30.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 255/160

(1)

Taryba savo 2003 m. birželio 5 d. išvadose dėl Bendrijos laivybos įvaizdžio gerinimo ir jaunų žmonių sudominimo jūrininko profesija pabrėžė būtinybę skatinti jūrininkų profesinį mobilumą Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant jūrininkų kompetencijos atestatų pripažinimo procedūroms, tuo pat metu užtikrinant griežtą 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais laikymąsi.

(2)

Jūrų transportas yra intensyviai ir greitai besivystantis sektorius, pasižymintis ypač tarptautiniu pobūdžiu. Atitinkamai, atsižvelgiant į vis didėjantį Bendrijos jūrininkų trūkumą, balansą tarp personalo pasiūlos ir paklausos galima veiksmingiau išlaikyti Bendrijos lygmeniu, negu nacionaliniu. Todėl būtina, kad bendra transporto politika jūrų transporto srityje būtų išplėsta, siekiant palengvinti jūrininkų laisvą judėjimą Bendrijoje.

(3)

Jūrininkų atestatų srityje Bendrija nustatė minimalius jūrininkų išsilavinimo, rengimo ir atestavimo reikalavimus 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (3). Minėtoji direktyva integruoja į Bendrijos teisę tarptautinius rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvus, nustatytus JRAB konvencijoje.

(4)

Direktyva 2001/25/EB numato, kad jūrininkai privalo turėti kompetencijos atestatus, išduotus ir patvirtintus valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos laikantis minėtos direktyvos bei suteikiančius teisėtam jo turėtojui teisę eiti tarnybą laive ir vykdyti funkcijas pagal jame nurodytą atsakomybės lygį.

(5)

Pagal Direktyvą 2001/25/EB abipusiam jūrininkų, kurie yra arba nėra valstybių narių piliečiai, atestatų pripažinimui taikomos Direktyvų 89/48/EEB (4) ir 92/51/EEB (5), nustatančių atitinkamai pirmąją ir antrąją aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemas, nuostatos. Minėtos direktyvos nenumato automatiško formalių jūrininkų kvalifikacijų pripažinimo, kadangi jūrininkams gali būti taikomos kompensacinės priemonės.

(6)

Kiekviena valstybė narė turėtų pripažinti bet kurį atestatą ar kitokį formalios kvalifikacijos įrodymą, išduotą kitos valstybės narės laikantis Direktyvos 2001/25/EB. Taigi, kiekviena valstybė narė turėtų leisti jūrininkui, įgijusiam tos direktyvos reikalavimus atitinkantį kompetencijos atestatą kitoje valstybėje narėje, imtis ar verstis jūrininko profesija, kuriai jis turi kvalifikaciją, netaikydama jokių išankstinių reikalavimų, išskyrus tuos, kurie taikomi jos piliečiams.

(7)

Kadangi šia direktyva siekiama palengvinti atestatų abipusį pripažinimą, ja nereglamentuojamos sąlygos, susijusios su galimybe įsidarbinti.

(8)

JRAB konvencija nustato kalbos reikalavimus jūrininkams. Šie reikalavimai turėtų būti įtraukti į Bendrijos teisę siekiant užtikrinti veiksmingą bendravimą laivuose ir palengvinti laisvą jūrininkų judėjimą Bendrijoje.

(9)

Neteisėtai gautų jūrininkų kompetencijos atestatų plitimas dabartiniu metu kelia rimtą grėsmę saugumui jūroje bei jūrinės aplinkos apsaugai. Daugeliu atvejų neteisėtų atestatų turėtojai neatitinka minimalių JRAB konvencijos reikalavimų. Tokie jūrininkai gali būti lengvai įtraukti į nelaimingus atsitikimus jūroje.

(10)

Todėl valstybės narės turėtų patvirtinti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos atestatų klastojimui bei už jį bausti, ir dėti pastangas Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO), kad būtų pasiekti griežti ir įvykdomi susitarimai dėl kovos su šia veikla pasauliniu mastu. Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS) yra tinkamas forumas keistis šios srities informacija, patirtimi ir geriausia praktika.

(11)

Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (6) buvo įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – Agentūra), siekiant užtikrinti aukštą, tolygų ir veiksmingą jūrų saugos ir teršimo iš laivų prevencijos lygį. Viena iš Agentūrai pavestų užduočių yra padėti Komisijai, kai ši vykdo Bendrijos teisės aktų, taikomų laivų įgulos rengimui, atestavimui ir budėjimui, jai pavestas užduotis.

(12)

Todėl Agentūra turėtų padėti Komisijai, kai ši tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje bei Direktyvoje 2001/25/EB nustatytų reikalavimų.

(13)

Abipusiam jūrininkų, nesvarbu ar jie yra ar nėra valstybių narių piliečiai, atestatų pripažinimui tarp valstybių narių Direktyvos 89/48/EEB ir 92/51/EEB nebeturėtų būti taikomos; tai turėtų reglamentuoti ši direktyva.

(14)

Todėl Direktyva 2001/25/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(15)

Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl to jo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(16)

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisės aktų leidybos (7) 34 punktą valstybės narės yra skatinamos savo ir Bendrijos naudai parengti lenteles, kuriomis kiek galima geriau būtų parodytas šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ryšys, ir paskelbti tas lenteles viešai,

a)

yra valstybės narės piliečiai;

b)

nėra valstybės narės piliečiai, bet turi valstybės narės išduotą atestatą.

a)

„jūrininkas“ – tai laikantis bent tų reikalavimų, kurie nustatyti Direktyvos 2001/25/EB I priede, apmokytas ir valstybės narės atestuotas asmuo;

b)

„atestatas“ – tai galiojantis dokumentas, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/25/EB 4 straipsnyje;

c)

„tinkamas atestatas“ – tai atestatas, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/25/EB 1 straipsnio 27 punkte;

d)

„patvirtinimas“ – tai galiojantis dokumentas, išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2001/25/EB 5 straipsnio 2 ir 6 dalis;

e)

„pripažinimas“ – tai priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos atliktas kitos valstybės narės išduoto atestato ar tinkamo atestato priėmimas;

f)

„priimančioji valstybė narė“ – tai valstybė narė, kurioje jūrininkas siekia jo tinkamo (-ų) atestato (-ų) ar kito (-ų) atestato (-ų) pripažinimo;

g)

„JRAB konvencija“ – tai 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais;

h)

„JRAB kodeksas“ – tai Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodeksas, priimtas 1995 m. JRAB šalių konferencijoje 2 rezoliucija, su laikas nuo laiko padarytais pakeitimais;

i)

„Agentūra“ – tai Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002.

1.

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Atestatas

Atestatas yra galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis vadintųsi, išduotas pačios valstybės narės kompetentingos institucijos arba jos leidimu, laikantis 5 straipsnio ir I priede nustatytų reikalavimų.“

2.

Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencija

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su atestavimo procesu ar jų kompetentingų institucijų išduotais ir patvirtintais atestatais, bei įgyvendina jas, taip pat nustato sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.   Valstybės narės paskiria nacionalines institucijas, turinčias kompetenciją nustatyti sukčiavimą ar kitą neteisėtą veiklą ir kovoti su ja bei keistis informacija apie jūrininkų atestavimą su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis taip pat nedelsdamos informuoja trečiąsias šalis, su kuriomis jos pasirašė įsipareigojimus pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklės 1.2 dalį.

3.   Priimančiosios valstybės narės prašymu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia jūrininkų atestatų, atitinkamų patvirtinimų ar bet kokių kitų minėtoje kitoje valstybėje narėje išduotų mokymą patvirtinančių dokumentų autentiškumo raštišką patvirtinimą ar paneigimą.“

3.

Nuo 2007 m. spalio 20 d. 18 straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiamos.

4.

Įterpiami šie straipsniai:

„21a straipsnis

Reguliari reikalavimų laikymosi stebėsena

Nepažeidžiant Komisijos įgaliojimų pagal Sutarties 226 straipsnį, Komisija, kuriai padeda Reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (8) įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra, reguliariai, ir ne rečiau kaip kas penkeri metai tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.

21b straipsnis

Pranešimas apie reikalavimų laikymąsi

Ne vėliau kaip 2010 m. spalio 20 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia įvertinimo pranešimą, parengtą remiantis pagal 21a straipsnį gauta informacija. Šiame pranešime Komisija analizuoja, kaip valstybės narės laikosi šios direktyvos, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymus dėl papildomų priemonių.

5.

Į I priedo I skyrių įterpiamas šis punktas:

„1a.   Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkai turi pakankamas kalbų žinias, kaip apibrėžta JRAB kodekso A-II/1, A-III/1, A-IV/2 ir A-II/4 poskyriuose, kad jie galėtų atlikti savo konkrečias pareigas laive su priimančiosios valstybės narės vėliava.“