32004D0791



Oficialusis leidinys L 138 , 30/04/2004 p. 0031 - 0039


Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 791/2004/EB

2004 m. balandžio 21 d.

dėl Bendrijos veiklos programos, skatinant įstaigų veiklą Europos mastu ir palaikant specifines veiklos kryptis mokymo ir lavinimo srityje

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto [1] nuomonę,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) Sutartis numato, jog Bendrija, palaikydama ir papildydama valstybių narių veiklą, turi prisidėti prie aukšto lygio mokymo plėtros, įgyvendinti profesinio lavinimo politiką, kuri palaiko ir papildo valstybių narių veiklą, bei skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

(2) Laekeno deklaracija, pridėta prie 2001 m. gruodžio 14 ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, tvirtina, kad viena iš pagrindinių problemų, kurias turi spręsti Europos Sąjunga – tai būdas, kaip priartinti piliečius prie Europos modelio ir Europos institucijų.

(3) Išsami atkaklaus ugdymo ir lavinimo sistemų Europoje [3] tikslų siekimo darbo programa, priimta Tarybos 2002 m. birželio 14 d., nustato veiklos, kurią reikia palaikyti Bendrijos mastu, programą.

(4) Europos Sąjungos Deklaracija, paskelbta Vienoje, 1998 m. gruodžio 10 d., 50-ojo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos jubiliejaus proga, teigia, kad Sąjunga, kartu su kitomis susijusiomis organizacijomis, privalo toliau vystyti bendradarbiavimą žmogaus teisių, pavyzdžiui, mokymo ir lavinimo veiklos, srityje bei užtikrinti Europos magistrų rengimo programos, organizuojamos 15-oje Europos universitetų, tęstinumą žmogaus teisių bei demokratizacijos srityje.

(5) 1999 m. birželio 4 d. Kelne Europos Tarybos išvadose buvo teigiama, kad, siekiant sustiprinti Europos magistrų rengimo programos nuoseklumą ir tęstinumą žmogaus teisių bei demokratizacijos srityje, "daugiau dėmesio reikia kreipti į biudžeto saugumo problemą".

(6) Finansinių 2003 bei ankstesniųjų metų Europos Sąjungos biudžeto A3010, A-3011, A-3012, A-3013, A-3014, A-3017, A-3022, A-3027, A-3044, B3–1000 ir B3–304 antraštės įrodė, jog yra naudingos mokymo bei lavinimo srityje.

(7) Europos kolegija, kurioje Europos mastu yra dėstomi teisės, ekonomikos, politikos, socialinių bei humanitarinių mokslų magistratūros kursai, Europos universiteto institutas, kuris, teikdamas išsilavinimą ir vykdydamas tyrimus, padeda vystyti Europos kultūros ir mokslo paveldo plėtrą, Europos viešojo administravimo institutas, kuriame valstybiniams ir Europos civiliniams tarnautojams yra dėstomi Europos integracijos dalykai, Europos teisės akademija Triere, teikianti universitetinio lygio išsilavinimą Europos teisės paslaugų teikėjams ir gavėjams, Europos tarpuniversitetinio žmogaus teisių ir demokratizacijos centras, teikiantis Europos žmogaus teisių ir demokratizacijos magistro laipsnį bei teikiantis specialistų stažuotes ir kitas ugdymo, lavinimo bei mokymo ir tyrimų paslaugas, skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją, Europos specialiųjų poreikių asmenų ugdymo agentūra, dirbanti, gerinant specialiųjų poreikių moksleivių ugdymo kokybę bei puoselėjant nuoseklų Europos bendradarbiavimą minėtoje srityje, ir Tarptautinis Europos mokymų centras, teikiantis mokymą, lavinimą ir vykdantis tyrimus europinizavimo, globalizavimo, federalizmo, regionalizmo ir šiuolaikinių socialinių struktūrų kitimo klausimais – tai įstaigos, siekiančios bendrųjų Europos interesų.

(8) Padidėjo poreikis rengti nacionalinius teisėjus Bendrijos teisės taikymo klausimais, o minėtąjį rengimą turi palaikyti Bendrija, ypač laikantis 2002 m. gruodžio 16 d. priimto Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nurodytų Sutarties [4] 81 ir 82 straipsniuose, kurie didina nacionalinių teismų galią, taikant minėtąsias Sutarties sąlygas, įdiegimo.

(9) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento [5] biudžetui, toliau – Finansų reglamentas, reikalaujama, kad būtų parengtas pagrindinis aktas, numatantis šias esamas palaikymo veiklos kryptis.

(10) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo, priimant Finansų reglamentą, siekti, kad minėtasis pagrindinis aktas įsigaliotų nuo 2004 m.; Komisija įsipareigojo atsižvelgti į pastabas, nurodytas biudžete, įgyvendinimo kontekste.

(11) Būtina užtikrinti, kad institucijos, kurioms Bendrija per pastaruosius metus yra skyrusi finansinę paramą, taikytų atitinkamas finansavimo stabilumo ir tęstinumo priemones, priklausančias nuo minėtojo Finansų reglamento bei minėtojo reglamento įdiegimo taisyklių.

(12) Siekiant, išplėsti minėtąją programą prisijungiančioms valstybėms narėms bei, galimai, vykdant tam tikrą veiklą, ELPA/EEE šalims bei kandidatuojančioms šalims, reikėtų numatyti geografinį minėtosios programos mastą.

(13) Šalių ne Bendrijos narių finansavimas iš valstybės fondų turi būti vykdomas Sutarties 87 ir 88 straipsniuose numatyta tvarka.

(14) Šis sprendimas visu programos įgyvendinimo laikotarpiu nustato finansinį pagrindą, kuris yra pagrindinio 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Komisijos Tarybos Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės institucijos biudžeto nustatymo tvarkos ir biudžeto nustatymo tvarkos [6] gerinimo 33 punkte numatytos pirmiau minėtos tvarkos pagrindas.

(15) Bet kokia parama, suteikta pagal minėtąjį Sprendimą, turi griežtai atitikti subsidiarumo ir proporcingumo principus,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos tikslai ir veiklos kryptys

1. Šis Sprendimas įsteigia Bendrijos veiklos programą mokymo ir lavinimo srityje (toliau – Programa), skirtą paremti įstaigas ir šių įstaigų veiklą, kurios siekia plėtoti ir gilinti žinias apie Europos kūrimą arba nori prisidėti prie bendros politikos, siekiant tikslų mokymo ir lavinimo srityje Bendrijoje ir už jos ribų.

2. Bendras Programos tikslas – palaikyti įstaigų veiklą mokymo ir lavinimo srityje.

Programoje numatytos šios veiklos kryptys:

a) vykstanti darbo programa Europos ir pasaulio mastu veikiančios įstaigos, kuri mokymo ir lavinimo srityje siekia bendrų Europos interesų arba tikslo, sudarančio dalį Europos Sąjungos politikos minėtoje srityje;

b) specifinė veikla, skatinanti Europos Sąjungos veiksmus minėtoje srityje, teikiant informaciją apie Europos integraciją bei tikslai, kurių siekia Sąjunga tarptautiniais santykiais ar palaikydama Bendrijos veiklą ir perteikdama minėtąją veiklą valstybiniu mastu.

Minėtąja veikla visų pirma reikia prisidėti arba galėti prisidėti prie Bendrijos bendradarbiavimo politikos bei veiksmų mokymo ir lavinimo srityje plėtros ir įgyvendinimo.

3. Programa prasideda 2004 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2006 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Galimybė dalyvauti Programoje

Siekdama būti išrinkta einamajai subsidijai gauti, įstaiga privalo atitikti Priede nurodytus reikalavimus bei pasižymėti tokiomis savybėmis:

a) įstaiga turi būti nepriklausomas ir ne pelno siekiantis juridinis asmuo, visų pirma aktyviai besireiškiantis mokymo ir lavinimo srityje, siekiant viešos gerovės;

b) įstaiga turi būti teisiškai įsteigta daugiau nei dveji metai, ir turi būti pateikusi metines, diplomuoto auditoriaus patvirtintas apskaitos ataskaitas už dvejus ankstesniuosius metus;

c) įstaiga turi veikti pagal principus, kurie yra Bendrijos veiklos pagrindas mokymo ir lavinimo srityje, bei atsižvelgti į prioritetus, nurodytus Priede.

Esant išimtinėms aplinkybėms, Komisija gali nukrypti nuo pirmosios straipsnio dalies b punkto reikalavimo, jei ši leidžianti nukrypti nuostata nekelia grėsmės Komisijos finansinių interesų apsaugai.

3 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

Programoje numatytoje veikloje gali būti leista dalyvauti įstaigoms, įsteigtoms toliau nurodytose šalyse:

a) prisijungiančiose valstybėse, kurios 2003 m. balandžio 16 d. pasirašė Prisijungimo sutartį;

b) ELPA/EEE šalyse, laikantis sąlygų, išdėstytų Susitarime dėl Europos ekonominės erdvės;

c) Rumunijoje ir Bulgarijoje, dalyvavimo sąlygas išdėstant Europos susitarimų, jų papildomų protokolų ir atitinkamų asociacijos Tarybos sprendimų numatyta tvarka;

d) Turkijoje, dalyvavimo sąlygas išdėstant sutinkamai su 2002 m. vasario 26 d. Europos bendrijos ir Turkijos Respublikos Pagrindų susitarime dėl Turkijos Respublikos dalyvavimo Bendrijos programose [7] bendrųjų principų.

4 straipsnis

Finansuojamų įstaigų atranka

Programa numato dvi finansuojamų įstaigų grupes:

a) 1 grupė: einamosios subsidijos tiesiogiai suteikiamos finansuojamoms įstaigoms, kurių vardinis sąrašas yra pateiktas priedo 2 punkte;

b) 2 grupė: Europos asociacijų, veikiančių mokymo ir lavinimo srityje, veiklos krypčių, susijusių su Europos integracija, parama, aukštojo išsilavinimo Europos integracijos srityje, tame tarpe Jean Monnet katedros parama, veiklos krypčių, padedančių siekti tolimesnių ugdymo ir lavinimo sistemų Europoje tikslų, bei Europos teisės dėstymo nacionaliniams teisėjams parama ir organizacijų teisminio bendradarbiavimo parama. Finansuojamos įstaigos parenkamos, kviečiant dalyvauti konkurse, atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, nurodytus priede.

5 straipsnis

Subsidijos suteikimas

Subsidijos skirtingoms Programos veiklos rūšims įgyvendinti yra skiriamos, laikantis nuostatų, išdėstytų atitinkamoje priedo dalyje.

6 straipsnis

Finansavimo sąlygos

1. Šiuo yra nustatytas Programos įgyvendinimo per laikotarpį, nurodytą 1 straipsnio 3 dalyje, finansinis pagrindas – 77 milijonų EUR.

2. Metines asignacijas finansinio plano ribose sankcionuoja biudžetinė institucija.

7 straipsnis

Programos įgyvendinimas

Komisija yra atsakinga už šios Programos įgyvendinimą priede pateiktose nuostatose nustatyta tvarka.

8 straipsnis

Stebėjimas ir įvertinimas

1. Komisija privalo ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie Programos tikslų įgyvendinimo rezultatus.

Inter alia, minėtosios ataskaitos pagrindas – kviestinių specialistų parengta įvertinimo ataskaita, kuri turi būti parengta vėliausiai iki 2006 metų pabaigos ir kurioje mažų mažiausiai yra įvertinamas Programos tinkamumas bei nuoseklumas, Programos vykdymo (parengimo, atrankos, veiklos įgyvendinimo) veiksmingumas ir bendras bei atskiras įvairių veiklos krypčių veiksmingumas, siekiant tikslų, išdėstytų 1 straipsnyje ir priede.

Be to, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metines ataskaitas apie Programos įgyvendinimą.

2. Europos Parlamentas ir Taryba Sutartyje numatyta tvarka nusprendžia, ar nuo 2007 m. sausio 1 d. tęsti Programą.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre, 2004 m. balandžio 21 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Roche

[1] OL C 32, 2004 2 5, p. 52.

[2] 2003 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 72 E, 2004 3 23, p. 19). 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) bei 2004 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas.

[3] OL C 142, 2002 6 14, p. 1.

[4] OL L 1, 2003 1 4, p. 1.

[5] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[6] OL C 172, 1999 6 18, p. 1. Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

[7] OL L 61, 2002 3 2, p. 29.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. ĮVADAS

Tikslus, nurodytus 1 straipsnyje, būtina įgyvendinti pasitelkus veiklos kryptis, nurodytas šiame Priede.

Šiame Priede yra nurodytos dvi pagrindinės veiklos kryptys:

- pirmojo tipo – 1 ir 2 veiklos kryptys yra skirtos palaikyti konkrečias institucijas arba išrinkti mokymo ir lavinimo asociacijas, veikiančias Europos mastu,

- antrojo tipo – 3 veiklos kryptis yra skirta palaikyti konkrečias Europos integracijos veiklos sritis ar projektus (3A veiklos kryptis) arba palaikyti Europos Sąjungos mokymo ir lavinimo politiką, nepriskirtą šios srities Bendrijos programoms (3B veiklos kryptis), arba skatinti Europos teisės dėstymą, ypač nacionaliniams teisėjams. (3C veiklos kryptis).

2. REMIAMOS VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS

Įstaigų, galinčių būti renkamomis Bendrijos finansavimui pagal minėtąją Programą, veiklos kryptys atitinka vieną iš toliau nurodytų sričių:

1 veiklos kryptis: Nurodytų institucijų, veikiančių mokymo ir lavinimo srityse, parama.

Pagal šią Programos veiklos kryptį subsidijos gali būti skirtos, siekiant remti konkrečias, einamąsias ir administravimo išlaidas toliau nurodytų institucijų, siekiančių bendro Europos intereso ir veikiančių toliau nurodytose, srityse:

- Europos kolegijos (Briugės ir Natolno universitetų teritorijose), Europos mastu teikiančios magistratūros išsilavinimą teisės, ekonomikos, politinių ir socialinių bei humanitarinių mokslų srityse,

- Europos universiteto instituto Florencijoje, remiant šio universiteto indėlį, šiam vykdant Europos kultūros ir mokslo paveldo plėtrą aukštojo lavinimo it tyrimų forma,

- Europos viešojo administravimo instituto Mastrichte, teikiančio valstybinių ir Europos pareigūnų mokymą, siekiant įgalinti minėtuosius pareigūnus vykdyti pareigas Europos integracijos srityje,

- Europos teisės akademijos Triere, teikiančios universitetinio lygio tęstinį išsilavinimą teisės paslaugų teikėjams ir gavėjams,

- Europos tarpuniversitetinio žmogaus teisių ir demokratizacijos centro, teikiančio Europos žmogaus teisių ir demokratizacijos Magistro laipsnį, specialistų stažuočių Programą bei vykdančio kitą ugdymo, mokymo ir tyrimų veiklą, skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją,

- Europos specialiųjų poreikių asmenų ugdymo agentūros, gerinančios specialiųjų poreikių asmenų ugdymo kokybę bei išplėstinio ir ilgalaikio Europos institucijos bendradarbiavimo minėtoje srityje veiklą,

- Tarptautinio Europos mokymo centro, vykdančio studijas, mokymus bei tyrimus, susijusius su Europos ir pasaulio suvienijimo, federalizmo bei regionalizmo aktualijomis bei kintamųjų šiuolaikinės visuomenės struktūrų (pasaulio federalistiniu požiūriu) klausimais.

Išvardintoms institucijoms Komisija gali skirti subsidijas, šioms pateikus atitinkamą darbo planą ir nurodžius biudžetą. Subsidijos gali būti suteikiamos vieneriems metams arba jas atnaujinant pagal pagrindų partnerystės sutartį, sudarytą su Komisija.

Finansų reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, pagal minėtąją veiklos kryptį suteiktoms subsidijoms laipsniško mažinimo principas nėra taikomas.

Pagal šią veiklos kryptį remiamų institucijų veikla gali būti vykdoma Europos Sąjungoje arba už jos ribų.

Lėšos, suteikiamos pagal 1 veiklos kryptį, sudarys ne daugiau, kaip 65 % ir ne mažiau, kaip 58 % šios Programos biudžeto.

2 veiklos kryptis: Europos asociacijų, veikiančių mokymo arba lavinimo srityje, parama

Pagal šią Programos veiklos kryptį subsidijos gali būti skirtos, siekiant remti konkrečias einamąsias ir administravimo išlaidas Europos asociacijų, veikiančių ugdymo ir lavinimo srityje, kurios atitinka toliau nurodytus minimalius kriterijus:

- egzistuoja kaip įstaiga, siekianti bendro Europos intereso, nurodyto 162 straipsnyje, įgyvendinant Finansų reglamento taisykles, išdėstytas Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 [1],

- dirba mokymo ir lavinimo srityje Europos mastu bei siekia aiškių ir tiksliai apibrėžtų tikslų, nurodytų oficialiuose asociacijos įstatuose,

- turi narių mažiausiai dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių,

- susideda iš nacionalinių, regionų ir vietos asociacijų,

- yra įsikūrusios ir turi teisinį statusą vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių,

- pagrindinę veiklą vykdo Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės šalyse ir (arba) kandidatuojančiose šalyse,

Pagal šią Programos veiklos kryptį subsidijos bus skiriamos atrinkus paraiškas, kurias asociacijos pateikia, atsiliepdamos į vieną ar kelis publikuotus kvietimus dalyvauti konkursuose. Bendrijos subsidija neviršys 75 % pageidaujamų išlaidų, nurodytų patvirtintame asociacijos darbo plane. Subsidijos gali būti suteikiamos vieneriems metams arba jas atnaujinant pagal pagrindų partnerystės sutartį, sudarytą su Komisija.

Finansų reglamento 113 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, pagal minėtąją veiklos kryptį suteiktoms subsidijoms laipsniško mažinimo principas nėra taikomas.

Pagal 2 veiklos kryptį skirtinos lėšos neviršys 4 % šios Programos biudžeto.

3a veiklos kryptis: Veiklos, susijusios su aukštuoju mokslu Europos integracijos srityje, tame tarpe Jean Monnet katedrų veikla, parama.

Veiklos kryptys yra susijusios su Europos Sąjungos veiklos skatinimu aukštojo mokslo srityje, žinių apie Europos integraciją platinimu tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų ir tikslų, kurių Sąjunga siekia tarptautiniais santykiais arba remdama Bendrijos veiklą ir perteikdama minėtos veiklos tikslus nacionaliniu mastu.

Pagal šią veiklos kryptį remiama veikla gali būti vykdoma Europos Sąjungos šalyse bei už jos ribų.

Pagal Sprendimo 2 straipsnį tai pirma yra susiję su:

- Europos integracijos studijų įdiegimu universitetuose,

- nacionalinių mokytojų asociacijų, besispecializuojančių Europos integracijos srityje, kūrimu ir rėmimu,

- mąstymo apie Europos integracijos procesą bei jo svarstymo skatinimu,

- akademinio prioritetinių ES temų, tokių kaip Europos ateitis arba tautų ir kultūrų dialogas, tyrinėjimo, tame tarpe akademinio jaunimo tyrimų rėmimu.

Pagal šią veiklos kryptį subsidijos bus skiriamos, atrinkus paraiškas, pateiktas pagal vieną ar kelis publikuotus kvietimus dalyvauti konkursuose. Bendrijos subsidija neviršys 75 % pageidaujamų išlaidų, patirtų dėl veiklos krypčių, finansuotinų pagal minėtąją veiklą.

Pagal 3A veiklos kryptį skirtos lėšos neviršys 24% ir nebus mažesnės negu 20% šios Programos biudžeto.

3B veiklos kryptis: Veiklos krypčių, padedančių siekti ateities Europos mokymo ir lavinimo sistemų tikslų, parama.

3B veiklos kryptis yra susijusi su Europos mokymo ir lavinimo sistemų trijų tikslų, patvirtintų Europos Tarybos 2010 metams. [2], tolimesnių tyrimų parama, įgyvendinimu, specialistų žinių gilinimu bei veiklos krypčių skatinimu:

- mokymo ir lavinimo sistemų Europos Sąjungoje kokybės ir veiksmingumo gerinimas,

- galimybės naudotis visomis mokymo ir lavinimo sistemomis gerinimas,

- galimybė plačiajai visuomenei pateikti mokymo ir lavinimo sistemas,

bei 13 su minėtuoju susijusių tarpinių tikslų. Šios veiklos kryptys gali apimti tolimesnius planus, siekiančius 2010 metus, bei gali apimti Europos vidinius ir Europos vietos pasaulyje veiksnius.

Pagal šią veiklos Programą remtinų veiklos krypčių rūšys yra: mokymo ir lavinimo metodo atviro koordinavimo įgyvendinimas, ypač vykdant tos pačios amžiaus grupės žmonių apžvalgą, pasikeitimas praktine patirtimi, pasikeitimas informacija bei rodiklių ir gairių nustatymas.

Šios veiklos kryptys visų pirma yra šios:

- tyrimų, apklausų ir tyrinėjimų, susijusių su konkrečių ateities tikslų siekimu, palaikymas,

- ekspertų susitikimai, seminarai, konferencijos ir vizitai tyrimų tikslais, palaikant išsamią darbo programą, numatytą įgyvendinant minėtuosius tikslus,

- informavimo priemonių rengimas ir informacinių leidinių leidimas, siekiant platinti žinias apie mokymą ir lavinimą, tame tarpe minėtųjų informavimo priemonių apie Europos Sąjungos veiklą minėtose srityse platinimas, bei Europos mokymo ir lavinimo sistemų kokybės gerinimas, galimybės šiomis sistemomis visapusiškai naudotis ir šių pateikimo plačiajai visuomenei gerinimas,

- įvairios veiklos kryptys, remiančios Bendrijos veiklą, įtraukiant veikėjus į pilietinės visuomenės veiklą mokymo ir lavinimo srityje nacionaliniu arba Europos mastu.

Ši veiklos kryptis bus įgyvendinta, skiriant subsidijas pagal atrinktas paraiškas, pateiktas atsiliepiant į kvietimus dalyvauti viename arba keliuose konkursuose.

Subsidijos gali būti skiriamos institucijoms, įsikūrusioms vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės šalyse, arba kandidatuojančiose šalyse. Subsidijos, skirtos remti veiklą, susijusią su trečiąja veiklos kryptimi (mokymo ir lavinimo sistemų pristatymas plačiajai visuomenei), gali būti skiriamos išimtinai institucijoms, įsikūrusioms kitose trečiosiose šalyse.

Bendrijos subsidija paprastai neviršys 75 % pageidaujamų išlaidų, nurodytų pasirinktose konkurso paraiškose.

Pagal 3B veiklos kryptį skirtinos lėšos neviršys 14 % ir nebus mažesnės negu 9 % šios Programos biudžeto.

3C veiklos kryptis: Europos teisės dėstymo nacionaliniams teisėjams parama.

Pagal šią Programos veiklos kryptį subsidijos gali būti skirtos, siekiant remti organizacijų veiklą teisėjų bendradarbiavimo srityje ir kitas veiklos sritis, skirtas skatinti Europos teisės dėstymą, ypač nacionaliniams teisėjams.

Pagal šią veiklos kryptį remiama veikla gali būti vykdoma valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės šalyse, arba kandidatuojančiose šalyse.

Pagal šią Programos veiklos kryptį subsidijos bus skiriamos, atrinkus paraiškas, pateiktas, atsiliepiant į vieną ar kelis publikuotus kvietimus dalyvauti konkursuose. Bendrijos subsidija paprastai neviršys 75 % finansuotinų išlaidų, patirtų dėl veiklos, nurodytos patvirtintame darbo plane.

Pagal 3C veiklos kryptį skirtinos lėšos neviršys 4 % šios Programos biudžeto.

3. AIŠKUMAS

Įstaiga, kuriai suteikiama subsidija, veikdama pagal šią Programą, nurodo pastebimas nuorodas, pavyzdžiui, žiniatinklio puslapį arba metinę ataskaitą, kurioje pažymėta, kad minėtoji įstaiga yra gavusi finansavimą iš Europos Sąjungos biudžeto.

4. DALYVAVIMO FINANSAVIMO KONKURSE PARAIŠKŲ ĮVERTINIMO KRITERIJAI

Paraiškos dėl subsidijos skyrimo pagal kvietimus dalyvauti finansavimo konkurse bus vertinamos, atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

- sąsajas su Programoje numatytais tikslais ir susijusių veiklos krypčių specifiškumą,

- sąsajas su prioritetais ar kitais kriterijais, nurodytais kvietimuose dalyvauti konkurse,

- paraiškos dalyvauti konkurse kokybę,

- galimą paraiškos dalyvauti konkurse poveikį ugdymui ir (arba) lavinimui Europos mastu.

5. FINANSUOTINOS IŠLAIDOS

Nustatydama subsidijos, skiriamos pagal bet kurią Programos veiklos kryptį, dydį, Komisija gali pateikti atgręžtinį reikalavimą dėl finansavimo, taikant vienodą normą pagal paskelbtą bendrųjų išlaidų mastelį.

2004 m. skirtos subsidijos finansuotinų išlaidų parinkimo laikotarpiu galės būti pradėtos mokėti nuo 2004 m. sausio 1 d., jei išlaidos nebus patirtos anksčiau subsidijos paskyrimo datos arba anksčiau finansuojamos įstaigos finansinių metų pradžios.

2004 m. laikotarpiu finansuojamoms įstaigoms, kurių finansiniai metai prasideda prieš kovo 1 d., išimtis yra suteikiama tik šioms įsipareigojus pasirašyti subsidijos gavimo sutartį per pirmus keturis mėnesius nuo finansuojamos įstaigos biudžeto metų pradžios Finansų reglamento 112 straipsnio 2 punkte numatyta tvarka. Minėtuoju atveju subsidijos gavimo sutartis turėtų būti pasirašyta vėliausiai iki 2004 m. birželio 30 d.

6. PROGRAMOS VALDYMAS

Atsižvelgdama į išlaidų/finansavimo analizę, Komisija gali nuspręsti pavesti vykdančiai agentūrai atlikti visas ar dalį Programos valdymo užduočių pagal Finansų reglamento 55 straipsnį. Komisija taip pat gali, neįtraukdama viešosios institucijos, finansuodama pagal ad hoc paslaugų sutartis, kreiptis pagalbos į ekspertus ir patirti kitų išlaidų už techninę bei administracinę pagalbą. Komisija taip pat gali finansuoti tyrimus bei organizuoti susitikimus ekspertų, galinčių pagerinti Programos įgyvendinimą, bei įsipareigoti vykdyti informavimo, viešinimo ir informacijos platinimo veiklą, tiesiogiai susijusią su Programos tikslų įgyvendinimu.

7. PATIKRINIMAI IR AUDITAI

7.1. Einamąją subsidiją gavusi įstaiga pateikia Komisijai, šiai pareikalavus, visus patvirtinamuosius dokumentus, jų tarpe auditorių finansinę ataskaitą apie išlaidas, patirtas subsidijos gavimo metais, už penkerių metų nuo paskutinės įmokos laikotarpį. Einamąją subsidiją gavusi įstaiga užtikrina, jei reikia, kad patvirtinamieji dokumentai, kuriuos turi įstaigos partneriai ar nariai, bus pateikti Komisijai, šiai pareikalavus.

7.2. Komisija gali atlikti suteiktos subsidijos panaudojimo auditą arba pasitelkusi savo darbuotojus, arba pasirinktą kvalifikuotą nepriklausomą įstaigą. Toks auditas gali būti vykdomas, kol galioja sutartis ir penkerius metus nuo subsidijos likučio įmokos datos. Jei reikia, peržiūrėjusi audito išvadas, Komisija gali nuspręsti kompensuoti išlaidas.

7.3. Komisijos darbuotojai ir Komisijos įgalioti nepriklausomi specialistai turi teisę patekti į subsidiją gavusių įstaigų biurus bei naudotis visa minėtuose biuruose esančia informacija, tame tarpe ir elektronine forma parengta informacija, reikalinga vykdant minėtą auditą.

7.4. Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) yra suteiktos tokios pačios teisės, ypač minėtoji teisė patekti į audituojamų įstaigų biurus, kaip ir Komisijai.

7.5. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo apgaulės ir kitų taisyklių pažeidimų, pagal šią Programą, Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 numatyta tvarka [3], Komisija gali atlikti spontanines patikras ir apžiūras. Jei riekia, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atlieka tyrimus, kuriuos reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 [4].

[1] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[2] Išsami Europos mokymo ir lavinimo sistemų tikslų įgyvendinimo darbo programa (OL C 142, 2002 6 14, p. 1).

[3] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[4] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

--------------------------------------------------