21.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 768/2005

2005 m. balandžio 26 d.

įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą kontrolę, tikrinimą bei bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi ir tuo tikslu bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis.

(2)

Šiems įsipareigojimams vykdyti valstybės narės turi koordinuoti kontrolės ir tikrinimo veiklą savo sausumos teritorijoje, Bendrijos ir tarptautiniuose vandenyse laikydamosi tarptautinės teisės ir visų pirma Bendrijos įsipareigojimų regioninėms žvejybos organizacijoms ir pagal susitarimus su trečiosiomis šalimis.

(3)

Tikrinimo schema negali būti ekonomiškai efektyvi, jei joje nenumatyta tikrinimų sausumoje. Dėl šios priežasties jungtinės veiklos planuose turėtų būti numatyti tikrinimai sausumos teritorijoje.

(4)

Koordinuojant kontrolės ir tikrinimo veiklą, toks bendradarbiavimas turėtų padėti tausojamai naudoti gyvuosius vandens išteklius ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas minėtus išteklius naudojančiai žvejybos pramonei, taip pat sumažinti konkurencijos iškraipymus.

(5)

Veiksminga žuvininkystės kontrolė ir tikrinimas laikomi labai svarbia kovos su neteisėta, neatskaitinga ir nereglamentuojama žvejyba priemone.

(6)

Nepažeidžiant Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 nustatytos valstybių narių atsakomybės, yra reikalinga Bendrijos techninė ir administracinė įstaiga, kuri organizuotų su žuvininkystės kontrole ir tikrinimu susijusį valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą.

(7)

Tam tikslui, atsižvelgiant į Komisijos ir valstybių narių kompetencijų perskirstymą ir nekeičiant dabartinės Bendrijos institucinės struktūros, tikslinga įsteigti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą (toliau – Agentūra).

(8)

Norint pasiekti tikslus, dėl kurių steigiama Agentūra, reikia apibrėžti Agentūros uždavinius.

(9)

Visų pirma būtina, kad Agentūra galėtų Komisijos prašymu padėti Bendrijai ir valstybėms narėms plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir (arba) regioninėmis žvejybos organizacijomis ir pagal Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus bendradarbiauti su jų kompetentingomis institucijomis.

(10)

Be to, reikia siekti veiksmingai taikyti Bendrijos tikrinimo tvarką. Palaipsniui Agentūra galėtų tapti mokslinės ir techninės pagalbos, skirtos žuvininkystės kontrolei ir tikrinimui, duomenų centru.

(11)

Bendros žuvininkystės politikos tikslams – užtikrinti tausojantį gyvųjų vandens išteklių naudojimą kaip darnaus vystymosi dalį – pasiekti Taryba patvirtino priemones dėl gyvųjų vandens išteklių apsaugos, valdymo ir naudojimo.

(12)

Siekdamos tinkamai įgyvendinti šias priemones, valstybės narės turi imtis atitinkamų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Kad tokia kontrolė ir vykdymo užtikrinimas būtų efektyvūs ir veiksmingi, Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis turėtų patvirtinti konkrečias kontrolės ir tikrinimo programas. Todėl 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93, nustatantis bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(13)

Agentūra turėtų koordinuoti valstybių narių bendradarbiavimą remdamasi jungtinės veiklos planais, kuriuose būtų numatyta, kaip naudoti atitinkamų valstybių narių turimas kontrolės ir tikrinimo priemones, kad būtų vykdomos kontrolės bei tikrinimo programos. Žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo veikla, kurios imasi valstybės narės, turėtų būti atliekama laikantis minėtose programose numatytų bendrų kontrolės ir tikrinimo veiklos kriterijų, prioritetų, standartų ir tvarkos.

(14)

Patvirtindamos kontrolės ir tikrinimo programą, valstybės narės įsipareigoja veiksmingai numatyti programai vykdyti reikalingus išteklius. Valstybės narės turi nedelsiant pranešti Agentūrai apie kontrolės ir tikrinimo priemones, kuriomis jos ketina vykdyti tokią programą. Jungtinės veiklos planuose neturi būti numatyta jokių papildomų įsipareigojimų dėl kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo arba įsipareigojimų, susijusių su šioje situacijoje reikalingų išteklių suradimu.

(15)

Agentūra turėtų rengti jungtinės veiklos planą tik tada, kai tai numatyta darbo programoje.

(16)

Darbo programą turėtų patvirtinti Administracinė valdyba, kuri užtikrina, kad būtų pasiektas tinkamas sutarimas, įskaitant sutarimą dėl darbo programoje Agentūrai numatytų uždavinių suderinimo su Agentūros turimais ištekliais, remiantis valstybių narių pateikiama informacija.

(17)

Pagrindinis vykdomojo direktoriaus uždavinys – remiantis konsultacijomis su valdybos nariais ir valstybėmis narėmis užtikrinti, kad darbo programoje numatyti kiekvienų metų siekiai atitiktų valstybių narių Agentūrai teikiamus pakankamus išteklius darbo programai vykdyti.

(18)

Vykdomasis direktorius turėtų visų pirma rengti tikslius veiklos planus, atsižvelgdamas į valstybių narių nurodytus išteklius kiekvienai kontrolės ir tikrinimo programai ir laikydamasis taisyklių bei tikslų, nustatytų konkrečioje kontrolės ir tikrinimo programoje, kuria grindžiamas jungtinės veiklos planas, ir taip pat kitų atitinkamų taisyklių, pavyzdžiui, dėl Bendrijos inspektorių.

(19)

Todėl būtina, kad vykdomasis direktorius planuotų laiką taip, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pateikti savo kompetencija paremtas pastabas ir nepažeisdamos Agentūros darbo plano ir šiame reglamente numatytų terminų. Vykdomasis direktorius turėtų būtinai atsižvelgti į atitinkamų valstybių narių kiekviename plane nurodytos žvejybos interesus. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir laiku atliekamą jungtinės kontrolės ir tikrinimo veiklos koordinavimą, būtina numatyti sprendimų dėl planų patvirtinimo tvarką, kai atitinkamos valstybės narės negali pasiekti susitarimo.

(20)

Jungtinės veiklos ne Bendrijos vandenyse planų projektų rengimo ir tvirtinimo tvarka turi būti panaši į jungtinės veiklos Bendrijos vandenyse planus. Tokie jungtinės veiklos planai turi būti pagrįsti tarptautine kontrolės ir tikrinimo programa, nustatančia su kontrole ir tikrinimu susijusius Bendrijai privalomus tarptautinius įsipareigojimus.

(21)

Siekdamos vykdyti jungtinės veiklos planus, atitinkamos valstybės narės turėtų sutelkti ir naudoti kontrolės ir tikrinimo priemones, kurias jos paskyrė tiems planams. Agentūra turėtų įvertinti, ar turimų kontrolės ir tikrinimo priemonių pakanka kontrolės ir tikrinimo programoje numatytiems uždaviniams įvykdyti, ir prireikus atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai pranešti, jei jų nepakanka.

(22)

Valstybės narės turėtų vykdyti su tikrinimu ir kontrole susijusius įsipareigojimus, visų pirma laikydamosi pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 patvirtintos specialios kontrolės ir tikrinimo programos, o Agentūra neturėtų turėti įgaliojimų jungtinės veiklos planuose nustatyti papildomų įsipareigojimų arba taikyti valstybėms narėms sankcijas.

(23)

Agentūra turėtų periodiškai apsvarstyti, ar jungtinės veiklos planai yra veiksmingi.

(24)

Tikslinga numatyti galimybę priimti jungtinės veiklos planų priėmimo ir patvirtinimo konkrečias taisykles. Šią galimybę galima išnaudoti, kai Agentūra pradės veikti ir vykdomasis direktorius manytų, kad Bendrijos teisėje turi būti nustatytos tokios taisyklės.

(25)

Agentūrai turėtų būti suteikta teisė paprašytai teikti su kontrolės ir tikrinimo priemonėmis susijusias sutartines paslaugas, kuriomis atitinkamos valstybės narės naudotųsi vykdydamos jungtinę veiklą.

(26)

Agentūros uždaviniams įgyvendinti Komisija, valstybės narės ir Agentūra turėtų per informacijos tinklą keistis svarbia informacija apie kontrolę ir tikrinimą.

(27)

Agentūros statusas ir struktūra turėtų būti tokie, kad leistų jai siekti rezultatų, kurių iš jos tikimasi, ir atlikti savo funkcijas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Komisija. Todėl Agentūrai turėtų būti suteiktas teisinis, finansinis ir administracinis savarankiškumas, kartu išlaikant glaudžius ryšius su Bendrijos institucijomis ir valstybėmis narėmis. Šiam tikslui tikslinga ir būtina, kad Agentūra būtų Bendrijos įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir šiuo reglamentu jai suteikiamus įgaliojimus.

(28)

Agentūros sutartinės atsakomybės srityje, kurią reglamentuoja Agentūros sudaromoms sutartims taikoma teisė, Teisingumo Teismo jurisdikcijai turėtų priklausyti veikti pagal bet kurią sutarties arbitražinę išlygą. Teisingumo Teismo jurisdikcijai taip pat turėtų priklausyti nagrinėti ginčus, susijusius su žalos, patirtos dėl Agentūros nesutartinės atsakomybės, atlyginimu pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus teisės principus.

(29)

Komisija ir valstybės narės turėtų būti atstovaujamos Administracinėje valdyboje, kuriai būtų patikėta užtikrinti teisingą ir veiksmingą Agentūros funkcionavimą.

(30)

Turėtų būti sukurta Patariamoji valdyba, kuri konsultuotų vykdomąjį direktorių ir užtikrintų glaudų bendradarbiavimą su suinteresuotomis šalimis.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra turi vykdyti Bendrijos įsipareigojimus, ir Komisijos prašymu laikydamasi Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis bei regioninėmis žvejybos organizacijomis, Administracinės valdybos pirmininkas turėtų būti renkamas iš Komisijos atstovų.

(32)

Balsavimo Administracinėje valdyboje tvarka turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į valstybių narių ir Komisijos suinteresuotumą veiksmingu Agentūros darbu.

(33)

Tikslinga numatyti balsavimo teisės neturinčio Patariamosios valdybos atstovo dalyvavimą Administracinės valdybos pasitarimuose.

(34)

Būtina numatyti Agentūros vykdomojo direktoriaus paskyrimą ir atleidimą, taip pat jo funkcijų vykdymą reglamentuojančias taisykles.

(35)

Siekiant skatinti skaidrią Agentūros veiklą, Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (4).

(36)

Siekiant privatumo apsaugos, šiam reglamentui turėtų būti taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5).

(37)

Siekiant užtikrinti Agentūros veiklos savarankiškumą ir nepriklausomumą, Agentūrai turėtų būti skirtas atskiras biudžetas, kurio pajamas sudarytų Bendrijos įnašas ir įmokos už Agentūros teikiamas sutartines paslaugas. Bendrijos biudžeto sudarymo procedūra turėtų būti taikoma tiek, kiek ji siejasi su Europos Sąjungos bendrajam biudžetui priskaičiuojamu Bendrijos įnašu ir kitomis subsidijomis. Sąskaitų auditą turėtų atlikti Audito Rūmai.

(38)

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai turėtų būti be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (6) nuostatos, ir ji turėtų prisijungti prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos sudaryto tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (7).

(39)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TIKSLAS, TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo reglamentu įsteigiama Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (toliau – Agentūra), kurios tikslas – organizuoti valstybių narių atliekamą žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo veiklos koordinavimą ir padėti joms bendradarbiauti, kad būtų laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą jos taikymą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a)

„kontrolė ir tikrinimas“ – priemonės, kurių valstybės narės imasi visų pirma pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23, 24 ir 28 straipsnius ir kurios yra skirtos žvejybos veiklai, kuriai taikoma bendra žuvininkystės politika, kontroliuoti bei tikrinti, įskaitant priežiūrą ir stebėjimą, pavyzdžiui, taikant palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemas (LSS) ir stebėtojų programas;

b)

„kontrolės ir tikrinimo priemonės“ – priežiūros laivai, orlaiviai, transporto priemonės ir kiti materialieji ištekliai, taip pat inspektoriai, stebėtojai ir kiti žmogiškieji ištekliai, kuriuos valstybės narės naudoja kontrolei ir tikrinimui;

c)

„jungtinės veiklos planas“ – planas, kuriame nustatyta turimų kontrolės ir tikrinimo priemonių panaudojimo tvarka;

d)

„tarptautinė kontrolės ir tikrinimo programa“ – Bendrijos tarptautiniams įsipareigojimams dėl kontrolės ir tikrinimo įgyvendinti skirta programa, kurioje nustatyti kontrolės ir tikrinimo tikslai, bendrieji prioritetai ir tvarka;

e)

„konkreti kontrolės ir tikrinimo programa“ – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2847/93 34c straipsniu parengta programa, kurioje nustatyti kontrolės ir tikrinimo tikslai, bendrieji prioritetai ir tvarka;

f)

„žuvininkystė“ – žvejybos veikla, kai naudojami tam tikri ištekliai, Tarybos apibrėžti pirmiausia remiantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 5 ir 6 straipsniais;

g)

„Bendrijos inspektoriai“ – inspektoriai, įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 28 straipsnio 4 dalyje minimą sąrašą.

II SKYRIUS

AGENTŪROS PASKIRTIS IR UŽDAVINIAI

3 straipsnis

Paskirtis

Agentūros paskirtis:

a)

koordinuoti valstybių narių atliekamą kontrolę ir tikrinimą, susijusius su Bendrijos įsipareigojimais dėl kontrolės ir tikrinimo;

b)

koordinuoti atitinkamų valstybių narių pagal šį reglamentą sutelktų nacionalinių kontrolės ir tikrinimo priemonių panaudojimą;

c)

padėti valstybėms narėms teikti Komisijai ir trečiosioms šalims informaciją apie žvejybos veiklą ir kontrolę bei tikrinimą;

d)

jos kompetencijai priklausančioje srityje padėti valstybėms narėms vykdyti jų uždavinius ir įsipareigojimus pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles;

e)

padėti valstybėms narėms ir Komisijai derinti bendros žuvininkystės politikos taikymą visoje Bendrijoje;

f)

prisidėti valstybėms narėms ir Komisijai tyrinėjant ir vystant kontrolės bei tikrinimo metodus;

g)

prisidėti valstybėms narėms koordinuojant inspektorių mokymą ir keičiantis patirtimi;

h)

laikantis Bendrijos taisyklių koordinuoti veiksmus kovojant su neteisėta, neatskaitinga ir nereglamentuojama žvejyba.

4 straipsnis

Uždaviniai, susiję su Bendrijos tarptautiniais įsipareigojimais dėl kontrolės ir tikrinimo

1.   Komisijos prašymu Agentūra:

a)

padeda Bendrijai ir valstybėms narėms plėtoti santykius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis tarptautinėmis žvejybos organizacijomis, kurių narė yra Bendrija;

b)

bendradarbiauja su regioninių tarptautinių žvejybos organizacijų kompetentingomis institucijomis Bendrijai vykdant įsipareigojimus dėl kontrolės ir tikrinimo pagal su tomis institucijomis sudarytus darbinius susitarimus.

2.   Komisijos prašymu Agentūra gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis su kontrole ir tikrinimu susijusiais klausimais pagal Bendrijos ir tų šalių susitarimus.

3.   Agentūra jos kompetencijai priklausančioje srityje gali valstybių narių vardu atlikti tarptautiniuose žuvininkystės susitarimuose, kuriuose Bendrija dalyvauja, numatytus uždavinius.

5 straipsnis

Uždaviniai, susiję su veiklos koordinavimu

1.   Agentūros atliekamas veiklos koordinavimas apima žvejybos veiklos, įskaitant žuvininkystės produktų importavimą, vežimą ir iškrovimą, tikrinimą ir kontrolę, kol jie perduodami pirmajam pirkėjui.

2.   Veiklos koordinavimo tikslais Agentūra laikydamasi III skyriaus rengia jungtinės veiklos planus ir organizuoja valstybių narių kontrolės ir tikrinimo veiklos koordinavimą.

6 straipsnis

Sutartinių paslaugų teikimas valstybėms narėms

Valstybių narių prašymu Agentūra gali teikti joms sutartines kontrolės ir tikrinimo paslaugas, susijusias su jų įsipareigojimais dėl žuvininkystės Bendrijos ir (arba) tarptautiniuose vandenyse, įskaitant frachtavimą, kontrolės ir tikrinimo platformų darbą bei aprūpinimą personalu ir stebėtojų parūpinimą bendriems atitinkamų valstybių narių veiksmams.

7 straipsnis

Pagalba valstybėms narėms

Siekdama padėti valstybėms narėms geriau vykdyti savo įsipareigojimus pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles, Agentūra:

a)

parengia ir plėtoja bendrąją pagrindinę žvejybos inspektorius rengiančių instruktorių mokymo programą ir rengia papildomus mokymo kursus tiems inspektoriams ir kitam personalui, dirbančiam stebėjimo, kontrolės ir tikrinimo darbą;

b)

valstybių narių prašymu rengia su valstybių narių kontrolės ir tikrinimo veikla susijusių prekių bei paslaugų bendrus viešuosius pirkimus ir rengia bei koordinuoja valstybių narių bendrų bandomųjų projektų įgyvendinimą;

c)

parengia bendrų veiksmų tvarką, susijusią su bendra dviejų arba daugiau valstybių narių vykdoma kontrolės ir tikrinimo veikla;

d)

parengia kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės tarpusavyje arba valstybės narės ir trečiosios šalys keičiasi kontrolės bei tikrinimo priemonėmis ir pagal kuriuos valstybės narės teikia šias priemones.

III SKYRIUS

VEIKLOS KOORDINAVIMAS

8 straipsnis

Bendrijos įsipareigojimų dėl kontrolės ir tikrinimo įgyvendinimas

Komisijos prašymu Agentūra, parengdama jungtinės veiklos planus, koordinuoja valstybių narių kontrolės ir tikrinimo veiklą remdamasi tarptautinėmis kontrolės bei tikrinimo programomis.

9 straipsnis

Konkrečių kontrolės ir tikrinimo programų įgyvendinimas

Agentūra koordinuoja pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnį parengtų konkrečių kontrolės ir tikrinimo programų įgyvendinimą vykdydama jungtinės veiklos planus.

10 straipsnis

Jungtinės veiklos planų turinys

Kiekvienas jungtinės veiklos planas:

a)

atitinka atitinkamos kontrolės ir tikrinimo programos reikalavimus;

b)

įgyvendina kontrolės ir tikrinimo programose Komisijos nustatytus kriterijus, standartus, prioritetus ir bendrą tikrinimo tvarką;

c)

siekia esamas nacionalines kontrolės ir tikrinimo priemones, apie kurias pranešta pagal 11 straipsnio 2 dalį, naudoti pagal poreikius ir organizuoja jų panaudojimą;

d)

organizuoja žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių naudojimą pagal laikotarpius bei zonas, kuriose jie turi būti panaudoti, įskaitant grupių, kurias sudaro Bendrijos inspektoriai iš daugiau nei vienos valstybės narės, darbą;

e)

atsižvelgia į atitinkamų valstybių narių esamus įsipareigojimus pagal kitus jungtinės veiklos planus, taip pat į konkrečius regiono arba vietos apribojimus;

f)

nustato sąlygas, pagal kurias valstybės narės kontrolės ir tikrinimo priemonės gali įplaukti į kitos valstybės narės suverenius ir jos jurisdikcijai priklausančius vandenis.

11 straipsnis

Pranešimas apie kontrolės ir tikrinimo priemones

1.   Valstybės narės kasmet iki spalio 15 d. praneša Agentūrai apie turimas kontrolės ir tikrinimo priemones, kurias jos galės panaudoti kontrolei ir tikrinimui kitais metais.

2.   Kiekviena valstybė narė praneša Agentūrai apie priemones, kuriomis ji ketina vykdyti jai rūpimą tarptautinę kontrolės ir tikrinimo programą arba konkrečią kontrolės ir tikrinimo programą ne vėliau nei per mėnesį nuo pranešimo valstybėms narėms apie sprendimą dėl tokios programos parengimo.

12 straipsnis

Jungtinės veiklos planų tvirtinimo tvarka

1.   Remdamasis 11 straipsnio 2 dalyje numatytais pranešimais ir ne vėliau nei per tris mėnesius po tokių pranešimų gavimo, Agentūros vykdomasis direktorius, konsultuodamasis su atitinkamomis valstybėmis narėmis, parengia jungtinės veiklos plano projektą.

2.   Jungtinės veiklos plano projekte, remiantis atitinkamos valstybės narės atitinkamos žvejybos interesais, turi būti nustatytos kontrolės ir tikrinimo priemonės, kurios gali būti sutelktos kontrolės ir tikrinimo programai, kuriai rengiamas planas, įgyvendinti.

Valstybės narės žvejybos interesai vertinami pagal šiuos kriterijus, kurių santykinė svarba priklauso nuo kiekvieno plano konkrečių ypatybių:

a)

vandenų, kuriuose ji turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, jei tokia yra, ir kuriems taikomas jungtinės veiklos planas, santykinė apimtis;

b)

jos teritorijoje tam tikru referenciniu laikotarpiu iškrautos žuvies kiekis palyginus su visais žvejybos, kuriai taikomas jungtinės veiklos planas, iškrovimais;

c)

su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų (variklio galia ir bendras tonažas), užsiimančių žvejyba, kuriai taikomas jungtinės veiklos planas, santykinis skaičius palyginus su visų ta žvejyba užsiimančių laivų skaičiumi;

d)

tai žvejybai paskirtos kvotos santykinis dydis arba, jei kvota nepaskirta, sugavimas tam tikru referenciniu laikotarpiu.

3.   Jei rengiant jungtinės veiklos plano projektą paaiškėja, kad esamų kontrolės ir tikrinimo priemonių nepakanka atitinkamos kontrolės ir tikrinimo programos reikalavimams įvykdyti, vykdomasis direktorius nedelsiant praneša atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai.

4.   Vykdomasis direktorius pateikia jungtinės veiklos plano projektą atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai. Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo tokio pateikimo atitinkamos valstybės narės arba Komisija nepateikia prieštaravimo, vykdomasis direktorius patvirtina planą.

5.   Jeigu viena arba daugiau atitinkamų valstybių narių arba Komisija pateikia prieštaravimą, vykdomasis direktorius perduoda klausimą svarstyti Komisijai. Komisija gali atlikti būtinas plano pataisas ir priimti jį Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 skyriaus 2 dalyje nustatyta tvarka.

6.   Agentūra, pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, kasmet persvarsto kiekvieną jungtinės veiklos planą atsižvelgdama į atitinkamoms valstybėms narėms taikomas naujas kontrolės ir tikrinimo programas bei Komisijos kontrolės ir tikrinimo programose nustatytus prioritetus.

13 straipsnis

Jungtinės veiklos planų įgyvendinimas

1.   Jungtinė kontrolės ir tikrinimo veikla vykdoma remiantis jungtinės veiklos planais.

2.   Pagal jungtinės veiklos planą atitinkamos valstybės narės:

a)

suteikia tas kontrolės ir tikrinimo priemones, kurios skirtos jungtinės veiklos planui;

b)

paskiria vieną nacionalinį atstovą ryšiams/koordinatorių, kuriam suteikiama pakankamai įgaliojimų, kad galėtų laiku atsakyti į su jungtinės veiklos plano įgyvendinimu susijusius Agentūros prašymus, ir apie tai praneša Agentūrai;

c)

panaudoja sutelktas savo kontrolės ir tikrinimo priemones, laikydamosi jungtinės veiklos plano ir 4 dalyje nurodytų reikalavimų;

d)

suteikia Agentūrai tiesioginę prieigą prie jungtinės veiklos plano įgyvendinimui būtinos informacijos;

e)

bendradarbiauja su Agentūra įgyvendinant jungtinės veiklos planą;

f)

užtikrina, kad visos Bendrijos jungtinės veiklos planui skirtos kontrolės ir tikrinimo priemonės vykdytų veiklą laikydamosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

3.   Nepažeidžiant valstybės narės įsipareigojimų pagal laikantis 12 straipsnio parengtą jungtinės veiklos planą, už vadovavimą kontrolės ir tikrinimo priemonėms, skirtoms jungtinės veiklos planui įgyvendinti, bei jų kontrolę atsako kompetentingos nacionalinės institucijos laikydamosi nacionalinių įstatymų.

4.   Vykdomasis direktorius gali nustatyti pagal 12 straipsnį patvirtinto jungtinės veiklos plano įgyvendinimo reikalavimus. Tokie reikalavimai neperžengia šio plano ribų.

14 straipsnis

Jungtinės veiklos planų vertinimas

Agentūra kasmet vertina kiekvieno jungtinės veiklos plano veiksmingumą, taip pat, naudodamasi turima informacija, tiria, ar egzistuoja žvejybos veiklos neatitikties taikomoms kontrolės priemonėms pavojus. Tokie vertinimai nedelsiant perduodami Europos Parlamentui, Komisijai ir valstybėms narėms.

15 straipsnis

Žvejyba, kuriai netaikomos kontrolės ir tikrinimo programos

Dvi arba daugiau valstybių narių gali prašyti Agentūros koordinuoti jų kontrolės ir tikrinimo priemonių, susijusių su žvejyba arba plotu, kuriems netaikoma kontrolės ir tikrinimo programa, panaudojimą. Toks koordinavimas vykdomas laikantis kontrolės ir tikrinimo kriterijų bei prioritetų, dėl kurių susitarė atitinkamos valstybės narės.

16 straipsnis

Informacijos tinklas

1.   Komisija, Agentūra ir valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi turima aktualia informacija apie jungtinę kontrolės ir tikrinimo veiklą Bendrijos ir tarptautiniuose vandenyse.

2.   Kiekviena kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasi atitinkamų Bendrijos teisės aktų, imasi priemonių pagal šį straipsnį gautos informacijos reikiamam konfidencialumui užtikrinti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 37 straipsnį.

17 straipsnis

Išsamios taisyklės

Išsamios šio skyriaus įgyvendinimo taisyklės gali būti patvirtintos Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Šios taisyklės gali pirmiausia nurodyti jungtinės veiklos planų projektų rengimo ir tvirtinimo tvarką.

IV SKYRIUS

VIDAUS STRUKTŪRA IR FUNKCIONAVIMAS

18 straipsnis

Juridinis statusas ir pagrindinė buveinė

1.   Agentūra yra Bendrijos įstaiga. Ji yra juridinis asmuo.

2.   Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus. Ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti teismo bylos šalimi.

3.   Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

4.   Agentūros būstinė yra Vigo mieste, Ispanijoje.

19 straipsnis

Personalas

1.   Agentūros personalui taikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, kaip išdėstyta Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (9), ir Europos Bendrijų institucijų bendrai priimtos taisyklės taikant šiuos Tarnybos nuostatus ir Įdarbinimo sąlygas. Komisijos sutikimu Administracinė valdyba tvirtina būtinas išsamias taikymo taisykles.

2.   Nepažeisdama 30 straipsnio Agentūra naudojasi pagal Tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas paskyrimų tarnybai suteiktais įgaliojimais, kai tai susiję su jos personalu.

3.   Agentūros personalą sudaro Komisijos laikinai paskirti arba komandiruoti pareigūnai ir kiti Agentūros įdarbinti tarnautojai, būtini jos uždaviniams vykdyti.

Agentūra gali taip pat įdarbinti laikinai valstybės narių komandiruotus pareigūnus.

20 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

21 straipsnis

Atsakomybė

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Agentūros sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Nesutartinės atsakomybės atveju Agentūra pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina žalą, kurią padaro ji ar jos tarnautojai, vykdydami savo pareigas. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ginčus dėl tokios žalos atlyginimo.

4.   Asmeninę jos tarnautojų atsakomybę Agentūrai reglamentuoja nuostatos, nustatytos jiems taikomuose Tarnybos nuostatuose arba Įdarbinimo sąlygose.

22 straipsnis

Kalbos

1.   Agentūrai taikomos 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (10), nuostatos.

2.   Agentūros funkcionavimui būtinas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

23 straipsnis

Administracinės valdybos sudarymas ir įgaliojimai

1.   Agentūra turi Administracinę valdybą.

2.   Administracinė valdyba:

a)

pagal 30 straipsnį skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių;

b)

kasmet iki balandžio 30 d. patvirtina praėjusių metų Agentūros bendrąją ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir valstybėms narėms. Ataskaita paskelbiama;

c)

kasmet iki spalio 31 d., atsižvelgdama į Komisijos ir valstybių narių nuomonę, tvirtina kitų metų Agentūros darbo programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms;

Darbo programoje nurodomi Agentūros prioritetai. Joje pirmenybė teikiama Agentūros pareigoms, susijusioms su kontrolės ir priežiūros programomis. Darbo programa priimama nepažeidžiant metinio Bendrijos biudžeto procedūros. Jei Komisija per 30 dienų nuo darbo programos patvirtinimo išreiškia nepritarimą šiai programai, Administracinė valdyba dar kartą išnagrinėja programą ir, galbūt iš dalies pakeistą, patvirtina antruoju svarstymu per du mėnesius;

d)

iki finansinių metų pradžios patvirtina Agentūros galutinį biudžetą, pakoregavusi jį, jei būtina, pagal Bendrijos finansavimą ir kitas Agentūros pajamas;

e)

pagal 35, 36 ir 38 straipsnius atlieka savo pareigas, susijusias su Agentūros biudžetu;

f)

vykdo įgaliojimus, susijusius su vykdomojo direktoriaus drausme;

g)

parengia savo darbo tvarkos taisykles, kuriose gali būti numatyta įsteigti, jei būtina, Administracinės valdybos pakomitečius;

h)

tvirtina Agentūros uždaviniams vykdyti būtiną darbo tvarką.

24 straipsnis

Administracinės valdybos sudėtis

1.   Administracinė valdyba susideda iš valstybių narių atstovų ir šešių Komisijos atstovų. Kiekviena valstybė narė turi teisę skirti vieną narį. Valstybės narės ir Komisija skiria po vieną pakaitinį narį atstovauti kiekvienam nariui, jam nesant.

2.   Valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į jų atitinkamą patirtį ir kompetenciją žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo srityje.

3.   Kiekvienas narys skiriamas penkerių metų kadencijai nuo paskyrimo dienos. Jie gali būti paskirti kitai kadencijai.

25 straipsnis

Pirmininkavimas Administracinei valdybai

1.   Administracinė valdyba iš Komisijos atstovų išrenka pirmininką. Administracinė valdyba išrenka pirmininko pavaduotoją iš savo narių. Pirmininko pavaduotojas automatiškai užima pirmininko vietą, jei šis negali eiti pareigų.

2.   Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas skiriami trejų metų kadencijai; ji baigiasi, kai šie nustoja būti Administracinės valdybos nariais. Jie gali būti paskirti dar vienai kadencijai.

26 straipsnis

Posėdžiai

1.   Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Darbotvarkę nustato pirmininkas atsižvelgdamas į Administracinės valdybos narių ir Agentūros vykdomojo direktoriaus pasiūlymus.

2.   Vykdomasis direktorius ir Patariamosios valdybos paskirtas atstovas dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti.

3.   Administracinė valdyba surengia bent vieną eilinį posėdį per metus. Be to, ji renkasi pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba trečdalio valstybių narių, kurios turi atstovus Administracinėje valdyboje, prašymu.

4.   Svarstant su konfidencialumu ar interesų konfliktu susijusius klausimus, Administracinė valdyba gali nuspręsti nagrinėti konkrečius darbotvarkės klausimus nedalyvaujant Patariamosios valdybos paskirtam atstovui. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės gali būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse.

5.   Administracinė valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti naudinga, dalyvauti jos posėdžiuose kaip stebėtojus.

6.   Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

7.   Administracinės valdybos sekretoriato paslaugas teikia Agentūra.

27 straipsnis

Balsavimas

1.   Administracinė valdyba sprendimus priima absoliučia balsų dauguma.

2.   Kiekvienas narys turi vieną balsą. Vienam iš narių nedalyvaujant, pakaitinis narys turi teisę naudotis jo teise balsuoti.

3.   Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, pirmiausia sąlygos, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, taip pat kvorumo reikalavimai tam tikrais atvejais.

28 straipsnis

Interesų deklaracija

Administracinės valdybos nariai rengia interesų deklaracijas, kuriose nurodo, jog arba neturi interesų, kurie galėtų pažeisti jų nepriklausomumą, arba turi tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų pažeisti jų nepriklausomumą. Šios deklaracijos turi būti parengiamos raštu kartą per metus ar kai gali iškilti interesų konfliktas, susijęs su darbotvarkės klausimais. Pastaruoju atveju atitinkamas narys neturi teisės balsuoti dėl tokių klausimų.

29 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus pareigos ir įgaliojimai

1.   Agentūrai vadovauja vykdomasis direktorius. Nepažeisdamas Komisijos ir Administracinės valdybos kompetencijos, vykdomasis direktorius nesiekia gauti ir nepriima jokios Vyriausybės arba kitos institucijos nurodymų.

2.   Vykdydamas savo pareigas, vykdomasis direktorius įgyvendina bendros žuvininkystės politikos principus.

3.   Vykdomojo direktoriaus pareigos ir įgaliojimai:

a)

pasikonsultavęs su Komisija ir valstybėmis narėmis, parengia darbo programos projektą ir pateikia jį Administracinei valdybai. Jis imasi būtinų priemonių darbo programai įgyvendinti, neperžengdamas šio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir taikomos teisės nustatytų ribų;

b)

imasi visų priemonių, įskaitant administracinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimą ir pranešimų skelbimą, būtinų Agentūros organizavimui ir funkcionavimui pagal šio reglamento nuostatas užtikrinti;

c)

imasi visų būtinų priemonių, įskaitant sprendimų, susijusių su Agentūros pareigomis, patvirtinimą pagal II ir III skyriaus nuostatas, įskaitant sprendimus dėl frachtavimo, kontrolės ir tikrinimo priemonių bei informacijos tinklo veiklos;

d)

atsako į Komisijos prašymus ir valstybių narių prašymus suteikti pagalbą pagal 6, 7 ir 15 straipsnius;

e)

organizuoja veiksmingą stebėjimo sistemą, kad Agentūros pasiekimus būtų galima palyginti su jos veiklos tikslais. Tuo remdamasis vykdomasis direktorius kasmet parengia bendrosios ataskaitos projektą, kurį pateikia Administracinei valdybai. Jis nustato pripažintus profesinius standartus atitinkančią reguliaraus įvertinimo tvarką;

f)

personalo atžvilgiu vykdo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus įgaliojimus;

g)

parengia Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatas pagal 35 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 36 straipsnį;

4.   Vykdomasis direktorius už savo veiklą atsiskaito Administracinei valdybai.

30 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas ir atleidimas

1.   Vykdomąjį direktorių skiria Administracinė valdyba, atsižvelgdama į privalumus ir dokumentais patvirtintą atitinkamą patirtį bendros žuvininkystės politikos bei žuvininkystės kontrolės ir tikrinimo srityje, iš Komisijos pasiūlytų ne mažiau nei dviejų kandidatų, atrinktų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitur paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą šiomis pareigomis.

2.   Administracinė valdyba turi teisę atleisti vykdomąjį direktorių. Šį klausimą Valdyba svarsto Komisijos arba trečdalio jos narių prašymu.

3.   Administracinė valdyba patvirtina sprendimus pagal 1 ir 2 dalį dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

4.   Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Jis gali būti paskirtas dar vienai penkerių metų kadencijai Komisijai pasiūlymu ir patvirtinus dviejų trečdalių Administracinės valdybos narių balsų dauguma.

31 straipsnis

Patariamoji valdyba

1.   Patariamoji valdyba susideda iš Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 31 straipsnyje numatytų regioninių konsultacinių tarybų atstovų, kurių po vieną skiria kiekviena regioninė konsultacinė taryba. Atstovus gali pakeisti tuo pačiu metu paskirti pakaitiniai atstovai.

2.   Patariamosios valdybos nariai negali būti Administracinės valdybos nariais.

Patariamoji valdyba paskiria vieną iš savo narių dalyvauti Administracinės valdybos svarstymuose be teisės balsuoti.

3.   Vykdomojo direktoriaus prašymu Patariamoji valdyba pataria jam atliekant savo pareigas pagal šį reglamentą.

4.   Patariamajai valdybai pirmininkauja vykdomasis direktorius. Pirmininko kvietimu Valdyba rengia posėdžius ne rečiau nei kartą per metus.

5.   Agentūra teikia Patariamajai valdybai reikalingą logistinę paramą ir sekretoriato paslaugas jos posėdžiams.

6.   Administracinės valdybos nariai gali dalyvauti Patariamosios valdybos posėdžiuose.

32 straipsnis

Skaidrumas ir informacijos teikimas

1.   Agentūros dokumentams taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.

2.   Administracinė valdyba per šešis mėnesius nuo savo pirmojo posėdžio patvirtina praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

3.   Agentūra gali savo iniciatyva palaikyti ryšius savo paskirties srityje. Ji pirmiausia užtikrina, kad visuomenė ir bet kuri suinteresuota šalis skubiai gautų objektyvią, patikimą ir lengvai suprantamą informaciją apie jos darbą.

4.   Administracinė valdyba nustato vidaus taisykles, būtinas 3 daliai taikyti.

5.   Dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį Agentūros priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas Ombudsmenui arba iškelta byla Teisingumo Teisme pagal Sutarties 195 ir 230 straipsnius.

6.   Komisijos ir Agentūros pagal šį reglamentą surinktai informacijai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

33 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Administracinės valdybos nariams, vykdomajam direktoriui ir Agentūros personalo nariams, net ir nustojus eiti pareigas, pagal Sutarties 287 straipsnį taikomi konfidencialumo reikalavimai.

2.   Administracinė valdyba nustato vidaus taisykles dėl praktinių priemonių šio straipsnio 1 dalyje minėtiems slaptumo reikalavimams įgyvendinti.

34 straipsnis

Prieiga prie informacijos

1.   Komisijai prieinama visa Agentūros surinkta informacija. Agentūra Komisijos prašymu ir nurodyta forma pateikia jai visą informaciją ir šios informacijos įvertinimą.

2.   Valstybėms narėms, suinteresuotoms konkrečia Agentūros operacija, su šia operacija susijusi Agentūros surinkta informacija prieinama sąlygomis, kurios gali būti nustatytos laikantis Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

V SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

35 straipsnis

Biudžetas

1.   Agentūros pajamas sudaro:

a)

Bendrijos įnašas į Europos Sąjungos (Komisijos skyrius) bendrąjį biudžetą;

b)

mokestis už Agentūros pagal 6 straipsnį teikiamas paslaugas valstybėms narėms;

c)

mokestis už leidinius, mokymo ir (arba) kitas Agentūros teikiamas paslaugas.

2.   Agentūros išlaidas sudaro personalo, administravimo, infrastruktūros ir veiklos išlaidos.

3.   Vykdomasis direktorius parengia Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kitiems finansiniam metams ir pateikia jį Administracinei valdybai kartu su personalo plano projektu.

4.   Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu, kasmet parengia Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą kitiems finansiniams metams.

6.   Šią sąmatą, į kurią įeina ir personalo plano projektas, kartu su parengtine darbo programa Administracinė valdyba ne vėliau nei kovo 31 d. perduoda Komisijai.

7.   Komisija sąmatą kartu su preliminariu Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

8.   Remdamasi sąmata, Komisija į preliminarų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą įtraukia sumas, kurios, jos nuomone, reikalingos Agentūros personalo planui, ir subsidijos sumą, kuri turi būti įrašyta į bendrąjį biudžetą, kurį ji pateikia biudžeto valdymo institucijai pagal Sutarties 272 straipsnį.

9.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūrai skiriamos subsidijos asignavimus. Biudžeto valdymo institucija tvirtina Agentūros personalo planą.

10.   Biudžetą tvirtina Administracinė valdyba. Jis tampa galutinis, galutinai patvirtinus Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Tam tikrais atvejais jis atitinkamai koreguojamas.

11.   Administracinė valdyba kuo greičiau praneša biudžeto valdymo institucijai apie savo ketinimą įgyvendinti projektą, kuris gali turėti reikšmingų finansinių padarinių jos biudžeto finansavimui, pirmiausia su nuosavybe susijusius projektus, pavyzdžiui, pastatų nuomą ar pirkimą. Ji apie tai praneša Komisijai.

12.   Jei biudžeto valdymo institucijos padalinys praneša apie savo ketinimą pareikšti nuomonę, jis pateikia šią nuomonę Administracinei valdybai per šešias savaites nuo pranešimo apie projektą dienos.

36 straipsnis

Biudžeto vykdymas ir kontrolė

1.   Agentūros biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

2.   Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau nei kovo 1 d. Agentūros apskaitos pareigūnas laikinąsias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui. Komisijos apskaitos pareigūnas pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (toliau – finansinis reglamentas) 128 straipsnį (11) konsoliduoja institucijų ir decentralizuotų įstaigų laikinąsias finansines ataskaitas.

3.   Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau nei kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas laikinąsias Agentūros finansines ataskaitas kartu su tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita perduoda Audito Rūmams. Tų finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita taip pat perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.   Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Agentūros laikinųjų finansinių ataskaitų, pagal finansinio reglamento 129 straipsnį vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Agentūros finansines ataskaitas ir pateikia jas Administracinei valdybai, kad ši pateiktų savo nuomonę.

5.   Administracinė valdyba pareiškia nuomonę dėl Agentūros galutinių finansinių ataskaitų.

6.   Ne vėliau nei iki kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams išsiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su Administracinės valdybos nuomone.

7.   Galutinės ataskaitos yra skelbiamos.

8.   Agentūra sukuria vidinio audito funkciją, kuri turi būti vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus.

9.   Vykdomasis direktorius ne vėliau nei rugsėjo 30 d. Audito Rūmams išsiunčia atsakymą į jų pastabas. Šį atsakymą jis išsiunčia ir Administracinei valdybai.

10.   Vykdomasis direktorius Europos Parlamento prašymu pateikia jam visą informaciją, reikalingą sklandžiai sprendimo dėl atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo priėmimo procedūrai, kaip nustatyta finansinio reglamento 146 straipsnio 3 dalyje.

11.   Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, iki ataskaitinių metų + 2 balandžio 30 d. patvirtina, kad Agentūros vykdomasis direktorius įvykdė tų metų biudžetą.

37 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.   Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Agentūrai be apribojimų taikomos Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 nuostatos.

2.   Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama išleidžia visam jos personalui skirtas atitinkamas nuostatas.

3.   Sprendimuose dėl finansavimo ir jų įgyvendinimo susitarimuose bei susijusiuose dokumentuose aiškiai nustatoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Agentūros finansavimo gavėjų ir už finansavimo paskirstymą atsakingų subjektų patikrinimus vietoje.

38 straipsnis

Finansinės nuostatos

Administracinė valdyba, gavusi Komisijos sutikimą ir Audito Rūmų nuomonę, patvirtina Agentūros finansines taisykles. Jos negali skirtis nuo 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje (12), išskyrus atvejus, kai tai reikalinga konkrečiai Agentūros operacijai ir Komisijai iš anksto sutikus.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Įvertinimas

1.   Per penkerius metus nuo Agentūros veiklos pradžios ir kas penkerius metus po to Administracinė valdyba paveda atlikti nepriklausomą išorinį šio reglamento įgyvendinimo įvertinimą. Komisija suteikia Agentūrai visą informaciją, kuri, Agentūros nuomone, yra svarbi įvertinimui.

2.   Atliekant kiekvieną įvertinimą nustatomas šio reglamento poveikis, Agentūros ir jos darbo metodų nauda, svarba, veiksmingumas ir jos įnašas į tai, kad būtų griežtai laikomasi bendros žuvininkystės politikos nustatytų taisyklių. Komisijos pritarimu Administracinė valdyba, pasitarusi su susijusiomis šalimis, nustato konkrečius įgaliojimus.

3.   Administracinė valdyba gauna įvertinimą ir pateikia Komisijai rekomendacijas dėl šio reglamento, Agentūros ir jos darbo metodų pakeitimų. Įvertinimo rezultatus ir rekomendacijas Komisija perduoda Europos Parlamentui bei Tarybai, ir jie paskelbiami.

40 straipsnis

Agentūros veiklos pradžia

Agentūra pradeda veiklą per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo.

41 straipsnis

Pakeitimas

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnis pakeičiamas taip:

„34c straipsnis

1.   36 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis nustato, kokiai žvejybai, kurioje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, bus taikomos konkrečios kontrolės ir tikrinimo programos, ir tokias programas reglamentuojančias sąlygas.

Konkrečioje kontrolės ir tikrinimo programoje nustatoma žvejyba, kurioje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių ir kuriai taikoma programa, ir tokią žvejybą reglamentuojančios sąlygos.

Kiekvienoje konkrečioje kontrolės ir tikrinimo programoje nurodomi jos tikslai, bendri prioritetai ir tvarka, taip pat kontrolės bei tikrinimo veiklos standartai, rezultatai, kuriuos tikimasi pasiekti taikant nurodytas priemones, ir strategija, reikalinga siekiant kuo vienodesnių, veiksmingesnių ir taupesnių kontrolės bei tikrinimo veiksmų. Kiekvienoje programoje nurodomos atitinkamos valstybės narės.

Konkreti kontrolės ir tikrinimo programa negali tęstis ilgiau nei trejus metus arba laikotarpį, šiuo tikslu nustatytą pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (13) 5 straipsnį patvirtintame atkūrimo plane arba pagal to reglamento 6 straipsnį patvirtintame valdymo plane.

Konkrečias kontrolės ir tikrinimo programas įgyvendina atitinkamos valstybės narės, remdamosi jungtinės veiklos planais, parengtais pagal 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantį Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (14).

2.   Komisija kontroliuoja ir įvertina, kaip vykdoma kiekviena konkreti kontrolės ir tikrinimo programa ir, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 27 straipsnio 4 dalimi, apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

42 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2005 m. balandžio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. BODEN

(1)  2005 m. vasario 23 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(3)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

(4)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(5)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(6)  OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(7)  OL L 136, 1999 5 31, p. 15.

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, 2004 4 27, p. 1).

(10)  OL 17, 1958 10 6, p. 385/58.

(11)  OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(12)  OL L 357, 2002 12 31, p. 72.

(13)  OL L 358, 2002 12 21, p. 59.

(14)  OL L 128, 2005 5 21, p. 1.“.