Tarybos sprendimas 2003/335/TVR

2003 m. gegužės 8 d.

dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30, 31 straipsnius ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Danijos Karalystės iniciatyvą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi:

(1) Tarptautiniai baudžiamieji tribunolai buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai nuo 1995 m. tiria tarptautinės teisės pažeidimus ryšium su karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui, atlieka baudžiamąjį persekiojimą ir vykdo teisingumą,

(2) 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas, kurį ratifikavo visos Europos Sąjungos valstybės narės, patvirtina, kad sunkiausi nusikaltimai, kurie apskritai rūpi tarptautinei bendruomenei, o ypač genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, neturi būti pamiršti ir kad jų veiksmingas baudžiamasis persekiojimas turi būti užtikrintas imantis priemonių valstybių lygmeniu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą.

(3) Romos statutas primena, kad kiekvienos valstybės pareiga yra taikyti savo baudžiamąją jurisdikciją tiems, kurie yra atsakingi už tokius tarptautinius nusikaltimus.

(4) Romos statutas pabrėžia, kad pagal jį įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas turi papildyti valstybių baudžiamąją jurisdikciją. Veiksmingas genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimas turėtų būti užtikrintas netrikdant Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos.

(5) Genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas bei keitimasis informacija apie juos turi likti valstybių valdžios institucijų pareiga, išskyrus tuos atvejus, kuriems taikoma tarptautinė teisė.

(6) Valstybės narės nuolat susiduria su asmenimis, kurie dalyvavo padarant tokius nusikaltimus ir kurie stengiasi atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungoje.

(7) Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad tais atvejais, kai jos gauna informaciją, kad asmuo, kuris yra kreipęsis dėl leidimo gyventi, yra įtariamas padaręs arba dalyvavęs padarant nusikaltimus žmoniškumui, genocido ir karo nusikaltimus, atitinkami veiksmai gali būti tiriami ir, jeigu pateisinama, už juos persekiojama baudžiamąja tvarka pagal nacionalinę teisę.

(8) Atitinkamos nacionalinės teisėsaugos ir imigracijos institucijos, nors jos turi atskiras užduotis ir pareigas, turėtų labai glaudžiai bendradarbiauti, kad padėtų kompetentingoms institucijoms, kurios turi jurisdikciją valstybės lygmeniu, veiksmingai tokius nusikaltimus tirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

(9) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos ir imigracijos institucijos turėtų reikiamų išteklių ir struktūrų, leidžiančių veiksmingai bendradarbiauti bei veiksmingai tirti ir atitinkamais atvejais vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

(10) Kad tokių nusikaltimų veiksmingas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas būtų sėkmingas, taip pat reikia glaudaus valstybių, Romos statuto šalių, įskaitant valstybes nares, tarpvalstybinio bendradarbiavimo.

(11) 2002 m. birželio 13 d. Taryba priėmė Sprendimą 2002/494/TVR, įsteigiantį Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti [3]. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamasi institucijomis ryšiams palaikyti siekiant sudaryti palankias sąlygas kompetentingų tarptautinių institucijų bendradarbiavimui.

(12) 2001 m. birželio 11 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2001/443/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo [4] valstybės narės pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai yra visų valstybių narių, pasiryžusių bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ir padaryti galą tų, kurie juos padarė, nebaudžiamumui, rūpestis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio sprendimo tikslas — padidinti nacionalinių padalinių bendradarbiavimą, kad būtų sustiprintas teisėsaugos institucijų įvairiose valstybėse narėse gebėjimas veiksmingai bendradarbiauti tiriant ir persekiojant asmenis, kurie yra padarę arba dalyvavo padarant nusikaltimus žmoniškumui, genocido ir karo nusikaltimus, kaip apibrėžta 1998 m. liepos 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 6, 7 ir 8 straipsniuose.

2 straipsnis

Teisėsaugos institucijų informavimas

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad teisėsaugos institucijos būtų informuojamos, kai nustatomi faktai, pagal kuriuos kyla įtarimas, kad leidimo gyventi prašytojas yra padaręs arba dalyvavo padarant 1 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, dėl kurių valstybėje narėje arba tarptautiniuose baudžiamuosiuose teismuose gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad atitinkamos nacionalinės teisėsaugos ir imigracijos institucijos galėtų keistis informacija, kurios joms gali prireikti savo užduotims veiksmingai atlikti.

3 straipsnis

Tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas

1. Valstybės narės padeda viena kitai atliekant 1 straipsnyje nurodytų nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus ir nacionalinę teisę.

2. Tais atvejais, kai, tvarkydamos prašymą dėl leidimo gyventi, imigracijos institucijos sužino faktus, pagal kuriuos kyla įtarimas, kad prašytojas yra dalyvavęs padarant 1 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, arba tais atvejais, kai paaiškėja, kad prašytojas anksčiau norėjo gauti leidimą gyventi kitoje valstybėje narėje, teisėsaugos institucijos gali kreiptis į kompetentingas teisėsaugos organizacijas pastarojoje valstybėje narėje, kad galėtų gauti atitinkamos informacijos, įskaitant informaciją iš imigracijos institucijų.

3. Jei vienos valstybės narės teisėsaugos institucijos sužino, kad asmuo, įtariamas padarius 1 straipsnyje nurodytus nusikaltimus, yra kitoje valstybėje narėje, jos informuoja pastarosios valstybės narės teisėsaugos institucijas apie įtarimus ir jų motyvus. Tokia informacija teikiama pagal atitinkamus tarptautinius susitarimus ir nacionalinę teisę.

4 straipsnis

Struktūros

Valstybės narės apsvarsto būtinumą kompetentingose teisėsaugos institucijose steigti ar skirti specialius padalinius, atsakingus už aptariamų nusikaltimų tyrimą ir prireikus baudžiamąjį persekiojimą.

5 straipsnis

Koordinavimas ir periodiški susitikimai

1. Valstybės narės koordinuoja einamuosius veiksmus tiriant ir persekiojant asmenis, įtariamus padarius ar dalyvavus padarant nusikaltimus žmoniškumui, genocido ar karo nusikaltimus.

2. Pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva institucijos ryšiams palaikyti, paskirtos pagal Sprendimo 2002/494/TVR 1 straipsnį, reguliariai rengia susitikimus, kad galėtų keistis informacija apie patirtį, praktinę veiklą ir jos metodus. Šie susitikimai gali vykti juos siejant su Europos teisminio tinklo rengiamais susitikimais ir, atsižvelgiant į aplinkybes, į tokius susitikimus gali būti kviečiami dalyvauti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai ir Ruandai, Tarptautinio baudžiamojo teismo ir kitų tarptautinių institucijų atstovai.

6 straipsnis

Duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis

Bet koks keitimasis informacija ar kitoks asmens duomenų tvarkymas pagal šį sprendimą vyksta visiškai laikantis taikomų tarptautinių ir nacionalinių duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų.

7 straipsnis

Įgyvendinimas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad nuo 2005 m. gegužės 8 d. šio sprendimo būtų laikomasi.

8 straipsnis

Teritorinis taikymas

Šis sprendimas taikomas Gibraltarui.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gegužės 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Chrisochoïdis

[1] OL C 223, 2002 9 19, p. 19.

[2] 2002 m. gruodžio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL L 167, 2002 6 26, p. 1.

[4] OL L 155, 2001 6 12, p. 19.

--------------------------------------------------