4.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/29


KOMISIJOS DIREKTYVA 2006/70/EB

2006 m. rugpjūčio 1 d.

nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su „politikoje dalyvaujančių asmenų“ apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (1), ypač į jos 40 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktus,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2005/60/EB reikalaujama, kad įstaigos ir asmenys, kuriems ji taikoma, atsižvelgdami į grėsmės lygį, taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones sandorių arba verslo ryšių su kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje gyvenančiais politikoje dalyvaujančiais asmenimis atžvilgiu. Nagrinėjant šios grėsmės aplinkybes reikia, kad įstaigų ir asmenų, kuriems taikoma direktyva, ištekliai būtų ypač sutelkti į keliančius didelę pinigų plovimo grėsmę produktus ir sandorius. Politikoje dalyvaujančiais asmenimis laikomi asmenys, kuriems yra patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir tokių asmenų artimieji šeimos nariai arba artimais pagalbininkais esantys asmenys. Siekiant numatyti nuoseklų politikoje dalyvaujančio asmens sąvokos taikymą nustatant asmenų grupes, kurioms taikoma direktyva, būtina atsižvelgti į atitinkamų šalių socialinius, politinius ir ekonominius skirtumus.

(2)

Įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma Direktyva 2005/60/EB, gali nepavykti nustatyti, kad klientas yra priskirtinas vienai iš politikoje dalyvaujančių asmenų kategorijų, nepaisant tinkamų ir pakankamų priemonių taikymo šiuo atžvilgiu. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės, naudodamosi susijusiais su tos direktyvos taikymu įgaliojimais, turėtų tinkamai apsvarstyti būtinybę užtikrinti, jog tie asmenys nebūtų automatiškai laikomi atsakingais. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti, kaip palengvinti minėtos direktyvos nuostatų laikymąsi, teikdamos būtinas gaires su šiuo klausimu susijusioms įstaigoms ir asmenims.

(3)

Žemiau nei nacionaliniu lygiu užimamos viešosios pareigos paprastai neturėtų būti laikomos svarbiomis. Vis dėlto, jei šių pareigų politiniai aspektai yra lygintini su panašiais aspektais nacionaliniu lygiu, įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, atsižvelgdami į grėsmės lygį, turėtų svarstyti, ar šias viešąsias pareigas einantys asmenys turėtų būti laikomi politikoje dalyvaujančiais asmenimis.

(4)

Kai pagal Direktyvą 2005/60/EB reikalaujama, kad įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma direktyva, nustatytų artimus fizinių asmenų, kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos, pagalbininkus, šis reikalavimas taikomas, jei santykiai su pagalbininku yra viešai žinomi arba įstaiga ar asmuo turi priežasčių manyti, kad tokių santykių esama. Taigi šios sąlygos žinojimas nereiškia, kad įstaigos ir asmenys, kuriems taikoma direktyva, aktyviai atliko tyrimą.

(5)

Asmenys, kuriems taikytina politikoje dalyvaujančių asmenų sąvoka, turėtų būti nelaikomi tokiais asmenimis praėjus minimaliam laikotarpiui po to, kai jie nebeužima svarbių viešųjų pareigų.

(6)

Nors bendrųjų deramo klientų tikrinimo procedūrų, atsižvelgiant į grėsmės lygį, pritaikymas mažos grėsmės situacijoms yra įprasta priemonė pagal Direktyvą 2005/60/EB ir atsižvelgiant į tai, kad supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms vykdyti reikia pakankamai tikrinti ir kontroliuoti kitas sistemos sritis siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūros turėtų būti taikomos ribotam atvejų skaičiui. Šiais atvejais reikalavimai įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma ta direktyva, tebegalioja, ir tikimasi, kad jie, inter alia, tebevykdys verslo ryšių stebėseną siekdami būti pajėgūs susekti sudėtingus arba neįprastai didelės vertės sandorius, kuriuose nėra aiškaus ekonominio arba akivaizdaus teisėto tikslo.

(7)

Nacionalinės valdžios institucijos paprastai laikomos keliančiais mažą grėsmę klientais jų valstybėje narėje ir pagal Direktyvą 2005/60/EB joms gali būti taikomos supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūros. Tačiau nė viena iš Bendrijos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, įskaitant Europos centrinį banką (ECB), neturi tiesioginės teisės į direktyvoje nustatytą supaprastintą deramą klientų tikrinimą, nes nėra priskirtinos „nacionalinių valdžios institucijų“ kategorijai arba, ECB atveju, – „kredito ir finansų įstaigų“ kategorijai. Vis dėlto nepanašu, kad šie subjektai keltų didelę pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, todėl jie turėtų būti pripažinti mažą grėsmę keliančiais klientais, kuriems taikomos supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūros su sąlyga, kad jie atitinka atitinkamus kriterijus.

(8)

Be to, turėtų būti įmanoma taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūras, jei finansinės veiklos imasi juridiniai asmenys, kuriems netaikomas finansų įstaigos apibrėžimas pagal Direktyvą 2005/60/EB, tačiau jiems taikomi nacionaliniai teisės aktai vadovaujantis ta direktyva, ir jie atitinka pakankamo skaidrumo reikalavimus tapatybės ir pakankamų kontrolės mechanizmų klausimais, ypač sustiprintos priežiūros klausimu. Tai galėtų būti taikoma bendrąsias draudimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

(9)

Turėtų būti įmanoma taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūras produktams ir susijusiems sandoriams tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jei konkrečiu finansiniu produktu paprastai neįmanoma suteikti naudos trečiosioms šalims ir tą naudą galima gauti tik per ilgą laiką, pvz., kai kurie investicinio draudimo liudijimai arba taupymo produktai, arba tuo atveju, jei finansinis produktas yra skirtas finansuoti materialaus turto nuomą pagal išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią šio turto teisiniu ir tikruoju savininku lieka išperkamosios nuomos bendrovė, arba tuo atveju, jei finansinis produktas yra mažos vertės vartojimo paskola su sąlyga, jei sandoriai yra vykdomi per bankų sąskaitas ir sandorių vertė neviršija tinkamos ribos. Valstybės kontroliuojamiems produktams, kurie paprastai yra skirti konkrečioms klientų kategorijoms, pvz., taupymo vaikų naudai produktams, turėtų būti taikoma supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūra, net jei ne visi kriterijai atitinka. „Valstybės kontrolė“ reiškia veiklą, kuriai netaikoma įprasta finansų rinkų priežiūra, tačiau ši nuostata negalioja produktams, pvz. skolos vertybiniams popieriams, kuriuos valstybė išleidžia tiesiogiai.

(10)

Valstybės narės, prieš suteikdamos leidimą naudoti supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūras, turi įvertinti, ar klientai arba atitinkami produktai ir susiję sandoriai kelia mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, ypač atkreipdamos ypatingą dėmesį į šių klientų veiklą arba visus produktus ar sandorius, apie kuriuos galima manyti, kad dėl jų pobūdžio juos ypač galima naudoti arba piktnaudžiauti jais siekiant plauti pinigus arba finansuoti teroristus. Ypač klientų, susijusių su mažą grėsmę keliančiais produktais, bandymai veikti anonimiškai arba slėpti savo tapatybę turėtų būti laikomi rizikos veiksniu ir kelti įtarimą.

(11)

Tam tikromis aplinkybėmis fiziniai arba juridiniai asmenys gali verstis finansine veikla retai arba labai ribotai – tai gali būti papildoma veikla, vykdoma kartu su nefinansine veikla, pvz., viešbučiai, kuriuose teikiamos valiutos keitimo paslaugos jų klientams. Pagal Direktyvą 2005/60/EB valstybėms narėms leidžiama nuspręsti, kad tokiai finansinei veiklai ji netaikoma. Įvertinant retą arba labai ribotą veiklos pobūdį reikėtų atsižvelgti į kiekybines ribas, susijusias su atitinkamais sandoriais ir verslo apyvarta. Šios ribos, atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį, turėtų būti nustatytos nacionaliniu lygiu siekiant atsižvelgti į šalių skirtumus.

(12)

Be to, besiverčiantis finansine veikla retai arba labai ribotai fizinis arba juridinis asmuo neturėtų teikti viešų visų rūšių finansinių paslaugų, o tik tas, kurios būtinos jo pagrindinei veiklai gerinti. Jei asmens pagrindinis verslas yra susijęs su veikla, kuriai taikoma Direktyva 2005/60/EB, išimtis, susijusi su retai vykdoma arba labai ribota finansine veikla, neturėtų būti suteikta (išimtis gali būti suteikta tik prekiautojams prekėmis).

(13)

Vykdant tam tikrą finansinę veiklą, pvz., teikiant pinigų pervedimo arba perlaidų paslaugas, yra daugiau galimybių ja naudotis arba piktnaudžiauti ja siekiant plauti pinigus arba finansuoti teroristus. Todėl būtina užtikrinti, kad taikant Direktyvą 2005/60/EB šiai arba panašiai finansinei veiklai nebūtų daromos išimtys.

(14)

Turėtų būti numatyta, kad pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį priimti sprendimai, jei reikia, būtų panaikinami kuo greičiau.

(15)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sprendimais dėl išimčių nebūtų piktnaudžiaujama siekiant plauti pinigus arba finansuoti teroristus. Jos ypač turėtų vengti priimti sprendimus pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos, vykdydamos stebėseną ir kontrolę, susiduria su ypatingomis kliūtimis dėl valstybių narių iš dalies sutampančių kompetencijos sričių, pvz., teikiant finansines paslaugas laivuose, kuriais teikiamos transporto paslaugos tarp skirtingose valstybėse narėse esančių uostų.

(16)

Šios direktyvos taikymas nepažeidžia 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (2) ir 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Osama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (3), taikymo.

(17)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos Direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemonės, apimančios:

1)

tos direktyvos 3 straipsnio 8 dalyje nustatyto politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimo techniniai aspektai;

2)

techniniai kriterijai, skirti nustatyti, ar situacijos sudaro mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, kaip nurodyta tos direktyvos 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse;

3)

techniniai kriterijai, skirti nustatyti, ar pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį yra pateisinama netaikyti direktyvos tam tikriems vykdantiems finansinę veiklą retai arba labai ribotai juridiniams arba fiziniams asmenims.

2 straipsnis

Politikoje dalyvaujantys asmenys

1.   Taikant Direktyvos 2005/60/EB 3 straipsnio 8 dalį „fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos“ yra šie asmenys:

a)

valstybių vadovai, vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;

b)

parlamentų nariai;

c)

aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų nariai, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus;

d)

audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;

e)

ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;

f)

valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai.

Nė viena iš pirmosios pastraipos a–f punktuose nustatytų kategorijų neapima vidutinio ir žemesnio rango pareigūnų.

Pirmosios pastraipos a–e punktuose nustatytos kategorijos, jei reikia, apima Bendrijos ir tarptautinio lygio pareigas.

2.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 3 straipsnio 8 dalį „artimieji šeimos nariai“ yra šie asmenys:

a)

sutuoktinis;

b)

pagal nacionalinę teisę lygiaverčiais sutuoktiniui laikomi partneriai;

c)

vaikai ir jų sutuoktiniai arba partneriai;

d)

tėvai.

3.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 3 straipsnio 8 dalį „artimais pagalbininkais esantys asmenys“ yra šie asmenys:

a)

fizinis asmuo, apie kurį yra žinoma, kad jis turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar juridines struktūras arba kitus artimus verslo ryšius su 1 dalyje nurodytu asmeniu;

b)

fizinis asmuo, kuris yra vienintelis tikrasis juridinio asmens arba juridinės struktūros, apie kuriuo yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos 1 dalyje nurodytam asmeniui, savininkas.

4.   Nepažeidžiant sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemonių, įvertinus grėsmės lygį, taikymo, jei bent vienerius metus asmuo nustoja ėjęs jam patikėtas svarbias viešąsias pareigas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos ir asmenys neprivalo laikyti tokio asmens dalyvaujančiu politikoje.

3 straipsnis

Supaprastintas deramas klientų tikrinimas

1.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 11 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali, remdamosi šio straipsnio 4 dalimi, laikyti klientus mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę keliančiais klientais, jei jie yra valstybinės valdžios institucijos arba viešosios įstaigos ir atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

klientui yra patikėtos viešosios pareigos pagal Europos Sąjungos sutartį, Bendrijų sutartis arba Bendrijos antrinės teisės aktus;

b)

informacija apie kliento tapatybę yra viešai prieinama, skaidri ir nekelia abejonių;

c)

kliento veikla ir jos apskaitos metodai yra skaidrūs;

d)

klientas yra atskaitingas Bendrijos institucijai arba valstybės narės valdžios institucijoms arba galioja kitos tinkamos tikrinimo ir kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinama kliento veiklos kontrolė.

2.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 11 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, laikyti klientus mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę keliančiais klientais, jei jie yra juridiniai asmenys ir, nors nebūdami valstybinės valdžios institucijomis arba viešosiomis įstaigomis, atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

klientas yra subjektas, kuris imasi finansinės veiklos, kuriai netaikomas Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnis, tačiau kuriai vadovaujantis minėtos direktyvos 4 straipsniu nacionaliniais teisės aktais buvo išplėstas toje direktyvoje numatytų įpareigojimų taikymas;

b)

informacija apie kliento tapatybę yra viešai prieinama, skaidri ir nekelia abejonių;

c)

klientas privalo turėti licenciją pagal finansinę veiklą reguliuojančią nacionalinę teisę, o licencija gali būti neišduota, jei kompetentingos institucijos nemano, kad asmenys, kurie iš tikrųjų vadovauja arba vadovaus tokio subjekto darbui arba jo tikrasis savininkas yra tinkamai pasirengę ir atitinkantys reikalavimus asmenys;

d)

klientui, kaip nustatyta Direktyvos 2005/60/EC 37 straipsnio 3 dalyje, kompetentingos institucijos taiko priežiūrą, susijusią su atitikimu direktyvą perkeliantiems nacionaliniams teisės aktams ir, jei reikia, papildomiems įsipareigojimams pagal nacionalinius teisės aktus;

e)

neatitinkančiam a punkte nurodytų sąlygų klientui yra taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, įskaitant galimybę taikyti tinkamas administracines priemones arba skirti administracines sankcijas.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta įmonė apima dukterines įmones tik tais atvejais, kai Direktyvoje 2005/60/EB numatytų įpareigojimų taikymas yra išplėstas atskirai tokioms įmonėms.

Pagal pirmosios pastraipos c punktą kompetentinga institucija vykdo kliento veiklos priežiūrą. Šiomis aplinkybėmis „priežiūra“ reiškia aukščiausius priežiūros įgaliojimus turinčių institucijų vykdomą priežiūrą, įskaitant galimybę atlikti patikrinimus vietoje. Tokie patikrinimai apima strategijos, procedūrų, buhalterinių knygų ir įrašų tikrinimą ir pavyzdžių tyrimą.

3.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 11 straipsnio 5 dalį valstybės narės gali, remdamosi šio straipsnio 4 dalimi, leisti įstaigoms ir asmenims, kuriems taikoma ta direktyva, laikyti produktus arba su tokiais produktais susijusius sandorius keliančiais mažą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, jei jie atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

produktas yra nurodytas raštu sudarytoje sutartyje;

b)

susiję sandoriai yra vykdomi naudojant kliento sąskaitą kredito įstaigoje, kuriai yra taikoma Direktyva 2005/60/EB arba kredito įstaiga yra trečiojoje šalyje, kuri taiko reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems toje direktyvoje reikalavimams;

c)

atitinkamas produktas arba susijęs sandoris nėra anoniminis ir jų pobūdis suteikia galimybę laiku taikyti Direktyvos 2005/60/EB 7 straipsnio c punktą;

d)

produktams taikomos iš anksto nustatytos didžiausios leistinos sumos;

e)

dėl atitinkamo produkto arba susijusio sandorio gauta nauda negali duoti naudos trečiosioms šalims, išskyrus mirties ir neįgalumo atvejus, sulaukus iš anksto nustatytos senyvo amžiaus ribos arba panašiomis aplinkybėmis;

f)

jei atitinkamu produktu arba susijusiu sandoriu sudaromos sąlygos investuoti lėšas į finansinį turtą arba išmokas, apimančias draudimą arba kitus netiesioginius reikalavimus:

i)

atitinkamo produkto arba susijusio sandorio nauda gaunama per ilgą laiką;

ii)

atitinkamas produktas arba susijęs sandoris negali būti naudojami juos įkeičiant;

iii)

esant sutartiniams santykiams būti nevykdomi skubūs mokėjimai, nenaudojamos išpirkimo išlygos arba nesinaudojama nuostata dėl išankstinio sutarties nutraukimo.

Pagal pirmosios pastraipos d punktą Direktyvos 2005/60/EB 11 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytos ribos taikomos draudimo liudijimams arba panašaus pobūdžio taupymo produktams. Nepažeidžiant trečios pastraipos kitais atvejais didžiausia leistina riba yra 15 000 EUR. Valstybės narės gali nukrypti nuo šios ribos, jei produktai yra susiję su materialaus turto finansavimu ir jei iki sutartinių santykių pabaigos turto teisinės ir tikrojo savininko teisės nėra perduotos klientui su sąlyga, kad valstybių narių nustatytos ribos su šio produkto tipu susijusiems sandoriams (nepaisant, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar per kelios operacijos, kurios atrodo susijusios) neviršija 15 000 EUR per metus.

Valstybės narės gali nukrypti nuo pirmosios pastraipos e ir f punktuose nustatytų kriterijų, jei atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos nustato produktų charakteristikas siekdamos bendrų interesų, naudos dėl konkrečių iš valstybės gaunamų pranašumų, teikiamų tiesioginėmis dotacijomis arba mokesčių grąžinimu, ir tos institucijos kontroliuoja produktų naudojimą su sąlyga, kad produktu gaunama nauda tik per ilgą laiką ir kad pagal pirmosios pastraipos d punktą nustatytos ribos yra pakankamai žemos. Jei reikia, ši riba gali būti nustatyta kaip didžiausia metinė suma.

4.   Įvertinant, ar 1, 2 ir 3 dalyje nurodyti klientai arba produktai ir sandoriai sudaro mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, valstybės narės turi kreipti ypatingą dėmesį į šių klientų veiklą arba produktus ar sandorius, kurie dėl jų pobūdžio laikomi galinčiais būti panaudotais arba jais gali būti piktnaudžiaujama siekiant plauti pinigus ir finansuoti teroristus.

Valstybės narės neturi laikyti, kad 1, 2 ir 3 dalyje nurodytas klientas arba produktai ir sandoriai sudaro mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, jei pagal turimą informaciją galima daryti prielaidą, kad pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmė gali nebūti maža.

4 straipsnis

Finansinė veikla, kuri vykdoma retai arba labai ribotai

1.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali, remdamosi šio straipsnio 2 dalimi, laikyti, kad tos direktyvos 3 straipsnio 1 arba 2 dalis netaikoma juridiniams arba fiziniams asmenis, kurie atitinka visus šiuos kriterijus:

a)

finansinės veiklos absoliuti vertė yra ribota;

b)

finansinė veikla yra apribota sandoriais;

c)

finansinė veikla nėra pagrindinė veikla;

d)

finansinė veikla yra pagalbinė ir tiesiogiai susijusi su pagrindine veikla;

e)

išskyrus Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto e papunktyje nurodytą veiklą, pagrindinė veikla nėra tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla;

f)

finansinė veikla yra numatyta tik pagrindinės veiklos klientams ir nėra apskritai siūloma visuomenei.

Pagal pirmosios pastraipos a punktą bendra finansinės veiklos apyvarta negali viršyti ribos, kuri turi būti pakankamai žema. Ta riba turi būti nustatyta nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį.

Pagal pirmosios pastraipos b punktą valstybės narės taiko didžiausią leistiną ribą kiekvienam vartotojui ir pavieniui sandoriui, nepaisydamos, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar per kelias operacijas, kurios atrodo susijusios. Ta riba turi būti nustatyta nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį. Ta riba turi būti pakankamai žema siekiant užtikrinti, kad nurodyto pobūdžio sandoriai būtų nepraktiški ir neveiksmingi pinigams plauti arba teroristams finansuoti – jų vertė neturi viršyti 1 000 EUR.

Pagal pirmosios pastraipos c punktą valstybės narės turi reikalauti, kad finansinės veiklos apyvarta neviršytų 5 % bendros atitinkamo juridinio arba fizinio asmens vykdomos veiklos apyvartos.

2.   Įvertinant pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi kreipti ypatingą dėmesį į finansinę veiklą, apie kurią manoma, kad dėl jos pobūdžio ypač galima naudotis ja arba piktnaudžiauti ja siekiant plauti pinigus ir finansuoti teroristus.

Valstybės narės neturi laikyti, kad 1 dalyje nurodyta finansinė veikla sudaro mažą pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę, jei pagal turimą informaciją galima daryti prielaidą, kad pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmė gali nebūti maža.

3.   Pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį priimtuose sprendimuose turi būti nurodytos priežastys, kuriomis remiantis jie yra priimti. Valstybės narės turi numatyti galimybę atšaukti tą sprendimą pasikeitus aplinkybėms.

4.   Valstybės narės turi pradėti, atsižvelgdamos į grėsmės lygį, stebėsenos veiklą arba imtis kitų pakankamų priemonių užtikrinti, kad galimi pinigų plovėjai arba terorizmo finansuotojai nepiktnaudžiautų pagal Direktyvos 2005/60/EB 2 straipsnio 2 dalį priimtuose sprendimuose suteiktomis išimtimis.

5 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 15 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos tuojau pat perduoda Komisijai tų nuostatų tekstą ir tų nuostatų bei šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugpjūčio 1 d.

Komisijos vardu

Charlie McCREEVY

Komisijos narys


(1)  OL L 309, 2005 11 25, p. 15.

(2)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/379/EB (OL L 144, 2006 5 31, p. 21).

(3)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 674/2006 (OL L 116, 2006 4 29, p. 58).