11.10.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/64


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2005 m. rugsėjo 19 d.

dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos sistemų elektroninių ryšių reguliavimo sistemoje

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/698/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (1), ypač į jos 19 straipsnio 1 dalį,

pasitarusi su Ryšių komitetu,

kadangi:

(1)

Tam tikros elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos nuostatos reikalauja įgyvendinti būtinus ir tinkamus sąnaudų apskaitos mechanizmus, t. y. 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyvos) (2) 9, 11 ir 13 straipsnių bei 6 straipsnio 1 dalies, susijusios su direktyvos priedu, nuostatos, 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyvos) (3) 17 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies ir VII priedo 2 dalies nuostatos, ir Direktyvos 2002/21/EB 13 straipsnio nuostatos.

(2)

Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnyje numatyta tvarka atlikus rinkos tyrimą nustatytiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje (DĮR) turintiems operatoriams (toliau – notifikuotiems operatoriams) gali būti, inter alia, nustatyti apskaitos atskyrimo ir (arba) sąnaudų apskaitos įpareigojimai. Nustatant šiuos įpareigojimus siekiama, kad operatorių tarpusavio sandoriai taptų skaidresni ir (arba) nustatyti tikrąsias teikiamų paslaugų sąnaudas. Be to, nacionalinės reguliavimo institucijos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus gali naudoti greta kitų notifikuotiems operatoriams taikytinų įpareigojimų (pvz., skaidrumo, nediskriminavimo, kainos orientavimo į sąnaudas įpareigojimų).

(3)

Ši rekomendacija yra 1998 m. balandžio 8 d. Komisijos rekomendacijos 98/322/EB dėl sujungimo liberalizuotoje telekomunikacijų rinkoje (2 dalis – apskaitos atskyrimas ir sąnaudų apskaita) (4) atnaujinimas, atsižvelgiant į naująją (pradėtą taikyti 2003 m. liepos 25 d.) elektroninių ryšių reguliavimo sistemą. Minėtą rekomendaciją atnaujinti yra būtina, kadangi 2002 metais priimtoje reguliavimo sistemoje yra svarbių 1998 metų reguliavimo paketo pakeitimų, pavyzdžiui, išplėsta reguliavimo sistemos taikymo sritis, pasikeitė ex ante įpareigojimų nustatymo principai, skirtinga specifinių sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo nuostatų taikymo apimtis, ir taikomas technologinio neutralumo principas.

(4)

Bendras šios rekomendacijos tikslas – skatinti visoje ES taikyti tarpusavyje suderintus apskaitos principus ir metodikas, atsižvelgiant į nacionalinių reguliavimo institucijų patirtį sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo srityse, padidinti apskaitos sistemų, metodikų, detalizuojamų duomenų, audito ir ataskaitų teikimo proceso skaidrumą visų susijusių šalių naudai.

(5)

Operatoriai gali veikti ir rinkose, kuriose jie yra pripažinti turintys didelę įtaką, ir veiksminga konkurencija pasižyminčiose rinkose, kuriose jie tokios įtakos neturi. Kad galėtų atlikti savo reguliuojamąją funkciją, nacionalinei reguliavimo institucijai gali reikėti informacijos apie rinkas, kuriose operatoriai didelės įtakos neturi. Jei notifikuotas operatorius, turintis didelę įtaką vienoje arba daugiau rinkų, įpareigojamas atskirti apskaitą, šis įpareigojimas gali apimti ir tas rinkas, kuriose operatorius didelės įtakos neturi, pvz., siekiant užtikrinti duomenų tikrumą bei išsamumą.

(6)

Bet kuri privaloma sąnaudų apskaitos arba privalomo apskaitos atskyrimo metodika, ypač kuria remiamasi sprendžiant kainų kontrolės klausimus, turi skatinti efektyvias investicijas, sudaryti galimybes nustatyti galimus konkurenciją varžančius veiksmus, ypač tokius kaip kainų spaudimas (t. y. didmeninių ir mažmeninių kainų maržos mažinimas), ir atitikti nacionalinės reguliavimo institucijos strateginius tikslus, kaip numatyta Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje.

(7)

Įgyvendinus naują arba atnaujinus sąnaudų apskaičiavimo metodiką gali paaiškėti, kad šiuo metu taikomi reguliuojamų kainų dydžiai ir (arba) kainų nustatymo mechanizmai yra netinkami arba nesuderinti. Jei nacionalinė reguliavimo institucija nuspręstų, kad reikia imtis veiksmų padėčiai ištaisyti, ji turėtų deramai atsižvelgti į komercinę ir ekonominę aplinką, kad atitinkamose rinkose būtų kiek galima sumažinta rizika ir netikrumas. Todėl ji galėtų, pavyzdžiui, kainas keisti laipsniškai per ilgesnį laikotarpį.

(8)

Įgyvendinant į ateitį orientuotą apskaitos sistemą (pavyzdžiui, ilgo laikotarpio padidėjimo sąnaudų (angl. Long Run Incremental Costs) apskaitos sistemą), paremtą ne faktinėmis įsigijimo sąnaudomis, o einamosiomis sąnaudomis, pvz., kai aktyvai iš naujo įvertinami skaičiuojant analogiškos šiuolaikinės infrastruktūros, sukurtos pačia našiausia esama technologija, sąnaudas, nacionalinei reguliavimo institucijai, siekiančiai minėtų tikslų, gali tekti koreguoti sąnaudų apskaičiavimo metodikos parametrus. Kur galima, reikėtų derinti apskaitos sistemų įgyvendinimo metodus „iš viršaus į apačią“ (angl. Top-down) ir „iš apačios į viršų“ (angl. Bottom-up). Apskaitos sistemos turėtų remtis sąnaudų priežastingumo principu, pavyzdžiui, naudojama sąnaudų paskirstymo pagal veiklas (angl. Activity Based Costing) metodika.

(9)

Kai einamųjų sąnaudų apskaita (ESA) taikoma siekiant įvertinti tinklo elementus, tokius kaip vietinė linija, kuri laikoma sunkiau pakeičiama vidutinės trukmės perspektyvoje, nuoseklus sąnaudų apskaičiavimo metodų taikymas reikalauja, kad nacionalinė reguliavimo institucija atitinkamai pakoreguotų tam tikrus parametrus (pvz., kapitalo sąnaudas, nusidėvėjimo būdus, priedus (angl. mark-up) prie sąnaudų, nuo laiko priklausančius komponentus).

(10)

Jei, atsižvelgiant į Direktyvos 2002/19/EB 13 straipsnio 4 dalį, operatorius yra įpareigotas įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą, sąnaudų apskaitos taisyklės turi būti pateikiamos tokiu detalumu, kuris leistų aiškiai nustatyti ryšius tarp tinklo komponentų bei paslaugų sąnaudų ir kainų; be to, reikia nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis į skirtingas sąskaitas buvo paskirstytos tiesiogiai ir netiesiogiai priskirtinos sąnaudos.

(11)

Šioje rekomendacijoje pateikiamos gairės, kaip įgyvendinti sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo įpareigojimus pagal naująją 2002 m. priimtą reguliavimo sistemą. Rekomendacijoje 98/322/EB pateikiamos sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo pagal 1998 m. reguliavimo sistemą gairės. 1998 metų rekomendacija ir toliau taikoma tokiais atvejais, jei valstybės narės dar nebaigė taikomų sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo įpareigojimų peržiūros pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį.

(12)

Jei valstybė narė įgyvendina universaliųjų paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo mechanizmą, kuris numato lėšų pervedimus, Universaliųjų paslaugų direktyvos IV priedo B dalies nuostatos reikalauja, kad šie pervedimai būtų atliekami objektyviai, skaidriai, be diskriminacijos ir proporcingai. Siekiant šių tikslų, kompensacijos, gautos už universaliųjų paslaugų teikimą, turi būti tinkamai atspindėtos apskaitos atskyrimo sistemose.

(13)

Tiek, kiek susijusi su universaliųjų paslaugų teikimo finansavimu, ši rekomendacija nekeičia 1980 metų birželio 25 d. Komisijos direktyvos 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo (5).

(14)

Šios rekomendacijos principų taikymas neprieštarauja valstybių narių ir įmonių prievolei visiškai laikytis Bendrijos konkurencijos taisyklių.

(15)

2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacija 2002/590/EB dėl „Įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo ES: pagrindinių principų rinkinys“ (6) sudaro tvirtą pagrindą, pagal kurį prireikus galima patikrinti auditoriaus nepriklausomumą.

(16)

Europos reguliuotojų grupė (ERG) (7) pateikė nuomonę dėl 1998 metų Komisijos rekomendacijos dėl apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos peržiūrėjimo, kurioje pateikiamas išsamus priedas, skirtas sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo klausimams,

ŠIUO DOKUMENTU REKOMENDUOJA:

1)

Ši rekomendacija nurodo gaires, kaip įgyvendinti apskaitos atskyrimo ir sąnaudų apskaitos įpareigojimus, nustatytus operatoriams, kurie atlikus rinkos tyrimą pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį nacionalinės reguliavimo institucijos buvo pripažinti kaip ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamose rinkose. Operatoriai, kuriems taikomi tokie įpareigojimai, toliau vadinami „notifikuotais operatoriais“.

Įpareigojimu įgyvendinti sąnaudų apskaitos sistemą siekiama, kad notifikuoti operatoriai, paskirstydami sąnaudas paslaugoms, tais atvejais, kai jiems yra nustatyti kainų kontrolės ar kainų orientavimo į sąnaudas įpareigojimai, laikytųsi sąžiningumo, objektyvumo ir skaidrumo kriterijų.

Įpareigojimu atskirti apskaitą siekiama gauti išsamesnę informaciją nei ta, kuri yra pateikiama notifikuoto operatoriaus finansinėje atskaitomybėje, siekiant, kiek įmanoma, tiksliau atspindėti atskiras notifikuoto operatoriaus verslo sritis, tarsi tos sritys būtų atskiros įmonės, o vertikaliai integruotų ūkio subjektų atveju – užkirsti kelią kitų ūkio subjektų diskriminavimui savo veiklos naudai ir nesąžiningam kryžminiam subsidijavimui.

2)

Rekomenduojama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos iš notifikuotų operatorių reikalautų detalizuoti savo veiklos sąnaudas, naudojamą kapitalą ir pajamas iki reikiamo detalumo lygio, laikantis proporcingumo, skaidrumo principų bei reguliavimo tikslų, numatytų pagal nacionalinės arba Bendrijos teisės normas.

Rekomenduojama, kad sąnaudų, naudojamo kapitalo vertės ir pajamų paskirstymui būtų taikomas priežastingumo principas (pvz., sąnaudų paskirstymo pagal veiklas (angl. Activity Based Costing) metodika).

Notifikuotų operatorių sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo sistemos turi būti suformuotos taip, jog būtų galima pateikti finansines ataskaitas, kurios leistų pilnai įsitikinti nustatytų įpareigojimų vykdymu. Rekomenduojama, jog sistemos gebėjimas teikti informaciją minėtoms ataskaitoms sudaryti būtų vertinamas atsižvelgiant į kokybinius tinkamumo, patikimumo, palyginamumo ir reikšmingumo kriterijus.

Rekomenduojama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos įsitikintų sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo sistemų adekvatumu ir veiksmingumu; dėl tokių sistemų gali būti rengiamos viešos konsultacijos.

3)

Rekomenduojama, kad vertindama sąnaudų apskaitos sistemos savybes ir specifikacijas nacionalinė reguliavimo institucija apsvarstytų notifikuoto operatoriaus sąnaudų apskaitos sistemos galimybes analizuoti ir pateikti duomenis apie sąnaudas taip, kad pateikiama informacija atitiktų reguliavimo tikslus. Ypač svarbu, kad notifikuoto operatoriaus sąnaudų apskaitos sistemoje būtų galima atskirti tiesiogines sąnaudas (8) ir netiesiogines sąnaudas (9).

Rekomenduojama, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, nusprendusios taikyti einamosiomis sąnaudomis paremtą sąnaudų apskaitos sistemą, notifikuotiems operatoriams aiškiai nurodytų naujos sąnaudų sistemos, paremtos einamosiomis sąnaudomis, įgyvendinimo terminą ir atskaitos metus.

Efektyviai veikiančio operatoriaus tinklo komponentų įvertinimas į ateitį orientuota arba esama verte, t. y. sąnaudų, kurias labai konkurencingos rinkos sąlygomis patirtų lygiaverčiai operatoriai, apskaičiavimas, yra pagrindinis einamųjų sąnaudų apskaitos metodikos elementas. Dėl to reikia prie veiklos sąnaudų priskiriamą nusidėvėjimą perskaičiuoti naudojant modernaus ekvivalentiško turto vertes. Taigi, naudojamo kapitalo ataskaitos taip pat turi būti parengtos, remiantis einamosiomis sąnaudomis. Siekiant atspindėti einamąją turto įsigijimo vertę bei einamąsias to turto eksploatavimo sąnaudas, gali prireikti atlikti ir kitus sąnaudų koregavimus. Kur tinkama, tinklo aktyvų įvertinimas į ateitį orientuota arba esama verte gali būti papildytas sąnaudų apskaitos metodika, kaip pavyzdžiui, ilgo laikotarpio padidėjimo sąnaudų apskaitos metodika.

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduojama deramai atsižvelgti į kainų ir konkurencijos klausimus, kurie gali iškilti įgyvendinant einamųjų sąnaudų apskaitą, pavyzdžiui, atsietos vietinės linijos atveju.

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms taip pat rekomenduojama deramai įvertinti kitus galimus finansinės informacijos koregavimus, atsižvelgiant į efektyvumo veiksnius, ypač kai duomenys apie sąnaudas naudojami kainų nustatymui, kadangi sąnaudų apskaitos sistemos (netgi taikant einamųjų sąnaudų apskaitą) ne visuomet užtikrina, jog bus apskaičiuotos efektyviai veikiančio operatoriaus sąnaudos (10). Koregavimai dėl efektyvumo veiksnių gali apimti skirtingos tinklo topologijos bei architektūros įvertinimą, turto nusidėvėjimo metodų įvertinimą, naudojamos ar planuojamos naudoti technologijos įvertinimą.

4)

Rekomenduojama, kad notifikuoti operatoriai, įpareigoti atskirti apskaitą ir teikti atitinkamas finansines ataskaitas, pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitą ir naudojamo kapitalo ataskaitą pagal kiekvieną reguliuojamąjį vienetą (nustatytą pagal atitinkamas rinkas ir paslaugas). Vidiniai transferai tarp reguliuojamųjų vienetų (rinkų ir paslaugų) turi būti pateikiami aiškiai ir pakankamai išsamiai, kad būtų galima nustatyti, jog laikomasi nediskriminavimo įpareigojimų. Teikiant ataskaitas, vadovaujantis apskaitos atskyrimo įpareigojimais, gali tekti parengti ir atskleisti informaciją apie rinkas, kuriose operatorius neturi DĮR.

Dėl nuoseklumo ir duomenų vientisumo rekomenduojama, kad visos reguliuojamojo pobūdžio apskaitos būtų konsoliduojamos į bendrą viso ūkio subjekto pelno (nuostolių) ataskaitą ir bendrą naudojamo kapitalo ataskaitą. Operatorius taip pat privalo suderinti atskiras reguliuojamojo pobūdžio ataskaitas ir finansinę atskaitomybę. Šios ataskaitos turėtų būti nepriklausomo audito arba nacionalinės reguliavimo institucijos atliekamo atitikties audito (priklausomai nuo turimų darbuotojų ir jų kvalifikacijų) objektu.

5)

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduojama leisti suinteresuotoms šalims susipažinti su pakankamai išsamiais atitinkamais notifikuotų operatorių apskaitos duomenimis. Teikiami duomenys turi būti išsamūs tiek, kad leistų įsitikinti, jog kiti ūkio subjektai nėra diskriminuojami notifikuoto operatoriaus atžvilgiu (t. y. notifikuotas operatorius pats sau teikia paslaugas ne geresnėmis sąlygomis nei kitiems) ir būtų galima nustatyti vidutines paslaugų sąnaudas bei identifikuoti sąnaudų apskaičiavimo metodą. Teikdama duomenis minėtu tikslu, nacionalinė reguliavimo institucija turi išlaikyti komercinį konfidencialumą.

Notifikuotam operatoriui skelbiant pakankamai išsamias sąnaudų ataskaitas, kur būtų matyti, pavyzdžiui, vidutinės tinklo komponentų sąnaudos, padidėtų skaidrumas ir konkurentų pasitikėjimas, kad nėra konkurenciją varžančio kryžminio subsidijavimo. Tai ypač svarbu didmeninių paslaugų atveju. Ataskaitų teikimo reikalavimų ir informacijos skelbimo įgyvendinimo gairės pateikiamos priede.

6)

Tam tikri ūkio subjektai gali būti paskirti teikti universaliąsias paslaugas pagal Universaliųjų paslaugų direktyvos 8 straipsnį, ir jų mažmeniniai tarifai gali būti reguliuojami taikant Universaliųjų paslaugų direktyvos 17 straipsnio nuostatas. Toms valstybėms narėms, kurios yra įdiegę tam tikras schemas finansuoti universaliųjų paslaugų nuostolius, rekomenduojama, kad universaliųjų paslaugų teikėjai apskaitos atskyrimo sistemoje atskirai nurodytų visas pagal nuostolių kompensacijos mechanizmą gautas lėšas.

7)

Šios apskaitos gairės yra skirtos reguliuojamojo pobūdžio privalomoms ataskaitoms ir jomis neketinama pakeisti įstatymiškai privalomų teikti finansinės atskaitomybės ataskaitų.

8)

Ši rekomendacija bus persvarstoma praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo jos taikymo pradžios.

9)

Ši rekomendacija yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. rugsėjo 19 d.

Komisijos vardu

Viviane REDING

Komisijos narė


(1)  OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

(2)  OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

(3)  OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

(4)  OL L 141, 1998 5 13, p. 6.

(5)  OL L 195, 1980 7 29, p. 35. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/52/EB (OL L 193, 2000 7 29, p. 75).

(6)  OL L 191, 2002 7 19, p. 22.

(7)  ERG buvo sukurta Komisijos sprendimu 2002/627/EB (OL L 200, 2002 7 30, p. 38) su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/641/EB (OL L 293, 2004 9 16, p. 30).

(8)  Tiesioginės sąnaudos yra tos sąnaudos, kurios visiškai ir vienareikšmiai patiriamos atliekant konkrečią veiklą.

(9)  Netiesioginės sąnaudos yra tos sąnaudos, kurias skirtingiems sąnaudų kaupimo objektams reikia paskirstyti pagal teisingą ir objektyvią priskyrimo metodiką.

(10)  Gali būti perteklinio turto, be to, pati tinklo architektūra (topologija) gali būti ne optimali. Įgyvendinus ekonominį ir (arba) inžinerinį modelį „iš apačios į viršų“ metodu paprasčiau gauti informaciją apie neveiksmingas arba nereikalingas sąnaudas, kurių reikėtų atsisakyti.


PRIEDAS

ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMŲ IR INFORMACIJOS SKELBIMO GAIRĖS

Šiame priede pateikiamos periodiškų ataskaitų teikimo, skelbimo ir atitikties patvirtinimo gairės.

Pagal šios rekomendacijos 2 punkte išdėstytus principus sąnaudų apskaitos ir apskaitos atskyrimo sistemos turi teikti pakankamai išsamius finansinius duomenis, kad būtų galima įrodyti, jog operatorius laikosi nediskriminavimo ir skaidrumo principų, adekvačiai nustato ir paskirsto pajamas, sąnaudas, naudojamą kapitalą ir paslaugų apimtis įvairioms notifikuoto operatoriaus vykdomoms veikloms. Tokius apskaitos duomenis operatorius laiku pateikia nacionalinei reguliavimo institucijai.

Privalomos reguliuojamojo pobūdžio apskaitos duomenys turėtų būti pateikiami taip, kad būtų aiškiai, veiksmingai ir kiek galima paprastesne forma perteikiama esminė finansinė informacija. Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų forma neišvengiamai sąlygoja duomenų agregavimą. Tinkamai vykdant šį procesą, bus gaunama daugiau informacijos, nes taip pateikiant duomenis bus patenkinami įvairūs reguliavimo tikslai, pavyzdžiui, bus parodoma, kad kainos yra pagrįstos sąnaudomis ir nėra ryškaus diskriminavimo.

Finansinėse ataskaitose pateikiami jas patikslinantys paaiškinimai ir papildomi dokumentai. Finansinės ataskaitos ir paaiškinimai sudaro nedalomą visumą.

Privalomos reguliuojamojo pobūdžio apskaitos duomenys naudojami nacionalinių reguliavimo institucijų bei kitų suinteresuotų asmenų, kuriems tų duomenų pagrindu priimami reguliuojamojo pobūdžio sprendimai gali turėti įtakos, pavyzdžiui, konkurentams, investuotojams ir vartotojams. Toks informacijos skelbimas gali prisidėti prie atviros ir konkurencinės rinkos kūrimo bei padidinti pasitikėjimą privaloma reguliuojamojo pobūdžio apskaitos sistema.

Tačiau visiškai atskleisti duomenis gali drausti nacionalinės arba Bendrijos verslo konfidencialumo taisyklės. Todėl nacionalinėms reguliavimo institucijoms rekomenduojama, atsižvelgus į operatorių nuomonę, nustatyti, kokie duomenys yra laikytini konfidencialiais ir neturėtų būti skelbiami.

1.   Duomenų rengimas ir skelbimas

Turi būti parengiami ir skelbiami tokie duomenys apie atitinkamą rinką ir (arba) paslaugą (atsižvelgus į jų konfidencialumą ir iš nacionalinės teisės kylančius įpareigojimus):

pelno (nuostolių) ataskaitos,

ataskaita apie naudojamą kapitalą (įskaitant išsamią apskaičiavimo metodiką ir naudotų parametrų vertes),

konsolidavimas ir suderinimas su finansinės atskaitomybės ataskaitomis arba kitais sąnaudų apskaičiavimo šaltiniais,

sąnaudų apskaičiavimo metodikos aprašymas, taip pat nurodant sąnaudų įvertinimo metodą ir sąnaudų apskaitos sistemą, paskirstymo ir įvertinimo metodus, netiesioginių sąnaudų nustatymo ir paskirstymo būdus,

pastabos dėl nediskriminavimo (detalizuoti vidiniai transferai),

audito nuomonė (jei to reikalauja nacionalinė reguliavimo institucija),

apskaitos politikos ir privalomos reguliuojamojo pobūdžio apskaitos principų aprašymas,

pareiškimas apie atitikimą Bendrijos ir nacionalinėms taisyklėms,

jei reikia, kiti papildomi dokumentai.

Nacionalinė reguliavimo institucija, pasikonsultavusi su operatoriais, turi iš anksto nustatyti ataskaitų formą, kuri gali būti paremta standartiniu finansinės atskaitomybės ataskaitų šablonu. Pareiškimas apie atitikimą Bendrijos teisei ir nacionalinei teisei, audito nuomonė ir apskaitos vedimo principų, strategijų, metodikų ir taikomos tvarkos aprašymai, ypač sąnaudų paskirstymo metodai, negali būti laikomi konfidencialia informacija. Nepažeidžiant nacionalinių ir Bendrijos įstatymų dėl verslo konfidencialumo, audito rezultatai turi būti skelbiami viešai.

2.   Pareiškimas apie atitiktį

Metiniame pareiškime apie atitiktį turi būti nurodyta bent tokia informacija:

auditoriaus išvada,

visi nustatyti pažeidimai,

auditoriaus rekomendacijos (su atitinkamų poveikių aprašymu),

išsamus taikytų tikrinimo metodų aprašymas ir

šiek tiek apibendrintų finansinių ir reguliuojamosios apskaitos duomenų (pavyzdžiui, korekcijos dėl einamųjų sąnaudų apskaitos, pagrindinės prielaidos, taikomos renkantis priskyrimo metodą, paskirstytų sąnaudų lygis ir sąnaudų apskaitos modelio detalumo lygis).

Atitikties pareiškimas ir audito rezultatai turi būti skelbiami suinteresuotoms šalims lengvai prieinamu būdu, pavyzdžiui, popieriuje, elektroniniu būdu arba operatoriaus arba nacionalinės reguliavimo institucijos interneto tinklalapyje.

3.   Ataskaitinis laikotarpis

Privaloma reguliuojamojo pobūdžio ataskaita skelbiama kasmet, kiek galima greičiau pasibaigus ataskaitiniams finansiniams (buhalteriniams) metams. Pareiškimas skelbiamas praėjus ne daugiau kaip dviems mėnesiams nuo privalomo audito atlikimo ir ne vėliau kaip nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose.