios priemonės negali trukdyti tinkamai kontroliuoti sandorius Bendrijos viduje.

Remdamosi 269 straipsnyje nurodytu sprendimu valstybės narės gali leisti apmokestinamiesiems asmenims pateikti metines sumuojančias ataskaitas, kuriose būtų nurodyti PVM mokėtojo kodai, kuriais kitoje valstybėje narėje įregistruoti asmenys, kuriems tie apmokestinamieji asmenys tiekė prekes 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies c punkte nurodytomis sąlygomis, kai apmokestinamieji asmenys tenkina šias tris sąlygas:

Remdamosi 269 straipsnyje nurodytu sprendimu, valstybės narės, kurios nustato ilgesnį nei trys mėnesiai mokestinį laikotarpį, už kurį apmokestinamieji asmenys privalo pateikti 250 straipsnyje numatytą PVM deklaraciją, gali leisti tokiems asmenims pateikti to paties laikotarpio sumuojančias ataskaitas, kai tie apmokestinamieji asmenys atitinka šias tris sąlygas:

1. Valstybės narės nuo tam tikrų ar visų 2–6 skyriuose nurodytų prievolių gali atleisti šiuos apmokestinamuosius asmenis:

Valstybės narės negali pirmos pastraipos b punkte nurodytų apmokestinamųjų asmenų atleisti nuo su sąskaitų-faktūrų išrašymu susijusių prievolių, nustatytų 220–236, 238, 239 ir 240 straipsniuose.

2. Jei valstybės narės naudojasi galimybe pagal 1 dalies pirmos pastraipos e punktą, jos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomos sandorių Bendrijos viduje apmokestinimui skirtos perinamojo laikotarpio procedūros.

3. Valstybės narės gali atleisti 1 dalyje nenurodytus apmokestinamuosius asmenis nuo tam tikrų 242 straipsnyje nurodytų apskaitos tvarkymo prievolių.

Valstybės narės gali nustatyti kitas prievoles, kurias jos laiko būtinomis siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai renkamas PVM ir užkertamas kelias sukčiavimui, atsižvelgdamos į reikalavimą vienodai traktuoti apmokestinamųjų asmenų vykdomus nacionalinius sandorius ir sandorius tarp valstybių narių, tačiau dėl šių prievolių prekyboje tarp valstybių narių neturi atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

Pirmoje pastraipoje nustatyta galimybė negali būti naudojama nustatant papildomas su sąskaitų-faktūrų išrašymu susijusias prievoles be tų, kurios nustatytos 3 skyriuje.

275, 276 ir 277 straipsniai taikomi importuojant į laisvą apyvartą išleistas prekes, įvežtas į Bendriją iš trečiosios teritorijos, kuri yra Bendrijos muitų teritorijos dalis.

Su 274 straipsnyje nurodytu prekių importu susiję formalumai yra tokie patys, kaip nurodytieji galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose, reglamentuojančiose prekių įvežimą į Bendrijos muitų teritoriją.

Kai 274 straipsnyje nurodytų prekių siuntimas ar gabenimas baigiasi ne toje valstybėje narėje, į kurią jos buvo įvežtos į Bendriją, Bendrijoje jos cirkuliuoja pagal vidinio Bendrijos tranzito procedūrą, nustatytą galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose, kuri taikoma, jei įvežant jas į Bendriją jos buvo deklaruotos tai procedūrai.

Kai įvežant į Bendriją 274 straipsnyje nurodytas prekes egzistuoja kuri nors iš aplinkybių, kuri suteiktų teisę, jei jos būtų importuojamos kaip nurodyta 30 straipsnio pirmoje pastraipoje, joms taikyti vieną iš 156 straipsnyje nurodytų procedūrų ar aplinkybių arba laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų procedūrą, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad prekės galėtų likti Bendrijoje tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra nustatytos tų procedūrų ar aplinkybių taikymui.

279 ir 280 straipsniai taikomi eksportuojant į laisvą apyvartą išleistas prekes, siunčiamas arba gabenamas iš valstybės narės į trečiąją teritoriją, kuri yra Bendrijos muitų teritorijos dalis.

Su 278 straipsnyje nurodytų prekių eksportu iš Bendrijos teritorijos susiję formalumai yra tokie patys, kaip nurodytieji galiojančiose Bendrijos muitų nuostatose, reglamentuojančiose prekių eksportą iš Bendrijos muitų teritorijos.

Kai prekės yra laikinai eksportuojamos iš Bendrijos su tikslu jas reimportuoti, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad reimportuojant į Bendriją tokias prekes joms būtų galima taikyti tas pačias nuostatas, kurios būtų taikytos, jei prekės būtų buvusios laikinai eksportuotos iš Bendrijos muitų teritorijos.

Valstybės narės, kurios dėl smulkaus verslo įmonių veiklos ar struktūros ypatumų gali susidurti su sunkumais taikydamos įprastas PVM procedūras šioms įmonėms, apskaičiuodamos ir rinkdamos PVM gali, laikydamosi savo nustatytų sąlygų ir apribojimų, bei pasikonsultavusios su PVM komitetu, taikyti supaprastintas procedūras, pavyzdžiui, vienodo tarifo schemas, jei tai nesąlygos mokesčio sumažėjimo.

Šiame skirsnyje numatyti neapmokestinimo atvejai ir laipsniškos mokesčio lengvatos taikomos, kai prekes tiekia ir paslaugas teikia smulkaus verslo įmonės.

2. Valstybės narės gali netaikyti šiame skirsnyje numatytų procedūrų kitiems nei 1 dalyje nurodytiems sandoriams.

1. Valstybės narės, kurios pasinaudojo galimybe pagal 1967 m. balandžio 11 d. Tarybos direktyvos 67/228/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (14) 14 straipsnį neapmokestinti PVM ar įvesti laipsnišką mokesčio lengvatą, gali ir toliau taikyti šias lengvatas ir jų taikymo procedūras, jei šios procedūros atitinka PVM taisykles.

2. Valstybės narės, kurios 1977 m. gegužės 17 d. nuo mokesčio atleido apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra mažesnė negu 5 000 Europos apskaitos vienetų nacionaline valiuta pagal tos dienos valiutų kursą, gali šią viršutinę ribą padidinti iki 5 000 EUR.

Valstybės narės, kurios taikė laipsnišką mokesčio lengvatą, negali nei padidinti laipsniško mokesčio lengvatos viršutinės ribos, nei nustatyti palankesnių jos taikymo sąlygų;

Valstybės narės, kurios nepasinaudojo galimybe pagal Direktyvos 67/228/EEB 14 straipsnį, gali atleisti nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta.

Pirmoje pastraipoje nurodytos valstybės narės gali suteikti laipsnišką mokesčio lengvatą apmokestinamiesiems asmenims, kurių metinė apyvarta viršija lengvatos taikymui jų nustatytą viršutinę ribą.

Valstybės narės, kurios 1977 m. gegužės 17 d. nuo PVM atleido apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta buvo ne mažesnė kaip 5 000 Europos apskaitos vienetų nacionaline valiuta pagal tos dienos valiutų kursą, gali šią viršutinę ribą padidinti, kad būtų išlaikytas realus neapmokestinimo lygis.

Valstybės narės, kurios į ES įstojo po 1978 m. sausio 1 d., gali nuo mokesčio atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra ne didesnė kaip toliau pateiktoms sumoms lygiavertė suma nacionaline valiuta pagal jų įstojimo dienos valiutų perskaičiavimo kursą:

Apyvartą, kuria remiantis taikomos šiame skirsnyje numatytos procedūros, sudaro šios sumos be PVM:

Tačiau apskaičiuojant apyvartą neatsižvelgiama į įmonės materialaus ir nematerialaus ilgalaikio turto perleidimus.

Nuo PVM atleisti apmokestinamieji asmenys neturi teisės atskaityti PVM pagal 167–171 ir 173–177 straipsnius ir negali nurodyti PVM savo sąskaitose-faktūrose.

Apmokestinamieji asmenys, kurie turi teisę būti atleisti nuo PVM, gali pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras arba 281 straipsnyje numatytas supaprastintas procedūras. Šiuo atveju jie turi teisę į bet kurią nacionalinės teisės aktuose numatytą laipsnišką mokesčio lengvatą.

Taikant 281 straipsnį, apmokestinamieji asmenys, kuriems suteiktos laipsniškos lengvatos, laikomi apmokestinamaisiais asmenimis, kuriems taikomos įprastinės PVM procedūros.

Šiame skirsnyje numatytos procedūros taikomos iki datos, kurią pagal Sutarties 93 straipsnį nustato Taryba ir kuri negali būti vėlesnė už 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų įsigaliojimo datą.

Kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:

Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba nusprendžia, ar taikant galutines procedūras smulkaus verslo įmonėms yra reikalinga speciali schema, ir prireikus nustato bendrus šios schemos įgyvendinimo apribojimus ir sąlygas.

2. Kai žemės, miškininkystės ar žuvininkystės ūkiuose įprastomis priemonėmis ūkininkas perdirba savo žemės ūkio gamybos produktus, tokia perdirbimo veikla laikoma žemės ūkio gamybos veikla, kaip nurodyta VII priede.

1. Kai ūkininkams taikomos įprastinės PVM procedūros ar 1 skyriuje nurodyta speciali schema gali sudaryti sunkumų, valstybės narės gali šiame skyriuje nustatyta tvarka ūkininkams taikyti vienodo tarifo schemą, skirtą kompensuoti PVM, kurį įsigydami prekes ar paslaugas sumokėjo ūkininkai, kuriems taikomas vienodas tarifas.

2. Kiekviena valstybė narė gali į vienodo tarifo schemą neįtraukti tam tikrų kategorijų ūkininkų ir tų ūkininkų, kuriems taikant įprastines PVM procedūras arba 281 straipsnyje numatytas supaprastintas procedūras, nekiltų jokių administracinių sunkumų.

3. Visi ūkininkai, kuriems taikomas vienodas tarifas, laikydamiesi kiekvienos valstybės narės nustatytų taisyklių ir sąlygų, gali pasirinkti, ar taikyti įprastinę PVM procedūrą, ar atitinkamai 281 straipsnyje numatytą supaprastintą procedūrą.

Prireikus valstybės narės nustato vienodo tarifo kompensacinius procentinius dydžius. Jos gali nustatyti skirtingus procentinius dydžius, skirtus miškininkystei, įvairiems žemės ūkio sektoriams ir žuvininkystei.

Prieš pradėdamos taikyti pagal pirmą pastraipą nustatytus vienodo tarifo kompensacinius procentinius dydžius, valstybės narės praneša apie juos Komisijai.

Vienodo tarifo kompensaciniai procentiniai dydžiai apskaičiuojami remiantis trejų praėjusių metų makroekonominiais statistiniais duomenimis tik apie ūkininkus, kuriems taikomas vienodas tarifas.

Procentinius dydžius galima suapvalinti iki artimiausio didesnio ar mažesnio pusės procento dydžio. Valstybės narės taip pat gali sumažinti tokius procentinius dydžius iki nulio.

Vienodo tarifo kompensaciniai procentiniai dydžiai negali turėti tokio poveikio, kad ūkininkams, kuriems taikomas vienodas tarifas, grąžinamas PVM būtų didesnis už priklausantį sumokėti pirkimo PVM.

Vienodo tarifo kompensaciniai procentiniai dydžiai taikomi šių prekių ir paslaugų kainoms be PVM:

1. Valstybės narės numato, kad tiekiant 300 straipsnyje nurodytus žemės ūkio produktus ar teikiant žemės ūkio paslaugas vienodo tarifo kompensaciją turi sumokėti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo arba valstybės valdžios institucijos.

2. Tiekiant 300 straipsnyje nenurodytus žemės ūkio produktus ar teikiant tame straipsnyje nenurodytas žemės ūkio paslaugas, laikoma, kad vienodo tarifo kompensaciją turi sumokėti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo.

Jei ūkininkas, kuriam taikomas vienodas tarifas, turi teisę į vienodo tarifo kompensaciją, jis neturi teisės atskaityti PVM už veiklą, kuriai taikoma ši vienodo tarifo schema.

1. Kai prekes ar paslaugas įsigyjantis apmokestinamasis asmuo moka vienodo tarifo kompensaciją pagal 301 straipsnio 1 punktą, jis turi teisę 167, 168, 169 ir 173–177 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir laikydamasis valstybių narių nustatytų procedūrų, atskaityti kompensacijos sumą iš PVM, kurį jis privalo sumokėti atitinkamoje valstybėje narėje, kurioje jis vykdo apmokestinamus sandorius.

2. Valstybės narės grąžina prekes ar paslaugas įsigyjančiam asmeniui vienodo tarifo kompensacijos sumą, kurią jis sumokėjo už šiuos sandorius:

3. Valstybės narės apibrėžia, kokiu būdu grąžinamas 2 dalyje nurodytas PVM. Visų pirma jos gali taikyti Direktyvų 79/1072/EEB ir 86/560/EEB nuostatas.

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių patikrinti, kaip vienodo tarifo kompensacija mokama ūkininkams, kuriems taikomas vienodas tarifas.

Taikydamos šią vienodo tarifo schemą, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, jog žemės ūkio produktų tiekimas iš vienos valstybės narės į kitą 33 straipsnyje nurodytomis sąlygomis būtų visada apmokestinamas tokiu pačiu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar produktus tiekia ūkininkas, kuriam taikomas vienodas tarifas, ar kitas apmokestinamasis asmuo.

1. Pagal šį skyrių valstybės narės taiko specialią PVM schemą kelionių agentūrų sandoriams, kai jos sandorius su keleiviais sudaro savo vardu ir teikdamos kelionių paslaugas naudojasi kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis.

Ši speciali schema netaikoma kelionių agentūroms, kai jos užsiima vien tarpininkavimo veikla ir kurioms taikomas 79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas siekiant apskaičiuoti apmokestinamąją vertę.

2. Taikant šį skyrių kelionių organizatoriai laikomi kelionių agentūromis.

Kelionių agentūrų 306 straipsnyje nustatytomis sąlygomis vykdomi su kelione susiję sandoriai laikomi viena paslauga, kurią keleiviui suteikia kelionių agentūra.

Viena paslauga apmokestinama valstybėje narėje, kurioje kelionių agentūra yra įsteigusi savo verslą ar turi nuolatinį padalinį, iš kurio ji teikia paslaugas.

Kelionių agentūros suteiktos atskiros paslaugos apmokestinamoji vertė ir kaina be PVM, kaip nustatyta 226 straipsnio 8 punkte, yra kelionių agentūros marža, t.y. visos sumos be PVM, kurią turi sumokėti keleivis, ir kelionės agentūros patirtų faktinių išlaidų įsigyjant kitų apmokestinamųjų asmenų tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, kai tokie sandoriai sudaromi tiesioginei keleivio naudai, skirtumas.

Jei kelionių agentūros kitiems apmokestinamiesiems asmenims pavesti atlikti sandoriai vykdomi už Bendrijos ribų, kelionių agentūros atliekamas paslaugų teikimas laikomas tarpininkavimo veikla, kuri neapmokestinama pagal 153 straipsnį.

Jei sandoriai vykdomi ir Bendrijos viduje, ir už jos ribų, neapmokestinama gali būti tik tą kelionių agentūros paslaugos dalis, kuri yra susijusi su sandoriais už Bendrijos ribų.

PVM, kurį kelionių agentūrai apskaičiuoja kiti apmokestinamieji asmenys už 307 straipsnyje nurodytus sandorius, sudaromus tiesioginei keleivio naudai, nėra atskaitomas ir negrąžinamas nei vienoje valstybėje narėje.

Naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekcionavimo objektams ir antikvariniams daiktams skirtos specialios procedūros

1. Taikant šį skyrių ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

2. Valstybės narės meno kūriniais gali nelaikyti IX priedo A dalies 5, 6 ar 7 punktuose išvardintų daiktų.

3. 1 dalies 7 punkte nurodytoje sutartyje, kuria numatoma už pardavimą mokėti komisinį atlyginimą, turi būti numatyta, kad pardavimo organizatorius turi siūlyti prekes aukcione savo vardu, tačiau jo atstovaujamo asmens naudai, ir turi perduoti prekes savo vardu, bet jo atstovaujamo asmens naudai, pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

1. Naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ar antikvarinius daiktus tiekiantiems apmokestinamiesiems prekybininkams valstybės narės pagal šio poskirsnio nuostatas taiko specialią schemą, skirtą apmokestinamojo prekybininko pelno maržai apmokestinti.

2. Kol bus įvestos 402 straipsnyje nurodytos galutinės procedūros, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta schema netaikoma naujų transporto priemonių teikimui 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis.

Maržos apmokestinimo schema taikoma naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ar antikvarinių daiktų tiekimui, kurį atlieka apmokestinamasis prekybininkas, kai tas prekes jam Bendrijos viduje tiekė vienas iš šių asmenų:

314 straipsnyje nurodyto prekių tiekimo apmokestinamoji vertė yra apmokestinamojo prekybininko pelno marža, atėmus pelno maržai tenkantį PVM.

Apmokestinamojo prekybininko pelno marža yra lygi apmokestinamojo prekybininko nustatytos prekių pardavimo kainos ir pirkimo kainos skirtumui.

1. Valstybės narės apmokestinamiesiems prekybininkams suteikia teisę pasirinktinai taikyti maržos apmokestinimo schemą šiems sandoriams:

2. Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis 1 dalyje nurodyta galimybe, kuri bet kuriuo atveju taikoma ne trumpiau kaip dvejus kalendorinius metus.

Jei apmokestinamasis prekybininkas naudojasi 316 straipsnyje nurodyta galimybe, apmokestinamoji vertė nustatoma pagal 315 straipsnį.

Apmokestinamojo prekybininko importuotų meno kūrinių, kolekcionavimo objektų arba antikvarinių daiktų tiekimo atveju pirkimo kaina, kuri naudojama apskaičiuojant pelno maržą, turi būti lygi importo apmokestinamajai vertei, nustatomai pagal 85-89 straipsnius, pridėjus mokėtiną arba sumokėtą importo PVM.

1. Siekdamos supaprastinti mokesčio rinkimo procedūrą ir pasikonsultavusios su PVM komitetu, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikriems sandoriams arba tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems prekybininkams tenkanti prekių tiekimo, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema, apmokestinamoji vertė turi būti nustatoma kiekvienam mokestiniam laikotarpiui, per kurį apmokestinamasis prekybininkas privalo pateikti 250 straipsnyje nurodytą PVM deklaraciją.

Pirmoje pastraipoje nurodytu atveju prekių tiekimo, kuriam taikomas vienodas PVM tarifas, apmokestinamoji vertė yra visa apmokestinamojo prekybininko pelno marža, atėmus pelno maržai tenkantį PVM.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji prekybininkai neįgytų nepagrįsto pranašumo ar nepatirtų nepagrįstos žalos.

Apmokestinamasis prekybininkas gali taikyti įprastas PVM procedūras tiekimui, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema.

1. Kai apmokestinamasis prekybininkas taiko įprastas PVM procedūras meno kūrinio, kolekcionavimo objekto ar antikvarinio daikto, kurį pats ir importavo, tiekimui, jis turi teisę iš PVM, kurį privalo sumokėti, atskaityti už importą mokėtiną arba sumokėtą PVM.

Kai apmokestinamasis prekybininkas taiko įprastas PVM procedūras meno kūrinio, kurį jam tiekė autorius arba jo teisių perėmėjai arba apmokestinamasis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis prekiautojas, tiekimui, jis turi teisę iš PVM, kurį privalo sumokėti, atskaityti už jam tiektą meno kūrinį priklausantį sumokėti arba sumokėtą PVM.

2. Teisė į atskaitą atsiranda, kai atsiranda prievolė apskaičiuoti mokėtiną PVM už tiekimą, kuriam apmokestinamasis prekybininkas pasirenka taikyti įprastines PVM procedūras.

Naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų ar antikvarinių daiktų tiekimas, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema ir kuris atliekamas 146, 147, 148 ir 151 straipsniuose nurodytomis sąlygomis, neapmokestinamas.

Jei prekes apmokestinamasis prekybininkas naudoja savo sandoriams, kuriems taikoma maržos apmokestinimo schema, jis neturi teisės iš PVM, kurį jis privalo sumokėti, atskaityti:

Apmokestinamieji asmenys neturi teisės iš PVM, kurį jie privalo sumokėti, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM už prekes, kurias jiems tiekė arba turi tiekti apmokestinamasis prekybininkas, jei apmokestinamojo prekybininko atliekamam šių prekių tiekimui taikoma maržos apmokestinimo schema.

Kai apmokestinamasis prekybininkas taiko tiek įprastines PVM procedūras, tiek maržos apmokestinimo schemą, savo apskaitoje jis privalo atskirai parodyti sandorius, kuriems taikoma kiekviena iš šių procedūrų, laikydamasis valstybės narės nustatytų taisyklių.

Išrašydamas sąskaitas-faktūras apmokestinamasis prekybininkas negali jose atskirai nurodyti PVM, tenkančio prekių tiekimui, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema.

Valstybės narės, kurios 1992 m. gruodžio 31 d. kitas specialias apmokestinimo procedūras nei maržos apmokestinimo schema, taikė apmokestinamųjų prekybininkų atliekamam naudotų transporto priemonių tiekimui, kol bus įvestos 402 straipsnyje nurodytos galutinės procedūros gali toliau taikyti tas procedūras, jei jos atitinka arba yra pataisytos taip, kad atitiktų šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas.

Danija gali įvesti pirmoje pastraipoje nurodytas specialias apmokestinimo procedūras.

1. Šios pereinamojo laikotarpio procedūros taikomos apmokestinamųjų prekybininkų atliekamam naudotų transporto priemonių tiekimui, kuriam taikoma maržos apmokestinimo schema.

2. Šios pereinamojo laikotarpio procedūros netaikomos naujų transporto priemonių tiekimui 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nurodytomis sąlygomis.

3. Taikant 1 dalį, 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sausumos transporto priemonės, laivai ir orlaiviai laikomi „naudotomis transporto priemonėmis“, kai jie yra naudotos prekės, kurios netenkina būtinų sąlygų, kuriomis nustatomos naujos transporto priemonės.

Kiekvienu 327 straipsnyje nurodyto tiekimo atveju mokėtinas PVM yra lygus PVM sumai, kurią priklausytų sumokėti, jei tokiam tiekimui būtų taikytos įprastinės PVM procedūros, neįskaitant PVM sumos, laikant, kad apmokestinamasis prekybininkas ją įtraukė į transporto priemonės pirkimo kainą.

PVM, kuris laikomas apmokestinamojo prekybininko įtrauktu į transporto priemonės pirkimo kainą, apskaičiuojamas taikant šį metodą:

Kiekvienu 327 straipsnio 1 dalyje nurodytu transporto priemonių tiekimo atveju mokėtinas PVM, nustatytas pagal 328 straipsnį, negali būti mažesnis už PVM sumą, kuri turėtų būti mokama, jei tam tiekimui būtų taikoma maržos apmokestinimo schema.

Valstybės narės gali numatyti, kad tiekimui taikant maržos apmokestinimo schemą, marža negali būti mažesnė negu 10 % pardavimo kainos, kaip apibrėžta 312 straipsnio 1 punkte.

Apmokestinamieji asmenys neturi teisės iš PVM, kurį jie privalo sumokėti, atskaityti mokėtiną ar sumokėtą PVM, įsigyjant naudotas transporto priemones, kurias jiems tiekė apmokestinamasis prekybininkas, jei apmokestinamojo prekybininko atliekamas tų prekių tiekimas apmokestinamas PVM pagal šias pereinamojo laikotarpio procedūras.

Apmokestinamasis prekybininkas, išrašydamas sąskaitas-faktūras, negali jose atskirai nurodyti PVM, apskaičiuotą už tiekimą, kuriam jis taiko šias pereinamojo laikotarpio procedūras.

1. Remdamosi šio skirsnio nuostatomis valstybės narės gali taikyti specialias procedūras, skirtas apmokestinti pardavimo aukcione organizatoriaus pelno maržą, gautą tam organizatoriui tiekiant naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ar antikvarinius daiktus, jam veikiant savo vardu ir 334 straipsnyje nurodytų asmenų naudai pagal sutartį, kuria numatoma už šių prekių pardavimą aukcione mokėti komisinį atlyginimą.

2. 1 dalyje nurodytos procedūros netaikomos naujų transporto priemonių tiekimui 138 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte nustatytomis sąlygomis.

Šios specialios procedūros taikomos tiekimui, kurį atlieka pardavimo aukcione organizatorius savo vardu vieno iš šių asmenų naudai:

Laikoma, kad prekių tiekimas apmokestinamajam asmeniui, kuris yra pardavimo aukcione organizatorius, įvyksta tuo momentu, kai tos prekės parduodamos aukcione.

Apmokestinamoji vertė, tenkanti kiekvienam šiame skirsnyje nurodyto prekių tiekimo atvejui, yra pardavimo aukcione organizatoriaus pagal 339 straipsnį prekes įsigyjančiam asmeniui išrašytoje sąskaitoje nurodyta bendra suma, atėmus:

Grynoji suma, kurią pardavimo aukcione organizatorius sumokėjo arba turi sumokėti savo atstovaujamam asmeniui, yra lygi prekių aukciono kainos ir komisinio atlyginimo, kurį pardavimo aukcione organizatorius gavo ar turi gauti iš savo atstovaujamo asmens pagal sutartį, kuria numatoma už pardavimą mokėti komisinį atlyginimą, skirtumui.

Pardavimo aukcione organizatoriai, tiekiantys prekes 333 ir 334 straipsniuose nustatytomis sąlygomis savo apskaitoje į tarpinę sąskaitą privalo įrašyti:

Pardavimo aukcione organizatorius prekes įsigyjančiam asmeniui privalo išrašyti sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodo:

Pardavimo aukcione organizatoriaus išrašytoje sąskaitoje-faktūroje PVM atskirai nenurodomas.

1. Pardavimo aukcione organizatorius, kuriam buvo perduotos prekės pagal sutartį, kuria numatoma už pardavimą aukcione mokėti komisinį atlyginimą, privalo parengti ataskaitą savo atstovaujamam asmeniui.

Pardavimo aukcione organizatorius savo ataskaitoje privalo atskirai nurodyti sandorio vertę, t.y. prekių kainą aukcione, atėmus komisinio atlyginimo sumą, kurią jis gavo arba turi gauti iš atstovaujamo asmens.

2. Pagal 1 dalį parengta ataskaita laikoma sąskaita-faktūra, kurią atstovaujamas asmuo, jei jis yra apmokestinamasis asmuo, privalo išrašyti pardavimo aukcione organizatoriui pagal 220 straipsnį.

Šiame skirsnyje numatytas procedūras taikančios valstybės narės jas taip pat taiko pardavimo aukcione organizatoriaus atliekamam naudotų transporto priemonių teikimui, kaip apibrėžta 327 straipsnio 3 dalyje, jam veikiant savo vardu pagal sutartį, kuria numatoma už šių prekių pardavimą aukcione mokėti komisinį atlyginimą, apmokestinamojo prekybininko naudai, jei to apmokestinamojo prekybininko atliekamas tiekimas būtų apmokestinamas PVM pagal naudotoms transporto priemonėms taikomas perinamojo laikotarpio procedūras.

Valstybės narės gali imtis su teise į atskaita susijusių priemonių siekdamos užtikrinti, kad apmokestinamieji prekybininkai, kuriems taikomos 2 skirsnyje nurodytos specialios procedūros, neįgytų nepagrįsto pranašumo ar nepatirtų nepagrįstos žalos.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba gali vieningai nuspręsti, kad bet kuri valstybė narė gali įvesti specialias kovos su mokesčių vengimu priemones, kuriomis numatoma, kad pagal maržos apmokestinimo schemą mokėtinas PVM negali būti mažesnis negu PVM suma, kuri turėtų būti mokama, jei pelno marža būtų lygi tam tikrai pardavimo kainos procentinei daliai.

Pardavimo kainos procentinė dalis nustatoma, atsižvelgiant į ūkio subjektų įprastines pelno maržas atitinkamame sektoriuje.

1. Taikant šią direktyvą ir nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, „investicinis auksas“ yra:

2. Valstybės narės šios specialios schemos gali netaikyti mažiems luitams ar plytelėms, kurių svoris neviršija 1 g.

3. Taikant šią direktyvą 1 dalies 2 punkte nurodytos monetos nelaikomos numizmatiniais tikslais parduodamomis monetomis.

Pradedant 1999 m. kiekviena valstybė narė iki kiekvienų metų liepos 1 d. informuoja Komisiją apie 344 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus atitinkančias monetas, kuriomis prekiaujama toje valstybėje narėje. Iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. Komisija paskelbia išsamų tų monetų sąrašą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio„C“ serijoje. Laikoma, kad paskelbtame sąraše išvardintos monetos atitinka tuos kriterijus visus metus, kuriuos apima paskelbtas sąrašas.

Valstybės narės neapmokestina PVM investicinio aukso tiekimo, įsigijimo Bendrijos viduje ir importo, įskaitant investicinį auksą, išreikštą paskirstyto ar nepaskirstyto aukso sertifikatais arba kuriuo prekiaujama aukso sąskaitose ir kuris visų pirma apima paskolas auksu ir aukso apsikeitimo sandorius, numatančius nuosavybės teisę arba reikalavimo teisę į investicinį auksą, taip pat su investiciniu auksu susijusių sandorių, apimančių būsimus ir išankstinius sandorius, kuriais perduodama nuosavybės teisė arba reikalavimo teisė į investicinį auksą.

Valstybės narės neapmokestina paslaugų, kurias teikia agentas kito asmens vardu ir naudai, dalyvaudamas investicinio aukso tiekime atstovaujamo asmens pavedimu.

Investicinį auksą gaminantiems ar auksą į investicinį auksą perdirbantiems apmokestinamiesiems asmenims valstybės narės gali suteikti teisę pasirinkti apmokestinti investicinio aukso tiekimą kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris kitu atveju būtų neapmokestinamas pagal 346 straipsnį.

1. Apmokestinamiesiems asmenims, kurie vykdydami savo ekonominę veiklą paprastai tiekia pramoniniam naudojimui skirtą auksą, valstybės narės gali suteikti teisę pasirinkti apmokestinti 344 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aukso luitų ir plytelių tiekimą kitam apmokestinamajam asmeniui, kuris kitu atveju būtų neapmokestinamas pagal 346 straipsnį.

2. Valstybės narės gali apriboti 1 dalyje numatytos galimybės taikymo sritį.

Tiekėjui pasinaudojus 348 ir 349 straipsniuose numatyta teise, valstybės narės leidžia agentui pasirinkti apmokestinti 347 straipsnyje nurodytas paslaugas.

Valstybės narės nustato išsamias taisykles, kaip naudotis šiame skirsnyje numatytomis galimybėmis, ir atitinkamai informuoja Komisiją.

Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su PVM komitetu, gali taikyti PVM konkretiems su investiciniu auksu susijusiems sandoriams, kuriuos toje valstybėje narėje sudaro apmokestinamieji asmenys, atitinkamos valstybės narės reguliuojamos aukso rinkos nariai, arba toks apmokestinamasis asmuo sudaro su kitu apmokestinamuoju asmeniu, kuris nėra tos rinkos narys. Tačiau valstybė narė negali taikyti PVM 138 straipsnyje nustatytomis sąlygomis atliktam tiekimui arba investicinio aukso eksportui.

Valstybės narės, pagal 352 straipsnį apmokestinančios sandorius, kuriuos sudaro apmokestinamieji asmenys, reguliuojamos aukso rinkos nariai, supaprastinimo tikslais leidžia sustabdyti mokesčio rinkimą ir atleisti apmokestinamuosius asmenis nuo su PVM susijusių apskaitos reikalavimų.

Kai pagal šį skyrių neapmokestinamas apmokestinamojo asmens atliekamas paskesnis investicinio aukso tiekimas, šis asmuo turi teisę atskaityti:

Apmokestinamieji asmenys, gaminantys investicinį auksą arba perdirbantys auksą į investicinį auksą, turi teisę atskaityti už prekių ar paslaugų, susijusių su to aukso gamyba ar perdirbimu, tiekimą ar teikimą, įgijimą Bendrijos viduje arba importą mokėtiną arba sumokėtą PVM, laikydami, kad paskesnis pagal 346 straipsnį neapmokestinamas aukso tiekimas būtų apmokestinamas.

1. Valstybės narės užtikrina, kad prekybininkai investiciniu auksu bet kuriuo atveju tvarkytų visų svarbių sandorių, susijusių su investiciniu auksu, apskaitą ir saugotų dokumentus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tokiuose sandoriuose dalyvaujančius pirkėjus.

Prekybininkai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją saugo ne trumpiau kaip penkerius metus.

2. Valstybės narės gali pripažinti lygiavertes prievoles pagal kitais Bendrijos teisės aktais, pavyzdžiui, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (15), patvirtintas priemones tam, kad įvykdytų 1 dalyje numatytus reikalavimus.

3. Valstybės narės gali nustatyti griežtesnes prievoles, susijusias visų pirma su specialių duomenų tvarkymu ar specialiais apskaitos reikalavimais.

Speciali schema, skirta neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims

Taikant šį skyrių ir nepažeidžiant kitų nuostatų, naudojamos šios sąvokos:

Valstybės narės leidžia šia specialia schema naudotis bet kuriam neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui ir teikiančiam elektronines paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs ar turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba paprastai gyvena valstybėje narėje. Ši schema taikoma visoms Bendrijoje teikiamoms elektroninėms paslaugoms.

Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, kada jis pradeda ar baigia vykdyti veiklą kaip apmokestinamasis asmuo, arba pakeičia tą veiklą taip, kad jis nebeatitinka sąlygų, būtinų norint naudotis šia specialia schema. Šią informaciją jis perduoda elektroniniu būdu.

1. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pradėdamas apmokestinamąją veiklą, registravimosi valstybei narei privalo pateikti šią informaciją:

2. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša registravimosi valstybei narei, jei pasikeičia pateikta informacija.

Registravimosi valstybė narė suteikia neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui atskirą PVM registracijos numerį ir praneša jam šį numerį elektroninėmis priemonėmis. Remdamosi šiam registravimui naudojama informacija, vartojimo valstybės narės gali naudoti savo registravimo sistemas.

Registravimo valstybė narė pašalina neįsisteigusį apmokestinamąjį asmenį iš registravimo registro šiais atvejais:

Neįsteigęs apmokestinamasis asmuo registravimosi valstybei narei elektroninėmis priemonėmis pateikia kiekvieno kalendorinio ketvirčio PVM deklaraciją, nepaisant to, ar buvo teikiamos elektroninės paslaugos. PVM deklaracija pateikiama per 20 dienų pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, už kurį pateikiama deklaracija.

PVM deklaracijoje nurodomas PVM mokėtojo kodas ir, pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kurioje priklauso sumokėti PVM, elektroninių paslaugų teikimo mokestiniu laikotarpiu bendra vertė be PVM ir bendra atitinkamo PVM suma. Be to, deklaracijoje privalo būti nurodyti taikomi PVM tarifai ir bendra mokėtino PVM suma.

Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad sumos PVM deklaracijoje būtų nurodomos jų nacionaline valiuta. Jei už tiekimus buvo atsiskaityta kitomis valiutomis, neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pildo PVM deklaraciją atsižvelgdamas į paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutų keitimo kursą.

2. Valiutos perskaičiuojamos pagal tos dienos Europos centrinio banko paskelbtus valiutų keitimo kursus arba, jei tą dieną kursai neskelbiami, pagal kitą dieną paskelbtus valiutų keitimo kursus.

Mokestis pervedamas į registravimosi valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokestis būtų pervestas į banko sąskaitą jų nacionaline valiuta.

Neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui, kuris naudojasi šia specialia schema, negali būti taikoma PVM atskaita pagal šios direktyvos 168 straipsnį. Nukrypstant nuo Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 dalies, šiam apmokestinamajam asmeniui PVM grąžinamas pagal minėtą direktyvą. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 4 straipsnio 2 dalis netaikomos grąžinant PVM, susijusį su elektroninėmis paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema.

1. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo tvarko apskaitos registrus sandorius, kuriems taikoma ši speciali schema. Šie apskaitos registrai privalo būti pakankamai išsamūs, kad vartojimo valstybės narės mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar PVM deklaracija yra teisinga.

2. Registravimosi valstybei narei ir vartojimo valstybei narei turi būti sudaryta galimybė elektroniniu būdu susipažinti su 1 dalyje nurodytais apskaitos registrais, joms to pareikalavus.

Šie apskaitos registrai privalo būti saugomi dešimt metų, pasibaigus metams, kuriais atliktas sandoris.

Nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėms, kurios 1978 m. sausio 1 d. buvo Bendrijos narės

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. apmokestino X priedo A dalyje išvardintus sandorius, tuos sandorius gali ir toliau apmokestinti.

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. neapmokestino X priedo B dalyje išvardintų sandorių, tų sandorių gali ir toliau neapmokestinti laikydamosi tą dieną atitinkamoje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. taikė nuo 179 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyto principo, kai PVM atskaitomas iš karto, nukrypti leidžiančias nuostatas, gali ir toliau taikyti šias nuostatas.

Valstybės narės, kurios 1978 m. sausio 1 d. taikė nuo 28 straipsnio arba nuo 79 straipsnio pirmos pastraipos c punkto nukrypti leidžiančias nuostatas, gali ir toliau taikyti šias nuostatas.

Nukrypstant nuo 169 ir 309 straipsnių, valstybės narės, kuriose 1978 m. sausio 1 d. kelionių agentūrų paslaugos, nurodytos 309 straipsnyje, buvo neapmokestinamos PVM nesuteikiant teisės atskaityti ankstesniame etape sumokėtą PVM, gali ir toliau neapmokestinti šių paslaugų. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma ir toms kelionių agentūroms, kurios veikia keleivio vardu ir jo naudai.

Nukrypti leidžiančios nuostatos valstybėms, kurios įstojo į Bendriją po 1978 m. sausio 1 d.

Graikija gali toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2, 8, 9, 11 ir 12 punktuose išvardintų sandorių laikydamasi 1987 m. sausio 1 d. toje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

Ispanija gali toliau neapmokestinti autorių paslaugų, išvardintų X priedo B dalies 2 punkte, teikimo ir X priedo B dalies 11 ir 12 punktuose išvardintų sandorių laikydamasi 1993 m. sausio 1 d. šioje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

Portugalija gali toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2, 4, 7, 9, 10 ir 13 punktuose išvardintų sandorių laikydamasi 1989 m. sausio 1 d. šioje valstybėje narėje taikytų sąlygų.

1. Austrija gali toliau apmokestinti X priedo A dalies 2 punkte išvardintus sandorius.

2. Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Austrija, laikydamasi jos įstojimo dieną toje valstybėje narėje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

1. Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m. gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai apmokestinami, Suomija gali ir toliau apmokestinti X priedo A dalies 2 punkte išvardintus sandorius.

2. Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Suomija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2 punkte išvardintų autorių, menininkų ir atlikėjų paslaugų teikimo ir X priedo B dalies 5, 9 ir 10 punktuose išvardintų sandorių.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 1994 m gruodžio 31 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Švedija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 2 punkte išvardintų autorių, menininkų ir atlikėjų paslaugų teikimo ir X priedo B dalies 1, 9 ir 10 punktuose išvardintų sandorių.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Čekija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių gabenimo.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Estija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

Kipras, laikydamasi jo įstojimo dieną Kipre taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Latvija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Lietuva, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Vengrija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Malta, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti šių sandorių:

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Lenkija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Slovėnija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti nurodyta X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

Tol, kol nors vienoje iš valstybių narių, kurios 2004 m. balandžio 30 d. buvo Bendrijos narės, tokie patys sandoriai neapmokestinami, Slovakija, laikydamasi jos įstojimo dieną joje taikytų sąlygų, gali ir toliau neapmokestinti X priedo B dalies 10 punkte nurodyto tarptautinio keleivių vežimo.

Valstybės narės, kurios neapmokestina 371, 375, 376 ir 377 straipsniuose, 378 straipsnio 2 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje ar 380–390 straipsniuose nurodytų sandorių, gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti šiuos sandorius.

Valstybės narės gali numatyti, kad tiekiant pastatus ir žemę statybai, kuriuos apmokestinamasis asmuo įsigijo perpardavimo tikslais ir kuriuos įsigyjant pirkimo PVM nebuvo atskaitytas, apmokestinamoji vertė yra pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas.

1. Siekiant sudaryti palankesnes perėjimo prie 402 straipsnyje nurodytų galutinių procedūrų sąlygas, Taryba, remdamasi Komisijos pranešimu, peržiūri 1 ir 2 skirsniuose numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą ir pagal Sutarties 93 straipsnį nusprendžia, ar panaikinti kai kurias arba visas minėtas nukrypti leidžiančias nuostatas.

2. Taikant galutines procedūras, keleivių vežimas apmokestinamas išvykimo valstybėje narėje už tą kelionės dalį, kurios maršrutas – Bendrijoje, pagal išsamias taisykles, kurias turi nustatyti Taryba pagal Sutarties 93 straipsnį.

Supaprastinimo priemonės ir mokesčių vengimo ar sukčiavimo prevencijos priemonės

Valstybės narės, kurios 1977 m. sausio 1 d. taikė specialias priemones, kad supaprastintų PVM surinkimo procedūrą arba užkirstų kelią tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui, gali šias priemones toliau taikyti, jei jos atitinkamai pranešė apie tai Komisijai iki 1978 m. sausio 1 d. ir jei tokios supaprastinimo priemonės atitinka 395 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytą kriterijų.

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo šios direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta PVM surinkimo procedūra arba užkirstas kelias tam tikrų formų mokesčių vengimui ar sukčiavimui.

PVM surinkimo procedūros supaprastinimo priemonės negali įtakoti, nebent labai nežymiai, valstybės narės mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, bendros sumos.

2. Valstybė narė, pageidaujanti imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, siunčia prašymą Komisijai ir pateikia jai visą būtiną informaciją. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

Komisija, gavusi visą informaciją, kuri jos manymu yra būtina prašymui įvertinti, per vieną mėnesį atitinkamai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir perduoda prašymą jo originalia kalba kitoms valstybėms narėms.

3. Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Tarybai atitinkamą pasiūlymą arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.

4. 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra bet kuriuo atveju užbaigiama per aštuonis mėnesius nuo dienos, kada Komisija gauna prašymą.

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali vieningai leisti bet kuriai valstybei narei su trečiąja šalimi arba tarptautine organizacija sudaryti susitarimą, kuriame būtų įtrauktos nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos.

2. Valstybė narė, pageidaujanti sudaryti susitarimą, kaip nurodyta 1 dalyje, siunčia prašymą Komisijai ir pateikia jai visą būtiną informaciją. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir nurodo, kokios informacijos jai trūksta.

3. Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Tarybai arba atitinkamą pasiūlymą, arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.

4. 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra bet kuriuo atveju užbaigiama per aštuonis mėnesius nuo dienos, kada Komisija gauna prašymą.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, vieningai patvirtina šiai direktyvai įgyvendinti būtinas priemones.

1. Įsteigiamas patariamasis pridėtinės vertės mokesčio komitetas, kuris vadinamas „PVM komitetu“.

4. PVM komitetas nagrinėja ne tik klausimus, dėl kurių konsultuojamasi pagal šią direktyvą, bet ir komiteto pirmininko savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškeltus klausimus, susijusius su Bendrijos nuostatų dėl PVM taikymu.

Nepažeidžiant kitų specialių nuostatų, šioje direktyvoje nurodytoms sumoms eurais lygiavertės sumos nacionaline valiuta nustatomos pagal 1999 m. sausio 1 d. euro perskaičiavimo kursą. Po šios datos į Bendriją įstojusios valstybės narės, kurios neįsivedė euro kaip bendros valiutos, naudoja euro perskaičiavimo kursą, taikytą jų įstojimo dieną.

392 straipsnyje nurodytas sumas perskaičiuodamos į sumas nacionalinėmis valiutomis valstybės narės gali pakoreguoti perskaičiavus valiutą gautas sumas iki 10 % didėjančia arba mažėjančia tvarka.

Nepažeidžiant kitų Bendrijos teisės nuostatų, ši direktyva nedraudžia valstybėms narėms toliau taikyti ar įvesti mokesčius draudimo sutartims, lažyboms ir azartiniams žaidimams, akcizo mokesčius, žyminius mokesčius arba, platesne prasme, bet kokius mokesčius ar rinkliavas, kurie negali būti laikomi apyvartos mokesčiais, tačiau surenkant tuos mokesčius ar rinkliavas prekyboje tarp valstybių narių neturi atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

Valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo pereinamojo laikotarpio procedūros

1. Šioje direktyvoje numatytos procedūros valstybių narių tarpusavio prekybai apmokestinti yra pereinamojo laikotarpio procedūros, kurias pakeis galutinės procedūros, grindžiamos principu, kad apmokestinama prekių tiekimo ar paslaugų teikimo kilmės valstybėje narėje.

2. Išnagrinėjusi 404 straipsnyje nurodytą pranešimą ir nusprendusi, kad perėjimo prie galutinių procedūrų sąlygos yra įvykdytos, pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba patvirtina būtinas nuostatas, kad įsigaliotų ir veiktų galutinės procedūros.

Pagal Sutarties 93 straipsnį Taryba priima direktyvas, kurios yra reikalingos, kad papildytų bendrą PVM sistemą ir ypač laipsniškai apribotų arba panaikintų nuo šios sistemos nukrypti leidžiančias nuostatas.

Remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija teikia pranešimą, kaip veikia bendra PVM sistema valstybėse narėse ir visų pirma kaip veikia pereinamojo laikotarpio procedūros, skirtos valstybių narių tarpusavio prekybai apmokestinti. Prireikus, prieš šio pranešimo pridedami pasiūlymai dėl galutinių priemonių.

Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos dėl įstojimo į Europos Sąjungą

Nuostatos, galiojusios tuo metu, kai prekėms buvo taikytos laikinojo įvežimo procedūros visiškai neapmokestinant importo muitais, arba joms taikyta viena iš 156 straipsnyje nurodytų procedūrų ar aplinkybių, arba panašios procedūros ar aplinkybės vienoje iš naujųjų valstybių narių, taikomos toliau tol, kol prekėms nebebus taikomos tos procedūros ar aplinkybės po įstojimo datos, jei tenkinamos šios sąlygos:

Nuostatos, galiojusios tuo metu, kai prekėms buvo taikytos muitinės tranzito procedūros, taikomos toliau tol, kol prekėms nebebus taikomos šios procedūros po įstojimo datos, jei tenkinamos šios sąlygos:

1. Jei įrodoma, kad prekės buvo laisvojoje apyvartoje vienoje iš naujųjų valstybių narių arba Bendrijoje, prekių importu laikomi šie atvejai, kai:

2. Be 1 dalyje nurodyto atvejo, jei apmokestinamasis asmuo arba neapmokestinamasis asmuo prekes, kurios jam buvo patiektos Bendrijos ar vienos iš naujųjų valstybių narių teritorijoje iki įstojimo datos, naudoja po įstojimo datos valstybės narės teritorijoje, toks naudojimas laikomas prekių importu, jei tenkinamos šios sąlygos:

408 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais importo vieta pagal 61 straipsnį yra valstybėje narėje, kurios teritorijoje prekėms nebetaikomos procedūros ar aplinkybės, kurios buvo pradėtos joms taikyti iki įstojimo datos.

1. Nukrypstant nuo 71 straipsnio, prekių importas pagal 408 straipsnį užbaigiamas neatsiradus apmokestinimo momentui, jei tenkinama viena iš šių sąlygų:

2. Laikoma, kad 1 dalies c punkte nurodyta sąlyga tenkinama, šiais atvejais, kai:

1. Direktyva 67/227/EEB ir Direktyva 77/388/EEB panaikinamos, nepažeidžiant valstybių narių prievolių perkelti šių direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę ir įgyvendinti tas direktyvas XI priedo B dalyje išvardintais terminais.

2. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir suprantamos pagal XII priede pateiktą koreliacijos lentelę.

1. Valstybes narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję 2008 m. sausio 1 d., įgyvendina 2 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnį, 59 straipsnio 1 dalį, 196 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, 206 straipsnio 1 dalies a punktą, 399 straipsnį ir III priedo 18 punktą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Priimdamos šias nuostatas, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

(5) 1969 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 69/169/EEB dėl įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų nuostatų dėl tarptautiniais maršrutais keliaujančių asmenų importuojamų prekių atleidimo nuo apyvartos ir akcizo mokesčių suderinimo (OL L 133, 1969 6 4, p. 6). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/93/EB (OL L 346, 2005 12 29, p. 16).

(6) 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo, atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio (OL L 105, 1983 4 23, p. 38). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

(7) 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL L 286, 2006 10 17, p. 15).

(8) 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntoji Tarybos direktyva 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (OL L 331, 1979 12 27, p. 11). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(9) 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos (OL L 326, 1986 11 21, p. 40).

(10) 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB dėl savitarpio paramos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis (OL L 73, 1976 3 19, p. 18). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(11) 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 264, 2003 10 15, p. 1). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

XII PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Direktyva 67/227/EEB

Direktyva 77/388/EEB

Iš dalies keičiančios direktyvos

Kiti teisės aktai

Ši direktyva

1 straipsnio pirma pastraipa

1 straipsnio 1 dalis

1 straipsnio antra ir trečia pastraipos

—

2 straipsnio pirma, antra ir trečia pastraipos

2 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos

3, 4 ir 6 straipsniai

—

1 straipsnis

—

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 1 dalies a ir c punktai

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

3 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka

5 straipsnio 2 punktas

3 straipsnio 1 dalies antra įtrauka

5 straipsnio 1 punktas

3 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka

5 straipsnio 3 ir 4 punktai

3 straipsnio 2 dalis

—

3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

6 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka

6 straipsnio 2 dalies c ir d punktai

3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos trečia įtrauka

6 straipsnio 2 dalies e, f ir g punktai

3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pirma įtrauka

6 straipsnio 1 dalies b punktas

3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos antra įtrauka

6 straipsnio 1 dalies c punktas

3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos trečia įtrauka

6 straipsnio 1 dalies a punktas

3 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

7 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

7 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 5 dalis

8 straipsnis

4 straipsnio 1 ir 2 dalys

9 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

4 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos pirmas sakinys

12 straipsnio 1 dalies a punktas

4 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos antras sakinys

12 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

4 straipsnio 3 dalies a punkto antra pastraipa

12 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

4 straipsnio 3 dalies a punkto trečia pastraipa

12 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

4 straipsnio 3 dalies b punkto pirma pastraipa

12 straipsnio 1 dalies b punktas

4 straipsnio 3 dalies b punkto antra pastraipa

12 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

10 straipsnis

4 straipsnio 4 dalies antra ir trečia pastraipos

11 straipsnio pirma ir antra pastraipos

4 straipsnio 5 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos

13 straipsnio 1 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos

4 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa

13 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai

15 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai

5 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktai

14 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai

5 straipsnio 5 dalis

14 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 6 dalies pirmas ir antras sakiniai

16 straipsnio pirma ir antra pastraipos

5 straipsnio 7 dalies a, b ir c punktai

18 straipsnio a, b ir c punktai

5 straipsnio 8 dalies pirmas sakinys

19 straipsnio pirma pastraipa

5 straipsnio 8 dalies antras ir trečias sakiniai

19 straipsnio antra pastraipa

6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

24 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

25 straipsnio a, b ir c punktai

6 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai

26 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

26 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

27 straipsnis

6 straipsnio 4 dalis

28 straipsnis

6 straipsnio 5 dalis

29 straipsnis

7 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

30 straipsnio pirma ir antra pastraipos

7 straipsnio 2 dalis

60 straipsnis

7 straipsnio 3 dalies pirma ir antra pastraipos

61 straipsnio pirma ir antra pastraipos

8 straipsnio 1 dalies a punkto pirmas sakinys

32 straipsnio pirma pastraipa

8 straipsnio 1 dalies a punkto antras ir trečias sakiniai

36 straipsnio pirma ir antra pastraipos

8 straipsnio 1 dalies b punktas

31 straipsnis

8 straipsnio 1 dalies c punkto pirma pastraipa

37 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalies c punkto antros pastraipos pirma įtrauka

37 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

8 straipsnio 1 dalies c punkto antros pastraipos antra ir trečia įtraukos

37 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos

8 straipsnio 1 dalies c punkto trečia pastraipa

37 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

8 straipsnio 1 dalies c punkto ketvirta pastraipa

37 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

8 straipsnio 1 dalies c punkto penkta pastraipa

—

8 straipsnio 1 dalies c punkto šešta pastraipa

37 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

8 straipsnio 1 dalies d punkto pirma ir antra pastraipos

38 straipsnio 1 ir 2 dalys

8 straipsnio 1 dalies e punkto pirmas sakinys

39 straipsnio pirma pastraipa

8 straipsnio 1 dalies e punkto antras ir trečias sakiniai

39 straipsnio antra pastraipa

8 straipsnio 2 dalis

32 straipsnio antra pastraipa

9 straipsnio 1 dalis

43 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies įvadinis sakinys

—

9 straipsnio 2 dalies a punktas

45 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies b punktas

46 straipsnis

9 straipsnio 2 dalies c punkto pirma ir antra įtraukos

52 straipsnio a ir b punktai

9 straipsnio 2 dalies c punkto trečia ir ketvirta įtraukos

52 straipsnio c punktas

9 straipsnio 2 dalies e punkto pirma ir šešta įtraukos

56 straipsnio 1 dalies a–f punktai

9 straipsnio 2 dalies e punkto septinta įtrauka

56 straipsnio 1 dalies l punktas

9 straipsnio 2 dalies e punkto aštunta įtrauka

56 straipsnio 1 dalies g punktas

9 straipsnio 2 dalies e punkto devinta įtrauka

56 straipsnio 1 dalies h punktas

9 straipsnio 2 dalies e punkto dešimtos įtraukos pirmas sakinys

56 straipsnio 1 dalies i punktas

9 straipsnio 2 dalies e punkto dešimtos įtraukos antras sakinys

24 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalies e punkto dešimtos įtraukos trečias sakinys

56 straipsnio 1 dalies i punktas

9 straipsnio 2 dalies e punkto vienuolikta ir dvylikta įtraukos

56 straipsnio 1 dalies j ir k punktai

9 straipsnio 2 dalies f punktas

57 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 3 dalis

58 straipsnio pirma ir antra pastraipos

9 straipsnio 3 dalies a ir b punktai

58 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktai

9 straipsnio 4 dalis

59 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

62 straipsnio 1 ir 2 punktai

10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

63 straipsnis

10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas, antras ir trečias sakiniai

64 straipsnio 1 ir 2 dalys

10 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

65 straipsnis

10 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

66 straipsnio a, b ir c punktai

10 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

70 straipsnis

10 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antras sakinys

71 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

10 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

71 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

10 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa

71 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies a punktas

73 straipsnis

11 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies b punktas

74 straipsnis

11 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies c punktas

75 straipsnis

11 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies d punktas

77 straipsnis

11 straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies a punktas

78 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

11 straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies b punkto pirmas sakinys

78 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

11 straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies b punkto antras sakinys

78 straipsnio antra pastraipa

11 straipsnio A antraštinės dalies 3 dalies a ir b punktai

79 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktai

11 straipsnio A antraštinės dalies 3 dalies c punkto pirmas sakinys

79 straipsnio pirmos pastraipos c punktas

11 straipsnio A antraštinės dalies 3 dalies c punkto antras sakinys

79 straipsnio antra pastraipa

11 straipsnio A antraštinės dalies 4 dalies pirma ir antra pastraipos

81 straipsnio pirma ir antra pastraipos

11 straipsnio A antraštinės dalies 5 dalis

82 straipsnis

11 straipsnio A antraštinės dalies 6 dalies pirmas ir antras sakiniai

80 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

11 straipsnio A antraštinės dalies 6 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys

80 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

11 straipsnio A antraštinės dalies antra pastraipa

80 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

11 straipsnio A antraštinės dalies 6 dalies trečia pastraipa

80 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio A antraštinės dalies 6 dalies ketvirta pastraipa

80 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio A antraštinės dalies 7 dalies pirma ir antra pastraipos

72 straipsnio pirma ir antra pastraipos

11 straipsnio B antraštinės dalies 1 dalis

85 straipsnis

11 straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies a punktas

86 straipsnio 1 dalies a punktas

11 straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies b punkto pirma pastraipa

86 straipsnio 1 dalies b punktas

11 straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies b punkto antra pastraipa

86 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies b punkto trečia pastraipa

86 straipsnio 1 dalies b punktas

11 straipsnio B antraštinės dalies 4 dalis

87 straipsnis

11 straipsnio B antraštinės dalies 5 dalis

88 straipsnis

11 straipsnio B antraštinės dalies 6 dalies pirma ir antra pastraipos

89 straipsnio pirma ir antra pastraipos

11 straipsnio C antraštinės dalies 1 dalies pirma ir antra pastraipos

90 straipsnio 1 ir 2 dalys

11 straipsnio C antraštinės dalies 2 dalies pirma pastraipa

91 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio C antraštinės dalies 2 dalies antros pastraipos pirmas ir antras sakiniai

91 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

11 straipsnio C antraštinės dalies 3 dalies pirma ir antra įtraukos

92 straipsnio a ir b punktai

12 straipsnio 1 dalis

93 straipsnio pirma pastraipa

12 straipsnio 1 dalies a punktas

93 straipsnio antros pastraipos a punktas

12 straipsnio 1 dalies b punktas

93 straipsnio antros pastraipos c punktas

12 straipsnio 2 dalies pirma ir antra įtraukos

95 straipsnio pirma ir antra pastraipos

12 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos pirmas sakinys

96 straipsnis

12 straipsnio 3 dalies a punkto pirmos pastraipos antras sakinys

97 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 3 dalies a punkto antra pastraipa

97 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 3 dalies a punkto trečios pastraipos pirmas sakinys

98 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 3 dalies a punkto trečios pastraipos antras sakinys

98 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

99 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 3 dalies a punkto ketvirta pastraipa

98 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

12 straipsnio 3 dalies b punkto pirmas sakinys

102 straipsnio pirma pastraipa

12 straipsnio 3 dalies b punkto antras, trečias ir ketvirtas sakiniai

102 straipsnio antra pastraipa

12 straipsnio 3 dalies c punkto pirma pastraipa

103 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 3 dalies c punkto antros pastraipos pirma ir antra įtraukos

103 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

12 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

99 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirmas ir antras sakiniai

100 straipsnio pirma ir antra pastraipos

12 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa

101 straipsnis

12 straipsnio 5 dalis

94 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 6 dalis

105 straipsnis

13 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies įvadinis sakinys

131 straipsnis

13 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies a–n punktai

132 straipsnio 1 dalies a–n punktai

13 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies o punkto pirmas sakinys

132 straipsnio 1 dalies o punktas

13 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies o punkto antras sakinys

132 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio A antraštinės dalies 1 dalies p ir q punktai

132 straipsnio 1 dalies p ir q punktai

13 straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies a punkto pirma ir ketvirta įtraukos

133 straipsnio pirmos pastraipos a–d punktai

13 straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies b punkto pirma ir antra įtraukos

134 straipsnio a ir b punktai

13 straipsnio B antraštinės dalies įvadinis sakinys

131 straipsnis

13 straipsnio B antraštinės dalies a punktas

135 straipsnio 1 dalies a punktas

13 straipsnio B antraštinės dalies b punkto pirma pastraipa

135 straipsnio 1 dalies l punktas

13 straipsnio B antraštinės dalies b punkto pirmos pastraipos 1–4 punktai

135 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a–d punktai

13 straipsnio B antraštinės dalies antra pastraipa

135 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

13 straipsnio B antraštinės dalies c punktas

136 straipsnio a ir b punktai

13 straipsnio B antraštinės dalies d punktas

—

13 straipsnio B antraštinės dalies d punkto 1–5 papunkčiai

135 straipsnio 1 dalies b–f punktai

13 straipsnio B antraštinės dalies d punkto (1–5 papunkčiai) pirma ir antra įtraukos

135 straipsnio 1 dalies f punktas

13 straipsnio B antraštinės dalies d punkto 6 papunktis

135 straipsnio 1 dalies g punktas

13 straipsnio B antraštinės dalies e–h punktai

135 straipsnio 1 dalies h–k punktai

13 straipsnio C antraštinės dalies pirmos pastraipos a punktas

137 straipsnio 1 dalies d punktas

13 straipsnio C antraštinės dalies pirmos pastraipos b punktas

137 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

13 straipsnio C antraštinės dalies antra pastraipa

137 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

14 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys

131 straipsnis

14 straipsnio 1 dalies a punktas

140 straipsnio a punktas

14 straipsnio 1 dalies d punkto pirma ir antra pastraipos

143 straipsnio b ir c punktai

14 straipsnio 1 dalies e punktas

143 straipsnio e punktas

14 straipsnio 1 dalies g punkto pirma ir ketvirta įtraukos

143 straipsnio f–i punktai

14 straipsnio 1 dalies h punktas

143 straipsnio j punktas

14 straipsnio 1 dalies i punktas

144 straipsnis

14 straipsnio 1 dalies j punktas

143 straipsnio k punktas

14 straipsnio 1 dalies k punktas

143 straipsnio 1 punktas

14 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

145 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

145 straipsnio 2 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos

14 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

145 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio įvadinis sakinys

131 straipsnis

15 straipsnio 1 punktas

146 straipsnio 1 dalies a punktas

15 straipsnio 2 punkto pirma pastraipa

146 straipsnio 1 dalies b punktas

15 straipsnio 2 punkto antros pastraipos pirma ir antra įtraukos

147 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai

15 straipsnio 2 punkto antros pastraipos trečios įtraukos pirmoji sakinio dalis

147 straipsnio 1 dalies pirmo pastraipos c punktas

15 straipsnio 2 punkto antros pastraipos trečios įtraukos antroji sakinio dalis

147 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 2 punkto trečios pastraipos pirma ir antra įtraukos

147 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

15 straipsnio 2 punkto ketvirta pastraipa

147 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

15 straipsnio 3 punktas

146 straipsnio 1 dalies d punktas

15 straipsnio 4 punkto pirmos pastraipos a ir b punktai

148 straipsnio a punktas

15 straipsnio 4 punkto pirmos pastraipos c punktas

148 straipsnio b punktas

15 straipsnio 4 punkto antros pastraipos pirmas ir antras sakiniai

150 straipsnio 1 ir 2 dalys

15 straipsnio 5 punktas

148 straipsnio c punktas

15 straipsnio 6 punktas

148 straipsnio f punktas

15 straipsnio 7 punktas

148 straipsnio e punktas

15 straipsnio 8 punktas

148 straipsnio d punktas

15 straipsnio 9 punktas

148 straipsnio g punktas

15 straipsnio 10 punkto pirmos pastraipos pirma ir ketvirta įtraukos

151 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–d punktai

15 straipsnio 10 punkto antra pastraipa

151 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

15 straipsnio 10 punkto trečia pastraipa

151 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 11 punktas

152 straipsnis

15 straipsnio 12 punkto pirmas sakinys

146 straipsnio 1 dalies c punktas

15 straipsnio 12 punkto antras sakinys

146 straipsnio 2 dalis

15 straipsnio 13 punktas

146 straipsnio 1 dalies e punktas

15 straipsnio 14 punkto pirma ir antra pastraipos

153 straipsnio pirma ir antra pastraipos

15 straipsnio 15 punktas

149 straipsnis

16 straipsnio 1 dalis

—

16 straipsnio 2 dalis

164 straipsnio 1 dalis

16 straipsnio 3 dalis

166 straipsnis

17 straipsnio 1 dalis

167 straipsnis

17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

—

17 straipsnio 5 dalies pirma ir antra pastraipos

173 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

17 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos a–e punktai

173 straipsnio 2 dalies a–e punktai

17 straipsnio 6 dalis

176 straipsnis

17 straipsnio 7 dalies pirmas ir antras sakiniai

177 straipsnio pirma ir antra pastraipos

18 straipsnio 1 dalis

—

18 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

179 straipsnio pirma ir antra pastraipos

18 straipsnio 3 dalis

180 straipsnis

18 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos

183 straipsnio pirma ir antra pastraipos

19 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

174 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

19 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos pirmas sakinys

174 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

19 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antros įtraukos antras sakinys

174 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

175 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys

174 straipsnio 2 dalies a punktas

19 straipsnio 2 dalies antras sakinys

174 straipsnio 2 dalies b ir c punktai

19 straipsnio 2 dalies trečias sakinys

174 straipsnio 3 dalis

19 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas ir antras sakiniai

175 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

19 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys

175 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

19 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

175 straipsnio 3 dalis

20 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys

186 straipsnis

20 straipsnio 1 dalies a punktas

184 straipsnis

20 straipsnio 1 dalies b punkto pirmo sakinio pirma dalis

185 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 1 dalies b punkto pirmo sakinio antra dalis

185 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

20 straipsnio 1 dalies b punkto antras sakinys

185 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

187 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

20 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmas, antras ir trečias sakiniai

187 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

20 straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos

187 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

20 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

188 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

20 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antras sakinys

188 straipsnio 1 dalies antra ir trečia pastraipos

20 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys

188 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

188 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos pirma ir ketvirta įtraukos

189 straipsnio a–d punktai

20 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

190 straipsnis

20 straipsnio 5 dalis

191 straipsnis

20 straipsnio 6 dalis

192 straipsnis

21 straipsnis

—

22 straipsnis

—

22a straipsnis

249 straipsnis

23 straipsnio pirma pastraipa

211 straipsnio pirma pastraipa

260 straipsnis

23 straipsnio antra pastraipa

211 straipsnio antra pastraipa

24 straipsnio 1 dalis

281 straipsnis

24 straipsnio 2 dalies įvadinis sakinys

292 straipsnis

24 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa

284 straipsnio 1 dalis

24 straipsnio 2 dalies a punkto antra ir trečia pastraipa

284 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

24 straipsnio 2 dalies b punkto pirmas ir antras sakiniai

285 straipsnio pirma ir antra pastraipos

24 straipsnio 2 dalies c punktas

286 straipsnis

24 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

282 straipsnis

24 straipsnio 3 dalies antros pastraipos pirmas sakinys

283 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 3 dalies antros pastraipos antras sakinys

283 straipsnio 1 dalies a punktas

24 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

288 straipsnio pirmos pastraipos 1–4 punktai

24 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

288 straipsnio antra pastraipa

24 straipsnio 5 dalis

289 straipsnis

24 straipsnio 6 dalis

290 straipsnis

24 straipsnio 7 dalis

291 straipsnis

24 straipsnio 8 dalies a, b ir c punktai

293 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai

24 straipsnio 9 dalis

294 straipsnis

24a straipsnio pirmos pastraipos 1–12 įtraukos

287 straipsnio 7–16 punktai

25 straipsnio 1 dalis

296 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 2 dalies 1–8 įtraukos

295 straipsnio 1 dalies 1–8 punktai

25 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

297 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys ir antra pastraipa

25 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos antras sakinys

298 straipsnio pirma pastraipa

25 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos trečias sakinys

299 straipsnis

25 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos ketvirtas ir penktas sakiniai

298 straipsnio antra pastraipa

25 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

297 straipsnio pirmos pastraipos antras sakinys

25 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktas

25 straipsnio 5 ir 6 dalys

—

25 straipsnio 7 dalis

304 straipsnis

25 straipsnio 8 dalis

301 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 9 dalis

296 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 10 dalis

296 straipsnio 3 dalis

25 straipsnio 11 ir 12 dalys

—

26 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai

306 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

26 straipsnio 1 dalies trečias sakinys

306 straipsnio 2 dalis

26 straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakiniai

307 straipsnio pirma ir antra pastraipos

26 straipsnio 2 dalies trečias sakinys

308 straipsnis

26 straipsnio 3 dalies pirmas ir antras sakiniai

309 straipsnio pirma ir antra pastraipos

26 straipsnio 4 dalis

310 straipsnis

26a straipsnio A antraštinės dalies a punkto pirma pastraipa

311 straipsnio 1 dalies 2 punktas

26a straipsnio A antraštinės dalies a punkto antra pastraipa

311 straipsnio 2 dalis

26a straipsnio A antraštinės dalies b ir c punktai

311 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai

26a straipsnio A antraštinės dalies d punktas

311 straipsnio 1 dalies 1 punktas

26a straipsnio A antraštinės dalies e ir f punktai

311 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai

26a straipsnio A antraštinės dalies g punkto įvadinis sakinys

311 straipsnio 1 dalies 7 punktas

26a straipsnio A antraštinės dalies g punkto pirma ir antra įtraukos

311 straipsnio 3 dalis

26a straipsnio B antraštinės dalies 1 dalis

313 straipsnio 1 dalis

26a straipsnio B antraštinės dalies 2 dalis

314 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies 1–4 įtraukos

314 straipsnio a–d punktai

26a straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies pirmas ir antras sakiniai

315 straipsnio pirma ir antra pastraipos

26a straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies antra pastraipa

312 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies antros pastraipos pirma ir antra įtraukos

312 straipsnio 1 ir 2 punktai

26a straipsnio B antraštinės dalies 4 dalies pirma pastraipa

316 straipsnio 1 dalis

26a straipsnio B antraštinės dalies 4 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai

316 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

26a straipsnio B antraštinės dalies 4 dalies antra pastraipa

316 straipsnio 2 dalis

26a straipsnio B antraštinės dalies 4 dalies trečios pastraipos pirmas ir antras sakiniai

317 straipsnio pirma ir antra pastraipos

26a straipsnio B antraštinės dalies 5 dalis

321 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 6 dalis

323 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 7 dalis

322 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 7 dalies a, b ir c punktai

322 straipsnio a, b ir c punktai

26a straipsnio B antraštinės dalies 8 dalis

324 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 9 dalis

325 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 10 dalies pirma ir antra pastraipos

318 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

26a straipsnio B antraštinės dalies 10 dalies trečios pastraipos pirma ir antra įtraukos

318 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

26a straipsnio B antraštinės dalies 10 dalies ketvirta pastraipa

318 straipsnio 3 dalis

26a straipsnio B antraštinės dalies 11 dalies pirma pastraipa

319 straipsnis

26a straipsnio B antraštinės dalies 11 dalies antros pastraipos a punktas

320 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

26a straipsnio B antraštinės dalies 11 dalies antros pastraipos b ir c punktai

320 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

26a straipsnio B antraštinės dalies 11 dalies trečia pastraipa

320 straipsnio 2 dalis

26a straipsnio C antraštinės dalies 1 dalies įvadinis sakinys

333 straipsnio 1 dalis

334 straipsnis

26a straipsnio C antraštinės dalies 1 dalies 1–4 įtraukos

334 straipsnio a–d punktai

26a straipsnio C antraštinės dalies 2 dalies pirma ir antra įtraukos

336 straipsnio a ir b punktai

26a straipsnio C antraštinės dalies 3 dalis

337 straipsnis

26a straipsnio C antraštinės dalies 4 dalies pirmos pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

339 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktai

26a straipsnio C antraštinės dalies 4 dalies antra pastraipa

339 straipsnio antra pastraipa

26a straipsnio C antraštinės dalies 5 dalies pirma ir antra įtraukos

340 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

26a straipsnio C antraštinės dalies 5 dalies trečia pastraipa

340 straipsnio 2 dalis

26a straipsnio C antraštinės dalies 6 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

338 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktai

26a straipsnio C antraštinės dalies 6 dalies antra pastraipa

338 straipsnio antra pastraipa

26a straipsnio C antraštinės dalies 7 dalis

335 straipsnis

26a straipsnio D antraštinės dalies įvadinis sakinys

—

26a straipsnio D antraštinės dalies a punktas

313 straipsnio 2 dalis

333 straipsnio 2 dalis

26a straipsnio D antraštinės dalies b punktas

4 straipsnio a ir c punktai

26a straipsnio D antraštinės dalies c punktas

35 straipsnis

139 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

26b straipsnio A antraštinės dalies pirmos pastraipos i punkto pirmas sakinys

344 straipsnio 1 dalies 1 punktas

26b straipsnio A antraštinės dalies pirmos pastraipos i punkto antras sakinys

344 straipsnio 2 dalis

26b straipsnio A antraštinės dalies pirmos pastraipos ii punkto pirma ir ketvirta įtraukos

344 straipsnio 1 dalies 2 punktas

26b straipsnio A antraštinės dalies antra pastraipa

344 straipsnio 3 dalis

26b straipsnio A antraštinės dalies trečia pastraipa

345 straipsnis

26b straipsnio B antraštinės dalies pirma pastraipa

346 straipsnis

26b straipsnio B antraštinės dalies antra pastraipa

347 straipsnis

26b straipsnio C antraštinės dalies pirma pastraipa

348 straipsnis

26b straipsnio C antraštinės dalies antros pastraipos pirmas ir antras sakiniai

349 straipsnio 1 ir 2 dalys

26b straipsnio C antraštinės dalies trečia pastraipa

350 straipsnis

26b straipsnio C antraštinės dalies ketvirta pastraipa

351 straipsnis

26b straipsnio D antraštinės dalies 1 dalies a, b ir c punktai

354 straipsnio a, b ir c punktai

26b straipsnio D antraštinės dalies 2 dalis

355 straipsnis

26b straipsnio E antraštinės dalies pirma ir antra pastraipos

356 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

26b straipsnio E antraštinės dalies trečia ir ketvirta pastraipos

356 straipsnio 2 ir 3 dalys

26b straipsnio F antraštinės dalies pirmas sakinys

198 straipsnio 2 ir 3 dalys

26b straipsnio F antraštinės dalies antras sakinys

208 ir 255 straipsniai

26b straipsnio G antraštinės dalies 1 dalies pirma pastraipa

352 straipsnis

26b straipsnio G antraštinės dalies 1 dalies antra pastraipa

—

26b straipsnio G antraštinės dalies 2 dalies a punktas

353 straipsnis

26b straipsnio G antraštinės dalies 2 dalies b punkto pirmas ir antras sakiniai

198 straipsnio 1 ir 2 dalys

26c straipsnio A antraštinės dalies a–e punktai

358 straipsnio 1–5 punktai

26c straipsnio B antraštinės dalies 1 dalis

359 straipsnis

26c straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies pirma pastraipa

360 straipsnis

26c straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies antros pastraipos pirmo sakinio pirma dalis

361 straipsnio 1 dalis

26c straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies antros pastraipos pirmo sakinio antra dalis

361 straipsnio 1 dalies a–e punktai

26c straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies antros pastraipos antras sakinys

361 straipsnio 2 dalis

26c straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies pirma ir antra pastraipos

362 straipsnis

26c straipsnio B antraštinės dalies 4 dalies a–d punktai

363 straipsnio a–d punktai

26c straipsnio B antraštinės dalies 5 dalies pirma pastraipa

364 straipsnis

26c straipsnio B antraštinės dalies 5 dalies antra pastraipa

365 straipsnis

26c straipsnio B antraštinės dalies 6 dalies pirmas sakinys

366 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

26c straipsnio B antraštinės dalies 6 dalies antras ir trečias sakiniai

366 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

26c straipsnio B antraštinės dalies 6 dalies ketvirtas sakinys

366 straipsnio 2 dalis

26c straipsnio B antraštinės dalies 7 dalies pirmas sakinys

367 straipsnio pirma pastraipa

26c straipsnio B antraštinės dalies 7 dalies antras ir trečias sakiniai

367 straipsnio antra pastraipa

26c straipsnio B antraštinės dalies 8 dalis

368 straipsnis

26c straipsnio B antraštinės dalies 9 dalies pirmas sakinys

369 straipsnio 1 dalis

26c straipsnio B antraštinės dalies 9 dalies antras ir trečias sakiniai

369 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

26c straipsnio B antraštinės dalies 10 dalis

204 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

27 straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai

395 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

27 straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakiniai

395 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

27 straipsnio 2 dalies trečias sakinys

395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

27 straipsnio 3 ir 4 dalys

395 straipsnio 3 ir 4 dalys

27 straipsnio 5 dalis

394 straipsnis

28 straipsnio 1 ir 1a dalys

—

28 straipsnio 2 dalies įvadinis sakinys

109 straipsnis

28 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa

110 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28 straipsnio 2 dalies a punkto antra pastraipa

—

28 straipsnio 2 dalies a punkto trečios pastraipos pirmas sakinys

112 straipsnio pirma pastraipa

28 straipsnio 2 dalies a punkto trečios pastraipos antras ir trečias sakiniai

112 straipsnio antra pastraipa

28 straipsnio 2 dalies b punktas

113 straipsnis

28 straipsnio 2 dalies c punkto pirmas ir antras sakiniai

114 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

28 straipsnio 2 dalies c punkto trečias sakinys

114 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 2 dalies d punktas

115 straipsnis

28 straipsnio 2 dalies e punkto pirma ir antra pastraipos

118 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28 straipsnio 2 dalies f punktas

120 straipsnis

28 straipsnio 2 dalies g punktas

—

28 straipsnio 2 dalies h punkto pirma ir antra pastraipos

121 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28 straipsnio 2 dalies i punktas

122 straipsnis

28 straipsnio 2 dalies j punktas

117 straipsnio 2 dalis

28 straipsnio 2 dalies k punktas

116 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies a punktas

370 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies b punktas

371 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies c punktas

391 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies d punktas

372 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies e punktas

373 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies f punktas

392 straipsnis

28 straipsnio 3 dalies g punktas

374 straipsnis

28 straipsnio 3a dalis

376 straipsnis

28 straipsnio 4 ir 5 dalys

393 straipsnio 1 ir 2 dalys

28 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys

106 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos antras sakinys

106 straipsnio trečia pastraipa

28 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a, b ir c punktai

107 straipsnio pirmos pastraipos a, b ir c punktai

28 straipsnio 6 dalies antros pastraipos d punktas

107 straipsnio antra pastraipa

28 straipsnio 6 dalies trečia pastraipa

107 straipsnio antra pastraipa

28 straipsnio 6 dalies ketvirtos pastraipos a, b ir c punktai

108 straipsnio a, b ir c punktai

28 straipsnio 6 dalies penkta ir šešta pastraipos

—

28a straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys

2 straipsnio 1 dalis

28a straipsnio 1 dalies a punkto pirma pastraipa

2 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis

28a straipsnio 1 dalies a punkto antra pastraipa

3 straipsnio 1 dalis

28a straipsnio 1 dalies a punkto trečia pastraipa

3 straipsnio 3 dalis

28a straipsnio 1 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis

28a straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis

28a straipsnio 1a dalies a punktas

3 straipsnio 1 dalies a punktas

28a straipsnio 1a dalies b punkto pirmos pastraipos pirma įtrauka

3 straipsnio 1 dalies b punktas

28a straipsnio 1a dalies b punkto pirmos pastraipos antra ir trečia įtraukos

3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a ir b punktai

28a straipsnio 1a dalies b punkto antra pastraipa

3 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

28a straipsnio 2 dalies įvadinis sakinys

—

28a straipsnio 2 dalies a punktas

2 straipsnio 2 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčiai

28a straipsnio 2 dalies b punkto pirma pastraipa

2 straipsnio 2 dalies b punktas

28a straipsnio 2 dalies b punkto pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

2 straipsnio 2 dalies b punkto i, ii ir iii papunkčiai

28a straipsnio 2 dalies b punkto antra pastraipa

2 straipsnio 2 dalies c punktas

28a straipsnio 3 dalies pirma ir antra pastraipos

20 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28a straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 2 dalis

28a straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirma įtrauka

172 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

28a straipsnio 4 dalies antros pastraipos antra įtrauka

172 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

28a straipsnio 4 dalies trečia pastraipa

172 straipsnio 2 dalis

28a straipsnio 5 dalies b punkto pirma pastraipa

17 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

28a straipsnio 5 dalies b punkto antra pastraipa

17 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 dalies įvadinis sakinys

28a straipsnio 5 dalies b punkto antros pastraipos pirma įtrauka

17 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

28a straipsnio 5 dalies b punkto antros pastraipos antra įtrauka

17 straipsnio 2 dalies c punktas

28a straipsnio 5 dalies b punkto antros pastraipos trečia įtrauka

17 straipsnio 2 dalies e punktas

28a straipsnio 5 dalies b punkto antros pastraipos penkta, šešta ir septinta įtraukos

17 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktai

28a straipsnio 5 dalies b punkto antros pastraipos aštunta įtrauka

17 straipsnio 2 dalies d punktas

28a straipsnio 5 dalies b punkto trečia pastraipa

17 straipsnio 3 dalis

28a straipsnio 6 dalies pirma pastraipa

21 straipsnis

28a straipsnio 6 dalies antra pastraipa

22 straipsnis

28a straipsnio 7 dalis

23 straipsnis

28b straipsnio A antraštinės dalies 1 dalis

40 straipsnis

28b straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies pirma ir antra pastraipos

41 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio A antraštinės dalies 2 dalies trečios pastraipos pirma ir antra įtraukos

42 straipsnio a ir b punktai

28b straipsnio B antraštinės dalies 1 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

33 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

28b straipsnio B antraštinės dalies 1 dalies antra pastraipa

33 straipsnio 2 dalis

26b straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies pirma pastraipa

34 straipsnio 1 dalies a punktas

28b straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

34 straipsnio 1 dalies b ir c punktai

28b straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies antros pastraipos pirmas ir antras sakiniai

34 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies trečios pastraipos pirmas sakinys

34 straipsnio 3 dalis

28b straipsnio B antraštinės dalies 2 dalies trečios pastraipos antras ir trečias sakiniai

—

28b straipsnio B antraštinės dalies 3 dalies pirma ir antra pastraipos

34 straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio C antraštinės dalies 1 dalies pirmos įtraukos pirma pastraipa

48 straipsnio pirma pastraipa

28b straipsnio C antraštinės dalies 1 dalies pirmos įtraukos antra pastraipa

49 straipsnis

28b straipsnio C antraštinės dalies 1 dalies antra ir trečia įtraukos

48 straipsnio antra ir trečia pastraipos

28b straipsnio C antraštinės dalies 2 ir 3 dalys

47 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio C antraštinės dalies 4 dalis

51 straipsnis

28b straipsnio D antraštinė dalis

53 straipsnis

28b straipsnio E antraštinės dalies 1 dalies pirma ir antra pastraipos

50 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio E antraštinės dalies 2 dalies pirma ir antra pastraipos

54 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio E antraštinės dalies 3 dalies pirma ir antra pastraipos

44 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28b straipsnio F antraštinės dalies pirma ir antra pastraipos

55 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28c straipsnio A antraštinės dalies įvadinis sakinys

131 straipsnis

28c straipsnio A antraštinės dalies a punkto pirma pastraipa

138 straipsnio 1 dalis

28c straipsnio A antraštinės dalies a punkto antra pastraipa

139 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

28c straipsnio A antraštinės dalies b punktas

138 straipsnio 2 dalies a punktas

28c straipsnio A antraštinės dalies c punkto pirma pastraipa

138 straipsnio 2 dalies b punktas

28c straipsnio A antraštinės dalies c punkto antra pastraipa

139 straipsnio 2 dalis

28c straipsnio A antraštinės dalies d punktas

138 straipsnio 2 dalies c punktas

28c straipsnio B antraštinės dalies įvadinis sakinys

131 straipsnis

28c straipsnio B antraštinės dalies a, b ir c punktai

140 straipsnio a, b ir c punktai

28c straipsnio C antraštinė dalis

142 straipsnis

28c straipsnio D antraštinės dalies pirma pastraipa

143 straipsnio d punktas

28c straipsnio D antraštinės dalies antra pastraipa

131 straipsnis

28c straipsnio E antraštinės dalies l punkto pirma įtrauka, pakeičianti 16 straipsnio 1 dalį

—	1 dalies pirma pastraipa

155 straipsnis

—	1 dalies pirmos pastraipos A punktas

157 straipsnio 1 dalies a punktas

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos a, b ir c punktai

156 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos d punkto pirma ir antra įtraukos

156 straipsnio 1 dalies d ir e punktai

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos e punkto pirma pastraipa

157 straipsnio 1 dalies b punktas

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos e punkto antros pastraipos pirma įtrauka

154 straipsnis

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos e punkto antros pastraipos antros įtraukos pirmas sakinys

154 straipsnis

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos e punkto antros pastraipos antros įtraukos antras sakinys

157 straipsnio 2 dalis

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos e punkto trečios pastraipos pirma įtrauka

—

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto pirmos pastraipos e punkto trečios pastraipos antra, trečia ir ketvirta įtraukos

158 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

—	1 dalies pirmos pastraipos B punkto antra pastraipa

156 straipsnio 2 dalis

—	1 dalies pirmos pastraipos C punktas

159 straipsnis

—	1 dalies pirmos pastraipos D punkto pirmos pastraipos a ir b punktai

160 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

—	1 dalies pirmos pastraipos D punkto antra pastraipa

160 straipsnio 2 dalis

—	1 dalies antros pastraipos E punkto pirma ir antra įtraukos

161 straipsnio a ir b punktai

—	1 dalies antra pastraipa

202 straipsnis

—	1 dalies trečia pastraipa

163 straipsnis

28c straipsnio E antraštinės dalies l punkto antra įtrauka, įterpianti 16 straipsnio 1a dalį

—

1a dalis

162 straipsnis

28c straipsnio E antraštinės dalies 2 punkto pirma įtrauka, papildanti 16 straipsnio 2 dalį

—	2 dalies pirma pastraipa

164 straipsnio 1 dalis

28c straipsnio E antraštinės dalies 2 punkto antra įtrauka, įterpianti antrą ir trečią pastraipas į 16 straipsnio 2 dalį

—	2 dalies antra pastraipa

164 straipsnio 2 dalis

—	2 dalies trečia pastraipa

165 straipsnis

28c straipsnio E antraštinės dalies 3 punkto 1–5 įtraukos

141 straipsnio a–e punktai

28d straipsnio 1 dalies pirmas ir antras sakiniai

68 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28d straipsnio 2 ir 3 dalys

69 straipsnio 1 ir 2 dalys

28d straipsnio 4 dalies pirma ir antra pastraipos

67 straipsnio 1 ir 2 dalys

28e straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

83 straipsnis

28e straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmas ir antras sakiniai

84 straipsnio 1 ir 2 dalys

28e straipsnio 2 dalis

76 straipsnis

28e straipsnio 3 dalis

93 straipsnio antros pastraipos b punktas

28e straipsnio 4 dalis

94 straipsnio 1 dalis

28f straipsnio 1 punktas, pakeičiantis 17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis

—	2 dalies a punktas

168 straipsnio a punktas

—	2 dalies b punktas

168 straipsnio e punktas

—	2 dalies c punktas

168 straipsnio b ir d punktai

—	2 dalies d punktas

168 straipsnio c punktas

—	3 dalies a, b ir c punktai

169 straipsnio a, b ir c punktai

170 straipsnio a ir b punktai

—	4 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka

171 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

—	4 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka

171 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

—	4 dalies antros pastraipos a punktas

171 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—	4 dalies antros pastraipos b punktas

171 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

—	4 dalies antros pastraipos c punktas

171 straipsnio 3 dalis

28f straipsnio 2 punktas, pakeičiantis 18 straipsnio 1 dalį

—	1 dalies a punktas

178 straipsnio a punktas

—	1 dalies b punktas

178 straipsnio e punktas

—	1 dalies c punktas

178 straipsnio b ir d punktai

—	1 dalies d punktas

178 straipsnio f punktas

—	1 dalies e punktas

178 straipsnio c punktas

28f straipsnio 3 punktas, įterpiantis 3a dalį į 18 straipsnį

—	3a dalies sakinio pirma dalis

181 straipsnis

—	3a dalies sakinio antra dalis

182 straipsnis

28g straipsnis, pakeičiantis 21 straipsnį

—	1 dalies a punkto pirma pastraipa

193 straipsnis

—	1 dalies a punkto antra pastraipa

194 straipsnio 1 ir 2 dalys

—	1 dalies b punktas

196 straipsnis

—	1 dalies c punkto pirmos pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

197 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

—	1 dalies c punkto antra pastraipa

197 straipsnio 2 dalis

—	1 dalies d punktas

203 straipsnis

—	1 dalies e punktas

200 straipsnis

—	1 dalies f punktas

195 straipsnis

—

2 dalis

—

—	2 dalies a punkto pirmas sakinys

204 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

—	2 dalies a punkto antras sakinys

204 straipsnio 2 dalis

—	2 dalies b punktas

204 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—	2 dalies c punkto pirma pastraipa

199 straipsnio 1 dalies a–g punktai

—	2 dalies c punkto antra, trečia ir ketvirta pastraipos

199 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

—

3 dalis

205 straipsnis

—

4 dalis

201 straipsnis

28h straipsnis, pakeičiantis 22 straipsnį

—	1 dalies a punkto pirmas ir antras sakiniai

213 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

—	1 dalies b punktas

213 straipsnio 2 dalis

—	1 dalies c punkto pirmos įtraukos pirmas sakinys

214 straipsnio 1 dalies a punktas

—	1 dalies c punkto pirmos įtraukos antras sakinys

214 straipsnio 2 dalis

—	1 dalies c punkto antra ir trečia įtraukos

214 straipsnio 1 dalies b ir c punktai

—	1 dalies d punkto pirmas ir antras sakiniai

215 straipsnio pirma ir antra pastraipos

—	1 dalies e punktas

216 straipsnis

—	2 dalies a punktas

242 straipsnis

—	2 dalies b punkto pirma ir antra pastraipos

243 straipsnio 1 ir 2 dalys

—	3 dalies a punkto pirmos pastraipos pirmas sakinys

220 straipsnio 1 punktas

—	3 dalies a punkto pirmos pastraipos antras sakinys

220 straipsnio 2 ir 3 punktai

—	3 dalies a punkto antra pastraipa

220 straipsnio 4 ir 5 punktai

—	3 dalies a punkto trečios pastraipos pirmas ir antras sakiniai

221 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

—	3 dalies a punkto ketvirta pastraipa

221 straipsnio 2 dalis

—	3 dalies a punkto penktos pastraipos pirmas sakinys

219 straipsnis

—	3 dalies a punkto penktos pastraipos antras sakinys

228 straipsnis

—	3 dalies a punkto šešta pastraipa

222 straipsnis

—	3 dalies a punkto septinta pastraipa

223 straipsnis

—	3 dalies a punkto aštuntos pastraipos pirmas ir antras sakiniai

224 straipsnio 1 ir 2 dalys

—	3 dalies a punkto devintos pastraipos pirmas ir antras sakiniai

224 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

—	3 dalies a punkto devintos pastraipos trečias sakinys

224 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

—	3 dalies a punkto dešimta pastraipa

225 straipsnis

—	3 dalies b punkto pirmos pastraipos pirma ir dvylikta įtraukos

226 straipsnio 1–12 punktai

—	3 dalies b punkto pirmos pastraipos trylikta įtrauka

226 straipsnio 13 ir 14 punktai

—	3 dalies b punkto pirmos pastraipos keturiolikta įtrauka

226 straipsnio 15 punktas

—	3 dalies b punkto antra pastraipa

227 straipsnis

—	3 dalies b punkto trečia pastraipa

229 straipsnis

—	3 dalies b punkto ketvirta pastraipa

230 straipsnis

—	3 dalies b punkto penkta pastraipa

231 straipsnis

—	3 dalies c punkto pirma pastraipa

232 straipsnis

—	3 dalies c punkto antros pastraipos įvadinis sakinys

233 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

—	3 dalies c punkto antros pastraipos pirmos įtraukos pirmas sakinys

233 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas

—	3 dalies c punkto antros pastraipos pirmos įtraukos antras sakinys

233 straipsnio 2 dalis

—	3 dalies c punkto antros pastraipos antros įtraukos pirmas sakinys

233 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

—	3 dalies c punkto antros pastraipos antros įtraukos antras sakinys

233 straipsnio 3 dalis

—	3 dalies c punkto trečios pastraipos pirmas sakinys

233 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—	3 dalies c punkto trečios pastraipos antras sakinys

237 straipsnis

—	3 dalies c punkto ketvirtos pastraipos pirmas ir antras sakiniai

234 straipsnis

—	3 dalies c punkto penkta pastraipa

235 straipsnis

—	3 dalies c punkto šešta pastraipa

236 straipsnis

—	3 dalies d punkto pirma pastraipa

244 straipsnis

—	3 dalies d punkto antros pastraipos pirmas sakinys

245 straipsnio 1 dalis

—	3 dalies d punkto antros pastraipos antras ir trečias sakiniai

245 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

—	3 dalies d punkto trečios pastraipos pirmas ir antras sakiniai

246 straipsnio pirma ir antra pastraipos

—	3 dalies d punkto ketvirta, penkta ir šešta pastraipos

247 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

—	3 dalies d punkto septinta pastraipa

248 straipsnis

—	3 dalies e punkto pirma pastraipa

217 ir 241 straipsniai

—	3 dalies e punkto antra pastraipa

218 straipsnis

—	4 dalies a punkto pirmas ir antras sakiniai

252 straipsnio 1 dalis

—	4 dalies a punkto trečias ir ketvirtas sakiniai

252 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

—	4 dalies a punkto penktas sakinys

250 straipsnio 2 dalis

—	4 dalies b punktas

250 straipsnio 1 dalis

—	4 dalies c punkto pirmos įtraukos pirma ir antra pastraipos

251 straipsnio a ir b punktai

—	4 dalies c punkto antros įtraukos pirma pastraipa

251 straipsnio c punktas

—	4 dalies c punkto antros įtraukos antra pastraipa

251 straipsnio d ir e punktai

—

5 dalis

206 straipsnis

—	6 dalies a punkto pirmas ir antras sakiniai

261 straipsnio 1 dalis

—	6 dalies a punkto trečias sakinys

261 straipsnio 2 dalis

—	6 dalies b punkto pirma pastraipa

262 straipsnis

—	6 dalies b punkto antros pastraipos pirmas sakinys

263 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

—	6 dalies b punkto antros pastraipos antras sakinys

263 straipsnio 2 dalis

—	6 dalies b punkto trečios pastraipos pirma ir antra įtraukos

264 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

—	6 dalies b punkto trečios pastraipos trečios įtraukos pirmas sakinys

264 straipsnio 1 dalies d punktas

—	6 dalies b punkto trečios pastraipos trečios įtraukos antras sakinys

264 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

—	6 dalies b punkto ketvirtos pastraipos pirma įtrauka

264 straipsnio 1 dalies c ir e punktai

—	6 dalies b punkto ketvirtos pastraipos antros įtraukos pirmas sakinys

264 straipsnio 1 dalies f punktas

—	6 dalies b punkto ketvirtos pastraipos antros įtraukos antras sakinys

264 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

—	6 dalies b punkto penktos pastraipos pirma ir antra įtraukos

265 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

—	6 dalies b punkto penktos pastraipos trečios įtraukos pirmas sakinys

265 straipsnio 1 dalies c punktas

—	6 dalies b punkto penktos pastraipos trečios įtraukos antras sakinys

265 straipsnio 2 dalis

—	6 dalies c punkto pirma įtrauka

263 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—	6 dalies c punkto antra įtrauka

266 straipsnis

—	6 dalies d punktas

254 straipsnis

—	6 dalies e punkto pirma pastraipa

268 straipsnis

—	6 dalies e punkto antra pastraipa

259 straipsnis

—	7 dalies sakinio pirma dalis

207 straipsnio pirma pastraipa

256 straipsnis

267 straipsnis

—	7 dalies sakinio antra dalis

207 straipsnio antra pastraipa

—	8 dalies pirma ir antra pastraipos

273 straipsnio pirma ir antra pastraipos

—	9 dalies a punkto pirmos pastraipos pirma įtrauka

272 straipsnio 1 dalies pirmo pastraipos c punktas

—	9 dalies a punkto pirmos pastraipos antra įtrauka

272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir d punktai

—	9 dalies a punkto pirmos pastraipos trečia įtrauka

272 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas

—	9 dalies a punkto antra pastraipa

272 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

—	9 dalies b punktas

272 straipsnio 3 dalis

—	9 dalies c punktas

212 straipsnis

—	9 dalies d punkto pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

238 straipsnio 1 dalies a ir b punktai

—	9 dalies d punkto antros pastraipos pirma ir ketvirta įtraukos

238 straipsnio 2 dalies a–d punktai

—	9 dalies d punkto trečia pastraipa

238 straipsnio 3 dalis

—	9 dalies e punkto pirma pastraipa

239 straipsnis

—	9 dalies e punkto antros pastraipos pirma ir antra įtraukos

240 straipsnio 1 ir 2 punktai

—

10 dalis

209 ir 257 straipsniai

—

11 dalis

210 ir 258 straipsniai

—	12 dalies įvadinis sakinys

269 straipsnis

—	12 dalies a punkto pirma, antra ir trečia įtraukos

270 straipsnio a, b ir c punktai

—	12 dalies b punkto pirma, antra ir trečia įtraukos

271 straipsnio a, b ir c punktai

28i straipsnis, įterpiantis trečią pastraipą į 24 straipsnio 3 dalį

—	3 dalies trečia pastraipa

283 straipsnio 1 dalies b ir c punktai

28j straipsnio 1 punktas, įterpiantis antrą pastraipą į 25 straipsnio 4 dalį

—	4 dalies antra pastraipa

272 straipsnio 2 dalis

28j straipsnio 2 punktas, pakeičiantis 25 straipsnio 5 ir 6 dalis

—	5 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai

300 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai

—	5 dalies antra pastraipa

302 straipsnis

—	6 dalies a punkto pirmos pastraipos pirmas sakinys

301 straipsnio 1 dalis

—	6 dalies a punkto pirmos pastraipos antras sakinys

303 straipsnio 1 dalis

—	6 dalies a punkto antros pastraipos pirma, antra ir trečia įtraukos

303 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai

—	6 dalies a punkto trečia pastraipa

303 straipsnio 3 dalis

—	6 dalies b punktas

301 straipsnio 1 dalis

28j straipsnio 3 punktas, įterpiantis antrą pastraipą į 25 straipsnio 9 dalį

—	9 dalies antra pastraipa

305 straipsnis

28k straipsnio 1 punkto pirma pastraipa

—

28k straipsnio 1 punkto antros pastraipos a punktas

158 straipsnio 3 dalis

28k straipsnio 1 dalies antros pastraipos b ir c punktai

—

28k straipsnio 2, 3 ir 4 punktai

—

28k straipsnio 5 punktas

158 straipsnio 2 dalis

28l straipsnio pirma pastraipa

—

28l straipsnio antra ir trečia pastraipos

402 straipsnio 1 ir 2 dalys

28l straipsnio ketvirta pastraipa

—

28m straipsnis

399 straipsnio pirma pastraipa

28n straipsnis

—

28o straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys

326 straipsnio pirma pastraipa

28o straipsnio 1 dalies a punkto pirmas sakinys

327 straipsnio 1 ir 3 dalys

28o straipsnio 1 dalies a punkto antras sakinys

327 straipsnio 2 dalis

28o straipsnio 1 dalies b punktas

328 straipsnis

28o straipsnio 1 dalies c punkto pirma, antra ir trečia įtraukos

329 straipsnio a, b ir c punktai

28o straipsnio 1 dalies d punkto pirma ir antra pastraipos

330 straipsnio pirma ir antra pastraipos

28o straipsnio 1 dalies e punktas

332 straipsnis

28o straipsnio 1 dalies f punktas

331 straipsnis

28o straipsnio 1 dalies g punktas

4 straipsnio b punktas

28o straipsnio 1 dalies h punktas

35 straipsnis

139 straipsnio 3 dalies antra pastraipa

28o straipsnio 2 dalis

326 straipsnio antra pastraipa

28o straipsnio 3 dalis

341 straipsnis

28o straipsnio 4 dalis

—

28p straipsnio 1 dalies pirma, antra ir trečia įtraukos

405 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai

28p straipsnio 2 dalis

406 straipsnis

28p straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

407 straipsnio a ir b punktai

28p straipsnio 3 dalies antra pastraipa

—

28p straipsnio 4 dalies a–d punktai

408 straipsnio 1 dalies a–d punktai

28p straipsnio 5 dalies pirma ir antra įtraukos

408 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

28p straipsnio 6 dalis

409 straipsnis

28p straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai

410 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai

28p straipsnio 7 dalies antros pastraipos pirma įtrauka

—

28p straipsnio 7 dalies antros pastraipos antra ir trečia įtraukos

410 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

29 straipsnio 1–4 dalys

398 straipsnio 1–4 dalys

29a straipsnis

397 straipsnis

30 straipsnio 1 dalis

396 straipsnio 1 dalis

30 straipsnio 2 dalies pirmas ir antras sakiniai

396 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

30 straipsnio 2 dalies trečias sakinys

396 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

30 straipsnio 3 ir 4 dalys

396 straipsnio 3 ir 4 dalys

31 straipsnio 1 dalis

—

31 straipsnio 2 dalis

400 straipsnis

33 straipsnio 1 dalis

401 straipsnis

33 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 3 dalis

33a straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys

274 straipsnis

33a straipsnio 1 dalies a punktas

275 straipsnis

33a straipsnio 1 dalies b punktas

276 straipsnis

33a straipsnio 1 dalies c punktas

277 straipsnis

33a straipsnio 2 dalies įvadinis sakinys

278 straipsnis

33a straipsnio 2 dalies a punktas

279 straipsnis

33a straipsnio 2 dalies b punktas

280 straipsnis

34 straipsnis

404 straipsnis

35 straipsnis

403 straipsnis

36 ir 37 straipsniai

—

38 straipsnis

414 straipsnis

A priedo I punkto 1 ir 2 papunkčiai

VII priedo 1 punkto a ir b papunkčiai

A priedo I punkto 3 papunktis

VII priedo 1 punkto c ir d papunkčiai

A priedo II punkto 1–6 papunkčiai

VII priedo 2 punkto a–f papunkčiai

A priedo III ir IV punktai

VII priedo 3 ir 4 punktai

A priedo IV punkto 1–4 papunkčiai

VII priedo 4 punkto a–d papunkčiai

A priedo V punktas

295 straipsnio 2 dalis

B priedo įvadinis sakinys

295 straipsnio 1 dalies 5 punktas

B priedo 1–9 įtraukos

VIII priedo 1–9 punktai

C priedas

—

D priedo 1–13 punktai

I priedo 1–13 punktai

E priedo 2 punktas

X priedo A dalies 1 punktas

E priedo 7 punktas

X priedo A dalies 2 punktas

E priedo 11 punktas

X priedo A dalies 3 punktas

E priedo 15 punktas

X priedo A dalies 4 punktas

F priedo 1 punktas

X priedo B dalies 1 punktas

F priedo 2 punktas

X priedo B dalies 2 punkto a–j papunkčiai

F priedo 5–8 punktai

X priedo B dalies 3–6 punktai

F priedo 10 punktas

X priedo B dalies 7 punktas

F priedo 12 punktas

X priedo B dalies 8 punktas

F priedo 16 punktas

X priedo B dalies 9 punktas

F priedo 17 punkto pirma ir antra pastraipos

X priedo B dalies 10 punktas

F priedo 23 punktas

X priedo B dalies 11 punktas

F priedo 25 punktas

X priedo B dalies 12 punktas

F priedo 27 punktas

X priedo B dalies 13 punktas

G priedo 1 ir 2 dalys

391 straipsnis

H priedo pirma pastraipa

98 straipsnio 3 dalis

H priedo antros pastraipos įvadinis sakinys

—

H priedo antros pastraipos 1–6 punktai

III priedo 1–6 punktai

H priedo antros pastraipos 7 punkto pirma ir antra pastraipos

III priedo 7 ir 8 punktai

H priedo antros pastraipos 8–17 punktai

III priedo 9–18 punktai

I priedo įvadinis sakinys

—

I priedo a punkto 1–7 įtraukos

IX priedo A dalies 1–7 punktai

I priedo b punkto 1 ir 2 įtraukos

IX priedo B dalies 1 ir 2 punktai

I priedo c punktas

IX priedo C dalis

J priedo įvadinis sakinys

V priedo įvadinis sakinys

J priedas

V priedo 1–25 punktai

K priedo 1 punkto pirma, antra ir trečia įtraukos

IV priedo 1 punkto a, b ir c papunkčiai

K priedo 2–5 punktai

IV priedo 2–5 punktai

L priedo pirmos pastraipos 1–5 punktai

II priedo 1–5 punktai

L priedo antra pastraipa

56 straipsnio 2 dalis

M priedo a–f punktai

VI priedo 1–6 punktai

Direktyvos 89/465/EB 1 straipsnio 1 punkto antra pastraipa

133 straipsnio antra pastraipa

Direktyvos 94/5/EB 2 straipsnis

342 straipsnis

Direktyvos 94/5/EB 3 straipsnio pirmas ir antras sakiniai

343 straipsnio pirma ir antra pastraipos

Direktyvos 2002/38/EB 4 straipsnis

56 straipsnio 3 dalis

57 straipsnio 2 dalis

357 straipsnis

Direktyvos 2002/38/EB 5 straipsnis

—

Graikijos stojimo akto VIII priedo II dalies 2 punkto a papunktis

287 straipsnio 1 punktas

Graikijos stojimo akto VIII priedo II dalies 2 punkto b papunktis

375 straipsnis

Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto XXXII priedo IV dalies 3 punkto a papunkčio pirma ir antra įtraukos

287 straipsnio 2 ir 3 punktai

Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto XXXII priedo IV dalies 3 punkto b papunkčio pirma pastraipa

377 straipsnis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto b papunkčio pirma pastraipa

104 straipsnis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto c papunkčio pirma pastraipa

287 straipsnio 4 punktas

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto f papunkčio pirma pastraipa

117 straipsnio 1 dalis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto g papunkčio pirma pastraipa

119 straipsnis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto h papunkčio pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

378 straipsnio 1 dalis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto i papunkčio pirmos pastraipos pirma įtrauka

—

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto i papunkčio pirmos pastraipos antra ir trečia įtraukos

378 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto j papunktis

287 straipsnio 5 punktas

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto 1 papunkčio pirma pastraipa

111 straipsnio a punktas

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto m papunkčio pirma pastraipa

379 straipsnio 1 dalis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto n papunkčio pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

379 straipsnio 2 dalis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto x papunkčio pirma įtrauka

253 straipsnis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto x papunkčio antra įtrauka

287 straipsnio 6 punktas

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto z papunkčio pirma pastraipa

111 straipsnio b punktas

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto XV priedo IX dalies 2 punkto aa papunkčio pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos

380 straipsnis

Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto protokolas Nr. 2 dėl Alandų salų

6 straipsnio 1 dalies d punktas

2003 m. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo akto V priedo 5 dalies 1 punkto a papunktis

123 straipsnis

2003 m. stojimo akto V priedo 5 dalies 1 punkto b papunktis

381 straipsnis

2003 m. stojimo akto VI priedo 7 dalies 1 punkto a papunktis

124 straipsnis

2003 m. stojimo akto VI priedo 7 dalies 1 punkto b papunktis

382 straipsnis

2003 m. stojimo akto VII priedo 7 dalies 1 punkto pirma ir antra pastraipos

125 straipsnio 1 ir 2 dalys

2003 m. stojimo akto VII priedo 7 dalies 1 punkto trečia pastraipa

—

2003 m. stojimo akto VII priedo 7 dalies 1 punkto ketvirta pastraipa

383 straipsnio a punktas

2003 m. stojimo akto VII priedo 7 dalies 1 punkto penkta pastraipa

—

2003 m. stojimo akto VII priedo 7 dalies 1 punkto šešta pastraipa

383 straipsnio b punktas

2003 m. stojimo akto VIII priedo 7 dalies 1 punkto a papunktis

—

2003 m. stojimo akto VIII priedo 7 dalies 1 punkto b papunkčio antra pastraipa

384 straipsnio a punktas

2003 m. stojimo akto VIII priedo 7 dalies 1 punkto trečia pastraipa

384 straipsnio b punktas

2003 m. stojimo akto IX priedo 8 dalies 1 punktas

385 straipsnis

2003 m. stojimo akto X priedo 7 dalies 1 punkto a papunkčio i ir ii dalys

126 straipsnio a ir b punktai

2003 m. stojimo akto X priedo 7 dalies 1 punkto c papunktis

386 straipsnis

2003 m. stojimo akto XI priedo 7 dalies 1 punktas

127 straipsnis

2003 m. stojimo akto XI priedo 7 dalies 2 punkto a papunktis

387 straipsnio c punktas

2003 m. stojimo akto XI priedo 7 dalies 2 punkto b papunktis

387 straipsnio a punktas

2003 m. stojimo akto XI priedo 7 dalies 2 punkto c papunktis

387 straipsnio b punktas

2003 m. stojimo akto XII priedo 9 dalies 1 punkto a papunktis

128 straipsnio 1 ir 2 dalys

2003 m. stojimo akto XII priedo 9 dalies 1 punkto b papunktis

128 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys

2003 m. stojimo akto XII priedo 9 dalies 2 punktas

388 straipsnis

2003 m. stojimo akto XIII priedo 9 dalies 1 punkto a papunktis

129 straipsnio 1 ir 2 dalys

2003 m. stojimo akto XIII priedo 9 dalies 1 punkto b papunktis

389 straipsnis

2003 m. stojimo akto XIV priedo 7 dalies pirma pastraipa

130 straipsnio a ir b punktai

2003 m. stojimo akto XIV priedo 7 dalies antra pastraipa

—

2003 m. stojimo akto XIV priedo 7 dalies trečia pastraipa

390 straipsnis

	KN kodas	Prekių aprašymas
1)	0701	Bulvės
2)	0711 20	Alyvuogės
3)	0801	Kokosai, braziliniai riešutai (bertoletijos) ir anakardžių (cashew) riešutai
4)	0802	Kiti riešutai
5)	0901 11 00	Neskrudinta kava
	0901 12 00	Neskrudinta kava
6)	0902	Arbata
7)	1001–1005	Javai
	1007–1008	Javai
8)	1006	Lukštenti ryžiai
9)	1201–1207	Grūdai, aliejinių kultūrų sėklos (įskaitant sojos pupeles) ir vaisiai
10)	1507–1515	Augalinis aliejus ir riebalai bei jų frakcijos, rafinuoti arba nerafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti
11)	1701 11	Žaliavinis cukrus
	1701 12	Žaliavinis cukrus
12)	1801	Kakavos pupelės, sveikos arba skaldytos, žalios arba skrudintos
13)	2709	Mineralinės alyvos (įskaitant propaną ir butaną; taip pat įskaitant neapdorotos naftos alyvas (žalią naftą)
	2710
	2711 12
	2711 13
14)	28 ir 29 skirsniai	Neįpakuotos cheminės medžiagos
15)	4001	Kaučiukas, turintis pirminių formų arba plokščių, lakštų ar juostelių pavidalą
	4002
16)	5101	Vilna
17)	7106	Sidabras
18)	7110 11 00	Platina (paladis, rodis)
	7110 21 00
	7110 31 00
19)	7402	Varis
	7403
	7405
	7408
20)	7502	Nikelis
21)	7601	Aliuminis
22)	7801	Švinas
23)	7901	Cinkas
24)	8001	Alavas
25)	ex 8112 92	Indis
	ex 8112 99	Indis

Direktyva	Perkėlimo terminas
Direktyva 67/227/EEB	1970 m. sausio 1 d.
Direktyva 77/388/EEB	1978 m. sausio 1 d.
Direktyva 78/583/EEB	1979 m. sausio 1 d.
Direktyva 80/368/EEB	1979 m. sausio 1 d.
Direktyva 84/386/EEB	1985 m. liepos 1 d.
Direktyva 89/465/EEB	1990 m. sausio 1 d.
	1991 m. sausio 1 d.
	1992 m. sausio 1 d.
	1993 m. sausio 1 d.
	1994 m. sausio 1 d. Portugalijai
Direktyva 91/680/EEB	1993 m. sausio 1 d.
Direktyva 92/77/EEB	1992 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 92/111/EEB	1993 m. sausio 1 d.
	1994 m. sausio 1 d.
	1993 m. spalio 1 d. Vokietijai
Direktyva 94/4/EB	1994 m. balandžio 1 d.
Direktyva 94/5/EB	1995 m. sausio 1 d.
Direktyva 94/76/EB	1995 m. sausio 1 d.
Direktyva 95/7/EB	1996 m. sausio 1 d.
	1997 m. sausio 1 d. Vokietijai ir Liuksemburgui
Direktyva 96/42/EB	1995 m. sausio 1 d.
Direktyva 96/95/EB	1997 m. sausio 1 d.
Direktyva 98/80/EB	2000 m. sausio 1 d.
Direktyva 1999/49/EB	1999 m. sausio 1 d.
Direktyva 1999/59/EB	2000 m. sausio 1 d.
Direktyva 1999/85/EB	—
Direktyva 2000/17/EB	—
Direktyva 2000/65/EB	2001 m. gruodžio 31 d.
Direktyva 2001/4/EB	2001 m. sausio 1 d.
Direktyva 2001/115/EB	2004 m. sausio 1 d.
Direktyva 2002/38/EB	2003 m. liepos 1 d.
Direktyva 2002/93/EB	—
Direktyva 2003/92/EB	2005 m. sausio 1 d.
Direktyva 2004/7/EB	2004 m. sausio 30 d.
Direktyva 2004/15/EB	—
Direktyva 2004/66/EB	2004 m. gegužės 1 d.
Direktyva 2005/92/EB	2006 m. sausio 1 d.
Direktyva 2006/18/EB	—
Direktyva 2006/58/EB	2006 m. liepos 1 d.
Direktyva 2006/69/EB	2008 m. sausio 1 d.
Direktyva 2006/98/EB	2007 m. sausio 1 d.