23.7.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/20

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. liepos 15 d.

dėl Tarybos drektyvos 64/432/EEB dėl papildomų Bendrijos galvijų vidaus prekybos garantijų, susijusių su infekciniu galvijų rinotracheitu, ir infekcijos likvidavimo programų, pateiktų atitinkamų valstybių narių, patvirtinimo įgyvendinimo

(Pranešta dokumentu Nr. K(2004) 2104)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/558/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 64/432/EEB dėl gyvulių sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos galvijų ir kiaulių vidaus prekybai (1), ir ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį bei 10 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Infekcinis galvijų rinotracheitas yra labiausiai pastebimų simptomų infekcija, sukeliama galvijų 1 tipo herpeso viruso (BHV1). Kadangi daugelio šio viruso sukeltų infekcijų eiga yra subklinikinė, turi būti taikomos kontrolės priemonės, skirtos infekcijai likviduoti, o ne simptomams slopinti.

(2)

Direktyvos 64/432/EEB E priede (II) „infekcinis galvijų rinotracheitas“ patenka į sąrašą ligų, dėl kurių gali būti priimamos valstybinės kontrolės programos ir reikalaujama papildomų garantijų.

(3)

Vokietija pasiūlė programą, skirtą likviduoti BHV1 infekciją visoje jos teritorijoje, atitinkančią Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir numatančią valstybinio galvijų judėjimo taisykles, kurios atitinka taisykles, anksčiau įdiegtas Austrijoje, Italijos Bolzano provincijoje ir Švedijoje, įgalinusias sėkmingai likviduoti ligą šiose šalyse.

(4)

Vokietijos pateikta programa ir šios valstybės narės reikalaujamos papildomos garantijos dėl galvijų prekybos, siekiant užtikrinti šios programos sėkmingumą, buvo patvirtintos 2004 m. kovo 1 d. Sprendimu 2004/215/EB (2), įgyvendinančiu Tarybos direktyvą 64/432/EEB, patvirtinančią papildomas vidaus prekybos galvijais garantijas, susijusias su infekciniu galvijų rinotracheitu, ir infekcijos likvidavimo programas, pateiktas atitinkamų valstybių narių.

(5)

Papildomos garantijos įvestos Danijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Italijos Bolzano provincijoje. Valstybių narių, kurios laiko savo teritoriją neturinčia infekcinio galvijų rinotracheito židinių, ir Italijos santykiai su Bolzano provincija yra vienodi. Pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnio 1 dalį jos pateikė Komisijai patvirtinančius dokumentus, konkrečiai įrodančius, kad situacija nuolat stebima.

(6)

Valstybėms narėms ar regionams, kurie pripažinti kaip neturintys šios ligos židinių ir kurie šiuo metu įtraukti į sąrašą, esantį Komisijos sprendimo 93/42/EEB (3) priede, taikomi tik minimalūs reikalavimai dėl galvijų išsiuntimo į kitas valstybes nares veisimui ir produkcijos gamybai.

(7)

Siekdama standartizuoti BHV1 laboratorinius testus, Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) patvirtino stipriai teigiamą, silpnai teigiamą ir neigiamą serumą kaip OIE tarptautinius standartus BHV1 testams, kurie atliekami OIE standartinėse laboratorijose, nustatant infekcinį galvijų rinotracheitą, nurodytą Diagnostikos testų ir vakcinų standartų vadove (4).

(8)

Iškilo problemų dėl Bendrijos vidaus prekyba galvijais iš valstybių narių, turinčių skirtingą statusą infekcinio galvijų rinotracheito atžvilgiu.

(9)

Sekiant aiškumo ir norint užtikrinti priemonių lingvistinį nuoseklumą, tikslinga būtų viename sprendime suderinti Vokietijos programos patvirtinimą ir papildomas garantijas dėl infekcinio galvijų rinotracheito ir anuliuoti Sprendimą 2004/215/EB.

(10)

Priemonės, numatytos šiame sprendime, atitinka Nuolatinio maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ NUTARIMĄ:

1 straipsnis

I Priede pateiktos lentelės pirmajame stulpelyje išvardytų valstybių narių pasiūlytos galvijų 1 tipo herpes viruso (BVH1), toliau – infekcinis galvijų rinotracheitas arba IBR, yra patvirtintos tų valstybių narių regionuose, kurie nurodyti I priedo lentelės antrajame stulpelyje.

2 straipsnis

1.   Galvijai, atgabenti veisimui ir produkcijos gamybai iš valstybių narių arba regionų, neįeinančių į II priede pateiktą sąrašą, ir skirti valstybėms narėms arba regionams, įtrauktiems į I priede pateiktą sąrašą, tenkina bent žemiau išvardytas papildomas garantijas:

a)

jie turi būti gabenami iš ūkio, kuriame oficialiais duomenimis per paskutinius 12 mėnesių nebuvo užregistruota klinikinių ar patologinių infekcinio galvijų rinotracheito požymių;

b)

30 dienų iki gabenimo jie turi būti laikomi izoliatoriuje, patvirtintame kompetentingos įstaigos, ir per tą laikotarpį nė vienam galvijui, esančiam tame izoliatoriuje, neturi būti nustatyta klinikinių infekcinio galvijų rinotracheito simptomų;

c)

šiems ir visiems kitiems galvijams, laikomiems tame pačiame izoliatoriuje, ne anksčiau kaip praėjus 21 dienai po jų atgabenimo į izoliatorių, turi būti atlikti žemiau išvardytų antikūnių nustatymo kraujo mėginiuose serologiniai testai, kurių rezultatai turi būti neigiami:

i)

jei galvijai vakcinuoti, BVH 1 gE-glikoproteino antikūnių; arba

ii)

jeigu galvijai nevakcinuoti, iš viso BHV1 antikūnių.

2.   Taikydamos išlygas 1 straipsnio daliai, kompetentingos valstybės narės, kuri yra kilmės šalis, valdžios įstaigos gali duoti leidimą išvežti galvijus į ūkius, esančius regionuose, išvardytuose I priede, jeigu yra patenkinta bent viena iš žemiau išvardytų alternatyvių sąlygų:

a)

galvijų kilmės šalis yra valstybė narė, įeinanti į I priede pateiktą sąrašą, ir jie gabenami iš ūkių, kuriuose neužfiksuotas BHV1, atitinkančių minimalius reikalavimus, nustatytus III priede;

b)

galvijai yra skirti mėsos gamybai ir atitinka žemiau išvardytas sąlygas:

i)

gyvuliai arba

—

yra iš ūkių, kuriuose neužfiksuotas BHV1, kaip nurodyta III priede, arba

—

kilę iš vakcinuotų ir reguliariai pakartotinai vakcinuojamų veislinių patelių, arba

—

reguliariai vakcinuojami ir pakartotinai vakcinuojami pagal gamintojo instrukcijas vakcina, iš kurios pašalintas gE, arba

—

valstybėje narėje per 14 dienų laikotarpį iki išsiuntimo jiems buvo atliktas antikūnių nustatymo kraujo mėginyje serologinis testas, kaip nurodyta 1 paragrafo c punkte, kuris davė neigiamus rezultatus; ir

ii)

jie gabenami išvengiant kontakto su prastesnės sveikatos būklės gyvuliais į ūkį, kurio statusas BHV1 atžvilgiu nėra žinomas, esantį paskirties valstybėje narėje, įtrauktoje į I priede pateiktą sąrašą, kurioje pagal patvirtintą valstybinę likvidavimo programą visi gyvuliai šeriami uždarose patalpose, iš kurių jie gali būti gabenami tik tiesiai į skerdyklą;

c)

gyvuliai kilę iš ūkių, kuriuose visi daugiau kaip 15 mėnesių amžiaus galvijai yra vakcinuojami ir reguliariai pakartotinai vakcinuojami, ir visiems daugiau kaip 9 mėnesių amžiaus gyvuliams ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių atliekamas BHV1 gE-glikoproteino antikūnių nustatymo serologinis testas su neigiamu rezultatu, ir gyvuliams per paskutiniąsias 14 dienų iki išsiuntimo atliktas antikūnių nustatymo kraujo mėginiuose testas su neigiamais rezultatais, kaip nurodyta 1 dalies c punkto i papunktyje;

d)

gyvuliai kilę iš ūkių, kuriuose neužfiksuotas BHV1, kaip nurodyta II Priede, ir kurie yra toje valstybėje narėje, kurioje infekcinis galvijų rinotracheitas yra privalomai registruojamas susirgimas, ir teritorijoje 5 km spinduliu nuo ūkio nėra pastebėta jokių klinikinių ar patologinių BHV1 infekcijos simptomų per paskutiniąsias 30 dienų, ir per 14 dienų laikotarpį iki išsiuntimo gyvuliams buvo atliktas antikūnių nustatymo kraujo mėginiuose testas su neigiamais rezultatais, kaip nurodyta 1 dalies c punkte.

3.   Galvijai skerdimui iš valstybių narių ar regionų, neįtrauktų į II priede pateiktą sąrašą ir skirti valstybėms narėms arba regionams, įtrauktiems į I priede pateiktą sąrašą, gabenami tiesiai į paskirtą skerdyklą arba į patvirtintą surinkimo centrą, iš kurio jie išgabenami į skerdyklą skerdimui pagal Direktyvos 64/432/EEB 7 straipsnio antrąją pastraipą.

4.   Sveikatos pažymėjimo, kuris, kaip nurodyta 1 dalyje, yra siunčiamas kartu su galvijais ir kurio 1 pavyzdys pateiktas Direktyvos 64/432/EEB F priede, C skyriaus 4 punkte pateikiama tokia informacija:

a)

po pirmosios įtraukos: „IBR“,

b)

po antrosios įtraukos: „Komisijos sprendimo 2004/558/EB 2 straipsnio … dalies … punktas“.

3 straipsnis

1.   Galvijai, skirti veisimui ir produkcijos gamybai, gabenami iš valstybių narių ar regionų, neįtrauktų į II priede pateiktą sąrašą ir skirtų valstybėms narėms ar regionams, kuriuose neužfiksuotas infekcinis galvijų rinotracheitas ir kurie itraukti į II priede pateiktą sąrašą, tenkina tokias papildomas garantijas:

a)

jie atitinka papildomas garantines sąlygas, nurodytas 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

b)

jiems ir visiems kitiems galvijams, laikomiems tame pačiame izoliatoriuje, aprašytame 2 straipsnio 1 dalies b punkte, ne anksčiau kaip praėjus 21 dienai po jų atgabenimo į izoliatorių, turi būti atliktas viso BHV1 antikūnių nustatymo kraujo mėginiuose serologinis testas, kurio rezultatas turi būti neigiamas;

c)

jie neturi būti vakcinuoti nuo infekcinio galvijų rinotracheito.

2.   Galvijai skerdimui iš valstybių narių ar regionų, neįtrauktų į II priede pateiktą sąrašą ir skirti valstybėms narėms arba regionams, įtrauktiems į II priede pateiktą sąrašą, gabenami tiesiai į paskirtą skerdyklą skerdimui pagal Direktyvos 64/432/EEB 7 straipsnio pirmąją pastraipą.

3.   Sveikatos pažymėjimo, kuris, kaip nurodyta 1 dalyje, yra siunčiamas kartu su galvijais ir kurio 1 pavyzdys pateiktas Direktyvos 64/432/EEB F priede, C skyriaus 4 punkte pateikiama tokia informacija:

a)

po pirmosios įtraukos: „IBR“,

b)

po antrosios įtraukos: „Komisijos sprendimo 2004/558/EB 3 straipsnis“.

4 straipsnis

Galvijai veisimui ir produkcijos gamybai, gabenami iš valstybės narės ar regiono, įtraukto į II priede pateiktą sąrašą, ir skirti valstybei narei ar regionui, įtrauktam į I priede arba II priede pateiktą sąrašą, tenkina sąlygas, nurodytas 2 straipsnio 1 dalies a punkte.

5 straipsnis

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad serologiniai testai, minimi 2 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 1 dalies b punkte, skirti viso BHV1 antikūnių nustatymui, būtų standartizuoti pagal stiprų teigiamą, silpną teigiamą ir neigiamą serumą ir patvirtinti kaip OIE tarptautiniai standartai BHV1 testams.

6 straipsnis

Sprendimas 2004/215/EB panaikinamas.

7 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja nuo 2004 m. liepos 26 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 15 d.

Komisijos vardu

David BYRNE

Komisijos narys

(1)  OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

(2)  OJ L 67, 2004 5 3, p. 24.

(3)  OJ L 16, 1993 1 25, p. 50. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/502/EB (OJ L 200, 2000 8 8, p. 62).

(4)  Diagnostikos testų ir vakcinų standartų vadovas, 4 leidimas, 2000 m. rugpjūčio mėn.

I PRIEDAS

Valstybė narė

Valstybės narės regionai, kuriems taikomi papildomų garantijų reikalavimai dėl infekcinio galvijų rinotracheito pagal Direktyvos 64/432/EEB 9 straipsnį

Vokietija

Visi regionai

II PRIEDAS

Valstybė narė

Valstybės narės regionai, kuriems taikomi papildomų garantijų reikalavimai dėl infekcinio galvijų rinotracheito pagal Direktyvos 64/432/EEB 10 straipsnį

Danija

Visi regionai

Italija

Bolzano provincija

Austrija

Visi regionai

Suomija

Visi regionai

Švedija

Visi regionai

III PRIEDAS

Ūkis, kuriame neužfiksuotas BHV1

1.

Ūkis, kuriame auginami galvijai, laikomas neturinčiu BHVI infekcijos, jeigu jis atitinka tokias sąlygas:

1.1.

ūkyje nėra užfiksuota jokio įtarimo dėl BHV1 infekcijos per paskutinius 6 mėnesius ir nė vienam iš ūkyje laikomų galvijų neužfiksuoti klinikiniai simptomai, būdingi BHV1 infekcijai;

1.2.

įsigyjami tik galvijai iš ūkių, esančių valstybėse narėse arba regionuose, įtrauktuose į II priede pateiktą sąrašą, arba iš ūkių, kuriuose nėra užfiksuotas BHV1, ir nė vienas iš ūkyje laikomų gyvulių neturėjo kontakto su kokiais nors kitais galvijais, išskyrus tuos, kurie atgabenti iš ūkių, esančių valstybėse narėse arba regionuose, įtrauktuose į II priede pateiktą sąrašą, arba iš ūkių, kuriuose nėra užfiksuotas BHV1;

1.3.

galvijų patelės apsėklinamos tik tokia bulių sėkla, kuri gauta pagal Direktyvą 88/407/EEB ir patikrinta atliekant antikūnių nustatymą pagal 2 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje pateiktus nurodymus su neigiamu rezultatu arba paimta iš bulių, laikomų ūkiuose, esančiuose valstybėse narėse arba regionuose, įtrauktuose į II priede pateiktą sąrašą, arba ūkiuose, kuriuose nėra užfiksuotas BHV1;

1.4.

ūkiui taikomas bent vienas iš žemiau išvardytų kontrolės režimų:

1.4.1.

visiems abiejų lyčių galvijams, kurių amžius daugiau kaip 9 mėnesiai, ir kurie skirti veisimui, turi būti atlikti serologiniai tyrimai, nustatant antikūnius, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai du kraujo mėginius, paimtus intervale nuo 5 iki 7 mėnesių, ir gauti neigiami rezultatai;

1.4.2.

turi būti atlikti mažiausiai dviejų atskirų pieno mėginių arba pieno mėginių, paimtų iš ne daugiau kaip 5 gyvulių laktacijos metu intervale nuo 5 iki 7 mėnesių, mišinio serologiniai BVH1 antikūnių tyrimai ir gauti neigiami rezultatai, ir atlikti serologiniai tyrimai nustatant antikūnius, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai du kraujo mėginius, paimtus intervale nuo 5 iki 7 mėnesių iš visų galvijų patelių ne laktacijos metu ir iš visų galvijų patinų, naudojamų arba numatytų naudoti veisimui, kurių amžius daugiau kaip 9 mėnesiai, ir gauti neigiami rezultatai;

1.4.3.

pieno ūkiuose, kuriuose mažiausiai 30 % galvijų yra pieningos karvės laktacijos laikotarpiu, turi būti atlikti serologiniai BVH1 antikūnių tyrimai ir gauti neigiami rezultatai, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai tris surinktus pieno mėginius, priklausomai nuo naudojamo testo specifikacijos, iš ne didesnės kaip 50 gyvulių bandos, paimtus per mažiausiai 3 mėnesių intervalą, ir turi būti atlikti serologiniai tyrimai nustatant antikūnius, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai vieną kraujo mėginį, paimtą iš visų galvijų patelių ne laktacijos metu ir iš visų galvijų patinų, naudojamų arba numatytų naudoti veisimui, kurių amžius daugiau kaip 9 mėnesiai, ir gauti neigiami rezultatai;

1.4.4.

visi ūkyje laikomi galvijai turi būti gauti arba iš ūkių, esančių valstybėse narėse ar regionuose, įtrauktuose į II priede pateiktą sąrašą, arba iš ūkių, kuriuose nėra užfiksuotas BHV1.

2.

Galvijų ūkio, kuriame nėra užfiksuotas BHV1, statusas išlieka, jeigu:

2.1.

išlaikomos sąlygos, išvardytos straipsnio dalyse nuo 1.1 iki 1.3; ir

2.2.

taikomas bent vienas iš žemiau išvardytų kontrolės režimų:

2.2.1.

visiems ūkio galvijams, kurių amžius daugiau kaip 24 mėnesiai, turi būti atlikti kraujo mėginio, paimto per ne didesnį kaip 12 mėnesių intervalą, serologiniai tyrimai, nustatant antikūnius, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, ir gauti neigiami rezultatai;

2.2.2.

turi būti atlikti mažiausiai vieno atskiro pieno mėginio arba pieno mėginių, paimtų iš ne daugiau kaip 5 gyvulių laktacijos metu per ne didesnį kaip 12 mėnesių intervalą, mišinio serologiniai BVH1 antikūnių tyrimai ir gauti neigiami rezultatai ir atlikti serologiniai tyrimai nustatant antikūnius, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai vieną kraujo mėginį, paimtą per ne didesnį kaip 12 mėnesių intervalą iš visų gyvulių laktacijos metu ir iš galvijų patelių ne laktacijos metu ir iš visų galvijų patinų, naudojamų arba numatytų naudoti veisimui, kurių amžius daugiau kaip 24 mėnesiai, ir gauti neigiami rezultatai;

2.2.3.

pieno ūkiuose, kuriuose mažiausiai 30 % galvijų yra pieningos karvės laktacijos laikotarpiu, turi būti atlikti serologiniai BVH1 antikūnių tyrimai ir gauti neigiami rezultatai, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai du surinktus pieno mėginius, priklausomai nuo naudojamo testo specifikacijos, iš ne didesnės kaip 50 gyvulių bandos, paimtus per mažiausiai 3 ir ne daugiau kaip per 12 mėnesių intervalą, ir turi būti atlikti serologiniai tyrimai nustatant antikūnius, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kiekvienu atveju ištiriant mažiausiai vieną kraujo mėginį, paimtą iš visų galvijų patelių ne laktacijos metu ir iš visų galvijų patinų, naudojamų arba numatytų naudoti veisimui, kurių amžius daugiau kaip 24 mėnesiai, ir gauti neigiami rezultatai.

3.

Galvijų ūkio, kuriame nėra užfiksuotas BHV1, statusas suspenduojamas, jeigu tyrimų, aprašytų straipsnio dalyse nuo 2.2.1 iki 2.2.3, metu gauti teigiami gyvulių reakcijos rezultatai į antikūnių nustatymo testą, nurodytą 2 straipsnio 1 dalies c punkte.

4.

Ūkio, kuriame nėra užfiksuotas BHV1, statusas, suspenduotas pagal 3 dalį, grąžinamas po to, kai kiekvienu atveju du kartus atliekami serologiniai tyrimai su neigiamais rezultatais, tarp kurių yra mažiausiai dviejų mėnesių intervalas ir kurie pradėti ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų po gyvulių, kuriems nustatyta teigiama serologinė reakcija, pašalinimo ir kurie apima serologinį antikūnių nustatymo testą, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, atliekamą su visų ūkio galvijų kraujo mėginiais arba, pieningų karvių atveju, BHV1 antikūnių nustatymo testą, atliekamą su atskirais pieno mėginiais arba pieno mėginių mišiniu, paimtu ne daugiau kaip iš 5 gyvulių.