KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1973/2004

2004 m. spalio 29 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų dėl to reglamento IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytų paramos schemų ir atidėtos žemės naudojimo žaliavoms auginti taikymo taisykles

TURINYS

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo aktą, ypač į jo 41 straipsnio pirmą dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (1), ypač į jo 110 straipsnį ir 145 straipsnio (c), (d), (e) ir (f) punktus,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR BENDROS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šis reglamentas nustato išsamias toliau išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV ir IV a dalyse nustatytų paramos schemų įgyvendinimo taisykles:

2.   Šis reglamentas nustato išsamias taisykles dėl žemės, atidėtos žaliavų auginimui, naudojimo taikant bendrųjų išmokų schemą, apibrėžtą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III dalyje, ir išmokas už lauko kultūrų plotą, apibrėžtą to reglamento IV dalies 10 skyriuje.

2 straipsnis

Išmokėjimo sąlygos

1.   Tiesioginės išmokos, nurodytos 1 straipsnio a, b, c, e, h, i, j, m ir p punktuose skiriamos tik plotams, pagal kiekvieną kultūrą, kuris kaip nurodyta paraiškoje yra ne mažesnis, kaip 0,3 ha, kuriame kiekvienas dirbamas plotas yra didesni, nei mažiausio dydžio, kurį nustato valstybė narė, atsižvelgdama į Reglamento (EB) 796/2004 14 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas ribas.

Maltoje tiesioginės išmokos, nurodytos 1 straipsnio a, b, c, e, h, i, j, m ir p punktuose skiriamos tik plotams, pagal kiekvieną kultūrą, kuris kaip nurodyta paraiškoje, yra ne mažesnis, nei 0,1 ha, kuriame kiekvienas dirbamas plotas yra didesnis, nei mažiausio dydžio, kurį nustato valstybė narė, atsižvelgdama į Reglamento (EB) 796/2004 14 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas ribas.

2.   Tiesioginės išmokos, nurodytos 1 straipsnio a, b, c, h ir j punktuose, skiriamos tik plotams, kurie yra visiškai apsėti ir kuriuose taikomos normalios auginimo sąlygos pagal vietinius standartus.

Tačiau, skiriant konkrečias priemokas už kietųjų kviečių kokybę, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 1 skyriuje, ir išmoką už lauko kultūrų plotą, numatytą to reglamento IV dalies 10 skyriuje, augalai, auginami plotuose, kurie yra visiškai apsėti ir kultivuojami pagal vietos standartus, tačiau kuriuose dėl atitinkamos valstybės narės pripažintų išimtinių oro sąlygų juose nepasiekiamas pieninės brandos etapas, toliau atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, jei šie plotai iki šio vegetacinio etapo nenaudojami jokiam kitam tikslui.

3.   Per vienus metus vieno kultivuojamo ploto atžvilgiu gali būti paduodama tik viena paraiška dėl išmokos už plotą pagal schemą, finansuojamą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 (23) 1 straipsnio 2 dalies b punktą.

Tačiau:

4.   Žemei, naudojamai medžiagų, skirtų produktų, kurie nėra visų pirma skirti žmonėms vartoti ar gyvūnams šerti, nurodytiems Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 55 straipsnio b punkte ir 107 straipsnio 3 dalyje, arba kurioje auginami energetiniai augalai, nurodyti to reglamento IV dalies 5 dalyje negali būti skiriama Bendrijos pagalba, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (24) II dalies VIII skyriuje, išskyrus paramą, skiriamą greitai augančių rūšių augalų sodinimo išlaidoms padengti, kaip numatyta to reglamento 31 straipsnio 3 dalyje.

Medžiagos, skirtos produktų, kurie nėra visų pirma skirti žmonėms vartoti ar gyvūnams šerti, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 55 straipsnio b punkte ir 107 straipsnio 3 dalyje, auginamos ant atidėtos žemės ir iš jų gaunamų tarpinių, galutinių, bendros gamybos bei šalutinių produktų gamybai nelaikomos atitinkančiomis sąlygas gauti finansavimą iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies a punktą.

5.   Skiriant priemokas už baltymingus augalus, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 2 skyriuje ir išmokas už lauko kultūrų plotą, numatytas to reglamento IV dalies 10 skyriuje „saldieji lubinai“ yra tos lubinų veislės, tarp kurių sėklų yra ne daugiau, nei 5 % karčiųjų sėklų. Karčiųjų sėklų dalis apskaičiuojama pagal šio Reglamento I priede aprašytą tyrimą.

3 straipsnis

Pranešimai

Valstybės narės perduoda Komisijai tokius pranešimus elektroniniu būdu:

Plotai nurodomi hektarais, apskaičiuotais vienos dešimtosios tikslumu. Kiekiai išreiškiami tonomis, apskaičiuotomis vienos šimtosios tikslumu.

4 straipsnis

Sumažinimo koeficientas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 75 straipsnyje, 78 straipsnio 2 dalyje, 82, 85 straipsniuose, 89 straipsnio 2 dalyje, 98 straipsnyje, 143 ir 143b straipsnio 7 dalyje nurodytas ploto sumažinimo koeficientas, arba kiekio sumažinimas bei objektyvūs tokios sumažinimo kriterijai, nurodyti to reglamento 95 straipsnio 4 dalyje nustatomas ne vėliau, kaip atitinkamų metų lapkričio 15 d. remiantis duomenimis, perduotas pagal šio reglamento 3(b) straipsnį.

2.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 75, 82, 85 straipsniuose, 95 straipsnio 4 dalyje, 98 straipsnyje, 143 straipsnyje ir 143(b) straipsnio 7 dalyje minimais atvejais valstybės narės, ne vėliau, kaip iki atitinkamų metų gruodžio 1 d. informuoja Komisiją apie taikyta sumažinimo koeficientą, ir to Reglamento 95 straipsnio 4 dalyje minimais atvejais, apie taikytus objektyvius kriterijus.

2 SKYRIUS

KONKRETI PRIEMOKA UŽ KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBĘ

5 straipsnis

Veislių peržiūra

1.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 74 straipsnio 1 dalyje išvardytos valstybės narės sudaro kietųjų kviečių veislių, atitinkančių konkrečios priemokos už kokybę, numatytos to reglamento 72 straipsnyje, skyrimo reikalavimus, sąrašą pagal veislės tikrinimo metodus, apibrėžtus šio straipsnio 2-5 dalyse.

2.   Valstybės narės ne rečiau, kaip kas du metus nurodo bent dvi reprezentacines veisles. Tokios reprezentacinės veislės yra sertifikuotos kietųjų kviečių veislės.

3.   Valstybės narės ištiria kietųjų kviečių veisles pagal toliau apibrėžtus kokybės parametrus, ir suteikia kiekvienam parametrui atitinkamą svertinę reikšmę:

Pirmosios pastraipos a-d punktuose nurodytų kokybės parametrų vidurkių suma, padauginta iš nurodytos vertės procentais, nurodo veislių kokybės indeksą.

Kiekviena valstybė narė per mažiausiai dviejų metų laikotarpį palygina kietųjų kviečių veislių kokybės indeksus su reprezentacinių veikslių kokybės indeksas regioniniu lygiu. Tiriamos tos veislės, kurios yra registruotos kiekvienos valstybės narės nacionaliniuose kataloguose, išskyrus tas veisles, apie kurias per paskutinius tris metus nebuvo renkami analitiniai duomenys, kadangi jos yra nebenaudojamos, arba nėra sertifikuotos.

Tuo tikslu, laikydamos, kad reprezentacinėms veislėms suteiktas vidutinis kokybės indeksas yra 100, kiekviena valstybė narė apskaičiuoja procentinį dydį, priskirtiną kiekvienai kietųjų kviečių veislei, palyginus su indeksu 100 pagal kiekvieną pirmosios pastraipos a-d punktuose nurodytą kokybės parametrą. Tik tos kietųjų kviečių veislės, kurių indeksas yra 98 ar daugiau yra laikomos atitinkančiomis konkrečios priemokos už kietųjų kviečių kokybę skyrimo reikalavimus.

4.   Valstybė narė gali išbraukti iš priemokos skyrimo reikalavimus atitinkančių kietųjų kviečių sąrašo tas veisles, kurių kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodiklis yra didesnis nei 27 % („mitadinage“).

5.   Dėl tinkamumo gauti priemoką gali būti tiriamos ir veislės, registruotos kitos valstybės narės nacionaliniame kataloge.

6 straipsnis

Analizės metodai

1.   Naudojami Komisijos reglamente (EB) Nr. 824/2000 (25) apibrėžti kietųjų kviečių („mitadinage“) baltymų kiekio, natūrinio svorio ir stikliškumo praradimo rodiklio nustatymo metodai.

2.   Geltonumo indeksas matuojamas pagal ICC 152 metodą arba lygiavertį pripažintą metodą.

3.   Glitimo kokybė nustatoma ICC 158 metodu arba ICC 151 metodu.

7 straipsnis

Sertifikuotų sėklų kokybė

Iki tų metų, per kuriuos buvo skirta konkreti priemoka už kietųjų kviečių kokybę spalio 1 d., valstybės narės nustato mažiausią sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 66/402/EEC (26), naudotiną pagal taikomus žemdirbystės metodus ir atitinkamoje auginimo zonoje.

8 straipsnis

Skelbimai ir pranešimai

1.   Valstybės narės vėliausiai iki metų einančių prieš metus, per kuriuos buvo skirta priemoka, spalio 1 d. paskelbia žieminių kietųjų kviečių, atitinkančių konkrečios priemokos už kokybę reikalavimus nacionaliniu ar regioniniu mastu, sąrašą, ir vėliausiai iki gruodžio 31 d. pavasarinių kietųjų kviečių veislių, atitinkančių konkrečios priemokos už kietųjų kviečių kokybę, sąrašą.

2.   Valstybės narės ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodytų datų pateikia Komisijai 1 dalyje nurodytų veislių sąrašą, ir, praneša mažiausius naudotinus sertifikuotų veikslių kiekius, jeigu jie buvo pakeisti.

9 straipsnis

Galiojimas

1.   Šio 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktos veislės bus laikomos atitinkančiomis konkrečios priemokos už kietųjų kviečių kokybę skyrimo reikalavimus penkis metus nuo pirmo jų įtraukimo į tokį sąrašą.

2.   Tokio veislių tinkamumo laikotarpis gali būti pratęstas dar penkiems metams, remiantis per antrus ir trečius pirmojo penkių metų laikotarpio metus atliktos kokybinės analizės rezultatais.

10 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Valstybės narės ne vėliau, kaip 2004 m. spalio 1 d. paskelbia 2005 metams atrinktų žieminių kietųjų kviečių veislių, atitinkančių konkrečios priemokos už kietųjų kviečių kokybę reikalavimus, sąrašą, ir iki 2004 m. gruodžio 31 d. paskelbia tokių pavasarinių veislių sąrašą.

2.   Valstybės narės sudaro 1 dalyje minimą sąrašą iš sąrašo išbraukdamos veisles, kurios yra registruotos nacionaliniame kataloge, veisles, kurios nebuvo sertifikuotos 2003 ir 2004 metais, ir veisles, kurios neatitinka bent dviejų iš šių keturių parametrų:

3.   Į veislių atitinkančių priemokos skyrimo reikalavimus 2005 ir 2006 metais sąrašą gali būti įtraukiamos ir veislės, įtrauktos į kitos valstybės narės atrinktų veislių sąrašą, remiantis tos kitos valstybės narės atliktos kokybinės analizės rezultatais.

3 SKYRIUS

PRIEMOKA UŽ BALTYMINGUS AUGALUS

11 straipsnis

Grūdų ir baltymingų augalų mišinys

Regionuose, kuriuose baltymingi augalai yra tradiciškai sėjami maišant su grūdais, priemoka už baltymingus augalus mokama pareiškėjo prašymu, jeigu jis atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina forma pateikia įrodymus, kad tokiame mišinyje baltymingi augalai yra vyraujantys. Tokie plotai nėra laikomi atitinkančiais konkrečios regioninės pagalbos už lauko kultūras, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 98 straipsnyje, skyrimo reikalavimus.

4 SKYRIUS

KONKRETI IŠMOKA RYŽIAMS

12

straipsnis Sėjos datos

Kad atitiktų konkrečios išmokos ryžiams skyrimo reikalavimus, deklaruojami plotai turi būti apsėti ne vėliau, kaip:

Tačiau Prancūzijos Gvianoje plotai apsėjami atitinkamai pagal du sėjos ciklus, vėliausiai gruodžio 31 d. ir birželio 30 d. iki tokių ciklų, ir konkreti išmoka ryžiams skiriama pagal vidutinį plotą apsėtą per tuos du atitinkamus sėjos ciklus.

13 straipsnis

Sumažinimo koeficientas

Plotų sumažinimas skiriant konkrečias išmokas ryžiams, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 82 straipsnyje, yra apskaičiuojamas pagal šio reglamento II priedą.

14 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi 3 straipsniu, teikia Komisijai tokią informaciją:

2.   Prancūzijos Gviana pateikia informaciją apie apsėtus plotus pagal vidutinius per du sėjos ciklus apsėtus plotus.

3.   Valstybės narės gali kiekvienais metais peržiūrėti savo bazinių plotų padalijimus arba plotų padalijimus į subbazinius plotus, ir objektyvius tokį padalijimą pagrindžiančius kriterijus. Jos perduoda tokią informaciją Komisijai vėliausiai iki gegužės 15 d. prieš nuimant atitinkamą derlių.

5 SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ RIEŠUTŲ PLOTUS

15 straipsnis

Bendrijos pagalbos skyrimo atitikimo sąlygos

1.   Šiame skyriuje riešutynas yra vienarūšis ir vientisas plotas, apsodintas riešutais, kurių neskiria jokie kiti augalai arba plantacijos ir kuris yra geografiškai tęstinis. Atskiri medžiai arba atskiros riešutų medžių juostos pakelėse nelaikomos riešutynu.

Nukrypstant nuo pirmosios dalies nuostatų, valstybės narės gali leisti, kad būtų ir kitų medžių, kurie sudarytų ne daugiau 10 % nuo 3 dalyje nurodyto medžių skaičiaus. Be to, valstybės narės gali leisti auginti ir kaštonų medžius, jeigu užtikrinamas 3 dalyje nurodytas pagalbos skyrimo sąlygas atitinkančių riešutų skaičius.

2.   Tiktai sodai, kuriuose auga riešutai ir kurie pagal reglamento (EB) Nr. 796/2004 11 straipsnį nustatytą datą atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyje nurodytas sąlygas yra laikomi atitinkančiais išmokų už plotą, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 83 straipsnyje, skyrimo reikalavimus.

Jeigu riešutynuose auginami skirtingų rūšių riešutai, arba pagalba yra diferencijuojama pagal augalų funkcijas, pagalbos skyrimo atitikimo sąlygos ir pagalbos dydis pagal riešutų tipą nustatomas pagal vyraujančią riešutų rūšį.

3.   Mažiausias riešutyno sklypo plotas negali būti mažesnis nei 0,10 ha.

Nustatomas mažiausias medžių skaičius viename hektare riešutyno:

4.   Valstybės narės gali numatyti ir didesnius mažiausius plotus ar medžių tankumą, nei apibrėžta 3 dalyje, remdamosi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdamos į konkrečias plotų savybes bei auginamus augalus.

16 straipsnis

Atitikimas nacionalinės pagalbos skyrimo sąlygoms

Nacionalinei pagalbai, apibrėžtai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 87 straipsnyje taikomas 15 straipsnis.

Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 87 straipsnio, valstybė narė gali nustatyti ir kitus tinkamumo kriterijus, jeigu tokie kriterijai atitinka pagalbos schemos aplinkosauginius, kaimo plėtros, socialinius ir ekonominius tikslus ir nėra diskriminaciniai gamintojų atžvilgiu. Valstybės narės gali imtis reikalingų priemonių užtikrinti, kad ūkininkai laikytųsi tokių tinkamumo kriterijų.

17 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės praneša Komisijai bet kokiu atveju iki paraiškos pateikimo datos, kurią valstybės narės nustato pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 11 straipsnį, ir ne vėliau, kaip:

2.   Bet koks Komisijai pagal 1 dalį pateiktos informacijos pakeitimas galioja kitais metais, ir apie jį atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, nurodydama objektyvius kriterijus, kuriais remiantis tokie pakeitimai buvo padaryti.

18 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Valstybės narės gali nuspręsti nutraukti modernizavimo planų, minimų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 86 straipsnio 2 dalyje įgyvendinimą anksčiau numatyto laiko, ir tokio nutraukimo sąlygas, ir kokiomis sąlygomis atitinkami plotai tampa atitinančiais paramos pagal to reglamento IV dalies 4 skyriuje minimą schemą skyrimo kriterijus.

2.   Nustatydama 1 dalyje minimas sąlygas, valstybė narė užtikrina, kad:

6 DALIS

PAGALBA UŽ KRAKMOLO GAMYBAI SKIRTAS BULVES

19 straipsnis

Atitikimas pagalbos skyrimo sąlygoms

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 93 straipsnyje numatyta pagalba už krakmolo gamybai skirtas bulves skiriama bulvėms kurios auginamos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2236/2003 (28) 3 straipsnį, ir pagal bulvių neto svorį, nustatytą vienu Komisijos reglamento (EB) Nr. 2235/2003 (29) I priede apibrėžtų metodu, pagal krakmolo kiekį pristatytose bulvės, pagal to reglamento II priede nustatytas normas.

Bulvėms, kuriose krakmolo kiekis yra mažesnis nei 13 %, pagalba neskiriama, išskyrus atvejus, kai taikoma Reglamento (EB) Nr. 2236/2003 5 straipsnio 3 dalis.

20 straipsnis

Mažiausia kaina

Pagalba krakmolo gamybai skirtoms bulvėms mokama su sąlyga, kad pateikiamas įrodymas, jog pristatymo į gamyklą metu buvo sumokėta kaina, ne mažesnė, nei apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1868/94 4a straipsnyje pagal Reglamento (EB) Nr. 2235/2003 II Priede nustatytas normas.

Taikoma Reglamento (EB) 2236/2003 10 straipsnio 2 dalis.

21 straipsnis

Išmokėjimas

1.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 28 straipsnio, valstybė narė, kurios teritorijoje bulvės buvo užaugintos, išmoka ūkininkui pagalbą krakmolo gamybai skirtoms bulvėms, kai tik visas prekybos metų bulvių kiekis yra pristatomas į krakmolo gamybos įmonę per keturis mėnesius nuo šio reglamento 20 straipsnyje minimo įrodymo pateikimo ir užtikrinimo, kad yra tenkinamos šio reglamento 19 straipsnyje nurodytos sąlygos.

2.   Nuo prekybos metų gruodžio 1 d. valstybės narės gali išmokėti avansinius mokėjimus, pagal atskiras ūkininko per tuos prekybos metus į krakmolo gamybos įmonę pristatyto bulvių kiekio dalis. Kiekvienas avansinis mokėjimas išmokamas tai bulvių kiekio daliai, kurios atžvilgiu buvo pateiktas 20 straipsnyje minimas įrodymas ir kurios atžvilgiu tenkinamos 19 straipsnyje minimos sąlygos.

3.   Išmokai už krakmolo gamybai skirtų bulves išreikšti nacionaline valiuta taikomas Reglamento (EB) Nr. 2236/2003 20 straipsnyje nurodytas keitimo kursas.

7 DALIS

PRIEMOKA UŽ PIENĄ IR PAPILDOMOS IŠMOKOS

22 straipsnis

Veiklos nevykdymo atvejai

1.   Jeigu fizinis arba juridinis asmuo, turintis individualų referencinį kiekį, per dvylikos mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi atitinkamų metų kovo 31 d. neatitinka gamintojo apibrėžimo, pateikto Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnio c punkte, jam neskiriamos priemokos už pieną arba papildomos išmokos, išskyrus atvejus, jeigu iki paraiškos pateikimo termino pabaigos jis gali pateikti kompetentingai institucijai priimtinus įrodymus, kad gamyba buvo pradėta.

2.   1 dalis netaikoma nenugalimų aplinkybių atveju, ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai daromas poveikis atitinkamų ir kompetentingų institucijų pripažintų gamintojų gamybiniams pajėgumams.

8 SKYRIUS

PAGALBA UŽ ENERGETINIUS AUGALUS

1 SKIRSNIS

Apibrėžimai

23 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame skyriuje:

2 SKIRSNIS

Sutartis

24 straipsnis

Žaliavos naudojimas

1.   Plotuose, kuriems skiriama pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnį, gali būti auginamos bet kurios žaliavinės kultūros, išskyrus cukrinius runkelius, jeigu tokios kultūros pirmiausia yra skiriamos to straipsnio antroje pastraipoje nurodytiems energetikos produktams gaminti.

Energetikos produktų, gautų perdirbant žaliavą ekonominė vertė yra didesnė, nei visų kitų kitokios paskirties ir tokio perdirbimo būdu gautų produktų, kaip nustatoma pagal 39 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą vertinimo metodą.

2.   1 dalyje nurodytos žaliavinės kultūros auginamos pagal auginimo sutartį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 90 straipsnyje, ir šiame skyriuje apibrėžtomis sąlygomis.

3.   Pareiškėjai pristato visas nuimtas žaliavines kultūras pirmajam perdirbėjui, kuris priima iš pareiškėjo tokias pristatytas kultūras, ir užtikrina, kad vienam ar daugiau energetikos produktų, minimų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnio antroje pastraipoje, gamybai Bendrijoje būtų naudojamas lygiavertis tokių žaliavinių kultūrų kiekis.

Kai išaugintas žaliavines kultūras pirmasis perdirbėjas faktiškai naudoja pagaminti tarpiniams produktams arba šalutiniams produktams, jis gali tokį patį tarpinių arba šalutinių produktų kiekį naudoti pagaminti vieną ar daugiau pirmoje pastraipoje nurodytų galutinių produktų.

Antroje pastraipoje nurodytu atveju pirmasis perdirbėjas informuoja kompetentingą instituciją, kuriai yra sumokėtas užstatas. Kai toks pats kiekis yra naudojamas kitoje valstybėje narėje, nei žaliavinės kultūros buvo faktiškai užaugintos, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja viena kitą apie tokį sandorį.

4.   Pagal nacionalines sutartinius santykius reglamentuojančias nuostatas, pirmasis perdirbėjas gali paskirti trečią šalį priimti žaliavines medžiagas iš paraišką dėl pagalbos teikiančio ūkininko. Paskirtoji šalis veikia išimtinai pirmojo perdirbėjo vardu ir jo naudai, o pirmasis perdirbėjas išlieka atsakingu už šioje dalyje nurodytų įsipareigojimų įvykdymą.

25 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Nepaisant 24 straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narės gali pareiškėjams leisti:

2.   1 dalyje nurodytais atvejais, pareiškėjai:

3.   Taikydamos pirmą dalį valstybės narės užtikrina pakankamas kontrolės priemones užtikrinti, kad žaliavos būtų tiesiogiai naudojamos valdoje, arba perdirbamos į biodujas, kurių KN kodas yra 2711 29 00.

4.   Pagal 1 dalies a punktą naudojami grūdai ir aliejinių augalų sėklos yra denatūruojamos pagal valstybės narės nustatytą metodą. Valstybės narės gali leisti denatūruoti ne pačias aliejinių augalų sėklas, o aliejų, pagamintą iš aliejinių augalų sėklų pagal 1 dalies a punkto ii papunktį, jeigu tik toks denatūravimas atliekamas iš karto po to, kai sėklos yra perdirbtos į aliejų, ir yra patikrinta, kaip yra naudojamos sėklos.

26 straipsnis

Sutartis

1.   Kartu su paraiška dėl pagalbos pareiškėjai kompetentingoms institucijoms pateikia sutartis, kurias jie yra sudarę su pirmuoju perdirbėju.

2.   Pareiškėjai užtikrina, kad sutartyse būtų nurodyti tokie duomenys:

3.   Pareiškėjai užtikrina, kad sutartys būtų sudarytos tokiu metu, kad pirmajam perdirbėjui pakaktų laiko pateikti tokios sutarties kopiją pareiškėjo kompetentingai institucijai per 34 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

4.   Kontrolės tikslais valstybės narės gali reikalauti pareiškėjo sudaryti atskiras tiekimo sutartis kiekvienai žaliavinei kultūrai.

3 SKIRSNIS

Sutarčių keitimas ir nutraukimas

27 straipsnis

Sutarčių keitimas ir nutraukimas

Jeigu sutarties šalys iš dalies keičia arba nutraukia sutartį po to, kai pareiškėjas pateikia paraišką dėl pagalbos, pareiškėjas gali ir toliau laikyti tokią paraišką galiojančia tik su sąlyga, jeigu informuoja kompetentingą instituciją apie tokius pakeitimus arba sutarties nutraukimą ne vėliau, nei paskutinę valstybės narės nustatytą sutarties pakeitimo dieną, kad galima būtų atlikti reikalingus patikrinimus.

28 straipsnis

Išskirtinės aplinkybės

Nepažeidžiant 27 straipsnio, jeigu pareiškėjas informuoja kompetentingą instituciją, kad dėl išskirtinių aplinkybių jis negalės pateikti visų arba dalies sutartyje apibrėžtų žaliavinių kultūrų, kompetentinga institucija, gavusi pakankamus įrodymus apie išimtinių aplinkybių buvimą, gali leisti numatyti tokius sutarties pakeitimus, kurie gali pasirodyti pateisinamais, arba gali leisti sutartį nutraukti.

Jeigu žemės plotas, dėl kurio yra sudaryta sutartis, yra sumažinamas, arba jeigu sutartis yra nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės į šiame skyriuje apibrėžtą pagalbą žemės dalies, kuriai sutartis netaikoma, atžvilgiu.

29 straipsnis

Galutinio naudojimo pakeitimas

Nepažeisdami 27 straipsnio, pirmieji perdirbėjai gali pakeisti numatytą žaliavų pirminį panaudojimą, kaip nurodyta 26 straipsnio 2 dalies f punkte, po to, kai sutartimi numatytos žaliavos jau yra pristatytos, ir įvykdytos 31 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje apibrėžtos sąlygos.

Galutinio naudojimo pakeitimai atliekami pagal 24 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 39 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas sąlygas.

Pirmasis perdirbėjas teikia kompetentingoms institucijoms išankstinį pranešimą, kad šios galėtų vykdyti reikalingus patikrinimus.

4 SKIRSNIS

Orientaciniai derliai ir pristatytini kiekiai

30 straipsnis

Orientaciniai derliai

Kasmet, laikydamosi reikiamos tvarkos valstybės narės nustato orientacinius derlius, kuriuos reikės išauginti, ir apie juos informuoja atitinkamus pareiškėjus.

31 straipsnis

Pristatytini kiekiai

1.   Pareiškėjai kompetentingoms institucijoms deklaruoja bendrą nuimtų žaliavų kiekį pagal rūšis ir patvirtina pristatytų žaliavų kiekius bei šalis, kurioms jie buvo pristatyti.

2.   Faktiniai pareiškėjų pirmiesiems perdirbėjams pristatytini kiekiai turi bent jau atitikti orientacinį derlių.

Vis dėlto tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali išimties tvarka priimti kiekį, kuris būtų iki 10 % mažesnis už orientacinį derlių.

Be to, kai kompetentingos institucijos leidžia keisti ar nutraukti sutartis pagal 28 straipsnį ir kai manoma, jog tai pagrįsta, jos gali sumažinti kiekius, kuriuos pareiškėjai turi pristatyti pagal pirmąją pastraipą.

5 SKIRSNIS

Pagalbos mokėjimo sąlygos

32 straipsnis

Mokėjimas

1.   Pagalba gali būti mokama pareiškėjams prieš žaliavos perdirbimą. Vis dėlto, toks mokėjimas galimas tik tada, kai pirmajam perdirbėjui pristatomi reikiami žaliavos kiekiai pagal šį skyrių ir kai:

2.   Už dvimečius augalus, kai žaliavos nuimamos ir pristatomos tik antraisiais auginimo metais, mokama kiekvienais iš tų dviejų metų sudarius 26 straipsnyje numatytą sutartį, jei kompetentingos institucijos nustato, kad:

Mokama tik už pirmuosius auginimo metus, jei kompetentingos institucijos gauna įrodymą, kad buvo sumokėtas 35 straipsnio 2 dalyje numatytas užstatas. Norint gauti išmoką už antruosius auginimo metus, užstato mokėti nereikia.

3.   Už daugiamečius augalus pagalba mokama kasmet nuo sutarties sudarymo. 2 dalyje nustatytos sąlygos taikomos mutatis mutandis.

6 SKIRSNIS

Sutartis ir pareiškėjų bei pirmųjų perdirbėjų įsipareigojimai

33 straipsnis

Perdirbėjų skaičius

Energetikos produktus daugiausia turi gaminti antrasis perdirbėjas.

34 straipsnis

Sutartis ir pareiškėjų ir pirmųjų perdirbėjų įsipareigojimai

1.   Ne vėliau kaip iki pagalbos paraiškų už konkrečius metus atitinkamoje valstybėje narėje padavimo galutinės datos pirmieji perdirbėjai kompetentingoms institucijoms pateikia sutarties kopiją.

Kai pareiškėjai ir pirmieji perdirbėjai konkrečiais metais keičia ar nutraukia sutartis iki 27 straipsnyje paminėtos dienos, ne vėliau kaip tą dieną pirmieji perdirbėjai kompetentingoms institucijoms pateikia pakeistos ar nutrauktos sutarties kopiją.

2.   Pirmieji perdirbėjai kompetentingoms institucijoms pateikia reikiamą informaciją apie konkrečią perdirbimo tvarką, pirmiausiai, apie kainas ir techninius perdirbimo koeficientus, kurie bus taikomi nustatant galutinių produktų, kurie gali būti pagaminti, kiekius. Taikomi 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti koeficientai.

3.   Pirmieji perdirbėjai, kurie perėmė žaliavas iš pareiškėjų, per valstybės narės nustatytiną terminą, sudarantį sąlygas per Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 28 straipsnyje nustatytą laikotarpį atlikti mokėjimus, informuoja kompetentingas institucijas apie gautų žaliavų kiekius, nurodo rūšis, žaliavas pristačiusios sutarties šalies pavadinimą ir adresą, pristatymo vietą ir sutarties numerį.

Jei pirmųjų perdirbėjų valstybės narės nėra tos pačios valstybės narės, kuriose buvo užaugintos žaliavos, per 40 darbo dienų nuo pirmojoje pastraipoje minėtos informacijos gavimo atitinkamos kompetentingos institucijos informuoja pareiškėjo institucijas apie bendrus pristatytų žaliavų kiekius.

7 SKIRSNIS

Užstatai

35 straipsnis

Pirmieji perdirbėjai

1.   Pirmieji perdirbėjai kompetentingoms institucijomis iki paraiškų dėl mokėjimo už konkrečius metus atitinkamoje valstybėje narėje padavimo galutinės dienos sumoka visą 2 dalyje numatytą užstatą.

2.   Užstatai, kuriuos reikės sumokėti už kiekvieną žaliavą, apskaičiuojami visų pagal šią schemą dirbamų plotų, dėl kurių yra sudaryta sutartis su atitinkamu pirmuoju perdirbėju, naudojamų tai žaliavai auginti, sumą dauginant iš 60 EUR normos už hektarą.

3.   Jei sutartys keičiamos ar nutraukiamos pagal 27 ar 28 straipsnius, atitinkamai patikslinami sumokėti užstatai.

4.   Užstato už kiekvieną žaliavą procentinė dalis grąžinama, jei atitinkamo pirmojo perdirbėjo kompetentinga institucija gauna įrodymą, kad konkrečios žaliavos kiekis buvo perdirbtas pagal 26 straipsnio 2 dalies f punkte nustatytus reikalavimus, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į pagal 29 straipsnį padarytus pakeitimus.

36 straipsnis

Pagrindiniai ir antraeiliai reikalavimai

1.   Toliau išvardyti įsipareigojimai laikomi pagrindiniais reikalavimais, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 (30) 20 straipsnyje:

2.   Toliau išvardyti pirmųjų perdirbėjų įsipareigojimai laikomi antraeiliais reikalavimais, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje:

8 SKIRSNIS

Pardavimo, perleidimo ar pristatymo kitai Valstybei narei arba eksporto dokumentai

37 straipsnis

Kontrolinis egzempliorius T5

Jei pirmieji perdirbėjai tarpinius produktus, dėl kurių yra sudarytos 26 straipsnyje numatytos sutartys, parduoda ar perleidžia antriesiems perdirbėjams kitoje valstybėje narėje, prie šių produktų pridedamas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys, išduotas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93.

Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 104 langelyje „Kita“ įrašomas vienas iš šių įrašų:

38 straipsnis

Kontrolinio egzemplioriaus T5 alternatyvos

Jei dėl aplinkybių, už kurias pirmasis perdirbėjas nėra atsakingas, kontrolinis egzempliorius T5 negrąžinamas už kontrolę atsakingoje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs pirmasis perdirbėjas, atsakingo organo išvykimo įstaigai, per du mėnesius nuo žaliavų perdirbimo laikotarpio pabaigos, kaip numatyta 36 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip alternatyvos kontroliniam egzemplioriui T5 gali būti priimami šie dokumentai:

9 SKIRSNIS

Patikrinimai

39 straipsnis

Apskaitos tvarkymas

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija nurodo, kokią apskaitą turi tvarkyti perdirbėjai ir jos dažnumą, kuri turi būti bent jau mėnesinė.

Tokia apskaita apima bent jau:

2.   Pirmojo perdirbėjo kompetentinga institucija patikrina, ar pateikta sutartis atitinka 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Jei šios sąlygos netenkinamos, informuojamos pareiškėjų kompetentingos institucijos.

3.   Norėdamos apskaičiuoti 24 straipsnio 1 dalyje minimų produktų ekonominę vertę, atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi 34 straipsnio 2 dalyje minima informacija, palygina visų energetikos produktų verčių sumą ir visų kitų kitai paskirčiai skirtų ir tos pačios perdirbimo operacijos metu gautų produktų verčių sumą. Kiekviena vertė lygi atitinkamam kiekiui, padaugintam iš gamintojo pardavimo kainų, užregistruotų ankstesniais prekybos metais, vidurkio. Jei tokios kainos nežinomos, kompetentingos institucijos nustato atitinkamas kainas, pirmiausia remdamosi 34 straipsnio 2 dalyje minima informacija.

40 straipsnis

Patikrinimai perdirbėjų patalpose

1.   Valstybių narių, kuriose atliekamas perdirbimas, kompetentingos institucijos patikrina 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymąsi ne mažiau nei 25 % jų teritorijoje įsisteigusių perdirbėjų, pasirinktų remiantis rizikos analize, patalpose. Tokių patikrinimų metu bent jau:

Norėdama vykdyti pirmosios pastraipos b punkte minimus tikinimus, kompetentingos institucijos pirmiausia remiasi atitinkamoms žaliavoms taikomais techniniais perdirbimo koeficientais. Jei Bendrijos teisės aktuose yra nustatyti tokie eksporto koeficientai, jie taikomi. Jei jų nėra, tačiau egzistuoja kiti Bendrijos teisės aktuose nustatyti koeficientai, jie taikomi. Visais kitais atvejais tikrinimas daugiausia remiasi perdirbamosios pramonės bendrai priimtais koeficientais.

2.   25 straipsnyje minimų perdirbimo operacijų atveju patikrinama 10 % pareiškėjų, atitrinktų remiantis rizikos analize, atsižvelgiant į:

3.   Jei, atliekant 2 dalyje minimus tikrinimus, nustatomi neatitikimai ne mažiau nei 3 % atvejų, kompetentinga institucija tais metais atlieka papildomus tikrinimus ir dėl tos priežasties padidina ūkininkų, kurie bus tikrinami vietoje kitais metais, skaičių.

4.   Jei numatoma, kad tam tikri 1 ir 2 dalyse minėtų tikrinimų elementai gali būti grindžiami mėginio tikrinimu, tas mėginys turi užtikrinti patikimo ir reprezentatyvaus lygio kontrolę.

5.   Baigus kiekvieną patikrinimą vietoje parengiama patikrinimo ataskaita, kurią pasirašo inspektorius ir kurioje pateikiami išsamūs atliktų patikrinimų duomenys. Ataskaitoje pirmiausia nurodoma:

41 straipsnis

Kanapių auginimas

Taikomos nuostatos, susijusios su kanapėmis, minimomis Reglamento (EB) Nr. 795/2004 (31) 29 straipsnyje, ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 33 straipsnyje.

42 straipsnis

Papildomos priemonės ir savitarpio pagalba

1.   Valstybės narės imasi visų papildomų priemonių, būtinų tinkamam šio skyriaus taikymui, ir teikia savitarpio pagalbą, reikalingą šiame skyriuje numatytiems tikrinimams atlikti. Šiuo tikslu, kai šiame skyriuje nėra numatyti reikiami sumažinimai ir netaikymai, valstybės narės taip pat gali taikyti atitinkamas nacionalines sankcijas rinkos dalyviams, dalyvaujantiems pagalbos skyrimo procedūroje.

2.   Jei tai būtina pagal šį skyrių arba jame numatyta, valstybės narės viena kitai teikia savitarpio pagalbą, užtikrinančią veiksmingus tikrinimus ir sudarančią sąlygas patikrinti pateiktų dokumentų autentiškumą ir duomenų, kuriais buvo pasikeista, teisingumą.

10 SKIRSNIS

Pagalbos energetiniams augalams netaikymas ir įvertinimas

43 straipsnis

Pagalbos energetiniams augalams netaikymas žaliavoms ir mažiausias kultivuojamas plotas

1.   Valstybės narės gali netaikyti šiame skyriuje nustatytos schemos bet kurioms žaliavoms, jei dėl tokios žaliavos kyla sunkumų, susijusių su tikrinimais, visuomenės sveikata, aplinka, baudžiamąja teise ar sumažinta galutinių energetikos produktų norma.

2.   Valstybės narės nustato mažiausią 24 straipsnyje nurodytų žaliavų kultivuojamą plotą.

44 straipsnis

Įvertinimas

Pasibaigus metams, per kuriuos buvo suteikta pagalba, iki spalio 15 d. valstybės narės perduoda Komisijai visą informaciją, reikalingą pagalbai energetiniams produktams įvertinti.

Tokia informacija visų pirma apima:

9 SKIRSNIS

KONKRETI REGIONINĖ PAGALBA UŽ LAUKO KULTŪRAS

45 straipsnis

Sėjos data

Kad būtų laikomas atitinkančiu konkrečios regioninės pagalbos už lauko kultūras skyrimo sąlygas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 98 straipsnyje, deklaruojamas plotas turi būti apsėtas iki valstybės narės nustatytos datos, kuri bus ne vėlesnė, kaip birželio 15 d.

10 SKYRIUS

PAGALBA SĖKLAI

46 straipsnis

Sertifikuotos sėklos

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsnį, pagalba teikiama elitinės ir sertifikuotos sėklos, apibrėžtos Direktyvose 66/401/EEB, 66/402/EEB ir 2002/57/EB, atitinkančios tose direktyvose nustatytus standartus ir sąlygas, gamybai, pagal šio reglamento 47-50 straipsnius.

47 straipsnis

Sėklų auginimas

1.   Sėkla auginama:

2.   1 dalyje minimi sėklų auginimo įmonė ir veisėjai turi būti valstybės narės patvirtinti ir registruoti. Toks patvirtinimas ir registracija galioja visoje Bendrijoje.

3.   Sėklų auginimo įmonė arba sėklų veisėjas, auginantis arba išauginęs sėklą kitoje valstybėje narėje, nei buvo suteiktas 2 dalyje minimas patvirtinimas arba atlikta registracija, tos kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu pateikia visą informaciją, reikalingą patikrinti atitikimą pagalbos skyrimo sąlygoms.

48 straipsnis

Teritorinis atitikimas pagalbos skyrimo sąlygoms

Kiekviena valstybė narė skiria pagalbą tik sėkloms, kurios buvo išaugintos jos teritorijoje per tuos kalendorinius metus per kuriuos prasideda prekybos metai, kurių atžvilgiu buvo skirta pagalba.

Pagalba skiriama visiems sėklos augintojams taikant sąlygas, kurios gali užtikrinti vienodas sąlygas naudos gavėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo Bendrijoje vietos.

49 straipsnis

Prekyba sėklomis

Pagalba skiriama tik tokiu atveju, jeigu pagalbos gavėjas faktiškai pardavė sėklą sėjimui iki metų po derliaus nuėmimo birželio 15 d. „Pardavė“ reiškia laikė kaip atsargas, išstatė pardavimui, siūlė parduoti, pardavė arba pristatė kitam asmeniui.

50 straipsnis

Cannabis sativa L. veislės

Canabis sativa L. veislės, už kurias mokama numatyta pagalba, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsnio 4 dalyje, yra Reglamento (EB) Nr. 796/2004 II priede išvardytos veislės.

11 SKYRIUS

IŠMOKA UŽ LAUKO KULTŪRŲ PLOTĄ

1 SKIRSNIS

Bendros išmokos už lauko kultūrų plotą skyrimo atitikimo sąlygos

51 straipsnis

Išmokos sąlygas atitinkanti žemė

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 skyrių:

2.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 108 straipsnyje žemė, kurioje 2003 buvo daugiametė ganykla, yra:

3.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 108 straipsnio antrą pastraipą, valstybės narės gali nukrypti nuo to straipsnio pirmos pastraipos nuostatų tik tokiomis sąlygomis:

52 straipsnis

Mokėjimo sąlygos

Nepažeidžiant 2 straipsnio, išmokos už lauko kultūrų plotus išmokama tik plotams:

Be to, kietieji kviečiai, kuriems skiriamos priemokos už kokybę, turi būti auginami pagal vietinius standartus ne trumpiau kaip iki birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai jie iki tos datos yra nuimami visiškai subrendę.

53 straipsnis

Dydis pagal regioną

1.   Jeigu gamintojo žemės plotai, atitinkantys išmokos už lauko kultūrų plotą sąlygas yra daugiau, nei viename gamybos regione, išmokos suma nustatoma pagal kiekvieną paraiškoje nurodytą plotą.

2.   Valstybės narės, kurios išskiria kukurūzus tuose regionuose, kuriuose kukurūzai daugiausia yra auginami silosui, turi teisę taikyti maistingųjų grūdų derlių tame regione visiems kukurūzais apsėtiems plotams atitinkamuose regionuose.

2 SKIRSNIS

Specialios tam tikroms lauko kultūroms taikomos nuostatos

54 straipsnis

Silosui auginama žolė

1.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 100 straipsnio 3 dalyje naudojama sąvoka „žolės silosas“ yra kultūra, auginama plotuose, apsėjamuose daugiausia daugiametėmis žolėmis, kurios yra pjaunamos žalios mažiausiai kartą į metus, kad būtų saugojamos uždaroje aplinkoje anaerobinei fermentacijai.

Plotai, kurie yra registruoti auginti sertifikuotas žolės sėklas pagal Direktyvą 66/401/EEB per atitinkamus prekybos metus negali būti laikomi atitinkančiais išmokos skyrimo sąlygas.

2.   Šio skyriaus nuostatos, išskyrus sąlygos dėl žydėjimo momento, nurodytos 52 straipsnio pirmos dalies b punkte, taikomos siloso žolei.

3.   Valstybėse narėse, kurios paskiria atskirus plotus siloso žolei kaip nurodyta IV priede, ūkininkai turi teisę gauti konkrečias išmokas už siloso žolės plotus.

55 straipsnis

Kietieji kviečiai

1.   Paraiškos dėl priedo už kietuosius kviečius ir specialių išmokų, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 105 straipsnyje galioja tik jeigu:

2.   Iki metų, einančių prieš metus, kuriems skiriama pagalba, spalio 1 d. valstybė narė nustato ir praneša ūkininkams koks mažiausias sertifikuotų sėklų kiekis turi būti naudojamas pagal atitinkamoje valstybėje narėje vyraujančius žemė sūkio sektoriuje taikomus metodu.

56 straipsnis

Linai ir pluoštinės kanapės

1.   Išmokos už pluoštinių linų ir kanapių plotą mokamos tokiomis sąlygomis:

2.   Skirdamos išmokas už pluoštinių kanapių plotus valstybės narės gali nustatyti minimalias sėjimo normas, atitinkančias geriausią kanapių auginimo praktiką.

57 straipsnis

Sėjos data

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) 1782/2003 109 straipsnio, valstybių narių apibrėžtose zonose, esančiose šio Reglamento VIII priede nurodytuose regionuose jos gali atidėti tame priede išvardytų kultūrų sėjos dieną iki ne vėliau kaip birželio 15 d.

3 SKIRSNIS

Baziniai plotai, orientaciniai derliai ir viršutinės ribos

58 straipsnis

Drėkinama ir nedrėkinama žemė

1.   Jeigu Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 103 straipsnyje minimas regionavimo planas numato skirtingus derlius drėkinamai ir nedrėkinamai žemei, valstybės narės apibrėžia taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar per prekybos metus plotai yra drėkinami. Ypač yra nustatoma:

2.   1 dalies netaikoma „regadio“ gamybos regionams Ispanijoje, arba kituose regionuose, kuriuose drėkinimas yra istoriškai susiklosčiusi savybė, ir kuriuos galima išskirti ir surašyti į sąrašą.

59 straipsnis

Bazinio ploto viršijimas

1.   Norėdama nustatyti bet kokį ploto viršijimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 102 straipsnį, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgia į:

Visa savanoriškai atidėta žemė įskaitoma į plotus, kitus nei drėkinami, kiti, nei apsėti kukurūzais ir/arba kiti, nei apsėti siloso žole.

2.   Plotų, dėl kurių teikiama paraiška išmokai už plotą pagal kiekvieną kultūrą, suma neapima plotų, kurie administracinio patikrinimo metu buvo nustatyti, kaip akivaizdžiai nepagrįsti, arba jų dalių.

Jeigu reikia, atsižvelgiama į plotus, nustatytus patikrinimo vietoje metu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnyje.

3.   Plotai, apsėti lauko kultūromis pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV dalies 10 skyrių ir naudojama pagrįsti paraiškas dėl pagalbos pagal to reglamento IV dalies 12 skyrių, yra pridedami prie visų paraiškose nurodytų plotų sumos, atitinkamai pakoreguotos pagal 2 dalį.

4.   Bazinio ploto viršijimas apskaičiuojamas pagal VI priede pateikiamą lentelę.

60 straipsnis

Kietųjų kviečių riboto ploto viršijimas

1.   Siekiant nustatyti bet kokį riboto kietųjų kviečių ploto, atitinkančio išmokos už ploto, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 105 straipsnio 1 dalyje, sąlygas, viršijimą, valstybių narių kompetentingos institucijos atsižvelgia į paraiškoje dėl priedo prie išmokos už kietųjų kviečių plotą nurodytų plotų sumą, pakoreguotą pagal šio reglamento 59 straipsnio 2 dalį, ir, jeigu reikia, sumažintą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 102 straipsnį.

2.   1 dalis taikoma nustatyti bet kokį ribotų plotų, atitinkančių specialios pagalbos kietiesiems kviečiams skyrimo sąlygas, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 105 straipsnio 3 dalyje, viršijimą.

61 straipsnis

Plotų viršijimo galutinė norma ir sumažinimo koeficientas

1.   Kai nustatoma, kad 59 ir 60 straipsnyje nurodyti plotai yra viršijami, valstybė narė vėliausiai iki atitinkamų metų spalio 31 d. nustato galutinę viršijimo normą, išreiškiama dviejų dešimtųjų tikslumu.

2.   Taip nustatyta galutinė viršijimo norma naudojama apskaičiuoti proporcingą sumažinimą, taikomą plotams, kuriems gali būti skiriama:

62 straipsnis

Subbaziniai plotai

Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 102 straipsnio 5 dalį valstybės narės ne vėliau, kaip metų, per kuriuos buvo teikta paraiška dėl išmokos už lauko kultūras, rugsėjo 15 d. nustato ir praneša Komisijai tokią informaciją:

63 straipsnis

Mokėjimų sumų viršutinė riba

Norėdamos nustatyti bet kokį išmokų viršutinės ribos viršijimą ir atitinkamą jų sumažinimo koeficientą kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 102 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės kompetentingos institucijos atsižvelgia į proporcingą sąlygas atitinkančių plotų sumažinimą, kaip apibrėžta to reglamento 102 straipsnio 1 dalyje ir 105 straipsnio 2 dalyje.

4 SKIRSNIS

Atidėta žemė

64 straipsnis

Apibrėžimas

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 1 dalyje naudojama sąvoka „atidėta žemė“ yra atidėta išmokų sąlygas atitinkančios žemės dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 108 straipsnį.

65 straipsnis

Sąlygos

1.   Taikomas Reglamento (EB) Nr. 795/2004 32 straipsnis.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 9 dalies 2005 ir 2006 metais Malta gali nustatyti, kad mažiausias atidėtos žemės plotas yra bent jau 0,1 ha ir 10 m pločio.

66 straipsnis

Regioninis paskirstymas

1.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II dalyje nurodyta paraiška dėl pagalbos yra skirstoma pagal regionus pagal regionavimo planą, nurodytą to reglamento 103 straipsnyje.

2.   Kiekvienai paraiškai dėl išmokos už plotą atitinkamame gamybos regione yra teikiamas atitinkamas pareiškimas apie atidėtą žemę, kurios plotą sudaro atitinkamas hektarų skaičius tame pačiame gamybiniame regione.

3.   Remdamosi objektyviais kriterijai valstybės narės gali nukrypti nuo 2 dalyje apibrėžtų nuostatų.

4.   Nukrypstant nuo 2 dalies nuostatų privalomai atidėta žemė, kurios plotas atitinka plotą, nurodytą paraiškoje dėl išmokos už plotą, gali būti visiškai arba iš dalies pakeista:

5.   Taikant 3 ir 4 dalis, atidėtos žemės plotai yra koreguojami atsižvelgiant į skirtingą derlių, pagal kurį apskaičiuojamos išmokos atidėtai žemei konkrečiuose regionuose. Tačiau taikant šią dalį, negali būti leista atidėti mažiau hektarų, nei nustatyta pagal reikalavimus.

67 straipsnis

Ankštiniai augalai

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 3 dalį „ankštiniai augalai“ yra plotai apsėti viena ar daugiau šio reglamento VII priede išvardytų pašarinių ankštinių augalų. Sėti maišant su grūdais ir/arba žole leidžiama tik jeigu:

Jeigu atskiros valstybės narės organinėms kultūroms taikomi aplinkosauginiai standartai nustato didžiausius pašarinėmis ankštinėmis kultūromis apsėtinus plotus, sąlyga dėl plotų apsėjimo daugiausia pašarinėmis ankštinėmis kultūromis, nustatyta a punkte bus laikoma įvykdyta, jeigu taip apsėjama ne mažiau, kaip 85 % valstybės narės nustatytos ribos.

2.   Plotai, kuriuose ankštiniai augalai, nurodyti 1 dalyje atitinka išmokos, numatytos Tarybos reglamente (EB) No 1786/2003 (33) skyrimo sąlygas laikotarpiu nuo sausio 15 d. iki rugpjūčio 31 d., nelaikomi atitinkančiais išmokų už plotą skyrimo sąlygų.

68 straipsnis

Išmokos už savanoriškai atidėtą žemę

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 107 straipsnio 6 dalį, jeigu taikomas to reglamento 66 straipsnis, valstybės narės leidžia savo ūkininkams atidėti iki 10 % ploto, už kurį pateikta paraiška dėl išmokos už plotą, ir kuris nėra naudojamas įgyti teisę į išmoką už atidėtą žemę. Valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias sąlygas ir užtikrindamos, kad dirbama žemė būtų pakankamai išnaudojama, gali nustatyti didesnį procentinį dydį.

Bazinė suma, mokama už savanoriškai atidėtą žemę yra 63.00 EUR nuo 2005/2006 prekybinių metų. Jeigu drėkinamoms ir nedrėkinamoms žemėms yra nustatomas skirtingas derlingumas, taikomos nedrėkinamoms žemėms galiojančios išmokų normos.

Valstybės narės taiko priemones, atitinkančias konkrečią atidėtos žemės būklę, siekdamos užtikrinti, kad būtų išlaikoma gera jos agrarinė ir aplinkosauginė būklė, ir apsaugota aplinka.

5 SKIRSNIS

Pranešimai

69 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės siunčia Komisijai IX priede nurodytą informaciją tame priede nurodyta standartine forma, pagal gamybos regionus, bazinį plotą ir valstybę pagal 3 priede nustatytą grafiką.

2.   Jeigu nustatoma, kad 59 ir 60 straipsnyje nurodyti plotai buvo viršyti, valstybė narė nedelsdama, ir vėliausiai iki atitinkamų metų lapkričio 15 d. nustato galutinę viršijimo normą, ir ją praneša Komisijai ne vėliau, kaip iki atitinkamų metų gruodžio 1 d. Duomenis, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas bazinio ploto viršijimas yra perduodami naudojant VI priede nustatytą formą.

3.   Kai viršijimo norma yra paskirstoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 102 straipsnio 5 dalį ir 105 straipsnio 2 dalį, atitinkama valstybė narė apie tokį paskirstymą informuoja Komisiją ne vėliau, kaip lapkričio 15 d.

4.   Jeigu taikomas 63 straipsnis, atitinkama valstybė narė praneša Komisijai galutinį sumažinimo koeficientą Komisijai ne vėliau, kaip atitinkamų metų gruodžio 1 d.

12 SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ AVIS IR OŽKAS

1 SKIRSNIS

Tiesioginės išmokos

70 straipsnis

Paraiškos ir išlaikymo laikotarpis

1.   Be reikalavimų, kuriuos numato Reglamento(EB) Nr. 1782/2003 II dalies 4 skyriuje apibrėžta integruota administravimo ir kontrolės sistema, ūkininkai, teikdami paraiškas dėl išmokų už avis ir ožkas ir dėl papildomų priemokų, nurodo, ar per metus, per kuriuos jie prašo priemokos, jie pardavinėja ožkos pieną, arba pieno produktus, pagamintus iš ožkos pieno.

2.   Paraiškos dėl išmokų ūkininkams, auginantiems aveles ir ožkas teikiamos kompetentingoms institucijoms, per laikotarpį, kurį nustato atitinkama valstybė narė, ir kuris prasideda ne anksčiau nei lapkričio 1 d. ir baigiasi ne vėliau, kaip balandžio 30 d. atitinkamai, iki metų, per kuriuos teikiama paraiška, pradžios ir po jų pabaigos.

Tačiau Jungtinė Karalystė gali Šiaurės Airijai nustatyti kitokį laikotarpį, nei Didžiajai Britanijai.

3.   Laikotarpis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 115 straipsnio 1 dalyje, per kurį ūkininkas įsipareigoja išlaikyti savo valdoje avelių ir ožkų, kurių atžvilgiu prašoma priemokos, skaičių („išlaikymo laikotarpis“), yra 100 dienų, pradedant nuo pirmos dienos nuo paraiškos padavimo laikotarpio pabaigos, kaip nurodyta 2 dalyje.

71 straipsnis

Regionai, atitinkantys priemokos už ožkas skyrimo sąlygas

X priede išvardyti regionai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 113 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Tačiau valstybės narės reguliariai tikrina, ar minėtieji kriterijai yra atitinkami visą laiką visuose jų teritorijose esančiuose X priede išvardytuose regionuose. Atlikusios tokį patikrinimą valstybės narės praneša Komisijai apie būtinybę iš dalies pakeisti X priedą, ne vėliau kaip tų metų, per kuriuos toks pakeitimas turi galioti, liepos 31 d. Tokiame pranešime ypač nurodomos X priede išvardytos zonos, arba jų dalys, kurios neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 113 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų. Siūlydamos tokias galimas naujas zonas, valstybės narės pateikia išsamų savo pasiūlymo pagrindimą.

72 straipsnis

Paraiškos dėl papildomos išmokos ir išmokos už ožkas

1.   Norėdamas gauti papildomas išmokas arba išmokas už ožkas, ūkininkas, kurio valdoje ne mažiau 50 % ir ne daugiau 100 % žemdirbystei naudojamos žemės yra Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje arba šio reglamento X priede nurodytuose regionuose, teikia pareiškimą arba pareiškimus, nurodydamas savo žemės buvimo vietą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis;

2.   Ūkininkas, kuris privalo kiekvienais metais pateikti pareiškimą apie visą jo valdoje esančią žemės ūkio tikslams naudojamą žemę, teikdamas paraišką dėl pagalbos, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 1 dalyje, savo pareiškime nurodo, kurie jo pareiškime nurodyti sklypai yra, atitinkamai, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje arba šio reglamento X priede nurodytuose regionuose;

Ūkininkas, kuris neprivalo teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytojo pareiškimo, kiekvienais metais teikia specialų pareiškimą, kur galima, naudodamas pagal integruotą sistemą numatytą žemės ūkio sklypų identifikavimo sistemą.

Toks specialus pareiškimas nurodo ūkininkui priklausančios, nuomojamos, arba kitokiu pagrindu naudojamos žemės vietą, nurodomas jos plotas, sklypai, kurie yra Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje arba šio reglamento X priede nurodytuose regionuose. Valstybės narės gali numatyti, kad toks specialus pareiškimas būtų teikiamas kartu su paraiška dėl išmokos už aveles ir/arba ožkas. Valstybės narės taip pat gali pareikalauti, kad toks specialus pareiškimas būtų teikiamas naudojant paraiškos dėl bendrosios išmokos formą.

3.   Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad būtų pateikti žemės nuosavybės dokumentai, nuomos sutartis arba raštiškas susitarimas tarp ūkininkų, arba, jeigu reikia, vietinių arba regioninių valdžios institucijų, suteikusių ūkininkui žemę, patvirtinimas. Tokiame patvirtinime nurodomas gamintojui suteiktos žemės plotas ir sklypai, esantys Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje arba šio reglamento X priede nurodytuose regionuose.

73 straipsnis

Ūkininkai, kurie vykdo sezoninį gyvūnų pervarymą į ganyklas,

1.   Ūkininkai, teikiantys paraišką dėl priemokos, kurių ūkiai yra registruoti viename iš geografinių regionų, išvardytų Reglamento (EB Nr. 1782/2003 114 straipsnio 2 dalies b punkte, ir kurie nori atitikti papildomos priemokos skyrimo sąlygas, nurodo:

2.   Kartu su paraiškomis dėl priemokos, kurias teikia 1 dalyje nurodyti ūkininkai, teikiamas dokumentas, įrodantis, kad gyvūnai buvo faktiškai pervaryti į ganyklas, išskyrus nenugalimų aplinkybių atvejus, arba dėl įrodymais patvirtintų gamtinių aplinkybių, kurios padarė įtakos bandos gyvenimui per praėjusius du metus, ypač su gyvulių pervarymo vietoje esančių vietinių arba regioninių valdžios institucijų patvirtinimu, kad gyvūnai buvo pervaryti per mažiausiai 90 iš eilės einančių dienų.

Atlikdamos paraiškų administracinį patikrinimą, valstybės narės įsitikina, kad gyvūnų pervarymo į ganyklas vieta, nurodyta paraiškoje dėl priemokos yra faktiškai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 114 straipsnio 1 dalyje nurodytame regione.

74 straipsnis

Atitikimas priemokos skyrimo sąlygoms

1.   Priemokos mokamos ūkininkams pagal avelių ir/arba ožkų skaičių, kurias ūkininkas išlaiko savo valdoje 70 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.

2.   Gyvūnai, kurie paskutinę išlaikymo dieną atitinka Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 112 straipsnyje nurodytas sąlygas laikomi priemokos sąlygas atitinkančiais gyvūnais.

75 straipsnis

Ūkininkų, pardavinėjančių avių pieną arba avies pieno produktus, registras

Ne vėliau, kaip tryliktąją išlaikymo laikotarpio dieną valstybės narės sudaro ūkininkų, pardavinėjančių avių pieną arba avies pieno produktus registrą, remdamosi ūkininkų pareiškimais, pateiktais pagal 70 straipsnio 1 dalį.

Sudarydamos tokius registrus valstybės narės atsižvelgia į patikrinimų rezultatus ir bet kokią kitą kompetentingoms institucijoms prieinamą informaciją, ypač informaciją iš perdirbėjų arba platintojų, susijusių su avių pieną arba avių pieno produktus pardavinėjančiais ūkininkais.

76 straipsnis

Pranešimas

1.   Valstybės narės praneša Komisijai:

Nacionalinių institucijų, atsakingų už oficialios statistikos avienos ir ožkienos sektoriuje, sudarymą prašymu joms pateikiama pagal pirmąja pastraipą reikalaujama informacija.

2.   Kaip pagal 1 dalį reikalaujama informacija pasikeičia, ypač dėl ankstesnių duomenų patikrinimo, keitimo ar patikslinimo, atnaujinti duomenys yra pateikiami Komisijai per mėnesį nuo tokių pakeitimų.

2 SKIRSNIS

Ribos, rezervai ir pervedimai

77 straipsnis

Nemokamai gautos teisės

Išskyrus tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis, jeigu ūkininkas gavo teises šį priemoką nemokamai iš nacionalinio rezervo, jis neturi teisės perleisti savo teisių arba jas laikinai išnuomoti tris metus nuo tos dienos, kai jis tokias teisės įgijo.

78 straipsnis

Pasinaudojimas teisėmis

1.   Ūkininkas, turintis teises, gali jomis pasinaudoti pats ir/arba išnuomodamas tokias teises kitam ūkininkui.

2.   Jeigu ūkininkas nepasinaudojo mažiausia 4 dalyje nurodyta teisių procentine dalimi per kiekvienus metus, nepanaudota teisių dalis yra pervedama į nacionalinį rezervą, išskyrus šiuos atvejus:

3.   Laikinai išnuomoti teises galima tik už visus metus, ir apimant bent jau mažiausią 79 straipsnio 1 dalyje nurodytą gyvūnų skaičių. Kiekvieno laikino išnuomavimo laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis, nei trys metai, pabaigoje, išskyrus tais atvejais, kai teisės yra perduotos, ūkininkas atgauna visas savo teises mažiausiai dviem paskesniems metams. Jeigu per kiekvienus iš tų dviejų metų ūkininkas nepasinaudoja bet jau mažiausia 4 dalyje nurodyta procentine savo teisių dalimi, išskyrus išskirtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis valstybės narės kiekvienais metais atsiima ir grąžina į nacionalinį rezervą tą teisių dalį, kuria ūkininkas nepasinaudojo.

Tačiau jeigu ūkininkas dalyvauja Komisijos pripažintoje ankstyvo išėjimo į pensiją programoje, tokių programų pagrindu valstybės narės gali numatyti prailginti bendrą laikino išnuomavimo laikotarpį.

Ūkininkai, kurie yra įsipareigoję dalyvauti ekstensifikacijos programoje, pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2078/92 (34) 2 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtą priemonę, arba ekstensifikacijos programoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22 ir 23 straipsnius, neturi teisės laikinai išnuomoti ir/arba perduoti savo teises per visą jų dalyvavimo tokiose programose laikotarpį. Tačiau ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai pagal programą ūkininkams leidžiama perduoti ir/arba laikinai išnuomoti teises, jeigu jiems dalyvaujant kitose nei šioje dalyje minimose priemonėse, privaloma tokias teises įsigyti.

4.   Minimalus pasinaudojimo teisėmis į priemokas procentinis dydis yra 70 %.

Tačiau valstybės narės gali šį procentinį dydį padidinti iki 100 %. Jos iš anksto informuoja Komisiją apie jų numatytą taikyti procentinį dydį.

79 straipsnis

Teisių perdavimas ir laikinas išnuomavimas

1.   Įvertinusi savo gamybos struktūras, valstybės narės gali nustatyti mažiausią teisių į priemokas skaičių, kurias galima perduoti neperduodant valdos. Toks minimalus skaičius negali būti didesnis, nei 10 teisių į priemokas.

2.   Teisių į priemokas perdavimas arba tokių teisių laikinas išnuomavimas įsigalioja tik po to, kai perduodantis arba išnuomojantis tokias teises ūkininkas, ir jas perimantis ūkininkas apie tai informuoja valstybės narės kompetentingas institucijas.

Toks pranešimas turi būti teikiamas iki valstybės narės nustatyto galutinio termino, ir ne vėliau, nei atitinkamoje valstybėje narėje baigiasi paraiškų dėl priemokos pateikimo laikotarpis, išskyrus atvejus, kai tokios teisės perduodamos paveldėjimo keliu. Tokiu atveju ūkininkas, tokias teises perimantis galimybę pateikti atitinkamus teisinius dokumentus, įrodančius, kad jis/ji yra mirusio ūkininko tiesių paveldėtojas.

3.   Jeigu teisės perduodamos neperduodant valdos, bet kokiu atveju be kompensacijos į nacionalinį rezervą gali būti pervedamos tik vienos teisės.

80 straipsnis

Individualių ribų pasikeitimas

Jeigu teisės į priemokas yra perduodamos arba laikinai išnuomojamos, valstybės narės nustato naujas individualias ribas ir praneša ūkininkams jam priklausančių teisių į priemokas skaičių ne vėliau, kaip per 60 dienų per laikotarpio, per kurį ūkininkas pateikė paraišką, paskutiniosios dienos.

Pirmoji pastraipa netaikoma, jeigu teisės perduodamos paveldėjimo keliu, kaip numatyta 79 straipsnio 2 dalyje.

81 straipsnis

Ūkininkai, kuriems nepriklauso jų dirbama žemė

Ūkininkai, kurie ūkininkauja valstybei arba kolektyvui priklausančioje žemėje, ir nusprendžia nustoti tokią žemę naudoti ganymui, ir perduoti savo teises kitam ūkininkui, yra traktuojami taip pat kaip ir ūkininkai, parduodantys arba perduodantys savo valdas. Visais kitais atvejais tokie ūkininkai prilyginami ūkininkams, tik perduodantiems savo teises į priemokas.

82 straipsnis

Perdavimas per nacionalinį rezervą

Jeigu valstybės narės nusprendžia, kad teisės gali būti perduodamos per nacionalinį rezervą, jos taiko nacionalines nuostatas, atitinkančias išdėstytąsias šiame skyriuje. Be to, tokiais atvejais:

Be to, pirmoje dalyje minimos nacionalinės nuostatos užtikrina, kad ta dalis teisių, kurių neapima Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 117 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa, yra kompensuojamos, kai valstybės narės išmoka kompensacines išmokas, kurių dydis atitinka išmokas tiesioginio perdavimo tarp ūkininkų atveju, ypač atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės gamybos tendencijas. Tokia išmoka yra lygi mokėjimui, kurį sumoka ūkininkas, gaudamas lygiavertes teises iš nacionalinio rezervo.

83 straipsnis

Individualių ribų apskaičiavimas

Apskaičiuojant individualias teisių į priemokas ribas ir jų paskesnius pakeitimus, yra naudojami tik sveiki skaičiai.

Tuo tikslu, jeigu galutinis aritmetinių apskaičiavimų rezultatas nėra sveikas skaičius, naudojamas artimiausias sveikas skaičius. Tačiau, jeigu apskaičiavimais gaunamas rezultatas lygus pusei sveiko skaičiaus, naudojamas didesnis sveikas skaičius.

84 straipsnis

Pranešimas

1.   Ne vėliau kaip 2005 m. kovo 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie į nacionalinį rezervą perduotų teisių dalį pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 117 straipsnio 2 dalį, ir, jeigu reikia apie taikytas priemones pagal to reglamento 117 straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 1 d., apie tokių priemonių pakeitimus.

2.   Naudodamos XIII ir XIV prieduose pateiktas lenteles, valstybės narės praneša Komisijai ne vėliau, kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. tokius duomenis:

3 SKIRSNIS

Papildomos išmokos

85 straipsnis

Papildomos išmokos

Valstybės narės, taikančios Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnį, teikia Komisijai informaciją apie savo nacionalines procedūras dėl to reglamento 119 straipsnyje numatytų papildomų išmokų skyrimo. Jeigu reikia, tokia informacija apima bent jau:

Valstybės narės informuoja apie bet kokius savo nacionalinių procedūrų pasikeitimus per mėnesį nuo tokių pasikeitimų įgyvendinimo.

4 SKIRSNIS

Bendros nuostatos

86 straipsnis

Konvertavimas į nacionalinę valiutą

Konvertuojant priemokas ir papildomas išmokas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 113, 114 ir 119 straipsniuose taikomas keitimo kursas, galiojęs kalendorių metų kuriems yra skiriama priemoka arba papildoma išmoka, pradžioje.

Naudojamas keitimo kursas galiojęs gruodžio mėnesį, einantį prieš tokių metų pradžią, apskaičiuojamas proporcingai laikui (pro rata temporis). Tokį kursą nustato Komisija per mėnesį iki metų pradžios.

13 SKYRIUS

IŠMOKOS UŽ GALVIJIENĄ

1 SKIRSNIS

Specialios priemokos

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnis)

87 straipsnis

Paraiškos

1.   1. Paraiška dėl papildomos išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnį teikiama pagal integruotos sistemos reikalavimus, be to, joje nurodoma:

2.   Paraiškos gali būti teikiamos tik dėl gyvulių, kurie pirmą 90 straipsnyje numatyto išlaikymo laikotarpio dieną yra:

88 straipsnis

Išmokų skyrimas

Gyvulių, kurie nelaikomi atitinkančiais specialios priemokos skyrimo sąlygų dėl proporcionalaus sumažinimo, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 4 dalyje, arba taikant gyvulių tankumo reikalavimus, kaip numatyta to reglamento 131 straipsnyje, negali būti įtraukiami į paraiškas dėl išmokos tos pačios amžiaus grupės gyvuliams ir bus laikomi gavę išmokas.

89 straipsnis

Pasai ir administraciniai dokumentai

1.   Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnyje nustatytas sąlygas paso negalima gauti, pasas pakeičiamas nacionaliniu administraciniu dokumentu, numatytu Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 3 dalies b punkte.

2.   Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad pasai ir administraciniai dokumentai leistų garantuoti, kad viena priemoka būtų skiriama tik vienam gyvuliui vienoje amžiaus grupėje. Šiuo tikslu, jeigu reikia, valstybės narės padeda viena kitai.

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad 1 dalyje minimas administracinis dokumentas būtų:

4.   Valstybės narės kurios nusprendžia pasinaudoti viena ar keliomis 3 dalyje numatytomis galimybėmis, apie tai laiku praneša Komisijai, ir informuoja apie svarbiausias įgyvendinančias nuostatas.

Taikant 3 dalies c punktą, Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija laikomos vienos valstybės narės regionais.

90 straipsnis

Išlaikymo laikotarpis

Išlaikymo laikotarpis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 3 dalies a punkte yra du mėnesiai, kurie pradedami skaičiuoti nuo dienos po paraiškos padavimo.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti kitokias ūkininkui taikomas laikotarpio skaičiavimo datas, su sąlyga, kad tokia data nebus vėliau, nei du mėnesiai nuo paraiškos padavimo dienos.

91 straipsnis

Regionų viršutinės ribos

1.   Kai pritaikius proporcingą sumažinimą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 4 gaunamas priemokos skyrimo sąlygas atitinkančių gyvulių skaičius yra mažesnis už sveiką skaičių, skiriama priemoka atitinkamai pagal vieno vieneto dešimtainę dalį. Šiuo tikslu atsižvelgiama tik į pirmą dešimtainę dalį.

2.   Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti skirtingus regionus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 122 straipsnio a punkte, arba pakeisti savo teritorijoje apibrėžtus regionus, jos informuoja Komisiją apie savo sprendimą iki atitinkamų metų sausio 1 d., pateikdamos regiono apibrėžimą, ir jo atžvilgiu nustatytą ribą. Apie visus paskesnius pakeitimus privaloma pranešti Komisijai iki atitinkamų metų sausio 1 d.

92 straipsnis

Galvijų skaičiaus vienoje valdoje ribos

1.   Jeigu valstybės narės nusprendžia pakeisti 90 vienos amžiaus grupės galvijų vienoje valdoje ribą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 123 straipsnio 1 dalyje, arba nukrypti nuo tokios nustatytos ribos, jos apie tai informuoja Komisiją iki atitinkamų metų sausio 1 d.

Be to, jeigu valstybės narės nustato mažiausią gyvulių vienoje valdoje skaičių, už kurį mažesniam skaičiui proporcingas sumažinimas nebus taikomas, jos apie tai informuoja Komisiją iki atitinkamų metų sausio 1 d.

2.   Apie bet kokius 1 dalies nuostatų taikymo pakeitimus valstybės narės informuoja Komisiją iki atitinkamų metų sausio 1 d.

93 straipsnis

Priemokos skyrimas skerdimo metu

1.   Valstybės narės gali skirti specialią priemoką skerdimo metu tokia tvarka:

2.   Valstybės narės, nusprendusios skirti specialias priemokas skerdimo metu, kaip numatyta 1 dalyje, numato, kad priemoka taip pat skiriama, kai reikalavimus atitinkantys gyvuliai yra išvežami į kitą valstybę narę arba eksportuojami į trečią šalį.

3.   Jeigu valstybės narės nusprendžia skirti specialias priemokas skerdimo metu, kaip numatyta 1 dalyje, šis skirsnis ir 120 straipsnis, nei 121 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos priemokos skyrimui mutatis mutandis.

4.   Be 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, paraiškoje dėl pagalbos nurodoma, ar gyvulys yra bulius ar jautis, ir kartu su paraiška pateikiamas dokumentas, kuriame nurodoma 89 straipsnio 2 dalimi reikalaujama informacija. Toks dokumentas, valstybės narės nuožiūra, gali būti:

Valstybės narės gali sustabdyti administracinio dokumento taikymą. Tokiu atveju valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad priemoka nebūtų išmokėta du kartus tos pačios amžiaus grupės gyvuliams, kurias prekiaujama Bendrijos viduje.

Jeigu valstybėms narėms priimtinu būdu kompiuterizuotose duomenų bazėse, minimose Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio b punkte, yra informacija, būtina užtikrinti, kad vienam gyvuliui vienoje amžiaus grupėje būtų išmokėta tik viena išmoka, kartu su paraiška dėl pagalbos turi būti pateikiamas šios dalies pirmojoje pastraipoje minimas dokumentas.

Jeigu, nukrypdamos nuo šios dalies pirmojoje pastraipoje esančios nuostatos, valstybės narės taiko 121 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę, jos imasi priemonių užtikrinti, kad ūkininkas galėtų nustatyti gyvulius, dėl kurių jis teikia paraišką dėl specialios išmokos.

5.   Bulių paskerdimo įrodymas yra jų skerdenos svoris.

6.   Jeigu gyvuliai yra išvežami, išvežimo įrodymas yra siuntėjo pareiškimas nurodant gyvulių paskirties valstybę narę.

Tokiu atveju paraiškoje dėl pagalbos nurodoma:

Paraiška dėl pagalbos pateikiama prieš galvijui paliekant atitinkamos valstybės narės teritoriją, o išvežimo įrodymas pateikiamas per tris mėnesius nuo galvijų išvežimo iš atitinkamos valstybės narės.

94 straipsnis

Duomenys apie skyrimo sistemą

1.   Nukrypstant nuo 90 straipsnio nuostatų, priemoka išmokama ūkininkams, kurie yra išlaikę galvijus ne mažiau kaip du mėnesius, kurie baigiasi mažiau kaip mėnesį iki skerdimo arba išvežimo, arba du mėnesius iki eksportavimo dienos.

Jaučiams išmokamos priemokos pagal tokias taisykles:

2.   Apskaičiuojant galvijų tankumą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 131 straipsnyje, kiekvienas galvijas, kurio atžvilgiu buvo teikiama kombinuota paraiška pagal dvi amžiaus grupes, skaičiuojamas du kartus.

3.   Skerdenos svoris nustatomas pagal skerdeną, apibrėžtą Tarybos reglamento (EEB) No 1208/81 (35) 2 straipsnyje.

Jeigu skerdena pristatoma skirtingai, nei numatyta tame apibrėžime, taikomi koreguojantys veiksniai, apibrėžti Komisijos reglamento (EEB) Nr. 563/82 (36) priede.

Jeigu galvijas yra skerdžiamas skerdykloje, kurioje netaikoma suaugusių raguočių galvijų Bendrijos gradavimo skalė, valstybės narės gali leisti nustatyti svorį pagal paskersto galvijo gyvą svorį. Toki atveju skerdenos svoris bus laikomas lygus arba didesnis, nei 185 kg., jeigu paskersto galvijo gyvas svoris buvo 340 kg ar didesnis.

95 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės iki atitinkamų kalendorinių metų pradžios informuoja Komisiją apie savo sprendimą dėl 93 taikymo, ar tokio sprendimo pakeitimo, ir atitinkamas procedūras.

2 SKIRSNIS

Desezonizacijos premija

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 124 straipsnis)

96 straipsnis

Paraiška dėl išmokos

Ne vėliau, kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. Komisija nusprendžia kuriose valstybėse narėse desezonizacijos premija gali būti skiriama per kitus kalendorinius metus.

Ne vėliau kaip tų metų, per kuriuos premija buvo skirta, sausio 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją ar jos nusprendė taikyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 124 straipsnio 3 dalį.

97 straipsnis

Teisė gauti priemoką

1.   Desezonizacijos premija gali būti skiriama tik jaučiams, kurie jau yra gavę specialią priemoką pagal 88 straipsnį, valstybėje narėje, kuri tokias desezonizacijos premijas skiria ir galvijams, kurie yra skerdžiami tokias desezonizacijos premijas taikančioje valstybėje narėje.

2.   Desezonizacijos premija gali būti skiriama tik ūkininkams, kurie paskutiniai laikė galviją prieš jį paskerdžiant.

98 straipsnis

Paraiškos

1.   Ūkininkas teikia paraišką valstybės narės, kurios teritorijoje yra jo valda, kompetentingoms institucijoms.

2.   Paraiškos sudaromos pagal 93 straipsnio 4 dalį ir 121 straipsnį, kurie taikomi mutatis mutandis.

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų patikrinti, ar speciali priemoka buvo tikrai išmokėta, ir reguliariai, be perspėjimo tikrina 121 straipsnyje nurodytų pažymėjimų tikslumą.

3 SKIRSNIS

Priemoka už karves žindenes

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125-129 straipsniai)

99 straipsnis

Mėsinės veislės karvė

Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 122 straipsnio d punktą ir 129 straipsnio 2 dalį, karvės, priklausančios raguočių veislei, išvardytos šio reglamento XV priede nėra laikomos karvėmis, priklausančiomis mėsinėms veislėms.

100 straipsnis

Didžiausias individualus referencinis kiekis

1.   Jeigu valstybės narės nusprendžia pakeisti individualų referencinį 120 000 kg kiekį, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 2 dalies b punkte, arba nukrypti nuo šio kiekio, jos apie tai informuoja Komisiją iki atitinkamų kalendorinių metų sausio 1 d.

2.   Apie bet kokius vėlesnius 1 dalies nuostatų pakeitimus Komisijai pranešama iki atitinkamų metų sausio 1 d.

101 straipsnis

Išlaikymo laikotarpis

Šešių mėnesių išlaikymo laikotarpis, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 2 dalyje prasideda kitą po paraiškos padavimo dieną.

102 straipsnis

Paraiškos

1.   Nepažeidžiant integruota sistema numatytų reikalavimų, kai teikiama paraiška priemokai, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 2 dalies b punkte, gauti, paraiškoje dėl tiesioginių išmokų, numatytoje Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnyje nurodoma:

B punktas netaikomas, jeigu valstybės narės yra panaikinusios kiekybinius apribojimus.

2.   Per kalendorinius metus paraiškos teikiamos šešis mėnesius, kuriuos nustato valstybė narė.

Valstybės narės gali nustatyti atskirtus laikotarpius per visą apibrėžtą laiką, per kuriuos galima teikti paraiškas.

103 straipsnis

Vidutinis pieno primilžis

Vidutinis pieno primilžis apskaičiuojamas pagal XVI priede nurodytus vidutinius pieno primilžius. Tačiau tokiems apskaičiavimams atlikti valstybės narės gali naudoti jų pripažintą dokumentą, nurodantį ūkininko bandos vidutinį primilžį.

104 straipsnis

Papildomos nacionalinės priemokos

1.   Papildomos nacionalinės priemokos už karves žindenes, numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 5 dalyje, gali būti skiriamos tik ūkininkams, kurie per tuos pačius kalendorinius metus gauna priemoką už karves žindenes.

Papildomos nacionalinės priemokos už karves žindenes skiriamos neviršijant galvijų, atitinkančių tokios priemokos skyrimo sąlygas, skaičiaus, jeigu reikia, proporcionaliai sumažinus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 129 straipsnio 1 dalyje.

2.   Valstybės narės gali nustatyti papildomas sąlygas papildomoms priemokoms už karves žindenes gauti. Jos informuoja Komisiją apie tokias priemones žymiai anksčiau, nei pradeda tokias sąlygas taikyti.

3.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. Komisija nusprendžia, kurios valstybės narės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje apibrėžtas sąlygas.

105 straipsnis

Individuali viršutinė riba

Valstybės narės nustato kiekvieno ūkininko individualią viršutinę ribą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 126 straipsnio 1 dalyje.

106 straipsnis

Pranešimas

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2005 m. kovo 1 d. informuoja Komisiją apie visus individualios viršutinės ribos sumažinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 126 straipsnio 3 dalį procedūrų pakeitimus.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai:

3.   Naudodamos XVIII priedo 3 dalyje pateiktą lentelę, valstybės narės ne vėliau, kaip kovo 1 d. pateikia Komisijai preliminarią informaciją, ir ne vėliau, kaip iki liepos 31 d. tokią galutinę informaciją už kiekvienus kalendorinius metus:

107 straipsnis

Nemokamai gautos teisės

Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, ūkininkas, gavęs teises į priemoką nemokamai iš nacionalinio rezervo, neturi teisės kitus tris kalendorinius metus perduoti ir/arba laikinai išnuomoti savo teisių.

108 straipsnis

Pasinaudojimas teisėmis

1.   Ūkininkas, turintis teises, gali jomis pasinaudoti pats ir/arba išnuomodamas tokias teises kitam ūkininkui.

2.   Jeigu ūkininkas nepasinaudojo mažiausia 4 dalyje nurodyta teisių procentine dalimi per kiekvienus metus, nepanaudota teisių dalis yra pervedama į nacionalinį rezervą, išskyrus šiuos atvejus:

3.   Laikinai išnuomoti teises galima tik už visus metus, ir apimant bent jau mažiausią 109 straipsnio 1 dalyje nurodytą galvijų skaičių. Kiekvieno laikino išnuomavimo laikotarpio, kuris negali būti ilgesnis, nei trys metai, pabaigoje, išskyrus tais atvejais, kai teisės yra perduotos, ūkininkas atgauna visas savo teises mažiausiai dviem paskesniems kalendoriniams metams. Jeigu per kiekvienus iš tų dviejų metų ūkininkas nepasinaudoja bet jau mažiausia 4 dalyje nurodyta procentine savo teisių dalimi, išskyrus išskirtinėmis ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis, valstybės narės kiekvienais metais atsiima ir grąžina į nacionalinį rezervą tą teisių dalį, kuria ūkininkas nepasinaudojo.

Tačiau jeigu ūkininkas dalyvauja Komisijos pripažintoje ankstyvo išėjimo į pensiją programoje, tokių programų pagrindu valstybės narės gali numatyti prailginti bendrą laikino išnuomavimo laikotarpį.

Ūkininkai, kurie yra įsipareigoję dalyvauti ekstensifikacijos programoje, pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2078/92 (37) 2 straipsnio 1 dalies c punkte apibrėžtą priemonę, arba ekstensifikacijos programoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (38) 22 ir 23 straipsnius, neturi teisės laikinai išnuomoti ir/arba perduoti savo teises per visą jų dalyvavimo tokiose programose laikotarpį. Tačiau ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai pagal programą ūkininkams leidžiama perduoti ir/arba laikinai išnuomoti teises, jeigu jiems dalyvaujant kitose nei šioje dalyje minimose priemonėse, privaloma tokias teises įsigyti.

4.   Mažiausia procentinė teisių į priemoka dalis, kuria būtina pasinaudoti yra 70 %. Tačiau valstybė narė gali šią dalį padidinti iki 100 %.

Valstybė narė iš anksto informuoja Komisiją apie jos numatomą taikyti procentinį dydį, ir bet kokius jo pakeitimus.

109 straipsnis

Teisių perdavimas ir laikinas išnuomavimas

1.   Įvertinusios savo gamybines struktūras, valstybės narės gali nustatyti mažiausią teisių į priemokas skaičių, kurias galima perduoti neperduodant valdos. Toks minimalus skaičius negali būti didesnis, nei 5 teisės į priemokas.

2.   Teisių į priemokas perdavimas arba tokių teisių laikinas išnuomavimas įsigalioja tik po to, kai perduodantis arba išnuomojantis tokias teises ūkininkas, ir jas perimantis ūkininkas apie tai informuoja valstybės narės kompetentingas institucijas.

Toks pranešimas turi būti teikiamas iki valstybės narės nustatyto galutinio termino, ir ne vėliau, nei teises perimantis ūkininkas pateikia paraišką dėl priemokos, išskyrus atvejus, kai tokios teisės perduodamos paveldėjimo keliu. Tokiu atveju ūkininkas, tokias teises perimantis galimybę pateikti atitinkamus teisinius dokumentus, įrodančius, kad jis/ji yra mirusio ūkininko tiesių paveldėtojas.

110 straipsnis

Individualių ribų pakeitimas

Jeigu teisės į priemokas yra perduodamos arba laikinai išnuomojamos, valstybės narės nustato naujas individualias ribas ir praneša ūkininkams jam priklausančių teisių į priemokas skaičių ne vėliau, kaip per 60 dienų per laikotarpio, per kurį ūkininkas pateikė paraišką, paskutiniosios dienos.

Pirmoji pastraipa netaikoma jeigu toks pervedimas yra vykdomas paveldėjimo keliu.

111 straipsnis

Ūkininkai, kuriems nepriklauso jų dirbama žemė

Ūkininkai, kurie ūkininkauja valstybei arba kolektyvui priklausančioje žemėje, ir nusprendžia nustoti tokią žemę kultivuoti, ir perduoti savo teises kitam ūkininkui, yra traktuojami taip pat kaip ir ūkininkai, parduodantys arba perduodantys savo valdas. Visais kitais atvejais tokie ūkininkai prilyginami ūkininkams, tik perduodantiems savo teises į priemokas.

112 straipsnis

Perdavimas per nacionalinį rezervą

Jeigu valstybės narės nusprendžia, kad teisės gali būti perduodamos per nacionalinį rezervą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 127 straipsnio 2 dalies b punktą, jos taiko nacionalines nuostatas atitinkančias 109-111 straipsniuose išdėstytąsias. Be to, tokiais atvejais:

Be to, tokios nuostatos užtikrina, kad ta dalis tiesių, kurių neapima Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 127 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa, būtų kompensuojama, kai valstybės narės išmoka kompensacines išmokas, kurių dydis atitinka išmokas tiesioginio perdavimo tarp ūkininkų atveju, ypač atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės gamybos tendencijas. Tokia išmoka yra lygi mokėjimui, kurį sumoka ūkininkas, gaudamas lygiavertes teises iš nacionalinio rezervo.

113 straipsnis

Dalinės teisės

1.   Jeigu atlikus 105-112 straipsniuose nurodytus apskaičiavimus, gaunamas skaičius nėra sveikas skaičius, atsižvelgiama tik pirmą skaičių po kablelio.

2.   Jeigu pritaikius šio skirsnio nuostatas, gaunamos arba ūkininkui priklausančios, arba nacionaliniam rezervui priklausančios teisės yra dalinės teisės, šios dalinės teisės yra sudedamos.

3.   Jeigu ūkininkui priklauso tik dalinė teisė, tokia dalinė teisė jam suteikia teisę tik į atitinkamą priemokos dalį, ir, jeigu tinka, į atitinkamą papildomos nacionalinės priemokos, nurodytos 104 straipsnyje, ir 118 straipsnyje nurodytos ekstensifikacijos išmokos dalį.

114 straipsnis

Specialios nuostatos dėl telyčių

1.   Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 129 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, informuoja Komisiją apie tai, ir kartu pateikia Komisijai atitinkamus duomenis, leidžiančius nuspręsti, ar yra tenkinamos to reglamento 129 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos.

Kai taikoma, atitinkamos valstybės narės nurodo jų nustatytas specifines viršutines ribas.

Komisija nusprendžia, kurios valstybės narės tenkina Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 129 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas sąlygas.

Sprendimai, galiojantys šio reglamento priėmimo metu išlieka galioti ir toliau.

2.   Valstybės narės, tenkinančios Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 129 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas sąlygas, iki atitinkamų metų sausio 1 d. praneša Komisijai apie visų jų nustatytų nacionalinių viršutinių ribų pakeitimus.

3.   Specialią schemą taikančios valstybės narės nustato kriterijus, pagal kuriuos užtikrinama, kad priemokos būtų išmokamos ūkininkams, auginantiems telyčias, kurios pakeis karvių bandą. Tokie kriterijai gali ypač būti amžiaus riba ir/arba reikalavimai veislei. Valstybės narės iki atitinkamų metų sausio 1 d. informuoja Komisiją apie jų nustatytus kriterijus. Apie bet kokius paskesnius tokių kriterijų pakeitimus Komisijai pranešama iki atitinkamų metų sausio 1 d.

4.   Jeigu pritaikius proporcingą sumažinimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 129 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, gaunamas reikalavimus atitinkančių galvijų skaičius, kuris nėra sveikas skaičius, bus skiriama tik atitinkama priemokos sumos dalis, ir, jeigu taikoma, atitinkamos 104 straipsnyje nurodytos papildomos nacionalinės priemokos ir 118 straipsnyje nurodytos ekstensifikacijos išmokos dalis.

5.   Specialią schemą taikančiose valstybėse narėse, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas dėl mažiausio laikomų galvijų skaičiaus yra įvykdomas, jeigu ūkininkas laiko tokį karvių žindenių skaičių, tuo atveju, kai jis paduoda paraišką dėl priemokos už karves žindenes, arba laiko tokį telyčių skaičių paraiškos dėl priemokos telyčioms teikimo atveju.

6.   105-113 straipsnių nuostatos šiai specialiai schemai netaikomos.

115 straipsnis

Galvijų skaičiaus suapvalinimas

Jeigu apskaičiuojant didžiausią procentinį telyčių skaičių, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 125 straipsnio 2 dalyje, gautas skaičius yra ne sveikas skaičius, toks skaičius yra suapvalinamas iki artimiausio mažesnio sveiko skaičiaus, jeigu jis yra mažesnis už pusę, ir iki artimiausio didesnio sveiko skaičiaus, jeigu jis yra 0,5 ar didesnis.

4 SKIRSNIS

Specialiai priemokai ir priemokai už karves žindenes bendros nuostatos

1 Poskirsnis

Bendros nuostatos

116 straipsnis

Paraiškos dėl specialios priemokos ir priemokos už karves žindenes

1.   Dėl administracinių priežasčių valstybės narės gali nustatyti mažiausią gyvulių skaičių, dėl kurio gali būti teikiama paraiška dėl tiesioginių išmokų, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnyje, specialios priemokos ar priemokos dėl karvės žindenės, su sąlyga, kad toks skaičius nėra didesnis už tris.

2.   Nepažeisdamos 102 straipsnio 2 dalies ir 118c straipsnio 2 dalies valstybės narės gali nustatyti paraiškų teikimo laikotarpius ir datas, ir ūkininkui leidžiamo pateikti paraiškų pagal kiekvieną pagalbos schemą skaičių per kalendorinius metus.

117 straipsnis

Gyvulių tankumas

1.   Kiekvienas ūkininkui, kuris per tuos pačius kalendorinius metus paduoda paraišką dėl tiesioginių išmokų, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnyje, norėdamas gauti specialią priemoką arba priemoką už karves žindenes, kompetentingos institucijos nustato gyvulių vienetų (GV) skaičių, kuris atitinka specialios priemokos ir priemokos už karves žindenę skyrimo reikalavimus atitinkantį GV, atsižvelgiant į pašarų plotą ūkininko valdoje.

2.   Nustatant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 131 straipsnyje nurodytą gyvulių tankumą, taikoma tokia tvarka:

3.   Nustatant priemokos skyrimo reikalavimus atitinkančių gyvulių skaičių:

Tokiu būdu apskaičiuotas galutinis skaičius atitinka didžiausią GV skaičių, dėl kurių gali būti paduodama paraiška dėl specialių priemokų ir priemokų už karves žindenes.

4.   Valstybės narės informuoja kiekvieną ūkininką apie jam nustatytą gyvulių tankumą, ir apskaičiuotą GV skaičių, kuriam gali būti skiriama priemoka.

2 poskirsnis

Ekstensifikacijos išmokos schema

(Reglamento (eb) Nr. 1782/2003 132 straipsnis)

118 straipsnis

Dalyvavimas ekstensifikacijos priemokos schemoje

1.   Kad įgytų teisę gauti ekstensifikacijos priemoką, teikiamoje paraiškoje dėl tiesioginių išmokų, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnyje ūkininkai nurodo, kad pageidauja dalyvauti ekstensifikacijos priemokos schemoje.

2.   Gyvuliai, laikomi gavę specialias priemokas pagal 88 straipsnį, negali gauti ekstensifikacijos priemokos.

118a straipsnis

Gyvulių tankumo nustatymas apklausos būdu

1.   Norint patikrinti, ar bendras gyvulių skaičius, apskaičiuotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 3 dalies a punktą atitinka to reglamento 132 straipsnio 2 dalyje nustatytus gyvulių tankumo reikalavimus, kiekvienais metais valstybės narės nustato mažiausiai penkias apklausos datos ir apie tai informuoja Komisiją.

Išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia, kad apklausa gali būti vykdoma bet kurią metų dieną, apklausos datos yra paskirstomos atsitiktine tvarka per visus metus, taip atspindėtų padėtį per visus metus, jos yra keičiamos kasmet; kiekviena apklausos data nustatoma a posteriori ir apie ją pranešama kiekvienam ūkininkui ne anksčiau, kaip dvi savaitės po jos nustatymo.

2.   Apklausos dieną gyvuliai yra skaičiuojami pagal vieną iš toliau nurodytų valstybės narės nuožiūra pasirinktų metodų:

3.   GV skaičius, naudojamas nustatyti, ar ūkininkas atitinka reikalavimus dėl gyvulių tankumo, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 2 dalyje, yra aritmetinis GV skaičiaus, nustatyto apklausos dieną ir GV skaičiaus, atitinkančio avių ir ožkų skaičių, dėl kurių buvo paduota paraiška priemokai gauti per tuos pačius kalendorinius metus, sumos vidurkis.

Tačiau, jeigu valstybės narės gali nuspręsti, kad apklausos diena gali būti bet kuri metų diena, jos gali nustatyti, kad 2 dalies a ir b punktuose nurodyti skaičiai turi būti apskaičiuojami pro rata temporis laikotarpiui, per kurį gyvuliai yra laikomi valdoje.

4.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų taikyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 29 straipsnį ūkininkams, kurie dėl neįprastai mažo gyvulių tankumo per metų dalį dirbtinai sukuria sąlygas, reikalaujamas pagal to reglamento 132 straipsnį.

118b straipsnis

Supaprastintas gyvulių tankumo nustatymas

1.   Nukrypdamos nuo 118a straipsnio nuostatų valstybės narės gali leisti ūkininkams pasinaudoti galimybe pasirinkti supaprastintą gyvulių tankumo apskaičiavimo būdą.

Tokiu atveju, ūkininkas kartu su paraiška pateikia:

Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, ūkininkas savo paraiškoje nurodo, kurios iš dviejų gyvulių tankumo normų jis laikosi. Ūkininkas gali pakeisti savo pasirinkimą prieš paskelbiant jo gyvulių skaičiaus patikrinimą vietoje.

Ūkininkas gali pranešti kompetentingai institucijai, kad jis atšaukia savo įsipareigojimą, nurodytą antros pastraipos b punkte, prieš paskelbiant jo gyvulių skaičiaus patikrinimą vietoje. Tokiu atveju jis nebus laikomas turinčiu teisę gauti ekstensifikacijos priemokos.

Antroje pastraipoje nurodytas pareiškimas ir įsipareigojimas yra kontroliuojami, ir jų atžvilgiu gali būti taikomos nuostatos dėl kontrolės ir baudų, numatytos pagal integruotą sistemą.

2.   Kai valstybės narės nusprendžia taikyti, arba nustoti taikyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatytą galimybę, jos apie savo sprendimą informuoja Komisiją iki atitinkamų metų sausio 1 d.

118 c straipsnis

Kalnuotose vietovėse ūkininkaujantys ūkininkai

1.   Valstybės narės, pageidaujančios pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe informuoja apie tai Komisiją, ir tuo pačiu pateikia Komisijai duomenis, leidžiančius nustatyti, ar tenkinamos šiame straipsnyje apibrėžtos sąlygos.

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 4 dalyje „kalnuotose vietovėse ūkininkaujantis ūkininkas“ yra:

Komisija nusprendžia, kurios valstybės narės tenkina Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus reikalavimus.

Sprendimai, galiojantys šio reglamento priėmimo metu, išlieka galioti ir toliau.

2.   Nepažeisdami 118 straipsnio 1 dalies, ūkininkai, kurie pageidauja įgyti teisę į ekstensifikacijos išmokas pagal šio straipsnio 1 dalį savo paraiškoje dėl pagalbos nurodo, kad jie kreipiasi dėl ekstensifikacijos išmokos. Ne mažiau kaip šešis mėnesius nuo 118 straipsnyje nurodytos paraiškos dėl ekstensifikacijos išmokos ūkininkai išlaiko tokį patį melžiamų karvių skaičių, dėl kurio buvo teikta paraiška. Šešių mėnesių laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo kitos po paraiškos padavimo dienos.

Per kalendorinius metus paraiškos teikiamos šešis mėnesius, kuriuos nustato valstybė narė.

Valstybės narės gali nustatyti atskirtus laikotarpius per visą apibrėžtą laiką, per kuriuos galima teikti paraiškas.

118d straipsnis

Didžiausias melžiamų karvių, atitinkančių išmokos skyrimo sąlygas, skaičius

Melžiamų karvių, kurių atžvilgiu ūkininkui skiriama ekstensifikacijos išmoka, skaičius negali viršyti vienos iš šių dviejų skaičių:

119 straipsnis

Bendros nuostatos

1.   Valstybės narės iki atitinkamų metų sausio 1 d. informuoja Komisiją apie visus „kultūrinės ganyklos“, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 132 straipsnio 3 dalies c punkte, apibrėžimo pakeitimus.

2.   Apskaičiuojant gyvulių tankumą pagal šį poskirsnį, atsižvelgiama tik į pirmą skaičių po kablelio.

3.   Jeigu kompetentingos veterinarijos tarnybos nusprendžia, kad gyvuliai gali palikti gamybines patalpas tik tam, kad būtų paskersti, taikant šį poskirsnį valdoje nustatyti galvijų vienetai dauginami iš koeficiento 0,8.

Ši priemonė taikoma ribotą laikotarpį, ir dar 20 dienų, per kurį galioja pirmoje pastraipoje minimas sprendimas, jeigu ūkininkas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informavo kompetentingas institucijas raštu apie turimus atitinkamus galvijus ir ėmėsi priemonių, reikalingų užkirsti kelią epizootinėms ligoms arba jas apriboti.

5 SKIRSNIS

Skerdimo priemokos

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 130 straipsnis)

120 straipsnis

Valstybės narės gali nuspręsti, kad ūkininkas, norėdamas įgyti teisę į skerdimo priemoką per kalendorinius metus, iki teikdamas pirmą paraišką už tuos kalendorinius metus, arba jos teikimo metu, teikia pareiškimą apie savo dalyvavimą schemoje.

Tačiau, jeigu ūkininkas nekeičia savo pareiškimo apie dalyvavimą, valstybės narės gali laikyti ankstesnius jo pareiškimus galiojančiais.

121 straipsnis

Paraiškos

1.   Paraiškose dėl pagalbos nurodoma visa informacija reikalinga skerdimo priemokai skirti. Ypač gyvulio gimimo datą, jeigu gyvulys gimė iki 1998 m, sausio 1 d.

Paraiškos dėl pagalbos gali būti teikiamos per laikotarpį, kurį nustato valstybė narė, ir kuris negali būti ilgesnis, nei šeši mėnesiai po gyvulio paskerdimo, arba, jeigu gyvulys yra eksportuojamas, po gyvulio išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos, ir negali baigtis vėliau, nei kitų metų vasario pabaiga, išskyrus išskirtinius atvejus, dėl kurių valstybės narės nusprendžia, kai gyvuliai yra išvežami arba eksportuojami. Nepažeisdamos tokių terminų, valstybės narės gali nustatyti laikotarpius ir datas, kada galima pateikti paraiškas, ir gali nustatyti, kiek paraiškų kiekvienas ūkininkas gali pateikti per kalendorinius metus.

Valstybės narės gali leisti teikti paraiškas per kitą, nei ūkininkas, asmenį. Tokiais atvejais paraiškose nurodomas ūkininko, kuris turi atitikti pagalbos skyrimo sąlygas, pavardė ir adresas.

Be reikalavimų, kuriuos numato integruota sistema, kiekvienoje paraiškoje nurodoma:

Valstybės narės gali numatyti, kad a ir b punktuose nurodyta informacija per valstybės narės patvirtintą organą arba organus, kurie gali naudotis informacinėmis technologijomis.

Valstybės narės reguliariai, be išankstinio įspėjimo patikrinti išduotų pažymėjimų ir dokumentų, ir, jeigu reikia, ketvirtoje pastraipoje nurodytos informacijos teisingumą.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali numatyti, kad informacija apie gyvulių skerdimą, įvesta į kompiuterizuotas duomenų bazes, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio b punkte, skerdyklų perduoda kompetentingoms institucijoms, gali būti laikoma ūkininkų vardu pateikta paraiška dėl skerdimo priemokos, jeigu valstybių narių nuožiūra tokios duomenų bazės gali pateikti pakankamas garantijas dėl jų turimų duomenų tikslumo įgyvendinant skerdimo priemokų schemas, ir, jeigu reikia, išmokant specialią priemoką skerdimo ir/arba papildomas išmokas, jeigu tokios mokamos po skerdimo, ir/arba desezonizacijos premijas.

Tačiau valstybės narės gali taip pat numatyti, kad turi būti teikiamos paraiškos. Tokiu atveju jos gali nustatyti kokia informacija turi būti pateikiama kartu su paraiška.

Valstybės narės, nusprendusios taikyti šią dalį, informuoja Komisiją apie visus pakeitimus, prieš juos įgyvendindamos.

Valstybės narės užtikrina, kad duomenys, kurie yra pateikiami mokėjimo agentūrai užtikrintų visą informaciją reikalingą skerdimo priemokai išmokėti, o ypač:

3.   Gyvuliams, kuriais buvo prekiauta Bendrijos viduje po 123 straipsnyje nurodyto išlaikymo laikotarpio, netgi jeigu valstybė narė, kurioje gyvulys buvo paskerstas nusprendė taikyti šio straipsnio 2 dalyje numatytą nukrypimą, skerdykla išduoda dokumentą, nuodytą šio straipsnio 1 dalies ketvirtos pastraipos a punkte.

Tačiau jeigu abiejų valstybių narių duomenų perdavimo sistemos yra suderinamos, jos gali susitarti taikyti 2 dalyje aprašytąją sistemą.

Valstybės narės padeda viena kitai užtikrinti veiksmingą patiektų dokumentų tikrumo ir/arba apsikeistų duomenų teisingumo kontrolę. Tuo tikslu valstybė, kurioje išmokama išmoka reguliariai perduoda valstybei narei, kurioje gyvulys yra skerdžiamas apibendrintą informaciją apie iš pastarosios valstybės narės gautas skerdimo pažymas (arba vietoje jų atitinkamą informaciją), suklasifikuotą pagal skerdyklas.

122 straipsnis

Skerdenos svoris ir pateikimas

1.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 130 straipsnio 1 dalies b punktą veršienos skerdena yra pristatoma nulupus odą, išdarinėjus ir nuleidus kraują, be galvos ir kanopų tačiau su kepenimis, inkstais ir inkstų riebalais.

2.   Svoris, kuris šiuo atveju yra vertinamas yra skerdenos svoris ją atšaldžius, arba šiltos skerdenos svoris, nustatomas kiek galima greičiau po skerdimo, sumažintas 2 %.

3.   Jeigu skerdena yra pristatoma be kepenų, inkstų ir/arba inkstų riebalų, svoris padidinamas:

4.   Valstybės narės gali nustatyti, kad jeigu skerdimo arba eksporto metu veršiukas yra jaunesnis, nei šešių mėnesių amžiaus, laikoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 130 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžti svorio reikalavimai yra tenkinami.

Jeigu skerdenos svorio negalima nustatyti skerdykloje, laikoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 130 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžti svorio reikalavimai yra tenkinami, jeigu gyvas svoris neviršija 300 kg.

123 straipsnis

Priemokos gavėjas

1.   Skerdimo priemoka mokama ūkininkui, kuris išlaikęs gyvulių mažiausią dviejų mėnesių išlaikymo laikotarpį, kuris baigiasi anksčiau, nei vienas mėnuo iki skerdimo arba anksčiau nei du mėnesiai iki eksporto.

2.   Jeigu skerdžiami veršiukai iki jiems sueina trys mėnesiai, išlaikymo laikotarpis yra vienas mėnuo.

124 straipsnis

Nacionalinės viršutinės ribos

1.   Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 130 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžtos nacionalinės viršutinės ribos yra šio reglamento XVII priede apibrėžtos ribos.

2.   Jeigu pritaikius proporcionalaus sumažinimo sąlygą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 130 straipsnio 4 dalyje, gaunas gyvulių skaičius, kuris nėra sveikas skaičius, skiriama priemoka atitinkamai pagal vieno vieneto dešimtainę dalį. Šiuo tikslu atsižvelgiama tik į pirmą dešimtainę dalį.

6 SKIRSNIS

Papildomos išmokos

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 133-136 straipsniai)

125 straipsnis

Nacionalinė išmokų suteikimo tvarka

Teikiant išsamią informaciją apie nacionalinę išmokų suteikimo tvarką, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 137 straipsnyje, nurodoma:

7 SKIRSNIS

Bendros nuostatos

126 straipsnis

Avansų mokėjimas

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 28 straipsnio 3 dalies b punktą, remdamasi administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje rezultatais, kompetentinga institucija sumoka ūkininkui 60 % avansą nuo specialios priemokos, priemokos už karves žindenes ir skerdimo priemokos už reikalavimus atitinkančius gyvylius.

Jeigu mokama speciali priemoka, speciali telyčioms taikoma schema, nurodyta 114 straipsnyje, ir skerdimo priemoka, valstybės narės gali sumažinti avanso procentinę dalį, tačiau ji negali būti mažesnė, nei 40 %.

Be to, remdamosi administracinių patikrinimų ir patikrinimų vietoje rezultatais, valstybės narės gali nuspręsti mokėti ūkininkams avansą, iki 60 % nuo papildomų išmokų, minimų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 133 straipsnyje.

Avansas negali būti išmokamas anksčiau, nei tų kalendorinių metų, per kuriuos teikiama paraiška dėl priemokos arba išmokama papildoma priemoka, spalio 16 d.

2.   Galutinis priemokos arba papildomos išmokos mokėjimas yra lygus skirtumui tarp avanso ir priemokos arba papildomos išmokos, į kurią ūkininkas turi teisę, sumos.

127 straipsnis

Priskyrimo metai

1.   Paraiškos dėl išmokos pateikimo data yra išeities taškas, pagal kurį nustatomi metai, kuriems priskiriami gyvuliai, kuriems skiriamos specialios išmokos, išmokos už karves žindenes, desezonizacijos premijos ir ekstensifikacijos išmokos, ir GV skaičius, pagal kurį apskaičiuojamas gyvulių trankumas.

Tačiau, jeigu speciali priemoka skiriama pagal 93 straipsnį, toliau nurodytais atvejais skiriama priemoka, galiojusi tų metų, per kuriuos gyvulys buvo paskerstas arba eksportuotas, gruodžio 31 d.:

2.   Jeigu reikia apskaičiuoti skerdimo priemokos normą arba apskaičiuoti proporcingą sumažinimą pagal 124 straipsnį, priskyrimo metai yra metai, per kuriuos gyvulys buvo paskerstas arba eksportuotas.

128 straipsnis

Konvertavimas į nacionalinę valiutą

Priemokos suma, ekstensifikacijos išmokos ir papildomos išmokos sumos konvertuojamos į nacionalines valiutas pagal keitimo kursų, taikomų gruodžio mėnesį prieš priskyrimo metus vidurkį, apskaičiuotą pro rata temporis pagal 127 straipsnį. Vidutinį keitimo kursą nustato Komisija per kitą mėnesį.

129 straipsnis

Baudos už neteisėtą tam tikrų medžiagų ar produktų naudojimą arba laikymą

Jeigu pakartotinai nustatomas pažeidimas neteisėtai laikant arba naudojant medžiagas arba produktus, kuriuos naudoti draudžia Bendrijos teisės aktai veterinarijos sektoriuje, valstybės narės, atsižvelgdamos į pažeidimo rimtumą, nustato pašalinimo iš pagalbos schemos trukmę pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 140 straipsnio 1 dalį.

130 straipsnis

Individualaus referencinio pieno kiekio nustatymas

Iki pat XI laikotarpio, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 1 straipsnyje, pabaigos, nukrypdamos nuo šio reglamento 102 straipsnio 1 dalies a punkto, 117 straipsnio 2 dalies a punkto, ir 118d straipsnio a punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad jeigu ūkininkas, kuris atsisako arba perima visus arba dalį individualių referencinių kiekių atitinkamai nuo kovo 31 d. iki balandžio 1 d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1788/2003 5 straipsnio j ir k punktus, arba pagal nacionalines nuostatas, priimtas dėl to reglamento 16, 17 ir 18 straipsnių įgyvendinimo, balandžio 1 dieną nustatoma:

130a straipsnis

Išlaikymo laikotarpio nustatymas

90 straipsnyje, 94 straipsnio 1 dalyje, 101 straipsnyje, 118c straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnyje minimo išlaikymo laikotarpio paskutinė diena yra diena, kurios numeris yra tas pats, kaip ir laikotarpį pradedančios dienos numeris, nesvarbu, ar tai darbo ar nedarbo diena.

131 straipsnis

Pranešimas

1.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 1 dalį, valstybės narės praneša Komisijai:

2.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčius, valstybės narės teikia Komisijai tokią informaciją:

3.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį, valstybės narės teikia Komisijai tokią informaciją:

4.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį, valstybės narės teikia Komisijai tokią informaciją:

5.   Kiekvienais metais ne vėliau, kaip liepos 31 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie per praėjusius kalendorinius metus faktiškai išmokėtų priemokų sumas, pagal jų padarytą pasirinkimą dėl dalinio tiesioginių išmokų schemos įgyvendinimo, pritaikius nuostatą dėl sumažinimo, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 139 straipsnyje.

6.   Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnį, valstybės narės teikia Komisijai tokią informaciją:

7.   Valstybės narės gali perduoti šiame straipsnyje nurodytus duomenis naudodamos XVIII ir XIX prieduose pateiktas lenteles.

8 SKIRSNIS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

132 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reikalavimas identifikuoti ir registruoti gyvulius, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 138 straipsnyje taikomas gyvuliams, gimusiems iki 1998 m. sausio 1 d. pagal Tarybos direktyvoje 92/102/EEB (39) nustatytą tvarką, išskyrus gyvulius, kuriais prekiaujama Bendrijos viduje.

133 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu taikomos nuostatos

Nepažeidžiant kitų šio skyriaus straipsnių, 96, 97, 98, 117, 118 - 119 ir 125 straipsniai taikomi 2005 ir 2006 kalendoriniais metais, jeigu valstybės narės nusprendžia pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnyje numatyta galimybe.

14 SKYRIUS

BENDRA IŠMOKOS UŽ PLOTĄ SCHEMA

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnis)

134 straipsnis

Mažiausias reikalavimus atitinkantis plotas valdoje

Mažiausias reikalavimus atitinkantis plotas valdoje kurio atžvilgiu gali būti teikiama paraiška dėl paramos, didesnės nei už 0,3 ha, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 5 dalyje, yra apibrėžtas XX priede.

135 straipsnis

Žemės ūkio paskirties plotai

Žemės ūkio paskirties plotai taikant bendrą išmokos už plotą schemą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 4 dalyje, yra apibrėžtas XXI.

136 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 796/2004 taikymas

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 6 dalies trečio punkto bendrai išmokos už plotą schemai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 796/2004, išskyrus to reglamento 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnį, 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktus, 12 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 dalį, 13 straipsnio 2-8 dalis, 14 straipsnio 2 ir 3 dalis, 16 ir 17 straipsnius, 21 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 1 dalies b, d ir e punktus, 26 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, ir 2 dalies b, c ir d punktus, 27 straipsnio 2 dalies g, h, i ir j punktus, 28 straipsnio 1 dalies d punktą, 30 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnį, 34-40 straipsnius, 49 straipsnio 2 ir 3 dalis, 50 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis, 51-64 straipsnius, 69 straipsnį ir 71 straipsnio 1 dalį.

137 straipsnis

Paraiška dėl išmokos už plotą

1.   Taikant Reglamentą (EB) Nr. 796/2004, paraiška dėl išmokos už plotą yra laikoma bendra paraiška, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

2.   Paraiškoje dėl išmokos už plotą nurodomi reikalavimus atitinkantys plotai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 5 dalyje apibrėžtas sąlygas.

138 straipsnis

Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas

1.   Išskyrus nenugalimų aplinkybių atvejus, ir išskirtines aplinkybes, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 796/2004 72 straipsnyje, jeigu atlikus administracinį patikrinimą arba patikrinimą vietoje nustatoma, kad skirtumas tarp deklaruojamo ir nustatyto ploto, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio 22 punkte, yra didesnis nei 3 %, bet ne didesnis, nei 30 % nustatyto ploto, tiems metams pagal bendrą išmokų už plotą schemą skiriama išmoka sumažinama dviguba nustatyto skirtumo suma.

Jeigu nustatytas skirtumas sudaro daugiau, nei 30 % nustatyto ploto, tais metais neskiriama jokia pagalba.

Jeigu nustatytas skirtumas sudaro daugiau, nei 50 % nustatyto ploto, ūkininkui panaikinama teisė gauti pagalbą, kurios dydis atitinka skirtumą tarp deklaruojamo ir nustatyto ploto. Ši suma yra atimama iš pagalbos mokėjimų, kuriuos gauti turi teisę ūkininkas, pateikęs paraiškas per tris kalendorinius metus nuo tų metų, kai toks skirtumas buvo nustatytas.

2.   Jeigu skirtumas tarp deklaruojamo ir nustatyto ploto atsiranda dėl tyčinių pažeidimų, tais kalendoriniais metais ūkininkui nesuteikiama pagalba, kurią gauti jis priešingu atveju turėtų teisę.

Be to, jeigu nustatytas skirtumas sudaro daugiau, nei 20 % nustatyto ploto, ūkininkui vėl panaikinama teisė gauti pagalbą, kurios dydis atitinka skirtumą tarp deklaruojamo ir nustatyto ploto. Ši suma yra atimama iš pagalbos mokėjimų, kuriuos gauti turi teisę ūkininkas, pateikęs paraiškas per tris kalendorinius metus nuo tų metų, kai toks skirtumas buvo nustatytas..

3.   Siekiant apibrėžti nustatytą plotą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio 22 punkte, taikomos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnio 5 dalis, ir 143b straipsnio 6 dalies pirma pastraipa, bei šio reglamento 137 straipsnis.

15 SKYRIUS

PAPILDOMOS NACIONALINĖS TIESIOGINĖS IŠMOKOS

(Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnis)

139 straipsnis

Sumažinimo koeficientas

Jeigu konkrečiame sektoriuje papildomos nacionalinės išmokos viršija didžiausią Komisijos leidžiamą pagalbos dydį pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnio 7 dalį, papildomų nacionalinių išmokų norma yra sumažinama proporcingai taikant sumažinimo koeficientą.

140 straipsnis

Kontrolė ir baudos

1.   Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 taikomas papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, bendrai finansuojamoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 33h straipsnį.

2.   Bendro finansavimo atveju naujos valstybės narės taiko atitinkamas kontrolės priemones, kad būtų tenkinamos papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų skyrimo sąlygos, nustatytos Komisijos leidimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnio 7 dalį.

141 straipsnis

Pranešimai

Naujos valstybės narės teikia ataskaitas, nurodydamos priemones, kurios buvo taikomos skiriant papildomas nacionalines tiesiogines išmokas iki metų po tokių išmokų įgyvendinimo birželio 30 d. Tokioje ataskaitoje nurodoma bent jau:

142 straipsnis

Valstybės pagalba

Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, skirtos pažeidžiant Komisijos įgaliojimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143c straipsnio 6 dalyje, yra laikomos neteisėtai suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 659/1999 (40).

16 SKYRIUS

ATIDĖTOS ŽEMĖS NAUDOJIMAS ŽALIAVŲ GAMYBAI

1 SKIRSNIS

Objektas ir sąvokų apibrėžimai

143 straipsnis

Objektas

1.   Atidėta žemė pagal tiesioginės paramos schemas, numatytas Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 gali būti naudojama, pagal to paties reglamento 55 straipsnio b papunktį ir 107 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, medžiagų, skirtų produktų, kurie nėra skirti žmonėms vartoti ar gyvūnams šerti, gamybai Bendrijoje, jei taikomos šio skyriaus sąlygos.

2.   Išmoka neskiriama už atidėtą žemę, kurioje auginami cukriniai runkeliai, Jeruzalės artišokai arba cikorijos šaknys. Tačiau šio skyriaus nuostatos taikomos šioms kultūroms auginamoms atidėtose žemėse, kaip ir tuo atveju, jeigu tokia išmoka būtų skiriama.

Tokios žaliavos kultūros atidėtose žemėse gali būti auginamos jei:

144 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame skyriuje vartojami tokie apibrėžimai:

2 SKIRSNIS

Sutartis

145 straipsnis

Žaliavos naudojimas

1.   Bet kokia žemės ūkio žaliava gali būti auginama atidėtos žemės plotuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 53 straipsnio b punktą ir 107 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą.

Šio reglamento XXIII priede minėtų ne maisto produktų, gautų perdirbus žaliavą, ekonominė vertė yra didesnė nei už visų kitų kitai paskirčiai skirtų produktų, gautų atlikus tokį perdirbimą vertę, nustatytą taikant šio reglamento 163 straipsnio 3 dalyje nurodytą įvertinimo metodą.

2.   Dėl 1 dalyje minimų žaliavų turi būti sudaryta sutartis pagal 147 straipsnį nepažeidžiant 148 straipsnio.

3.   Pareiškėjas pristato visas nuimtas žaliavas supirkėjui ar pirmajam perdirbėjui, kuris priima pristatymą ir užtikrina, kad vieno ar kelių XXIII priede minėtų ne maisto produktų gamybai Bendrijoje bus sunaudotas lygiavertis tokių žaliavų kiekis.

Kai pirmasis perdirbėjas naudoja faktiškai nuimtą žaliavą tarpiniam ar šalutiniam produktui gaminti, jis gali naudoti lygiavertį tokių tarpinių ar šalutinių produktų kiekį vieno ar kelių pirmoje pastraipoje minimų galutinių produktų gamybai.

Antroje pastraipoje minimu atveju, ar jei supirkėjas lygiaverčiai parduoda nuimtą žaliavą, pirmasis perdirbėjas ar supirkėjas apie tai informuoja kompetentingą instituciją, kuriai pateikiamas užstatas. Kai toks lygiavertis kiekis sunaudojamas kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje nuimama žaliava, atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos viena kitą išsamiai informuoja apie tokių sandorių duomenis.

4.   Pagal nacionalines nuostatas, reglamentuojančias sutartinius santykius, pirmasis perdirbėjas gali pavesti trečiajai šaliai surinkti žaliavą iš pagalbos prašančio ūkininko. Atstovas privalo veikti perdirbėjo, kuris vienintelis atsako už šiame skyriuje nustatytų įsipareigojimų vykdymą, vardu.

146 straipsnis

Leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Nepaisydamos 145 straipsnio 2 ir 3 dalių, valstybės narės gali leisti pareiškėjams:

2.   1 dalyje minimais atvejais pareiškėjas:

3.   1 dalį taikančios valstybės narės įdiegia adekvačias kontrolės priemones, užtikrinančias, kad žaliava būtų tiesiogiai naudojama valdoje arba perdirbama į biodujas, kurių KN kodas yra 2711 29 00.

4.   Grūdai ir aliejinių augalų sėkla, naudojama pagal 1 dalies a punktą, turi būti denatūruota taikant valstybės narės nustatytą metodą. Valstybės narės gali leisti denatūruoti ne aliejinių augalų sėklą, o aliejų, pagamintą pagal 1 dalies a punkto ii papunktį perdirbus aliejinių augalų sėklą, jei denatūruojama iškart sėklą perdirbus į aliejų ir patikrinamas sėklos panaudojimas.

147 straipsnis

Sutartis

1.   Savo pagalbos paraiškoms pagrįsti pareiškėjas kompetentingoms institucijoms pateikia su supirkėju ar pirmuoju perdirbėju sudarytas sutartis. Tačiau, valstybė narė gali nuspręsti, kad sutartis gali būti sudaryta tik tarp pareiškėjo ir pirmojo perdirbėjo.

2.   Pareiškėjas užtikrina, kad šiose sutartyse būtų nurodyta:

3.   Pareiškėjai užtikrina, kad sutartis būtų sudaryta laiku, kad supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas, laikydamasis 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, pareiškėjo kompetentingai institucijai galėtų pateikti kopiją.

4.   Kontrolės tikslais valstybės narės gali reikalauti, kad kiekvienas pareiškėjas galėtų sudaryti tik vieną žaliavos tiekimo sutartį.

5.   Jeigu sutartis sudaroma dėl rapsų, rapsuko, saulėgrąžų sėklų arba sojos pupelių, klasifikuojamų KN pozicijose ex 1205 10 90, 1205 90 00, 1206 00 91, 1206 00 99 arba 1201 00 90, pareiškėjai užtikrina, kad kartu su 2 dalyje nustatyta informacija būtų nurodytas bendras planuojamas šalutinių produktų ir planuojamas šalutinių produktų kiekis, kitoms paskirtims nei žmonių ar gyvūnų vartojimui, abiem atvejais išreikštas vienetais.

Minėti kiekiai skaičiuojami remiantis žemiau pateiktomis ataskaitomis:

148 straipsnis

Žaliavos, kurių nereikia nurodyti sutartyse

Nepažeidžiant 147 straipsnio, XXII priede išvardintas žaliavas nebūtinai reikia nurodyti sutartyse.

Kad galėtų gauti išmoką, pareiškėjas, norintis naudoti atidėtą žemę, kartu su paraiška dėl išmokos savo valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia raštišką įsipareigojimą atitinkamas žaliavas naudoti savo ūkyje arba parduoti tik XXIII priede nurodytiems tikslams.

149 straipsnis

Aliejinių šalutinių produktų ekvivalentai sojos miltais

1.   Susijusi kompetentinga institucija kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki birželio 30 d. tų metų, per kuriuos buvo nuimtas žaliavų derlius informuoja Komisiją apie visą žmonėms arba gyvūnams suvartoti skirtų ir 147 straipsnyje numatytose sutartyse nurodytų šalutinių produktų, apimančių KN pozicijose 1205 10 90, 1205 90 00, 1206 00 91, 1206 00 99 arba 1201 00 90 klasifikuojamas rapsų, rapsuko, saulėgrąžų sėklas ir sojos pupeles, kiekį pagal rūšis, ir apie plotus pagal šių aliejinių augalų rūšis.

2.   Remdamasi 1 dalyje pateikta informacija, Komisija skaičiuoja numatytą žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtų šalutinių produktų kiekį, išreikštą iš sojos pupelių pagamintų produktų ekvivalentu, ir taiko šiuos koeficientus:

Jei, remiantis paskaičiavimu pateiktu pirmoje pastraipoje, Komisija nustato, kad viršijama 1 milijono tonų riba šalutinių produktų, skirtų žmonėms arba gyvūnams vartoti, ji, kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip iki liepos 31 d. tų metų, per kuriuos buvo nuimtas žaliavų derlius, nustato taikomos nuolaidos procentą, kuris taikomas kiekvienai sutarčiai, siekiant suskaičiuoti maksimalų šalutinių produktų kiekį, kuris gali būti skirtas žmonėms arba gyvūnams vartoti.

3 SKIRSNIS

Sutarties pakeitimas ar nutraukimas

150 straipsnis

Sutarties pakeitimas ar nutraukimas

Jei sutarties šalys keičia ar nutraukia sutartį pareiškėjui padavus pagalbos paraišką, pareiškėjai gali išlaikyti tokias pagalbos paraiškas tik tuo atveju, jei, siekdami sudaryti sąlygas atlikti reikiamus patikrinimus, ne vėliau kaip iki atitinkamos valstybės narės nustatytos galutinės paraiškos pakeitimo dienos jie informuoja savo kompetentingą instituciją apie tokį pakeitimą ar nutraukimą.

151 straipsnis

Išskirtinės aplinkybės

Nepažeisdamos 150 straipsnio, pareiškėjui kompetentingas institucijas informavus apie tai, jog dėl išskirtinių aplinkybių jie negalės patiekti visų sutartyje nurodytų žaliavų ar jų dalies, kompetentingos institucijos, gavusios pakankamai tokių išskirtinių aplinkybių įrodymų, leidžia daryti tuos sutarties pakeitimus, kurie yra pagrįsti, arba gali leisti jas nutraukti.

Jei sutartyje nurodytas plotas sumažinamas dėl pakeitimų arba jei sutartis nutraukiama, pareiškėjas, kad išsaugotų teisę į išmoką, turi:

152 straipsnis

Galutinio panaudojimo pakeitimai

Nepažeisdami 150 straipsnio, supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas gali keisti numatomą pirminį žaliavų pagrindinį galutinį panaudojimą, kaip nurodyta 147 straipsnio 2 dalies f punkte, jei žaliavos jiems pristatomos pagal sutartį ir jei įvykdomos 154 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytos sąlygos.

Galutinis panaudojimas keičiamas laikantis 145 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje ir 163 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas iš anksto apie tai praneša susijusiai kompetentingai institucijai, kad ji galėtų atlikti reikiamus patikrinimus.

4 SKIRSNIS

Orientaciniai derliai ir pristatyti kiekiai

153 straipsnis

Orientaciniai derliai

Kasmet, laikydamosi reikiamos tvarkos valstybės narės nustato orientacinius derlius, kuriuos reikės išauginti, ir apie juos informuoja atitinkamus pareiškėjus.

Tačiau, žaliavos išvardintos XXII priede gali būti atleistos nuo orientacinių derlių.

154 straipsnis

Pristatytini kiekiai

1.   Pareiškėjas kompetentingoms institucijoms deklaruoja bendrą nuimtų žaliavų kiekį pagal rūšis ir patvirtina pristatytų žaliavų kiekius bei šalis, kurioms jie buvo pristatyti.

2.   Faktiniai pareiškėjo supirkėjui ar pirmajam perdirbėjui pristatytini kiekiai turi bent jau atitikti orientacinį derlių.

Vis dėlto tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali išimties tvarka priimti kiekį, kuris būtų iki 10 % mažesnis už orientacinį derlių.

Be to, kai kompetentingos institucijos leidžia keisti ar nutraukti sutartį pagal 151 straipsnį ir kai manoma, jog tai pagrįsta, jos gali sumažinti kiekius, kuriuos pareiškėjai turi pristatyti pagal pirmą pastraipą.

5 SKIRSNIS

Pagalbos mokėjimo sąlygos

155 straipsnis

Mokėjimas

1.   Pagalba gali būti mokama pareiškėjui prieš žaliavos perdirbimą. Vis dėlto toks mokėjimas galimas tik tada, kai supirkėjui ar pirmajam perdirbėjui pristatomi reikiami žaliavos kiekiai pagal šį skyrių ir kai:

2.   Už dvimečius augalus, kai žaliavos nuimamos ir pristatomos tik antraisiais auginimo metais, mokama kiekvienais iš tų dviejų metų sudarius 147 straipsnyje numatytą sutartį, jei kompetentingos institucijos nustato, kad:

Mokama tik už pirmuosius auginimo metus, jei kompetentingos institucijos gauna įrodymą, kad buvo sumokėtas 158 straipsnio 2 dalyje numatytas užstatas. Norint gauti išmoką už antruosius auginimo metus, užstato mokėti nereikia.

3.   Už ilgamečius ir daugiamečius augalus pagalba mokama kasmet nuo sutarties sudarymo. 2 dalyje nustatytos sąlygos taikomos mutatis mutandis.

6 SKIRSNIS

Surinkėjo ir pareiškėjo įsipareigojimai

156 straipsnis

Perdirbėjų skaičius

Ne maisto produktus daugiausia turi gaminti trečiasis perdirbėjas.

157 straipsnis

Įsipareigojimai

1.   Ne vėliau kaip iki pagalbos paraiškų už konkrečius metus atitinkamoje valstybėje narėje padavimo galutinės datos supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas pateikia sutarties kopiją atitinkamai kompetentingai institucijai.

Kai pareiškėjas ir supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas konkrečiais metais keičia ar nutraukia sutartį iki 150 straipsnyje paminėtos dienos, ne vėliau kaip tą dieną supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas kompetentingoms institucijoms pateikia pakeistos ar nutrauktos sutarties kopiją.

2.   Pirmasis perdirbėjas kompetentingoms institucijoms pateikia reikiamą informaciją apie konkrečią perdirbimo tvarką, pirmiausia kainas ir techninius perdirbimo koeficientus, kurie bus taikomi nustatant galutinių produktų, kurie gali būti pagaminti, kiekius. Taikomi 164 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nustatyti koeficientai.

3.   Supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas, kuris perėmė žaliavas iš pareiškėjo, per valstybės narės nustatytiną terminą, sudarantį sąlygas per Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 28 straipsnyje nustatytą laikotarpį atlikti mokėjimus, kompetentingas institucijas informuoja apie gautų žaliavų kiekius, nurodo rūšis, žaliavas pristačiusios sutarties šalies pavadinimą ir adresą, pristatymo vietą ir sutarties numerį.

Jei supirkėjo ar pirmojo perdirbėjo valstybės narės nėra tos pačios valstybės narės, kuriose buvo užaugintos žaliavos, per 40 darbo dienų nuo pirmojoje pastraipoje minėtos informacijos gavimo atitinkamos kompetentingos institucijos informuoja pareiškėjo institucijas apie bendrus pristatytų žaliavų kiekius.

7 SKIRSNIS

Užstatai

158 straipsnis

Supirkėjo ar pirmojo perdirbėjo užstatai

1.   Supirkėjas ir pirmasis perdirbėjas susijusioms kompetentingoms institucijomis iki paraiškų dėl mokėjimo už konkrečius metus atitinkamoje valstybėje narėje padavimo galutinės dienos sumoka visą 2 dalyje numatytą užstatą.

2.   Užstatai, kuriuos reikės sumokėti už kiekvieną žaliavą, apskaičiuojami visų pagal šią schemą dirbamų plotų, dėl kurių yra sudaryta sutartis su atitinkamu supirkėju ar pirmuoju perdirbėju, naudojamų tai žaliavai auginti, sumą dauginant iš 250 eurų normos už hektarą.

3.   Jei sutartis keičiama ar nutraukiama pagal 150 ar 151 straipsnius, atitinkamai patikslinami sumokėti užstatai.

4.   Užstato už kiekvieną žaliavą procentinė dalis grąžinama, jei atitinkamo supirkėjo ar pirmojo perdirbėjo kompetentinga institucija gauna žemiau išvardintus įrodymus, kad konkrečios žaliavos kiekis buvo perdirbtas pagal 35 straipsnio 2 dalies f punkte nustatytus reikalavimus, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į pagal 38 straipsnį padarytus pakeitimus:

5.   Nepažeidžiant 4 dalies nuostatų, supirkėjo pateiktas užstatas grąžinamas tada, kai atitinkama žaliava pristatoma pirmajam perdirbėjui, jeigu supirkėjo kompetentinga institucija turi įrodymų, kad pirmasis perdirbėjas savo kompetentingai institucijai yra pateikęs lygiavertį užstatą.

159 straipsnis

Pagrindiniai ir antraeiliai reikalavimai

1.   Toliau išvardyti įsipareigojimai laikomi pagrindiniais reikalavimais, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje:

2.   Toliau išvardyti supirkėjo ar pirmojo perdirbėjo įsipareigojimai laikomi antraeiliais reikalavimais, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2220/85 20 straipsnyje:

8 SKIRSNIS

Pardavimo, perleidimo ar pristatymo kitai valstybei narei arba eksporto dokumentai

160 straipsnis

Kontrolinis egzempliorius T5

1.   Jei perdirbėjas tarpinius produktus, dėl kurių yra sudaryta 147 straipsnyje numatyta sutartis, parduoda ar perleidžia kitam perdirbėjui kitoje valstybėje narėje, prie šių produktų pridedamas kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinys, išduotas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93.

Jei supirkėjas tarpinius produktus, dėl kurių sudaryta sutartis, parduoda ar perleidžia kitam pirmajam perdirbėjui kitoje valstybėje narėje, taikoma pirmoji pastraipa.

2.   Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 104 langelyje „Kita“ įrašomas vienas iš šių įrašų:

161 straipsnis

Kontrolinis egzempliorius T5 eksportui

Tuo atveju, jei vienas ar keletas galutinių, tarpinių, bendros gamybos ir šalutinių produktų, dėl kurių sudaryta 147 straipsnyje numatyta sutartis, yra skirti eksportui į trečiąsias šalis, jų transporto priemonės Bendrijos teritorijoje turi turėti kontrolinį egzempliorių T5, sudarytą valstybės narės kompetentingos institucijos, kurioje šie produktai buvau gauti.

Kontrolinio egzemplioriaus T5 rinkinio 104 langelyje „Kita“ įrašomas vienas iš šių įrašų:

Pirmosios ir antrosios dalies nuostatos taikomos tik tada, kai XXIII priede išvardytiems galutiniams, tarpiniams, bendriems arba šalutiniams produktams, kurie yra nurodyti 14 è straipsnyje numatytose sutartyse, pagamintiems iš žaliavų, išaugintų kitaip nei pagal šią schemą, yra mokamos eksporto subsidijos.

162 straipsnis

Kontrolinio egzemplioriaus T5 alternatyvos

Nepaisant 159 straipsnio 1 dalies b punkto, jei dviem mėnesiams iki 159 straipsnio 1 dalies a punkte numatyto termino pabaigos dėl aplinkybių, už kurias supirkėjas ar pirmasis perdirbėjas nėra atsakingas, kontrolinis egzempliorius T5 negrąžinamas už kontrolę valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs pirmasis perdirbėjas, atsakingo organo išvykimo įstaigai, kaip alternatyvos kontroliniam egzemplioriui T5 gali būti priimami šie dokumentai:

9 SKIRSNIS

Patikrinimai

163 straipsnis

Apskaitos tvarkymas

1.   Valstybės narės kompetentinga institucija nurodo, kokią apskaitą turi tvarkyti supirkėjas ar perdirbėjas ir jos pildymo dažnumą, kuri turi būti bent jau mėnesinė.

Supirkėjas savo apskaitos dokumentuose registruoja:

Perdirbėjas savo apskaitos dokumentuose registruoja:

2.   Supirkėjo ar pirmojo perdirbėjo kompetentinga institucija patikrina, ar pateikta sutartis atitinka 145 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Jei šios sąlygos netenkinamos, informuojamos pareiškėjo kompetentingos institucijos.

3.   Norėdamos apskaičiuoti 145 straipsnio 1 dalyje minimų produktų ekonominę vertę, atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi 157 straipsnio 2 dalyje minima informacija, palygina visų ne maisto produktų verčių sumą ir visų kitų kitai paskirčiai skirtų ir tos pačios perdirbimo operacijos metu gautų produktų verčių sumą. Kiekviena vertė lygi atitinkamam kiekiui, padaugintam iš gamintojo pardavimo kainų, užregistruotų ankstesniais prekybos metais, vidurkio. Jei tokios kainos nežinomos, kompetentingos institucijos nustato atitinkamas kainas, pirmiausia remdamosi 157 straipsnio 2 dalyje minima informacija.

164 straipsnis

Patikrinimai supirkėjų ir perdirbėjų patalpose

1.   Valstybių narių, kuriose veikia supirkėjas, kompetentingos institucijos patikrina ne mažiau nei 25 % jų teritorijoje įsisteigusių supirkėjų, pasirinktų remiantis rizikos analize, patalpose. Tokie patikrinimai apima fizinius patikrinimus ir prekybos dokumentų peržiūrėjimą, siekiant patikrinti, ar įsigyti žaliavų kiekiai atitinka tam tikrus pristatytų žaliavų kiekius.

2.   Valstybių narių, kuriose atliekamas perdirbimas, kompetentingos institucijos patikrina 146 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymąsi ne mažiau nei 25 % jų teritorijoje įsisteigusių perdirbėjų, pasirinktų remiantis rizikos analize, patalpose. Tokių patikrinimų metu bent jau:

Vykdydamos b) dalyje minimą kontrolę, kompetentingos institucijos visų pirma remiasi atitinkamų žaliavų techninio perdirbimo koeficientais. Jei Bendrijos jurisdikcijoje yra tokių, su eksportu susijusių koeficientų, jie yra taikomi. Tokiu atveju, jei jų nėra, o Bendrijos jurisdikcijoje yra kitokių, taikomi pastarieji. Visais kitais atvejais, patikrinimas remiasi bendrai perdirbimo pramonės priimtais koeficientais. Jeigu tokie eksporto koeficientai yra nustatyti Bendrijos teisės aktuose, jie turi būti taikomi. Jeigu Bendrijos teisės aktuose yra nustatyti kiti nei anksčiau nurodyti koeficientai, reikia taikyti juos. Visais kitais atvejais atliekant patikras visų pirma vadovaujamasi perdirbimo pramonėje bendrai priimtais koeficientais.

3.   146 straipsnyje nurodytų perdirbimo operacijų atveju patikrinama 10 % pareiškėjų, atitrinktų remiantis rizikos analize, atsižvelgiant į:

4.   Jei, atliekant 3 dalyje minimus tikrinimus, nustatomi neatitikimai ne mažiau nei 3 % atvejų, kompetentinga institucija tais metais atlieka papildomus tikrinimus ir dėl tos priežasties padidina ūkininkų, kurie bus tikrinami vietoje kitais metais, skaičių.

5.   Jei numatoma, kad tam tikri 1, 2 ir 3 dalyse minėtų tikrinimų elementai gali būti grindžiami mėginio tikrinimu, tas mėginys turi užtikrinti patikimo ir reprezentatyvaus lygio kontrolę.

6.   Baigus kiekvieną patikrinimą vietoje parengiama patikrinimo ataskaita, kurią pasirašo inspektorius ir kurioje pateikiami išsamūs atliktų patikrinimų duomenys. Ataskaitoje pirmiausia nurodoma:

165 straipsnis

Kanapių auginimas

Taikomos nuostatos, susijusios su kanapėmis, minimomis Reglamento (EB) Nr. 795/2004 29 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 796/2004 33 straipsnyje.

166 straipsnis

Papildomos priemonės ir tarpusavio pagalba

1.   Valstybės narės imasi visų papildomų priemonių, būtinų tinkamam šio skyriaus taikymui, ir teikia tarpusavio pagalbą, reikalingą šiame skyriuje numatytiems patikrinimams atlikti. Kai šiame skyriuje nėra numatyti reikiami sumažinimai ir netaikymai, valstybės narės taip pat gali taikyti atitinkamas nacionalines sankcijas rinkos dalyviams, dalyvaujantiems pagalbos skyrimo procedūroje.

2.   Jei tai būtina pagal šį skyrių arba jei jame numatyta, valstybės narės viena kitai teikia tarpusavio pagalbą, užtikrinančią veiksmingus patikrinimus ir sudarančią sąlygas patikrinti pateiktų dokumentų autentiškumą ir duomenų, kuriais buvo pasikeista, teisingumą.

10 SKIRSNIS

Schemos netaikymas ir perdavimas

167 straipsnis

Schemos netaikymas žaliavoms

Valstybės narės gali netaikyti šiame skyriuje nustatytos schemos bet kurioms žaliavoms, jei dėl tokios žaliavos kyla sunkumų, susijusių su patikrinimais, visuomenės sveikata, aplinka, baudžiamąja teise ar sumažinta galutinių ne maisto produktų norma.

168 straipsnis

Minimalūs plotai

Valstybės narės gali nustatyti minimalų dirbamos žemės plotą, skirtą kiekvienai žaliavai kaip nurodyta 145 straipsnio 1 dalyje.

169 straipsnis

Perdavimas

Pasibaigus konkretiems metams iki spalio 15 d. valstybės narės perduoda Komisijai visą žemiau nurodytą informaciją:

17 SKYRIUS

PAGALBA UŽ APYNIŲ PLOTĄ

170 straipsnis

Papildomos išmokos apynius auginantiems ūkininkams

1.   Papildomos išmokos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnyje mokamos ūkininkams, auginantiems apynius pagal hektarus už plotą, atitinkantį to reglamento 110o straipsnyje apibrėžtas sąlygas, jeigu:

2.   Sklypas, „apsodintas apyniais“, minimas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 110o straipsnio antrojoje įtraukoje yra sklypas, apjuostas sujungus išorines stulpelių atramas. Jei ant tos linijos yra apynių - iš visų pusių pridedama papildoma juosta, kurios plotis atitinka vidutinį sklype esančio tako plotį; papildoma juosta negali pažeisti viešosios teisės važiuoti per tą žemę. Abi apsauginės juostos, esančios apynių eilių galuose, paliktos žemės ūkio technikai manevruoti, jeigu nė vienos juostos ilgis neviršija aštuonių metrų ir jos nepažeidžia viešosios teisės važiuoti per tą žemę.

3.   Plotams, apsodintiems jaunais apyniais, kurie auginami kaip daigyno augalai, jokios papildomos išmokos neskiriamos.

4.   Bendra papildomoms išmokos skirta suma padalinama lygiomis dalimis reikalavimus atitinkantiems plotams, apsodintiems apyniais visoje atitinkamos valstybės narės teritorijoje.

171 straipsnis

Išmokos pripažintoms augintojų grupėms

1.   Pripažintos augintojų grupės teikia paraiškas dėl išmokų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnyje ne vėliau, kaip derliaus metų rugsėjo 1 d.

2.   Pripažintoms augintojų grupėms mokamos sumos paskiriamos priemonėms, nurodytoms Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 7 straipsnio 1 dalies a-d punktuose per tris metus nuo mokėjimo datos. Visos sumos, taip nepaskirtos, yra grąžinamos mokėjimo agentūrai ir išskaičiuojamos iš išlaidų, finansuojamų ŽŪOGF Garantijų skyriaus.

3.   Pagalba, išskaičiuota už derlius, nuimamus iki 2005 metų derliaus pagal Reglamento (EEB) Nr. 1969/71 12 straipsnio 5 dalies c punktą, išleidžiama iki 2008 m. gruodžio 31 d.

4.   Valstybė narė, skirianti išmokas pripažintoms gamintojų grupėms kiekvienais metais siunčia ataskaitą Komisijai, nurodydama, kaip jos pripažintos gamintojų grupės tokius mokėjimus naudoja, ir pateikdama priemonių, apibrėžtų Reglamento (EEB) Nr. 1969/71 7 straipsnio 1 dalies a-d punktuose ir tokiomis išmokomis finansuojamų, aprašymą. Tokia ataskaita siunčiama ne vėliau, kaip birželio 30 d.

5.   Bendra vienoje valstybėje narėje Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68a straipsnio antroje pastraipoje minimoms pripažintoms gamintojų grupėms skirta suma padalijama toms grupėms proporcingai jų plotams, atitinkantiems šio reglamento 170 straipsnyje apibrėžtas sąlygas, dėl kurių jų nariai yra pateikę paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 II antraštinės dalies II dalį.

18 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

172 straipsnis

Panaikinimai

1.   Reglamentai (EEB) Nr. 1686/72, (EEB) Nr. 1445/76, (EB) Nr. 1644/1996, (EB) Nr. 2316/1999, (EB) Nr. 2461/1999, (EB) Nr. 2550/2001, (EB) Nr. 2199/2003 ir (EB) Nr. 2237/2003 panaikinami nuo 2005 m. sausio 1 d.

Tačiau jie ir toliau taikomi paraiškoms dėl 2004/2005 prekybos metų ar priemokų laikotarpio, arba ankstesnių prekybos metų arba priemokų laikotarpių. Jeigu taikomas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 66 arba 71 straipsniai, Reglamento (B) Nr. 2316/1999 20 straipsnio 2-5 dalys ir toliau taikomos, iki baigiasi ūkininkų prisiimtų įsipareigojimų laikotarpis.

2.   Reglamentas (EB) Nr. 2342/1999 panaikinamas nuo 2005 m. sausio 1 d. Jis ir toliau taikomas paraiškoms, paduotoms dėl 2004 metų.

3.   Reglamentas (EB) Nr. 609/1999 panaikinamas nuo 2005 m. sausio 1 d. Tačiau jis ir toliau taikomas paraiškoms dėl tiesioginių išmokų už 2004 m. derlių, ir už 2005 m. derlių, jeigu taikoma Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnio 1 dalis.

4.   Nuorodos į panaikintus teisės aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

173 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas paraiškoms dėl pagalbos dėl prekybos metų arba priemokų skyrimo laikotarpio, kuris prasideda 2005 m. sausio 1 d., išskyrus 10 straipsnį, kuris taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(1)  OL L 270, 2003 10 21 p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 48).

(2)  OL L 177, 1972 4 8, p. 26. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 323/2004 (OL L 58, 2004 2 26, p. 14).

(3)  OL L 161, 1976 6 23, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1252/2001 (OL L 173, 2001 6 27, p. 27).

(4)  OL L 207, 1996 8 17, p. 1.

(5)  OL L 75, 1999 3 20, p. 20.

(6)  OL L 280, 1999 10 30, p. 43. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 206/2004 (OL L 34, 2004 2 6, p. 33).

(7)  OL L 281, 1999 11 4, p. 30. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1777/2004 (OL L 316, 2004 10 15, p. 66).

(8)  OL L 299, 1999 11 20, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 345/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 10).

(9)  OL L 341, 2001 12 22, p. 105. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 920/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 92).

(10)  OL L 328, 2003 12 17, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1766/2004 (OL L 315, 2004 10 14, p. 27).

(11)  OL L 339, 2003 12 24, p. 52.

(12)  OL L 197, 1994 7 30, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003.

(13)  OL L 270, 2003 10 21, p. 123.

(14)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2286/2003 (OL L 343, 2003 12 31, p. 1).

(15)  OL 125, 1966 7 11, p. 2298/66. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/55/BE (OL L 114, 2004 4 12, p. 18).

(16)  OL 125, 1966 7 11, p. 2309/66. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/BE (OL L 165, 2003 7 3, p. 23).

(17)  OL L 193, 2002 7 20, p. 74. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/BE .

(18)  OL L 141, 2004 4 30, p. 18.

(19)  OL L 193, 2000 7 29, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 393/2004 (OL L 65, 2004 3 3, p. 4).

(20)  OL L 204, 2000 8 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 2003 Stojimo aktu.

(21)  LO L 147 1993 6 18, p. 25.

(22)  OL L 175, 1971 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2320/2003 (OL L 345, 2003 12 31, p. 18).

(23)  OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(24)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

(25)  OL L 100, 2000 4 20, p. 31.

(26)  OL L 125, 1966 7 11, p. 2309.

(27)  OL L 270, 2003 10 21, p. 96.

(28)  OL L 339, 2003 12 24, p. 45.

(29)  OL L 339, 2003 12 24, p. 36.

(30)  OL L 205, 1985 8 3, p. 96.

(31)  OL L 141, 2004 4 30, p. 1.

(32)  OL L 193, 2002 7 20, p. 74.

(33)  OL L 270, 2003 10 21, p. 114.

(34)  OL L 215, 1992 7 30, p. 85.

(35)  OL L 123, 1981 5 7, p. 3.

(36)  OL L 67, 1982 3 11, p. 23.

(37)  OL L 215, 1992 7 30, p. 85.

(38)  OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

(39)  OL L 355, 1992 12 5, p. 32.

(40)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(41)  OL L 50, 2002 2 21, p. 40.