4.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/55

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2164/98 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams, konkrečiai amoksicilino trihidratui, ampicilino trihidratui ir cefaleksinui, nesudozuotam, nesuformuotam ir nesupakuotam į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (aptariamasis produktas), klasifikuojamiems pagal KN kodus ex 2941 10 10, ex 2941 10 20 ir ex 2941 90 00. Priemonė buvo įgyvendinta kaip ad valorem muitas, kurio dydis svyravo nuo 0% iki 12% atskiriems eksportuotojams, nebendradarbiaujantiems eksportuotojams taikant 14,6% liekamąją muito normą.

(2)

Nustačius galutines priemones, Komisija iš nagrinėjamos prekės Indijos gamintojo Nestor Pharmaceuticals Limited (pareiškėjo) gavo prašymą inicijuoti greitesnę priešlaikinę Reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nebuvo susijęs su jokiais nagrinėjamosios prekės eksportuotojais Indijoje. Be to, jis tvirtino, kad pradinio tyrimo laikotarpiu (nuo 1996 m. birželio 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d.) jis neeksportavo nagrinėjamosios prekės, tačiau pradėjo eksportuoti minėtajam laikotarpiui pasibaigus. Remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, pareiškėjas pareikalavo, kad nustačius prekės subsidijavimo įrodymus, jo atžvilgiu būtų nustatyti individualūs muito tarifai.

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį. Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu, suteikusi aptariamai Bendrijos pramonei galimybę pateikti savo pastabas, ir paskelbusi atitinkamą pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), Komisija dėl pirmiau minėtojo pareiškėjo pradėjo greitesnę Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 peržiūrą.

(4)

Vykdant šią peržiūrą aptariamasis produktas yra tas pats, kuris yra nagrinėjamas Tarybos Reglamente (EB) Nr. 2164/98.

(5)

Subsidijavimo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. kovo 31 d. (peržiūros tyrimo laikotarpis).

(6)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui ir Indijos vyriausybei (IV) apie pradėtą tyrimą. Be to, ji suteikė kitoms susijusioms šalims galimybę raštu pareikšti savo požiūrį ir pateikti prašymą surengti klausymą. Tačiau tokių prašymų Komisija negavo.

(7)

Komisija nusiuntė klausimyną svarstomoms įmonėms ir iki nustatytos dienos gavo išsamius atsakymus. Komisija surado ir patikrino visą jos manymu tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir atliko patikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Nju Delyje ir Hyderabade.

(8)

Kadangi tyrimo metu nebuvo gauta jokių pareiškėjo prašymų peržiūrėti išvadas dėl žalos padarymo, ši peržiūra apsiribojo tik subsidijavimo analize.

(9)

Komisija patikrino tas pačias subsidijavimo schemas, kurios buvo tiriamos pirminiame tyrime. Ji taip pat išnagrinėjo, ar pareiškėjas naudojosi kokiomis nors kitomis subsidijų schemomis, arba nagrinėjamos prekės atžvilgiu negavo ad hoc subsidijų.

(10)

Pareiškėjas sugebėjo įrodyti, kad neturėjo jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių nei su vienu Indijos eksportuotoju, kuriam taikytos nagrinėjamos prekės atžvilgiu galiojančios kompensuojamosios priemonės.

(11)

Tyrimu patvirtinta, kad per pirminio tyrimo laikotarpį, t. y. nuo 1996 m. liepos 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d., pareiškėjas nagrinėjamųjų prekių į Bendriją neeksportavo ir kad jis pradėjo eksportuoti į Bendriją prekę tik šiam laikotarpiui pasibaigus.

Be to, pirminio tyrimo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tikrinamas dėl kitų dalykų, išskyrus atsisakymą bendradarbiauti su Komisija.

Taigi, yra tvirtinama, kad pareiškėjas turėtų būti laikomas nauju eksportuotoju. Todėl pagal pagrindinio Reglamento 20 straipsnį Komisija įvertino, ar šiam pareiškėjui neturėtų būti taikomas atskiras kompensuojamojo muito tarifas.

(12)

Remiantis pareiškėjo atsakyme į Komisijos klausimyną pateikta informacija ir vėliau tyrimo metu surinkta informacija, buvo tirtos šios schemos:

(13)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas po prekių eksporto yra gavęs nuolaidas pagal DEPBS schemą. Išsamus schemos aprašymas yra pateiktas Eksporto ir importo politikos dokumento 2002–2007 (EXIM-politika 02-07) 4.3. dalyje ir jį papildančio Taisyklių vadovo 2002–2007 (HOP I 02-07) (4) I tome. EXIM-politika 02-07 remiasi 1992 m. Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) teisės aktu (1992 m. Nr. 22).

(14)

Šia schema turi teise pasinaudoti bet kuris gamintojas-eksportuotojas arba prekybininkas-eksportuotojas. Jis gali kreiptis dėl DEPBS kreditų, kurie yra apskaičiuojami kaip pagal šią schemą eksportuojamų prekių vertės procentinė dalis. Indijos kompetentingos institucijos yra nustačiusios tokius DEPBS tarifus daugumai prekių, įskaitant nagrinėjamąją prekę. Tokie tarifai yra nustatomi pagal standartines pirkimo ir pardavimo normas (SION), atsižvelgiant į numatomą importuojamų žaliavų dalį eksportuojamoje prekėje, ir tokiam numatoma importui taikomus muito mokesčius, nesvarbu, ar toks muito mokestis buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(15)

Kad galėtų pasinaudoti šia schema, bendrovė turi vykdyti eksporto veiklą. Tam tikru eksporto operacijos momentu eksportuotojas privalo pateikti Indijos institucijoms deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad eksportas vykdomas pagal DEPBS. Kad prekės būtų eksportuojamos, prekių pakrovimo metu Indijos muitinės institucijos išduoda eksporto gabenimo važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, yra nurodoma, koks MTSLS kreditas bus suteikiamas tam eksporto sandoriui. Tuo momentu eksportuotojas žino, kokia nuolaida jis galės pasinaudoti. Kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti dėl DEPBS kredito suteikimo. Nuolaidai apskaičiuoti taikomas toks DEPBS tarifas, kuris galiojo eksporto deklaracijos išrašymo momentu. Todėl nuolaidos dydžio retrospektyviai pakeisti negalima.

(16)

Taip pat buvo nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus, įvykdžius eksporto įsipareigojimus, DEPBS kreditai apskaitos dokumentuose gali būti apskaitomi kaupiamuoju principu kaip pajamos.

(17)

Tokie kreditai vėliau gali būti panaudoti sumokėti muito mokesčius už bet kurias be apribojimų importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones. Pagal tokius kreditus importuojamos prekės gali būti parduodamos vietos rinkoje (taikant pardavimo mokesčius) arba kitaip panaudojamos.

DEPBS kreditai yra laisvai perduodami ir galioja 12 mėn. nuo jų išdavimo.

(18)

Paraiškos gauti DEPBS kreditus gali būti teikiamos daugiausia dėl 25 eksporto sandorių, o jeigu teikiamos elektroniniu būdu, – dėl neriboto sandorių skaičiaus. De facto nėra nustatyti jokie galutiniai tokių paraiškų teikimo terminai, kadangi HOP I 02-07 4.47 dalyje nurodyti laikotarpiai visada yra skaičiuojami nuo paskutinio konkrečioje paraiškoje dėl DEPBS kreditų nurodyto eksporto sandorio.

(19)

Nuo pirminio tyrimo pagrindinės DEPBS charakteristikos nepasikeitė. Pagal įstatymą schema yra nuo eksporto veiklos priklausanti subsidija. Todėl pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad schema laikytina specifine ir pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą, kompensuotina.

(20)

Pirminio tyrimo metu DEPBS subsidijos dydis buvo apskaičiuotas remiantis patikimiausia turima informacija pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį ir pro rata temporis DEPBS tarifas buvo laikomas atitinkamu subsidijos tarifu. Kadangi pareiškėjas bendradarbiavo, ir tai buvo laikoma aplinkybių pasikeitimu pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 4 dalį, tokia metodologija neturėtų būti taikoma pareiškėjui nepalankia linkme.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos dydis yra apskaičiuojamas subsidijos gavėjui suteiktos naudos išraiška, nustačius, kad tokios naudos suteikta subsidijavimo tyrimo laikotarpiu. Šia prasme laikoma, kad nauda subsidijos gavėjui yra suteikiama eksporto operacijos vykdymo momentu. Tuo momentu IV privalo atsisakyti muito mokesčių, kurie yra jos fiskalinis indėlis, apibrėžtas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Kaip minėta pirmiau esančiame konstatuojamosios dalies 15 punkte, kai tik muitinės institucijos išduoda eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteikiamas DEPBS kreditas, IV jau nebeturi įgaliojimų spręsti, suteikti ar nesuteikti subsidiją, ar nustatyti subsidijos dydžio. Taip pat, kaip minėta tame pačiame punkte, bet koks DEPBS tarifo pasikeitimas, įvykęs laikotarpiu nuo faktinės eksporto operacijos iki DEPBS licencijos išdavimo momento retrospektyviai neturi įtakos suteikiamos nuolaidos dydžiui. Taip pat, kaip buvo minėta pirmiau esančiame 16 punkte, pagal Indijos apskaitos standartus DEPBS kreditai gali būti apskaitomi kaupimo principu kaip eksporto sandorio metu gaunamos pajamos. Galiausiai, kadangi bendrovė žino, kad ji gaus subsidiją pagal DEPBS, o iš tikrųjų gauna nuolaidas ir pagal kitas schemas, konkurencingumo prasme, bendrovės padėtis jau yra geresnė, kadangi ji gali pasinaudoti subsidijomis pasiūlydama žemesnes kainas.

(22)

Tačiau kompensuojamasis muitas taikomas siekiant užkirsti kelią nesąžiningai prekybai pasinaudojant neteisėtai įgytu konkurenciniu pranašumu. Atsižvelgiant į tai, laikoma tikslinga pagal DEPBS gautą naudą laikyti visų kreditų, vykdant visas eksporto operacijas per tyrimo laikotarpį, suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, subsidijai gauti patiriami mokesčiai yra atskaitomi.

(23)

Pareiškėjas tvirtino, kad vykdant šį tyrimą subsidijos dydžiui apskaičiuoti atsižvelgiama tik į DEPBS kreditus, gautus eksportuojant nagrinėjamą produktą. Tačiau taikant DEPBS, nėra jokių apribojimų, kurie apribotų galimybes naudoti DEPBS kreditus importuojant importo muitu neapmokestinamas žaliavas, reikalingas konkrečiai prekei pagaminti. Atvirkščiai, DEPBS kreditai yra laisvai perduodami, gali būti netgi parduodami ir gali būti panaudojami importuojant bet kokias be apribojimų importuojamas prekes (nagrinėjamajai prekei pagaminti naudojamos žaliavos taip pat priklauso šiai kategorijai), išskyrus gamybos priemones. Todėl nagrinėjamai prekei gali būti suteikiamos nuolaidos pagal visus DEPBS kreditus.

(24)

Toliau buvo tvirtinama, kad apskaičiuojant subsidijos dydį, pardavimo mokestis, mokamas perduodant DEPBS kreditus, turi būti atskaitomas kaip išlaidos. Tačiau pardavimo mokestis nėra išlaidos, kurias būtina sumokėti siekiant patenkinti subsidijos gavimo sąlygas arba gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Pardavimo mokestis yra išlaidos, patiriamos priėmus grynai komercinį sprendimą perduoti jau gautą DEPBS kreditą jį parduodant, o ne pasinaudoti tokiu pardavimo mokesčiu neapmokestinamu kreditu muito mokesčiui už vėlesnį prekių importą kompensuoti. Tačiau prašymo gauti DEPBS kreditus mokesčiai yra laikomi būtinomis išlaidomis, ir dėl to yra atskaitomi.

(25)

Bendras subsidijos dydis (nominali vertė) buvo paskirstyta visiems eksporto pardavimams per peržiūros tyrimo laikotarpį (vardiklis) pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kadangi subsidija suteikta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotų ar pervežtų prekių kiekiais. Todėl šiam pareiškėjui pagal šią schemą skirtos subsidijos tarifas buvo 3,3 %.

(26)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo daliniu atleidimu nuo pajamų mokesčio pelnui, gautam už eksportuojamas prekes per peržiūros tyrimo laikotarpį. Teisinis tokio atleidimo pagrindas yra išdėstytas 1961 m. Pajamų mokesčio Įstatymo 80 HHC dalyje.

(27)

1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 80HHC dalis buvo paskelbta negaliojančia vertinamiems 2005–2006 m. (t. y. finansiniams metams, kurie prasideda 2004 m. balandžio 1 d. ir baigiasi 2005 m. kovo 31 d.) ir vėlesniam laikotarpiui. Tai reiškia, kad po 2004 m. kovo 31 d. pagal šią schemą pareiškėjui negali būti skiriamos jokios nuolaidos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ši schema nėra kompensuotina.

(28)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo leidimo-paso schema, kuris 1997 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta ir pakeista DEPBS.

(29)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neimportavo jokių gamybos priemonių pagal GPERS, todėl šia schema ir nesinaudojo.

(30)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiklos vieta nebuvo EP zonoje, ir kad bendrovė netaikė EOB schemos, todėl šiomis schemomis ir nesinaudojo.

(31)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi šia schema. Išsamus schemos parašymas yra pateiktas EXIM-politikos 02-07 4.1.1–4.1.7. dalyse ir HOP I tomo 02-07 4.1–4.30 skyriuose.

(32)

Šia schema gali pasinaudoti gamintojai-eksportuotojai ir prekybininkai-eksportuotojai „susiję“ su remiančiais gamintojais.

(33)

ILS fiziniam eksportui schema leidžia be muito importuoti žaliavas, kurios yra fiziškai naudojamos eksportuojamų prekių gamybai. Kad Indijos institucijos galėtų vykdyti patikrinimus, eksportuotojas privalo užtikrinti „teisingą ir tinkamą pagal leidimą importuojamų prekių naudojimo apskaitą“ tam tikru nurodytu formatu (HOP I 02-07 4.30 skyrius ir priedas), t. y. tvarkyti vartojimo registrą. Indijos vyriausybė nustato ir leidžiamą importo apimtį ir eksporto įpareigojimus pagal vertę ir pagal apimtis, ir šie duomenys yra nurodomi leidime. Be to, importo ir eksporto momentu Vyriausybės pareigūnai privalo registruoti atitinkamus sandorius leidime. Pagal šią schemą leidžiamas importo apimtis nustato IV pagal standartines normas, t. y., SION, kurios, kaip manoma, nurodo patį tinkamiausią būdą užtikrinti, kad būtų pagamintas reikiamas eksportuojamų prekių kiekis. SION yra parengti daugumai prekių, įskaitant nagrinėjamąją prekę, ir yra paskelbti HOP II 02-07. Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos, ir privalo būti panaudojamos galutinei eksportuojamai prekei pagaminti. Eksporto įpareigojami turi būti įvykdomi per tam tikrą nustatytą laikotarpį (18 mėn. su galimybe pratęsti terminą du kartus po 6 mėn.).

(34)

Peržiūros tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal šią schemą ir pagal SION nustatytą leidžiamą kiekį pareiškėjas be muito importavo žaliavų daugiau, nei jam reikėjo pagaminti apibrėžtam eksportuojamų priekių kiekiui. Tai reiškia, kad nagrinėjamos prekės atžvilgiu SION nebuvo pakankamai tikslus. Be to, pareiškėjo vartojimo registro duomenys neatitiko faktinio suvartojimo duomenų. Savo registre pareiškėjas neteisingai registravo vartojimo duomenis pagal didesnes galimybes suteikiantį IV nustatytą SION, nors de facto jis suvartojo mažiau žaliavos apibrėžtam eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti. Nei pareiškėjas, nei IV negalėjo įrodyti, kad dėl atleidimo nuo importo mokesčio jis nebuvo perdėtai sumažintas.

(35)

Atleidimas nuo importo muito yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 straipsnio 2 dalį, t. y. IV, kuri suteikė naudos pareiškėjui, fiskalinis indėlis. Be to, pagal įstatymą ILS fiziniam eksportui priklauso nuo eksporto veiklos, todėl laikomas specifine priemone ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(36)

Ši schema negali būti laikoma leidžiama muito mokesčio grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Ji neatitinka griežtų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (apibrėžimas ir muitų grąžinimo taisyklės) ir III priede (apibrėžimas ir pakaitinio grąžinimo taisyklės). IV nesugebėjo taikyti sistemos ar tvarkos, kuriomis patvirtinama, kokios sąnaudos yra naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II 4 dalis ir, taikant pakaitinę importo muitų grąžinimo sistemą, III priedo II 2 dalis). Nagrinėjamajai prekei nustatyti SION buvo nepakankamai tikslūs ir negali būti laikomi faktinio suvartojimo patikrinimo sistema. Veiksminga kontrolė, remiantis tiksliai tvarkomu vartojimo registru, taip pat nebuvo vykdoma. Be to, IV neatliko tolimesnio tyrimo pagal faktiškai sunaudotas sąnaudas, nors dažniausiai tokį tyrimą reikėtų atlikti tais atvejais, kai nėra taikoma veiksminga patikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II 5 dalis ir III II 3 dalis), ji taip pat nesugebėjo įrodyti, kad mokestis nebuvo perdėtai sumažintas.

(37)

Pateikdamas savo paaiškinimus pareiškėjas tvirtino, kad ILS fiziniam eksportui faktiškai veikė kaip leidžiama mokesčio grąžinimo schema arba pakaitinė mokesčio grąžinimo schema. Jis teigė, nors ir nepateikdamas jokių naujų faktinių įrodymų ir nepagrįsdamas savo teiginių, kad IV užtikrinimo patikrinimo sistemą, atitinkančią pagrindinio reglamento reikalavimus. Tuo tikslu pareiškėjas nurodė tokius IV naudojamus patikrinimo instrumentus: tariamai tikslus nagrinėjamai prekei nustatytas SION, kiekybinė informacija apie sąnaudas ir pagamintas prekes importo-eksporto dokumentuose (eksporto važtaraštis, importo važtaraštis), muitinės importo ir eksporto registras pagal ILS fiziniam eksportui, faktinio suvartojimo registras (žr. pirmiau esantį konstatuojamosios dalies 33 punktą), atleidimo nuo eksporto mokesčio pažymėjimas (Duty Entitlement Export Certification book (DEECB)), papildomi Indijos institucijų taikomi patikrinimo mechanizmai, įgyvendinami vykdant akcizo mokesčio administravimą (t. y. užtikrinimas, kad nebūtų neteisėtai prašoma akcizo mokesčiui žaliavoms skiriamo kredito (CENVAT-kreditai) pagal ILS be muito importuojamoms prekėms). Be to, pareiškėjas įrodinėjo, kad Komisija turėtų kiekybiškai įvertinti SION netikslumą. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad pagrindinio reglamento reikalavimams įvykdyti nėra būtina taikyti tikrinimo sistemos, kuri įvertintų ryšį tarp importuojamų medžiagų ir pagaminamų prekių pagal kiekvieną siuntą atskirai. Galiausiai, pareikštas teigė, kad Komisija yra susaistyta ankstesnių tyrimų rezultatų netaikyti kompensuojamųjų muitų IL schemai.

(38)

Pirmiau esančiame 37 konstatuojamosios dalies punkte apibendrinta pareiškėjo pozicija nekeičia Komisijos išvadų dėl ILS fiziniam eksportui. Pareiškėjas negalėjo paneigti, kad šiuo konkrečiu atveju ne de jure, o de facto IV nesugebėjo įgyvendinti veiksmingos faktinio suvartojimo patikrinimo sistemos. Remiantis faktiniais pareiškėjo pateiktais faktinio suvartojimo duomenimis, tyrimo metu buvo nustatyta, kad nagrinėjamai prekei nustatytas SION nėra pakankamai tikslus (žr. pirmiau 34 punktą). Pareiškėjas tai žinojo, ir tai nurodė patikrinimo grupei. Nustatyti SION netikrumo mastą nėra Komisijos užduotis, Komisija, remdamasi pakankamais įrodymais, siekia tik paneigti tariamą standartinių normų tikslumą. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vedė apskaitą arba kitokius dokumentus, pagal kuriuos IV galėtų atlikti patikrinimą dėl faktinio suvartojimo pagal ILS, t. y. ne tik standartinį patikrinimą. Taigi, norėdama patikrinti eksportuojamų prekių gamybai naudojamus kiekius, IV privalėjo remtis savo nustatytomis netiksliomis standartinėmis normomis. Komisijos nuomone, to nepakanka patenkinti veiksmingos patikrinimo sistemos reikalavimus pagal pagrindinio reglamento II ir III priedus.

(39)

Pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kad CENVAT kreditų kontrolė administruojant akcizus suteiktų kokios nors informacijos apie ryšį tarp sąnaudų ir eksportui pagaminamos prekės. Todėl, Komisijos nuomone, tokia kontrolė negali būti laikoma veiksminga patikrinimo sistema pagal pagrindinio reglamento II ir III priedus. Be to, DEECB buvo panaikintas EXIM-politikos 02-07, ir dėl to, priešingai, nei tvirtino pareiškėjas, nebegali būti laikoma patikrinimo instrumentu. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas DEECB registravo suvartojimo duomenis. Nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų, kad IV naudojo kokią nors kitą veiksmingą sistemą pakankamai tiksliai nustatyti ryšius tarp importuojamų sąnaudų ir eksportui pagaminamų prekių, išskyrus tai, kad buvo remiamasi labai plačias normas nustatančiais standartais. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad atitikimas EXIM-politikos 02-07 apibrėžtiems standartams, kaip minėta pirmiau esančiame 33 konstatuojamosios dalies punkte, gali būti užtikrinamas tik jeigu patikrinimo sistema taikoma kiekvienai siuntai atskirai. Be to, tik toks standartas įgalina kontroliuojančias institucijas patikrinti, ar laikomasi griežtų mokesčio grąžinimo arba pakaitinio mokesčių grąžinimo sistemos taisyklių. Čia reikėtų prisiminti, kad pagal pagrindinio reglamento I priedo i punktą, pakaitinę muitų grąžinimo sistemą leidžiama taikyti tik išimtiniais atvejais, ir, inter alia, tik per dviejų metų laikotarpį nuo pakaitinių medžiagų importo ir eksporto.

(40)

Galiausiai, Komisija nėra susaistyta jokiu precedentu dėl ILS fiziniam eksportui. Schema niekada nebuvo nagrinėjama remiantis faktais, kuriuos galima būtų palyginti su gautais šio tyrimo metu, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamajai prekei nustatyti SION netikslumą.

(41)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra taikomos mokesčių grąžinimo arba pakaitinio muito mokesčio grąžinimo sistemos, ir į tai, kad nebuvo taikoma veiksminga patikrinimo sistema, kompensuotina nauda yra bendro importo muito paprastai taikomo importuojant prekes, sumažinimas.

(42)

Subsidijos dydis buvo apskaičiuotas pagal negautus importo muito mokesčius (pagrindinis muito mokestis ir specialus papildomas muito mokestis) nuo nagrinėjamos prekės medžiagų, importuojamų pagal ILS fiziniam eksportui per tyrimo laikotarpį, atskaičius mokesčius, sumokėtus siekiant gauti subsidiją pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą (nominali vertė). Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ši suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai (vardiklis), kadangi subsidija buvo skirta nesiejant jos su pagamintų, eksportuotojų ar pervežtų prekių kiekiu. Šiuo pagrindu apskaičiuota, kad subsidija buvo 22 %.

(43)

Atsižvelgiant į galutinius nustatytus faktus, susijusius su anksčiau nurodytomis įvairiomis schemomis, pareiškėjui skiriamų kompensuotinų subsidijų dydis yra toks:

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį kompensuojantis muitas turi būti mažesnis nei bendras kompensuotinų subsidijų kiekis, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei. Pirminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vidutinis žalos panaikinimo lygis yra 14,6%. Pareiškėjas nepateikė jokio prašymo peržiūrėti išvadas dėl žalos. Todėl pirmiau nustatytas žalos panaikinimo lygis apriboja pagal šią peržiūrą nustatomą kompensuojančio muito dydį.

(45)

Remiantis šio peržiūros tyrimo metu nustatytais faktais laikoma, kad pareiškėjo gaminamų ir į Bendriją eksportuojamų nagrinėjamų prekių importui turėtų būti ir toliau taikomas kompensuojamojo muito tarifas, atitinkantis žalos panaikinimo lygį, kuris buvo nustatytas pirminio tyrimo metu.

(46)

Atsižvelgiant į tai, kad šis muito tarifas jau yra taikomas visoms bendrovėms, kurios nėra atskirai paminėtos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2164/98 1 straipsnio 2 dalyje, to reglamento keisti nereikėtų. Todėl greitesnė peržiūra dėl pareiškėjo turėtų būti nutraukta.

(47)

Pareiškėjas ir IV buvo informuoti apie pagrindinius faktus ir nustatytas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti nutraukti greitesnę peržiūrą. Jiems taip pat buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti savo komentarus. IV nepateikė jokių komentarų. Į pareiškėjo pastabas dėl atskleidimo, kurios buvo susiję tik su ILS fiziniam eksportui, buvo atsižvelgta kaip nurodyta pirmiau esančiuose konstatuojamosios dalies 37–40 punktuose,