20.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 198/41


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2006 m. gegužės 11 d.

reikalaujantis, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai ir uždrausti pateikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius

(pranešta dokumentais Nr. C(2006) 1887 ir Nr. C(2006) 1887 COR)

(Tekstas svarbus EEE)

(šis tekstas panaikina ir pakeičia tekstą, paskelbtą Oficialiajame leidinyje L 197, 2006 m. liepos 19 d.)

(2006/502/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (1), ypač į jos 13 straipsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2001/95/EB reikalaujama, kad gamintojai pateiktų į rinką tik saugius gaminius.

(2)

Remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu, jei Komisija sužino apie konkretaus gaminio keliamą rimtą pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, ji gali, laikydamasi tam tikrų taisyklių, priimti sprendimą, reikalaujantį, kad valstybės narės imtųsi laikinų priemonių tam, kad būtų apribota tokių gaminių prekyba arba jiems būtų taikomos specifinės prekybos sąlygos, uždraustas tokių gaminių pardavimas, arba būtų priimtos papildomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo, arba kad būtų pareikalauta pašalinti arba susigrąžinti iš rinkos tokius gaminius.

(3)

Toks sprendimas pagrįstas tuo, kad: valstybės narės naudoja arba ketina naudoti labai skirtingus susijusios rizikos šalinimo metodus; atsižvelgiant į saugumo pobūdį ir taikant Komisijos specifiniuose teisės aktuose numatytas konkretiems gaminiams taikomas procedūras, rizika negali būti pašalinta taip greitai, kaip reikalauja situacija; rizika gali būti efektyviai pašalinta tik priėmus atitinkamas priemones, kurios būtų taikomos Bendrijos lygmeniu siekiant užtikrinti pastovią ir aukšto lygio sveikatos apsaugą ir vartotojų saugą bei tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą.

(4)

Žiebtuvėliai yra potencialiai pavojingi gaminiai, nes jie skleidžia liepsną arba šilumą, ir juose yra degaus kuro. Jie kelia didelį pavojų, kai juos netinkamai naudoja vaikai, kurie dėl to gali sukelti gaisrą, susižeisti ar net mirti. Turint omenyje potencialų žiebtuvėlių pavojingumą, jų gausą rinkoje ir galimas panaudojimo aplinkybes, į didelį pavojų, kurį žiebtuvėliai sukelia vaikų saugai, turėtų būti atsižvelgiama dėl to, kad vaikai gali panaudoti žiebtuvėlius kaip žaislus.

(5)

Tai, kad žiebtuvėliai gali sukelti rimtą pavojų, patvirtina turimi duomenys ir informacija apie vaikų, žaidusių su žiebtuvėliais, sukeltus gaisrus ES. 1997 m. vasario mėn. Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamento paskelbtoje ataskaitoje „Europos tyrimai: nelaimingi įvykiai, kuriuos sukėlė su žiebtuvėliais cigaretėms ir degtukais žaidžiantys jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai“, nurodyta, kad per metus (1997 m.) ES iš viso įvyko apie 1 220 gaisrų, 260 sužalojimų ir 20 mirties atvejų. Naujesnė informacija leidžia tvirtinti, kad didelę rimtų nelaimingų atsitikimų, įskaitant mirties atvejus, dalį ES vis dar sukelia vaikai, žaisdami su apsaugos nuo vaikų neturinčiais žiebtuvėliais.

(6)

Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra priimti teisės aktai, kuriais žiebtuvėliams nustatomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai, atitinkantys šiame sprendime išdėstytus reikalavimus. JAV buvo pradėtas tyrimas prieš priimant tokius teisės aktus. JAV reglamento dėl žiebtuvėlių pasiūlyme, kurį 1993 m. pateikė JAV Vartojimo prekių saugumo komisija, tvirtinama, kad vaikų naudojami žiebtuvėliai JAV kasmet tampa daugiau negu 5 000 gaisrų, 1 150 sužalojimų ir 170 mirčių priežastimi.

(7)

JAV apsaugos nuo vaikų reikalavimas buvo priimtas 1994 m. 2002 m. JAV tyrime dėl reikalavimo veiksmingumo nustatyta, kad gaisrų, sužalojimų ir mirties atvejų sumažėjo 60 %.

(8)

Po valstybių narių konsultacijų, įvykusių pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnį įsteigtame komitete, paaiškėjo, kad valstybių narių metodai, skirti spręsti apsaugos nuo vaikų neturinčių žiebtuvėlių keliamo pavojaus klausimą, labai skiriasi.

(9)

Su žiebtuvėlių saugumu yra susiję du techniniai standartai: Europos ir tarptautinis standartas EN ISO 9994:2002 „Žiebtuvėliai. Saugumo specifikacijos“, kuriuo nustatomos žiebtuvėlių kokybės, patikimumo ir saugumo specifikacijos bei atitinkamos gamybos bandymo procedūros, tačiau jame nėra apsaugos nuo vaikų specifikacijų, ir Europos standartas EN 13869:2002 „Žiebtuvėliai. Žiebtuvėlių apsauga nuo vaikų. Saugos reikalavimai ir bandymų metodai“, kuriuo nustatomos apsaugos nuo vaikų specifikacijos.

(10)

Komisija paskelbė EN ISO 9994:2002 standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) pagal Direktyvos 2001/95/EB 4 straipsnyje nustatytą procedūrą, darydama prielaidą, kad laikomasi bendro Direktyvos 2001/95/EB reikalavimo dėl šiame standarte numatytų pavojų. Siekdamos atsižvelgti į apsaugą nuo vaikų, kai kurios valstybės narės mano, kad Komisija taip pat turėtų Oficialiajame leidinyje paskelbti nuorodas į EN 13869:2002 standartą. Tačiau kitos valstybės narės mano, kad EN 13869:2002 standartas pirmiausia turėtų būti iš esmės pakeistas.

(11)

Kadangi nėra Bendrijos priemonių dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų ir dėl suvenyrinių žiebtuvėlių uždraudimo, kai kurios valstybės narės gali priimti skirtingas nacionalines priemones. Įvedus tokias priemones, neišvengiamai susidarytų nevienodas apsaugos lygis ir atsirastų kliūtys prekybai žiebtuvėliais Bendrijos viduje.

(12)

Nėra jokių konkrečių žiebtuvėliams taikomų Bendrijos teisės aktų. Rizika negali būti veiksmingai pašalinta kitomis Bendrijos teisės aktų specifinėse taisyklėse numatytomis procedūromis atsižvelgiant į atitinkamos saugos problemos pobūdį ir taip greitai, kaip reikalauja situacija. Todėl būtina pasinaudoti sprendimu remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu.

(13)

Atsižvelgiant į didelį žiebtuvėlių keliamą pavojų ir siekiant nuolat užtikrinti aukštą vartotojų sveikatos ir saugos lygį visoje ES bei siekiant išvengti prekybos kliūčių, reikėtų priimti laikiną sprendimą remiantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsniu. Dėl tokio sprendimo žiebtuvėliai galėtų būti tiekiami į rinką tik tuo atveju, jeigu jie turėtų apsaugą nuo vaikų. Toks sprendimas turėtų užkirsti kelią tolesnei žalai ir mirtims, kol nebus priimtas tarptautiniu susitarimu pagrįstas galutinis sprendimas.

(14)

Šios direktyvos apsaugos nuo vaikų reikalavimas turėtų būti taikomas nepildomiesiems žiebtuvėliams, kadangi tokie žiebtuvėliai kelia itin didelį pavojų, kad vaikai gali jais netinkamai pasinaudoti. 1987 m. JAV atliktas tyrimas „Harvardo tyrimas“ („Harward‘s study“) parodė, kad vidutiniškai 96 % nelaimingų atsitikimų, kurie kilo vaikams žaidžiant su žiebtuvėliais, priežastis buvo nepildomieji žiebtuvėliai. Labai mažas nelaimingų atsitikimų skaičius buvo susijęs su žiebtuvėliais, kurie nebuvo nepildomieji, o buvo vadinamieji prabangūs arba pusiau prabangūs žiebtuvėliai, kurie sukonstruoti, pagaminti ir pateikti į rinką siekiant užtikrinti, kad jie, kaip tikimasi, ilgą laiką būtų toliau saugiai naudojami, ir kuriems taikoma raštiška garantija ir suteikiamas aptarnavimas po pardavimo pakeičiant arba pataisant jų dalis eksploatacijos metu bei kurie pasižymi sudėtinga konstrukcija naudojant brangias medžiagas, prabangiu įvaizdžiu ir mažu kitų žiebtuvėlių pakeičiamumu bei platinimu realizavimo rinkose remiantis su gaminio rūšimi susijusiu prestižu ir prabangiu įvaizdžiu. Šie rezultatai atitinka tai, kad žmonės linkę daugiau dėmesio skirti didesnės vertės žiebtuvėliams, kurie skirti naudoti ilgą laiką.

(15)

Visi žiebtuvėliai, kurie kokiu nors būdu yra panašūs į kitą paprastai vaikams patinkantį arba jiems naudoti skirtą objektą, turėtų būti uždrausti. Jie apima, bet jais neapsiriboja, žiebtuvėlius, kurių forma panaši į animacinių filmų personažus, žaislus, šautuvus, rankinius laikrodžius, telefonus, muzikos instrumentus, transporto priemones, žmogaus kūną ar kūno dalis, gyvūnus, maistą ar gėrimus arba kurie skleidžia muzikos garsus ar turi mirksinčių šviesų, kuriuose yra judančių objektų ar kurie turi kitų pramoginių savybių, paprastai vadinamus „suvenyriniais žiebtuvėliais“, nes yra rizika, kad jais vaikai gali pasinaudoti netinkamai.

(16)

Siekiant gamintojams palengvinti žiebtuvėliams taikomų apsaugos nuo vaikų sąlygų laikymąsi, reikėtų pateikti nuorodą į atitinkamas Europos standarto EN 13869:2002 specifikacijas tam, kad konkrečias nacionalinių standartų specifikacijas, kurios perkelia šį Europos standartą, atitinkantys žiebtuvėliai būtų laikomi atitinkančiais šio sprendimo reikalavimą dėl apsaugos nuo vaikų. Siekiant to paties tikslo, žiebtuvėliai, atitinkantys ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, atitinkamas taisykles, turėtų būti laikomi atitinkančiais šio sprendimo apsaugos nuo vaikų reikalavimą.

(17)

Nuoseklus ir veiksmingas šiuo sprendimu nustatyto apsaugos nuo vaikų reikalavimo įgyvendinimas reikalauja, kad kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius gamintojas joms pateiktų bandymo institucijų, kurios yra pripažintos akreditavimo institucijų, esančių tarptautinių akreditavimo organizacijų narėmis, arba kurias tuo tikslu kitokiu būdu pripažįsta valdžios institucijos, arba tų šalių, kuriose taikomi saugos reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, valdžios institucijų patvirtintų tokio pobūdžio bandymams atlikti bandymo institucijų išduotas bandymų ataskaitas dėl apsaugos nuo vaikų. Pagal Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnį įkurtoms kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius žiebtuvėlių gamintojai turėtų nedelsdami joms pateikti visus reikiamus dokumentus. Jeigu gamintojas negali pateikti tokių dokumentų per kompetentingos valdžios institucijos patvirtintą papildomą laikotarpį, žiebtuvėliai turėtų būti pašalinti iš rinkos.

(18)

Pagal Direktyvos 2001/95/EB 5 straipsnio 2 dalį platintojai turėtų padėti užtikrinti, kad jų tiekiami žiebtuvėliai atitiktų šiame sprendime nustatytą apsaugos nuo vaikų reikalavimą. Visų pirma jie turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis, kurioms paprašius, pateiktų dokumentus, reikalingus žiebtuvėlių kilmei nustatyti.

(19)

Tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniems nelaimingiems atsitikimams, atsižvelgiant į gamintojų techninius suvaržymus ir siekiant užtikrinti proporcingumą, jiems taikant šiame sprendime nustatytas priemones leidžiama naudotis trumpiausiais pereinamaisiais laikotarpiais. Reikalaujama, kad ir valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad priemonės būtų veiksmingai taikomos, pasinaudotų pereinamuoju laikotarpiu dėl to, kad ES kasmet parduodami dideli žiebtuvėlių kiekiai, ir dėl to, kad tokiai prekybai naudojami įvairūs platinimo kanalai. Todėl gamintojų prievolė pateikti į rinką tik apsaugą nuo vaikų turinčius žiebtuvėlius turėtų galioti dešimt mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos, o prievolė tiekti vartotojams tik apsaugą nuo vaikų turinčius žiebtuvėlius turėtų galioti vienerius metus po draudimo tiekti į rinką tokius žiebtuvėlius įsigaliojimo. Todėl pastaroji prievolė bus nustatyta persvarstant šį sprendimą po vienerių metų nuo jo priėmimo.

(20)

Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis draudžiama iš Bendrijos eksportuoti pavojingus gaminius, kuriems buvo taikomas sprendimas. Tačiau atsižvelgiant į žiebtuvėlių rinkos struktūrą, visų pirma į gamintojų skaičių pasaulyje, eksporto ir importo apimtį bei rinkų globalizaciją, draudimas eksportuoti nepadidintų vartotojų saugumo trečiosiose šalyse, kurios netaiko apsaugos nuo vaikų reikalavimų, kadangi eksportą iš ES pakeistų neturintys apsaugos nuo vaikų žiebtuvėliai iš ne ES šalių. Todėl 13 straipsnio 3 punkto taikymą reikėtų sustabdyti, kol nebus priimtas tarptautinis apsaugos nuo vaikų standartas. Tai neturėtų apriboti priemonių taikymo trečiosiose šalyse, kuriose taikomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai.

(21)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnio nuostatas, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiame sprendime:

1)

„žiebtuvėlis“ reiškia rankiniu būdu valdomą liepsną išleidžiantį įtaisą, kuriame naudojamas kuras, paprastai sąmoningai naudojamą visų pirma užsidegti cigaretes, cigarus ir pypkes ir kurį numanomai galima panaudoti uždegti medžiagas, pvz., popierių, dagtis, žvakes ir nešiojamus žibintus, kuris pagamintas su integruotu kuro rezervuaru ir kurį galima arba kurio negalima pakartotinai užpildyti.

Nepažeidžiant šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo teikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius, ši apibrėžtis netaikoma pakartotinio pildymo žiebtuvėliams, dėl kurių gamintojai kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius joms pateikia reikalingus dokumentus, įrodančius, kad žiebtuvėliai sukonstruoti, pagaminti ir pateikti į rinką siekiant užtikrinti, kad jie, kaip tikimasi, ilgą laiką būtų toliau saugiai naudojami mažiausiai penkerius eksploatacijos metus ir galėtų būti pataisyti, ir kurie atitinka visus toliau išvardytus reikalavimus:

gamintojas kiekvienam žiebtuvėliui suteikia raštišką garantiją mažiausiai dvejiems metams remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB (3),

praktinė galimybė, kad jie bus pataisyti ir saugiai papildyti visos eksploatacijos metu, įskaitant ir pataisomą uždegimo mechanizmą,

nesunaudojamos dalys, kurios gali susidėvėti arba sugesti ilgai naudojant pasibaigus garantiniam laikotarpiui, gali būti pakeistos arba pataisytos įgaliotame arba specializuotame aptarnavimo po pardavimo centre, įsikūrusiame Europos Sąjungoje;

2)

„suvenyrinis žiebtuvėlis“ reiškia bet kokį žiebtuvėlį kaip apibrėžta Europos standarto EN 13869:2002 3.2 specifikacijoje;

3)

„žiebtuvėlis su apsauga nuo vaikų“ reiškia žiebtuvėlį, sukurtą ir pagamintą tokiu būdu, kad įprastomis ir pagrįstai numatomomis naudojimo sąlygomis jaunesni nei 51 mėnesių vaikai negalėtų juo pasinaudoti, nes, pavyzdžiui, tam reikia jėgos arba to neleidžia žiebtuvėlio konstrukcija arba jo uždegimo mechanizmas arba uždegimui reikalingų operacijų sudėtingumas ar seka.

Šie žiebtuvėliai bus laikomi turinčiais apsaugą nuo vaikų:

a)

žiebtuvėliai, atitinkantys nacionalinius standartus, kurie perkelia į nacionalinę teisę Europos Standartą EN 13869:2002, atsižvelgiant į kitas nei Standarto 3.1, 3.4 ir 5.2.3 straipsnių dalių specifikacijas;

b)

žiebtuvėliai, atitinkantys ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiuo sprendimu nustatytiems reikalavimams, atitinkamas taisykles.

4)

„žiebtuvėlio pavyzdys“ reiškia to paties gamintojo žiebtuvėlius, kurie nesiskiria nei savo konstrukcija nei charakteristikomis, ir todėl negalėtų turėti jokios įtakos apsaugai nuo vaikų;

5)

„apsaugos nuo vaikų bandymas“ reiškia sistemingą atitinkamo pavyzdžio žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų bandymą su tokio paties pavyzdžio žiebtuvėliu visų pirma atliekant bandymus pagal nacionalinius standartus, kuriais perkeliamas į nacionalinę teisę Europos standartas EN 13869:2002 atsižvelgiant į kitas nei Standarto 3.1, 3.4 ir 5.2.3 straipsnių dalyse nustatytas specifikacijas arba laikantis ne ES šalių, kuriose galioja apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai šiame sprendime nustatytiems reikalavimams, atitinkamų taisyklių bandymo reikalavimų;

6)

„gamintojas“ suprantamas taip, kaip jis yra apibūdintas Direktyvos 2001/95/EB 2 straipsnio e dalyje;

7)

„platintojas“ suprantamas taip, kaip jis yra apibūdintas Direktyvos 2001/95/EB 2 straipsnio f dalyje.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad praėjus dešimčiai mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos rinkoje būtų pardavinėjami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai.

2.   Nuo tos pačios dienos, nurodytos pirmiau esančioje 1 straipsnio dalyje, valstybės narės uždraudžia teikti į rinką suvenyrinius žiebtuvėlius.

3 straipsnis

1.   Praėjus dešimčiai mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos valstybės narės reikalauja, kad, norėdami pardavinėti žiebtuvėlius rinkoje, gamintojai:

a)

turėtų ir pagal Direktyvos 2001/95/EB 6 straipsnį paskirtoms kompetentingoms valdžios institucijoms jų paprašius, kartu su išbandytų modelių žiebtuvėlių pavyzdžiais nedelsdami pateiktų ataskaitą dėl apsaugos nuo vaikų bandymų su kiekvieno pavyzdžio žiebtuvėliais, patvirtinančią, kad į rinką tiekiami žiebtuvėlių pavyzdžiai turi apsaugą nuo vaikų;

b)

kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius patvirtintų, kad visi kiekvienos rinkai pateiktos partijos žiebtuvėliai atitinka išbandytą pavyzdį, ir valdžios institucijoms paprašius pateiktų bandymo ir kontrolės programos dokumentus, kurie įrodytų tokio tvirtinimo pagrįstumą;

c)

nuolatos stebėtų, ar žiebtuvėliai, pagaminti naudojant tinkamus bandymo metodus, atitinka techninius sprendimus, kurie buvo priimti siekiant užtikrinti apsaugą nuo vaikų, ir suteiktų galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms patikrinti gamybos duomenis, tam, kad jos galėtų įsitikinti, jog visi pagaminti žiebtuvėliai atitinka išbandytą pavyzdį;

d)

turėtų ir kompetetingoms valdžios institucijoms jų paprašius nedelsdami pateiktų naują apsaugos nuo vaikų ataskaitą, jei kaip nors pakeitus žiebtuvėlio pavyzdį jam būtų padarytas neigiamas poveikis ir jis neatitiktų šio sprendimo reikalavimų.

2.   Praėjus dešimčiai mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos valstybės narės reikalauja, kad platintojai turėtų ir, kompetentingoms valdžios institucijoms paprašius, nedelsdami pateiktų dokumentus, reikalingus nustatyti asmenis, kurie jiems pristatė į rinką pateiktus žiebtuvėlius ir užtikrinti, kad žiebtuvėlių gamintojai būtų atsekami visoje tiekimo grandinėje.

3.   Žiebtuvėliai, kurių gamintojai ir platintojai nepateikia 1 ir 2 straipsnio dalyse minėtų dokumentų per kompetentingų valdžios institucijų nustatytą terminą, pašalinami iš rinkos.

4 straipsnis

1.   3 straipsnyje nurodytose apsaugos nuo vaikų ataskaitose pateikiami tokie duomenys:

a)

gamintojo ir, jeigu žiebtuvėliai importuojami, importuotojo bendrovės pavadinimas, adresas ir pagrindinė veiklos vieta, kur jis bebūtų įsikūręs;

b)

išsamus žiebtuvėlio aprašymas, nurodant jo dydį, formą, masę, kurą, kuro talpą, uždegimo mechanizmą, apsaugos nuo vaikų įtaisus, konstrukciją, techninius sprendimus ir kitas savybes, kurios suteikia žiebtuvėliui apsaugą nuo vaikų remiantis šio sprendimo apibrėžtimis ir reikalavimais. Šis aprašymas taip pat apima ir detalų visų matmenų, jėgos reikalavimų ar kitų savybių, galinčių paveikti žiebtuvėlio apsaugą nuo vaikų, įskaitant palankų gamintojo požiūrį į tokią savybę, aprašymą;

c)

išsamus bandymų, gautų rezultatų, bandymų datų bei bandymų atlikimo vietų aprašymas ir identifikavimo duomenys apie bandymus atlikusią organizaciją bei informacija apie tokios organizacijos kvalifikacijas ir kompetenciją atlikti atitinkamus bandymus;

d)

žiebtuvėlių gaminimo arba pagaminimo vietos identifikavimas;

e)

vieta, kurioje laikomi šiuo sprendimu reikalaujami dokumentai;

f)

nuorodos dėl bandymo institucijos akreditacijos arba pripažinimo.

2.   3 straipsnyje nurodytas ataskaitas dėl apsaugos nuo vaikų pateikia:

a)

bandymo institucijos, kurias akreditavo Tarptautinio laboratorijų akreditavimo bendradarbiavimo (ILAC) dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų bandymų atlikimo narys ir pripažino atitinkančiomis reikalavimus, nustatytus EN ISO/IEC 17025:2005 „Bendruosiuose reikalavimuose bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai“, arba kurias kitaip šiuo tikslu pripažino valstybės narės kompetentinga valdžios institucija;

b)

bandymo institucijos, kurių ataskaitos dėl apsaugos nuo vaikų pripažįstamos vienos iš šalių, kurioje taikomi apsaugos nuo vaikų reikalavimai, lygiaverčiai tiems, kurie yra nustatyti šiuo sprendimu.

Komisija informacijos tikslais paskelbs ir, jeigu būtina, atnaujins a ir b straipsnio dalyse nurodytų įstaigų sąrašą.

5 straipsnis

Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas draudimas netaikomas.

6 straipsnis

1.   Valstybės narės per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos imasi šiam sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių ir jas paskelbia. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.   Šis sprendimas taikomas dvylika mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

3.   Komisija, remdamasi įgyta patirtimi ir pažanga, kuri būtų naudinga priimant nuolatinę priemonę, nusprendžia, ar pratęsti šio sprendimo galiojimą papildomiems laikotarpiams, ar šį sprendimą, ypač 1 straipsnio 1 ir 3 dalis ir 4 straipsnį, reikėtų iš dalies pakeisti ir ar reikėtų panaikinti 5 straipsnio taikymo sustabdymą. O dėl 1 straipsnio 3 dalies, Komisija nusprendžia, ar kitus tarptautinius standartus, ar nacionalines taisykles, ar standartus, arba kitus techninius reikalavimus, visų pirma specifikacijas, susijusias su alternatyviais metodais ir kriterijais dėl žiebtuvėlių apsaugos nuo vaikų nustatymo, galima pripažinti lygiaverčiais šiame sprendime nustatytam apsaugos nuo vaikų reikalavimui. Šioje straipsnio dalyje nurodyti sprendimai bus priimami remiantis Direktyvos 2001/95/EB 15 straipsnio 2 dalimi.

4.   Vykdydama Direktyvos 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos 10 straipsnyje numatytą veiklą Komisija dar nepasibaigus terminui, iki kurio valstybės narės turi įgyvendinti šį sprendimą, nustato gaires siekdama palengvinti praktinį sprendimo taikymą.

7 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2006 m. gegužės 11 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

(2)  OL C 100, 2004 4 24, p. 20.

(3)  OL L 171, 1999 7 7, p. 12.