4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2073/2004

2004 m. lapkričio 16 d.

dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Sukčiavimas Europos Sąjungoje turi rimtų pasekmių nacionaliniams biudžetams ir gali iškreipti konkurenciją akcizais apmokestinamų produktų judėjimo srityje. Todėl tai daro poveikį vidaus rinkos veikimui.

(2)

Siekiant kovoti su sukčiavimu akcizų srityje, reikia, kad glaudžiai bendradarbiautų kiekvienos valstybės narės administracinės institucijos, atsakingos už šioje srityje patvirtintų priemonių įgyvendinimą.

(3)

Todėl būtina nustatyti taisykles, pagal kurias valstybių narių administracinės institucijos privalo suteikti vienai kitai tarpusavio pagalbą ir bendradarbiauti su Komisija, siekdamos užtikrinti, kad su akcizais apmokestinamų produktų judėjimu ir akcizų mokėjimu susijusios taisyklės būtų tinkamai taikomos.

(4)

Tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje reglamentuojami 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo, tam tikrų akcizo mokesčių ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (3). Tarpusavio pagalba ir administracinis bendradarbiavimas PVM srityje reglamentuojami Reglamentu (EB) Nr. 1798/2003 (4).

(5)

Nors ši teisinė priemonė pasirodė veiksminga, ją taikant nebus galima susidoroti su dėl didėjančios ekonominės integracijos vidaus rinkoje kylančia būtinybe naujai bendradarbiauti administracinėje srityje.

(6)

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės (5) taip pat buvo įvesta keletas informacijos mainų priemonių. Jų taikymo tvarka turėtų būti nustatyta laikantis bendrų administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje teisės nuostatų.

(7)

Taip pat iškyla poreikis nustatyti aiškesnes ir labiau įpareigojančias valstybių narių bendradarbiavimo taisykles, kadangi visų suinteresuotų šalių teisės ir pareigos nėra pakankamai nustatytos.

(8)

Nėra pakankamai tiesioginių ryšių tarp vietinių ar nacionalinių kovos su sukčiavimu įstaigų, kadangi pagal nusistovėjusią tvarką informacija perduodama tarp centrinių ryšių įstaigų. Dėl to administracinio bendradarbiavimo priemonės yra neveiksmingos, jomis nesinaudojama ir per ilgai užtrunka informacijos perdavimas. Todėl siekiant pagerinti ir pagreitinti bendradarbiavimą reikėtų nustatyti, kad administraciniai skyriai palaikytų daugiau tiesioginių ryšių.

(9)

Taip pat iškyla poreikis glaudžiau bendradarbiauti, kadangi, išskyrus pagal Direktyvos 92/12/EEB 15b straipsnį numatytą judėjimo patikrinimą, valstybės narės automatiškai ar spontaniškai keičiasi informacija tik nedaugeliu atvejų. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų intensyviau ir greičiau keistis informacija tarpusavyje bei su Komisija, kad būtų veiksmingiau kovojama su sukčiavimu.

(10)

Todėl akcizų srityje reikėtų konkretaus dokumento, kuriuo šioje srityje būtų įdiegtos Direktyvos 77/799/EEB nuostatos. Šiame dokumente dėmesys taip pat turėtų būti skirtas sritims, kuriose galima būtų pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą, įdiegiant ir pagerinant informacijos apie akcizais apmokestinamų produktų judėjimą perdavimo sistemas. Šiuo dokumentu nepažeidžiamas 1997 m. gruodžio 18 d. Konvencijos dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo (6) taikymas.

(11)

Šis reglamentas neturėtų kliudyti taikyti kitų Bendrijos kovos su sukčiavimu akcizų srityje priemonių.

(12)

Šiuo reglamentu įdiegiamos ir jame apibrėžiamos Direktyvoje 92/12/EEB numatytos priemonės, kurios palengvina valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. Šios priemonės apima atitinkamų prekybininkų ir patalpų registrą bei judėjimo tikrinimo sistemą. Be to, šiuo reglamentu tarp valstybių narių įdiegiama išankstinio perspėjimo sistema.

(13)

Taikant šį reglamentą reikia apriboti kai kurias teises ir pareigas, numatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7), kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai.

(14)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(15)

Šio reglamento tikslo – supaprastinti ir sustiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, atsižvelgiant į reikalingą vienodumą ir efektyvumą, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neviršija būtinų priemonių nurodytam tikslui pasiekti.

(16)

Šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, pagal kurias valstybių narių administracinės institucijos, atsakingos už akcizų teisės aktų taikymą, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas tų teisės aktų laikymasis.

Tuo tikslu jame nustatomos taisyklės ir tvarka, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų bendradarbiauti ir keistis bet kokia informacija, kuri galėtų joms padėti teisingai apskaičiuoti akcizus.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės ir tvarka, kad būtų galima elektroniniu būdu keistis tam tikra informacija, pirmiausia informacija apie Bendrijos vidaus prekybą akcizais apmokestinamais produktais.

2.   Šis reglamentas neturi įtakos taisyklių dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose taikymui valstybėse narėse. Jis taip pat nepažeidžia bet kokių įsipareigojimų tarpusavio pagalbos srityje, kylančių iš kitų teisinių dokumentų, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, vykdymo.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

1)

„kompetentinga institucija“ – tai institucija, paskirta laikantis 3 straipsnio 1 dalies;

2)

„prašančioji institucija“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius, arba tos valstybės narės kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu;

3)

„institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius, arba tos valstybės narės kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos institucijos vardu;

4)

„centrinė ryšių įstaiga“ – tai pagal 3 straipsnio 3 dalį paskirta įstaiga, kuri pirmiausia atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;

5)

„ryšių skyrius“ – tai bet kokia įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, turinti konkrečią teritorinę kompetenciją ar specializuotą atsakomybę už tam tikrą veiklą, kurią pagal 3 straipsnio 4 dalį kompetentinga institucija paskyrė tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

6)

„kompetentingas pareigūnas“ – tai bet koks pareigūnas, kuris pagal 3 straipsnio 5 dalį yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

7)

„akcizų įstaiga“ – tai bet kuri įstaiga, kurioje galima atlikti kai kuriuos akcizų taisyklėmis nustatytus formalumus;

8)

„nereguliarūs automatiniai mainai“ – tai sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo, vykdomas iš karto po to, kai tokia informacija gaunama;

9)

„reguliarūs automatiniai mainai“ – tai sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo, vykdomas iš anksto nustatytais reguliariais intervalais;

10)

„spontaniški mainai“ – tai nereguliarus informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

11)

„kompiuterizuota sistema“ – tai Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimu Nr. 1152/2003/EB (9) įkurta akcizais apmokestinamų produktų judėjimui stebėti skirta kompiuterizuota sistema;

12)

„asmuo“ – tai:

a)

fizinis asmuo;

b)

juridinis asmuo arba

c)

jei taip nustato galiojantys teisės aktai – asmenų asociacija, galinti atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturinti juridinio asmens teisinio statuso;

13)

„elektroniniu būdu“ – pasinaudojant elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir saugojimo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

14)

„identifikavimo numeris“ – tai šio reglamento 22 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas numeris;

15)

„PVM mokėtojo numeris“ – tai 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (10) 22 straipsnio 1 dalies c, d ir e punktuose nurodytas numeris;

16)

„akcizais apmokestinamų produktų judėjimas Bendrijos viduje“ – tai akcizais apmokestinamų produktų judėjimas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių, taikant laikiną akcizų mokėjimo atidėjimo režimą, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB III antraštinėje dalyje, arba akcizais apmokestinamų produktų, kurie išleisti vartojimui, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 7–10 straipsniuose, judėjimas tarp dviejų ar daugiau valstybių narių;

17)

„administracinis tyrimas“ – tai bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių pareigūnai ar kompetentingos institucijos imasi įgyvendindami savo įsipareigojimus, kad užtikrintų tinkamą akcizų teisės aktų taikymą;

18)

„CCN/CSI tinklas“ – tai Bendrijos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (CCN) ir bendru sistemos sąsajos įtaisu (CSI), kad būtų užtikrinti kompetentingų institucijų informacijos mainai elektroniniu būdu muitų ir mokesčių srityje;

19)

„akcizai“ – tai mokesčiai, kuriais apmokestinama laikantis Bendrijos teisės aktų akcizų srityje, apimantys mokesčius, taikomus energetikos produktams ir elektros energijai pagal Direktyvą 2003/96/EB (11);

20)

„ALD“ – tai Direktyvos 92/12/EEB 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas dokumentas;

21)

„SALD“ – tai Direktyvos 92/12/EEB 7 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas.

3 straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie kompetentingą instituciją, kurią ji paskyrė institucija, kurios vardu – tiesiogiai ar pavedus – turi būti taikomas šis reglamentas.

2.   Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę ryšių įstaigą, kuriai pavedama pagrindinė atsakomybė už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje. Apie tai ji informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

3.   Centrinės ryšių įstaigos pagrindinė atsakomybė – informacijos mainai apie akcizais apmokestinamų produktų judėjimą, pirmiausiai ji yra atsakinga už:

a)

22 straipsnyje nurodytame elektroniniame registre laikomų duomenų mainus;

b)

23 straipsnyje nurodytą išankstinio perspėjimo sistemą;

c)

24 straipsnyje nurodytus kitų valstybių narių patikrinimo prašymus arba joms skirtus patikrinimo prašymus.

4.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija tiesioginiams informacijos mainams pagal šį reglamentą taip pat gali paskirti ryšių skyrius, kitus nei centrinė ryšių įstaiga. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad šių skyrių sąrašas būtų atnaujinamas bei pateikiamas kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.

5.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija savo nustatytomis sąlygomis taip pat gali paskirti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą. Paskyrusi tokį pareigūną, ji gali riboti tokio pavedimo taikymo sritį. Centrinė ryšių įstaiga yra atsakinga už šių pareigūnų sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.

6.   Pagal kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas pareigūnai, besikeičiantys informacija pagal 11 ir 13 straipsnius, laikomi kompetentingais pareigūnais.

7.   Kai ryšių skyriai ar kompetentingi pareigūnai pateikia arba gauna pagalbos prašymus ar atsako į tokius pagalbos prašymus, jie praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai, vadovaudamiesi jos nustatytomis sąlygomis.

8.   Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas gauna pagalbos prašymus, kurių vykdymui reikia imtis veiksmų, peržengiančių jo teritorijos ar veiklos ribas, jis nedelsdamas perduoda tokius prašymus savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai ir praneša apie tai prašančiajai institucijai. Tokiu atveju 8 straipsnyje nustatytas terminas prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo centrinei ryšių įstaigai.

4 straipsnis

1.   Šiame reglamente numatytas įpareigojimas suteikti pagalbą netaikomas informacijai ar dokumentams, 1 straipsnyje nurodytų administracinių institucijų gautiems veikiant teisminės institucijos leidimu ar prašymu.

2.   Tačiau jei kompetentinga institucija pagal nacionalinę teisę turi įgaliojimus perduoti pirmoje dalyje nurodytą informaciją, ši informacija gali būti perduota kaip šiame reglamente numatyto administracinio bendradarbiavimo dalis. Prieš perduodant tokią informaciją, turi būti gautas išankstinis teisminės institucijos leidimas, jei tokio leidimo reikia pagal nacionalinės teisės aktus.

II SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS PAPRAŠIUS

1 SKIRSNIS

Prašymas pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus

5 straipsnis

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją, įskaitant visą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.

2.   Norėdama perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka visus administracinius tyrimus, reikalingus tokiai informacijai gauti.

3.   1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Jei valstybė narė nusprendžia, kad joks administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša prašančiajai institucijai apie tokio sprendimo motyvus.

4.   Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, ar administracinė institucija, kuriai buvo perduotas prašymas, veikia taip, kaip veiktų savo iniciatyva arba savo valstybės narės kitos valdžios institucijos prašymu.

6 straipsnis

Pagal 5 straipsnį teikiami prašymai pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus siunčiami kiek įmanoma naudojantis standartine forma, priimta 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau 24 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis 24 straipsnio 2 dalyje numatytas standartinis akcizais apmokestinamų produktų judėjimo patikrinimo dokumentas yra supaprastinta prašymo pateikti informaciją forma.

7 straipsnis

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, jai perduoda bet kokią turimą susijusią informaciją, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitos formos dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų, bei administracinių tyrimų rezultatus.

2.   Dokumentų originalai pateikiami tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja toje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančioms nuostatoms.

2 SKIRSNIS

Informacijos pateikimo terminas

8 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, kuo greičiau pateikia 5 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

9 straipsnis

Kai kuriais konkrečiais atvejais prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali susitarti dėl kitų terminų, negu numatytieji 8 straipsnyje.

10 straipsnis

Jei institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki termino pabaigos, ji apie tai praneša prašančiajai institucijai, nurodydama priežastis ir laiką, kada ji galės įvykdyti prašymą.

3 SKIRSNIS

Buvimas administracinėse patalpose ir dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

11 straipsnis

1.   Prašančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu bei vadovaujantis pastarosios nustatyta tvarka, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali būti tose patalpose, kur valstybės narės, kurioje yra įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, kuriais gali naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, prašančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų, kuriuose yra prašoma informacija, kopijos.

2.   Prašančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu bei vadovaujantis pastarosios nustatyta tvarka, prašančiosios institucijos paskirti pareigūnai gali dalyvauti atliekant administracinius tyrimus, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Administracinius tyrimus atlieka tik institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai. Prašančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, gali patekti į tas pačias patalpas ir naudotis tais pačiais dokumentais, tai atlikdami per savo tarpininką, ir tik tiek, kiek to reikia atliekamam administraciniam tyrimui.

3.   Prašančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje narėje pagal 1 ir 2 dalių nuostatas, bet kuriuo metu turi būti pasiruošę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame jie būtų identifikuoti ir būtų nurodytas oficialus veiksnumas.

4 SKIRSNIS

Vienalaikis patikrinimas

12 straipsnis

Siekdamos keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija, dvi ar daugiau valstybių narių gali susitarti savo teritorijose atlikti vienalaikį vieno ar kelių asmenų, dėl kurių jos turi bendrą ar papildomą interesą, akcizų mokėjimo patikrinimą, jei toks patikrinimas būtų veiksmingesnis už vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.

13 straipsnis

1.   Valstybė narė savarankiškai nustato asmenis, dėl kurių ji ketina siūlyti atlikti vienalaikį patikrinimą. Tos valstybės narės kompetentinga institucija praneša kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie atvejus, kada siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji nurodo savo pasirinkimo priežastis, kiek tai įmanoma, pateikdama informaciją, kuria remiantis ji priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo terminą, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.

2.   Tuomet atitinkamos valstybės narės nusprendžia, ar jos nori dalyvauti atliekant vienalaikį patikrinimą. Gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, kompetentinga institucija kitos valstybės narės institucijai patvirtina savo sutikimą arba motyvuotą atsisakymą.

3.   Kiekviena kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimo veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.

4.   Atlikus vienalaikį patikrinimą, kompetentingos institucijos nedelsdamos informuoja kitų valstybių narių akcizų ryšių įstaigas apie sukčiavimo būdus, nustatytus per tokį vienalaikį patikrinimą, kai manoma, kad tokia informacija yra ypatingai svarbi kitoms valstybėms narėms. Kompetentingos institucijos taip pat gali informuoti Komisiją.

5 SKIRSNIS

Prašymas įteikti pranešimą apie administracinius sprendimus ir priemones

14 straipsnis

Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, laikydamasi galiojančių savo valstybės narės taisyklių dėl panašių pranešimų, praneša adresatui apie visus prašančiosios valstybės narės administracinių institucijų priimtus su akcizų teisės aktų taikymu susijusius administracinius sprendimus ir priemones, išskyrus nurodytus 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl tarpusavio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (12) 5 straipsnyje.

15 straipsnis

Prašymuose įteikti pranešimą, kuriuose nurodomas sprendimo ar priemonės, apie kurią turi būti pranešta, objektas, pateikiamas vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita atitinkama informacija, reikalinga adresatui identifikuoti.

16 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja prašančiąją instituciją apie prašymo įteikti pranešimą vykdymą, pirmiausia nurodydama pranešimo apie sprendimą ar priemonę perdavimo adresatui datą arba negalėjimo perduoti priežastis. Prašymas negali būti atmestas dėl sprendimo ar priemonės, apie kuriuos turi būti pranešta, turinio.

III SKYRIUS

INFORMACIJOS MAINAI BE IŠANKSTINIO PRAŠYMO

17 straipsnis

Nepažeisdama IV skyriaus, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija nereguliariais ar reguliariais automatiniais mainais perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai, kai:

1)

neatitikimas akcizų teisės aktams ar jų pažeidimas įvyko, arba įtariama, kad įvyko, kitoje valstybėje narėje;

2)

dėl neatitikimo akcizų teisės aktams ar jų pažeidimo, kuris įvyko arba įtariama, kad įvyko vienos valstybės narės teritorijoje, gali būti pasekmių kitoje valstybėje narėje;

3)

yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus sukčiaujama akcizų srityje arba jie bus nesumokėti.

18 straipsnis

Pagal 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką nustatoma:

1)

informacijos, kuria turi būti keičiamasi, tikslios rūšys;

2)

tokių mainų periodiškumas;

3)

informacijos mainų praktinės priemonės.

Kiekviena valstybė narė nustato, ar ji dalyvaus keičiantis konkrečia informacijos rūšimi, taip pat ar ji tai atliks naudodamasi reguliariais ar nereguliariais automatiniais mainais.

19 straipsnis

Visais atvejais valstybių narių kompetentingos institucijos gali be išankstinio prašymo ir naudodamosi spontaniškais mainais perduoti viena kitai jų turimą 1 straipsnyje nurodytą informaciją.

20 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, kad palengvintų šiame skyriuje nurodytus mainus.

21 straipsnis

Įgyvendinant šio skyriaus nuostatas, valstybė narė negali būti įpareigota nustatyti naujas pareigas asmenims, siekiant rinkti informaciją, ar prisiimti neproporcingą administracinę naštą.

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE SANDORIUS BENDRIJOS VIDUJE SAUGOJIMAS IR MAINAI

22 straipsnis

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija turi elektroninę duomenų bazę, kurioje yra tokie registrai:

a)

asmenų, kurie yra įgaliotieji sandėlių savininkai arba registruotieji prekybininkai akcizų tikslais, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 4 straipsnio a ir d punktuose, registras;

b)

patalpų, kurioms suteiktas mokestinių sandėlių statusas, registras.

2.   Kitos valstybės narės gali naudotis tokia registre esančia informacija:

a)

identifikavimo numeris, kurį asmeniui arba patalpoms išdavė kompetentinga institucija;

b)

asmens vardas, pavardė, pavadinimas ir adresas arba patalpų adresas;

c)

akcizais apmokestinamų produktų, kuriuos gali laikyti ar gauti tas asmuo arba kurie gali būti laikomi ar gaunami tose patalpose, rūšis ir kombinuotoji nomenklatūra;

d)

centrinės ryšių įstaigos arba akcizų įstaigos, kuri gali suteikti tolesnę informaciją, identifikavimas;

e)

leidimo, kuris suteiktas įgaliotajam sandėlio savininkui arba registruotajam prekybininkui, išdavimo, pakeitimo data ir, kai taikoma, galiojimo pabaigos data;

f)

informacija, reikalinga nustatyti įsipareigojimus prisiėmusius asmenis, kaip apibrėžta Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 3 dalyje;

g)

informacija, jei ji prieinama, reikalinga nustatyti asmenis, kurie nereguliariai dalyvauja akcizais apmokestinamų produktų judėjime.

3.   Kiekvieno nacionalinio registro informacija yra prieinama kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tik akcizų tikslais.

4.   Kiekvienos valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyrius užtikrina, kad asmenys, kurie dalyvauja akcizais apmokestinamų produktų judėjime Bendrijos viduje, gali gauti patvirtinimą apie informaciją, turimą pagal šį straipsnį.

5.   Išsami 2 dalyje nurodyta informacija, išsami įvedimo į registrus bei jų atnaujinimo tvarka, 2 dalyje nurodytų asmenų bei patalpų identifikavimui reikalingų identifikavimo numerių registravimo ir informacijos rinkimo darnieji standartai ir registrų prieinamumo visoms valstybėms narėms, kaip nustatyta 3 dalyje, tvarka yra apibrėžiama 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6.   Kai prekybininkas gali būti identifikuotas tik pagal PVM mokėtojo numerį, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1798/2003 27 straipsnis.

23 straipsnis

1.   Valstybės narės įdiegia elektroninę išankstinio perspėjimo sistemą, pagal kurią akcizais apmokestinamų produktų išsiuntimo valstybės narės centrinė ryšių įstaiga arba ryšių skyrius gali siųsti informaciją ar perspėjimo pranešimą paskirties valstybės narės ryšių įstaigai, kai ta ryšių įstaiga ar skyrius gauna ALD informaciją, ir ne vėliau kaip iki produktų išsiuntimo. ALD informacija pagrįsta rizikos analizė, kaip dalis tokių informacijos mainų, atliekama iki pranešimo išsiuntimo ir, jei manoma esant reikalinga, po pranešimo gavimo.

2.   Informacija, kuria turi būti keičiamasi, ir atitinkamos priemonės nustatomos pagal 34 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką.

24 straipsnis

1.   Pagal 5 straipsnį akcizais apmokestinamų produktų judėjimo metu ar jam pasibaigus valstybės narės centrinė ryšių įstaiga gali prašyti informacijos iš kitos valstybės narės centrinės ryšių įstaigos ar ryšių skyriaus. Šių informacijos mainų tikslais ALD arba SALD informacija pagrįsta rizikos analizė atliekama iki prašymo išsiuntimo ir, jei manoma, esant reikalinga, po prašymo gavimo.

2.   1 dalyje nurodyti informacijos mainai atliekami remiantis minėto produktų judėjimo standartiniu patikrinimo dokumentu. Šio dokumento forma ir turinys bei informacijos mainų priemonės nustatomi 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs akcizais apmokestinamų produktų siuntėjas, atitinkamos institucijos, pasinaudodamos 2 dalyje nurodytu dokumentu, gali suteikti pagalbą tais atvejais, kai toks siuntėjas negauna ALD arba SALD 3 kopijos ir kai toks siuntėjas yra išnaudojęs visas savo turimas priemones siekdamos gauti įrodymus, kad produktų judėjimas yra atliktas. Jei tokia pagalba suteikiama, siuntėjas nėra atleidžiamas nuo mokestinių įsipareigojimų.

Suteikiant tokią pagalbą paskirties valstybės narės atitinkamos institucijos deda visas pastangas, kad patenkintų visus prašymus, kuriuos joms pateikia siuntėjo valstybės narės atitinkamos institucijos.

25 straipsnis

1.   Kai akcizais apmokestinamų produktų judėjimo kontrolė ir stebėjimas atliekami naudojantis kompiuterine sistema, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija saugo ir apdoroja informaciją šioje sistemoje.

Informacija saugoma mažiausiai tris metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo pradėtas judėjimas, pabaigos, kad tokia informacija galėtų būti panaudota šiuo reglamentu numatytoms procedūroms.

2.   Valstybės narės užtikrinta, kad sistemoje saugoma informacija būtų nuolat atnaujinama, išsami ir tiksli.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU KOMISIJA

26 straipsnis

1.   Valstybės narės ir Komisija nagrinėja bei vertina, kaip veikia šiame reglamente numatyto administracinio bendradarbiavimo priemonės. Taikant šį straipsnį Komisija kaupia valstybių narių patirtį, kad pagerintų šių priemonių veikimą. Todėl, valstybių narių pateiktoje informacijoje neturi būti individualių arba asmens duomenų.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai visą turimą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu, įskaitant visus statistinius duomenis, kurie reikalingi įvertinant reglamento įgyvendinimą. Atitinkami statistiniai duomenys nustatomi pagal 34 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką ir jų perduodama tik tiek, kiek jų turima ir tikėtina, kad toks perdavimas neužkraus nepateisinamos administracinės naštos.

3.   Valstybės narės praneša Komisijai visą turimą informaciją apie būdus arba priemones, kurios buvo naudotos arba, kai įtariama, kad jie buvo naudojami, pažeidžiant akcizų teisės aktus, kuriais atskleidžiami trūkumai arba spragos įgyvendinant šiuo reglamentu numatytas administracinio bendradarbiavimo priemones, jei manoma, kad tokia informacija yra ypatingai svarbi kitoms valstybėms narėms.

4.   Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo kovojant su mokesčių vengimu ir sukčiavimu mokesčių srityje sistemos veiksmingumą, valstybės narės gali perduoti Komisijai bet kokią kitą turimą 1 straipsnyje nurodytą informaciją.

5.   Komisija perduoda 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms.

VI SKYRIUS

RYŠIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

27 straipsnis

1.   Kai valstybės narės kompetentinga institucija gauna informaciją iš trečiosios šalies, ta institucija gali perduoti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios gali būti suinteresuotos ją gauti, ir bet kuriuo atveju – visoms toms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jei tai leidžiama pagal pagalbos susitarimus su ta konkrečia trečiąja šalimi. Kai tokia informacija yra reikšminga Bendrijos mastu, ji taip pat gali būti perduota Komisijai.

2.   Jei suinteresuota trečioji šalis teisiškai įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą sukaupti akcizų teisės aktus pažeidžiančių sandorių neteisėtumą patvirtinantiems įrodymams, pagal šį reglamentą gauta informacija gali būti perduota, jei dėl to sutinka informaciją pateikusios kompetentingos institucijos, tai trečiajai šaliai vadovaujantis tų institucijų valstybės narės vidaus teisės aktų nuostatomis, kurios taikomos perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims.

VII SKYRIUS

INFORMACIJOS MAINUS REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

28 straipsnis

Pagal šį reglamentą perduodama informacija, kiek tai įmanoma, teikiama elektroniniu būdu pagal 34 straipsnio 2 dalį nustatytiną tvarką.

29 straipsnis

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimus, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti paruošti bet kokia kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija. Minėti prašymai verčiami į tos valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų tik tais atvejais, kai institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia motyvuotą tokio vertimo prašymą.

30 straipsnis

1.   Valstybės narės institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia kitos valstybės narės prašančiajai institucijai 1 straipsnyje nurodytą informaciją, jei:

a)

informacijos prašymų, kuriuos per konkretų laikotarpį pateikė prašančioji institucija, skaičiumi ir pobūdžiu nesukeliama institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcinga administracinė našta;

b)

prašančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti prašomai informacijai gauti, nesukeldama rizikos sunkiau pasiekti pageidaujamą tikslą.

2.   Tais atvejais, kai teikiant tarpusavio pagalbą atsiranda konkrečios problemos, sąlygojančios pernelyg dideles išlaidas, institucija, į kurią kreipiamasi, ir prašančioji institucija gali susitarti dėl specialių kompensavimo priemonių.

3.   Šiuo reglamentu neįpareigojama atlikti tyrimų ar suteikti informacijos, jei valstybės narės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymai ar administracinė praktika neleidžia kompetentingai institucijai atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos ar ją naudoti tos valstybės narės tikslams.

4.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti perduoti informaciją, jei prašančioji valstybė narė negali suteikti panašios informacijos dėl teisinių priežasčių.

5.   Prašymas suteikti informaciją, kuri atskleistų komercinę, pramoninę arba profesinę paslaptį ar komercinį procesą arba kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai, gali būti atmestas.

6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, informuoja prašančiąją instituciją apie priežastis, kuriomis paremtas pagalbos prašymo atmetimas. Be to, statistikos tikslais Komisija kasmet informuojama apie priežasčių, dėl kurių atmetami pagalbos prašymai, rūšis.

7.   Mažiausia suma, dėl kurios galima pateikti pagalbos prašymą, gali būti patvirtinta vadovaujantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

31 straipsnis

1.   Pagal šį reglamentą perduodamai informacijai taikoma konfidencialumo pareiga ir ji saugoma taip, kaip panaši informacija tiek pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, tiek pagal Bendrijos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas.

Tokia informacija gali būti naudojama apmokestinimo bazės nustatymui, akcizų surinkimui ar jų administracinei kontrolei, akcizais apmokestinamų produktų judėjimo kontrolei, rizikos analizei ir tyrimams.

Nepažeidžiant bendrųjų taisyklių ir teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių atsakovų ir liudytojų teises teismo ar administraciniuose procesuose, ši informacija gali būti naudojama tokiuose procesuose, kuriuose gali būti sprendžiama dėl nuobaudų už mokesčių teisės aktų pažeidimus.

Ši informacija taip pat gali būti naudojama nustatyti kitus mokesčius, muitus ir rinkliavas, kurioms taikomas Direktyvos 76/308/EEB 2 straipsnis.

Komisijos saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia CCN/CSI tinklui prižiūrėti, palaikyti ir tobulinti.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga institucija leidžia prašančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitiems tikslams, jei pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją galima naudoti panašiems tikslams.

3.   Jei prašančioji institucija mano, kad iš institucijos, į kurią kreipiamasi, gauta informacija gali būti naudinga trečiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, ji gali perduoti informaciją tai institucijai. Prašančioji institucija apie tai informuoja instituciją, į kurią kreipiamasi. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali nustatyti, kad tik gavus išankstinį jos sutikimą informacija gali būti perduodama trečiajai valstybei narei.

4.   Valstybės narės apriboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose numatytų teisių ir pareigų apimtį, jei to reikia tos direktyvos 13 straipsnio e punkte nurodytiems interesams apsaugoti.

32 straipsnis

Teikiant šiuo reglamentu numatytą pagalbą institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnų gautos ir prašančiajai institucijai perduotos ataskaitos, pranešimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos jų kopijos ar išrašai iš jų prašančiosios institucijos valstybės narės kompetentingų įstaigų gali būti naudojami kaip įrodymai tokiu pačiu pagrindu kaip ir panašūs dokumentai, kuriuos pateikė kita tos šalies institucija.

33 straipsnis

1.   Taikydama šį reglamentą, valstybė narė imasi visų reikalingų priemonių, kad:

a)

užtikrintų veiksmingą vidinį koordinavimą tarp kompetentingų institucijų, nurodytų 3 straipsnyje;

b)

nustatytų tokiam koordinavimui įgaliotų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą;

c)

užtikrintų sklandų šiame reglamente numatytos informacijos mainų sistemos veikimą.

2.   Komisija nedelsdama perduoda kiekvienos valstybės narės kompetentingai institucijai visą informaciją, kurią ji gauna ir gali suteikti.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

1.   Komisijai padeda Akcizų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 92/12/EB 24 straipsnio 1 dalį.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

35 straipsnis

1.   Kas penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir remdamasi visų pirma valstybių narių suteikta informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento taikymą.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

36 straipsnis

1   Jei kompetentingos institucijos dvišalių susitarimų pagrindu susitaria šio reglamento reglamentuojamose srityse, išskyrus atskirus atvejus, jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai. Komisija savo ruožtu apie tai informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

37 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. ZALM

(1)  Nuomonė pareikšta 2004 m. balandžio 1 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 112, 2004 4 30, p. 64.

(3)  OL L 336, 1977 12 27, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/56/EB (OL L 127, 2004 4 29, p. 70).

(4)  OL L 264, 2003 10 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1).

(5)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

(6)  1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos aktas (OL C 24, 1998 1 23, p. 1).

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(9)  OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

(10)  OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/66/EB (OL L 168, 2004 5 1, p. 35).

(11)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/75/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 100).

(12)  OL L 73, 1976 3 19, p. 18. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.