dėl transeuropinių paprastųjų geležinkelių posistemio „Riedmenys: triukšmas“ techninių sąveikos specifikacijų

atsižvelgdama į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, minėtos Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalyje, posistemio „triukšmas“ techninės sąveikos specifikacijos (toliau – „triukšmas“) yra tokios, kokios yra pateiktos šio sprendimo priede.

TSS išsamiai taikomos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos, apibrėžtos Direktyvos 2001/16/EB I priede, riedmenims.

TSS apima du etapus, nurodytus priedo 7 skyriuje. Nepažeisdama 7 skyriuje numatyto įprastinio taisymo mechanizmo, Komisija ne vėliau kaip po septynerių metų nuo šio sprendimo taikymo pradžios, Direktyvos 96/48/EB 21 straipsniu įsteigtam komitetui pateikia ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą dėl priedo 7.2 skirsnio pataisymo.

Kai susitarimuose yra reikalavimas dėl skleidžiamo triukšmo dydžių, valstybės narės apie tokius susitarimus praneša Komisijai per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo. Pranešama apie šiuos susitarimų tipus:

Sprendimo 2004/446/EC nuostatos dėl pagrindinių transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos pagrindinių parametrų nebetaikomos nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas.

Šis sprendimas pradedamas taikyti po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo dienos.

PRIEDAS

Transeuropinių paprastųjų geležinkelių posistemio „Riedmenys: triukšmas“ techninės sąveikos specifikacijos

ĮŽANGA

1.1.	TECHNINĖ TAIKYMO SRITIS

1.2.	GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

1.3.	ŠIOS TSS TURINYS

2.	POSISTEMIO APIBRĖŽTIS (TAIKYMO SRITIS)

2.1.	POSISTEMIO APIBRĖŽTIS

2.2.	POSISTEMIO SĄSAJOS

3.	PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.1.	BENDROJI DALIS

3.2.	PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.3.	BENDRIEJI PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.3.1.1.

Aplinkosauga

3.4.	SU KONKREČIAIS RIEDMENŲ POSISTEMIO PAGRINDINIAIS REIKALAVIMAIS SUSIJĘ ASPEKTAI

4.	POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1.

ĮŽANGA

4.2.	FUNKCINĖS IR TECHNINĖS POSISTEMIO SPECIFIKACIJOS

4.2.1.

Prekinių vagonų keliamas triukšmas

4.2.1.1.

Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo ribos

4.2.1.2.

Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos

4.2.2.

Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamas triukšmas

4.2.2.1.

Įžanga

4.2.2.2.

Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos

4.2.2.3.

Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmo ribos

4.2.2.4.

Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo ribos

4.2.3.

Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir savaeigių drezinų viduje keliamas triukšmas

4.3.	FUNKCINĖS IR TECHNINĖS SĄSAJŲ SPECIFIKACIJOS

4.3.1.

Paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemis

4.3.2.

Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų posistemiai

4.4.	EKSPLOATACIJOS TAISYKLĖS

4.5.	PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS

4.6.	PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS

4.7.	SVEIKATOS IR SAUGOS SĄLYGOS

4.8.	INFRASTRUKTŪROS IR RIEDMENŲ REGISTRAI

4.8.1.

Infrastruktūros registras

4.8.2.

Riedmenų registras

5.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.	APIBRĖŽTIS

6.	SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKROS

6.1.	SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS NETAIKOMA

6.2.	RIEDMENŲ POSISTEMIO RIEDMENŲ KELIAMO TRIUKŠMO ASPEKTAS

6.2.1.

Vertinimo procedūros

6.2.2.

Moduliai

6.2.3.

Riedmenų posistemio triukšmo aspektas

7.	ĮGYVENDINIMAS

7.1.	BENDROJI DALIS

7.2.	TSS PERSVARSTYMAS

7.3.

...

7.4.

...

7.5.	ŠIOS TSS TAIKYMAS NAUJIEMS RIEDMENIMS

7.5.1.

Pereinamasis laikotarpis išorinio triukšmo reikalavimams

7.5.2.

Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas

7.5.3.

Triukšmas mašinisto kabinoje

7.5.4.

Išimtys, taikomos nacionaliniams, dvišaliams, daugiašaliams arba daugianacionaliniams susitarimams

7.5.4.1.

Galiojantys susitarimai

7.5.4.2.

Būsimi susitarimai arba galiojančių susitarimų pakeitimai

7.6.	ŠIOS TSS TAIKYMAS ESAMIEMS RIEDMENIMS

7.6.1.

Esamų prekinių vagonų atnaujinimas arba modernizavimas

7.6.2.

Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų atnaujinimas arba modernizavimas

7.7.	SPECIFINIAI ATVEJAI

7.7.1.

Įžanga

7.7.2.

Specifinių atvejų sąrašas

7.7.2.1.

Stovinčio riedmens keliamo triukšmo riba, „taikytina griežtai tik JK ir Airijos tinkle“

7.7.2.2.

Suomija

7.7.2.3.

Iš vietos pajudančio riedmens keliamo triukšmo ribos, „taikytina griežtai tik JK ir Airijos tinkle“

7.7.2.4.

Pravažiuojančių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribos, taikomos Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

7.7.2.5.

Specifinis Graikijai skirtas atvejis

7.7.2.6.

...

A PRIEDAS:

MATAVIMO SĄLYGOS

A.1.	NUOKRYPIAI NUO PREN ISO 3095: 2001

A.1.1.

STOVINČIO RIEDMENS KELIAMAS TRIUKŠMAS

A.1.2.

IŠ VIETOS PAJUDANČIO RIEDMENS KELIAMAS TRIUKŠMAS

A.1.3.

PRAVAŽIUOJANČIO RIEDMENS KELIAMAS TRIUKŠMAS

A.1.4.

PRAVAŽIUOJANČIO RIEDMENS KELIAMAS TRIUKŠMAS ETALONINIAME BĖGIŲ KELYJE

A.2.	ETALONINIŲ BĖGIŲ KELIŲ DINAMIKOS APIBŪDINIMAS

A.2.1.

MATAVIMO PROCEDŪRA

A.2.2.

MATAVIMO SISTEMA

A.2.3.

DUOMENŲ APDOROJIMAS

A.2.4.

BANDYMO PROTOKOLAS

B PRIEDAS:

POSISTEMIŲ EB PATIKROS MODULIAI – TRIUKŠMO ASPEKTAS

B.1.	SB MODULIS: TIPO TIKRINIMAS

B.2.	SD MODULIS: GAMYBOS KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA

B.3.	SF MODULIS: PRODUKTO PATIKRA

B.4.	SH2 MODULIS: VISIŠKO KOKYBĖS VALDYMO SISTEMA SU PROJEKTO PATIKRA

TRANSEUROPINĖ PAPRASTŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMA

Techninė sąveikos specifikacija

Posistemis: paprastieji riedmenys

Taikymo sritis: triukšmas

Aspektas: prekinių vagonų, lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamas triukšmas

1 ĮŽANGA

1.1 Techninė taikymo sritis

Ši TSS taikoma riedmenų posistemiui, nurodytam Direktyvos 2001/16/EB II priedo 1 punkto sąraše.

Daugiau informacijos apie riedmenų posistemį yra pateikta 2 skyriuje.

Ši TSS taikoma prekinių vagonų, lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamam triukšmui.

1.2 Geografinė taikymo sritis

Geografinė šios TSS taikymo sritis – tai transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kaip aprašyta Direktyvos 2001/16/EB I priede.

1.3 Šios TSS turinys

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 3 dalį ši TSS:

(a)	nurodo numatomą jos taikymo sritį (tinklo arba riedmenų dalis, nurodyta direktyvos I priede; posistemis arba posistemio dalis, nurodyta direktyvos II priede) – 2 skyrius;

(b)	nustato kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų pagrindinius reikalavimus, palyginti su kitais posistemiais, – 3 skyrius;

(c)

nustato funkcines ir technines specifikacijas, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos, palyginti su kitais posistemiais. Jei būtina, šios specifikacijos gali skirtis atsižvelgiant į posistemio paskirtį, pavyzdžiui, atsižvelgiant į linijos, mazgo ir (arba) riedmenų kategorijas, numatytas direktyvos I priede, – 4 skyrius.

(d)	nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini sąveikai transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti, – 5 skyrius;

(e)

nurodo kiekvienu atitinkamu atveju taikomas atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūras. Tai visų pirma apima Sprendime 93/465/EB nustatytus modulius arba tam tikrais atvejais – specialiąsias procedūras, vykdytinas norint įvertinti sudedamųjų sąveikos dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ir posistemių EB patikrą, – 6 skyrius;

(f)	nurodo TSS įgyvendinimo strategiją. Visų pirma būtina nurodyti etapų, kurie turi būti įgyvendinti siekiant palaipsniui pereiti nuo esamos prie galutinės būklės, kai TSS laikymasis bus norma, – 7 skyrius;

(g)	nurodo atitinkamo personalo profesines kvalifikacijas bei sveikatos ir saugos darbe sąlygas, reikalingas atitinkamam posistemiui eksploatuoti ir prižiūrėti bei TSS įgyvendinti, – 4 skyrius.

Be to, pagal 5 straipsnio 5 dalį gali būti numatyti kiekvienos TSS specifiniai atvejai; jie yra aprašyti 7 skyriuje.

Galiausiai šios TSS 4 skyriuje taip pat yra pateikiamos pirma 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytai konkrečiai taikymo sričiai skirtos eksploatacijos ir priežiūros taisyklės.

2 POSISTEMIO APIBRĖŽTIS (TAIKYMO SRITIS)

2.1 Posistemio apibrėžtis

Riedmenims, kuriems taikoma ši TSS, priskiriami lokomotyvai, riedmenys, prekiniai vagonai ir keleiviniai vagonai, kurie gali važiuoti visu transeuropinio paprastųjų geležinkelių tinklu arba jo dalimi. Prie prekinių vagonų priskiriami ir sunkvežimiams vežti skirti riedmenys.

Šie riedmenys apima tarptautiniam susisiekimui ir tik nacionaliniam (konkrečiam) susisiekimui skirtus riedmenis, deramai atsižvelgiant į riedmenų naudojimą vietiniam, regioniniam ar tolimajam susisiekimui.

Riedmenų triukšmo posistemio TSS apima stovinčių, iš vietos pajudančių, pravažiuojančių paprastųjų riedmenų keliamo triukšmo ir triukšmo jų mašinistų kabinose ribas.

2.2 Posistemio sąsajos

Ši triukšmo TSS turi sąsajas su:

—

Prekinių vagonų posistemiu, kurio TSS pagal Direktyvos 2001/16/EB 23 straipsnio 1 dalies a punktą priklauso pirmumo tvarka priimamų TSS grupei, dėl:

—	pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo,

—	stovinčio riedmens keliamo triukšmo.

—

Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų posistemiais, kurių TSS pagal Direktyvos 2001/16/EB 23 straipsnio 1 dalies b punktą nepriklauso pirmumo tvarka priimamų TSS grupei ir dar nėra parengti, dėl:

—	stovinčio riedmens keliamo triukšmo,

—	iš vietos pajudančio riedmens keliamo triukšmo,

—	pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo,

—	tam tikrais atvejais – triukšmo mašinisto kabinoje.

3 PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

3.1 Bendroji dalis

Pagal šios TSS taikymo sritį, atitinkamų pagrindinių reikalavimų, nurodytų šios TSS 3 skyriuje, įvykdymą užtikrins 4 skyriuje aprašytų posistemio specifikacijų atitiktis, kurią įrodys teigiamas posistemio patikros vertinimo rezultatas, kaip aprašyta 6 skyriuje.

Vis dėlto, jei daliai pagrindinių reikalavimų taikomos nacionalinės taisyklės dėl:

—	TSS paskelbtų nebaigtais nagrinėti ir atidėtais klausimų,

—	pagal Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnį nukrypti leidžiančios nuostatos,

—	atvejų, aprašytų šios TSS 7.6 skirsnyje,

atitinkamas atitikties vertinimas atliekamas laikantis procedūrų, už kurias atsako atitinkama valstybė narė.

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 4 straipsnio 1 dalį transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sudedamosios sąveikos dalys, įskaitant sąsajas, atitinka atitinkamus direktyvos III priede nurodytus pagrindinius reikalavimus.

3.2 Pagrindiniai reikalavimai

Numatomi šie pagrindiniai reikalavimai:

—

saugos,

—	patikimumo ir prieinamumo,

—	sveikatos,

—	aplinkosaugos,

—	techninio suderinamumo.

Šie reikalavimai apima bendruosius ir konkrečius kiekvieno posistemio reikalavimus.

3.3 Bendrieji pagrindiniai reikalavimai

3.3.1. Aplinkosauga

Direktyvos 2001/16/EB III priedo 1.4.4 punkte numatytas pagrindinis reikalavimas: eksploatuojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą turi būti laikomasi galiojančių akustinės taršos taisyklių.

Pagrindinis reikalavimas dėl riedmenų posistemio riedmenų keliamo triukšmo yra numatytas šių poskyrių specifikacijoje:

—	pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.1 ir 4.2.2.4 pagrindinis parametras),

—	stovinčio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.2 ir 4.2.2.2 pagrindinis parametras),

—	iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.3 pagrindinis parametras),

—	triukšmas lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir savaeigių drezinų viduje (4.2.3 pagrindinis parametras).

3.4 Su konkrečiais riedmenų posistemio pagrindiniais reikalavimais susiję aspektai

Konkretūs riedmenų posistemio pagrindiniai reikalavimai nėra svarbūs riedmenų keliamam triukšmui.

4 POSISTEMIO APIBŪDINIMAS

4.1 Įžanga

Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB ir kurios dalis yra riedmenų posistemis, yra integruota sistema, kurios darna turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio specifikacijų nuoseklumas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei eksploatacijos ir priežiūros taisyklių nuoseklumas.

Atsižvelgiant į visus taikomus pagrindinius reikalavimus, riedmenų posistemio riedmenų keliamas triukšmas yra apibūdintas šiame 4 skyriuje.

Ši TSS yra taikoma naujoms transporto priemonėms ir atnaujintiems arba modernizuotiems riedmenims, jei to reikalaujama pagal 7.2 skyriaus nuostatas.

Šios TSS 4.2 skirsnis yra taikomas tik pradedant eksploatuoti riedmenis pagal Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 1 arba 3 dalį.

4.2 Funkcinės ir techninės posistemio specifikacijos

Atsižvelgiant į 3 skyriuje nurodytus pagrindinius reikalavimus, riedmenų posistemio riedmenų keliamo triukšmo funkcinės ir techninės specifikacijos yra tokios:

—	stovinčio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.2 ir 4.2.2.2 pagrindiniai parametrai),

—	iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas (4.2.2.3 pagrindinis parametras),

—	pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.1 ir 4.2.2.4 pagrindiniai parametrai),

—	triukšmas lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir savaeigių drezinų viduje (4.2.3 pagrindinis parametras).

Į kitą vietą pervažiuojanti infrastruktūros priežiūros technika turi būti laikoma lokomotyvais, tačiau tokia dirbanti technika neturi atitikti šios TSS.

4.2.1 Prekinių vagonų keliamas triukšmas

Prekinių vagonų keliamas triukšmas skirstomas į pravažiuojančio ir stovinčio vagono keliamą triukšmą.

Pravažiuojančio prekinio vagono keliamam triukšmui daug įtakos turi jo riedėjimo triukšmas (rato ir geležinkelio sąlyčio triukšmas), kuris yra greičio funkcija.

Patį riedėjimo triukšmą sukelia bendras rato ir geležinkelio nelygumas ir bėgių kelio bei rato sistemos dinaminė elgsena.

Pravažiuojančio riedmens keliamą triukšmą apibūdinančių parametrų visumą sudaro:

—	garso slėgio lygis pagal triukšmą matavimo metodą,

—	mikrofono padėtis,

—	vagono greitis,

—	geležinkelio nelygumas,

—	bėgių kelio dinaminė elgsena ir skleidžiamas triukšmas.

Stovinčio prekinio vagono keliamas triukšmas bus svarbus tik tuomet, jei vagone yra įrengti pagalbiniai įrenginiai, tokie kaip varikliai, generatoriai, aušinimo sistemos. Tai dažniausiai taikoma vagonams-šaldytuvams.

Stovinčio riedmens keliamą triukšmą apibūdinančių parametrų visumą sudaro:

—	garso slėgio lygis pagal nustatytą matavimo metodą ir mikrofono padėtį,

—	eksploatavimo sąlygos.

4.2.1.1 Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo ribos

Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo rodiklis yra A svertinis ekvivalentinis ištisinis garso slėgio lygis LpAeq, Tp, nustatomas riedmeniui pravažiuojant 7,5 m atstumu nuo bėgių kelio vidurio linijos, 1,2 m virš bėgių. Nustatoma remiantis prEN ISO 3095: 2001, išskyrus tai, kad etaloninis bėgių kelias turi atitikti A1.4 priede nurodytus reikalavimus. Etaloninis bėgių kelias suteikiamas nediskriminuojant.

Pravažiuojančių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribinės reikšmės LpAeq, Tp pirma nurodytomis sąlygomis yra pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė

Pravažiuojančių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribinės reikšmės L pAeq, Tp

Vagonai	LpAeq, Tp
Nauji vagonai, kurių vidutinis ašių skaičius sekcijos ilgiui (apl) yra iki 0,15 m-1 esant 80 km/h greičiui	< = 82 dB(A)
Atnaujinti arba modernizuoti vagonai pagal Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 3 dalį, kurių vidutinis ašių skaičius sekcijos ilgiui (apl) yra iki 0,15 m-1 esant 80 km/h greičiui	< = 84 dB(A)
Nauji vagonai, kurių vidutinis ašių skaičius sekcijos ilgiui (apl) yra nuo 0,15 m-1 iki 0,275 m-1 esant 80 km/h greičiui	< = 83 dB(A)
Atnaujinti arba modernizuoti vagonai Direktyvos 2001/16/EB pagal 14 straipsnio 3 dalį, kurių vidutinis ašių skaičius sekcijos ilgiui (apl) yra nuo 0,15 m-1 iki 0,275 m-1 esant 80 km/h greičiui	< = 85 dB(A)
Nauji vagonai, kurių vidutinis ašių skaičius sekcijos ilgiui (apl) yra nuo 0,275 m-1 esant 80 km/h greičiui	< = 85 dB(A)
Atnaujinti arba modernizuoti vagonai pagal Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 3 dalį, kurių vidutinis ašių skaičius sekcijos ilgiui (apl) yra nuo 0,275 m-1 esant 80 km/h greičiui	< = 87 dB(A)

Apl - ašių skaičius, padalytas iš ilgio virš buferių.

Pravažiuojančio traukinio keliamas triukšmas matuojamas esant 80 km/h ir didžiausiam greičiui, bet mažesniam negu 190 km/h. Lyginamos vertės iki ribų (žr. 1 lentelę) – tai didžiausia vertė, nustatyta esant 80 km/h greičiui, ir vertė, nustatyta esant didžiausiam greičiui, bet perskaičiuota 80 km/h pagal formulę LpAeq, Tp(80 km/h) = LpAeq, Tp(v)-30*log (v/80 km/h). Kiti prEN ISO 3095: 2001 paminėti greičiai nenagrinėjami.

4.2.1.2 Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos

Stovinčio riedmens keliamas triukšmas turi būti apibūdintas nurodant A svertinį ekvivalentinį ištisinio garso slėgio lygį LpAeq, T pagal prEN ISO 3095: 2001 7.5 skyrių ir A priede nurodytus nuokrypius. Stovinčių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribinė reikšmė 7,5 m atstumu nuo bėgių kelio vidurio linijos ir 1,2 m virš viršutinio bėgių paviršiaus yra pateikta 2 lentelėje. Garso slėgio lygio rodiklis yra LpAeq, T.

2 lentelė

Stovinčių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribinė reikšmė LpAeq, T

Vagonai	LpAeq, T
Visi prekiniai vagonai	< = 65 dB(A)

Nurodytas stovinčio riedmens keliamo triukšmo lygis yra visų matavimo taškuose, apibrėžtuose šios TSS A 1.1 priede, nustatytų verčių energijos vidurkis.

4.2.2 Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamas triukšmas

4.2.2.1 Įžanga

Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamas triukšmas skirstomas į stovinčio, iš vietos pajudančio ir pravažiuojančio riedmens keliamą triukšmą. Taip pat atsižvelgiama į triukšmą mašinisto kabinoje.

Stovinčio riedmens keliamam triukšmui daug įtakos turi pagalbinė įranga, tokia kaip aušinimo, oro kondicionavimo sistemos ir kompresoriai.

Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas – tai visų traukos komponentų, tokių kaip dyzeliniai varikliai ir aušinimo ventiliatoriai, pagalbinės įrangos ir kartais – rato čiuožimo keliamas triukšmas.

Pravažiuojančio riedmens keliamam triukšmui daug įtakos turi riedėjimo triukšmas, susijęs su rato ir geležinkelio sąveika, kuri yra greičio funkcija.

Patį riedėjimo triukšmą sukelia bendras rato ir geležinkelio nelygumas ir bėgių kelio bei aširačio dinaminė elgsena.

Esant mažesniam greičiui pagalbinės įrangos ir traukos įrangos triukšmas taip pat yra gana didelis.

Keliamo triukšmo lygį apibūdina:

—	garso slėgio lygis pagal nustatytą matavimo metodą,

—	mikrofono padėtis,

—	vagono greitis,

—	geležinkelio nelygumas,

—	dinaminė bėgių kelio elgsena ir jo skleidžiamas triukšmas.

Stovinčio riedmens keliamą triukšmą apibūdinančių parametrų visumą sudaro:

—	garso slėgio lygis pagal nustatytą matavimo metodą ir mikrofono padėtis,

—	eksploatavimo sąlygos.

Po kelis sukabinti riedmenys – tai pastovūs traukinių sąstatai, sudaryti iš paskirstytos traukos arba su vieno ar kelių paskirtųjų lokomotyvų ir keleivinių vagonų. Po kelis sukabinti elektriniai traukos riedmenys žymimi santrumpa „EMU“, o po kelis sukabinti dyzeliniai traukos riedmenys žymimi santrumpa „DMU“. Šioje TSS formuluotė „dyzelinis“ arba „dyzelinis variklis“ apima visas vidaus degimo variklio formas, naudojamas traukai. Neišardomi traukiniai, kuriuos sudaro du lokomotyvai ir keleiviniai vagonai, negali būti laikomi po kelis sukabintais riedmenimis, jei lokomotyvas gali būti eksploatuojamas įvairių formuočių traukiniuose.

4.2.2.2 Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos

Stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos yra nustatomos 7,5 m atstumu nuo bėgių kelio vidurio linijos, 1,2 m virš viršutinio bėgių paviršiaus. Matavimo sąlygos yra nustatomos standartu prEN ISO 3095:2001, atsižvelgiant į nuokrypius, nurodytus A priede. Garso slėgio lygio rodiklis yra LpAeq, T. Transporto priemonės triukšmo emisijos ribinės reikšmės pirma nurodytomis sąlygomis yra pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė

Stovinčių elektrinių ir dyzelinių lokomotyvų, EMU, DMU ir keleivinių vagonų keliamo triukšmo ribinės reikšmės LpAeq, T

Transporto priemonės	LpAeq, T
Elektriniai lokomotyvai	75
Dyzeliniai lokomotyvai	75
EMU	68
DMU	73
Keleiviniai vagonai	65

Nurodytas stovinčio riedmens keliamo triukšmo lygis yra visų matavimo taškuose, apibrėžtuose šios TSS A 1.1 priede, nustatytų verčių energijos vidurkis.

4.2.2.3 Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmo ribos

Iš vietos pajudančio riedmens keliamo triukšmo ribos yra nustatomos 7,5 m atstumu nuo bėgių kelio vidurio linijos, 1,2 m virš viršutinio bėgių paviršiaus. Matavimo sąlygos yra nustatomos standartu prEN ISO 3095:2001, atsižvelgiant į nuokrypius, nurodytus A1.2 priede. Garso lygio rodiklis – LpAFmax. Iš vietos pajudančių transporto priemonių keliamo triukšmo ribinės reikšmės pirma nurodytomis sąlygomis yra pateiktos 4 lentelėje.

4 lentelė

Iš vietos pajudančių elektrinių ir dyzelinių lokomotyvų, EMU, DMU keliamo triukšmo ribinės reikšmės LpAFmax.

Transporto priemonė	LpAFmax
Elektriniai lokomotyvai P < 4 500 KW ties ratlankiu	82
Elektriniai lokomotyvai P >/= 4 500 KW ties ratlankiu	85
Dyzeliniai lokomotyvai P < 2 000 KW ties ašimi	86
Dyzeliniai lokomotyvai P >/= 2 000 KW ties ašimi	89
EMU	82
DMU P < 500 kW/variklis	83
DMU P >/= 500 kW/variklis	85

4.2.2.4 Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo ribos

Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo ribos yra nustatomos 7,5 m atstumu nuo etaloninio bėgių kelio vidurio linijos, 1,2 m virš viršutinio bėgių paviršiaus transporto priemonės greičiui esant 80 km/h. A svertinio ekvivalentinio nuolatinio garso lygio rodiklis yra LpAeq, Tp.

Matavimai atliekami vadovaujantis prEN ISO 3095:2001, atsižvelgiant į nuokrypius, nurodytus A1.3 ir A1.4 prieduose. Etaloninis bėgių kelias suteikiamas nediskriminuojant.

Pravažiuojančio traukinio keliamas triukšmas yra matuojamas esant 80 km/h ir didžiausiam greičiui, tačiau mažesniam negu 190 km/h. Matavimai nėra atliekami esant kitiems prEN ISO 3095: 200 nurodytiems greičiams. Su ribomis (žr. 5 lentelę) turi būti lyginama didesnioji iš šių verčių: vertė, nustatyta esant 80 km/h greičiui, arba vertė, nustatyta esant didžiausiam greičiui, tačiau perskaičiuota 80 km/h pagal šią lygybę.

LpAeq, Tp(80 km/h) = LpAeq, Tp(v)-30*log (v/80 km/h).

Elektrinių ir dyzelinių lokomotyvų, EMU, DMU ir keleivinių vagonų triukšmo emisijos ribinės reikšmės pirma nurodytomis sąlygomis yra pateiktos 5 lentelėje.

5 lentelė

Pravažiuojančių elektrinių ir dyzelinių lokomotyvų, EMU, DMU ir keleivinių vagonų keliamo triukšmo ribinės reikšmės LpAeq, Tp

Transporto priemonė	LpAeq, Tp @ 7,5 m
Elektriniai lokomotyvai	85
Dyzeliniai lokomotyvai	85
EMU	81
DMU	82
Keleivinių vagonų	80

4.2.3 Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir savaeigių drezinų viduje keliamas triukšmas

Triukšmo lygis keleivinėse transporto priemonėse nėra laikomas pagrindiniu parametru. Tačiau triukšmo lygis mašinisto kabinoje yra svarbus. Triukšmo lygis kabinoje turi būti kuo mažesnis, apribojant triukšmą ties šaltiniu ir tinkamomis papildomomis priemonėmis (garso izoliacija, garso sugertis). Ribinės reikšmės yra nurodytos 6 lentelėje.

6 lentelė

Triukšmo elektrinių ir dyzelinių lokomotyvų, EMU, DMU ir savaeigių drezinų mašinisto kabinoje ribinės reikšmės LpAeq, T

Triukšmas mašinisto kabinoje

LpAeq, T

Matavimo trukmė T

Riedmeniui stovint

(išorinių girdimųjų įspėjamųjų signalų metu, esant didžiausiam sirenos garso slėgiui, tačiau mažesniam negu 125 dB(A) 5 m prieš transporto priemonę 1,6 m virš bėgio galvutės)

3 s

Esant didžiausiam greičiui, taikoma mažesniam negu 190 km/h greičiui

(atviroje vietovėje be įspėjamųjų signalų kabinoje ir įspėjamųjų signalų išorėje)

1 min

Matavimai atliekami tokiomis sąlygomis:

—	durys ir langai turi būti uždaryti,

—	traukiami svoriai turi būti lygūs ne mažiau kaip dviem trečdaliam leidžiamos vertės.

Atliekant matavimus esant didžiausiam greičiui, mikrofonas dedamas mašinisto ausies aukštyje (mašinistui sėdint) horizontalios plokštumos nuo priekinio lango stiklo iki galinės kabinos sienos centre.

Atliekant sirenos poveikio matavimus, naudojami 8 lygiais tarpais 25 cm spinduliu aplink mašinisto galvą (mašinistui sėdint) horizontalioje plokštumoje padėti mikrofonai. 8 verčių aritmetinis vidurkis lyginamas su riba.

Ši lentelė taikoma mašinisto kabinoms. Bet kuriuo atveju geležinkelio įmonės ir jų personalas turi taikyti 2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatai ir saugai taikomų reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojų atžvilgiu, tačiau Direktyvos 2003/10/EB laikymasis nėra susijęs su riedmenų su mašinisto kabina (-omis) EB patikra.

4.3 Funkcinės ir techninės sąsajų specifikacijos

4.3.1 Paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemis

Į šios TSS prekinių vagonų keliamo triukšmo ribas atsižvelgiama kaip į Paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.4 (Stabdymas) skyriuje nurodytą projektavimo parametrą ir kaip į 6.2 skyriuje (Paprastųjų geležinkelių riedmenų posistemio prekiniai vagonai) nurodytą posistemio tvirtinimo dalį.

4.3.2 Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų posistemiai

Šios TSS dar neparengtos. Dėl lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamo triukšmo, jų konstrukcija turi atitikti šių TSS 4 skyriuje (Posistemio apibūdinimas) nurodytas ribas.

4.4 Eksploatacijos taisyklės

Atsižvelgiant į 3 skyriuje nurodytus pagrindinius reikalavimus, nėra specialiųjų riedmenų posistemiui taikomų eksploatacijos taisyklių dėl riedmenų keliamo triukšmo.

4.5 Priežiūros taisyklės

—	Rato ir geležinkelio sąlyčio parametrai (rato profilis),

—	rato defektai (rato plokštumos, neapvalumas).

Žr. Priežiūros bylą, nurodytą Paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS 4.2.8 skyriuje.

4.6 Profesinės kvalifikacijos

Be galiojančių Europos ir nacionalinių teisės aktų, suderintų su Europos teisės aktais dėl profesinių kvalifikacijų, kitų reikalavimų nėra.

4.7 Sveikatos ir saugos sąlygos

Mažesniąsias poveikio veikimo vertes, nustatytas Direktyvos 2003/10/EB (Septynioliktosios atskirosios direktyvos, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) 3 straipsnyje, atitinka šioje specifikacijoje pateiktos triukšmo mašinistų kabinoje ribos:

—	didžiausias vertes,

—	ir paprastai vidutines vertes tipinėmis darbo sąlygomis.

4.8 Infrastruktūros ir riedmenų registrai

4.8.1 Infrastruktūros registras

Šiai TSS netaikoma.

4.8.2 Riedmenų registras

Į riedmenų registrą įtraukiama tokia informacija apie riedmenų keliamo triukšmo aspektą:

—	pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.1 ir 4.2.2.4 pagrindiniai parametrai),

—	stovinčio riedmens keliamas triukšmas (4.2.1.2 ir 4.2.2.2 pagrindiniai parametrai),

—	iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas (4.2.2.3 pagrindiniai parametrai),

—	triukšmas mašinisto kabinoje.

5 SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1 Apibrėžtis

Pagal Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio d dalį sąveikos sudedamosios dalys – „tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.

Šioje TSS nurodytų sąveikos sudedamųjų dalių nėra.

6 SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKROS

6.1 Sąveikos sudedamosios dalys

Netaikoma.

6.2 Riedmenų posistemio riedmenų keliamo triukšmo aspektas

6.2.1 Vertinimo procedūros

Perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga atlieka EB patikrą pagal Direktyvos 2001/16/EB VI priedą.

Vadovaudamasi Direktyvos 2001/16/EB 18 straipsnio 1 dalimi ir V priedu, perkančioji organizacija parengia riedmenų posistemio, įskaitant triukšmo aspektą, patikros EB deklaraciją.

6.2.2 Moduliai

Triukšmo reikalavimų, kaip nurodyta 4 skyriuje, patikros procedūrai atlikti perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas gali pasirinkti šiuos modulius:

—

tipo tikrinimo procedūrą (SB modulis) projektavimo ir parengiamajam etapui ir su ta procedūra kartu taikyti:

—	gamybos kokybės valdymo sistemos procedūrą (SD modulis),

—	arba produkto patikros procedūrą (SF modulis);

—	arba visiško kokybės valdymo sistemą su projekto tikrinimo procedūra (SH2 modulis).

Šie moduliai yra aprašyti šios TSS B priede.

Prekinių vagonų triukšmo reikalavimų atitikties vertinimas gali būti atliekamas tuo pat metu, kaip ir kitų prekinių vagonų reikalavimų patikros procedūros, nurodytos paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS.

SD modulis gali būti pasirinktas tik jei perkančioji organizacija arba, jei dalyvauja, pagrindiniai rangovai gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymams taiko kokybės valdymo sistemą, patvirtintą ir ištirtą jos (jų) pasirinktos notifikuotosios įstaigos.

SH2 modulis gali būti pasirinktas tik jei perkančioji organizacija arba, jei dalyvauja, pagrindiniai rangovai projektui, gamybai, galutinio produkto apžiūrai ir bandymams taiko kokybės valdymo sistemą, patvirtintą ir ištirtą jos (jų) pasirinktos notifikuotosios įstaigos.

Norint naudoti modulius, yra atsižvelgiama į šiuos papildomus faktus:

—	projektavimo etapas: projektas turi būti išnagrinėtas pagal SB modulio 4.3 skyrių,

—

gamybos etapas: gamybos etapui taikant SD, SF ir SH2 modulius užtikrinama transporto priemonių atitiktis patvirtintam tipui, kaip aprašyta tipo patikros sertifikate. Visų pirma juos taikant įrodoma, kad jos yra pagamintos ir surinktos iš tų pačių sudedamųjų dalių ir taikant tuos pačius techninius sprendimus, kaip ir patvirtintas tipas.

6.2.3 Riedmenų posistemio triukšmo aspektas

Riedmenų posistemio triukšmo, keliamo prekinių vagonų, lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų, aspekto patikra atliekama pagal šį skyrių.

EB patikros procedūros: šios TSS A priedas.

Specifikacijų sąrašas, bandymų procedūrų aprašymas:

—	A1 Matavimo sąlygos, nuokrypiai nuo prEN ISO 3095:2001,

—	A1.1 Stovinčio riedmens keliamas triukšmas,

—	A1.2 Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas,

—	A1.3 Pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas,

—	A1.4 Pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo etaloninis bėgių kelias.

7 ĮGYVENDINIMAS

7.1 Bendroji dalis

Įgyvendinant TSS turi būti atsižvelgiama į bendrą paprastųjų geležinkelių tinklo perėjimą prie visiškos sąveikos.

Siekiant sudaryti sąlygas šiam perėjimui, TSS numatyta galimybė jas taikyti etapais, palaipsniui ir įgyvendinti koordinuojant su kitomis TSS.

7.2 TSS persvarstymas

Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 6 straipsnio 3 dalį agentūra yra atsakinga už TSS svarstymą iš naujo bei atnaujinimą ir atitinkamų rekomendacijų teikimą šios direktyvos 21 straipsnyje nurodytam komitetui, kad būtų atsižvelgta į technologijos raidą ar socialinius reikalavimus. Be to, laipsniškas kitų TSS priėmimas ir persvarstymas taip pat gali turėti įtakos šiai TSS. Siūlomi šios TSS pakeitimai atidžiai svarstomi, o atnaujintos TSS bus skelbiamos periodiškai, maždaug kas 3 metai.

Bet kuriuo atveju EB sutarties 21 straipsnyje nurodytam komitetui ne vėliau kaip po 7 metų nuo šios TSS įsigaliojimo pateikia ataskaitą ir prireikus pasiūlymą dėl šių klausimų persvarstyti šią TSS:

1.	TSS įgyvendinimo vertinimą, visų pirma sąnaudas ir veiksmingumą.

2.	Pravažiuojančių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribinės reikšmės LpAeq, Tp nuolatinės kreivės, išreikštos APL (ašys ilgiui) funkcija, taikymą, jei tai netrukdo diegti techninių naujovių, visų pirma sąstatams.

Antrojo etapo pravažiuojančių vagonų, lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų keliamo triukšmo ribines vertes (žr. 7.2) pagal tikslaus triukšmo matavimo akcijų rezultatus, ypač atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas bėgių kelio, riedmenų, sąnaudų ir veiksmingumo analizės technologijas.

4.	Galimas antrojo etapo iš vietos pajudančių dyzelinių lokomotyvų ir po kelis sukabintų riedmenų keliamo triukšmo ribines vertes.

5.	Infrastruktūros įtraukimą į Triukšmo TSS taikymo sritį, derinant su Infrastruktūros TSS.

6.	Rato defektų stebėsenos schemos įtraukimą į TSS. Rato defektai daro poveikį triukšmo emisijai.

7.3 Dviejų etapų metodas

Rekomenduojama, kad jei naujus riedmenis numatoma užsakinėti dešimt metų nuo šios TSS įsigaliojimo arba eksploatuoti dvylika metų nuo šios TSS 4.2.1.1 ir 4.2.2.4 skirsnių] įsigaliojimo, ši TSS taikoma ribinę reikšmę sumažinus 5 dB(A), išskyrus DMU ir EMU. Pastarųjų keliamo triukšmo ribinė reikšmė sumažinama 2 dB(A). Tai tik rekomendacija 4.2.1.1 ir 4.2.2.4 skirsniams apsvarstyti, persvarstant TSS, kaip nurodyta 7.2 skirsnyje.

7.4 Įrangos modernizavimo programa, skirta triukšmui mažinti

Atsižvelgiant į ilgą eksploatavimo geležinkelio transporto priemonių trukmę, taip pat būtina imtis priemonių dėl esamo riedmenų parko, pirmenybę teikiant prekiniams vagonams, kad būtų skatinama per pagrįstą laikotarpį gerokai sumažinti girdimo triukšmo lygį. Komisija imsis iniciatyvos su atitinkamomis interesų grupėmis aptarti prekinių vagonų įrangos modernizavimo galimybes, kad pasiektų bendrą susitarimą su šio sektoriaus įmonėmis.

7.5 Šios TSS taikymas naujiems riedmenims

Šioje TSS pateiktos specifikacijos taikomos visiems naujiems riedmenims, įtrauktiems į šios TSS taikymo sritį.

Naujiems vagonams Paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS taip pat turi būti visiškai taikoma.

7.5.1 Pereinamasis laikotarpis išorinio triukšmo reikalavimams

24 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, prasidedančiu nuo šios TSS įsigaliojimo dienos, leidžiama taikyti 2 dB(A) aukštesnes negu nurodyta šios TSS 4 ir 7 skyriuose elektrinių, dyzelinių lokomotyvų, EMU, DMU ir keleivinių vagonų keliamo išorinio triukšmo ribas. Šis leidimas taikomas tik tuomet, jei:

—	šios TSS įsigaliojimo dieną sutartys jau yra pasirašytos arba vyksta paskutinis konkurso etapas ir šiose sutartyse yra numatyta galimybė įsigyti papildomas transporto priemones, arba

—	esamo modelio naujų riedmenų pirkimo sutartys pasirašomos šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

7.5.2 Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas

Visų iš vietos pajudančių DMU, kurių variklio galingumas didesnis negu 500 kW vienam varikliui, pradėtų eksploatuoti 5 metų pereinamuoju laikotarpiu nuo šios TSS įsigaliojimo dienos, keliamo triukšmo ribos gali būti padidintos 2 dB(A). Šis skaičius nėra pridedamas prie 7.5.1 skirsnyje numatytų 2 dB(A).

7.5.3 Triukšmas mašinisto kabinoje

Leidžiama naujų ir esamų modelių stovinčio riedmens triukšmo kabinoje įjungus išorinio įspėjamojo signalo sireną ribą padidinti 2 dB(A) pirmuosius 3 metus nuo šios TSS įsigaliojimo dienos. Tai taikoma šiais atvejais:

—	šios TSS įsigaliojimo dieną sutartys jau yra pasirašytos arba vyksta paskutinis konkurso etapas ir šiose sutartyse yra numatyta galimybė įsigyti papildomas transporto priemones, arba

—	esamo modelio naujų riedmenų pirkimo sutartys pasirašomos šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

7.5.4 Išimtys, taikomos nacionaliniams, dvišaliams, daugiašaliams arba daugianacionaliniams susitarimams

7.5.4.1 Galiojantys susitarimai

Jei susitarimuose numatyti reikalavimai dėl triukšmo, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo Komisijai praneša apie šiuos susitarimus, pagal kuriuos eksploatuojami su šios TSS taikymo sritimi susiję prekiniai vagonai, lokomotyvai, DMU, EMU ir keleiviniai vagonai:

a)	nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų, kurių reikia dėl numatomo labai specifinio arba vietinio pobūdžio susisiekimo;

b)	dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų arba saugos institucijų, kuriais užtikrinama didelio masto vietinė arba regioninė sąveika;

tarptautinius susitarimus tarp vienos ar kelių valstybių narių ir ne mažiau kaip vienos trečiosios šalies arba tarp valstybių narių geležinkelio įmonių arba infrastruktūros valdytojų ir ne mažiau kaip vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo, kuriais užtikrinama didelio masto vietinė arba regioninė sąveika.

Šių susitarimų suderinamumas su ES teisės aktais, įskaitant jų nešališkumą, ypač su šia TSS, bus įvertintas, o Komisija imsis būtinų priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, šios TSS persvarstymas, kad numatytų galimus specifinius atvejus arba pereinamojo laikotarpio priemones.

Šie susitarimai leidžiami tol, kol bus imtasi būtinų priemonių, įskaitant su šia TSS susijusius ES lygmens susitarimus su Rusijos Federacija ir visomis kitomis NVS šalimis, turinčiomis sieną su ES.

Apie RIV (skubios intervencijos transporto priemonių) susitarimą ir COTIF priemones nepranešama, nes apie jas yra žinoma.

7.5.4.2 Būsimi susitarimai arba galiojančių susitarimų pakeitimai

Ateityje sudarant susitarimus arba darant galiojančių susitarimų pakeitimus bus atsižvelgiama į ES teisės aktus, visų pirma į šią TSS. Valstybės narės Komisijai praneš apie tokius susitarimus (pakeitimus). Taikoma ta pati 7.5.4.1 skirsnyje numatyta procedūra.

7.6 Šios TSS taikymas esamiems riedmenims

7.6.1 Esamų prekinių vagonų atnaujinimas arba modernizavimas

Jei yra atnaujinamas arba modernizuojamas prekinis vagonas, valstybė narė pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 14 straipsnio 3 dalį turi nuspręsti, ar būtinas naujas leidimas pradėti jį eksploatuoti. Jei atnaujinant arba modernizuojant vagoną jame įrengiamos kompozicinės stabdžių trinkelės, tačiau vagone neatsiranda papildomų triukšmo šaltinių, neatliekant bandymų tariama, kad 4.2.1.1 skyriuje numatyti verčių reikalavimai yra įvykdyti. Jei atnaujinant arba modernizuojant vagoną jame įrengiamos sudėtinės blokuotės, tačiau vagone neatsiranda papildomų triukšmo šaltinių, neatliekant bandymų tariama, kad 4.2.1.1 skyriuje numatyti verčių reikalavimai yra įvykdyti.

Modernizavimas tik triukšmo emisijai sumažinti nėra privalomas, tačiau jei modernizavimas atliekamas dėl kitos priežasties, turi būti įrodyta, kad po atnaujinimo arba modernizavimo nepadidės pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas, palyginti su transporto priemonės charakteristika prieš atnaujinimą arba modernizavimą.

Turi būti įrodyta, kad po atnaujinimo arba modernizavimo nepadidės stovinčio riedmens keliamas triukšmas, palyginti su transporto priemonės charakteristika prieš atnaujinimą arba modernizavimą.

Tačiau jei po atnaujinimo arba modernizavimo prekiniame vagone atsiras papildomas triukšmo šaltinis, jis turi atitikti 4.2.1.2 skyriuje nurodytą ribą (stovinčio riedmens keliamas triukšmas).

Modernizuoti arba atnaujinti prekiniai vagonai, kuriems pradėti eksploatuoti reikia naujo leidimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 3 dalyje, turi atitikti Paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS reikalavimus, numatytus šios TSS 7.3 skyriaus nuostatose.

7.6.2 Lokomotyvų, po kelis sukabintų riedmenų ir keleivinių vagonų atnaujinimas arba modernizavimas

Turi būti tik įrodyta, kad atnaujinus arba modernizavus transporto priemonę triukšmas nepadidėja, palyginti su transporto priemonės veikimu prieš atnaujinimą arba modernizavimą.

7.7 Specifiniai atvejai

7.7.1 Įžanga

Specifiniais toliau nurodytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas: nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos. Laikinais atvejais rekomenduojama, kad atitinkamos valstybės narės turėtų atitikti atitinkamo posistemio reikalavimus iki 2010 m. („T1“ atvejis) - tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis).

7.7.2 Specifinių atvejų sąrašas

7.7.2.1 Stovinčio riedmens keliamo triukšmo riba, „taikytina griežtai tik JK ir Airijos tinkle“

Kategorija „P“ – nuolatinis

7 lentelė

Stovinčio DMU keliamo triukšmo ribinės reikšmės L pAeq, T

Transporto priemonės	LpAeq, T
DMU	77

7.7.2.2 Suomija

Kategorija „T“ – laikinasis

Suomijos teritorijoje 4.2.1.2 skyriuje numatytos stovinčio riedmens keliamo triukšmo ribos netaikomos vagonams, kuriuose sumontuotas dyzelinis agregatas didesnei negu 100 kW elektros energijos tiekti, kai agregatas yra naudojamas. Šiuo atveju stovinčio riedmens keliamo triukšmo riba gali būti padidinta 7 dB(A) dėl temperatūros intervalo iki –40 oC orui šalčio ir ledo sąlygomis.

7.7.2.3 Iš vietos pajudančio riedmens keliamo triukšmo ribos, „taikytina griežtai tik JK ir Airijos tinkle“

Kategorija „P“ – nuolatinis

8 lentelė

Iš vietos pajudančių elektrinių ir dyzelinių lokomotyvų, DMU keliamo triukšmo ribinės reikšmės LpAFmax

Transporto priemonė, skirta	LpAFmax
Elektriniams lokomotyvams ties ratlankiu mažiau negu 4 500 kW	84
Dyzeliniams lokomotyvams Ties ašimi mažiau negu 2 000 kW	89
DMU P < 500 kW/variklis	85

7.7.2.4 Pravažiuojančių prekinių vagonų keliamo triukšmo ribos, taikomos Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

Kategorija „T1“ — laikinasis

Prekinių vagonų triukšmo emisijos ribos negalioja Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Taip yra dėl saugos aspektų Šiaurės Europos žiemos sąlygomis. Šis specifinis atvejis galioja tol, kol kompozicinių stabdžių trinkelių funkcijų specifikacija ir vertinimo metodas bus įtrauktas į pakeistą paprastųjų geležinkelių riedmenų TSS redakciją.

Tai nedraudžia prekinių vagonų iš kitų valstybių narių eksploatuoti Šiaurės Europos ir Baltijos valstybėse.

7.7.2.5 Specifinis Graikijai skirtas atvejis

Kategorija „T1“ — laikinasis: 1 000 mm arba siauresnei vėžei skirti riedmenys

Esamai atskirai 1 000 mm vėžei, kuri nėra įtraukta į šios TSS taikymo sritį, taikomos nacionalinės taisyklės.

7.7.2.6 Specifinis Estijai, Latvijai ir Lietuvai skirtas atvejis

Kategorija „T1“ – laikinasis

Visų riedmenų (lokomotyvų, keleivinių vagonų, EMU ir DMU) triukšmo emisijos ribos Estijai, Latvijai ir Lietuvai netaikomos, kol bus persvarstyta ši TSS. Kol kas šiose valstybėse bus vykdomos matavimo akcijos, o persvarstant šią TSS atsižvelgiama į šių akcijų rezultatus.

A PRIEDAS

MATAVIMO SĄLYGOS

A1 NUOKRYPIAI NUO PREN ISO 3095:2001

A.1.1. Stovinčio riedmens keliamas triukšmas

Stovinčio riedmens keliamas triukšmas nustatomas pagal prEN ISO 3095:2001 taikant šiuos nuokrypius (žr. A1 lentelę).

Įprastos eksploatavimo sąlygos yra nustatomos riedmenis eksploatuojant, kai lauko temperatūra yra 20 oC. Projektinius priverstinio eksploatavimo parametrus, kad būtų imituotos 20 oC sąlygos, turi pateikti gamintojas.

A1 lentelė

Stovinčio riedmens keliamas triukšmas, nuokrypiai nuo prEN ISO 3095:2001

Punktas (prEN ISO 3095:2001)	Tema	Nuokrypis (pažymėtas paryškintu kursyvu)
6.2.3	Mikrofono padėtys, stovinčios transporto priemonės matavimai	Matuojama pagal prEN ISO 3095:2001 A priedą, A.1 paveikslą.
6.3.1	Transporto priemonės būklė	Prieš matuojant nuvalomi grotelių, filtrų ir ventiliatorių nešvarumai.
7.5.1	Bendrieji reikalavimai	Matavimo trukmė turi būti 60 s.
7.5.2	Keleiviniai vagonai, vagonai ir elektros traukos riedmenys	Veikia visa įranga, kurią galima eksploatuoti transporto priemonei stovint, tinkamais atvejais įskaitant pagrindinę traukos įrangą , bet išskyrus stabdžių oro kompresorių . Pagalbinė įranga veikia normalia apkrova.
7.5.3.1	Traukos riedmenys su vidaus degimo varikliais	Variklis, dirbantis laisva eiga, ventiliatorius, dirbantis normaliu greičiu, pagalbinė įranga, dirbanti normalia apkrova, neeksploatuojamas stabdžių oro kompresorius.
7.5.3.2	Traukos riedmenys su vidaus degimo varikliais	Šis punktas netaikomas dyzeliniams lokomotyvams ir DMU
7.5.1	Stovinčios transporto priemonės matavimai, bendrieji reikalavimai	Stovinčio riedmens keliamo triukšmo garso lygis ‐ visuose matavimo taškuose pagal prEN ISO 3095:2001 A priedo A.1 paveikslą nustatytų verčių energijos vidurkis.

A.1.2. Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas

Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas nustatomas pagal prEN ISO 3095:2001 taikant šiuos nuokrypius (žr. A2 lentelę).

Įprastos eksploatavimo sąlygos yra nustatomos, kai eksploatuojama išorinei temperatūrai esant 20 oC. Projektinius priverstinio eksploatavimo parametrus, kad būtų imituotos 20 oC sąlygos, pateikia gamintojas.

A2 lentelė

Iš vietos pajudančio riedmens keliamas triukšmas, nuokrypiai nuo prEN ISO 3095:2001

Punktas (prEN ISO 3095:2001)	Tema	Nuokrypis (pažymėtas paryškintu kursyvu)
6.1.2	Meteorologinės sąlygos	Greitėjančių transporto priemonių matavimai atliekami tik jei bėgiai yra sausi.
6.3.1	Transporto priemonės būklė	Prieš matuojant nuvalomi grotelių, filtrų ir ventiliatorių nešvarumai.
6.3.3	Durys, langai, pagalbinė įranga	Greitėjančių traukinių bandymai atliekami visai pagalbinei įrangai veikiant normalia apkrova. Į stabdžių oro kompresorių garso emisiją neatsižvelgiama.
7.3.1	Bendrieji	Bandymai turi būti atliekami esant didžiausiai traukimo jėgai, ratams nesisukant ir neslystant. Jei bandomas traukinys nėra neišardomas sąstatas, turi būti nustatyta apkrova. Tai turi būti tipinė įprasto vežimo apkrova.
7.3.2	Traukiniai su atskiru traukos riedmeniu	Greitėjančių traukinių bandymai atliekami visai pagalbinei įrangai veikiant normalia apkrova. Į stabdžių oro kompresorių garso emisiją neatsižvelgiama.

A.1.3. Pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas

Punktas (prEN ISO 3095:2001)	Tema	Nuokrypis (pažymėtas paryškintu kursyvu)
6.2	Mikrofono padėtis	Tarp eksploatuojamo bėgių kelio ir mikrofono negali būti kito bėgių kelio.
6.3.1	Transporto priemonės būklė	Prieš matuojant nuvalomi grotelių, filtrų ir ventiliatorių nešvarumai.
7.2.3	Bandymo procedūra	Naudojamas toks tachometras, kuriuo pakankamai tiksliai galima išmatuoti pravažiuojančio riedmens greitį, kai traukinio greitis yra ±3 % už nurodyto bandymo greičio intervalo ribų ir kuris turi būti tinkamai nustatytas kaip nepriklausantis intervalui ir atmestas. Mažiausias traukimo įtempis pastoviam greičiui išlaikyti išlaikomas ne trumpiau kaip 60 s prieš atliekant pravažiuojančio riedmens matavimą ir jo metu.

A.1.4. Pravažiuojančio riedmens keliamas triukšmas etaloniniame bėgių kelyje

Etaloninio bėgių kelio specifikacijos buvo išnagrinėtos tik tiek, kad būtų galima atlikti riedmenų vertinimą pagal pravažiuojančio riedmens keliamo triukšmo ribas. Šiame skirsnyje nenurodomos „normalių“ bėgių kelių, kurie nėra „etaloniniai“ bėgių keliai, projektavimo, priežiūros ar eksploatavimo sąlygos.

Etaloninis bėgių kelias tvirtinamas pagal prEN ISO 3095:2001 taikant šiuos nuokrypius.

—

Geležinkelio nelygumas yra mažesnis už ribos spektrą, kaip apibrėžta F1 paveiksle. Ši ribinė kreivė pakeičia prEN ISO 3095:2001 C priedo „Geležinkelio nelygumo ribos spektro nustatymo procedūra“ 6.4.2 punkte pateiktą specifikaciją (4 paveikslas). D priedas „Geležinkelio nelygumo matavimo specifikacijos“ yra taikomas tik D.1.2 (tiesioginio nustatymo metodas) ir D.2.1 (nelygumo duomenų apdorojimas – tiesioginis matavimas) punktams, taikant šiuos nuokrypius, ir D4 punktui (duomenų pateikimas):

Punktas

(prEN ISO 3095:2001)

Tema

Nuokrypis

(pažymėtas paryškintu kursyvu)

D.1.2.2

Tiesioginis nelygumo matavimas

Bangos ilgio dažnių juostos plotis turėtų būti ne mažiau kaip [0,003; 0,10] metro

Kreivių skaičius nelygumui apibūdinti bus pasirinktas pagal tikrąjį riedėjimo paviršių. Kreivių skaičius turėtų atitikti:

—	tikrąją sąlyčio vietą ir

—	tikrąjį riedėjimo paviršiaus („važiuojamosios juostos“) plotį taip, kad nustatant bendro nelygumo vidurkį būtų atsižvelgta tik į riedėjimo paviršiaus tikrojo pločio viduje esančias kreives.

Be šių dviejų parametrų techninio pagrindimo, taikomas Pr EN ISO 3095:2001 D.1.2.2 punktas.

D.2.1

Tiesioginis matavimas

Vienos trečiosios oktavos dažnių juostos bangos ilgio nelygumo spektrai nustatomi pagal kiekvieno neskaidomų etaloninio bėgių kelio ruožų spektro kvadratinį vidurkį.

Įrodyta, kad šių metodų, naudojamų vykdant NOEMIE projektą, rezultatai yra patikimi nustatant, ar bėgių keliai atitinka siūlomas geležinkelio nelygumo ribas. Tačiau gali būti taikomi ir kiti turimi ir įrodyti tiesioginiai metodai, kuriais galima gauti palyginamus rezultatus.

—

Etaloninio bėgių kelio (bandomo bėgių kelio) dinaminė elgsena apibūdinama vertikaliu ir horizontaliu „bėgių kelio slopinimo koeficientais (KSK)“, kuriais išmatuojamas ir įvertinamas skaičiais geležinkelio vibracijos slopinimas atstumu išilgai bėgių kelio. NOEMIE projekte taikomas matavimo metodas yra pateiktas A.2 punkte. Įrodyta, kad juo galima tinkamai išskirti bėgių kelio dinamines savybes. Jei yra įrodytas lygiavertis bėgių kelio savybių matavimo metodas, jį taip pat leidžiama taikyti. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad bandomo bėgių kelio vertikalus ir horizontalus slopinimo koeficientai yra lygiaverčiai šioje TSS nurodyto tipo bėgių kelio koeficientams, nustatomiems pagal A.2 punkte pateiktą specifikacijų sąrašą. Etaloninio bėgių kelio slopinimo koeficientai turi būti didesni už F2 paveiksle pateiktas mažesniąsias ribas.

—	Etaloninis bėgių kelias turi turėti ne mažesnę kaip 100 metrų ilgio antžeminę dalį. Bėgių kelio slopinimo koeficientai turi būti išmatuoti 40 m atstumu iš kiekvienos mikrofono vietos pusės. Nelygumas tikrinamas pagal prEN ISO 3095:2001.

F1 paveikslas

Etaloninio bėgių kelio geležinkelio nelygumo ribos spektras

F2 paveikslas

Etaloninio bėgių kelio vertikalaus ir horizontalaus slopinimo koeficientų mažesniosios ribos spektras

A2 ETALONINIŲ BĖGIŲ KELIŲ DINAMIKOS APIBŪDINIMAS

A.2.1. Matavimo procedūra

Ši procedūra turi būti sėkmingai taikoma horizontaliai ir vertikaliai kiekvieno bėgių kelio ruožo kryptims apibūdinti.

Vidurinėje geležinkelio dalyje tarp dviejų pabėgių pritvirtinami du pagreičio matuokliai (priklijuojami arba įsmeigiami) (žr. F3 paveikslą):

—	vienas pritvirtinamas vertikaliai ant išilginės geležinkelio ašies ant bėgio galvutės (geriausia) arba po geležinkelio pagrindu,

—	kitas – skersai ant išorinės bėgio galvutės plokštumos.

F3 paveikslas

Matavimo vieta geležinkelio skerspjūvyje

Išmatuotu jėgos impulsu, sukuriamu suduodant tinkamo kietumo smaigalį turinčiu kūju, kuriame yra įmontuoti matavimo prietaisai, kad būtų galima tinkamai išmatuoti jėgą ir atsakomąją jėgą dažnių intervale [50; 6 000 Hz], bėgio galvutė yra veikiama visomis kryptimis. (Didesnių dažnių intervalui reikia grūdinto plieno antgalio ir paprastai, nors ir ne visuomet, jo užtenka norint pakankama jėga suduoti smūgį mažesnių dažnių intervale. Gali prireikti atlikti papildomą matavimą smūgį suduodant minkštesniu antgaliu.)

(Perdavimo) greitėjimas (pagreičio/atsakomosios jėgos dažnio funkcija) arba mobilumas (greitis/jėga) yra matuojamas vertikalia, horizontalia ir skersine kryptimis, kai smūgis suduodamas ta pačia atitinkama kryptimi keliose vietose įvairiu atstumu išilgai geležinkelio (apibrėžta toliau). Nebūtina matuoti kryžminių sąlygų (vertikalios jėgos į horizontalią atsakomąją jėgą arba atvirkščiai). Nustatyta, kad jei matavimo pagreičio matuokliu taikomas analoginis integravimas, matavimo kokybė yra geresnė, kai yra registruojama mobilumo, o ne greitėjimo dažnio reakcijos funkcija (DRF). Taip esant mažam dažniui gaunami kokybiškesni duomenys, jei nustatoma reakcija yra labai silpna, palyginti su aukšto dažnio duomenimis, nes jis sumažina dinaminį duomenų intervalą prieš juos registruojant arba paverčiant skaitmeniniais. Turėtų būti nustatytas ne mažiau kaip 4 tinkamų impulsų DRF vidurkis. Kiekvienos matuojamos DRF kokybė (atgaminamumas, tiesiškumas ir t. t.) turėtų būti stebima naudojantis sąryšio funkcija. Tai taip pat turėtų būti registruojama.

Perdavimo DRF turėtų būti nustatomos pagal pagreičio matuoklio montavimo vietą iš visų F4 paveiksle nurodytų vietų. Matavimo vietos gali būti taip suskirstytos į grupes, tokias kaip „taško“ matavimo vieta, „artimojo lauko“ ir „tolimojo lauko“ grupė:

—	0 lygus vietos indeksas yra susietas su pirmojo pabėgio įdubos vidurio tašku. Taško DRF yra matuojamas impulsui veikiant šį tašką (iš esmės kuo arčiau šiuo taško),

—	artimojo lauko matavimai yra atliekami veikiant impulsu, pradedant nuo taško DRF, tarpais kas ketvirtį pabėgio iki 2 pabėgio įdubos galo, toliau tarpais kas pusė pabėgio iki 4 pabėgio įdubos vidurio, o toliau – ties kiekvieno pabėgio viduriu iki 8 pabėgio įdubos,

—

tolimojo lauko matavimas yra atliekamas veikiant impulsu nuo 8 pabėgio įdubos atstumo nuo pagreičio matuoklio vietos į išorę taškuose tarp pabėgių, taikant indeksus: 10, 12, 16, 20, 24, 30, 36, 42, 48, 54, 66 ir t. t., kaip pavaizduota F4 paveiksle. Matuojama turi būti tik iki taško, kuriame visų intervalo dažnių reakcija tampa labai nedidelė (palyginti su matavimo triukšmu). Tai galima padaryti naudojantis sąryšio funkcija. Geriausia, jei reakcijos lygis kiekvienoje vieno trečdalio oktavos dažnių juostoje yra ne mažiau kaip 10 dB mažesnis už tos pačios juostos lygį 0 vietoje.

F4 paveikslas

Bėgių kelio slopinimo koeficientai – sužadinimo taškų vieta

Patirtis parodė, jog rezultatai yra tokie nepastovūs, kad visas slopinimo matavimas turėtų būti kartojamas kitoje pagreičio matuoklio vietoje bėgių kelio ruože. Pakanka apie 10 metrų atstumo tarp dviejų pagreičio matuoklio vietų.

Kadangi slopinimo koeficientai yra bėgių padėklų standumo funkcija, o bėgių padėklų medžiagos paprastai labai priklauso nuo temperatūros, atliekant matavimą turėtų būti registruojama padėklų temperatūra.

A.2.2. Matavimo sistema

Kiekviena daviklių ir nustatymo sistema turėtų turėti EN ISO 17025 standarto (1) kalibravimo sertifikatą.

Visa matavimo sistema turėtų būti kalibruojama prieš kiekvieną matavimų seką ir po jų (visų pirma matavimo sistemos, nustatymo arba matavimo vietos pakeitimų atveju).

A.2.3. Duomenų apdorojimas

Bendra vibracijos sužadinto geležinkelio skleidžiamo garso galia yra geležinkelio skleidžiamo triukšmo koeficiento (skleidžiamo triukšmo efektyvumas) ir garsą skleidžiančių plotų greičio amplitudės sumos kvadratu rezultatas. Jei daroma prielaida, kad vertikalios ir horizontalios bangos geležinkelyje slopinamos proporcingai didėjančiai nuo sužadinimo taško (sąlyčio su ratu vietos) tolstant išilgai geležinkelio, A(z) ≈ A(0)e -ßz , čia β – slopinimo reakcijos amplitudės konstanta A z atstumu išilgai geležinkelio nuo sužadinimo taško. β gali būti paversta slopinimo koeficientu Δ, išreikštu dB vienam metrui – Δ = 20log10 ( e ß ) =8,686ß dB/m.

Jei A nurodo greičio reakciją, bėgių kelio keliamo garso galia yra proporcinga . Šis dydis su vertikalių arba horizontalių bangų slopinimo koeficientu yra tiesiogiai susijęs taip:

(A2.1)

Tai rodo, kaip slopinimo koeficientas yra susijęs su bėgių kelio statinio skleidžiamu triukšmu. Šis kiekvienos vienos trečiosios oktavos dažnių juostos dydis turėtų būti išreiškiamas dB/m.

Slopinimo koeficientą iš esmės galima nustatyti kaip reakcijos amplitudės grafiko nuolydį dB z atstumo atžvilgiu. Tačiau praktiškai slopinimo koeficientą geriau nustatyti tiesioginiu suminės reakcijos skaičiavimu:

(A2.2)

čia zmax – didžiausias matavimo atstumas, o sumuojami reakcijos matavimo vietų dydžiai, kur Δz – intervalas tarp pusiaukelės taškų iki matavimo vietų abipus. Intervalo matavimui zmax atlikti įtaka turėtų būti nedidelė, tačiau čia nurodoma, kad ji simetriška apie zmax .

Taigi kiekvienos vienos trečiosios oktavos dažnių juostos reakcijos vidurkio slopinimo koeficientas yra nustatomas taip:

(A2.3)

Iš to aišku, kad nesvarbu, ar A lygi greitėjimo arba mobilumo reakcijai, nes jos skiriasi tik 2πf koeficientu, kur f yra dažnis. Vienos trečiosios oktavos dažnių juostų spektro vidurkis gali būti skaičiuojamas prieš nustatant DRF slopinimo koeficientą arba po nustatymo pagal funkciją Δ(f). Pažymėtina, kad svarbu tiksliai išmatuoti A(0), nes sumuojant šis dydis laikomas pastoviu koeficientu. Tiesą sakant, tiksliai išmatuoti lengviausia yra DRF. Patirtis parodė, jog dėl to, kad atliekant šią paprastą analizę nėra atsižvelgiama į artimojo lauko bangas, neatsiranda didelės paklaidos.

Šis vertinimo metodas yra patikimas esant dideliems slopinimo koeficientams, tačiau galima jo paklaida, jei praktinė zmax vertė nutraukia vienos trečiosios oktavos dažnių juostos reakciją prieš įvykstant pakankamai slopinimo, kad būtų galima sudėti zmax ir gauti tinkamą apytikrę begalinio integralo reikšmę. Taigi mažiausias nustatomas konkrečios vertės zmax slopinimo koeficientas yra:

(A2.4)

Nustatytas slopinimo koeficientas turėtų būti palygintas su šiuo dydžiu ir jei jis yra artimas jam, slopinimo koeficiento skaičiavimas laikomas nepatikimu. zmax dydžio, lygaus maždaug 40 m, turėtų pakakti, norint nustatyti bėgių kelio slopinimo koeficientą, atitinkantį mažiausią, nurodytą F2 paveiksle. Tačiau kai kurių reikalavimų neatitinkančių bėgių kelių kai kurių juostų slopinimo koeficientai yra kur kas mažesni, ir, kad nebūtų pernelyg sunku atlikti matavimų, kai kurioms juostoms išmatuoti gali prireikti pritaikyti liniją ir nuolydį. Jei slopinimo koeficientai maži, dažniausiai reakcijos duomenims nėra būdingos kai kurios pirma nurodytos problemos. Šie kiekvienos vienos trečiosios oktavos dažnių juostos duomenys turėtų būti patikrinti nubraižant juos kartu su atstumo atžvilgiu išmatuota DRF.

A.2.4. Bandymo protokolas

Erdvinis trečiosios oktavos dažnio dažnių juostos pločio KSK (vertikali ir skersinė kryptys) turėtų būti pateiktas diagramoje, kaip nurodyta Pr EN ISO 3740 (2) ir IEC 60263 (3), kurios horizontalios ir vertikalios ašių santykis yra 3/4, atitinkamai 1 oktavos dažnių juostos pločio ir slopinimo koeficiento, lygaus 5 dB/m.

(1) EN ISO CEI 17025: Bendrieji bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos reikalavimai, 2000.

(2) EN ISO 3740: 2000: Akustika – Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas – Pagrindinių standartų taikymo gairės.

(3) IEC 60263: Dažnių charakteristikų braižymo ir polinių diagramų masteliai ir dydžiai.

B PRIEDAS

POSISTEMIŲ EB PATIKROS MODULIAI - TRIUKŠMO ASPEKTAS

POSISTEMIŲ EB PATIKROS MODULIAI

SB modulis:	Tipo tikrinimas
SD modulis:	Produktų kokybės valdymo sistema
SF modulis:	Produktų patikra
SH2 modulis:	Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

Posistemių EB patikros moduliai

B.1. SB modulis: Tipo tikrinimas

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, pagal kurią perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad riedmenų posistemio triukšmo aspekto tipas, atspindintis numatomą gamybą,

—	atitinka šią TSS ir kitas taikomas TSS, kurios rodo, kad buvo įvykdyti (1) Direktyvos 01/16/EB (2) pagrindiniai reikalavimai,

—	atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus.

Šiame modulyje nustatytas tipo tikrinimas galėtų apimti konkrečius vertinimo etapus: projekto nagrinėjimą, tipo bandymą arba gamybos proceso nagrinėjimą, nurodytus atitinkamoje TSS.

Perkančioji organizacija (3) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant tipo patikrinimą).

Paraiškoje turi būti:

—	perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas/pavardė ir adresas,

—	techniniai dokumentai, kaip aprašyta 3 punkte.

Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai turi pateikti numatomą gaminti produkciją atitinkančio posistemio (4) pavyzdį (toliau – tipas).

Tipas gali apimti kelias posistemio versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms.

Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti.

Jeigu to reikia specialiam bandymui arba tikrinimo metodams ir jeigu tai nustatyta TSS arba TSS nurodytoje Europos specifikacijoje (5), taip pat turi būti pateikiamas(-i) agregato mazgo arba agregato pavyzdys arba pavyzdžiai ar iš anksto surinkto posistemio pavyzdys.

Techninė dokumentacija ir pavyzdys (-iai) turi leisti suprasti posistemio projektą, jo gaminimą, montavimą, priežiūrą ir eksploatavimą bei įvertinti, ar yra laikomasi TSS nuostatų.

Techninėje dokumentacijoje turi būti pateikta:

—	bendras posistemio aprašymas, bendras projektas ir konstrukcija,

—	riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

—	sudedamųjų dalių, agregato mazgų, agregatų, grandinių ir t. t. eskizinis projektas, gamybos informacija, pavyzdžiui, brėžiniai ir schemos,

—	minėtiems posistemio projekto ir gamybos informacijai, priežiūrai ir eksploatacijai suprasti būtini aprašymai bei paaiškinimai,

—	taikytos techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas,

—	būtini pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo papildomi įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

—	posistemyje naudotinų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašas,

—	sudedamųjų sąveikos dalių EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų kopijos ir visos būtinos dalys, nurodytos direktyvos VI priede,

—	atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

—	techninė posistemio gamybos ir surinkimo dokumentacija,

—	posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas,

—	posistemio naudojimo sąlygos (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimai, dilimo ribos ir t. t.),

—	priežiūros sąlygos ir techninė posistemio priežiūros dokumentacija,

—	techniniai reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgta posistemio gamybos, priežiūros arba eksploatavimo metu,

—	atliktų projekto skaičiavimų, tikrinimų rezultatai ir t. t.,

—	bandymo protokolai.

Jei TSS reikalaujama pateikti daugiau techninės dokumentacijos informacijos, ji turi būti pateikiama.

4.	Notifikuotoji įstaiga turi:

4.1.	Nagrinėti techninę dokumentaciją.

4.2.

Tikrinti, ar posistemio pavyzdys (-džiai) arba agregatai ar agregato mazgai buvo pagaminti pagal techninę dokumentaciją, ir atlikti tipinius bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir atitinkamas Europos specifikacijas. Gamyba tikrinama taikant atitinkamą vertinimo modulį.

4.3.	Jeigu pagal TSS privaloma patikrinti ir įvertinti projektą, nagrinėti projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad būtų galima įvertinti, ar baigus projektavimo procesą jie atitinka posistemiui taikomus atitikties reikalavimus.

4.4.	Nustatyti elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas.

4.5.	Pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai nagrinėti arba pasirūpinti, kad tie nagrinėjimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu buvo nuspręsta taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos buvo taikytos iš tikrųjų.

4.6.	Pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai ištirti arba pasirūpinti, kad tie tyrimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus ar pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, priimti sprendimai atitinka TSS reikalavimus.

4.7.	Susitarti su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai.

Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga paraiškos pateikėjui privalo išduoti tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas techninėje dokumentacijoje nurodytos perkančiosios organizacijos ir gamintojo (-jų) pavadinimas/pavardė ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys.

Prie sertifikato turi būti pridėtas techninės dokumentacijos atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją laiko notifikuotoji įstaiga.

Jeigu perkančiajai organizacijai arba Bendrijoje įsisteigusiam jos įgaliotajam atstovui neišduodamas tipo patikros sertifikatas, notifikuotoji įstaiga turi pateikti išsamias tokio sprendimo priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka.

6.	Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi perduoti atitinkamą informaciją apie tipo patikros sertifikatus, kuriuos yra išdavusi, paskelbusi netekusiais galios arba kuriuos yra atsisakiusi išduoti.

7.	Kitos notifikuotosios įstaigos, pateikusios prašymą, gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų priedų kopijas. Sertifikatų priedai turi būti pateikiami kitoms notifikuotosioms įstaigoms.

8.	Perkančioji organizacija per visą posistemio naudojimo laiką su technine dokumentacija turi laikyti tipo patikros sertifikatų ir jų priedų kopijas. Jos turi būti siunčiamos kitai valstybei narei, jeigu ji paprašytų.

Pareiškėjas turi informuoti notifikuotąją įstaigą, kad turi techninę dokumentaciją, reikalingą visų pakeitimų, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms, tipo patikros sertifikatui ir tokiais atvejais turi gauti papildomą patvirtinimą. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio tipo patikros sertifikato priedą arba naują sertifikatą, panaikinus senąjį sertifikatą.

B.2 SD modulis: Gamybos kokybės valdymo sistema

Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad riedmenų posistemio triukšmo aspektas, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi EB tipo patikros sertifikatą,

—	atitinka šias TSS ir kitas taikytinas TSS, kurios rodo, kad buvo įvykdyti Direktyvos 01/16/EB (6) pagrindiniai reikalavimai (7),

—	atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

Notifikuotoji įstaiga taiko procedūrą tik tada, kai:

—	prieš vertinimą išduotas tipo posistemio, dėl kurio pateikta paraiška, tikrinimo sertifikatas toliau galioja,

—	perkančioji organizacija (8) ir pagrindiniai rangovai vykdo 3 punkte nurodytus įpareigojimus.

Sąvoka „pagrindiniai rangovai“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma:

—	įmonei, atsakingai už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją),

—	kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik dalį posistemio projekto (pavyzdžiui, surenkančioms ir sumontuojančioms posistemį).

Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis.

Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindiniai rangovai, jei jie dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymo kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei perkančioji organizacija pati yra atsakingas už visą posistemio projektą (ypač įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji turi naudoti patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei pagrindinis rangovas yra atsakinga už visą posistemio projektą (ypač įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją), jis bet kuriuo atveju turi naudoti patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną, kaip nurodyta 6 punkte.

4.	EB patikros procedūra

4.1

Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant gamybos kokybės valdymo sistemą), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.3 ir 6.5 punktuose. Perkančioji organizacija turi dalyvaujantiems gamintojams pranešti apie savo pasirinkimą ir paraišką.

4.2

Paraiška turi leisti suprasti posistemio projektą, jo gaminimą, montavimą, priežiūrą ir eksploatavimą bei įvertinti atitiktį tipui, kaip aprašyta tipo patikros sertifikate, ir TSS reikalavimams.

Paraiškoje turi būti:

—	perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas/pavardė ir adresas,

—

patvirtinto tipo techninė dokumentacija, įskaitant tipo patikros sertifikatą, išduotą baigus SB modulyje nustatytą procedūrą,

ir, jei šioje dokumentacijoje nėra,

—	bendras posistemio aprašymas, bendras projektas ir konstrukcija,

—	taikytos techninės specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas,

—	būtini papildomi pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai. Šie pakankamumo papildomi įrodymai turi apimti tinkamoje gamintojo laboratorijoje arba jo vardu atliktų bandymų rezultatus,

—	riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

—	techninė posistemio gamybos ir surinkimo dokumentacija,

—	gamybos etapo atitikties kitiems atsižvelgiant į Sutartį parengtiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

—	posistemyje naudotinų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašas,

—	sudedamųjų sąveikos dalių EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų kopijos ir visos būtinos dalys, nurodytos direktyvos VI priede,

—	posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas,

—	įrodymas, kad visiems etapams, išvardytiems 5.2 punkte, taikomos perkančiosios organizacijos, jei ji dalyvauja, ir (arba) pagrindinių rangovų kokybės valdymo sistemos, ir jų veiksmingumo įrodymus,

—	nuoroda apie notifikuotąją įstaigą, atsakingą už tų kokybės valdymo sistemų patvirtinimą ir priežiūrą.

4.3	Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo tikrinimo galiojimo ir tipo patikros sertifikato. Jei notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo patikros sertifikatas nebegalioja arba nėra tinkamas ir kad būtinas naujas tipo tikrinimas, ji pagrindžia savo sprendimą.

5.	Kokybės valdymo sistema

5.1

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai, jeigu jais naudojamasi, pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką ir prašyti įvertinti jos (jų) taikomą kokybės valdymo sistemą.

Paraiškoje turi būti pateikta:

—	visa reikiama informacija apie numatomą posistemį,

—	kokybės valdymo sistemos dokumentacija,

—	patvirtinto tipo techninė dokumentacija ir tipo patikros sertifikato, išduoto baigus SB modulyje nurodytą tipo patikros procedūrą, kopija.

Dalyvaujantieji vykdant tik dalį projekto turi pateikti informaciją vien apie atitinkamą dalį.

5.2

Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistemos užtikrina, kad posistemis apskritai atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir kad tas posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus. Jei tai yra kitas pagrindinis rangovas, kokybės sistema turi užtikrinti, kad atitinkamas jų indėlis į posistemį atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus.

Visi pareiškėjo (-ų) patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais – raštiškais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Ta kokybės valdymo sistemos dokumentacija užtikrina bendrą kokybės politikos, t. y. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Visų pirma joje turi atitinkamai būti aprašyti šie visų pareiškėjų dalykai:

—	kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

—	atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sisteminga veikla, kurie bus naudojami,

—	tyrimai, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti iki gamybos, surinkimo ir montavimo, jų metu ir po jų bei jų atlikimo dažnumas,

—	kokybės įrašai, tokie kaip tikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t., ir, jei tai perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, kas atsakingas už visą posistemio projektą,

—	administracijos pareigos ir įgaliojimai dėl bendros posistemio kokybės, ypač posistemio integracijos valdymo.

Tyrimai, bandymai ir tikrinimai apima šiuos etapus:

—	posistemio struktūros, visų pirma įskaitant su civiline statyba susijusias veiklos rūšis, sudedamųjų dalių surinkimas, galutinis derinimas,

—	posistemio galutinis išbandymas,

—	ir, jeigu nurodyta TSS, tinkamumo visomis eksploatavimo sąlygomis patvirtinimas.

5.3

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomi pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) (9) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami.

Jei posistemio atitiktis tipo patikros sertifikate aprašytam tipui ir posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiamos daugiau negu viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja,

—	ar kokybės valdymo sistemų ryšiai ir sąsajos yra aiškiai pagrįsti dokumentais

—	ir ar pakankamai ir deramai apibrėžtos, jei tai yra pagrindiniai rangovai, už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai.

5.4

5.1. punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą pagal standartą EN ISO 9001 ‐ 2000, kuria atsižvelgiama į posistemio, kuriam ji taikoma, ypatybes.

Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Atitinkamam posistemiui konkretus auditas skiriamas atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Auditą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra turi apimti tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas turi būti praneštas pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

5.5

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema veiktų tinkamai ir veiksmingai.

Jie turi kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai pranešti apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji turi pranešti pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

6.	Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos (-ų) priežiūra

6.1	Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai deramai laikytųsi patvirtintoje kokybės valdymo sistemoje numatytų įsipareigojimų.

6.2

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai pateikia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), įskaitant posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjų indėliu į posistemį), pirmiausia:

—

kokybės valdymo sistemos dokumentaciją, įskaitant konkrečias priemones, įgyvendintas siekiant užtikrinti, kad:

—	pakankamai ir tinkamai būtų apibrėžti, jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai,

—	kiekvieno pareiškėjo kokybės valdymo sistema būtų tinkamai tvarkoma taip, kad integracija būtų užtikrinta posistemio lygiu,

—	kokybės įrašus, numatytus gamybinėje kokybės valdymo sistemos dalyje (įskaitant surinkimą ir montavimą), tokius kaip tikrinimų protokolai, bandymų, kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.

6.3

Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti auditus, siekdama įsitikinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai išlaiko bei taiko kokybės sistemą ir turi jiems pateikti audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia vykdydama priežiūrą.

Auditai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, ir ne mažiau kaip vienas posistemio, kuriam taikoma 8 punkte nurodyta EB patikros procedūra, auditas atliekamas vykdant atitinkamą veiklą (gamyba, surinkimas arba montavimas).

6.4

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į pareiškėjo (-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui (-ams) turi pateikti atitinkamai tikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo protokolus.

6.5

Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei neprižiūri atitinkamos kokybės sistemos (-ų), turi koordinuoti visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, siekdama:

—	įsitikinti, jog skirtingų su posistemio integracija susijusių kokybės valdymo sistemų sąsajos buvo tinkamai sutvarkytos,

—	palaikydama ryšį su perkančiąja organizacija, surinkti būtinas sudedamąsias vertinimo dalis, kad būtų garantuotas įvairių kokybės valdymo sistemų nuoseklumas ir bendroji priežiūra.

Užtikrindama koordinavimą, atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:

—	gauti visą dokumentaciją (tvirtinimo ir priežiūros), išduotą kitos notifikuotosios įstaigos,

—	dalyvauti atliekant 6.3 punkte numatytus priežiūros auditus,

—	savo atsakomybe ir kartu su kitomis notifikuotosiomis įstaigomis inicijuoti papildomus auditus pagal 6.4 punktą.

Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir tam tikrais atvejais – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai privalo 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos laikyti:

—	5.1 punkto antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytą dokumentaciją,

—	5.5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus pakeitimus,

—	5.4, 5.5 bei 6.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas ir nacionalinėms institucijoms leisti susipažinti su jais.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į tipo patikrą ir kokybės valdymo sistemos (-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, turi parengti perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba, kaip ir techninės dokumentacijos byla, ir joje turi būti pateikiama ne mažiau kaip direktyvos V priede nurodyta informacija.

10.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės dokumentacijos bylos, kuri turi būti pridėta prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninės dokumentacijos byloje turi būti ne mažiau kaip informacija, nurodyta Direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia ši informacija:

—	visi būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

—	posistemyje naudojamų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašas,

—

EB atitikties ir tam tikrais atvejais, EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kuriose sakoma, kad sudedamosios dalys turi būti pateiktos pagal direktyvos 13 straipsnį, kopijos, tam tikrais atvejais prie jų pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir priežiūros dokumentus),

—	visos su posistemio naudojimo priežiūra, sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

—	visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamosios stebėsenos, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

—	posistemio tipo patikros sertifikatas ir su juo pateikiama techninė dokumentacija, kaip apibrėžta SB modulyje,

—	atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

—

9 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos išduotas bei jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, su kuriuo pateikiamos atitinkamos skaičiavimo pastabos, kuriuo patvirtinama, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai. Su sertifikatu taip pat turėtų būti pateikiamos tikrinimo ir audito ataskaitos, kurios buvo parengtos atliekant 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytą patikrą ir pirmiausia:

—	riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS.

11.	Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitai notifikuotajai įstaigai turi pranešti svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistema patvirtinimų kopijas.

12.

Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai.

Bendrijoje įsisteigusi perkančioji organizacija techninės dokumentacijos bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

B.3 SF modulis: Produkto patikra

Šiame modulyje aprašyta EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad riedmenų posistemio triukšmo aspektas, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi tipo patikros sertifikatą,

—	atitinka šią TSS ir kitas taikomas TSS, kurios įrodo, kad buvo įvykdyti pagrindiniai Direktyvos 01/16/EB (10) reikalavimai (11),

—	atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus

ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

Perkančioji organizacija (12) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant produkto patikrą). Paraiškoje pateikiama:

—	perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas/pavardė ir adresas,

—	techninė dokumentacija.

Vykstant tai procedūros daliai, perkančioji organizacija patikrina ir patvirtina, kad posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomų TSS reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga vykdo procedūrą, jei prieš vertinimą išduotas posistemio, dėl kurio pateikiama paraiška, tipo patikros sertifikatas toliau galioja.

Perkančioji organizacija turi imtis visų būtinų priemonių, siekdama, kad per gamybos procesą (įskaitant pagrindinių rangovų (13), jeigu jais naudojamasi, atliekamą sudedamųjų sąveikos dalių surinkimą ir integraciją) būtų užtikrinta, jog posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus.

Paraiška turi leisti suprasti posistemio projektą, jo gamybą, montavimą, priežiūrą bei eksploatavimą ir įvertinti, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir ar yra laikomasi TSS reikalavimų.

Paraiškoje turi būti pateikta:

—	patvirtinto tipo techninė dokumentacija, įskaitant tipo patikros sertifikatą, išduotą baigus SB modulyje nustatytą procedūrą, ir, jei šioje dokumentacijoje nėra,

—	posistemio bendras aprašymas, bendras projektas ir konstrukcija,

—	riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

—	eskizinis projektas ir gamybos informacija, pavyzdžiui, brėžiniai, sudedamųjų dalių, agregatų, mazgų schemos, grandinės ir t. t.,

—	techninė posistemio gamybos ir surinkimo dokumentacija,

—	taikytos techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas,

—	būtini pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo papildomi įrodymai, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

—	gamybos etapo atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

—	posistemyje naudotinų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašas,

—	sudedamųjų sąveikos dalių EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų kopijos ir visos būtinos dalys, nurodytos direktyvos VI priede,

—	posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašas.

Jei TSS reikalaujama pateikti daugiau techninės dokumentacijos informacijos, ji turi būti pateikiama.

Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo tikrinimo galiojimo ir tipo patikros sertifikato.

Jei notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo patikros sertifikatas nebegalioja arba nėra tinkamas ir kad būtinas naujas tipo tikrinimas, ji pagrindžia savo sprendimą.

Notifikuotoji įstaiga turi atlikti atitinkamus tikrinimus ir bandymus, kad būtų nustatyta, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą bei TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga nagrinėja bei išbando visus serijinės gamybos posistemius, kaip nurodyta 4 punkte.

7.	Patikra atliekant kiekvieno posistemio (kaip serijinio produkto) tyrimą ir bandymus

7.1.	Notifikuotoji įstaiga turi atlikti bandymus, tikrinimus ir tyrimus, siekdama užtikrinti serijinės gamybos posistemių atitiktį, kaip numatyta TSS. Tyrimai, bandymai ir tikrinimas turi apimti TSS numatytus etapus.

7.2

Kiekvienas posistemis (kaip serijinis produktas) turi būti išnagrinėtas, išbandytas ir patikrintas (14) atskirai, siekiant patikrinti, ar jis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus. Jei bandymo nėra nurodyta TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba lygiaverčiai bandymai.

Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja organizacija (ir pagrindiniais rangovais) gali sutarti vietas, kuriose bus atliekami bandymai, ir gali susitarti, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu to reikalauja TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai.

Kad notifikuotoji įstaiga atliktų bandymą ir patikrą, jai reikia turėti galimybę patekti į gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir tam tikrais atvejais išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas, kad galėtų atlikti TSS numatytas užduotis.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

Šie notifikuotosios įstaigos veiksmai atliekami atsižvelgiant į atliktus visų serijinių produktų tipo tikrinimą ir bandymus, patikras ir patikrinimus, kaip nurodyta 7 punkte ir reikalaujama TSS ir (arba) atitinkamose Europos specifikacijose.

EB patikros deklaracijoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose turi būti įrašoma data ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninės dokumentacijos byla ir joje turi būti pateikiama ne mažiau kaip direktyvos V priede išvardyta informacija.

10.

Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės dokumentacijos bylos, kuri turi būti pridėta prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninės dokumentacijos byloje turi būti ne mažiau kaip informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia ši informacija:

—	būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

—	riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

—	posistemyje naudojamų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašas,

—

EB atitikties ir tam tikrais atvejais EB tinkamumo naudoti deklaracijų, kuriose sakoma, kad sudedamosios dalys turi būti pateiktos pagal direktyvos 13 straipsnį, kopijos, tam tikrais atvejais prie jų pridedant atitinkamus notifikuotųjų įstaigų išduotus dokumentus (sertifikatus, kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir priežiūros dokumentus),

—	visos su posistemio naudojimo priežiūra, sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

—	visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamosios stebėsenos, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

—	posistemio tipo patikros sertifikatas ir su juo pateikiama techninė dokumentacija, kaip apibrėžta SB modulyje,

—

9 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos išduotas ir jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, su kuriuo pateikiamos atitinkamos skaičiavimo pastabos, patvirtinantis, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai. Su sertifikatu prireikus taip pat turėtų būti pateikiamos atliekant patikrą parengtos tikrinimo ir audito ataskaitos.

11.	Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninės dokumentacijos bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

B.4 SH2 modulis: Visiško kokybės valdymo sistema su projekto patikra

—	atitinka šią TSS ir kitas taikomas TSS, kurios rodo, kad buvo įvykdyti pagrindiniai Direktyvos 01/16/EB (15) reikalavimai (16),

—	atitinka atsižvelgiant į Sutartį parengtus kitus teisės aktus

ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti.

Notifikuotoji įstaiga atlieka procedūrą, įskaitant projekto patikros posistemį, jei perkančioji organizacija (17) ir dalyvaujantys pagrindiniai rangovai vykdo 3 punkte nurodytus įsipareigojimus

Sąvoka „pagrindiniai rangovai“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių TSS reikalavimų vykdymo. Ji taikoma įmonei, kuri:

—	yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją),

—	kitoms įmonėms, dalyvaujančioms vykdant tik dalį posistemio projekto (pavyzdžiui, projektuojančioms, surenkančioms ir sumontuojančioms posistemį).

Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis.

Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindiniai rangovai, jei jie dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymo kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Už visą posistemio projektą atsakingas (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) pagrindinis rangovas bet kuriuo atveju turi naudoti patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Jei perkančioji organizacija pati yra atsakingas už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie projektavimo ir (arba) gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji turi naudoti patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte.

Pareiškėjai, kurie dalyvauja tik surenkant ir montuojant posistemį, gali naudoti tik patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą.

4.	EB patikros procedūra

4.1

Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant visiško kokybės valdymo sistemą su projekto patikra), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.4. ir 6.6. punktuose. Perkančioji organizacija turi dalyvaujantiems gamintojams pranešti apie savo pasirinkimą ir paraišką.

4.2

Paraiška turi leisti suprasti posistemio projektą, jo gaminimą, montavimą, priežiūrą bei eksploatavimą ir įvertinti atitiktį TSS reikalavimams.

Paraiškoje turi būti:

—	perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo pavadinimas/pavardė ir adresas,

techninė dokumentacija, įskaitant:

—	posistemio bendrą aprašymą, bendrą projektą ir konstrukciją,

—	taikytas technines projektavimo specifikacijas, įskaitant Europos specifikacijas,

—	būtinus pirma nurodytų specifikacijų pakankamumo papildomus įrodymus, ypač jeigu nevisiškai buvo taikomos Europos specifikacijos ir atitinkami punktai,

—	bandymų programą,

—	riedmenų registrą, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS,

—	techninę posistemio gamybos ir surinkimo dokumentaciją,

—	posistemyje naudotinų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašą,

—	sudedamųjų sąveikos dalių EB atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų kopijas ir visas direktyvos VI priede nurodytas būtinas dalis,

—	atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymus (įskaitant sertifikatus),

—	visų posistemį projektuojančių, gaminančių, surenkančių ir montuojančių gamintojų sąrašą,

—	posistemio naudojimo sąlygas (eksploatavimo trukmės arba atstumo apribojimai, dilimo ribos ir t. t.),

—	priežiūros sąlygas ir techninę posistemio priežiūros dokumentaciją,

—	techninius reikalavimus, į kuriuos turi būti atsižvelgta posistemio gamybos, priežiūros arba eksploatavimo metu,

—	paaiškinimą, kaip visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomi pagrindinio (-ių) rangovo (-ų) ir (arba) perkančiosios organizacijos, jei ji dalyvauja, kokybės valdymo sistemos ir jų veiksmingumo įrodymai,

—	nuorodą apie notifikuotąją (-ąsias) įstaigą (-as), atsakingą (-as) už tų kokybės valdymo sistemų patvirtinimą ir priežiūrą.

4.3	Perkančioji organizacija pateikia tinkamoje jos laboratorijoje arba jos vardu atliktų patikrų, tikrinimų ir bandymų rezultatus (18), įskaitant, kai reikia, tipo bandymus.

4.4

Notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti paraišką dėl projekto patikros ir įvertinti bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka direktyvos ir jam taikomos TSS nuostatas, ji pareiškėjui turi išduoti projekto patikros ataskaitą. Ataskaitoje įrašomos projekto patikros išvados, jo galiojimo sąlygos, projektui identifikuoti būtini duomenys ir, jei būtina, posistemio veikimo aprašymas.

Jei perkančiajai organizacijai projekto patikros ataskaita nesuteikiama, notifikuotoji įstaiga turi nurodyti išsamias tokio atsisakymo ją suteikti priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka.

5.	Kokybės valdymo sistema

5.1

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai, jeigu jais naudojamasi, pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti jų kokybės valdymo sistemų vertinimą.

Paraiškoje turi būti:

—	visa reikiama informacija apie numatomą posistemį,

—	kokybės valdymo sistemos dokumentacija.

Dalyvaujantieji vykdant tik dalį projekto informaciją turi pateikti vien apie atitinkamą dalį.

5.2

Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistemos užtikrina, kad posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus.

Jei tai yra kitas pagrindinis rangovas, kokybės sistema (-os) turi užtikrinti, kad atitinkamas jų indėlis į posistemį atitinka TSS reikalavimus.

Visi pareiškėjų patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais – raštiškais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Ta kokybės valdymo sistemos dokumentacija užtikrina bendrą kokybės politikos, t. y. kokybės programų, planų, instrukcijų ir įrašų, supratimą.

Visų pirma sistemoje turi būti atitinkamai apibūdinti šie punktai:

—

visų pareiškėjų:

—	kokybės tikslai ir organizacinė struktūra,

—	atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės valdymo būdai, procesai ir sisteminga veikla, kurie bus naudojami,

—	tyrimai, tikrinimai ir bandymai, kurie bus atlikti iki gamybos, surinkimo ir montavimo, jų metu ir po jų bei jų atlikimo dažnumas,

—	kokybės įrašai, tokie kaip patikrinimo ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.,

—

pagrindinių rangovų, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjų indėliu į posistemio projektą:

—	techninės projekto specifikacijos, įskaitant Europos specifikacijas (19), kurios bus taikomos ir, jeigu šios Europos specifikacijos bus taikomos nevisiškai, priemonės, kuriomis bus užtikrintas posistemiui taikomų TSS reikalavimų įvykdymas,

—	projektavimo kontrolės ir projektavimo patikros būdai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus taikomi projektuojant posistemį,

—	priemonės, skirtos stebėti, kaip pasiekta reikalaujama projekto ir posistemio kokybė ir ar veiksmingai visuose etapuose, įskaitant gamybos etapą, veikia kokybės valdymo sistemos,

—

bei perkančiosios organizacijos arba pagrindinio rangovo, atsakingo už visą posistemio projektą:

—	už viso posistemio kokybę atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai, visų pirma už posistemio integracijos valdymą.

Tyrimai, bandymai ir tikrinimai apima šiuos etapus:

—	bendrą projektą,

—	posistemio struktūrą, visų pirma įskaitant su civiline statyba susijusią veiklą, sudedamųjų dalių surinkimą, galutinį derinimą,

—	galutinį posistemio išbandymą,

—	ir, jeigu tai nurodyta TSS, tinkamumo patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis.

5.3

Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomas pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) (20) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami.

Jei posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiama daugiau negu viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja,

—	ar kokybės valdymo sistemų ryšiai ir sąsajos yra aiškiai pagrįsti dokumentais,

—	ir ar pakankamai bei deramai yra apibrėžtos, jei tai yra pagrindinis rangovas, už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai.

5.4

5.1 punkte paminėta notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas pagal EN ISO 9001 - 2000 standartą yra įdiegęs projektavimo, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą, kuria atsižvelgiama į posistemio, kuriam ji taikoma, ypatybes.

Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą.

Atitinkamam posistemiui skiriamas konkretus auditas, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Auditą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra apima tikrinimą lankantis gamintojo patalpose.

Sprendimas turi būti praneštas pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

5.5

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šios sistemos veikimą.

Jie turi kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai pranešti apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus.

Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema tebeatitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo.

Savo sprendimą ji turi pranešti pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo.

6.	Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos (-ų) priežiūra

6.1	Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai deramai laikytųsi patvirtintoje (-ose) kokybės valdymo sistemoje (-ose) numatytų įsipareigojimų.

6.2

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai pateikia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), visų pirma posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjo indėliu į posistemį), įskaitant:

—

kokybės valdymo sistemos dokumentaciją, įskaitant konkrečias priemones, įgyvendintas siekiant užtikrinti, kad:

—	pakankamai ir deramai būtų apibrėžtos, jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, už viso posistemio atitiktį atsakingos administracijos bendrosios pareigos ir įgaliojimai,

—	kiekvieno pareiškėjo kokybės valdymo sistema būtų tinkamai tvarkoma taip, kad integracija būtų užtikrinta posistemio lygiu,

—	kokybės įrašus, numatytus kokybės valdymo sistemos projektavimo dalyje, tokius kaip analizės, skaičiavimų, bandymų rezultatai ir t. t.,

—	kokybės įrašus, numatytus gamybinėje kokybės valdymo sistemos dalyje (įskaitant surinkimą, montavimą ir integravimą), tokius kaip tikrinimų protokolai, bandymų, kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijų ataskaitos ir t. t.

6.3

Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti auditus, kad įsitikintų, jog perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai išlaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia jiems audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia.

Auditai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, ir ne mažiau kaip vienas posistemio, kuriam taikoma 4 punkte nurodyta EB patikros procedūra, auditas atliekamas atitinkamos veiklos vykdymo laiku (projektavimas, gamyba, surinkimas arba montavimas).

6.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į 5.2 punkte nurodytas pareiškėjo (-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui (-ams) turi pateikti atitinkamai tikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo protokolus.

6.5.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei ji neprižiūri atitinkamos 5 punkte nurodytos (-ų) kokybės sistemos, turi koordinuoti visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, siekdama:

—	įsitikinti, kad skirtingų su posistemio integracija susijusių kokybės valdymo sistemų sąsajos buvo tinkamai sutvarkytos,

—	palaikydama ryšį su perkančiąja organizacija, surinkti būtinas sudedamąsias vertinimo dalis, kad būtų užtikrinta įvairių kokybės valdymo sistemų nuoseklumas ir bendroji priežiūra.

Užtikrindama koordinavimą, atsakinga notifikuotoji įstaiga turi teisę:

—	gauti visą dokumentaciją (tvirtinimo ir priežiūros), išduotą kitos (-ų) notifikuotosios (-ųjų) įstaigos (-ų),

—	dalyvauti atliekant 5.4 punkte numatytus priežiūros auditus,

—	savo atsakomybe ir kartu su kita (-omis) notifikuotąja (-osiomis) įstaiga (-omis) pradėti papildomus auditus pagal 5.5 punktą.

Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į projektavimo patalpas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir tam tikrais atvejais – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą.

Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindiniai rangovai privalo 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos laikyti:

—	5.1 punkto antrosios pastraipos antrojoje įtraukoje nurodytą dokumentaciją,

—	5.5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus pakeitimus,

—	5.4, 5.5 ir 6.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas ir nacionalinėms institucijoms leisti susipažinti su jais.

Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į projekto patikrą ir kokybės valdymo sistemos (-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, turi parengti perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją.

10.

—	visi būtini posistemio charakteristikas apibūdinantys dokumentai,

—	į posistemį įtrauktų sudedamųjų sąveikos dalių sąrašas,

—

—	atitikties atsižvelgiant į Sutartį parengtiems kitiems teisės aktams įrodymai (įskaitant sertifikatus),

—	visos su posistemio naudojimo priežiūra, sąlygomis ir ribomis susijusios sudedamosios dalys,

—	visos su aptarnavimo, nuolatinės arba einamosios stebėsenos, derinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis susijusios sudedamosios dalys,

—

9 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos išduotas ir jos parašu patvirtintas atitikties sertifikatas, su kuriuo pateikiamos atitinkamos skaičiavimo pastabos, patvirtinantis, kad projektas atitinka direktyvą bei TSS, ir tam tikrais atvejais nurodomi vykdant veiklą užregistruoti ir nepanaikinti apribojimai. Su sertifikatu prireikus taip pat turėtų būti pateikiamos tikrinimo ir audito ataskaitos, parengtos atliekant 6.4 ir 6.5 punktuose nurodytą patikrą,

—	riedmenų registras, įskaitant visą informaciją, kaip nurodyta TSS.

11.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitai notifikuotajai įstaigai turi pranešti svarbią informaciją apie jos išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projekto patikros ataskaitas.

Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:

—	išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų ir papildomų patvirtinimų ir

—	išduotų EB projekto patikros ataskaitų ir priedų.

12.	Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninės dokumentacijos bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei.

(1) Pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.

(2) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB nurodytos greitųjų geležinkelių TSS.

(3) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(4) Atitinkamoje TSS dalyje gali būti nustatyti konkretūs tam taikomi reikalavimai.

(5) Europos specifikacijos apibrėžtis yra nurodyta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. Greitųjų geležinkelių TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.

(6) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB numatytos greitųjų geležinkelių TSS.

(7) Pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.

(8) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(9) Riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga atitinkamame TSS skyriuje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti baigiamajame eksploatuojamų lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme.

(10) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB numatytos greitųjų geležinkelių TSS.

(11) Pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.

(12) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(13) „Pagrindiniai rangovai“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių TSS reikalavimų vykdymo. Sąvoka taikoma įmonei, kuri gali būti atsakinga už visą posistemio projektą, arba kitoms įmonėms, kurios dalyvauja vykdant tik dalį posistemio projekto (pavyzdžiui, surenka arba įdiegia posistemį).

(14) Visų pirma riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame eksploatuojamų riedmenų arba traukinių sąstatų bandyme. Tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.

(15) Šis modulis galėtų būti taikomas ateityje, kai bus atnaujintos Direktyvoje 96/48/EB numatytos greitųjų geležinkelių TSS.

(16) Pagrindiniai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.

(17) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.

(18) Bandymų rezultatai gali būti pateikiami tuo pat metu, kaip ir paraiška, arba vėliau.

(19) Europos specifikacijos apibrėžtis yra pateikta Direktyvose 96/48/EB bei 01/16/EB ir greitųjų geležinkelių TSS taikymo gairėse.

(20) Riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga atitinkamame TSS skyriuje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti baigiamajame eksploatuojamų lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme.