Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004

2004 m. balandžio 21 d.

nustatantis išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 [1], ypač 7 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 2 dalį, 34 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio b, c, d, g, j, k, l, m, n ir p punktus,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustatė bendrosios išmokos schemą bei tam tikras kitas tiesioginių išmokų schemas, o kartu ir sujungė kelias tiesioginių išmokų schemas. Be to, jis nustato principą, pagal kurį neatitinkančiam tam tikrų reikalavimų visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės srityse (kompleksinis paramos susiejimas) ūkininkui tiesioginės išmokos yra mažinamos arba neskiriamos.

(2) Tiesioginių išmokų schemoms, pirmą kartą įvestoms po 1992 m. bendrosios žemės ūkio politikos reformos, o vėliau išplėtotoms pagal 2000 m. Dienotvarkėje numatytas priemones, buvo taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema (toliau – integruota sistema). Ta sistema pasirodė esanti efektyvi ir veiksminga tiesioginių išmokų sistemų įgyvendinimo priemonė. Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nustato tos integruotos sistemos pagrindą ir patiki jai valdyti ir kontroliuoti reglamentu nustatytas tiesioginių išmokų schemas bei jų atitikimą kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimams.

(3) Todėl tikslinga 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2419/2001, nustatantį išsamias integruotos administravimo ir kontrolės sistemos taikymo tam tikroms Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3508/92 [2] nustatytoms Bendrijos pagalbos schemoms taisykles panaikinti, o šio reglamento vykdymą grįsti Reglamente (EB) Nr. 2419/2001 nustatytais principais.

(4) Dėl aiškumo tikslinga pateikti tam tikrus sąvokų apibrėžimus.

(5) Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 kaip kompleksinio paramos susiejimo dalis nustatyti tam tikri valstybių narių įpareigojimai iš vienos pusės ir atskirų ūkininkų iš kitos pusės, susiję su daugiamečių ganyklų išlaikymu. Būtina nustatyti išsamias daugiamečių ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo normų nustatymo taisykles ir numatyti ūkininkams konkrečius įpareigojimus, paaiškėjus, kad ta proporcija mažėja blogindama žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, būklę.

(6) Tam, kad kontrolė būtų veiksminga ir būtų išvengiama daugeriopos pagalbos skyrimo skirtingoms tos pačios valstybės narės mokėjimo agentūroms, valstybės narės turėtų numatyti bendrą sistemą, kuri sugebėtų nustatyti pateikusių pagalbos paraiškas, laikantis integruotos sistemos reikalavimų, ūkininkų tapatybę.

(7) Išsamios taisyklės būtinos ir žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose valstybės narės vykdo veiklą pagal Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnį, tapatybės nustatymo sistemai. Remiantis šia nuostata turi būti naudojamasi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodais (GIS). Būtina išaiškinti, kokiu lygiu sistema turėtų veikti ir nustatyti informacijos, kuri turi būti prieinama GIS, išsamumo lygį.

(8) Be to, numačius išmokas už riešutų plotą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 skyriaus IV antraštine dalimi, tapo būtina įdiegti naują GIS informacijos sluoksnį. Tačiau tikslinga tas valstybes nares, kuriose didžiausias garantuojamas plotas sudaro 1500 ar mažiau hektarų, nuo šio įpareigojimo atleisti, geriau užtikrinant dažnesnį patikrinimų vietoje kontrolės vykdymą.

(9) Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios išmokos schemos įgyvendinimą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III antraštinėje dalyje, valstybės narės turėtų įdiegti identifikavimo ir registravimo sistemą, pagal kurią būtų galima "atsekti" paskirtas teises į išmokas ir kuri leistų, inter alia, kompleksiškai patikrinti dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje deklaruotus plotus ir kiekvienam ūkininku paskirtas teises į išmokas bei kitas įvairias išmokas, jei tokių būtų skirta.

(10) Skirtingų kompleksinės paramos susiejimo įpareigojimų laikymuisi prižiūrėti reikia sukurti kontrolės sistemą ir numatyti atitinkamas sankcijas. Dėl šitos priežasties įvairios valstybių narių kompetentingos institucijos turi keistis informacija apie pagalbos paraiškas, kontrolinius mėginius, patikros vietoje rezultatus ir pan. Reikėtų numatyti nuostatas, reglamentuojančias pagrindinius tokios sistemos komponentus.

(11) Siekiant saugoti finansinius Bendrijos interesus, turėtų būti numatyta, kad išmokos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 gali būti išmokamos tiktai tuomet, kai galutinai užbaigtas atitikties pagalbos skyrimo reikalavimams patikrinimas.

(12) Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 valstybėms narėms numatyta pasirinkimo taikyti tam tikras jame numatytas pagalbos schemas galimybė. Todėl šiame reglamente reikia numatyti administravimo ir kontrolės poreikiams, atsižvelgiant į galimas pasirinkimo galimybes, tenkinti reikalingas nuostatas. Dėl to šios šiame reglamente nustatomos nuostatos gali būti taikomos tiktai tuomet, jei valstybė narė naudojasi atitinkama konkrečia pasirinkimo galimybe.

(13) Tam, kad kontrolė būtų tinkamai vykdoma, bet kurios rūšies ploto naudojimas ir su tuo susijusios pagalbos schemos turėtų būti deklaruojamos tuo pačiu metu. Reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią galima pateikti vieną bendrąją pagalbos paraišką, kurioje kreipiamasi dėl pagalbos skyrimo pagal kelias kokiu nors būdu susijusias su plotu pagalbos skyrimo schemas.

(14) Be to, bendrąją paraišką pateikia visi ūkininkai, kurie nesikreipia dėl jokios pagalbos, numatytos pagal bendrąją paraišką, skyrimo, jei jie turi žemės ūkio paskirties žemės plotų.

(15) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 34 straipsnio 2 dalį, valstybės narės negali nustatyti vėlesnės negu gegužės 15 d. paraiškų dalyvauti bendrosios išmokos schemoje pateikimo datos. Kadangi visos pagalbos už plotą paraiškos yra pateikiamos vieninga forma, būtų tikslinga šią taisyklę pritaikyti ir visoms kitoms paraiškoms, susijusioms su pagalba už plotą. Dėl ypatingų Suomijos ir Švedijos klimato sąlygų šioms valstybėms narėms, remiantis antrąja tos nuostatos pastraipa, turėtų būti leidžiama nustatyti vėlesnę datą, kuri negali būti vėlesnė kaip birželio 15 d. Be to, kiekvienam konkrečiam atvejui turėtų būti numatytos, remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, nukrypti leidžiančios nuostatos, jei tokį nukrypimą ateityje lemtų konkrečiais metais buvusios klimato sąlygos.

(16) Todėl bendrojoje paraiškoje ūkininkas turėtų deklaruoti ne tiktai naudojamą žemės ūkio veiklai vykdyti plotą, bet ir savo teises į išmokas. Be to, pateikiant bendrąją paraišką turėtų būti reikalaujama kartu pateikti visą specifinę su kanapių, kietųjų kviečių, ryžių, riešutų, energetinių augalų, krakmolo gamybai skirtų bulvių ir sėklos auginimu susijusią informaciją.

(17) Siekiant supaprastinti paraiškos pateikimo procedūras ir vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalimi, reikėtų numatyti nuostatą, kuria vadovaudamosi valstybės narės teiktų ūkininkams kiek įmanoma daugiau iš anksto atspausdintos informacijos.

(18) Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą monitoringą, kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti mažiausius žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių galima pateikti pagalbos paraiškas.

(19) Be to, turi būti numatyta, kad bendrosios paraiškos formoje būtų deklaruojami plotai, dėl kurių nebuvo kreiptasi dėl pagalbos skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kam naudojami tokie plotai, gali būti svarbu turėti tikslią informaciją, todėl tam tikriems tikslams naudojami plotai deklaruojami atskirai, o kitiems tikslams naudojami plotai deklaruojant gali patekti į to paties pavadinimo skiltį. Tačiau, jei valstybė narė tokią informaciją jau yra gavusi, nuo šios taisyklės leidžiama nukrypti.

(20) Siekiant sudaryti ūkininkams kiek įmanoma daugiau galimybių lanksčiai planuoti plotų panaudojimą, jiems turi būti leidžiama savo bendrosios paraiškos formoje daryti pakeitimus iki tos datos, kol neateina įprastas sėjos laikas, jei laikomasi visų specialių reikalavimų, nustatytų atskiroms pagalbos schemoms ir jei kompetentinga institucija dar nėra pranešusi ūkininkui apie bendrosios paraiškos formoje padarytas paklaidas ar patikrinimus vietoje, kurių metu buvo rasta neatitikimų, susijusių su tais duomenimis, kuriuos norima keisti formoje. Pataisius paraišką, turi būti sudaryta galimybė patikslinti atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus arba pateikti atitinkamas sutartis.

(21) Tokiais atvejais, kai valstybė narė pasirenka galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, reikėtų numatyti bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias konkrečios išsamesnės informacijos įtraukimą į pagalbos gyvulininkystei paraiškas.

(22) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 [3], reikalauja, kad galvijus laikantys asmenys pateiktų duomenis apie šiuos gyvulius į kompiuterinę duomenų bazę. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003138 straipsniu, išmokos pagal galvijų pagalbos schemas gali būti mokamos tiktai už tuos galvijus, kurie yra tinkamai identifikuoti ir registruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 reikalavimus. Kompiuterinė duomenų bazė taip pat tapo labai svarbia pagalba schemų vadybos požiūriu. Todėl besikreipiantiems dėl dalyvavimo pagalbos skyrimo schemose ūkininkams turėtų būti laiku suteikiama reikalinga informacija.

(23) Įvedant supaprastintas paraiškų pateikimo procedūras, valstybėms narėms turi būti leidžiama pasinaudoti kompiuterinės duomenų bazės informacija, jei kompiuterinė duomenų bazė yra patikima. Turėtų būti sudaromos įvairios naudojimosi kompiuterine duomenų baze galimybės, leidžiančios valstybėms narėms pasinaudoti kompiuterinėje duomenų bazėje esančia informacija apie galvijus, kuri reikalinga pateikiant paraiškas ir pagalbos skyrimo paraiškų vadybai reikalinga informacija. Tačiau, jei pasirinkimo galimybės numato, kad ūkininkas asmeniškai neprivalo identifikuoti galvijų, kuriems jis prašo išmokų, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad sankcijų taikymo atveju bet kuris pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkantis galvijas, kurio atžvilgiu identifikavimo ir registravimo sistemoje yra nustatyta neatitikimų, gali būti skaičiuojamas kaip gyvulys, dėl kurio buvo pateikta pagalbos paraiška.

(24) Reikia nustatyti pagalbos paraiškų išmokoms už pieną ir susijusioms papildomoms išmokoms gauti pateikimo ir turinio detales.

(25) Reikėtų nustatyti bendrąsias ūkininko ir valstybės narės institucijų keitimosi informacija supaprastintų procedūrų įvedimo nuostatas. Visų pirma šiose nuostatose turėtų būti numatoma galimybė naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau būtina garantuoti, kad visų pirma tokiu būdu apdoroti duomenys yra visiškai patikimi ir, kad tokios procedūros vykdomos ūkininkams nepatiriant diskriminacijos.

(26) Jei pagalbos paraiškose yra akivaizdžių klaidų, jos turėtų būti tikslinamos bet kada.

(27) Būtina laikytis nustatyto termino pateikiant pagalbos paraiškas, darant keitimus pagalbos už plotą paraiškose, pristatant patvirtinamuosius dokumentus, sutartis ar deklaracijas tam, kad nacionalinės administracijos galėtų efektyviai planuoti, o paskui tikrinti, ar pagalbos paraiškose pateikti teisingi duomenys. Todėl reikėtų numatyti nuostatą dėl vėliausio paraiškos priėmimo termino. Be to, turėtų būti taikomas išmokos sumažinimas, skatinantis ūkininkus laikytis termino.

(28) Bet kuriuo metu ūkininkai turi teisę atsiimti pagalbos paraiškas ar jų dalį, kol kompetentinga institucija nepranešė jiems apie jų pagalbos paraiškose aptiktas klaidas ar patikrinimo vietoje atskleistus neatitikimus, susijusius su atsiimamos paraiškos dalimi.

(29) Turėtų būtų vykdomas veiksmingas atitikimo pagalbos schemų, tvarkomų pagal integruotą sistemą, reikalavimams monitoringas. Dėl to, o taip pat siekiant užtikrinti visose valstybėse narėse suderintą monitoringo lygį, būtina detaliai nustatyti administravimo ir patikrinimų vietoje vykdymo kriterijus ir technines procedūras, tiek susijusias su kriterijų dalyvauti pagalbos skyrimo schemose atitikimu, tiek su kompleksinio paramos susiejimo įsipareigojimais. Be to, kalbant apie pagalbos skyrimo kriterijų atitikimo patikrinimus, patikrinimai vietoje paprastai turėtų būti atliekami nepranešant apie juos. Tam tikrais atvejais, valstybės narės turėtų derinti įvairius šiame reglamente numatytus kontrolės vykdymo būdus.

(30) Turėtų būti nustatytas vietoje tikrinamų ūkininkų, dalyvaujančių įvairiose pagalbos schemose, mažiausias skaičius. Jei valstybė narė numato galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, besikreipiančių pagal tas schemas dėl pagalbos ūkininkų atžvilgiu reikėtų numatyti laikytis integruoto ūkiu pagristo požiūrio.

(31) Nustačius žymų neatitikimų skaičių, reikėtų padidinti patikrinimų vietoje einamaisiais ir kitais metais skaičių tam, kad būtų pasiektas priimtinas pagalbos paraiškų teisingumo lygis.

(32) Mažiausio patikrinimų vietoje atlikimo normos pavyzdinis modelis turėtų būti parengtas iš dalies remiantis rizikos analize ir iš dalies atsitiktinai. Pagrindiniai faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama rizikos analizėje, turėtų būti nurodomi konkrečiai.

(33) Atliekant pateikusių pagalbos paraiškas ūkininkų patikrinimus vietoje, tikrinamas nebūtinai kiekvienas gyvulys ar žemės ūkio paskirties sklypas. Tam tikrais atvejais gali būti atliekamas atrankinis patikrinimas. Tačiau tokio patikrinimo atveju, atrankinis patikrinimas turi būti tokio lygio, kad užtikrintų patikimą ir reprezentatyvų patvirtinimo lygį. Kai kuriais atvejais, atrankiniam patikrinimui vėliau gali būti taikomas visų lygių kontrolinis patikrinimas. Valstybės narės turėtų nustatyti atrankinio patikrinimo pasirinkimo kriterijus.

(34) Siekiant, kad patikrinimai vietoje būtų veiksmingai atliekami, svarbu patikrinimus atliekančius darbuotojus informuoti apie priežastis, nulėmusias vieno ar kito atrankinio patikrinimo pasirinkimą. Tokią informaciją valstybės narės turėtų dokumentuoti.

(35) Be to, kad nacionalinės institucijos ir kompetentingos Bendrijos institucijos galėtų atlikti vėlesnius patikrinimų vietoje patikrinimus, patikrinimų detalės turėtų būti registruojamos kontrolės ataskaitoje. Toje ataskaitoje turėtų būti ūkininko ar jo atstovo parašas. Tačiau atliekant nuotolinius patikrinimus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti šią pasirašymo teisę tikrai tada, jei patikrinimų metu buvo rasta neatitikimų. Neatsižvelgiant į atliktų patikrinimų vietoje rūšį, ūkininkas turėtų gauti ataskaitos apie nustatytus neatitikimus kopiją.

(36) Plotų patikrinimai vietoje paprastai susideda iš dviejų dalių; pirmoji dalis susijusi su deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimu ir matavimu remiantis grafine medžiaga, aerofoto vaizdu ir pan. Antrąją dalį sudaro fizinis sklypų tikrinimas, siekiant patikrinti faktinį deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų dydį ir, atsižvelgiant į tai, kokioje pagalbos skyrimo schemoje dalyvauja plotas, tikrinami deklaruoti auginami pasėliai bei jų kokybė. Jei būtina turėtų būti atliekami matavimai. Fizinis lauko tikrinimas gali būti atliekamas mėginio pagrindu.

(37) Turėtų būti nustatytos išsamios plotų nustatymo ir naudotinų matavimo metodų taisyklės. Jei pagalbos išmokos skiriamos už tam tikrų pasėlių auginimą, patirtis parodė, nustatant žemės ūkio paskirties sklypą, atitinkantį išmokų skyrimo už sklypą kriterijus, būtina apibrėžti priimtiną tam tikrų lauko požymių, ypač gyvatvorių, griovių ir sienų, plotį. Nustatant regioninį derlingumą, būtų tikslinga suteikti šiek tiek lankstumo tam tikrose ribose, atsižvelgiant į specifinius aplinkosaugos poreikius.

(38) Deklaruotų pagalbos išmokoms gauti pagal bendrosios išmokos schemą plotų atžvilgiu, turint omenyje, kad tokios išmokos nebėra susietos su įpareigojimu auginti, turi būti laikomasi diferencijuoto požiūrio.

(39) Atsižvelgiant į pagalbos už sėklą schemos ypatumus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsniu, turėtų būti nustatyti specialūs kontrolės reikalavimai.

(40) Turėtų būti nustatyti nuotolinio stebėjimo naudojimo patikrinimams vietoje reikalavimai ir nustatytos fizinių patikrinimų, kurie atliekami tais atvejais, kai nuotraukų analizavimas neduoda aiškių rezultatų, nuostatos.

(41) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje numatyti ypatingi kontroliniai tetrahidrokanabinolio (THC) kiekio patikrinimai, jei ūkininkas deklaruotose dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje sklypuose augina kanapes. Būtina nustatyti tokių kontrolinių patikrinimų smulkmenas.

(42) Jei valstybė narė pasirenka taikyti įvairias pagalbos gyvulininkystei schemas, kreipiantis dėl pagalbos skyrimo pagal tas schemas, reikėtų nurodyti patikrinimų vietoje laiką ir mažiausių jų skaičių. Siekiant efektyviai patikrinti deklaracijų, pateikiamų su pagalbos paraiškomis, ir kompiuterinei duomenų bazei pateiktų duomenų apie galvijus teisingumą, didžiąją tokių patikrinimų vietoje dalį būtina atlikti tuomet, kol gyvuliai laikantis išlaikymo įpareigojimo dar turi būti laikomi ūkyje.

(43) Jei valstybė narė pasirenka taikyti įvairias pagalbos už galvijus schemas, vadinasi privalo atitikti tinkamo galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimus, kas yra viena iš atitikimo dalyvavimui minėtose schemos sąlygų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003138 straipsnį, reikėtų užtikrinti, kad Bendrijos pagalba teikiama tiktai tinkamai identifikuotiems ir registruotiems galvijams. Tokie patikrinimai turėtų būti atliekami siekiant nustatyti galvijus, kuriems paraiškos dėl dalyvavimo schemoje dar nepateiktos, bet dėl kurių pagalbos paraiškos gali būti pateiktos ateityje, nes esant kelioms pagalbos už galvijus schemoms, dažnai pagalbos paraiškos tokiems gyvuliams pateikiamos tiktai po to, kai ūkyje jų nebelieka.

(44) Jei valstybė narė pasirenka taikyti skerdimo priemokos schemą, turi būti numatyta speciali nuostata dėl patikrinimų skerdyklose atlikimo tam, kad būtų patikrinama, ar gyvūnai, dėl kurių buvo kreiptasi pagalbos, atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, ir norint patikrinti kompiuterinėje duomenų bazėje esančios informacijos teisingumą. Valstybėms narėms turi būti leidžiama taikyti du skirtingus kriterijus, kuriais remiantis pasirenkamos skerdyklos, kuriose atliekami tokie patikrinimai.

(45) Tokiems atvejams, kai skerdimo priemoka skiriama eksportavus galvijus, dėl skirtingų kontrolės tikslų, kartu su Bendrijos kontrolės nuostatomis reikia priimti specialias nuostatas dėl eksporto apskritai.

(46) Pagalbos gyvulininkystei numatytos kontrolės nuostatos taip pat, atitinkamais atvejais, turėtų būti taikomos papildomoms Reglamento (EB) Nr. 1782/2003133 straipsniu skiriamoms išmokoms.

(47) Specialios kontrolės nuostatos nustatytos remiantis 2003 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, nustatančiu išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo taisykles dėl minimalaus patikrinimų, kurie turi būti atliekami pagal galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, lygio [4]. Atlikus tokius patikrinimus, vadovaujantis tuo reglamentu, patikrinimų rezultatai turėtų būti pateikti kontrolės ataskaitoje, kurios duomenys patenka į integruotą sistemą.

(48) Pagrindiniai reikalavimų pagalbos paraiškoms dėl pieno priemokų ir susijusių papildomų išmokų atitikimo kriterijai yra pieno kiekis, kurį ūkininkas gali pagaminti referencinio kiekio ribose ir, ar ūkininkas iš tikrųjų yra pieno gamintojas. Referencinis kiekis kompetentingoms valstybių narių institucijoms jau yra žinomas. Pagrindinis atitikimo reikalavimas, kurį reikia patikrinti vietoje – ar ūkininkas yra pieno gamintojas. Tokie patikrinimai visų pirma gali būti atliekami remiantis ūkininkų vedama apskaita ar kitų registrų duomenimis.

(49) Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 įveda kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus ūkininkams, gaunantiems paramos išmokas pagal to reglamento I priede išvardytas tiesioginių išmokų schemas. Kompleksinis paramos susiejimas numato išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo, jei tokių įpareigojimų nesilaikoma, sistemą. Tokia sistema turėtų būti apsvarstyta išsamiai.

(50) Taip pat reikėtų išsamiai aptarti ir nustatyti, kurios valstybių narių kompetentingos institucijos vykdys kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi kontrolę.

(51) Kai kuriais atvejais valstybėms narėms gali būti naudinga atlikti administracinius kompleksinės paramos susiejimo patikrinimus. Tačiau toks kontrolės būdas neturėtų būti primetamas valstybėms narėms kaip privalomas, nors visai naudingas nusprendus juo pasinaudoti savo nuožiūra.

(52) Turi būti nustatyta minimali kompleksinės paramos susiejimo atitikimo kontrolės norma. Ši kontrolės norma – 1 % ūkininkų, patenkančių į kiekvienos kontrolės institucijos kompetencijos zoną, tą vieną procentą ūkininkų atrenkant rizikos analizės rezultatų pagrindu. Mėginys turėtų būti sudaromas arba remiantis mėginiais tų ūkininkų, kurie atrinkti patikrinimui vietoje atlikti tam, kad būtų nustatytas atitikimas pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijams, arba remiantis mėginiais visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti. Pastaruoju atveju turėtų būti leidžiamos tam tikros subopcijos.

(53) Paprastai, atsižvelgiant į skirtingą kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų pobūdį, patikrinimai vietoje turėtų būti nukreipti į tikrinimą, ar laikomasi visų įpareigojimų, kurių laikymąsi galima patikrinti to vizito metu. Be to, kalbant apie reikalavimų ir standartų pažeidimus, kurių neįmanoma aiškiai nustatyti vizito metu, kontrolierius turėtų identifikuoti atvejus, kurie, jei reikalinga, yra teikiami tolesniam patikrinimui.

(54) Reikia nustatyti išsamių ir konkrečių kontrolės ataskaitų rengimo taisykles. Kontrolieriai, savo srities žinovai, turėtų pateikti visus nustatytus faktus bei nurodyti nustatytų faktų sunkumo lygį, kad mokėjimo agentūros galėtų nustatyti su tuo susijusius sumažinimus ar kai kuriais atvejais priimti sprendimus dėl tiesioginių išmokų neskyrimo.

(55) Siekiant veiksmingai saugoti finansinius Bendrijos interesus, turi būti priimtos adekvačios kovos su neatitikimais ir sukčiavimu priemonės. Atskiros nuostatos turi būti numatytos tiems atvejams, kai nustatomi reikalavimų skirtingoms pagalbos schemoms neatitikimai.

(56) Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų atžvilgiu numatyta išmokų sumažinimo ir jų neskyrimo sistema, deja, siekiama kito tikslo, o konkrečiai, šia sistema siekiama skatinti ūkininkus laikytis įvairiose kompleksinės paramos susiejimo srityse jau galiojančių teisės aktų.

(57) Išmokų sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į proporcingumo principą, o reikalavimų atitikimo kriterijų atveju, turi būti atsižvelgiama į konkrečias problemas, susijusias su force majeure atvejais, taip pat ypatingas aplinkybes ir gamtines sąlygas. Kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų laikymosi atžvilgiu išmokos gali būti mažinamos ir neskiriamos tiktai tuomet, jei ūkininko veiksmai buvo aplaidūs arba tyčiniai. Išmokos mažinamos ar visai neskiriamos turėtų būti laipsniškai, t. y. atsižvelgiant į neatitikimo sunkumo laipsnį ir tokia laipsniško mažinimo sistema taikoma tol, kol palaipsniui prieinama iki visiško pagalbos neskyrimo tam tikram laikotarpiui pagal vieną ar kelias pagalbos schemas. Taikant šią išmokų mažinimo ir jų neskyrimo sistemą, reikalavimų atitikimo kriterijų požiūriu būtina atsižvelgti į skirtingų pagalbos schemų ypatumus.

(58) Kalbant apie pagalbos už plotą atvejus, neatitikimai paprastai būna susiję su plotų dalimis. Jei vieno sklypo deklaracijoje nurodoma daugiau hektarų, kitų tos pačios pasėlių grupės sklypų deklaracijose nurodant mažiau hektarų, bendras deklaruojamas skaičius išsilygina. Leistino nukrypimų dydžio ribose reikėtų numatyti, kad pagalbos paraiškos yra tikslinamos tiktai faktiškai nustatytiems plotams, o sumažinimai pradedami taikyti tiktai po to, kai peržengiamos šios leistinų nukrypimų ribos.

(59) Todėl būtina nustatyti tai pačiai pasėlių grupei priskirtinus plotus. Plotai, deklaruoti dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje, iš esmės turėtų patekti į tų pačių pasėlių grupę. Tačiau reikia nustatyti specialias taisykles, kurias taikant galima nustatyti, kurie prašymai dėl susijusių teisių į išmokas jau pradėti tenkinti, nustačius neatitikimą tarp deklaruoto ploto ir nustatyto ploto. Be to, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 6 dalimi, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių. Šių dviejų situacijų atžvilgiu reikia numatyti konkrečias nuostatas. Pirma, nustačius, kad deklaruotas kaip atidėta žemė plotas norint prašyti už jį teisių už atidėtą žemę, faktiškai nėra atidėta žemė, turi būti atimamas iš bendro dalyvavimui bendrosios išmokos schemoje deklaruoto ploto kaip nenustatytas plotas. Antra, taip pat turėtų būti elgiamasi ir tokio ploto atveju, kurio atžvilgiu dėl teisių į išmokas už atidėtą žemę skyrimo nėra kreiptasi, jei tuo pačiu metu yra pateikti prašymai dėl kitų teisių į išmokas to ploto atžvilgiu suteikimo.

(60) Specialios nuostatos būtinos tam, kad būtų atsižvelgiama į teikiamų pagal įvairias pagalbos už krakmolo gamybai auginamas bulves ir sėklą schemas pagalbos paraiškų ypatumus. Tais atvejais, kai valstybė narė pasirenka galimybę dalyvauti įvairiose pagalbos gyvulininkystei schemose, ūkininkams kreipiantis dėl pagalbos gyvulininkystei ir deklaruojant tuo tikslu pašarų plotą, jei dėl per didelio deklaruoto ploto nebuvo paskirta didesnė išmoka už gyvulius, baudos nenumatomos.

(61) Dėl pagalbos gyvulininkystei paraiškose nustatytų neatitikimų atitinkamiems gyvuliams išmokos gali būti neskiriamos. Sumažinimai turėtų būti taikomi nustačius nors vieną gyvulį, kurio atžvilgiu nustatytas neatitikimas, tačiau nežiūrint į sumažinimo laipsnį, sankcijos už tris ar mažiau gyvulius, kurių atžvilgiu rasti neatitikimai, turėtų būti švelnesnės. Visais kitais atvejais sankcijos griežtumas turėtų priklausyti nuo rastų neatitinkančių reikalavimų gyvulių procentinio dydžio.

(62) Ūkininkams turėtų būti leidžiama pakeisti galvijus ir avis (ožkas), laikantis nustatytų apribojimų, leistinų pagal atitinkamų sektorių taisykles. Kai susidarius tam tikroms natūralioms aplinkybėms, ūkininkas negali įvykdyti sektorių taisyklių nustatytų išlaikymo įpareigojimų, išmokos neturėtų būti mažinamos ar visai neskiriamos.

(63) Jei valstybė narė pasirenka taikyti skerdimo priemokos schemą, atsižvelgiant į skerdyklų svarbą kai kurių pagalbos už galvijus schemų veikimui, reikėtų numatyti nuostatas dėl tokių atvejų, kai skerdyklos dėl didelio aplaidumo arba tyčia išduoda suklastotus sertifikatus ar deklaracijas.

(64) Neatitikimų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003133 straipsnyje nurodytų papildomų išmokų atžvilgiu valstybės narės turėtų numatyti sankcijas, ekvivalentiškas numatytosioms išmokų už plotą ir gyvulininkystės pagalbos schemose, jei tokios sankcijos nėra laikomos netinkamomis. O pastaruoju atveju valstybės narės turėtų numatyti ekvivalentiškas tinkamas sankcijas.

(65) Priemokų už pieną ir papildomų išmokų atžvilgiu sumažinimai ir jų neskyrimai turėtų būti nustatomi tuo atveju, jei dėl pagalbos kreipęsis ūkininkas nesilaiko nustatyto pieno gamybos įpareigojimo.

(66) Kalbant apie kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniško išmokų mažinimų ar jų visiško neskyrimo, atsižvelgiant į proporcingumo principą, turėtų būti numatyta, kad nuo tam tikro momento pakartotiniai to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo pažeidimai, iš anksto perspėjus ūkininką, turėtų būti laikomi sąmoningu įpareigojimo nesilaikymu.

(67) Išmokų sumažinimai ir jų neskyrimas dėl reikalavimų atitikimo kriterijų neatitikimo paprastai netaikomi tuomet, kai ūkininkas pateikė faktiškai teisingą informaciją ar kai jis gali kaip nors kitaip parodyti, kad dėl to nėra kaltas.

(68) Kompetentingai nacionalinei institucijai bet kuriuo metu pranešusiam apie pagalbos prašymą, kuriame yra klaida, ūkininkui, neatsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių buvo pateikta neteisinga informacija, išmokos neturėtų būti mažinamos ar visai neskiriamos, jeigu ūkininkui nebuvo pranešta apie kompetentingos institucijos ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir institucija dar nėra informavusi ūkininko apie jo paraiškoje nustatytus neatitikimus. Tas pats turėtų būti taikoma kompiuterinės duomenų bazės neteisingų duomenų atžvilgiu; kai tie duomenys neteisingi tiek apie galvijus, kuriems prašoma skirti išmokas, jei neatitikimai ne tiktai laikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nevykdymu, bet taip pat pažeidžia ir reikalavimų atitikimo kriterijus, tiek apie galvijus, kuriems neprašoma skirti išmokų, jei tokie neatitikimai yra svarbūs tiktai kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimų požiūriu.

(69) Kompetentingoms valstybių narių institucijoms mažų sumų vadyba yra varginanti užduotis. Todėl visai tikslinga valstybėms narėms leisti nemokėti mažesnių negu tam tikra minimali riba sumų ir nesikreipti dėl neteisingai sumokėtų sumų gražinimo, kai tos sumos yra minimalios.

(70) Turi būti numatytos konkrečios ir išsamios nuostatos siekiant užtikrinti, kad įvairūs to paties ūkininko vienai ar kelioms pagalbos paraiškoms galiojantys sumažinimai yra taikomi teisingai. Šiame reglamente numatyti sumažinimai ir neskyrimai turėtų būti taikomi nepažeidžiant papildomų sankcijų, numatytų pagal kitas Bendrijos nuostatas ar nacionalinius teisės aktus.

(71) Jei ūkininkas negali įvykdyti pagal sektoriaus taisykles numatytų įpareigojimų dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, jis neturėtų dėl to prarasti savo teisės į pagalbos išmoką. Reikėtų konkrečiai nurodyti, kurie atvejai kompetentingų institucijų būtų visų pirma pripažįstami ypatingomis aplinkybėmis.

(72) Siekiant visoje Bendrijoje užtikrinti vienodą sąžiningumo principo taikymą, jei nustatomos neteisingai išmokėtos sumos, sąlygos, kuriomis tas principas gali būti taikomas, turėtų būti nustatytos nepažeidžiant išlaidų registravimo principo, taikomo sąskaitų apmokėjimui pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [5].

(73) Turėtų būti nustatytos taisyklės, numatančios ištisų ūkių, turinčių tam tikrus įpareigojimus pagal integruota sistema administruojamas tiesioginių išmokų schemas, perdavimo pasekmes.

(74) Paprastai valstybės narės turėtų imtis tolesnių veiksmų, būtinų tinkamam šio reglamento veikimui užtikrinti. Prireikus valstybės narės turėtų viena kitai teikti abipusę pagalbą.

(75) Komisija turėtų, tam tikrais atvejais, būti informuojama apie valstybių narių veiksmus įdiegiant pakeitimus, joms įgyvendinant integruotą sistemą. Tam, kad Komisija galėtų tinkami vykdyti integruotos sistemos monitoringą, valstybės narės turėtų jai siųsti tam tikrus metinius kontrolės statistinius duomenis. Be to, valstybės narės turėtų Komisijai pranešti apie visas jų taikomas priemones, susijusias su žemės, kurioje yra daugiametės gamyklos, išlaikymu.

(76) Reikia nustatyti taisykles, kurių pagrindu pagal moduliavimą, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsniu, apskaičiuojami dydžių mažinimai, tokiu būdu atsirandant pagrindiniam finansinių priemonių paskirstymo būdui, o taip pat pagal kurias apskaičiuojamos to reglamento 12 straipsnyje nurodytos papildomos pagalbos sumos, siekiant nustatyti tokias taisykles, pagal kurias nustatoma, ar pasiekta tame straipsnyje nurodyta 5000 eurų viršutinė riba.

(77) Šis reglamentas pradedamas taikyti nuo 2005 m. sausio 1 d. Nuo tos pačios datos turėtų būti panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001. Tačiau pagalbos paraiškų, susijusių su pardavimo metais ar išmokų laikotarpiais, kurie prasideda iki 2005 m. sausio 1 d., atžvilgiu tas reglamentas turėtų tebegalioti. Būtinos konkrečios nuostatos, užtikrinančios, kad pereinant prie naujos tvarkos, pagal Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 nustatytas taisykles taikomi sumažinimai nedingtų.

(78) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas nustato išsamias Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 II antraštinės dalies, nustatančios kompleksinį paramos susiejimą, moduliavimą ir integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruota sistema), įgyvendinimo taisykles. Šios taisyklės jokiu būdu nepažeis konkrečių atskiras pagalbos schemas apimančių reglamentų nuostatų.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

1) "ariama žemė" – tai augalininkystei naudojama žemė ir atidėta žemė ar išlaikoma pagal geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus žemė pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnį arba šiltnamiams naudojama žemė ar žemė, padengta pastoviai arba nepastovia danga;

2) "daugiametė ganykla" – tai žemė, kurioje natūraliai (t. y. nesėjama) auga žolė ar kitokie žoliniai pašarai arba ji yra auginama (t. y. pasėta) ir kuri penkeriems ar daugiau metų nėra įtraukta į ūkio sėjomainą;

3) "galvijų identifikavimo ir registravimo sistema" – tai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 [6] nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema;

4) "ausies įsagas" – tai į ausis įsegami įsagai, į kuriuos daroma nuoroda reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio a punkte ir 4 straipsnyje, skirti atskirai nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę;

5) "kompiuterinė galvijų duomenų bazė" – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio b punkte ir 5 straipsnyje nurodyta kompiuterinė duomenų bazė;

6) "gyvulio pasas" – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnio c punkte ir 6 straipsnyje nurodytas gyvulio pasas;

7) "registras" – tai gyvulių augintojų tvarkomi registrai, vadovaujantis Tarybos direktyvos 92/102/EEB [7] 4 straipsniu, Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 [8] 5 straipsniu arba Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 atitinkamai 3 straipsnio d punktu ir 7 straipsniu;

8) "galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementai" – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 3 straipsnyje nurodyti elementai;

9) "identifikavimo kodas" – tai Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas identifikavimo kodas;

10) "pažeidimai" – tai bet koks atitinkamų konkrečios pagalbos skyrimo taisyklių pažeidimas;

11) "bendroji paraiška" – tai tiesioginės išmokos paraiška pagal bendrosios išmokos schemą ar kitą su pagalba už plotą susijusią pagalbos schemą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse;

12) "su pagalba už plotą susijusios pagalbos schemos" – tai bendrosios išmokos schema ir visos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinėje dalyje, išskyrus tos antraštinės dalies 7, 11 ir 12 skyriuose, nustatytos pagalbos schemos;

13) "pagalbos gyvulininkystei paraiška" – tai paraiška pagalbos išmokai gauti pagal priemokos už avis ir ožkas schemą ir išmokų už jautieną ir veršieną schemą, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 11 ir 12 skyriuose;

14) "pagalbos paraiška priemokai už pieną gauti" – tai paraiškos pagalbos išmokoms gauti pagal priemokos už pieną ir papildomos išmokos schemą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 7 skyriuje;

15) "naudojimas" – tai ploto naudojimas, turint omenyje įvairių rūšių pasėlius arba dirvos dangos sluoksnį arba pasėlių nebuvimą;

16) "išmokų už galvijieną schemos" – tai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003121 straipsnyje nurodytos schemos;

17) "priemokų už avis ir ožkas schemos" – tai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003111 straipsnyje nurodytos schemos;

18) "galvijai, už kuriuos prašoma skirti pagalbą" – tai galvijai, dėl kurių kreipiamasi gyvulininkystei numatytos pagalbos pagal išmokų už galvijieną schemas;

19) "galvijai, už kuriuos neprašoma skirti pagalbos" – tai galvijai, dėl kurių nesikreipta gyvulininkystei numatytos pagalbos, bet kurie potencialiai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus pagal išmokų už galvijieną schemas;

20) "išlaikymo laikotarpis" – tai laikotarpis, kurį gyvulys, dėl kurio buvo kreiptasi pagalbos, turi būti laikomas ūkyje, kaip numatyta toliau išvardytose nuorodose:

a) 1999 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2342/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo, taikymo taisykles dėl priemokų schemų [9], 5 ir 9 straipsniuose, susijusiuose su specialiomis priemokomis už jaučius;

b) Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 16 straipsnyje, susijusiame su priemoka už karves žindenes;

c) Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 37 straipsnyje, susijusiame su skerdimo priemoka;

d) 2001 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2550/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2529/2001 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo priemokų schemos taikymo taisykles ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 2419/2001 [10], 2 straipsnio 3 dalyje, susijusioje su priemokų už avis ir ožkas mokėjimu;

21) "gyvulio laikytojas" – tai fizinis ar juridinis nuolat arba laikinai, įskaitant jo gabenimo ir buvimo rinkoje laikotarpiu, už gyvulius atsakingas asmuo;

22) "nustatytas plotas" – tai plotas, atitinkantis visas pagalbos skyrimo taisyklėse išdėstytus reikalavimus; bendrosios išmokos schemos atveju deklaruotas plotas gali būti laikomas nustatytu plotu tiktai tuomet, jei tas plotas faktiškai siejamas su atitinkamu teisių į išmokas skaičiumi;

23) "nustatytas gyvulys" – tai gyvulys, atitinkantis visus pagalbos skyrimo taisyklėse išdėstytus reikalavimus;

24) "priemokos mokėjimo laikotarpis" – tai laikotarpis, į kurį daroma nuoroda pagalbos paraiškose, nesvarbu kada jos pateiktos;

25) "geografinė informacinė sistema" – (toliau – GIS) tai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnyje nurodyti kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodai;

26) "referencinis sklypas" – tai geografiškai nustatytas ribas turintis plotas, valstybės narės tapatybės nustatymo sistemoje, į kurią daroma nuoroda Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 18 straipsnyje, išlaikęs unikalų GIS suteiktą tapatybės numerį;

27) "grafinė medžiaga" – tai žemėlapiai ir kiti dokumentai, kuriais naudodamiesi pagalbos prašytojai ir valstybės narės keičiasi GIS informacija;

28) "nacionalinė geodetinė sistema" – tai koordinuota referencinė sistema, leidžianti atlikti visų konkrečios valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų standartinius matavimus ir nustatyti unikalią jų tapatybę; jei valstybėje narėje naudojama kitokia koordinuota sistema, ji turi būti suderinama su kitose valstybėse narėse naudojamomis sistemomis;

29) "mokėjimo agentūra" – tai Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 [11] 4 straipsnyje nurodytos institucijos ir įstaigos;

30) "kompleksinis paramos susiejimas" – teisės aktų nustatyti valdymo bei geros žemės ūkio ir aplinkosauginės būklės reikalavimai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose;

31) "kompleksinio susiejimo sritys" – tai kitose srityse teisės aktų nustatyti valdymo reikalavimai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 straipsnio 1 dalyje, ir gera žemės ūkio ir aplinkosauginė būklė, kaip nustatyta to reglamento IV priede;

32) "teisės aktas" – tai kiekviena Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede išvardyta direktyva ir reglamentas; tačiau to reglamento III priedo 6, 7, 8 ir 8a punktuose išvardytos direktyvos ir reglamentai sudaro vieną atskirą teisės aktą;

33) "standartas" – tai valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV priedą ir 5 straipsnį apibrėžti standartai;

34) "reikalavimas" – kai šis terminas vartojamas kompleksinio susiejimo kontekste, jis reiškia kiekvieną teisės aktų nustatytą valdymo reikalavimą, minimą konkrečiame teisės akte bet kuriame iš straipsnių, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede, besiskiriantį savo esme nuo kitų to paties teisės akto nustatytų reikalavimų;

35) "neatitikimas" – tai bet koks reikalavimų ar standartų neatitikimas; šio reglamento 4 straipsnyje išdėstytų įpareigojimų nevykdymas irgi laikomas neatitikimu;

36) "specializuotos įstaigos" – tai nacionalinės kompetentingos institucijos, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 25 straipsnio 2 dalies pirmąja pastraipa, atsakingos už teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų bei geros žemės ūkio ir aplinkosauginė būklės atitikimo užtikrinimą;

37) "nustatytas individualus referencinis kiekis" – tai individualus referencinis kiekis, kurį ūkininkas turi teisę gauti.

3 straipsnis

Žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymas valstybės narės lygiu

1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje numatytų išimčių, valstybės narės pagal straipsnio pirmąją dalį užtikrina, kad būtų išlaikomas žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, santykinis dydis palyginti su bendru žemės ūkio paskirties plotu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio a punkte. Šis įpareigojimas taikomas nacionaliniu ir regioniniu lygiu.

Tačiau tais atvejais, kai išlaikomas pagal straipsnio 4 dalies a punktą nustatytas žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, kiekis absoliutine išraiška, laikoma, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytas įpareigojimas yra vykdomas.

2. Taikydamos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, valstybės narės užtikrina, kad straipsnio pirmoje dalyje nurodytas santykinis dydis nesumažėtų žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, nenaudai daugiau kaip 10 % skaičiuojant nuo 2003 m. nustatyto referencinio santykinio dydžio.

3. Straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis nustatomas kiekvienais metais, remiantis ūkininkų deklaruotais už tuos metus plotais.

4. Straipsnio 2 dalyje nurodytas 2003 m. referencinis santykinis dydis nustatomas taip:

a) žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, yra 2003 m. ūkininkų deklaruota žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, prie jos pridėjus 2005 m. pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį deklaruotą žemę, kurioje yra daugiametė ganykla, ir kuri 2003 m. tegalėjo būti deklaruota tiktai kaip pieva, jei ūkininkas negali įrodyti, kad 2003 m. toje žemėje nebuvo daugiametės ganyklos.

2005 m. deklaruoti kaip žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, ir kurie 2003 m. atitiko išmokų už lauko kultūrų plotus reikalavimus pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 dėl tam tikrų lauko kultūrų augintojų paramos sistemos sukūrimo [12] 1 straipsnio 3 dalį, plotai yra diskontuojami.

Žemė, kurioje 2003 m. buvo daugiametė ganykla ir kuri nuo 2003 m. buvo apželdinta mišku ar bus apželdinta mišku pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, yra diskontuojama;

b) bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas yra 2005 m. bendras ūkininkų deklaruotas žemės ūkio paskirties žemės plotas.

4 straipsnis

Žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, išlaikymas individualiu lygiu

1. Jei nustatoma, kad šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas santykinis dydis konkrečioje valstybėje narėje mažėja, toji valstybė narė nacionaliniu arba regioniniu lygiu įpareigoja ūkininkus, kurie teikia pagalbos paraiškas pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, nepertvarkyti žemės, kurioje yra daugiametė ganykla, į kitos paskirties žemę be išankstinio leidimo.

2. Jei paaiškėja, kad neįmanoma užtikrinti šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo įvykdymo, valstybė narė ne tik imasi straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, bet taip pat nacionaliniu arba regioniniu lygiu nustato įpareigojimą ūkininkams, kurie teikia pagalbos paraiškas pagal bet kurią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą tiesioginių išmokų schemą, vėl pertvarkyti žemę taip, kad joje būtų daugiametė ganykla, jei ūkininkai savo dispozicijoje turi žemės, kuri iš žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę.

Šis įpareigojimas 2005 m. galioja žemės, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, atžvilgiu nuo datos, nustatytos pateikti pagalbos paraiškas už plotą už 2003 m. 2006 m. šis įpareigojimas galioja žemės, pertvarkytos į kitos paskirties žemę, atžvilgiu nuo dvylikos mėnesių laikotarpio pradžios, skaičiuojamo nuo paskutinės konkrečios valstybės narės pagal 11 straipsnį nustatytos paraiškos padavimo dienos.

Tokiu atveju ūkininkai gali tam tikrą to ploto procentinę dalį vėl pertvarkyti į žemę, kurioje būtų daugiametė ganykla, arba kitą tokio paties dydžio plotą paskirti daugiametei ganyklai. Ta procentinė dalis apskaičiuojama remiantis ūkininko turėtos daugiametės ganyklos ploto dydžiu ir pusiausvyrai atstatyti reikalingu ploto dydžiu.

Tačiau, jei žemė buvo pertvarkyta į kitos paskirties žemę prieš ją perleidžiant, šis įpareigojimas taikomas tiktai tuomet, jei perleidimas įvyko įsigaliojus šiam reglamentui.

Nukrypstant nuo 2 straipsnio 2 punkto, vėl pertvarkyti į daugiametę ganyklą ar daugiametei ganyklai naujai paskirti žemės plotai laikomi "daugiamete ganykla" nuo pirmos ploto pertvarkymo vėl į daugiametę ganyklą ar ploto paskyrimo daugiametei ganyklai dienos.

3. Tačiau straipsnio 1 ir 2 dalyse ūkininkams nustatytas įpareigojimas netaikomas, jei ūkininkai žemės plotą pertvarkė į daugiametę ganyklą pagal atitinkamas programas, laikydamiesi 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2078/92 dėl suderinamų su aplinkos apsaugos reikalavimais ir kaimo išlaikymu žemės ūkio gamybos metodų [13] ir 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus [14] bei 1994 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1017/1994 dėl žemės, šiuo metu apsėtos lauko kultūromis, pertvarkymo į ekstensyviąją gyvulininkystę Portugalijoje [15].

II DALIS INTEGRUOTA ADMINISTRAVIMO IR KONTROLĖS SISTEMA

I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROJI DALIS

5 straipsnis

Ūkininkų tapatybės nustatymas

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 3 dalies, to reglamento 18 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta bendra kiekvieno ūkininko tapatybę registruojančia sistema yra užtikrinama unikali visų to paties ūkininko paduotų pagalbos paraiškų identifikacija.

6 straipsnis

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimas

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 20 straipsnyje nurodyta žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema veikia referencinio sklypo, kaip, pvz., kadastrinio sklypo arba gamybos vieneto lygiu, kas užtikrina unikalų kiekvieno referencinio sklypo identifikavimą.

Be to, valstybės narės užtikrina patikimą žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą ir ypač reikalauja bendroje paraiškoje nurodyti išsamius duomenis ar kartu su ja pateikti kompetentingos institucijos nurodytus dokumentus, kuriais remiantis galima nustatyti žemės ūkio paskirties sklypų vietovę ir juos išmatuoti. GIS veikia nacionalinių geodetinių sistemų pagrindu.

2. Valstybės narės užtikrina, kad mažiausiai 75 % referencinių sklypų atžvilgiu yra paduotos pagalbos paraiškos ir mažiausiai 90 % ploto atitinka numatytus dalyvavimui bendrosios išmokos schemoje kriterijus. Įvertinimas atliekamas kasmet, naudojant tinkamus statistinius metodus.

3. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 4 skyriuje numatytai išmokai už riešutų plotą, valstybės narės, kurioms to reglamento 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas nacionalinis garantuojamas plotas didesnis negu 1500 hektarų, nuo 2006 m. sausio 1 d. įveda papildomą GIS informacijos lygmenį, susijusį su medžių viename sklype skaičiumi, jų rūšimi, išsidėstymu sklype ir ploto, kurį užima vaismedžių sodas, skaičiavimą.

7 straipsnis

Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 21 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema yra elektroninis registras valstybės narės lygiu ir visų pirma užtikrina veiksmingą šio reglamento 24 straipsnyje numatytų kryžminių patikrinimų atžvilgiu teisių į išmokas sietį, o ypač šių jos elementų:

a) turėtojas;

b) vertė;

c) steigimo data;

d) paskutinio aktyvinimo data;

e) kilmė, visų pirma priskyrimo požiūriu, ar tai originalus ar nacionalinis rezervas, pirkimas, nuoma, paveldėjimas;

f) teisės rūšis, visų pirma teisės į atidėtą žemę, teisės į išmokas, kurioms keliami specialūs reikalavimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 48 straipsnį ir teisės su leidimu pagal to reglamento 60 straipsnį;

g) kai taikoma, regioniniai apribojimai.

2. Valstybės narės, kuriose yra daugiau negu viena mokėjimo agentūra, gali nuspręsti naudotis elektroniniu registru mokėjimo agentūros lygiu. Tokiu atveju valstybė narė užtikrina, kad skirtingi registrai būtų suderinami vienas su kitu.

8 straipsnis

Bendrieji principai dėl žemės ūkio paskirties sklypų

1. Pagalbos už plotą schemų atžvilgiu sklypas, kuriame yra medžių, laikomas žemės ūkio paskirties sklypu, jei Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 51 straipsnyje nurodytos žemės ūkio veiklos rūšys arba, kai taikoma, numatoma žemės ūkio gamyba jame gali būti vykdoma panašiai kaip ir to paties ploto sklypuose, kuriuose medžių nėra.

2. Pašarų plotų atžvilgiu:

a) jei pašarų plotas naudojamas kaip bendra žemė, kompetentingos institucijos proporcingai ūkininko naudojamai ploto daliai arba kuria naudotis jis turi teisę sąlygiškai paskirsto pašarų plotą individualiems ūkininkams;

b) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 straipsnyje numatyta, kad pašarų plotas gyvulių auginimui turi būti naudojamas mažiausiai septynis mėnesius, pradedant juos skaičiuoti nuo valstybės narės laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. nustatytos datos;

c) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 straipsnyje numatyta, kad jei pašarų plotas yra valstybėje narėje, kuri nėra pagrindinė ūkininko veiklos vykdymo vieta, ūkininko prašymu šis plotas laikomas to ūkininko ūkio dalimi, jei jis yra artimiausioje ūkio kaimynystėje ir jei didžioji ūkininko naudojamos visos žemės ūkio paskirties žemės dalis yra valstybėje narėje, kuri yra pagrindinė jo veiklos vykdymo vieta.

9 straipsnis

Kompleksiniam paramos susiejimui taikoma kontrolės sistema

Valstybės narės įdiegia sistemą, užtikrinančią veiksmingą kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų laikymąsi. Ši sistema pagal šio reglamento III antraštinės dalies III skyrių visų pirma nustato:

a) kaip specializuotoms kontrolės įstaigoms ir (arba), kai taikoma, per koordinuojančią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą instituciją perduoti reikalingą informaciją apie ūkininkus, kurie kreipiasi į mokėjimo agentūrą dėl tiesioginių išmokų, tais atvejais, kai kompetentinga kontrolės institucija nėra mokėjimo agentūra;

b) kontrolinių mėginių atrinkimui taikytinus metodus;

c) atliekamų patikrinimų pobūdžio ir masto nuorodas;

d) kontrolės ataskaitas, kuriose visų pirma nurodomi aptikti neatitikimai bei įvertinamas nustatyto reikalavimų nesilaikymo sunkumas, mastas, pastovumas ir pasikartojimas;

e) kaip iš specializuotų kontrolės įstaigų perduoti kontrolės atskaitas mokėjimo agentūrai arba Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnio 3 dalyje nurodytai koordinuojančiai institucijai arba abiem, kai kompetentinga kontrolės institucija nėra mokėjimo agentūra;

f) mokėjimo agentūros naudojamą sumažinimo ir neskyrimo sistemos taikymo tvarką.

Be to, valstybės narės gali numatyti tvarką, pagal kurią ūkininkas nurodo mokėjimo agentūrai elementus, reikalingus nustatyti jam taikomus reikalavimus ir standartus.

10 straipsnis

Išmokėjimas

1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 28 straipsnio 2 dalimi numatyto laikotarpio ar nepažeidžiant taisyklių, reglamentuojančių avansinių sumų mokėjimą pagal to straipsnio 3 dalį, į šio reglamento taikymo sritį patenkančios mokėtinos tiesioginės išmokos neišmokamos, kol vadovaudamosi šiuo reglamentu valstybės narės neatliko iki galo reikalavimų atitikimo kriterijų patikrinimų.

2. Jei šio reglamento III antraštinės dalies III skyriuje nurodytų kompleksinio paramos susiejimo patikrinimų neįmanoma užbaigti iki išmokėjimo laikotarpio, bet kokios neteisėtai išmokėtos sumos sugrąžinamos, vadovaujantis šio reglamento 73 straipsniu.

II ANTRAŠTINĖ DALIS PAGALBOS PARAIŠKOS

I SKYRIUS BENDROJI PARAIŠKA

11 straipsnis

Bendrosios paraiškos pateikimo data

1. Besikreipiantis dėl pagalbos pagal bet kurią pagalbos už plotą schemą ūkininkas per metus gali pateikti tiktai vieną paraišką.

Ūkininkas, kuris nesikreipia dėl pagalbos skyrimo pagal pagalbos už plotą schemą, bet kreipiasi dėl pagalbos pagal kitokią Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytą pagalbos schemą, paduoda bendrosios paraiškos formą, jei savo dispozicijoje turi žemės ūkio paskirties plotų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio a punkte, bendrosios paraiškos formoje šiuos plotus išvardydamas pagal 14 straipsnį. Tačiau valstybės narės gali atleisti ūkininkus nuo šio įpareigojimo, jei atitinkama informacija kompetentingoms institucijoms yra žinoma iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruota sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnį.

2. Bendroji paraiška paduodama iki valstybės narės nustatomos datos, bet ne vėliau kaip gegužės 15 d. Tačiau Suomija ir Švedija gali nustatyti vėlesnę datą, bet ne vėliau kaip birželio 15 d.

Tam tikrose zonose, kur dėl išimtinių klimato sąlygų neįmanoma laikytis įprastų datų, Reglamento (EB) Nr. 1782/2003144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas datas gali būti leista atidėti.

Nustatydamos tokią datą, valstybės narės atsižvelgia į laikotarpį, reikalingą visiems atitinkamiems duomenims surinkti tam, kad būtų užtikrinama tinkama administracinė ir finansinė pagalbos vadyba ir sudaromas efektyvių kontrolių tvarkaraštis, visų pirma atsižvelgdamos į pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalį nustatomą datą.

3. Jei už to paties ūkininko dalyvavimo pagalbos schemose, kurioms pateikiama bendroji paraiška, vadybą atsako daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybė narė imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad šiame straipsnyje reikalaujama informacija būtų prieinama visoms susijusioms mokėjimo agentūroms.

12 straipsnis

Bendrosios paraiškos turinys

1. Bendrojoje paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, visų pirma:

a) ūkininko tapatybė;

b) atitinkama pagalbos schema ar schemos;

c) pagal 7 straipsnyje nurodytą teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemą nustatomos teisės į išmokas, skiriamas pagal bendrosios išmokos schemą, atskirai nurodant teises į išmokas už atidėtą žemę ar kitokias;

d) detalės, leidžiančios nustatyti visų ūkyje turimų žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimą, jų plotą nurodant hektarais dviejų ženklų po kablelio tikslumu, jų vietą ir, kai taikoma, jų panaudojimą, taip pat nurodoma, ar žemės ūkio paskirties sklypas yra drėkinamas;

e) ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo konkrečiose pagalbos schemose reikalavimais.

2. Siekiant nustatyti straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas teises į išmokas, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalį ūkininkams išplatintose iš anksto atspausdintose formose išvardijamos galimos teisės į išmokas, vadovaujantis 7 straipsnyje numatyta teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema, išskiriant atskirai teises į išmokas už atidėtą žemę ar kitas.

Pateikdamas paraiškos formą, ūkininkas ištaiso iš anksto atspausdintą formą, jei pasikeitė kokie nors duomenys, ypač susiję su pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnį įvykusiais teisių į išmokas perleidimais.

Patvirtinančius teises į išmokas už atidėtą žemę ir kitas teises plotus ūkininkai deklaruoja atskirai. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 54 straipsnio 6 dalį, teisių į išmokas už atidėtą žemę prašoma anksčiau nei visų kitų teisių. Vadinasi, ūkininkas deklaruoja atitinkantį teisių į išmokas skaičių atidėtos žemės plotą, jei savo dispozicijoje turi pakankamą pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės kiekį. Jei pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės yra mažiau negu teisių į išmokas, ūkininkas gali prašyti tokio teisių už atidėtą žemę skaičiaus, kuris atitinka jo turimo ploto kiekį.

3. Siekiant identifikuoti straipsnio 1 dalies d punkte nurodytus žemės ūkio paskirties sklypus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 22 straipsnio 2 dalies nuostatas ūkininkams išplatintose iš anksto atspausdintose formose nurodomas didžiausias pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančios žemės plotas už referencinį sklypą pagal bendrosios išmokos schemą. Be to, vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis, ūkininkui pateiktoje grafinėje medžiagoje nurodomos referencinių sklypų ribos bei unikali jų identifikacija, o ūkininkas nurodo kiekvieno žemės ūkio paskirties sklypo vietą. Pateikdamas paraiškos formą, ūkininkas ištaiso iš anksto atspausdintą formą, jei pasikeitė kokie nors duomenys.

13 straipsnis

Specifiniai su bendrąja paraiška susiję reikalavimai

1. Jei pagalbos paraiškoje išmokai už lauko kultūrų plotus gauti, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyriumi, yra deklaruojamas pluoštinių linų ir kanapių auginimas, laikantis to reglamento 106 straipsnio, pateikiamos oficialia etikete remiantis Tarybos direktyva 2002/57/EB [16] visų pirma jos 12 straipsniu paženklintos sėklos pakuotės arba, pluoštinių linų auginimo atveju – kiti valstybės narės ekvivalentiškais pripažinti dokumentai, įskaitant tos direktyvos 19 straipsnyje numatytus sertifikavimo dokumentus.

Jei sėjama pasibaigus bendrosios paraiškos padavimo galutiniam terminui, tokios etiketės ar dokumentai pateikiami vėliausiai iki birželio 30 dienos.

Jei pluoštinių kanapių sėklos etiketes taip pat reikia pateikti kitoms nacionalinėms institucijoms, valstybės narės gali numatyti, kad tos etiketės po to būtų gražinamos ūkininkui.

Pluoštinių kanapių atveju pateikiama visa informacija, reikalinga užsėtų kanapėmis sklypų identifikavimui nustatyti, nurodant visas pasėtų kanapių veisles.

Šiuo atveju bei tokiu atveju, kai ūkininkas ketina auginti kanapes pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio nuostatas, paduodant bendrąją paraišką:

a) kartu pateikiama sutarties arba įsipareigojimo, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 ir 106 straipsniuose, kopija, išskyrus atvejus, jei valstybė narė yra numačiusi galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos;

b) to reglamento 52 straipsnyje nurodytu atveju taip pat nurodomas sunaudotos sėklos kiekis (kg/ha);

c) pateikiamos oficialios ant sėklos pakuotės naudojamos etiketės, remiantis Direktyva 2002/57/EB, ypač jos 12 straipsniu; tačiau, jei sėjos laikas vėlesnis negu bendrosios paraiškos padavimo galutinis terminas, etiketės pristatomos vėliausiai iki birželio 30 dienos; jei etiketes dar reikia pateikti kitoms nacionalinėms institucijoms, valstybės narės gali numatyti, kad tos etiketės iš šiame punkte minėtų nacionalinių institucijų vėliau būtų gražinamos ūkininkui.

2. Jei atidėta žemė naudojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 55 straipsnio b punktą arba to reglamento 107 straipsnio 3 dalies pirmąją įtrauką, bendrojoje paraiškoje turi būti pateikti pagal taikomas sektoriaus taisykles reikalaujami įrodymai.

3. Pateikiant pagalbos paraiškas konkrečiai priemokai už kietųjų kviečių kokybę, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 1 skyriuje ir priedui už kietuosius kviečius bei specialiai to reglamento 105 straipsnyje numatytai pagalbai gauti, bendrojoje paraiškoje, laikantis valstybės narės nustatytų taisyklių, turi būti pateikti įrodymai, jog buvo panaudotas mažiausias sertifikuotos kietųjų kviečių sėklos kiekis.

4. Pateikiant pagalbos paraiškas konkrečiai išmokai už ryžių pasėlius, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 3 skyriuje, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodoma pasėtų ryžių veislė ir atitinkamų sklypų identifikavimas.

5. Pateikiant pagalbos paraiškas išmokai už riešutų plotą, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 4 skyriuje, bendrojoje paraiškoje turi būti nurodomas medžių skaičius, jų išsidėstymas sklype ir rūšis.

6. Pateikiant pagalbos paraiškas pagalbai už energetiniais augalais apsėtus plotus gauti, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 5 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama pareiškėjo su pirmuoju perdirbėju pagal Reglamento (EB) Nr. 2237/2003 35 straipsnį sudarytos sutarties kopija.

7. Pateikiant paraiškas pagalbai už krakmolo gamybai skirtas bulves, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 6 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama auginimo sutarties kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos.

8. Pateikiant paraiškas pagalbai už sėklą gauti, numatytai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje, su bendrąja paraiška turi būti pateikiama:

a) auginimo sutarties arba auginimo deklaracijos kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą kopiją pristatyti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos;

b) nuoroda į kiekviename sklype pasodintos sėklos rūšis;

c) nuoroda į pagamintos sertifikuotos sėklos kiekį, nurodant jį po 50 kg iki vieno skaičiaus po kablelio; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki po derliaus nuėmimo einančių metų birželio 15 dienos;

d) nurodyto sėklos kieko oficialų sertifikavimą patvirtinančių dokumentų kopija; tačiau valstybė narė gali numatyti galimybę tą informaciją pateikti vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki po derliaus nuėmimo einančių metų gegužės 31 dienos.

14 straipsnis

Bendrosios su bendrąja paraiška ir deklaracijomis susijusios taisyklės, reglamentuojančios tam tikrus ploto naudojimo atvejus

1. Plotų naudojimo atvejai, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnio 2 dalyje ir 51 straipsnyje bei išvardyti to reglamento V priede, taip pat pluoštinių linų auginimui naudojami plotai, jei tų plotų nereikia deklaruoti pagal šio reglamento 13 straipsnį, bendrosios paraiškos formoje deklaruojami skiltyje su atskiru antraštiniu pavadinimu.

Plotų naudojimo atvejai, nepatenkantys į Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse numatytas pagalbos schemas bei nesantys tarp išvardytų to reglamento V priede, deklaruojami vienoje ar keliose skiltyse su antraštiniu pavadinimu "kiti naudojimo atvejai".

Valstybės narės gali priimti nuostatą, kad pirmoji ir antroji pastraipos nebūtų taikomos, jei tose pastraipose minima informacija kompetentingoms institucijoms yra žinoma iš kitų administravimo ir kontrolės sistemų, garantuojančių suderinamumą su integruota sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 26 straipsnį.

2. Pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais valstybės narės gali nukrypti nuo 12 ir 13 straipsnių nuostatų, jei paskutinę bendrosios paraiškos padavimo dieną teisės į išmokas dar nėra galutinai nustatytos.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad visas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinę dalį pagalbos paraiškas apima bendroji paraiška. Tokiu atveju šios antraštinės dalies II ir III skyriai konkrečių pagalbos pagal tas schemas taikymui nustatytų reikalavimų atžvilgiu taikomi mutatis mutandis.

4. Kiekviena valstybė narė nustato mažiausią žemės ūkio paskirties plotų, kuriems galima pateikti paraiškas, dydį. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti 0,3 ha.

15 straipsnis

Bendrosios paraiškos pakeitimai

1. Pasibaigus bendrosios paraiškos pateikimo terminui, kai kuriais konkrečiais atvejais individualūs žemės ūkio paskirties sklypai, siejami su atitinkamomis teisėmis į išmokas ir dar nedeklaruoti bendrosios paraiškos formoje, kreipiantis dėl dalyvavimo pagalbos už plotą schemose, gali būti įrašomi į bendrąją paraišką, jei atitinka atitinkamų pagalbos schemų reikalavimus.

Tomis pačiomis sąlygomis pakeitimai dėl naudojimo ar pagalbos schemos gali būti daromi bendrojoje paraiškoje jau deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų atžvilgiu.

Jei pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodyti pakeitimai turi įtakos kokiems nors pateiktiniems patvirtinamiesiems dokumentams ar sutartims, susijusius pakeitimus leidžiama daryti ir tuose dokumentuose ar sutartyse.

2. Nepažeidžiant pagal 11 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą Suomijos ir Švedijos nustatytų bendrosios paraiškos padavimo datų, iki gegužės 31 dienos apie pagal šio straipsnio 1 dalį padarytus pakeitimus raštu pranešama kompetentingai institucijai, o Suomijos ir Švedijos kompetentingoms institucijoms – ne vėliau kaip iki atitinkamų kalendorinių metų birželio 15 dienos.

3. Jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie bendrojoje paraiškoje nustatytus neatitikimus arba pranešusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir, jei patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti neatitikimai, daryti žemės ūkio paskirties sklypų, kuriuose buvo nustatyti neatitikimai, pakeitimus pagal straipsnio 1 dalį neleidžiama.

II SKYRIUS PAGALBOS GYVULININKYSTEI PARAIŠKA

16 straipsnis

Reikalavimai, susiję su pagalbos gyvulininkystei paraiška

1. Pagalbos gyvulininkystei paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyti reikalinga informacija, visų pirma:

a) ūkininko tapatybė;

b) nuoroda į bendrąją paraišką, jei ji jau pateikta;

c) kiekvienos rūšies gyvulių, dėl kurių paduoda kokios nors pagalbos paraiška, skaičius, o jei paduota pagalbos gyvulininkystei paraiška – gyvulių identifikacijos kodai;

d) kai taikoma, ūkininko įsipareigojimas išlaikymo laikotarpiu laikyti savo ūkyje c punkte nurodytus gyvulius ir informacija apie vietovę ar vietoves, kuriose bus laikomi gyvuliai, bei konkretus laikotarpis ar laikotarpiai;

e) kai taikoma, individualus limitas arba individuali viršutinė riba konkrečių gyvulių atžvilgiu;

f) kai taikoma, kovo 31 d. individualus referencinis pieno kiekis ūkininkui arba, konkrečiai valstybei narei nusprendus pasinaudoti Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 44a straipsnyje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, susijusių kalendorinių metų balandžio 1 d.; jei paraiškos padavimo dieną šis kiekis nežinomas; vos tik tampa žinomas, pačia pirma proga jis pranešamas kompetentingai institucijai;

g) ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo konkrečioje pagalbos schemoje reikalavimais.

Jei išlaikymo laikotarpiu gyvulys patenka į kitą vietovę, ūkininkas apie tai iš anksto raštu praneša kompetentingai institucijai.

2. Valstybės narės kiekvienam gyvulių laikytojui užtikrina teisę be jokių suvaržymų per protingą laikotarpį ir be jokio nepamatuoto delsimo gauti iš kompetentingos institucijos informaciją, kuri susijusi su duomenimis apie jį ir jo gyvulius, laikomą kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje. Paduodamas pagalbos paraišką, ūkininkas patvirtina, kad tie duomenys yra teisingai ir išsamūs arba neteisingus duomenis ištaiso ar įrašo trūkstamus duomenis.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad kai kurios straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nereikia įtraukti į pagalbos paraišką, jei kompetentingai institucijai ji jau buvo pranešta.

Valstybės narės gali nustatyti procedūras, kurių laikantis gali būti naudojami pagalbos prašymams reikalingi kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje laikomi duomenys, jei kompiuterinė galvijų duomenų bazė gali užtikrinti tinkamai pagalbos schemų vadybai reikalingą patikimumo ir įgyvendinimo lygį. Tokias procedūras gali sudaryti sistema, pagal kurią ūkininkas gali kreiptis pagalbos visų valstybės narės nustatomą datą atitinkančių pagalbos skyrimo reikalavimus, remiantis kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje turimais duomenimis, gyvulių atžvilgiu. Tokiu atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

a) laikantis konkrečiai pagalbos schemai taikomų nuostatų, atitinkamo išlaikymo laikotarpio pradžia ir pabaiga yra aiškiai apibrėžiamos ir šie laikotarpiai ūkininkui yra žinomi;

b) ūkininkui žinoma, kad galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje nustačius neteisingą bet kurio gyvulio identifikavimą ar registraciją, toks gyvulys laikomas neatitinkančiu 59 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Priemokų už karves žindenes atžvilgiu, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003125 straipsniu, galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje nustatyti neatitikimai paskirstomi proporcingai tarp reikalingų priemokai gauti gyvulių skaičiaus ir reikalingų pieno ar pieno produktų tiekimui pagal to reglamento 125 straipsnio 2 dalies b punktą gyvulių skaičiaus. Tačiau pirmiausia tokie neatitikimai paskirstomi gyvulių, nebūtinų laikyti pagal individualų limitą ar viršutines ribas, nurodytas 125 straipsnio 2 dalies b punkte ir 126 straipsnyje, skaičiui.

4. Valstybės narės gali nustatyti, kad kai kuri straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti perduodama per jos paskirtą įstaigą ar įstaigas. Tačiau ūkininkas išlieka atsakingas už perduodamus duomenis.

III SKYRIUS PAGALBOS PARAIŠKA PRIEMOKAI UŽ PIENĄ IR PAPILDOMOMS IŠMOKOMS GAUTI

17 straipsnis

Reikalavimai, susiję su pagalbos paraiška priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti

Kiekvieno pieno gamintojo, besikreipiančio dėl priemokos už pieną ir papildomų išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 7 skyrių skyrimo, pagalbos paraiškoje nurodoma visa pagalbos skyrimo reikalavimų atitikimui nustatyta reikalinga informacija, visų pirma:

a) ūkininko tapatybė;

b) ūkininko pareiškimas, kad jis yra susipažinęs su dalyvavimo pagalbos schemoje reikalavimais.

Pagalbos paraiška paduodama iki valstybės narės nustatomos datos, bet ne vėliau kaip gegužės 15 d., o Suomija ir Švedija – ne vėliau kaip birželio 15 d.

IV SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis

Procedūrų supaprastinimas

1. Nepažeidžiant konkrečių šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų, valstybės narės gali leisti arba reikalauti, kad bendravimas tarp ūkininko ir institucijų bei atvirkščiai, susijęs su šiuo reglamentu, būtų vykdomas elektroniniu būdu. Tokiu atveju imamasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visų pirma:

a) ūkininko tapatybė yra vienareikšmiškai nustatyta;

b) ūkininkas atitinka visus konkrečiai pagalbos schemai taikomus atitikimo reikalavimus;

c) konkrečios pagalbos schemos vadybos atžvilgiu perduodami duomenys yra patikimi; jei naudojamasi kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje turimais duomenimis, duomenų bazė turi užtikrinti tinkamai pagalbos schemų vadybai reikalingą patikimumo ir įgyvendinimo lygį;

d) jei kartu su paraiška pateikiami dokumentai negali būti perduodami elektroniniu būdu, tokie dokumentai kompetentingoms institucijoms pristatomi, laikantis to paties termino, kaip ir pateikiant duomenis ne elektroninio ryšio priemonėmis;

e) tarp naudojančių neelektronines ryšio priemones ir pasirinkusių naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis paraiškai paduoti ūkininkų nėra jokios diskriminacijos.

2. Tais atvejais, kai atitinkamus duomenis kompetentingos institucijos jau turi ir ypač tais atvejais, kai nuo paskutinio pagalbos paraiškos pagal atitinkamą pagalbos schemą pateikimo padėtis nėra pasikeitusi, valstybės narės, laikydamosi straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų reikalavimų, gali numatyti supaprastintas pagalbos paraiškų pateikimo procedūras.

19 straipsnis

Akivaizdžių klaidų taisymas

Nepažeidžiant 11–18 straipsnių nuostatų, pateikus pagalbos paraišką, ją galima bet kada pataisyti, jei kompetentinga institucija joje randa akivaizdžių klaidų.

20 straipsnis

Nuo pagalbos paraiškų, patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ir deklaracijų paskutinės pateikimo dienos leidžianti nukrypti nuostata

Nukrypstant nuo Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 [17] 5 straipsnio 1 dalies, tais atvejais, kai paskutinė pagalbos paraiškų ar patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ar deklaracijų pateikimo diena yra valstybinė šventė, šeštadienis ar sekmadienis, po jų einanti pirmoji darbo diena laikoma paskutine pateikimo diena.

21 straipsnis

Pavėluotas pateikimas

1. Išskyrus 72 straipsnyje nurodytus force majeure atvejus ir išimtines aplinkybes, pagal šio reglamento nuostatas pagalbos paraiškas pateikus vėliau nustatyto termino, suma, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę, jei pagalbos paraiška būtų pateikta laikantis nustatytų terminų, mažinama 1 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Nepažeidžiant jokių ypatingų priemonių, kurių valstybės narės imtųsi dėl to, kad patvirtinamieji dokumentai būtų pateikiami nustatytu laiku tam, kad būtų galima sudaryti reikiamos kontrolės tvarkaraščius ir ją atlikti, pirmoji pastraipa taip pat galioja dokumentams, sutartims ar deklaracijoms pateikiamiems kompetentingoms institucijoms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei tokie dokumentai, sutartys ar deklaracijos yra sudedamoji atitinkamos pagalbos reikalavimų atitikimo dalis. Tokiu atveju sumažinimas taikomas sumai mokomai už atitinkamą pagalbą.

Jei pateikti kokių nors iš minėtų dokumentų vėluojama daugiau negu 25 kalendorines dienas, paraiška nepriimama.

2. Jei pakeitimai bendrojoje paraiškoje pateikiami po paskutinės dienos, kaip numatyta 15 straipsnio 2 dalyje, sumos susijusios su faktiniu atitinkamų žemės ūkio paskirties sklypų naudojimu mažinamos 1 % už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

Pateikti bendrojoje paraiškoje padarytus pakeitimus leidžiama vėliausiai paskutinę pavėluoto bendrosios paraiškos pateikimo dieną, kaip nurodyta straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje. Tačiau jei ta data yra ankstesnė arba ta pati kaip vėliausia 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta diena, bendrosios paraiškos pakeitimai nepriimami, juos pateikiant vėliau negu numatyta 14 straipsnio 2 dalyje.

3. Pavėluotai pateikus bendrąją paraišką dėl pagalbos už pašarų plotą, be kitų už pavėluotai pateiktas pagalbos paraiškas numatytų sumažinimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 ir 132 straipsniuose, taikomas papildomas sumažinimas.

22 straipsnis

Pagalbos paraiškų atsiėmimas

1. Visą ar dalį pagalbos paraiškos galima bet kuriuo metu rašytinai atsiimti.

Jei valstybė narė pasinaudoja 16 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti, kad kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktas pranešimas apie gyvulio pasitraukimą iš ūkio gali būti laikomas rašytinu pranešimu.

Tačiau, jei kompetentinga institucija jau yra informavusi ūkininką apie pagalbos paraiškoje rastus neatitikimus arba, jei kompetentinga institucija yra pranešusi ūkininkui apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir kai patikrinimo vietoje metu atskleidžiami neatitikimai, tos paraiškos dalies kurioje rasti neatitikimai, atsiimti neleidžiama.

2. Paraiškos atsiėmimo pagal straipsnio 1 dalį atveju, pareiškėjas atsiduria padėtyje, kurioje buvo iki pagalbos paraiškos ar tam tikros jos dalies padavimo momento.

III ANTRAŠTINĖ DALIS KONTROLĖS

I SKYRIUS BENDROSIOS TAISYKLĖS

23 straipsnis

Bendrieji principai

1. Šiame reglamente numatyti administraciniai patikrinimai ir patikrinimai vietoje atliekami taip, kad būtų užtikrinama veiksminga atitikimo reikalavimams, kuriuos atitikus skiriama pagalba, ir kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų ir standartų atitikimo patikra.

2. Ūkininkui ar jo atstovui neleidus atlikti patikrinimo vietoje, pagalbos paraiškos atmetamos.

II SKYRIUS PAGALBOS SKYRIMO REIKALAVIMŲ ATITIKIMO KONTROLĖ

I skirsnis Administraciniai patikrinimai

24 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 23 straipsnyje nurodytais administraciniais patikrinimais įmanoma nustatyti toliau išvardytus pažeidimus, visų pirma automatiškai aptikti pažeidimus, naudojantis kompiuterinėmis priemonėmis, įskaitant kryžminius patikrinimus:

a) deklaruotų teisių į išmokas ir atitinkamai deklaruotų sklypų neatitikimus, kad būtų išvengta neteisėto daugkartinio tokios pat pagalbos skyrimo tais pačiais kalendoriniais ar prekybos metais ir išvengta neleistino pagal pagalbos už plotą schemas, išvardytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I ir V prieduose, skiriamos pagalbos susikaupimo;

b) teisių į išmokas neatitikimus, siekiant patvirtinti pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikimą;

c) neatitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruotų žemės ūkio paskirties sklypų ir referencinių sklypų, užfiksuotų žemės ūkio paskirties sklypų identifikacinėje sistemoje, patikrinant, ar tie plotai apskritai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus;

d) neatitikimą tarp teisių į išmokas ir ploto, siekiant patikrinti, ar teisių į išmokas skaičių atitinka toks pat skaičius hektarų, atitinkančių pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus, kaip apibrėžta atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalyje ir 54 straipsnio 2 dalyje;

e) kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje patikrinti pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikimą ir išvengti neleistino daugkartinio tokios pat pagalbos skyrimo tais pačiais kalendoriniais metais;

f) tais atvejais, kai reikia pristatyti patvirtinamuosius dokumentus, sutartis ar, kai taikoma, auginimo deklaracijas, atitikimą tarp bendrojoje paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų ir patvirtinamųjų dokumentų, sutarčių ar, kur tinka, auginimo deklaracijų, siekiant patikrinti atitikimą pagalbos skyrimo už plotą reikalavimų kriterijams;

g) tarp bendrojoje paraiškoje deklaruojamų žemės ūkio paskirties sklypų ir plotų, kurie atitiko Direktyvų, nurodytų 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1674/72, nustatančio pagalbos skyrimo ir finansavimo bendrąsias taisykles [18], 1 straipsnio 1 dalyje reikalavimus ir kuriems paskirtas oficialus tikrinimas.

2. Kryžminių patikrinimų metu nustačius pažeidimų, jų atžvilgiu imamasi tolesnių atitinkamų administracinių veiksmų, o prireikus atliekamas patikrinimas vietoje.

II skirsnis Patikrinimai vietoje

I poskirsnis Bendrosios nuostatos

25 straipsnis

Bendrieji principai

1. Patikrinimai vietoje atliekami apie juos nepranešus. Tačiau jei nerizikuojama pakenkti kontrolės tikslui, apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje galima griežtai laikantis nustatyto minimalaus laikotarpio pranešti iš anksto. Tokie pranešimai, išskyrus tinkamai pateisinamus atvejus, negali būti daromi anksčiau kaip prieš 48 valandas.

2. Tam tikrais atvejais, šiame reglamente numatyti patikrinimai vietoje ir kiti Bendrijos taisyklių numatyti patikrinimai atliekami tuo pačiu metu.

26 straipsnis

Kontrolės dažnumas

1. Kiekvienais metais bendras atliekamų patikrinimų vietoje skaičius yra mažiausiai 5 % visų pateikusių bendrąsias paraiškas ūkininkų skaičiaus.

Laikantis trečiosios pastraipos nuostatų, toliau išvardytais atvejais valstybės narės planuoja papildomus kontrolinius mėginius mažiausiai:

a) 5 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos už krakmolo gamybai skirtas bulves paraiškas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 6 skyriuje, skaičiaus;

b) 5 % kiekvienos sėklos, už kurią prašoma pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsnį, rūšiai;

c) 50 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos prašymus išmokai už riešutų plotą gauti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 4 skyriuje, tais atvejais, jei valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe neįdiegti papildomo GIS informacijos lygmens.

2005 m. visos valstybės narės planuoja patikrinti 5 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos prašymus išmokai už riešutų plotą gauti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 4 skyriuje, jei papildomas GIS informacijos lygmuo dar neįdiegtas.

Jei pagal pirmąją pastraipą planuojami kontroliniai mėginiai imami iš jau padavusių pagalbos paraiškas pareiškėjų, nurodytų antrosios pastraipos a–c punktuose, tokie pareiškėjai gali būti užskaitomi į šiame straipsnyje nustatytos kontrolės normos skaičių.

2. Be to, kiekvienais metais bendras atliekamų patikrinimų vietoje skaičius apima mažiausiai:

a) minimalią 30 % arba 20 % kanapių auginimui deklaruotų plotų, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnyje, kontrolės normą.

Jei valstybė narė jau yra įdiegusi išankstinio tokių kultūrų auginimo patvirtinimo sistemą ir pranešusi Komisijai išsamias tokios sistemos taisykles bei su ta sistemas susijusius reikalavimus iki šio reglamento įsigaliojimo datos, Komisija nedelsiant yra informuojama apie tų išsamių taisyklių ar reikalavimų pakeitimus;

b) 5 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos prašymus pagal galvijienos išmokų schemas. Tačiau, jei kompiuterinės galvijų duomenų bazės patikimumo ir užtikrinimo lygis nėra pakankamas tinkamai konkrečių pagalbos schemų vadybai užtikrinti, tikrinamų ūkininkų skaičius didinamas iki 10 % Tie patikrinimai vietoje taip pat apima mažiausiai 5 % visų vienos konkrečios pagalbos schemoje dalyvaujančių gyvulių, dėl kurių paduotos pagalbos paraiškos;

c) 10 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos prašymus pagal priemokos už avis ir ožkas schemas, neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos paraiška pateikta kaip bendrosios paraiškos dalis ar atskirai;

d) 2 % visų pieno gamintojų, pateikusių paraiškas dėl priemokų už pieną ir (ar) papildomų išmokų.

3. Jei patikrinimų vietoje metu būtų nustatyta didelių kurios nors konkrečios pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų arba regiono ar regiono dalies neatitikimų, kompetentinga institucija atitinkamai padidina einamaisiais metais atliekamų patikrinimų vietoje skaičių bei atitinkamai padidina kitais metais tikrinamų vietoje ūkininkų procentinę dalį.

4. Tais atvejais, kai yra numatyta, kad konkrečių patikrinimo vietoje elementų patikra gali būti grindžiama mėginio tikrinimu, toks mėginys turi garantuoti patikimo ir reprezentatyvaus lygio kontrolę. Valstybės narės nustato ėminių atrankos kriterijus. Jei tokio mėginio patikrinimo metu nustatoma neatitikimų, mėginio ir jo taikymo sritis atitinkamai išplečiamos.

27 straipsnis

Kontrolinio mėginio atranka

1. Ūkininkus, kuriems taikytini patikrinimai vietoje, atrenka kompetentinga institucija, remdamasi rizikos analizės rezultatais ir pateiktos pagalbos paraiškos tipiškumo elementais. Kiekvienais metais įvertinamas ankstesnių metų rizikos analizės parametrų veiksmingumas.

Tipiškumo elementui numatyti valstybės narės atsitiktine tvarka atrenka mažiausiai nuo 20 iki 25 % ūkininkų, kuriems taikomi 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti patikrinimai vietoje.

2. Rizikos analizėje atsižvelgiama į:

a) atitinkamą pagalbos sumą;

b) žemės ūkio paskirties sklypų skaičių ir plotą arba gyvulių, kuriems prašoma skirti pagalbą skaičių;

c) įvykusius pasikeitimus palyginti su praeitų metų duomenimis;

d) paskutinių dvejų metų patikrinimų rezultatus;

e) neatitikimo Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 ir Reglamento (EB) Nr. 21/2004 nuostatoms atvejus;

f) ūkininkus, kurie turi teisę gauti priemoką, didesnę arba mažesnę už pagalbos skyrimui nustatytas aukščiausias ribas arba limitus;

g) gyvulių pakeitimus pagal šio reglamento 58 straipsnį;

h) atitikimą Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 49 straipsnio 2 dalies nuostatoms;

i) krakmolo gamybai numatytą bulvių kiekį, susijusį su plotu, deklaruotu 13 straipsnio 7 dalyje nurodyta auginimo sutartimi;

j) Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 9 skyriuje numatytos pagalbos už sėklą paraiškos atveju, atsižvelgiama į sertifikuotos sėklos dydį, susijusį su deklaruotu plotu;

k) kitus valstybių narių nustatytus veiksnius.

3. Kompetentinga institucija registruoja informaciją apie priežastis, nulėmusias kiekvieno ūkininko atrinkimą patikrinimui vietoje atlikti. Patikrinimą vietoje atliekančiam inspektoriui iki patikrinimo vietoje pradžios atitinkamai pranešama.

28 straipsnis

Kontrolės ataskaita

1. Po kiekvieno pagal šį skirsnį atliekamo patikrinimo rengiama kontrolės ataskaita, kuria pasinaudojant galima peržiūrėti atliktų patikrinimų duomenis. Visų pirma kontrolės ataskaitoje nurodoma:

a) pagalbos schemos ir patikrintos paraiškos;

b) dalyvaujantys asmenys;

c) patikrinti žemės ūkio paskirties sklypai, išmatuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kiekvieno išmatuoto sklypo matavimų rezultatai ir naudoti matavimo būdai;

d) rastų gyvulių skaičius ir rūšis, kai taikoma, ausies įsagų numeriai, kompiuterinėje duomenų bazėje ir registre įrašyti duomenys apie galvijus ir visi tikrinti patvirtinamieji dokumentai, tikrinimų rezultatai, o kai taikoma, konkrečios pastabos apie atskirus gyvulius ir (ar) jų identifikavimo kodai;

e) ar ūkininkui buvo pranešta apie vizitą, o jei taip – prieš kiek laiko;

f) nuorodos į ateityje vykdytinas konkrečias individualių pagalbos schemų kontrolės priemones;

g) nuorodos į tolesnes vykdytinas kontrolės priemones.

2. Ūkininkas pasirašo ataskaitą, tuo patvirtindamas savo dalyvavimą patikrinimo metu, taip pat jam suteikiama galimybė pateikti savo pastabas. Jei nustatyta neatitikimų, ūkininkas gauna kontrolės atskaitos kopiją.

Jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nurodoma 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą.

II poskirsnis Bendrosios paraiškos patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos už plotą schemomis

29 straipsnis

Patikrinimų vietoje elementai

Patikrinimai vietoje apima visus žemės ūkio paskirties sklypus, dėl kurių kreipiamasi pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytas pagalbos schemas, išskyrus susijusias su pagalbos už sėklą paraiškomis, remiantis to reglamento 99 straipsniu. Tačiau, atliekant faktinį patikrinimą lauke, kuris yra patikrinimo vietoje dalis, galima apsiriboti ne mažiau kaip pusės žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų paraiškose, mėginiu.

30 straipsnis

Plotų nustatymas

1. Žemės ūkio paskirties plotai nustatomi visomis priimtinomis kompetentingos institucijos patvirtintomis priemonėmis, užtikrinančiomis tikslumą bent jau lygiavertį tam, kuris nustatytas oficialiems matavimams pagal nacionalines taisykles. Kompetentinga institucija gali nustatyti leistiną paklaidą, kuri neviršija 5 % žemės ūkio paskirties ploto arba 1,5 m dydžio buferio, taikomo žemės ūkio paskirties sklypo perimetrui. Tačiau vieno žemės ūkio paskirties sklypo didžiausia leistinos paklaidos absoliučioji vertė neviršija 1,0 ha.

2. Gali būti atsižvelgiama į bendrą žemės ūkio paskirties sklypo plotą, jei jis visiškai panaudojamas konkrečios valstybės narės ar regiono įprastų standartų prasme. Kitais atvejais atsižvelgiama į faktiškai panaudotą plotą.

Kai kuriose regionuose, kur tam tikri požymiai, ypač gyvatvorės, grioviai ir sienos tradiciškai yra laikomi geros augalininkystės arba žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo praktika, valstybės narės gali priimti sprendimą, kad tas plotas būtų laikomas visiškai panaudoto ploto dalimi, jei ji neviršija bendrojo valstybių narių nustatytino pločio. Tas plotis turi atitikti tradicinį regione įprastą gyvatvorių, griovių ir sienų plotį, bet neviršyti 2 metrų.

Iš anksto pranešusios Komisijai, valstybės narės gali nustatyti didesnį negu 2 metrų plotį, jei nustatant atitinkamo regiono derlingumą, buvo atsižvelgta į lauko kultūrų plotus.

3. Papildant straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai sklypai deklaruojami norint dalyvauti bendrosios išmokos schemoje, bet kokie požymiai, į kuriuos daroma nuoroda teisės aktuose, išvardytuose Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III priede arba kurie gali būti laikomi geros žemės ūkio ir aplinkosauginės būklės dalimi, kaip nurodyta to reglamento IV priede ir 5 straipsnyje, sudaro žemės ūkio paskirties sklypo bendro ploto dalį.

4. Žemės ūkio paskirties sklypų atitikimas pagalbos reikalavimų kriterijus tikrinamas visomis tinkamomis priemonėmis. Dėl šios priežasties prireikus gali būti reikalaujama papildomų įrodymų.

31 straipsnis

Pagalbos paraiškų už sėklą patikrinimų vietoje elementai

Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis už sėklą, numatytomis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 99 straipsniu, visų pirma apima:

a) pagalbos paraišką padavusio ūkininko tikrinimą tokiais aspektais:

i) tikrinami visi sklypai tam, kad būtų patikrinamos visuose deklaruotuose sklypuose pasėtos sėklos rūšys arba veislės grupė;

ii) tikrinami visi dokumentai, siekiant patikrinti bent jau pirmąją sėklos, dėl kurios kreiptasi pagalbos, paskirties vietą;

iii) atliekami bet kokie valstybių narių nuomone būtini tikrinimai, siekiant užtikrinti, kad pagalba nebūtų suteikta už nesertifikuotą sėklą arba sėklą iš trečiųjų šalių;

b) jei sėklos pirmoji paskirties vieta yra selekcininkas arba sėklininkystės įmonė, papildomus patikrinimus jų patalpose, siekiant užtikrinti, kad:

i) selekcininkas ar sėklininkystės įmonė tikrai pirko ir sumokėjo už sėklą pagal auginimo sutartį;

ii) apmokėjimas už sėklą atspindėtas selekcininko ar sėklininkystės įmonės finansinėje atskaitomybėje;

iii) sėkla faktiškai buvo parduota sėjimui. Frazę "parduodama sėkla" reikia suprasti kaip sėklos turėjimą ar jos atsargas, išstatymą pardavimui, pardavimo pasiūlymą, pardavimą ar pristatymą kitam asmeniui. Būtent dėl to atliekami selekcininko arba sėklininkystės įmonės turimų atsargų fizinis tikrinimas ir finansinės atskaitomybės dokumentų patikrinimas;

c) tam tikrais atvejais, galutinių naudotojų patikrinimus.

32 straipsnis

Nuotolinis patikrinimas

1. Valstybės narės gali pasinaudoti nuotoliniu patikrinimu 26 straipsnio 1 dalyje nurodyto mėginio atžvilgiu užuot taikydamos tradicines patikrinimo vietoje priemones, laikantis šio straipsnio reikalavimų. Tam tikrais atvejais taikomi 23, 25, 26, 27, 28 straipsniai, 29 straipsnio pirmas sakinys ir 30 straipsnis.

2. Nuotolinio patikrinimo būdu kontroliuojamos zonos atrenkamos remiantis rizikos analizės rezultatais arba parenkamos atsitiktinai.

Jei atranka vykdoma remiantis rizikos analizės rezultatais, valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus rizikos faktorius, o ypač į:

a) finansinę svarbą Bendrijos pagalbos prasme;

b) pagalbos paraiškų sudedamąsias dalis;

c) žemės ūkio paskirties sklypų sistemos struktūrą ir žemės ūkio kraštovaizdžio sudėtingumą;

d) patikrinimų trūkumą ankstesniais metais;

e) technines kliūtis, trukdančias veiksmingai panaudoti nuotolinį patikrinimą zonai apibrėžti;

f) ankstesniais metais atliktų patikrinimų metu nustatytus faktus.

3. Patikrinimai vietoje naudojant nuotolinio tikrinimo būdą apima:

a) visas pagalbos paraiškas, kuriose nurodyta mažiausiai 80 % atitinkamos zonos ploto, kuriam prašoma skirti pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse nustatytas schemas

arba

b) pagalbos paraiškas, kurias atrinks kompetentinga institucija, vadovaudamasi šio reglamento 27 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaujantis šio reglamento 27 straipsnio 1 dalies antrąja pastraipa nuotolinio patikrinimo būdu gali būti tikrinamos atsitiktine tvarka atrinktos paraiškos.

4. Atrinkus ūkininką patikrinimui vietoje atlikti pagal straipsnio 3 dalį, mažiausiai 80 % ploto, dėl kurio jis kreipiasi pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse nustatytas pagalbos schemas, patikrinai vietoje atliekami nuotolinio tikrinimo būdu.

5. Jei valstybė narė taiko galimybę atlikti patikrinimus vietoje nuotolinio patikrinimo būdu, ji:

a) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje paraiškoje, atrinktoje tikrinimui pagal straipsnio 4 dalį, palydovu gautų vaizdų arba aerofoto nuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą;

b) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko tikrinimus.

6. Papildomi 26 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami naudojant tradicines patikrinimų vietoje priemones, jei einamaisiais metais jų atlikti nuotolinio patikrinimo būdu nebeįmanoma.

33 straipsnis

Tetrahidrokanabinolio kiekio auginamose kanapėse patikra

1. Valstybės narės, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalies, naudotina sistema tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekiui auginamose kultūrose nustatyti yra ta, kuri išdėstyta šio reglamento I priede.

2. Ne vėliau kaip iki aptariamų prekybos metų lapkričio 15 dienos valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą apie rastus THC kiekius. Ataskaitoje kiekvienai veislei atskirai nurodoma:

a) pagal A procedūrą, kaip nustatyta I priede, nuoroda į vietą, kurioje buvo paimtas mėginys;

b) atliktų bandymų skaičius;

c) THC kiekio tikrinimo rezultatai, atskirai parodant kiekvieno mėginio, viršijusio 0,1 % THC, rezultatus;

d) nacionaliniu lygiu taikomos priemonės.

3. Jei tam tikros veislės didelio skaičiaus mėginių patikrinimai rodo, kad THC kiekiai viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekį, nepažeidžiant jokių kitų priemonių, kurių Komisijas galėjo imtis, remdamasi to reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali būti nuspręsta kitais kalendoriniais metais minėtos veislės patikrinimus vykdyti taikant šio reglamento I priede nustatyta B procedūrą.

4. Pluoštinių kanapių veislės, atitinkančios tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimų kriterijus, yra išvardytos II priede. Valstybės narės, pateikdamos prašymą į tą priedą įtraukti kokią nors veislę, kartu pristato ataskaitą, kurioje pateikiami atliktų analizių, laikantis I priede numatytos B procedūros, rezultatai ir aptariamos veislės aprašymas.

III poskirsnis Pagalbos gyvulininkystei paraiškų patikrinimai vietoje

34 straipsnis

Patikrinimų vietoje laikas

1. Mažiausiai 60 % kitų negu numatytos Reglamento (EB) Nr. 1782/2003123 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnyje pagalbos schemų patikrinimų vietoje, numatytų šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies b punkto paskutiniame sakinyje, atliekama atitinkamos pagalbos schemos išlaikymo laikotarpiu. Bent vienos iš tų pagalbos schemų išlaikymo laikotarpiu atliekami likusieji patikrinimai vietoje.

Tačiau, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje numatyta galimybe, minimali patikrinimų vietoje norma, numatyta 26 straipsnio 2 dalies b punkto paskutiniame sakinyje, visiškai įvykdoma aptariamos pagalbos schemos išlaikymo laikotarpiu.

2. Per išlaikymo laikotarpį atliekama ne mažiau kaip 50 % minimalios 26 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos patikrinimų vietoje normos. Tačiau visi patikrinimai vietoje minimaliu dažnumu turi būti atliekami per išlaikymo laikotarpį tose valstybėse narėse, kuriose Reglamente (EB) Nr. 21/2004 dėl avių ir ožkų, ypač dėl gyvulių identifikavimo ir tinkamo registrų tvarkymo, nustatyta sistema nevisai įdiegta ir taikoma.

35 straipsnis

Patikrinimų vietoje elementai

1. Patikrinimai vietoje apima visų gyvulių, dėl kurių pateiktos pagalbos paraiškos pagal tikrintinas schemas, tikrinimą, o išmokų už galvijieną schemų tikrinimo atveju taip pat atliekami galvijų, dėl kurių pagalbos paraiškos nebuvo pateiktos, patikrinamai vietoje.

2. Patikrinimu vietoje visų pirma tikrinama:

a) ar ūkyje esančių gyvulių, dėl kurių pateiktos pagalbos paraiškos, skaičius ir galvijų skaičius, dėl kurių pagalbos paraiškos nepateiktos, atitinka registruose įrašytą gyvulių skaičių, o tikrinant galvijus – ar ūkyje esančių galvijų skaičius atitinka kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateiktus duomenis apie galvijų skaičių;

b) išmokų už galvijieną schemų tikrinimo atveju tikrinama:

- ar teisingi registruose įrašyti duomenys ir kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateikti duomenys; toks patikrinimas atliekamas vadovaujantis pavyzdinių patvirtinamųjų dokumentų, tokių kaip pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros, skerdimo sertifikatai, veterinarinės pažymos ir, kai taikoma, gyvulių pasai, susiję su gyvuliais, nurodytais pagalbos paraiškose pateiktose per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje, tikrinimu,

- ar kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esanti informacija atitinka registre nurodytą informaciją mėginio, susijusio su gyvūnais, nurodytais pagalbos paraiškose, pateiktose per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje, pagrindu,

- ar visi ūkyje turimi ir tebelaikomi pagal išlaikymo įpareigojimą gyvuliai atitinka pagalbos, dėl kurios yra pateiktos paraiškos, skyrimo reikalavimų kriterijus,

- ar visų ūkyje turimi gyvuliai paženklinti ausų įsagais ir, kai taikoma, turi gyvulių pasus, ar yra įtraukti į registrą ir, ar kompiuterinei galvijų duomenų bazei pateikti duomenys apie juos yra teisingi.

B punkto ketvirtojoje įtraukoje nurodyti patikrinimai atliekami atskirai kiekvienam individualiam tebelaikomam pagal išlaikymo įpareigojimą galvijui patinui, dėl kurio buvo pateikta paraiška specialiai priemokai už jautieną skirti, išskyrus pagal tokias paraiškas, kurios pateiktos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003123 straipsnio 6 dalimi. Visais kitais atvejais įrašų gyvulių pasuose ir registre bei kompiuterinei duomenų bazei pateiktų duomenų teisingumo patikrinimas gali būti grindžiamas mėginio tikrinimu;

c) atliekant patikrinimą pagal pagalbos už avis (ožkas) schemą tikrinama:

i) remiantis registre esančiais duomenimis, ar visi gyvuliai, nurodyti pagalbos paraiškose, pateiktose per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje, buvo laikomi ūkyje visą išlaikymo laikotarpį;

ii) registre padarytų įrašų teisingumas pagal patvirtinamųjų dokumentų, tokių kaip pirkimo ir pardavimo sąskaitos faktūros ir veterinarinės pažymos, pavyzdį.

36 straipsnis

Kontrolės priemonės, susijusios su skerdyklų patikrinimais vietoje

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003123 straipsnio 6 dalyje numatytos specialios priemokos už jautieną ir to reglamento 130 straipsnyje numatytos priemokos už skerdieną atveju bei tuomet, kai valstybė narė pasinaudoja to reglamento 68 straipsnyje numatyta galimybe, skerdyklose atliekami patikrinimai vietoje. Tokiu atveju valstybė narė atlieka patikrinimus vietoje:

a) mažiausiai 30 % visų skerdyklų, atrinktų remiantis rizikos analizės rezultatais, tikrindamos mėginį, kurį sudaro 5 % viso atitinkamoje skerdykloje per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje paskerstų galvijų skaičiaus arba

b) mažiausiai 20 % skerdyklų, kurios buvo patvirtintos iš anksto pagal konkrečius valstybės narės nustatomus patikimumo kriterijus ir kurios atrenkamos remiantis rizikos analizės rezultatais, ir tuomet tikrinamas mėginys, kurį sudaro 2 % viso atitinkamoje skerdykloje per 12 mėnesių iki patikrinimo vietoje paskerstų galvijų skaičiaus.

Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje a posteriori sudaro nuodugnus dokumentų patikrinimas, palyginimas su kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje esamais duomenimis ir skerdimo sertifikatų suvestinių ar turimos informacijos tikrinimas, kuri buvo pateikta kitoms valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 35 straipsnio 3 dalį.

2. Skerdyklose atliekamus patikrinimus vietoje sudaro fizinis patikrinimas skerdimo procedūrų, įvykdytų patikrinimo vietoje, grindžiamo mėginio tikrinimu, atlikimo dieną. Prireikus tikrinama ar svėrimui pristatyta skerdena atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus.

37 straipsnis

Kontrolės priemonės, susijusios skerdimo priemoka, skiriama po eksporto

1. Skerdimo priemokos, skiriamos už eksportuotus į trečiąją šalį galvijus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/200 3130 straipsniu, atveju ir tuomet, jei valstybė narė pasinaudoja galimybėmis, numatytomis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68 straipsnyje, atliekami visų krovos operacijų patikrinimai vietoje, laikantis tokios tvarkos:

a) krovimo metu tikrinama, ar visi galvijai paženklinti ausies įsagais. Be to, mažiausiai 10 % taip patikrintų galvijų ženklinimas yra tikrinamas individualiai, siekiant patikrinti jų identifikavimą;

b) išvažiavimo iš Bendrijos teritorijos metu:

- jei transporto priemonė buvo paženklinta oficialia muitinės plomba, patikrinama, ar plomba nepažeista. Jei plomba nepažeista, atrankinis patikrinimas atliekamas tiktai tuomet, jei abejojama krovinio tinkamumo,

- jei transporto priemonė oficialia muitinės plomba paženklinta nebuvo arba, jei plomba pažeista, mažiausiai 50 % galvijų, kurie buvo kiekvienas atskirai tikrinti pakrovimo metu, tikrinama dar kartą.

2. Gyvulių pasai atiduodami kompetentingai institucijai, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

3. Remdamasi priemokų bylomis ir kita turima informacija, mokėjimo agentūra skrupulingai tikrina pagalbos paraiškas, ypatingą dėmesį atkreipdama į dokumentus, susijusius su eksportu ir kompetentingų kontrolės institucijų pateiktas pastabas, ir patikrina, ar gyvulių pasai atiduoti, vadovaujantis straipsnio 2 dalimi.

38 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl papildomų išmokų

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003133 straipsnyje numatytoms papildomoms išmokoms valstybės narės tam tikrais atvejais taiko šios antraštinės dalies nuostatas. Jei to neįmanoma daryti dėl papildomų išmokų schemos struktūros, valstybės narės numato kontrolę, užtikrinančią kontrolės lygį, kuris yra lygiavertis nustatytam šiame reglamente.

39 straipsnis

Specialiosios nuostatos, susijusios su kontrolės ataskaitomis

1. Jei patikrinimus vietoje, remdamosi šio reglamento nuostatomis, valstybės narės atlieka kartu su patikrinimais, atliekamais vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1082/2003, šio reglamento 28 straipsnyje numatyta kontrolės ataskaita papildoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 2 straipsnio 5 dalį parengtomis ataskaitomis.

2. 28 straipsnyje numatytą kontrolės ataskaitą, susijusią su skerdyklose atliktais patikrinimais, numatytais 36 straipsnio 1 dalyje, gali sudaryti nuoroda skerdyklos sąskaitose, pagal kurią galima spręsti, kurie gyvuliai buvo tikrinti.

Kontrolės ataskaitoje, susijusioje su 36 straipsnio 2 dalyje numatytais patikrinimais, inter alia, nurodomi visų patikrinimo vietoje atlikimo dieną paskerstų ir patikrintų gyvulių identifikavimo numeriai, skerdenų svoriai ir skerdimo datos.

3. Kontrolės ataskaitą, susijusią su 37 straipsnyje numatytais patikrinimais, gali sudaryti tiktai patikrintų gyvulių nuorodos.

4. Jei pagal šį reglamentą atliekamų patikrinimų vietoje metu atskleidžiami Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 I antraštinėje dalyje numatytų nuostatų neatitikimo atvejai, kontrolės ataskaitų, parengtų pagal šio reglamento 28 straipsnio nuostatas, kopijos nedelsiant siunčiamos už Reglamento (EB) Nr. 1082/2003 įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.

IV poskirsnis Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti

40 straipsnis

Patikrinimai vietoje, susiję su pagalbos paraiškomis priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms gauti

Patikrinimai vietoje apima pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų atitikties patikrinimą, visų pirma remiantis ūkininkų apskaita ir kitais registrais.

III SKYRIUS SU KOMPLEKSINIU PARAMOS SUSIEJIMU SUSIJUSI KOTROLĖ

I skirsnis Bendrosios nuostatos

41 straipsnis

Bendrieji principai ir sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje taikomi šie bendrieji principai ir vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

a) pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų "pakartotinas" neatitikimas – trijų iš eilės einančių metų laikotarpiu daugiau negu vieną kartą nustatytas to paties reikalavimo, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo neatitikimas, su sąlyga, kad ūkininkas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus neatitikimus ir, kai kuriais atvejais, turėjo galimybę imtis priemonių, kad ankstesnių neatitikimų nebeliktų;

b) pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo "mastas" apibrėžiamas atsižvelgiant visų pirma į tai, ar neatitikimo sukeltos pasekmės reikšmingos ar jos apsiriboja tiktai poveikiu pačiam ūkiui;

c) pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo "sunkumas" visų pirma priklauso nuo pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į aptariamo reikalavimo ar standarto tikslus;

d) ar pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimui galima priskirti savybę "pastovumas" priklauso visų pirma nuo neatitikimo sukelto poveikio trukmės arba potencialios galimybės pagrįstomis priemonėmis tą poveikį nutraukti.

42 straipsnis

Kompetentinga kontrolės institucija

1. Už konkrečių reikalavimų ir standartų kontrolės vykdymą atsako specializuotos kontrolės institucijos.

Mokėjimo agentūros yra atsakingos už sumažinimų nustatymą ar atskirais atvejais už jų neskyrimą, remiantis šio reglamento IV antraštinės dalies II skyriumi.

2. Nukrypdamos nuo straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti, kad kontrolę, susijusią su visais ar tam tikrais reikalavimais, standartais, teisės aktais ar tam tikromis kompleksinio paramos susiejimo sritimis vykdytų mokėjimo agentūros, jei valstybė narė garantuoja, kad kontrolės veiksmingumas bent jau toks pat, koks būtų, jei kontrolę vykdytų specializuotos kontrolės institucijos.

II skirsnis Administraciniai patikrinimai

43 straipsnis

Administraciniai patikrinimai

Atsižvelgdamos į tai, kokie yra reikalavimai, standartai, teisės aktai ar kompleksinio paramos susiejimo sritys, valstybės narės gali nuspręsti atlikti administracinius patikrinimus, o ypač tokius, kurie jau yra numatyti kontrolės sistemų, taikomų atitinkamiems reikalavimams, standartams, teisės aktams ar kompleksinio paramos susiejimo sritims.

III skirsnis Patikrinimai vietoje

44 straipsnis

Minimali tikrinimo norma

1. Kompetentinga kontrolės institucija tikrina mažiausiai 1 % visų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštines dalis įsteigtas paramos schemas pateikusių pagalbos paraiškas ūkininkų atitikimą konkretiems reikalavimams ar standartams, už kurių patikrą ta kompetentinga institucija yra atsakinga.

Jei teisės akto ar standarto atžvilgiu galiojantys įstatymai patys nustato minimalias kontrolės normas, užuot taikius pirmojoje pastraipoje minėtą minimalią normą, taikoma įstatymais nustatyta kontrolės norma.

2. Jei patikrinimų vietoje metu aptinkamų neatitikimų tam tikros srities kryžminio paramos susiejimo reikalavimams lygis yra reikšmingas, kitą kontrolinį laikotarpį didinamas atliktinų patikrinimų vietoje skaičius.

45 straipsnis

Kontrolinio mėginio atranka

1. Nepažeidžiant vėlesnių neatitikimų, į kuriuos kokiu nors būdu anksčiau buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, patikrinimų, pagal 44 straipsnį vykdoma tikrinamų ūkininkų atranka grindžiama, kai taikoma, rizikos analize pagal galiojančius teisės aktus arba atitinkamų reikalavimų ir standartų rizikos analize. Ta rizikos analizė gali būti grindžiama konkretaus atskiro ūkininko lygiu arba ūkių kategorijų ar geografinių zonų lygiu, arba, šio straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos b punkto atveju – įmonių lygiu.

2. Kompetentinga kontrolės institucija, reikalavimų ar standartų, už kuriuos ji yra atsakinga, atitikties patikrai vykdyti atrenka pagal 44 straipsnį tikrintinus ūkininkus, atrinkdama mėginį iš mėginių tų ūkininkų, kurie jau buvo atrinkti, vadovaujantis 26 ir 27 straipsniais ir kuriems taikomi atitinkami reikalavimai ar standartai.

3. Nukrypdama nuo straipsnio 2 dalies, kompetentinga kontrolės institucija gali reikalavimų ar standartų, už kuriuos ji yra atsakinga, atitikties patikrai vykdyti atrinkti 1 % kontrolinių mėginių iš visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal paramos schemas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse, ir kurie yra įpareigoti atitikti mažiausiai vieną iš reikalavimų ar standartų.

Tokiu atveju:

a) jei kompetentinga kontrolės institucija, remdamasi ūkio lygiu taikytos rizikos analizės rezultatais, padaro išvadą, kad tiesioginės pagalbos negaunantieji sudaro didesnę riziką negu ūkininkai, kurie kreipėsi dėl pagalbos, ji gali pakeisti ūkininkus, kurie kreipėsi dėl pagalbos, jos negaunančiais ūkininkais. Tokiu atveju bendras tikrintų ūkininkų skaičius vis tiek turi pasiekti pirmojoje pastraipoje numatytą kontrolinių patikrinimų skaičių. Tokio tikrinamųjų pakeitimo priežastys yra atitinkamai pagrindžiamos ir dokumentuojamos;

b) jei būtų veiksmingiau, kompetentinga kontrolės institucija, užuot atlikusi rizikos analizę ūkio lygiu, gali atlikti rizikos analizę įmonių, visų pirma skerdyklų, prekybos ar tiekimo įmonių lygiu. Tuomet taip patikrinti ūkininkai gali būti skaičiuojami kaip patenkantys į 44 straipsnyje numatytą tikrinimo normą.

4. Kompetentinga kontrolės institucija gali nuspręsti derinti straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas procedūras tais atvejais, kai toks derinimas didina kontrolės sistemos veiksmingumą.

46 straipsnis

Reikalavimų ir standartų atitikties nustatymas

1. Kai taikoma, reikalavimų ir standartų atitiktis nustatoma naudojantis teisės aktų, taikomų atitinkamiems reikalavimams ar standartams, nustatytomis priemonėmis.

2. Kitais atvejais ir kai tinkama, reikalavimų ir standartų atitiktis nustatoma naudojantis visomis kompetentingos kontrolės institucijos, pastarajai užtikrinant tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis tam, kurio reikalaujama reikalavimų ir standartų atitikimui nustatyti, laikantis šalyje galiojančių taisyklių, numatytomis tinkamomis priemonėmis.

3. Tam tikrais atvejais, patikrinimai vietoje gali būti atliekami taikant nuotolinio patikrinimo metodus.

47 straipsnis

Patikrinimų vietoje elementai

1. Atlikdama 44 straipsnyje numatytų mėginių patikrą, kompetentinga kontrolės institucija užtikrina, kad tikrinamas visų taip atrinktų ūkininkų atitikimas reikalavimams ir standartams, už kurių atitikties tikrinimą yra atsakinga institucija.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti tikrinimai paprastai atliekami kaip vieno kontrolinio tikrinimo dalis ir susideda iš atitikties reikalavimams ir standartams patikros, kurią galima atlikti to apsilankymo metu, siekiant nustatyti visus įmanomus neatitikimus tiems reikalavimams ir standartams ir taip pat identifikuoti atvejus, kurių atžvilgiu galėtų būti atliekama tolesnė patikra.

48 straipsnis

Patikrinimo ataskaita

1. Baigus kiekvieną šiame skyriuje numatytą patikrinimą vietoje, parengiama patikrinimo ataskaita, neatsižvelgiant į tai, ar ūkininkas buvo atrinktas patikrinimui vietoje atlikti pagal 45 straipsnį ar kaip atitinkantis vėlesnių neatitikimų, į kuriuos buvo atkreiptas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys, patikrinimo kriterijus.

Ataskaita dalijama į tokias dalis:

a) bendroji dalis, kurioje visų pirma nurodoma tokia informacija:

i) patikrinimui vietoje atlikti atrinktas ūkininkas;

ii) dalyvavę asmenys;

iii) ar ūkininkui buvo pranešta apie būsimą apsilankymą jo ūkyje, jei taip, išankstinio pranešimo laikotarpis;

b) dalis, kurioje atskirai atspindėti atlikti patikrinimai, susiję su kiekvienu atskirai teisės aktu ar standartu, ir kurioje visų pirma nurodoma tokia informacija:

i) reikalavimai ir standartai, kurių atžvilgiu atlikti patikrinimai vietoje;

ii) atliktų patikrinimų pobūdis ir mastas;

iii) tikrinimo rezultatai;

iv) teisės aktai ir standartai, kurių atžvilgiu nustatyti neatitikimai;

c) įvertinimo dalis, kurioje įvertinama kiekvieno teisės akto ir (ar) standarto atžvilgiu nustatyto neatitikimo svarba atskirai pagal "sunkumo", "masto", "pastovumo" ir "pasikartojimo" kriterijus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 7 straipsnio 1 dalies bei kartu pateikiant nuorodą į veiksnius, kurie darytų įtaką taikytino sumažinimo didinimui ar mažinimui.

Jei susijusios su konkrečiu reikalavimu ar standartu nuostatos leidžia toliau netęsti nustatyto neatitikimo tikrinimo, ataskaitoje turi būti atitinkama nuoroda į tai. Tas pats taikoma tuo atveju, jei valstybė narė skiria laikotarpį, per kurį turi būti užtikrinamas atitikimas naujam standartui, kaip nurodyta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai [19] 5 straipsnio 3 dalyje arba skiria laikotarpį, per kurį užtikrinamas jaunų ūkininkų atitikimas minimaliems standartams, nurodytiems 2002 m. vasario 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 445/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 [20] taikymo taisykles, 4 straipsnio 2 dalyje.

2. Ūkininkas informuojamas apie visus rastus neatitikimus.

3. Nepažeidžiant kokių nors konkrečių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus ar standartus, kontrolės ataskaitos parengiamos per vieną mėnesį nuo patikrinimo vietoje atlikimo. Tačiau tas laikotarpis, esant tinkamai pagrįstoms aplinkybėms, visų pirma, jei prireikia atlikti cheminę ar fizinę analizę, gali būti pratęstas iki trijų mėnesių.

Jei kompetentinga institucija yra ne mokėjimo agentūra, per mėnesį nuo jos parengimo ataskaita nusiunčiama mokėjimo agentūrai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS PAGALBOS IR SUMAŽINIMŲ APSKAIČIAVIMO BEI PAGALBOS NESKYRIMO PAGRINDAS

I SKYRIUS IŠVADOS DĖL REKALAVIMŲ KRITERIJŲ ATITIKIMO

I skirsnis Bendrosios išmokos schema ir kitos pagalbos už plotą schemos

49 straipsnis

Bendrieji principai

1. Šiame skirsnyje išskiriamos tokios pasėlių grupės:

a) bendrosios išmokos schemoje dalyvaujantys plotai, kai kuriais atvejais visi jų atitinkantys jiems nustatytus reikalavimus;

b) plotai, kuriems taikoma nevienodo dydžio pagalba;

c) atidėti plotai, deklaruoti pagal pagalbos schemas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinėje dalyje, ir, kai taikoma, atidėti plotai, kuriems taikoma nevienodo dydžio pagalba;

d) pašarų plotai, deklaruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 straipsnį;

e) pašarų plotai, kitokie negu žemė, kurioje yra ganykla ir kitokie negu plotai, naudojami lauko kultūrų auginimui, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003132 straipsnio 3 dalies b punkte, deklaruoti pagal tą straipsnį;

f) žemė, kurioje yra ganykla, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003132 straipsnio 3 dalies c punkte, deklaruota pagal tą straipsnį.

Nukrypstant nuo b punkto, a punkto atveju atsižvelgiama į skirtingų teisių į išmokas, susijusias su atitinkamu deklaruotu plotu, vidutines vertes.

2. Jei plotas, kuris nustatytas norint dalyvauti bendrosios išmokos schemoje, mažesnis negu deklaruotasis plotas, nustatant, kurios teisės į išmokas turi būti grąžintos į nacionalinį rezervą, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 45 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsnio 8 dalies antrąja pastraipa, vadovaujamasi tokiais kriterijais:

a) atsižvelgiama į nustatytą plotą, pradedant nuo teisių į išmokas, kurių vertė didžiausia;

b) teisės į išmokas, kurių vertė didžiausia, tam plotui priskiriamos pirmiausia, paskui priskiriant kitas teises į išmokas jų vertės mažėjimo tvarka.

Šioje straipsnio dalyje teisės už atidėtą žemę ir kitokios teisės į išmokas aptariamos atskirai.

3. Jei tam pačiam plotui galima pateikti pagalbos paraiškas pagal daugiau negu vieną pagalbos už plotą skyrimo schemą, kiekvienoje iš tų pagalbos schemų į tą plotą atsižvelgiama atskirai.

50 straipsnis

Deklaruotų plotų apskaičiavimo pagrindas

1. Pateikiamų pagal pagalbos už plotą schemas pagalbos paraiškų atveju, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas auginamas bulves ir pagalbą už sėklą, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6 ir 9 skyriuose, jei nustatytas pasėlių grupės plotas pasirodo esąs didesnis negu pagalbos paraiškoje deklaruotasis plotas, pagalbai apskaičiuoti naudojamas deklaruotasis plotas.

2. Nepažeidžiant sumažinimų ar neskyrimų, taikytinų remiantis faktiškai nustatytu plotu pagal 51 ir 53 straipsnius, pagalbos paraiškos pagal bendrosios išmokos schemą atveju, jei deklaruotos teisės į išmokas ir deklaruotas plotas nesutampa, teisės į išmokas apskaičiuojamos remiantis mažesniuoju dydžiu.

3. Nepažeidžiant sumažinimų ar neskyrimų pagal 51 ir 53 straipsnius, kreipiantis dėl pagalbos pagal pagalbos už plotą schemas, išskyrus pagalbą už krakmolo gamybai skirtas auginamas bulves ir pagalbą už sėklą, numatytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies atitinkamai 6 ir 9 skyriuose, jei bendrojoje paraiškoje deklaruotas plotas didesnis negu tai pasėlių grupei nustatytas plotas, pagalba apskaičiuojama remiantis tai pasėlių grupei nustatytu plotu.

4. Nepažeidžiant sumažinimų ar neskyrimų pagal 51 ir 53 straipsnius, kreipiantis dėl pagalbos pagal bendrosios išmokos schemą, 2 straipsnio 22 punkte sąvokos apibrėžimui "nustatytas plotas" teisių į išmokas už atidėtą žemę atžvilgiu taikomi tokie kriterijai:

a) jei ūkininkas nedeklaruoja viso ploto dėl to, kad nori pradėti naudotis jo turimomis teisėmis į išmokas už atidėtą žemę, tačiau tuo pat metu deklaruoja atitinkamą plotą, aktyvuodamas teises į kitas išmokas, tas plotas laikomas kaip deklaruotasis plotas teisėms į išmokas už atidėtą žemę gauti, o ne pasėlių grupei nustatytuoju plotu, nurodytu 49 straipsnio 1 dalies a punkte;

b) jei nustatoma, kad plotas, deklaruotas kaip atidėtos žemės plotas, nėra atidėtas žemės plotas, tas plotas laikomas nenustatytu plotu.

5. Ryšium su plotais, deklaruotais konkrečiai priemokai už kietųjų kviečių kokybę gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 72 straipsnį ir priemokai už kietuosius kviečius bei specialiai pagalbai gauti pagal to reglamento 105 straipsnį ir, jei nustatomas skirtumas tarp minimalaus valstybės narės nustatyto sertifikuotos sėklos kiekio ir efektyviai naudojamo kiekio, plotas nustatomas dalijant bendrą sertifikuotos sėklos, dėl kurios panaudojimo ūkininkas yra pateikęs įrodymus, kiekį iš valstybės narės nustatyto vienam hektarui minimalaus sertifikuotos sėklos kiekio konkrečioje gamybos zonoje.

6. Didžiausias plotas, už kurį skiriamos išmokos ūkininkams, pateikusiems paraiškas dėl išmokų už lauko kultūrų plotus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinės dalies 10 skyriaus nuostatų, apskaičiuojamas remiantis nustatytos atidėtos žemės plotu ir remiantis pro rata kiekvienai aptariamai kultūrai. Tačiau lauko kultūrų augintojams skiriamos išmokos, susijusios su nustatytu atidėtos žemės plotu, mažinamos iki lygio, atitinkančio plotą, kuris būtų reikalingas 92 tonoms grūdų išauginti, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1782/2003107 straipsnio 7 dalimi.

7. Jei ūkininkas negalėjo laikytis savo įpareigojimo dėl force majeure ar ypatingų aplinkybių, kaip nurodyta 72 straipsnyje, jis išlaiko savo teisę pagalbai gauti už plotą, kuris atitinka pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijus, force majeure ar ypatingų aplinkybių pasireiškimo metu.

51 straipsnis

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, deklaravus per didelį plotą

1. Jei deklaruotas lauko kultūrų grupės plotas, siekiant gauti pagalbos už plotą schemose numatytas išmokas, išskyrus už krakmolo gamybai auginamų bulves ir sėklai numatytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 atitinkamai 93 ir 99 straipsnius, išmokas, yra didesnis negu plotas, nustatytas pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis, už plotą apskaičiuojama pagalba mažinama dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu skirtumas sudaro daugiau kaip 3 % arba du hektarus, bet ne daugiau kaip 20 % nustatyto ploto.

Jei skirtumas didesnis negu 20 % nustatyto ploto, aptariamai lauko kultūrų grupei pagalba, susijusi su už plotą skiriamomis išmokomis, neskiriama.

2. Jei bendro nustatyto pagal bendrąją paraišką ploto atžvilgiu, deklaruotas plotas, išskyrus už krakmolo gamybai ir sėklai pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 atitinkamai 93 ir 99 straipsnius, yra 30 % didesnis negu plotas, nustatytas pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis, pagalba pagal tas schemas, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis, aptariamais kalendoriniais metais yra neskiriama.

Jei skirtumas didesnis negu 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma lygi sumai, atitinkančiai skirtumui tarp deklaruoto ploto ir nustatyto pagal šio reglamento 50 straipsnio 3–5 dalis ploto. Ta suma įskaitoma kaip pagalbos išmoka, skiriama pagal bet kurią iš pagalbos schemų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias yra padavęs per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados. Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

3. Šio straipsnio tikslu, jei ūkininkas, kuris kreipiasi dėl pagalbos už energetinius augalus pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnį arba deklaruoja atidėtus sklypus pagal to reglamento 55 straipsnio b punktą ar 107 straipsnio 3 dalies pirmąją įtrauką, nepristato privalomo kurios nors žaliavos kiekio, yra laikoma, kad jis neįvykdė savo įpareigojimo, susijusio su energetinių augalų auginimui ar žemės atidėjimui numatytais sklypais, ir atitinkamai ryšium su plotu, apskaičiuotu dauginant dirbamos žemės jo naudojamos žaliavos auginimui plotą iš procentinės tos žaliavos dalies, kurios jis nepristato.

52 straipsnis

Sumažinimai, susiję su pagalbos paraiškomis už krakmolo gamybai auginamas bulves ir sėklą

1. Nustačius, kad faktiškai dirbamos žemės plotas yra 10 % mažesnis negu plotas, deklaruotas pagalbos išmokai už krakmolo gamybai auginamas bulves gauti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 skyriuje, mokėtina pagalbos išmoka mažinama dvigubu nustatytu skirtumu.

2. Nustačius, kad faktiškai dirbamos žemės plotas yra 10 % didesnis negu plotas, deklaruotas pagalbos išmokai už sėklą gauti, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 9 skyriuje, mokėtina pagalbos išmoka mažinama dvigubu nustatytu skirtumu.

3. Jei nustatoma, kad straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti plotų neatitikimai yra nulemti tyčinių ūkininko veiksmų, straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pagalbos išmokos visiškai neskiriamos.

Tokiu atveju ūkininkas taip pat negauna pagalbos išmokos, atitinkančios šią sumą. Ta suma užskaitomos pagalbos išmokos, skiriamas pagal bet kurią iš pagalbos schemų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias yra padavęs per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptiktas neatitikimas. Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

53 straipsnis

Sąmoningas per didelio ploto deklaravimas

Jei deklaruotas plotas ir pagal 50 straipsnio 3 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį nustatytas plotas skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, pagalba, į kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę pagal 50 straipsnio 3 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį aptariamais kalendoriniais metais pagal atitinkamą pagalbos schemą, neskiriama.

Be to, jei tas skirtumas didesnis negu 20 % nustatytojo ploto, ūkininkui dar kartą atsisakoma skirti pagalbą, kurios dydis siekia sumą, atitinkančią skirtumą tarp deklaruoto ploto ir pagal 50 straipsnio 3 dalį, 4 dalies b punktą ir 5 dalį nustatyto ploto. Ta suma įskaitoma kaip pagalbos išmoka, skiriama pagal bet kurią iš pagalbos schemų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse, į kurias ūkininkas turi teisę pagal paraiškas, kurias jis paduoda per trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais aptiktas neatitikimas. Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

54 straipsnis

Išmokų sumažinimas ar jų neskyrimas, susijęs su pagalbos už sėklą paraiškomis

1. Nustačius, kad sėkla, dėl kurios pateikta pagalbos paraiška, faktiškai nebuvo ūkininko naudojama, kaip apibrėžta 31 straipsnio b punkto iii papunktyje, sėjai, taikant pagalbos sumažinimą pagal 52 straipsnį, mokėtina už atitinkamas veisles pagalba mažinama 50 %, jei sėjai nepanaudotas kiekis siekia iki 2 %, bet ne daugiau kaip 5 % kiekio, kuriam skiriama pagalba. Jei nepanaudotas kiekis viršija 5 %, atitinkamais prekybos metais pagalba už sėklą neskiriama.

2. Nustačius, kad buvo prašyta pagalbos už sėklą, kuri tais kalendoriniais metais, kuriais prasideda prekybos metai, kuriems numatyta pagalba, atitinkamoje valstybėje narėje nėra oficialiai sertifikuota ar nuimta, nei tais prekybos, nei kitais pagalba neskiriama.

55 straipsnis

Pašarų ploto apskaičiavimas, skiriant priemokas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 straipsnyje

1. 50 straipsnio 1 dalis, 50 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnis taikomas pašarų plotui apskaičiuoti, skiriant Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2. Jeigu deklaruotas plotas ir pagal 50 straipsnio 3 dalį nustatytas plotas skiriasi daugiau kaip 50 %, ūkininkui pagal jo paraišką, pateiktą per trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados, dar kartą neskiriama pagalba pašarų plotui, kuris lygus skirtumui tarp deklaruoto ir nustatyto ploto. Jei ploto, už kurį neskiriama pagalba, neužtenka visiškai pagalbos išmokų užskaitai per tą laikotarpį, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

3. Straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pagalbos sumažinimai ir jos neskyrimai taikomi tiktai tuomet, jei deklaruotam plotui buvo arba galėjo būti suteikta didesnė išmoka.

56 straipsnis

Pašarų ploto apskaičiavimas, skiriant ekstensifikacijos išmokas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003132 straipsnyje

1. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003132 straipsnyje numatytos ekstensifikacijos išmokos negali būti skiriamos už didesnį gyvulių skaičių, nei gyvulių skaičius, kuriam gali būti skiriamos to reglamento 131 straipsnyje nurodytos priemokos, pritaikius šio reglamento 55 straipsnį.

2. Nepažeidžiant straipsnio 1 dalies, atitinkamas pašarų plotas nustatomas pagal 50 straipsnį.

Jeigu su plotu, nustatytu minėtu būdu, susijęs gyvulių tankumo koeficientas neviršija aukščiausios ribos, ekstensifikacijos išmoka skaičiuojama pagal tokį nustatytą plotą.

Viršijus aukščiausią ribą, bendra pagalbos suma, kurią turi teisę gauti ūkininkas, per atitinkamus kalendorinius metus pateikęs pagalbos paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003131 straipsnyje nurodytą pagalbos schemą, sumažinama 50 % sumos, kurią ūkininkas gavo arba būtų gavęs kaip ekstensifikacijos išmoką.

3. Jeigu deklaruotas ir nustatytas plotai skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų ir jeigu viršijama su nustatytu plotu susijusio gyvulių tankumo koeficiento aukščiausia riba, neišmokama visa straipsnio 2 dalyje nurodyta pagalbos suma. Šiuo atveju atitinkamai taikoma 53 straipsnio antroji pastraipa.

II skirsnis Priemoka už gyvulius

57 straipsnis

Apskaičiavimo pagrindas

1. Jeigu taikomas individualus limitas arba individuali aukščiausia riba, pagalbos paraiškose nurodytas gyvulių skaičius sumažinamas iki atitinkamam ūkininkui nustatyto limito arba aukščiausios ribos.

2. Jokiais atvejais pagalba negali būti skiriama gyvulių skaičiui, kuris yra didesnis už nurodytą pagalbos paraiškoje.

3. Nepažeidžiant 59 ir 60 straipsnių, jeigu pagalbos paraiškoje deklaruotų gyvulių skaičius yra didesnis už administracinių arba patikrinimų vietoje metu nustatytą, apskaičiuojant pagalbą, atsižvelgiama į nustatytų gyvulių skaičių.

Tačiau ūkininkas, kuris išlaikymo įpareigojimo negalėjo įvykdyti dėl force majeure arba išskirtinių aplinkybių, nurodytų 72 straipsnyje, nepraranda teisės gauti pagalbą už gyvulius, kurie atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus, atsiradus force majeure arba išskirtinėms aplinkybėms.

4. Jeigu nustatomi galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos reikalavimų nevykdymo atvejai, taikomos šios nuostatos:

a) galvijas, pametęs vieną arba du ausies įsagus laikomas nustatytu, jeigu jis aiškiai ir individualiai identifikuojamas pagal kitus galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos elementus;

b) jeigu išaiškinti pažeidimai yra susiję su klaidingais įrašais registre arba gyvulių pasuose, atitinkamas gyvulys laikomas nenustatytu tiktai tuomet, jei tokios klaidos randamos ne mažiau kaip dviejų patikrinimų, atliktų per 24 mėnesius, metu. Visais kitais atvejais atitinkami gyvuliai laikomi nenustatytais nuo tada, kai pažeidimai išaiškinami pirmą kartą.

19 straipsnis taikomas galvijų identifikavimo ir registravimo sistemoje padarytiems įrašams ir atsiųstiems pranešimams.

58 straipsnis

Pakeitimas

1. Ūkyje esantys galvijai laikomi nustatytais tiktai tuomet, jei jie yra identifikuoti pagalbos paraiškoje. Tačiau karves žindenes arba telyčias, kurioms prašoma skirti pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003125 arba 129 straipsnius, ir melžiamas karves, kurioms prašoma skirti pagalbą pagal to paties reglamento 132 straipsnio 4 dalį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti tuose straipsniuose nustatytose ribose, neprarandant teisės į prašomą pagalbą.

2. Straipsnio 1 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 20 dienų nuo juos paskatinusio įvykio ir įrašomi į registrą ne vėliau kaip praėjus trims dienoms nuo pakeitimo dienos. Kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta pagalbos paraiška, apie pakeitimą informuojama per septynias darbo dienas.

Tačiau valstybei narei pasinaudojus 16 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje numatytomis galimybėmis, ta valstybė narė gali numatyti nuostatą, kurios laikantis, į kompiuterinę galvijų duomenų bazę siunčiami pranešimai apie pirmojoje pastraipoje nustatytu laikotarpiu ūkį palikusį gyvulį ir į tą ūkį atvykusį kitą gyvulį, gali pakeisti tokios informacijos siuntimą kompetentingai institucijai.

3. Jei ūkininkas kreipiasi dėl pagalbos skyrimo už aveles ir ožkas, o šios išmokos nesiskiria savo dydžiu, galima avelę keisti ožka, o ožką – avele. Aveles ir ožkas, už kurias prašoma pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/200 3113 straipsnį, išlaikymo laikotarpiu galima pakeisti tame straipsnyje nustatytose ribose, neprarandant teisės į prašomą pagalbą.

4. Straipsnio 3 dalyje nurodyti pakeitimai atliekami per 10 dienų nuo juos paskatinusio įvykio ir įrašomi į registrą ne vėliau kaip praėjus trims dienoms nuo pakeitimo dienos. Kompetentinga institucija, kuriai buvo pateikta pagalbos paraiška, apie pakeitimą informuojama per penkias darbo dienas.

59 straipsnis

Pagalbos sumažinimas ir jos neskyrimas galvijams, nurodytiems pagalbos paraiškose

1. Jeigu, pateikus paraišką skirti pagalbą pagal pagalbos už galvijus schemas, nustatomas skirtumas tarp deklaruotų ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų galvijų skaičiaus, visa pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal šias schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytu procentiniu dydžiu, jeigu randama ne daugiau kaip trys gyvuliai, neatitinkantys reikalavimų.

2. Radus daugiau kaip tris reikalavimų neatitinkančius gyvulius, visa pagalbos suma, kurią ūkininkas turi teisę gauti pagal straipsnio 1 dalyje nurodytas schemas už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį, sumažinama:

a) procentiniu dydžiu, nustatomu pagal straipsnio 3 dalį, jeigu jis yra ne didesnis kaip 10 %;

b) dvigubu procentiniu dydžiu, nustatytu pagal straipsnio 3 dalį, jeigu jis yra didesnis kaip 10, bet ne didesnis kaip 20 %

Jeigu pagal straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 20 %, pagalba, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal 57 straipsnio 3 dalį, remiantis šiomis schemomis, už atitinkamą priemokos mokėjimo laikotarpį neskiriama.

Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas procentinis dydis yra didesnis kaip 50 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma ne didesnė kaip skirtumas tarp deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus. Ši suma įskaitoma kaip pagalbos išmoka, skiriama pagal pagalbos už galvijus schemas, kurią ūkininkas turi teisę gauti, pateikęs paraiškas per trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados. Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

3. Siekiant nustatyti straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus procentinius dydžius, galvijai, kuriems prašoma skirti pagalbą pagal visas pagalbos už galvijus schemas per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį, ir kurie neatitinka reikalavimų, padalijami iš visų per atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį nustatytų gyvulių skaičiaus.

4. Jeigu deklaruotų gyvulių ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiai skiriasi dėl sąmoningai padarytų pažeidimų, 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta pagalba, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti pagal pagalbos už galvijus schemą ar schemas už atitinkamą priemokos skyrimo laikotarpį, nemokama.

Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas skirtumas yra didesnis už 20 %, ūkininkui dar kartą neskiriama pagalba, kurios suma ne didesnė kaip skirtumas tarp deklaruotų gyvulių skaičiaus ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatytų gyvulių skaičiaus. Ši suma įskaitoma kaip pagalbos išmoka, skiriama pagal pagalbos už galvijus schemas, kurią ūkininkas turi teisę gauti, pateikęs paraiškas per trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados. Jei sumos nepakanka visiškai pagalbos išmokų užskaitai, neišmokėtoji dalis atšaukiama.

60 straipsnis

Pagalbos už avis ir ožkas sumažinimas arba jos neskyrimas

1. Jeigu, pateikus pagalbos paraiškas pagal pagalbos už avis (ožkas) schemą, nustatomas skirtumas tarp deklaruoto ir pagal 57 straipsnio 3 dalį nustatyto gyvulių skaičiaus, 59 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis, pradedant pirmuoju gyvuliu, su kuriuo yra susiję nustatyti pažeidimai.

2. Nustačius, kad avių pieną ir jo produktus pardavinėjantis avių augintojas nedeklaravo paduotos paraiškos priemokai, pagalbos suma, į kurią jis turi teisę, mažinama iki priemokos sumos, mokamos avių augintojams, parduodantiems avių pieną ir jo produktus, iš jos atėmus tos sumos ir visos priemokos už avis sumos skirtumą.

3. Jei paraiškose papildomoms priemokoms gauti nustatoma, kad mažiau nei 50 % žemės ūkiui naudojamo ūkio ploto yra Reglamento (EB) Nr. 1782/2003114 straipsnio 1 dalyje nurodytose vietovėse, papildoma priemoka nemokama, o priemoka už avis ir ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.

4. Nustačius, kad žemės ūkiui naudojamo ūkio ploto, esančio Reglamento (EB) Nr. 2550/2001 I priede nurodytose vietovėse, procentinė dalis mažesnė negu 50 %, priemoka už ožkas nemokama.

5. Nustačius, kad sezoninį gyvulių pervarymą į naujas ganyklas praktikuojantis ūkininkas, pateikęs paraišką dėl papildomos priemokos, mažiausiai 90 dienų neganė 90 % savo gyvulių plotuose, nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1782/2003114 straipsnio 2 dalies b punkte, papildoma priemoka jam nemokama, o priemoka už aveles ar ožkas mažinama 50 % papildomos priemokos dydžio suma.

6. Nustačius, kad straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodyti pažeidimai padaryti sąmoningai, atsisakoma išmokėti visą tose straipsnio dalyse nurodytą pagalbos sumą.

Tokiu atveju ūkininkui dar kartą neskiriama šios sumos dydžio pagalba. Ši suma įskaitoma kaip pagalbos išmoka, skiriama pagal pagalbos už avis (ožkas) schemas, kurią ūkininkas turi teisę gauti, pateikęs paraiškas per trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados.

7. Ir aveles, ir ožkas laikančio ir turinčio teisę į tokio pat lygio priemokas ūkininko laikomi gyvuliai priskiriami tai pačiai grupei, jei patikrinimo vietoje metu nustatoma, kad bandą sudaro skirtingas kiekvienos veislės gyvulių skaičius.

61 straipsnis

Natūralios aplinkybės

59 ir 60 straipsniuose numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas tais atvejais, kai dėl natūralių aplinkybių įtakos gyvulių bandai ūkininkas negali įvykdyti savo įsipareigojimo laikyti gyvulius, kuriems prašoma skirti pagalbą išlaikymo laikotarpiu, jeigu jis per dešimt darbo dienų raštu informavo kompetentingą instituciją apie bet kokį nustatytą gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Nepažeidžiant faktinių aplinkybių, į kurias atskirais atvejais reikia atsižvelgti, kompetentingos institucijos pirmiausia gali pripažinti toliau nurodytus natūralių aplinkybių, susijusių su gyvulių banda, atvejus:

a) gyvulio kritimą dėl ligos;

b) gyvulio kritimą dėl nelaimingo atsitikimo, už kurį ūkininkas negali būti laikomas atsakingu.

62 straipsnis

Skerdyklų išduoti suklastoti pažymėjimai ir deklaracijos

Paaiškėjus, kad skerdykla dėl didelio aplaidumo arba sąmoningai išdavė suklastotą deklaraciją ar pažymėjimą Reglamento (EB) Nr. 2342/1999 35 straipsnyje numatytai skerdimo priemokai išmokėti, susijusi valstybė narė taiko atitinkamas nacionalines sankcijas. Jeigu tokie pažeidimai nustatomi antrą kartą, iš šios skerdyklos ne trumpiau kaip vieneriems metams atimama teisė išduoti galiojančias deklaracijas arba pažymėjimus priemokoms išmokėti.

63 straipsnis

Išvados dėl papildomų išmokų

Valstybės narės gali numatyti sumažinti arba neskirti Reglamento (EB) Nr. 1782/2003133 straipsnyje numatytų papildomų išmokų. Šių išmokų sumažinimas arba jų neskyrimas iš esmės yra lygiavertis šioje antraštinėje dalyje numatytam pagalbos sumažinimui arba jos neskyrimui.

I skirsnis Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

64 straipsnis

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

50 straipsnis, 51 straipsnio 1 dalis ir 53 straipsnis nustatytų išvadų dėl pagalbos paraiškų priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms atžvilgiu taikomi tiek, kiek sąvoka "plotas" suprantama kaip "individualus referencinis kiekis", o "nustatytas plotas" – kaip "nustatytas individualus referencinis kiekis".

Jei Reglamento (EB) Nr. 2237/2003 30 straipsnyje nurodytu atveju iki paraiškos padavimo paskutinės dienos asmuo nepradeda gamybinės veiklos, nustatytas individualus referencinis kiekis laikomas nuliniu. Tokiu atveju tais metais atitinkamam asmeniui atsisakoma skirti pagalbą pagal jo paduotą pagalbos paraišką. Suma, atitinkanti neskirtos pagalbos sumą, įskaitoma kaip pagalbos išmokos, skiriamos pagal bet kurią iš pagalbos schemų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse, į kurias asmuo turi teisę pagal paraiškas, paduotas per kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kalendorinių metų, kuriais nustatomos šios išvados.

II SKYRIUS IŠVADOS DĖL KRYŽMINIO PARAMOS SUSIEJIMO

65 straipsnis

Bendrieji principai ir sąvokos

1. Šiame skyriuje taikomos 41 straipsnio nuostatos.

2. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkininko, kuris pats nesilaikė nustatytų reikalavimų ir pažeidimo nustatymo metu buvo atsakingas už ūkį, plotą, gamybos vienetą ar atitinkamą gyvulį, veikimas ar neveikimas yra tiesiogiai priskiriamas konkrečiam ūkininkui. Jei po to, kai pažeidimai ėmė išaiškėti, ūkis, plotas, gamybos vienetas ar atitinkamas gyvulys buvo perduotas ūkininkui, perėmėjas taip pat laikomas atsakingu, jei jis padarė pažeidimą ir jį galima buvo pagrįstai priskirti jam.

3. Jei už skirtingų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte numatytų tiesioginių išmokų schemų vadybą atsako daugiau negu viena mokėjimo agentūra, valstybės narės imasi būtinų tinkamam šio skyriaus nuostatų laikymuisi užtikrinti priemonių, ypač tokių, kurios užtikrintų, kad visoms tiesioginių išmokų schemoms, kuriose dalyvauja ūkininkas, būtų taikoma vienoda išmokų sumažinimo norma.

4. Neatitikimai laikomi "nustatytais" tuomet, jei jie nustatomi kokių nors patikrinimų, atliekamų pagal šio reglamento nuostatas, metu arba kai į juos kokiu nors kitokiu būdu atkreipiamas kompetentingos kontrolės institucijos dėmesys.

66 straipsnis

Išmokų sumažinimas dėl aplaidumo

1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatoma, kad pažeidimai padaryti dėl ūkininko aplaidumo, sumažinimas taikomas visai sumai tiesioginių išmokų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio d punkte, skirtų arba skirtinų pagal pagalbos paraiškas, kurias ūkininkas yra pateikęs ar pateiks tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomos šios išvados. Paprastai sumažinimas sudaro 3 % visos sumos.

Tačiau remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu kontrolės ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, mokėjimo agentūra gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 1 % arba padidinti iki 5 % visos sumos arba 48 straipsnio 1 dalies c punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais išmokų nemažinti visiškai.

2. Jei nustatytas daugiau negu vienas tos pačios srities kryžminį paramos susiejimą reglamentuojančio teisės akto ar standarto neatitikimas, tokie neatitikimai, nustatant pagal straipsnio 1 dalį numatytus sumažinimus, laikomi kaip vienas neatitikimas.

3. Jei nustatytas daugiau negu vienas skirtingų kryžminio paramos susiejimo sričių neatitikimas, straipsnio 1 dalyje numatytas sumažinimas kiekvienu atskiru neatitikimo atveju nustatomas individualiai, atitinkamai didinant sumažinimo procentinę dalį. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 5 % visos straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos.

4. Nepažeidžiant 67 straipsnyje minėtų sąmoningų padarytų neatitikimų atvejų, nustačius pakartotiną neatitikimą, straipsnio 1 dalyje nustatytas už pirmą kartą aptiktą neatitikimą sumažinimas jo pirmo pasikartojimo atveju dauginamas iš daugiklio 3. Todėl mokėjimo agentūra tokiu atveju, kai už pirmą kartą nustatytą neatitikimą sumažinimas buvo nustatytas pagal straipsnio 2 dalį, nustato tokį sumažinimo procentą, kuris būtų taikomas už pirmą kartą nustatytą atitinkamo reikalavimo ar standarto neatitikimą.

Jei nustatomi tolesni pasikartojantys neatitikimai, kiekvienu tokiu nustatytu atveju sumažinimui, nustatytam už ankstesnį pasikartojantį neatitikimą, taikomas daugiklio 3 sumažinimo koeficientas. Tačiau maksimalus sumažinimas negali viršyti 15 % visos straipsnio 1 dalyje numatytos sumos.

Pasiekus maksimalią 15 % sumažinimo ribą, kompetentinga institucija informuoja atitinkamą ūkininką, kad tokį patį neatitikimą nustačius dar kartą, jo veiksmai bus laikomi sąmoningais pažeidimais, kaip apibrėžta 67 straipsnyje. Jei po to vis tiek randama neatitikimų, sumažinimo procentas nustatomas dauginant ankstesnio padauginto sumažinimo rezultatą, jei įmanoma, neviršijant antrosios pastraipos paskutiniame sakinyje numatyto 15 % limito, iš daugiklio 3.

67 straipsnis

Išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas dėl sąmoningų pažeidimų

1. Nepažeidžiant 71 straipsnio, jei nustatytas pažeidimas buvo padarytas ūkininko sąmoningai, 66 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytai visai sumai taikytinas sumažinimas paprastai sudaro 20 % visos sumos.

Tačiau mokėjimo agentūra, remdamasi kompetentingos kontrolės institucijos pateiktu patikrinimo ataskaitos, parengtos pagal 48 straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinimu, gali nuspręsti išmokos mažinimą sumažinti iki 15 % visos sumos arba, tam tikrais atvejais, padidinti iki 100 % visos sumos.

2. Jei sąmoningas pažeidimas susijęs su konkrečia pagalbos schema, atitinkamais kalendoriniais metais ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje.

Jei nustatytų pažeidimų masto, sunkumo ar pastovumo laipsnis ypatingai didelis arba nustatyti pakartotini sąmoningi pažeidimai, ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje dar ir kitais kalendoriniais metais.

III SKYRIUS BENDRO POBŪDŽIO NUOSTATOS

68 straipsnis

Pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo išimtys

1. I skyriuje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomi, jeigu ūkininkas pateikė iš esmės teisingą informaciją arba jeigu, jis gali įrodyti, kad yra nekaltas.

2. I skyriuje numatytas pagalbos sumažinimas arba jos neskyrimas netaikomas pagalbos paraiškos dalims, apie kuriose esančias arba po paraiškos pateikimo atsiradusias klaidas ūkininkas raštu praneša kompetentingai institucijai, jeigu pastaroji ūkininko nebuvo informavusi apie ketinimą atlikti patikrinimą vietoje ir jeigu kompetentinga institucija dar nebuvo pranešusi ūkininkui apie bet kokius paraiškoje nustatytus pažeidimus.

Gavus iš ūkininko informaciją, kaip nurodyta pirmojoje pastraipoje, pagalbos paraiška tikslinama atsižvelgiant į esamą padėtį.

69 straipsnis

Įrašų kompiuterinėje galvijų duomenų bazėje pakeitimai ir tikslinimai

Nuo paraiškos skirti pagalbą galvijams pateikimo datos, klaidoms ir praleidimams kompiuterinės galvijų duomenų bazės įrašuose taikomas 68 straipsnis.

Pagalbos paraiškose nenurodytų galvijų atžvilgiu tas pats taikoma šios antraštinės dalies II skyriuje numatytam pagalbos sumažinimui ar jos neskyrimui.

V ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

70 straipsnis

Minimalios išmokos

Valstybės narės gali nuspręsti neskirti pagalbos, jeigu pagal vieną pagalbos paraišką išmokama suma ne didesnė kaip 100 eurų.

71 straipsnis

Sumažinimų susikaupimas

1. Jei nustatytų pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimas tuo pat metu laikytinas ir klaida, pagalbos išmokos, laikantis IV antraštinės dalies I skyriaus ir II skyriaus nuostatų, yra mažinamos arba visai neskiriamos:

a) pagalbos mažinimas ir visiškas jos neskyrimas pagal IV antraštinės dalies I skyriaus nuostatas taikomas pagalbos schemų atžvilgiu;

b) pagalbos mažinimas ir visiškas jos neskyrimas pagal IV antraštinės dalies II skyriaus nuostatas taikomas visos išmokų sumos, skirtinos pagal bendrosios išmokos schemą ir kitas pagalbos schemas, kurioms netaikomas a punkte nurodytas pagalbos mažinimas ar visiškas jos neskyrimas, atžvilgiu.

2. Jei įmanoma, pritaikius straipsnio 1 dalyje numatytus įvairius sumažinimus dėl moduliavimo, pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo ir klaidų, kompetentinga institucija sumažinimus apskaičiuoja taip:

a) pirma, taiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsnyje numatytus sumažinimus;

b) antra, pagalbos suma, kurią ūkininkas būtų turėjęs teisę gauti, mažinama sumažinimo sumomis, numatytomis šio reglamento IV antraštinės dalies I skyriuje;

c) trečia, gautos sumos pagrindu apskaičiuojami visi sumažinimai, taikytini dėl pavėluoto pagalbos paraiškos pateikimo, kaip nustatyta šio reglamento 21 straipsnyje;

d) ketvirta, gauta suma mažinama visų šio reglamento IV antraštinės dalies II skyriuje numatytų sumažinimų suma.

3. Laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2988/95 [21] 6 straipsnio nuostatų, šiuo reglamentu nustatyti pagalbos sumažinimai ir visiškas jos neskyrimas taikomi, nepažeidžiant kitų Bendrijos ar nacionalinės teisės nustatytų papildomų sankcijų.

72 straipsnis

Force majeure ir išskirtinės aplinkybės

1. Informaciją apie Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 40 straipsnio 4 dalyje apibrėžtus force majeure ir išskirtinių aplinkybių atvejus ūkininkas kompetentingai institucijai perduoda raštu per dešimt darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, kartu pateikdamas institucijai pakankamus susijusius įrodymus.

73 straipsnis

Pernelyg didelių išmokų susigrąžinimas

1. Jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį.

2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad pernelyg didelė išmoka turi būti susigrąžinta, išskaitant jos sumą iš bet kokių išankstinių mokėjimų arba išmokų pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse nurodytas pagalbos schemas, ūkininko gautų nuo sprendimo dėl susigrąžinimo priėmimo dienos. Tačiau ūkininkas gali grąžinti minėtą sumą, nelaukdamas išskaitymo.

3. Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos grąžinimo arba išskaitymo.

Taikytina palūkanų norma skaičiuojama, laikantis nacionalinių teisės aktų, tačiau ji negali būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą sumoms susigrąžinti pagal nacionalines nuostatas.

4. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jeigu tokios klaidos ūkininkas pagrįstai galėjo neaptikti.

Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, pirmoji pastraipa taikoma tiktai tuomet, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos.

5. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų.

Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.

6. Sumoms, grąžintinoms pagal IV antraštinės dalies 21 straipsnyje nurodytas pagalbos sumažinimo arba jos neskyrimo taisykles, nustatomas ketverių metų senaties terminas.

7. Straipsnio 4 ir 5 dalys netaikomos išankstiniams mokėjimams.

8. Valstybės narės gali nuspręsti neišieškoti vienam ūkininkui ir vienam priemokos skyrimo laikotarpiui skirtų 100 eurų ar mažesnių sumų, neįskaitant palūkanų, jeigu valstybių narių nacionalinės teisės aktais numatyta tokiais atvejais išmokų nesusigrąžinti.

Jei palūkanų sumas būtina susigrąžinti, neatsižvelgiant į tai, kad pačios netinkamai išmokėtos sumos nesusigrąžinamos, laikydamosi tokių pačių sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti neišieškoti 50 eurų dydžio ar mažesnių palūkanų sumų.

74 straipsnis

Ūkių perdavimas

1. Šiame straipsnyje:

a) "ūkio perdavimas" – tai pardavimas, nuoma ar bet koks panašios rūšies sandoris, susijęs su atitinkamais gamybos vienetais;

b) "perdavėjas" – tai ūkininkas, kurio ūkis perduodamas kitam ūkininkui;

c) "perėmėjas" – tai ūkininkas, kuriam perduodamas ūkis.

2. Perduodant visą vieno ūkininko ūkį kitam ūkininkui, nuo pagalbos paraiškos pateikimo iki visiško visų pagalbos skyrimo reikalavimus įvykdymo, perdavėjui už perduotą ūkį pagalba neskiriama.

3. Pagalba, dėl kurios kreipiasi perdavėjas, skiriama perėmėjui, jeigu:

a) perdavimo laikotarpiu, kurį turi nustatyti valstybės narės, perėmėjas informuoja kompetentingą instituciją apie perdavimą ir prašo skirti pagalbą;

b) perėmėjas pateikia kompetentingos institucijos reikalaujamus įrodymus;

c) įvykdomos visos perduodamam ūkiui nustatytos pagalbos skyrimo sąlygos.

4. Perėmėjui informavus kompetentingą instituciją apie ūkio perdavimą ir paprašius skirti pagalbą pagal straipsnio 3 dalies a punktą:

a) visos perdavėjo teisės ir prievolės, atsirandančios dėl teisinių santykių tarp perdavėjo ir kompetentingos institucijos pagal pagalbos paraišką, perleidžiamos perėmėjui;

b) visi veiksmai, būtini pagalbai suteikti, ir visos deklaracijos, perdavėjo pateiktos prieš perdavimą, priskiriami perėmėjui, taikant atitinkamas Bendrijos taisykles;

c) atitinkamais prekybos metais arba priemokos mokėjimo laikotarpiu perduotas ūkis tam tikrais atvejais laikomas atskiru ūkiu.

5. Kai pagalbos paraiška pateikiama atlikus pagalbai skirti būtinus veiksmus ir visą ūkininko ūkį perdavus kitam ūkininkui, kai minėti veiksmai jau pradėti vykdyti, bet dar neįvykdytos visos pagalbos skyrimo sąlygos, pagalba perėmėjui gali būti skiriama, jeigu įvykdomos straipsnio 3 dalies a ir b punktų sąlygos. Tokiu atveju taikomas straipsnio 4 dalies b punktas.

6. Valstybės narės tam tikrais atvejais gali nuspręsti skirti pagalbą perdavėjui. Šiuo atveju:

a) perėmėjui pagalba neskiriama,

b) straipsnio 2–5 dalyse išdėstytus reikalavimus valstybės narės taiko mutatis mutandis.

7. Jei vienas ūkininkas perduoda kitam visą ūkį Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu, perėmėjas gali pateikti paraiškas išmokoms už atitinkamus sklypus pagal bendrosios išmokos schemą gauti.

75 straipsnis

Papildomos priemonės ir valstybių narių savitarpio pagalba

1. Valstybės narės imasi visų tolesnių tinkamam integruotos sistemos taikymui užtikrinti būtinų priemonių ir teikia savitarpio pagalbą, reikalingą šiame reglamente nustatytiems patikrinimams atlikti. Todėl tais atvejais, kai šiame reglamente nenumatyta atitinkamai sumažinti pagalbą arba jos neskirti, valstybės narės gamintojams ar kitiems rinkos dalyviams, tokiems kaip skerdykloms arba asociacijoms, dalyvaujančioms pagalbos skyrimo procedūroje, gali numatyti atitinkamas nacionalines sankcijas, kad užtikrintų kontrolės reikalavimų, tokių kaip ūkio bandos registro tvarkymas arba informacijos perdavimo įsipareigojimų vykdymas, laikymąsi.

2. Valstybės narės viena kitai padeda užtikrinti veiksmingą kontrolę ir pateiktų dokumentų autentiškumo ir (arba) duomenų, kuriais keičiamasi, tikslumo tikrinimą.

76 straipsnis

Pranešimai

1. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai praėjusių kalendorinių metų bendrosios išmokos ir kitų susijusių pagalbos schemų ataskaitą, o ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. – priemokų už galvijus ataskaitą; visų pirma ataskaitose nurodoma tokia informacija:

a) integruotos sistemos įgyvendinimo padėtis, įskaitant visų pirma pasirinktas kryžminio paramos susiejimo reikalavimų kontrolės vykdymo galimybes ir kompetentingas kontrolės institucijas, atsakingas už kryžminio paramos susiejimo reikalavimų ir sąlygų atitikimo kontrolę;

b) paraiškų skaičius, bendras plotas ir bendras gyvulių skaičius, suskirstant pagal atskiras pagalbos schemas;

c) paraiškų skaičius ir visas tikrintas plotas bei gyvuliai;

d) atliktų patikrinimų rezultatas, nurodant pagalbos sumažinimo bei jos neskyrimo atvejus, taikytus pagal IV antraštinės dalies nuostatas.

Siųsdamos Komisijai pirmojoje pastraipoje nurodytą informaciją apie priemokas už gyvulius, valstybės narės taip pat nurodo bendrą gavusių pagalbą pagal pagalbos schemas, kurioms taikoma integruota sistema, ūkininkų skaičių.

2. Be to, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodoma kokią visos žemės ūkio paskirties žemės dalį sudaro žemė, kurioje yra daugiametė ganykla, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalyje. Be to, ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 31 d. valstybės narės išsiunčia Komisijai pranešimą, kuriame nurodoma 2003 referenciniais metais žemės, kurioje buvo daugiametė ganykla, dalis, kaip nurodyta 3 straipsnio 2 dalyje.

3. Išimtiniais atvejais valstybės narės, susitarusios su Komisija, gali nukrypti nuo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų datų.

4. Kompiuteriniai duomenys, numatyti pagal integruotą sistemą, naudojami patvirtinti sektorių taisyklėse nustatytai informacijai, kurią valstybės narės privalo siųsti Komisijai.

III DALIS MODULIAVIMAS

77 straipsnis

Sumažinimo apskaičiavimo pagrindas

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsnyje nustatyto sumažinimo suma apskaičiuojama remiantis tiesioginių išmokų, kurias ūkininkai turi teisę gauti, prieš pritaikant šiame reglamente numatytus sumažinimus ar neskyrimus, suma arba Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytų pagalbos schemų atveju – vadovaujantis konkrečiais teisės aktais, reglamentuojančiais sumažinimo sumos apskaičiavimą, turint omenyje, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse išvardytoms pagalbos schemoms tai negalioja.

78 straipsnis

Paskirstymo būdas

Likusių sumų paskirstymas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 10 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, rengiamas pagal kiekvienos valstybės narės žemės ūkio plotų ir užimtumo žemės ūkyje dalis, atitinkamai sudarančias 65 ir 35 %

Kiekvienos valstybės narės žemės ūkio ploto ir užimtumo žemės ūkyje dalis tikslinama pagal tenkančio vienam asmeniu bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, naudojant vieną trečdalį valstybių narių vidurkio, kuriam taikomas moduliavimas, skirtumą.

Šiam tikslui naudojamasi šiais pagrindiniais duomenimis, pagrįstais 2003 m. rugpjūčio mėn. Eurostato turima informacija:

a) duomenys apie žemės ūkio plotus imami iš 2000 m. Ūkių struktūros tyrimo, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 571/88 [22];

b) duomenys apie užimtumą žemės ūkyje imami iš 2001 m. Darbo jėgos tyrimo kasmet leidžiamos serijos apie užimtumą žemės ūkyje, medžioklę ir žūklę remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 577/98 [23];

c) duomenys apie vienam gyventojui tenkančio BVP dalį, išreikštą perkamosios galios standartu, imami pagal trejų metų (1999–2001) vidurkį, pagrįstą nacionalinių sąskaitų duomenimis.

79 straipsnis

Papildoma pagalbos suma

1. Siekiant nustatyti, ar pasiekta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 12 straipsnyje nurodyta 5000 eurų ribinė suma, atsižvelgiama į visą tiesioginių išmokų sumą, kuri būtų paskirta prieš taikant kokius nors šiame reglamente numatytus sumažinimus, o Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 I priede išvardytų pagalbos schemų atveju atsižvelgiama į sumą, kuri būtų paskirta vadovaujantis konkrečiais teisės aktais, reglamentuojančiais sumažinimo sumos apskaičiavimą, turint omenyje, kad Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 III ir IV antraštinėse dalyse išvardytoms pagalbos schemoms tai negalioja.

Tačiau, jei ūkininkui tiesioginės išmokos neskiriamos dėl nustatytų pažeidimų ar pagalbos skyrimo reikalavimų kriterijų neatitikimo, papildomos pagalbos sumos jam taip pat neskiriamos.

2. Ne vėliau kaip iki spalio 31 d. valstybės narės praneša Komisijai visą praeitais metais paskirtos papildomos pagalbos sumą.

IV DALIS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

80 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda iki 2005 m. sausio 1 d.

Tais atvejais, kai išmokų sumos mažinamos taikant užskaitas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 2419/2001 32 straipsnio 2 dalies antrąja pastraipa, 33 straipsnio antrąja pastraipa, 34 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 3 dalies paskutiniu sakiniu, 38 straipsnio 2 dalies trečiąja pastraipa, 38 straipsnio 4 dalies antrąja pastraipa ir 40 straipsnio 1 ir 6 dalimis, bet iki šio reglamento įsigaliojimo dienos negali būti visiškai užskaitomos, likusioji sumos dalis užskaitoma kaip išmoka, skiriama pagal šiame reglamente numatytą bet kurią iš pagalbos schemų, su sąlyga, kad nėra pasibaigęs numatytas užskaitos taikymo laikotarpis.

2. Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 2419/2001 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą koreliacijos lentelę.

81 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas pagalbos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų skyrimo laikotarpiais, kurie prasideda 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. balandžio 21 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

[2] OL L 327, 2001 12 12, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 118/2004 (OL L 17, 2004 1 24, p. 7).

[3] OL L 204, 2000 8 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir pakeitimų Europos Sąjungos steigimo sutartyse – II priedas: Sąrašas, į kurį daroma nuoroda Stojimo akto 20 straipsnyje – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).

[4] OL L 156, 2003 6 25, p. 9.

[5] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[6] OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

[7] OL L 355, 1992 12 5, p. 32.

[8] OL L 5, 2004 1 9, p. 8.

[9] OL L 281, 1999 11 4, p. 30. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1473/2003 (OL L 211, 2003 8 21, p. 12).

[10] OL L 341, 2001 12 22, p. 105. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2307/2003 (OL L 342, 2003 12 30, p. 11).

[11] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[12] OL L 160, 1999 6 26, p. 1.

[13] OL L 215, 1992 7 30, p. 85.

[14] OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

[15] OL L 112, 1994 5 3, p. 2.

[16] OL L 193, 2002 7 20, p. 74.

[17] OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[18] OL L 177, 1972 8 4, p. 1.

[19] OL L 160, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1783/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 70).

[20] OL L 74, 2002 3 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 963/2003 (OL L 138, 2003 6 5, p. 32).

[21] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[22] OL L 56, 1988 3 2, p. 1.

[23] OL L 77, 1998 3 14, p. 3.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

BENDRIJOJE TAIKOMAS Δ9 TETRAHIDROKANABINOLIO KIEKIO KANAPIŲ VEISLĖSE KIEKYBINIO NUSTATYMO METODAS

1. Taikymo sritis ir objektas

Šiuo metodu siekiama nustatyti Δ9 tetrahidrokanabinolio (toliau – THC) kiekį kanapių veislėse (Canabis sativa L.). Kur tinka, metodas apima toliau aprašytas A ir B procedūras.

Šis metodas grindžiamas kiekybiniu Δ9 THC nustatymu dujų chromatografijos (toliau – DCH) būdu po ekstrahavimo su tinkamu tirpikliu.

1.1. A procedūra

A procedūra taikoma augalams tikrinti, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies a punkte.

1.2. B procedūra

B procedūra taikoma Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 33 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

2. Mėginių ėmimas

2.1. Mėginiai

a) A procedūra: atrenkama iš konkrečios veislės kanapių augančių augalų; paimama 30 cm augalo dalis, ant kurio mažiausiai vienas moteriškasis žiedynas. Augalo mėginio ėmimo laikotarpis – 20 dienų nuo žydėjimo pradžios iki 10 dienos po žydėjimo pabaigos; mėginys imamas dienos metu, sistemingai, kad būtų užtikrinama, jog mėginys yra būdingas tam laukui augalas, iš lauko pakraščių mėginiai neatrenkami.

Valstybės narės gali išduoti leidimą imti mėginius 20 dienų po žydėjimo pradžios, jei kiekvienos auginamos veislės kiti tipiniai mėginiai imami laikantis anksčiau nurodytos taisyklės, t. y. laikotarpiu nuo 20 dienos nuo žydėjimo pradžios iki 10 dienos po žydėjimo pabaigos.

b) B procedūra: atrenkama iš konkrečios veislės kanapių augančių augalų; mėginiu imamas kiekvieno atrinkto augalo viršutinis trečdalis. Mėginys imamas 10 dienų laikotarpiu nuo žydėjimo pabaigos, dienos metu, sistemingai, kad būtų užtikrinama, jog mėginys yra būdingas tam laukui augalas, iš lauko pakraščių mėginiai neatrenkami. Dvinamių veislių turi būti imami tik moteriškieji augalai.

2.2. Mėginio dydis

A procedūra: mėginį sudaro po 50 kiekvieno lauko augalų dalių.

B procedūra: mėginį sudaro po 200 kiekvieno lauko augalų dalių.

Kiekvienas mėginys, stengiantis jo nesutraiškyti, dedamas į medžiaginį arba popierinį maišelį ir siunčiamas į laboratoriją analizei.

Valstybė narė gali numatyti antro mėginio paėmimo galimybę, kurio prireiktų pakartotinei analizei atlikti. Antrąjį mėginį laiko augintojas arba už analizės atlikimą atsakinga įstaiga.

2.3. Mėginio džiovinimas ir laikymas

Mėginius pradedama džiovinti kiek įmanoma anksčiau, bet kokiu atveju nepraėjus daugiau kaip 48 valandoms, naudojant bet kurį džiovinimo metodą, žemesnėje negu 70 °C temperatūroje. Mėginiai turėtų būti išdžiovinami iki pastovaus svorio, o mėginių drėgnumas svyruoja nuo 8 % iki 13 %

Išdžiovinti mėginiai nesutraiškant jų laikomi žemesnėje negu 25 °C temperatūroje, tamsioje vietoje.

3. THC kiekio nustatymas

3.1. Tyrinio paruošimas

Nuo išdžiovintų mėginių pašalinami didesni negu 2 mm dydžio stiebeliai ir sėklos.

Išdžiovinti mėginiai sugrūdami iki vidutiniškai smulkių miltelių (turi išbyrėti pro 1 mm skersmens sietelio skylutes).

Milteliai gali būti laikomi 10 savaičių žemesnėje negu 25 °C temperatūroje, tamsioje vietoje.

3.2. Reagentai ir ekstrahentas

Reagentai

- Δ9 -tetrahidrokanabinolis, skirtas vien tik chromatografijai atlikti,

- skvalanas, skirtas vien tik chromatografijai atlikti, kaip vidinis etaloninis tirpalas.

Ekstrahentas

- 35 mg skvalano 100 ml heksano.

3.3. Δ9 THC ekstrahavimas

Atsveriama 100 mg tyrinio miltelių, dedama į centrifugą, įpilama 5 ml ekstrahento, turinčio vidinio etaloninio tirpalo.

20 minučių dedama į ultragarsinę vonią. Penkioms minutėms įjungiama centrifuga 3000 apsisukimų per minutę greičiu, tada pašalinamas paviršinis THC tirpalas. Tirpalas įšvirkščiamas į chromatografą ir atliekama kiekybinė analizė.

3.4. Dujų chromatografija

a) Prietaisas

- dujų chromatografas su liepsnos jonizacijos detektoriumi ir vientisas/išsišakojęs inžektorius,

- gerai atskiriantis kanabinolį stulpelis, pvz., stiklinis kapiliarinis 25 m ilgio ir 0,22 mm diametro stulpelis, impregnuotas 5 % bepole fenilmetilsiloksano faze.

b) Kalibravimo ribos

A procedūrai mažiausiai trys punktai, o B procedūrai penki punktai, įskaitant 0,04 punkto ir 0,50 mg/ml Δ9 THC ekstrahente.

c) Eksperimento sąlygos

Kaip pavyzdys a punkte minimam stulpeliui pateikiamos šios sąlygos:

- džiovinimo spintos temperatūra 260 °C

- inžektoriaus temperatūra 300 °C

- detektoriaus temperatūra 300 °C

d) įšvirkščiamas tūris: 1 μl

4. Rezultatai

Išvados išreiškiamos dviejų dešimtųjų tikslumu gramais Δ9 THC 100 gramų analizės mėginio, išdžiovinto iki pastovaus svorio. Taikoma 0,03 g 100 g paklaida.

- A procedūra: vienas nustatymas vienam tyriniui.

Tačiau, jei gautas rezultatas viršija Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą, kiekvienas mėginys turi būti tiriamas antrą kartą, o abiejų nustatymų vidutinė vertė laikoma galutiniu rezultatu.

- B procedūra: rezultatas atitinka dviejų vieno tyrinio nustatymų vidutinę vertę.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PLUOŠTINIŲ KANAPIŲ, KURIOS ATITINKA TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ SKYRIMO REIKALAVIMUS, VEISLĖS

a. Pluoštinės kanapės

Carmagnola

Beniko

Chamaeleon

Cs

Delta-Ilosa

Delta 405

Dioica 88

Epsilon 68

Fedora 17

Felina 32

Fermon – Férimon

Fibranova

Fibrimon 24

Futura 75

Juso 14

Red Petiole

Santhica 23

Santhica 27

Uso 31

b. Pluoštinės kanapės, patvirtintos 2004–2005 prekybos metais

Bialobrzeskie

Cannacomp [1]

Fasamo

Felina 34 – Félina 34

Fibrico TC

Finola

Lipko [2]

Silesia [3]

Tiborszállási [4]

UNIKO-B

[1] Tik Lenkijoje.

[2] Tik Lenkijoje.

[3] Tik Vengrijoje.

[4] Tik Lenkijoje.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2419/2001 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | – |

2 straipsnis | 2 straipsnis |

3 straipsnis | 5 straipsnis |

4 straipsnio 1 dalis | 6 straipsnio 1 dalis |

4 straipsnio 2 dalis | 14 straipsnio 4 dalis |

5 straipsnis | 8 straipsnis |

6 straipsnis | – |

7 straipsnis | – |

8 straipsnis | 15 straipsnis |

9 straipsnis | – |

10 straipsnis | 16 straipsnis |

11 straipsnis | 18 straipsnis |

12 straipsnis | 19 straipsnis |

13 straipsnis | 21 straipsnis |

14 straipsnis | 22 straipsnis |

15 straipsnis | 23 straipsnio 1 dalis |

16 straipsnis | 24 straipsnis |

17 straipsnio 1 dalis | 25 straipsnio 1 dalis |

17 straipsnio 2 dalis | 25 straipsnio 2 dalis |

17 straipsnio 3 dalis | 23 straipsnio 2 dalis |

18 straipsnis | 26 straipsnis |

19 straipsnis | 27 straipsnis |

20 straipsnis | 28 straipsnis |

21 straipsnis | 29 straipsnis |

22 straipsnis | 30 straipsnis |

23 straipsnis | 32 straipsnis |

24 straipsnis | 34 straipsnis |

25 straipsnis | 35 straipsnis |

26 straipsnis | 36 straipsnis |

27 straipsnis | 37 straipsnis |

28 straipsnis | 38 straipsnis |

29 straipsnis | 39 straipsnis |

30 straipsnis | 49 straipsnis |

31 straipsnio 1 dalis | 50 straipsnio 1 dalis |

31 straipsnio 2 dalis | 50 straipsnio 3 dalis |

31 straipsnio 3 dalis | 50 straipsnio 6 dalis |

31 straipsnio 4 dalis | 50 straipsnio 7 dalis |

32 straipsnis | 51 straipsnis |

33 straipsnis | 53 straipsnis |

34 straipsnis | 55 straipsnis |

35 straipsnis | 56 straipsnis |

36 straipsnis | 57 straipsnis |

37 straipsnis | 58 straipsnis |

38 straipsnis | 59 straipsnis |

39 straipsnis | – |

40 straipsnis | 60 straipsnis |

41 straipsnis | 61 straipsnis |

42 straipsnis | 62 straipsnis |

43 straipsnis | 63 straipsnis |

44 straipsnis | 68 straipsnis |

45 straipsnis | 69 straipsnis |

46 straipsnis | 70 straipsnis |

47 straipsnis | 71 straipsnis |

48 straipsnis | 72 straipsnis |

49 straipsnis | 73 straipsnis |

50 straipsnis | 74 straipsnis |

51 straipsnis | 75 straipsnis |

52 straipsnis | 76 straipsnis |

53 straipsnis | – |

54 straipsnis | – |

--------------------------------------------------