Tarybos Direktyva 2003/86/EB

2003 m. rugsėjo 22 d.

dėl teisės į šeimos susijungimą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 63 straipsnio 3 dalies a punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [4],

kadangi:

(1) Siekiant laipsniškai sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Europos bendrijos steigimo sutartis nustato, kad reikia imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, kartu jas siejant su pagalbinėmis priemonėmis, susijusiomis su išorės sienų kontrole, prieglobsčiu ir imigracija, ir kad reikia imtis priemonių, susijusių su prieglobsčiu, imigracija bei trečiųjų šalių piliečių teisių apsauga.

(2) Laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(3) Europos Vadovų Taryba savo specialiame posėdyje Tamperėje 1999 m. spalio 15-16 d. pripažino, kad reikia suderinti nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius trečiųjų šalių piliečių priėmimo ir gyvenamosios vietos sąlygas. Šiame kontekste buvo pažymėta, kad Europos Sąjunga turėtų užtikrinti deramas sąlygas valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir kad gyvybingesne integracijos politika turėtų būti siekiama suteikti jiems teises ir pareigas, panašias į tas, kurias turi Europos Sąjungos piliečiai. Dėl to Europos Vadovų Taryba paprašė Tarybos, remiantis Komisijos pasiūlymais, greitai priimti atitinkamus teisės aktus. Būtinumą siekti Tamperėje nustatytų tikslų Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Laekene 2001 m. gruodžio 14-15 d.

(4) Šeimos susijungimas yra būtinas, kad būtų galimas šeimos gyvenimas. Jis padeda kurti sociokultūrinį stabilumą, palengvinantį trečiųjų šalių piliečių integraciją valstybėje narėje, o tai padeda siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos, vieno iš pagrindinių Sutartyje nurodytų Bendrijos tikslų.

(5) Valstybės narės turėtų įgyvendinti šios direktyvos nuostatas vengdamos diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių ypatybių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ir kitų pažiūrų, priklausymo nacionalinėms mažumoms, turto, prigimties, negalių, amžiaus ar lytinės orientacijos.

(6) Šeimai saugoti ir šeimos gyvenimui kurti ar išlaikyti, remiantis bendrais kriterijais, turėtų būti nustatytos materialinės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.

(7) Valstybės narės turėtų galėti šią direktyvą taip pat taikyti tada, kai šeima atvyksta kartu.

(8) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi su šeima. Dėl to jiems turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.

(9) Šeimos susijungimas turėtų būti visais atvejais taikomas šeimos branduolio nariams, t. y. sutuoktiniams ir nepilnamečiams vaikams.

(10) Valstybės narės turi pačios nuspręsti, ar jos nori leisti šeimos susijungimą tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminėms, nesusituokusiems pilnamečiams, nesusituokusiems ar registruotiems partneriams, taip pat poligaminės santuokos atvejais paskesnio sutuoktinio ir globėjo nepilnamečiams vaikams. Jei kuri nors valstybė narė leidžia šeimos susijungimą šiems asmenims, tai neapriboja galimybės valstybėms narėms, nepripažįstančioms šeimos ryšių buvimo šios nuostatos taikymo atvejais, nelaikyti minėtų asmenų šeimos nariais dėl teisės gyventi kitoje valstybėje narėje, kaip apibrėžta atitinkamuose EB teisės aktuose.

(11) Teise į šeimos susijungimą turėtų būti naudojamasi laikantis valstybių narių pripažintų vertybių ir principų, ypač dėl moterų ir vaikų teisių; toks laikymasis pateisina galimą ribojančių priemonių taikymą prašymams dėl poligaminių namų ūkių šeimų susijungimo.

(12) Galimybė riboti teisę į šeimos susijungimą vaikams, vyresniems kaip 12 metų amžiaus, kurių pagrindinė gyvenamoji vieta nesutampa su globėjo, skirta parodyti vaikų gebėjimą integruotis ankstyvaisiais gyvenimo metais ir turi užtikrinti, kad jie įgytų reikalingą išsilavinimą ir kalbos įgūdžius mokykloje.

(13) Turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios šeimos susijungimo prašymų nagrinėjimo bei šeimos narių atvykimo ir gyvenimo tvarką. Ta tvarka turėtų būti veiksminga ir valdoma, atsižvelgiant į įprastą valstybių narių administracijų darbo krūvį, taip pat ji turėtų būti skaidri ir teisinga, kad suinteresuotiesiems būtų suteiktas atitinkamas teisinis apibrėžtumas.

(14) Šeimos susijungimo gali būti atsisakoma dėl deramai pagrįstų priežasčių. Ypač asmuo, kuris nori, kad jam būtų leistas šeimos susijungimas, neturėtų kelti grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Viešosios tvarkos sąvoka gali apimti teistumą už sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sąvoka taip pat apima atvejus, kai trečiųjų šalių pilietis priklauso terorizmą remiančiam susivienijimui, remia tokį susivienijimą ar turi ekstremistinių užmačių.

(15) Šeimos narių integracija turėtų būti skatinama. Tuo tikslu atitinkamomis sąlygomis jiems turėtų būti suteikiamas nuo globėjo nepriklausomas statusas, ypač santuokai ir partnerystei iširus, ir teisė į švietimą, darbą ir profesinį mokymą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir asmeniui, su kuriuo jie susijungia.

(16) Kadangi valstybės narės negali pakankamai pasiekti siūlomos veiklos tikslų, būtent - nustatyti teisę į šeimos susijungimą, kuria pagal bendras taisykles naudotųsi trečiųjų šalių piliečiai, o dėl veiklos masto arba veiksmingumo tuos tikslus galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali imtis priemonių pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nesiekiama daugiau, negu reikia tiems tikslams įvykdyti.

(17) Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius ir nepažeidžiant minėto protokolo 4 straipsnio, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir jos taikymas joms nėra privalomas.

(18) Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji yra jos nesaistoma arba jos taikymas jai nėra privalomas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas - nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "trečiosios šalies pilietis" - tai kiekvienas asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta Sutarties 17 straipsnio 1 dalyje;

b) "pabėgėlis" - trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis pabėgėlio statusą, kaip apibrėžta 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. Niujorke pasirašytu protokolu;

c) "globėjas" - trečiosios šalies pilietis, teisėtai gyvenantis valstybėje narėje ir pateikiantis prašymą arba kurio šeimos nariai prašo šeimos susijungimo, kad prisijungtų prie jo;

d) "šeimos susijungimas" - valstybėje narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos narių atvykimas ir gyvenimas toje valstybėje narėje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant tam gyventojui, ar jam atvykus;

e) "leidimas gyventi" - bet kuris valstybės narės valdžios institucijų išduotas leidimas, leidžiantis trečiosios šalies piliečiui teisėtai būti jos teritorijoje, pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002 1 straipsnio 2 dalies a punktą, nustatantį vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą [5];

f) "nelydimas nepilnametis" - aštuoniolikos metų neturintys trečiosios šalies piliečiai arba asmenys be pilietybės, atvykstantys į valstybių narių teritoriją, nelydimi pagal įstatymą ar paprotį atsakingo pilnamečio, ir iki tol, kol jo nesiima veiksmingai globoti toks asmuo, arba nepilnamečiai, kurie tampa nelydimi jiems atvykus į valstybių narių teritoriją.

3 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma tais atvejais, kai globėjas turi valstybės narės išduotą, vienerius metus arba ilgesnį laiką galiojantį leidimą gyventi ir pagrįstas perspektyvas gauti teisę į nuolatinę gyvenamąją vietą, jeigu jo šeimos nariai yra bet kurį statusą turintys trečiosios šalies piliečiai.

2. Ši direktyva netaikoma tais atvejais, kai globėjas:

a) prašo pripažinti pabėgėlio statusą, ir dėl jo prašymo dar nėra galutinio sprendimo;

b) gali gyventi valstybėje narėje dėl to, kad jam teikiama laikina apsauga, arba, kad tuo remdamasis, jis prašo leidimo gyventi ir laukia sprendimo dėl savo statuso;

c) gali gyventi valstybėje narėje, remiantis papildoma apsaugos forma pagal tarptautinius įsipareigojimus, nacionalinės teisės aktus ar valstybių narių praktiką arba kad tuo pretekstu prašo leidimo gyventi ir laukia sprendimo dėl savo statuso.

3. Ši direktyva netaikoma Sąjungos piliečio šeimos nariams.

4. Ši direktyva nepažeidžia palankesnių nuostatų, numatytų:

a) dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose tarp Bendrijos arba Bendrijos bei jos valstybių narių ir trečiųjų šalių;

b) 1961 m. spalio 18 d. Europos socialinėje chartijoje su pakeitimais, padarytais 1987 m. gegužės 3 d. Europos socialine chartija ir 1977 m. lapkričio 24 d. Europos konvencija dėl darbuotojų migrantų teisinio statuso.

5. Ši direktyva neturi poveikio valstybių narių galimybei priimti arba išlaikyti palankesnes nuostatas.

II SKYRIUS

Šeimos nariai

4 straipsnis

1. Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti ir gyventi šiems šeimos nariams:

a) globėjo sutuoktiniui;

b) globėjo ir jo/jos sutuoktinio nepilnamečiams vaikams, įskaitant vaikus, įvaikintus atitinkamoje valstybėje narėje kompetentingos institucijos priimtu sprendimu arba sprendimu, kuris yra automatiškai įvykdomas dėl tos valstybės narės tarptautinių įsipareigojmų ar turi būti pripažintas pagal tarptautinius įsipareigojimus;

c) nepilnamečiams vaikams, įskaitant globėjo įvaikintus vaikus tais atvejais, kai globėjui priklauso jų globa ir vaikai yra jo ar jos išlaikomi. Valstybės narės gali leisti susijungimą su vaikais, kurių globa dalijamasi, jeigu ta kita šalis, su kuria dalijamasi globa, yra davusi savo sutikimą;

d) nepilnamečiams vaikams, įskaitant sutuoktinio įvaikintus vaikus tais atvejais, kai sutuoktiniui priklauso jų globa ir vaikai yra jo ar jos išlaikomi. Valstybės narės gali leisti susijungimą su vaikais, kurių globa dalijamasi, jeigu ta kita šalis, su kuria dalijamasi globa, yra davusi savo sutikimą.

Šiame straipsnyje nurodyti nepilnamečiai vaikai turi būti nesulaukę atitinkamos valstybės narės įstatymais nustatytos pilnametystės ir neturi būti susituokę.

Nukrypstant nuo pirmesnių nuostatų, tais atvejais, kai vaikas yra vyresnis kaip 12 metų ir atvyksta savarankiškai, ne kartu su kitais savo šeimos nariais, valstybė narė, prieš leisdama atvykti ir gyventi pagal šią direktyvą, gali patikrinti, ar jis arba ji atitinka integracijos sąlygą, nustatytą jos galiojančiuose teisės aktuose šios direktyvos įgyvendinimo dieną.

2. Valstybės narės įstatymu ar kitais teisės aktais šiems šeimos nariams gali leisti atvykti ir gyventi pagal šią direktyvą ir laikantis IV skyriuje nustatytų sąlygų:

a) globėjo arba jo ar jos sutuoktinio pirmos giminystės eilės pagal tiesiąją aukštutinę liniją giminėms, jei juos išlaiko globėjai ir jei jie neturi deramos šeimos paramos kilmės šalyje;

b) globėjo arba jo ar jos sutuoktinio suaugusiems nesusituokusiems vaikams, jei šie objektyviai negali tenkinti savo reikmių dėl savo sveikatos būklės.

3. Valstybės narės gali įstatymu ar kitais teisės aktais leisti atvykti ir gyventi pagal šią direktyvą ir laikantis IV skyriuje nustatytų sąlygų nesusituokusiam partneriui, esančiam trečiosios šalies piliečiu, su kuriuo globėjas palaiko deramai patvirtintą pastovią ilgalaikę partnerystę, arba trečiosios šalies piliečiui, kurį su globėju sieja registruota partnerystė pagal 5 straipsnio 2 dalį ir tokių asmenų nesusituokusiems nepilnamečiams vaikams, taip pat ir įvaikintiems vaikams bei nesusituokusiems pilnamečiams, kurie objektyviai negali tenkinti savo reikmių dėl savo sveikatos būklės.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad registruoti partneriai šeimos susijungimo atžvilgiu turi būti vertinami taip kaip sutuoktiniai.

4. Jei santuoka yra poligaminė, tais atvejais, kai globėjas jau turi sutuoktinį, su juo gyvenantį kurios nors valstybės teritorijoje, atitinkama valstybė narė neleidžia šeimos susijungimo paskesniam sutuoktiniui.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies c punkto, valstybės narės gali riboti šeimos susijungimą paskesnio sutuoktinio ir globėjo nepilnamečiams vaikams.

5. Siekdamos užtikrinti geresnę integraciją ir užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, valstybės narės gali reikalauti, kad globėjas ir jo/jos sutuoktinis būtų tam tikro minimalaus amžiaus, daugiausiai iki 21 metų, iki tol, kol sutuoktinis galės prie jo ar jos prisijungti.

6. Nukrypstant nuo pirmesnių nuostatų, valstybės narės gali reikalauti, kad prašymai dėl šeimos susijungimo su nepilnamečiais vaikais turi būti pateikiami iki tol, kol jiems nesukako 15 metų, kaip numatyta šios direktyvos įgyvendinimo dieną jos galiojančiuose teisės aktuose. Jei prašymas yra pateikiamas sukakus 15 metų, valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti šią leidžiančią nukrypti nuostatą, leidžia tokiems vaikams atvykti ir gyventi ne šeimos susijungimo pagrindais.

III SKYRIUS

Prašymų pateikimas ir nagrinėjimas

5 straipsnis

1. Valstybės narės nustato, ar siekiant pasinaudoti šeimos susijungimo teise prašymą atvykti bei gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia globėjas, ar šeimos narys arba nariai.

2. Prie prašymo pridedami dokumentiniai šeimos santykių ir 4 bei 6 straipsniuose bei atitinkamais atvejais 7 ir 8 straipsniuose nurodytų sąlygų laikymosi įrodymai, taip pat šeimos nario (-ių) kelionės dokumentų patvirtintos kopijos.

Prireikus siekdamos gauti įrodymų, jog šeimos santykiai egzistuoja, valstybės narės gali apklausti globėją ir jo ar jos šeimos narius bei atlikti reikiamus tyrimus.

Nagrinėdamos prašymą dėl globėjo nesusituokusio partnerio, valstybės narės, kaip šeiminių santykių įrodymus, apsvarsto tokius veiksnius, kaip bendras vaikas, ankstesnis bendras gyvenimas, partnerystės registravimas ir kitas patikimas įrodymo priemones.

3. Prašymas pateikiamas ir nagrinėjamas tuo metu, kai šeimos nariai gyvena ne valstybės narės, kurioje gyvena globėjas, teritorijoje.

Nukrypstant nuo šios nuostatos, valstybė narė gali atitinkamomis aplinkybėmis priimti prašymą, pateiktą tuo metu, kai šeimos nariai jau yra jos teritorijoje.

4. Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą pateikusiam asmeniui kuo greičiau ir visais atvejais ne vėliau kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos pateikia rašytinį pranešimą apie sprendimą.

Išskirtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su prašymo nagrinėjimo sudėtingumu, pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas.

Turi būti nurodomi motyvai, dėl kurių prašymas atmetamas. Jei sprendimas nepriimamas pirmoje pastraipoje numatyto laikotarpio pabaigoje, pasekmes nustato atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai.

5. Nagrinėdamos prašymą, valstybės narės deramai atsižvelgia į nepilnamečių vaikų geriausius interesus.

IV SKYRIUS

Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai

6 straipsnis

1. Valstybės narės gali atmesti prašymą šeimos nariams atvykti ir gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.

2. Valstybės narės gali panaikinti arba atsisakyti atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos interesų.

Priimdama atitinkamą sprendimą, valstybė narė apsvarsto, be 17 straipsnio, šeimos nario padaryto nusikaltimo viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui sunkumą ar rūšį arba tokio asmens keliamus pavojus.

3. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija negali atsisakyti išduoti naują leidimą gyventi ir negali išsiųsti asmens iš teritorijos vien dėl ligos ar negalios, patirtos jau išdavus leidimą gyventi.

7 straipsnis

1. Tuo metu, kai yra pateiktas prašymas susijungti su šeima, atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų įrodymus, kad globėjas turi:

a) panašiai šeimai tame pačiame regione normaliomis laikomas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius bendrus sveikatingumo ir saugos standartus;

b) sau ir savo šeimos nariams skirtą ligos draudimą nuo bet kurios rizikos, nuo kurios atitinkamoje valstybėje narėje įprastai apdraudžiami savi piliečiai;

c) pastovių ir nuolatinių lėšų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema. Valstybės narės įvertina šias lėšas atsižvelgdamos į jų pobūdį ir reguliarumą bei minimalų nacionalinį darbo užmokestį ir pensijas, taip pat šeimos narių skaičių.

2. Valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi integracijos priemonių pagal nacionalinę teisę.

Kalbant apie 12 straipsnyje nurodytus pabėgėlius ir (arba) pabėgėlių šeimos narius, pirmoje pastraipoje nurodytos integracijos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai atitinkamiems asmenims jau yra leistas šeimos susijungimas.

8 straipsnis

Valstybės narės gali reikalauti, kad globėjas iki savo šeimos narių prisijungimo prie jo ar jos būtų teisėtai išbuvęs jų teritorijoje ne ilgiau kaip dvejus metus.

Nukrypstant nuo šios nuostatos, tais atvejais, kai kurios nors valstybės narės su šeimos susijungimu susijusiais teisės aktais, galiojančiais šios direktyvos priėmimo dieną, atsižvelgiama į tos valstybės narės pajėgumą priimti, ta valstybė narė gali numatyti ne ilgesnį kaip trejų metų laukimo laikotarpį nuo prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo iki leidimo gyventi šeimos nariams išdavimo.

V SKYRIUS

Pabėgėlių šeimų susijungimas

9 straipsnis

1. Šis skyrius taikomas valstybių narių pripažintų pabėgėlių šeimų susijungimui.

2. Valstybės narės gali šį skyrių taikyti tik pabėgėliams, kurių šeimos santykiai atsirado iki jų atvykimo.

3. Šis skyrius nepažeidžia jokių taisyklių, reglamentuojančių pabėgėlio statuso suteikimą šeimos nariams.

10 straipsnis

1. 4 straipsnis taikomas šeimos narių apibrėžimui, išskyrus tai, kad jo 1 dalies trečia pastraipa netaikoma pabėgėlių vaikams.

2. Valstybės narės gali leisti šeimos susijungimą su kitais 4 straipsnyje nenurodytais šeimos nariais, jei jie yra pabėgėlio išlaikomi.

3. Jei pabėgėlis yra nelydimas nepilnametis, valstybės narės:

a) leidžia šeimos susijungimo tikslu atvykti ir gyventi jo pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine linija giminėms, netaikydamos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų;

b) gali leisti šeimos susijungimo tikslu atvykti ir gyventi jo ar jos teisėtam globėjui ar bet kuriam kitam šeimos nariui, jei tas pabėgėlis neturi giminių tiesiąja aukštutine giminystės linija arba tokių giminių negalima surasti.

11 straipsnis

1. 5 straipsnis taikomas prašymo pateikimui ir nagrinėjimui, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį.

2. Jei pabėgėlis negali pateikti oficialių dokumentinių šeimos santykių įrodymų, valstybės narės atsižvelgia į kitus tokių santykių buvimo įrodymus, vertintinus pagal nacionalinę teisę. Prašymą atmetantis sprendimas negali būti grindžiamas tik tuo, kad trūksta dokumentinių įrodymų.

12 straipsnis

1. Nukrypstant nuo 7 straipsnio, valstybės narės nereikalauja, kad pabėgėlis ir (arba) jo šeimos narys (-iai) pateiktų kartu su prašymais dėl tų šeimos narių, kurie yra nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, kad pabėgėlis atitinka 7 straipsnyje išdėstytus reikalavimus.

Nepažeisdamos tarptautinių įsipareigojimų, tai atvejais, kai šeimos susijungimas yra galimas trečiojoje šalyje, su kuria globėją ir (arba) jo šeimos narius sieja ypatingi ryšiai, valstybės narės gali reikalauti, kad būtų pateikti pirmoje pastraipoje nurodyti įrodymai.

Valstybės narės gali reikalauti, kad pabėgėlis atitiktų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, jei prašymas dėl šeimos susijungimo nepateikiamas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo.

2. Nukrypstant nuo 8 straipsnio, valstybės narės nereikalauja, kad pabėgėlis būtų išgyvenęs jų teritorijoje tam tikrą laikotarpį iki jo/jos šeimos narių prisijungimo prie jo/jos.

VI SKYRIUS

Šeimos narių atvykimas ir gyvenimas

13 straipsnis

1. Patenkinusi prašymą susijungti su šeima, atitinkama valstybė narė tuojau pat leidžia šeimos nariui ar nariams atvykti. Tuo atžvilgiu atitinkama valstybė narė tokiems asmenims sudaro visas sąlygas gauti reikiamas vizas.

2. Atitinkama valstybė narė šeimos nariams suteikia pirmąjį leidimą gyventi bent vieneriems metams. Šis leidimas gyventi yra atnaujinamas.

3. Šeimos nariui (-iams) suteikto leidimo gyventi trukmė iš esmės neviršija globėjo turimo leidimo gyventi galiojimo trukmės.

14 straipsnis

1. Globėjo šeimos nariai tokiomis pat sąlygomis kaip ir globėjas turi teisę:

a) į mokslą;

b) įsidarbinti ir verstis savarankiška veikla;

c) naudotis profesiniu orientavimu, pradiniu ir tolesniu mokymu ir perkvalifikavimu.

2. Valstybės narės gali pagal nacionalinę teisę nustatyti sąlygas, kuriomis šeimos nariai verčiasi samdomo ar savarankiškai dirbančio asmens veikla. Šios sąlygos nustato terminą, jokiais atvejais neviršijantį 12 mėnesių, per kurį valstybės narės gali išnagrinėti savo darbo rinkos padėtį prieš leisdamos šeimoms nariams verstis samdomo ar savarankiškai dirbančio asmens veikla.

3. Valstybės narės gali nustatyti, kad galimybė verstis samdomo ar savarankiškai dirbančio asmens veikla suteikiama tik pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine linija giminėms arba suaugusiems nesusituokusiems vaikams, kuriems taikoma 4 straipsnio 2 dalis.

15 straipsnis

1. Ne vėliau kaip po penkerių gyvenimo metų, ir jei šeimos nariui leidimas gyventi nebuvo suteiktas dėl kitų priežasčių nei šeimos susijungimas, sutuoktinis arba nesusituokęs partneris ir pilnametystės sulaukęs vaikas turi teisę, jei reikia – pagal prašymą, į atskirą leidimą gyventi, nepriklausomą nuo globėjo.

Valstybės narės gali riboti pirmoje pastraipoje nurodyto leidimo gyventi išdavimą sutuoktiniui arba nesusituokusiam partneriui tais atvejais, kai šeimos ryšiai nutrūksta.

2. Valstybės narės atskirą leidimą gyventi gali išduoti suaugusiems vaikams ir tiesiosios aukštutinės giminystės linijos giminėms, kuriems taikoma 4 straipsnio 2 dalis.

3. Atskiras leidimas gyventi, jei reikia pagal prašymą, gali būti išduodamas asmenims, atvykusiems dėl šeimos susijungimo, našlystės, santuokos nutraukimo, gyvenimo skyriumi (separacijos) ar pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine ar žemutine linija giminių mirties atveju. Valstybės narės numato nuostatas, užtikrinančias atskiro leidimo gyventi suteikimą itin sunkių aplinkybių atveju.

4. Nacionalinė teisė nustato atskiro leidimo gyventi suteikimo ir galiojimo trukmės nustatymo sąlygas.

VII SKYRIUS

Sankcijos ir teisės gynimo būdai

16 straipsnis

1. Valstybės narės gali atmesti prašymą atvykti ir gyventi šeimos susijungimo tikslu arba prireikus panaikinti ar atsisakyti atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi dėl šių priežasčių:

a) jei nesilaikoma arba daugiau nebesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų.

Atnaujindama leidimą gyventi, jei globėjas neturi pakankamai lėšų nesinaudodamas atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies c punkte, valstybė narė atsižvelgia į šeimos narių įnašus į namų ūkio pajamas;

b) jei globėjas ir jo/jos šeimos narys (-iai) negyvena ar daugiau nebegyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius;

c) kai nustatoma, kad globėjas ar nesusituokęs partneris yra susituokęs ar palaiko pastovius ilgalaikius santykius su kitu asmeniu.

2. Valstybės narės taip pat gali atmesti prašymą atvykti ir gyventi šeimos susijungimo tikslu arba panaikinti ar atsisakyti atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi, jei įrodoma, kad:

a) buvo naudojama neteisinga ar klaidinanti informacija, netikri ar suklastoti dokumentai, buvo kitaip sukčiaujama ar naudojamos kitos neteisėtos priemonės;

b) santuoka, partnerystė ar įvaikinimas buvo sudaryti tik tam, kad atitinkamas asmuo galėtų atvykti ar gyventi kurioje nors valstybėje narėje.

Rengdamos įvertinimą pagal šį punktą valstybės narės gali atsižvelgti pirmiausia į tai, ar ta santuoka, partnerystė ar įvaikinimas buvo sudaryti po to, kai globėjui buvo išduotas leidimas gyventi.

3. Valstybės narės gali panaikinti ar atsisakyti atnaujinti šeimos nario leidimą gyventi tais atvejais, kai globėjo leidimo gyventi trukmė baigiasi ir šeimos narys dar neturi atskiro leidimo gyventi pagal 15 straipsnį.

4. Valstybės narės gali atlikti konkrečius patikrinimus ir tyrimus tais atvejais, kai yra priežastis įtarti, kad sukčiaujama arba kad santuoka, partnerystė ar įvaikinimas buvo sudaryti dėl savanaudiškų paskatų, kaip apibūdinta šio straipsnio 2 dalyje. Konkrečių patikrinimų gali būti imamasi atnaujinant šeimos nario leidimą gyventi.

17 straipsnis

Valstybės narės, atmesdamos prašymą, panaikindamos ar atsisakydamos atnaujinti leidimą gyventi arba spręsdamos klausimą dėl globėjo ar jo šeimos nario išsiuntimo, deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą.

18 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad globėjas ir (arba) jo/jos šeimos nariai turi teisę teisiškai užginčyti tais atvejais, kai prašymas susijungti su šeima yra atmetamas arba leidimas gyventi yra arba neatnaujinamas, arba panaikinamas ar priimamas sprendimas išsiųsti.

Naudojimosi pirmoje pastraipoje nurodyta teise tvarką ir kompetenciją nustato atitinkamos valstybės narės.

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis

Periodiškai, o pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2007 m. spalio 3 d. Komisija atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šios direktyvos taikymo valstybėse narėse ir pasiūlo reikiamus pakeitimus. Šie pasiūlymai dėl pakeitimų pirmenybės tvarka pateikiami dėl 3, 4, 7, 8 ir 13 straipsnių.

20 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2005 m. spalio 3 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

21 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2003 m. rugsėjo 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. Frattini

[1] OL C 116 E, 2000 4 26, p. 66 irOL C 62 E, 2001 2 27, p. 99.

[2] OL C 135, 2001 5 7, p. 174.

[3] OL C 204, 2000 7 18, p. 40.

[4] OL C 73, 2003 3 26, p. 16.

[5] OL L 157, 2002 6 15, p. 1.

--------------------------------------------------