6.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/19

KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/87/EB

2005 m. gruodžio 5 d.

iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose I priedo nuostatas dėl švino, fluoro ir kadmio

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (1), ypač į jos 8 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (2), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalies trečią sakinį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2002/32/EB nustatyta, kad gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija šios direktyvos I priede nustatytą didžiausią leistiną kiekį, naudoti draudžiama.

(2)

Priėmus Direktyvą 2002/32/EB, Komisija pareiškė, kad tos direktyvos I priede išdėstytos nuostatos bus persvarstomos remiantis naujausiais moksliniais rizikos įvertinimais ir atsižvelgiant į draudimą skiesti užterštus reikalavimų neatitinkančius gyvūnų pašarams skirtus produktus.

(3)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. birželio 2 d. Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie šviną, kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(4)

Maisto užteršimas švinu yra susirūpinimą keliantis visuomenės sveikatos klausimas. Tam tikras švino kiekis kaupiasi inkstų ir kepenų audiniuose, raumenų audiniuose lieka labai nedidelis švino kiekis ir į pieną patenka ribotas švino kiekis. Todėl gyvūninės kilmės maisto produktai nėra pagrindinis švino poveikio žmonėms šaltinis.

(5)

Panašu, kad galvijai ir avys yra jautriausi gyvuliai ūminiam švino toksiškumui. Buvo pranešta apie atskirus apsinuodijimo nurijus iš užterštų vietų gautas pašarines medžiagas ar atsitiktinai nurijus švino turinčių medžiagų atvejus. Tačiau Europos Sąjungoje prekybinėse pašarinėse medžiagose nustatytas švino kiekis nesukelia klinikinių toksiškumo požymių.

(6)

Galiojančios teisinės nuostatos dėl gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančio švino yra iš esmės tinkamos užtikrinti, kad šie produktai nekeltų jokios grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar nedarytų neigiamos įtakos gyvulininkystės produkcijai.

(7)

Panašu, kad jautriausi gyvūnai yra galvijai ir avys, o žalieji pašarai sudaro pagrindinę jų paros raciono dalį, todėl svarbu persvarstyti galimą tolesnį didžiausio leistino švino kiekio žaliuosiuose pašaruose sumažinimą.

(8)

Be to, tikslinga nustatyti didžiausią leistiną švino kiekį pašarų prieduose, kurie priklauso funkcinei mikroelementų, rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei, ir premiksuose. Nustatant didžiausią premiksuose leistiną švino kiekį atsižvelgta ne į skirtingų gyvūnų veislių jautrumą švinui, o į priedus, kuriuose yra didžiausias švino kiekis. Saugant gyvūnų ir visuomenės sveikatą premiksų gamintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausių premiksuose leistinų kiekių ir kad nurodymai kaip naudoti premiksus atitiktų nustatytą didžiausią pašarų papilduose ir visaverčiuose pašaruose leistiną švino kiekį.

(9)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. rugsėjo 22 d. Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie fluorą, kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(10)

Fluoras ypač gerai kaupiasi kalkėjančiuose audiniuose. Į valgomuosius audinius, įskaitant pieną ir kiaušinius, jo patenka ribotas kiekis. Taigi fluoro koncentracijos gyvūninės kilmės maisto produktuose neturi didelio poveikio žmogui.

(11)

Europos Sąjungoje fluoro kiekis ganyklose, žolėje ir kombinuotuosiuose pašaruose yra iš esmės nedidelis, todėl fluoro poveikis gyvūnams dažniausiai neviršija kenksmingą poveikį sukeliančios ribos. Tačiau kai kuriose atskirose geografinėse vietovėse ir kartais netoli pramoninių vietų, kurios labai užterštos fluoru, per didelis fluoro poveikis siejamas su dantų ir skeleto išsigimimais.

(12)

Galiojančios teisinės nuostatos dėl gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančio fluoro yra tinkamos užtikrinti, kad šie produktai nekeltų jokios grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar nedarytų neigiamos įtakos gyvulininkystės produkcijai.

(13)

Kadangi taikoma ekstrahavimo procedūra daro didelę įtaką analizės rezultatui, tą procedūrą reikėtų nustatyti. Gali būti taikoma tolygi procedūra, jei galima įrodyti, kad ji pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(14)

Leistinas fluoro kiekis jūrų vėžiagyviuose, tokiuose kaip jūrų kriliuose, turi būti pakeistas siekiant atsižvelgti į naujus apdorojimo metodus, kuriais gerinama maistinė kokybė ir mažinamas biomasės netekimas, tačiau kurie taip pat didina fluoro kiekį galutiniame produkte.

(15)

1984 m. spalio 26 d. Komisijos direktyvoje 84/547/EEB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvos 70/524/EEB dėl pašarų priedų (3) priedus, nustatytas didžiausias leistinas fluoro kiekis vermikulite (E 561). Direktyvos 2002/32/EB taikymo sritis leidžia nustatyti didžiausią leistiną nepageidaujamų medžiagų kiekį pašarų prieduose; aiškumo sumetimais nepageidaujamas medžiagas reglamentuojančios taisyklės turėtų būti surašytos viename dokumente.

(16)

EFSA mokslininkų grupė teršalų maisto grandinėje klausimais 2004 m. birželio 2 d. Komisijos prašymu priėmė nuomonę apie kadmį, kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose.

(17)

Maisto užteršimas kadmiu yra susirūpinimą keliantis visuomenės sveikatos klausimas. Kadmis kaupiasi gyvūnų audiniuose dėl koncentracijos maiste poveikio trukmės. Trumpa tokių gyvūnų kaip penimos kiaulės ir paukščiai gyvenimo trukmė sumažina nepageidautinos kadmio koncentracijos minėtų gyvūnų valgomuosiuose audiniuose pavojų. Tačiau į atrajotojų ir arklių organizmą kadmis gali patekti ganantis ganyklose. Tam tikruose regionuose besiganančių gyvūnų organizmuose, ypač jų inkstuose, gali susikaupti didelis kiekis kadmio.

(18)

Kadmis yra toksiškas visoms gyvūnų veislėms. Daugeliui naminių gyvulių veislių, įskaitant kiaules, kurios laikomos kadmiui jautriausia gyvulių veisle, aiškūs klinikiniai simptomai tikriausiai nepasireikš, jei kadmio koncentracija pašaruose nebus didesnė nei 5 mg viename pašaro kilograme.

(19)

Galiojančios teisinės nuostatos dėl gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esančio kadmio yra tinkamos užtikrinti, kad šie produktai nekeltų jokios grėsmės žmonių ir gyvūnų sveikatai ar nedarytų neigiamos įtakos gyvulininkystės produkcijai.

(20)

Šiuo metu mineralinės kilmės naminių gyvūnų ėdale ir pašarinėse medžiagose nustatytas tik didžiausias leistinas fosfatų kiekis. Reikėtų nustatyti didžiausią minėtuose gyvūnų pašarams skirtuose produktuose leistiną kadmio kiekį. Siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius, kai ruošiant žuvų pašarą į jį įdedamas didelis kiekis žuvų taukų ir žuvų miltų, reikėtų iš dalies pakeisti dabartinį didžiausią žuvų pašaruose leistiną kadmio kiekį. Be to, tikslinga nustatyti didžiausią leistiną kadmio kiekį prieduose, kurie priklauso funkcinei mikroelementų, rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei, bei premiksuose. Nustatant didžiausią premiksuose leistiną kadmio kiekį atsižvelgta ne į skirtingų gyvūnų veislių jautrumą kadmiui, o į priedus, kuriuose yra didžiausias kiekis kadmio. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 16 straipsnyje, saugant gyvūnų ir visuomenės sveikatą premiksų gamintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausio premiksuose leistino kiekio, o nurodymai kaip naudoti premiksus atitiktų nustatytą didžiausią pašarų papilduose ir visaverčiuose pašaruose leistiną kiekį.

(21)

Todėl Direktyvos 2002/32/EB ir 84/547/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos.

(22)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2002/32/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Nepažeidžiant kitų Direktyvoje 70/524/EEB nustatytų sąlygų dėl leidimo naudoti priedą vermikulitą, kuris priklauso rišiklių, nuo sulipimo apsaugančių medžiagų ir koaguliantų grupei, didžiausias leistinas fluoro kiekis turi atitikti šios direktyvos priede nustatytą kiekį.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo, įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstus bei tų teisės aktų ir šios direktyvos koreliacijos lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos tuos teisės aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma, juos oficialiai skelbiant. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 5 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1)  OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/8/EB (OL L 27, 2005 1 29, p. 44).

(2)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL L 59, 2005 3 5, p. 8).

(3)  OL L 297, 1984 11 15, p. 40.

PRIEDAS

Direktyvos 2002/32/EB I priedas yra iš dalies keičiamas taip:

1)

2 eilutė „švinas“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„2.

Švinas (1)

Pašarinės medžiagos, išskyrus:

10

– žaliąjį pašarą (2)

30 (3)

– fosfatus ir kalkinius jūrų dumblius

15

– kalcio karbonatą

20

– mieles

5

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:

100

– cinko oksidą

400 (3)

– mangano oksidą, geležies karbonatą, vario karbonatą

200 (3)

Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai, išskyrus:

30 (3)

– vulkaninės kilmės klinoptilolitą

60 (3)

Premiksai

200 (3)

Pašarų papildai, išskyrus:

10

– mineralinius pašarus

15

Visaverčiai pašarai

5

2)

3 eilutė „fluoras“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„3.

Fluoras (4)

Pašarinės medžiagos, išskyrus:

150

– gyvūninės kilmės pašarus, išskyrus jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

500

– jūrų vėžiagyvius, tokius kaip jūrų kriliai

3 000

– fosfatus

2 000

– kalcio karbonatą

350

– magnio oksidą

600

– kalkinius jūrų dumblius

1 000

Vermikulitas (E 561)

3 000 (5)

Pašarų papildai:

 

– kuriuose yra ≤ 4 % fosforo

500

– kuriuose yra > 4 % fosforo

125 vienam procentui fosforo

Visaverčiai pašarai, išskyrus:

150

– visaverčius pašarus, skirtus galvijams, avims ir ožkoms

 

– – žindantiems gyvuliams

30

– – kitiems

50

– visaverčius pašarus kiaulėms

100

– visaverčius pašarus paukščiams

350

– visaverčius pašarus viščiukams

250

3)

6 eilutė „kadmis“ keičiama taip:

Nepageidaujamos medžiagos

Gyvūnų pašarams skirti produktai

Didžiausias leistinas kiekis mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis 12 %

(1)

(2)

(3)

„6.

Kadmis (4)

Augalinės kilmės pašarinės medžiagos

1

Gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos

2

Mineralinės kilmės pašarinės medžiagos, išskyrus:

2

– fosfatus

10

Mikroelementų sudėtinių dalių funkcinei grupei priklausantys priedai, išskyrus:

10

– vario oksidą, mangano oksidą, cinko oksidą ir mangano sulfato monohidtratą

30 (7)

Rišiklių ir nuo sulipimo apsaugančių medžiagų grupei priklausantys priedai

2

Premiksai

15 (7)

Mineraliniai pašarai:

 

– kuriuose yra < 7 % fosforo

5

– kuriuose yra ≥ 7 % fosforo

0,75 vienam procentui fosforo, didžiausias leistinas kiekis 7,5

Pašarų papildai, skirti naminiams gyvūnams

2

Kiti pašarų papildai

0,5

Visaverčiai pašarai galvijams, avims ir ožkoms bei pašarai žuvims, išskyrus:

1

– visaverčius pašarus naminiams gyvūnėliams

2

– visaverčius pašarus veršeliams, ėriukams ir ožiukams bei kitus visaverčius pašarus

0,5

(1)  Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant švino analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(2)  Į žaliąjį pašarą įeina gyvūnų pašarams skirti produktai, tokie kaip šienas, silosas, šviežia žolė ir t. t.

(3)  Siekiant sumažinti didžiausią leistiną švino kiekį, nurodytas kiekis turi būti persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.“;

(4)  Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant fluoro analizinį nustatymą – 20 minučių ekstrahuojant su druskos rūgštimi 1 N aplinkos temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(5)  Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodytas kiekis bus pervarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.“;

(6)  Didžiausias leistinas kiekis gaunamas atliekant kadmio analizinį nustatymą – 30 minučių ekstrahuojant azoto rūgštyje (5 % w/w) virimo temperatūroje. Gali būti taikomos tolygios ekstrahavimo procedūros, jei galima įrodyti, kad jos pasižymi tokiu pačiu ekstrahavimo veiksmingumu.

(7)  Siekiant sumažinti didžiausią leistiną kiekį, nurodytas kiekis bus persvarstytas iki 2007 m. gruodžio 31 d.“.