Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002

2002 m. spalio 3 d.

nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 straipsnio 4 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [3], atsižvelgdami į 2002 m. rugsėjo 12 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrąjį tekstą,

kadangi:

(1) 1990 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvoje 90/667/EEB, nustatančioje veterinarijos taisykles dėl gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo ir perdirbimo, siekiant tiekimo į rinką ir ligų sukėlėjų prevencijos gyvūninės arba žuvų kilmės pašaruose, ir iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 90/425/EEB [4], nustatytas principas, kad atitinkamai apdorotos visos gyvūninės kilmės atliekos gali būti naudojamos pašarinėms žaliavoms gaminti neatsižvelgiant į jų šaltinį.

(2) Nuo to laiko, kai ši direktyva buvo priimta, Mokslo iniciatyvinis komitetas pareiškė keletą nuomonių. Pagrindinė jų išvada yra ta, kad gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kurie po sveikatos patikrinimo pripažinti netinkamais vartoti žmonėms, neturi patekti į pašarų grandinę.

(3) Atsižvelgiant į tas mokslininkų nuomones, turėtų būti diegiamos priemonės atsižvelgiant į naudojamų gyvūninių šalutinių produktų kilmę. Turėtų būti apribotas galimas tam tikrų gyvūninių medžiagų naudojimas ir nustatytos gyvūninių šalutinių produktų naudojimo ne pašarams bei jų pašalinimo taisyklės.

(4) Atsižvelgiant į pastaraisiais metais įgytą patirtį, derėtų patikslinti Direktyvos 90/667/EEB ir Bendrijos teisės aktų aplinkosaugos srityje santykį. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos esamų teisės aktų aplinkosaugos srityje taikymui arba trukdyti kurti naujas aplinkos apsaugos taisykles, ypač dėl biologiškai suyrančių atliekų. Šiuo klausimu Komisija įsipareigojo iki 2004 m. pabaigos parengti direktyvą dėl biologinių atliekų, įskaitant viešojo maitinimo atliekas, kurioje būtų nustatyta tokių atliekų saugaus naudojimo, utilizavimo, perdirbimo ir pašalinimo bei galimos taršos kontrolė.

(5) 1997 m. liepos 1–2 d. Briuselyje vykusi Komisijos ir Europos Parlamento surengta Tarptautinė mokslo konferencija dėl mėsos ir kaulų miltų inicijavo diskusiją mėsos ir kaulų miltų pašarų gamybos ir šėrimo jais klausimais. Konferencija kvietė toliau svarstyti būsimą šios srities politiką. 1997 m. lapkritį, siekdama pradėti kiek galima platesnius visuomenės svarstymus apie būsimus Bendrijos teisės aktus dėl pašarų, Komisija parengė konsultacinį dokumentą dėl mėsos ir kaulų miltų. Po šių konsultacijų paaiškėjo, kad visuotinai pripažįstama, jog reikia iš dalies pakeisti Direktyvą 90/667/EEB, suderinant ją su nauja mokslo informacija.

(6) Europos Parlamentas savo 2000 m. lapkričio 16 d. rezoliucijoje dėl BSE ir gyvūnų šėrimo saugos [5] pareikalavo iki įsigalios šis reglamentas uždrausti gyvūninius baltymus naudoti pašaruose.

(7) Mokslo informacijoje teigiama, kad gyvūnų šėrimas iš tos pačios rūšies gyvūnų kūnų ar kūnų dalių gautais baltymais kelia ligų platinimo pavojų. Todėl siekiant apsisaugoti tokią praktiką reikėtų uždrausti. Reikėtų nustatyti vykdymo taisykles, užtikrinančias, kad bet kuriuo perdirbimo, saugojimo ar vežimo etapu būtų reikiamai atskirti pašarams skirti gyvūniniai šalutiniai produktai. Tačiau turi būti galimybė nustatyti nuo tokio bendro draudimo nukrypti leidžiančias nuostatas dėl žuvų ir kailinių gyvūnų, jei tai galima pateisinti remiantis mokslo informacija.

(8) Viešojo maitinimo atliekos, kuriose yra gyvūninės kilmės produktų, taip pat gali būti ligų užkrato nešėjos. Visos viešojo maitinimo atliekos, susidarančios tarptautinių maršrutų transporte, turi būti saugiai pašalinamos. Bendrijoje susidariusios viešojo maitinimo atliekos neturėtų būti naudojamos ūkiuose auginamiems gyvūnams, išskyrus kailinius, šerti.

(9) Nuo 1996 m. spalio Komisijos maisto ir veterinarijos biuras (FVO) atliko keletą inspektavimo valstybėse narėse reidų, skirtų pagrindinių rizikos veiksnių ir stebėsenos procedūrų dėl BSE buvimui ir vadybai įvertinti. Dalis įvertinimo buvo skirta komercinio lydymo sistemoms ir kitiems gyvūninių atliekų pašalinimo būdams. Atlikus šiuos inspektavimus buvo parengtos bendrosios išvados ir keletas rekomendacijų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas gebėjimui atsekti gyvūninius šalutinius produktus.

(10) Siekiant, kad patogenai ir (arba) likučiai nepasklistų, gyvūniniai šalutiniai produktai turėtų būti apdorojami, saugomi ir laikomi atskirai, atitinkamos valstybės narės patvirtintoje ir prižiūrimoje vietoje, arba tinkamu būdu pašalinami. Tam tikromis aplinkybėmis, ypač tuomet, kai tai pateisinama dėl atstumo, vežimo trukmės arba jei nėra reikiamų pajėgumų, paskirtoji perdirbimo, deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonė gali būti kitoje valstybėje narėje.

(11) 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo [6] netaikoma deginimo įmonėms, jei atliekas sudaro vien tik gyvūnų skerdenos. Būtina nustatyti minimalius reikalavimus tokioms deginimo įmonėms, siekiant apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą. Kol nėra priimti Bendrijos reikalavimai, dėl tokių įmonių valstybės narės gali priimti teisės aktus aplinkosaugos srityje. Nelabai didelio pajėgumo deginimo įmonėms, pvz., esančioms ūkiuose ir gyvūnų krematoriumuose, turėtų būti taikomi ne tokie griežti reikalavimai, nes jose apdorojamos medžiagos yra ne taip pavojingos, be to, būtų galima nevežti be reikalo gyvūninės kilmės šalutinių produktų.

(12) Reikėtų nustatyti specialias perdirbimo įmonių kontrolės taisykles, atkreipiant ypatingą dėmesį į išsamią perdirbimo metodikos ir gamybos savikontrolės patvirtinimo tvarką.

(13) Siekiant palengvinti žmonėms vartoti neskirtų gyvūnų maitinimą, gyvūninės kilmės šalutinių produktų naudojimo taisyklėms galėtų būti nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos. Tokį naudojimą turėtų kontroliuoti kompetentingos institucijos.

(14) Nukrypti leidžiančios nuostatos taip pat galėtų būti nustatytos leidžiant šalinti gyvūninės kilmės šalutinius produktus vietoje, jei tai yra kontroliuojama. Komisija turėtų gauti būtiną informaciją, kad galėtų stebėti padėtį ir prireikus nustatyti vykdymo taisykles.

(15) Valstybės narės turėtų būti nuolat Bendrijos inspektuojamos, siekiant užtikrinti, kad sveikatos reikalavimai būtų vienodai tinkamai vykdomi. Toks inspektavimas turėtų apimti ir audito procedūras.

(16) Bendrijos teisės aktai dėl sveikatos reikalų yra pagrįsti patikimomis mokslo žiniomis. Todėl prireikus turi būti konsultuojamasi su Komisijos sprendimais 97/404/EB [7] ir 97/579/EB [8] įkurtais atitinkamais mokslo komitetais. Ypač reikia papildomos mokslo informacijos apie gyvūninės kilmės produktų naudojimą organinėse trąšose ir dirvos gerinimo medžiagose. Kol nėra priimta Bendrijos taisyklių, atsižvelgdamos į šį patarimą, valstybės narės gali toliau laikytis nacionalinių taisyklių arba priimti griežtesnes už šiame reglamente siūlomas taisykles, jei jos atitinka kitus Bendrijos teisės aktus.

(17) Valstybėse narėse yra labai įvairių gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimo, surinkimo, saugojimo ir šalinimo finansavimo būdų. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta konkurencijos tarp žemės ūkio produktų sąlygoms, būtina atlikti analizę ir prireikus imtis atitinkamų priemonių Bendrijos lygiu.

(18) Atsižvelgiant į pirmiau minėtą dalyką, būtina iš esmės persvarstyti gyvūninės kilmės šalutiniams produktams taikomas Bendrijos taisykles.

(19) Žmonėms vartoti neskirti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai (ypač perdirbti gyvūniniai baltymai, lydyti taukai, naminių gyvūnėlių ėdalas, kailiai, odos ir vilna) yra įtraukti į Sutarties I priedo produktų sąrašą. Tokių produktų pateikimas į rinką sudaro svarbią dalies ūkininkų pajamų dalį. Siekiant užtikrinti racionalią šio sektoriaus plėtrą ir padidinti našumą, Bendrijos lygiu atitinkamiems produktams reikėtų nustatyti reikalavimus dėl gyvūnų ir žmonių sveikatos. Atsižvelgiant į didelį ligų, kuriomis serga gyvūnai, išplitimo pavojų, reikėtų taikyti ypatingus reikalavimus norint pateikti į rinką tam tikrus gyvūninės kilmės šalutinius produktus, ypač regionuose, turinčiuose gero sveikatingumo statusą.

(20) Siekiant užtikrinti, kad iš šalių, kurios nėra narės, importuojami produktai atitiktų Bendrijoje taikomam higienos standartui lygų arba lygiavertį standartą, reikėtų įdiegti šalių, kurios nėra narės, ir jų įmonių patvirtinimo sistemą ir Bendrijos inspektavimo tvarką, užtikrinančią, kad būtų laikomasi tokio patvirtinimo reikalavimų. Importuoti iš trečiųjų šalių naminių gyvūnėlių ėdalą ir žaliavą jam galima taikant kitokius reikalavimus, nei taikomi Bendrijoje gaminamoms tokios rūšies medžiagoms, ypač garantijų dėl medžiagų, draudžiamų pagal 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo [9], likučių atveju. Siekiant užtikrinti, kad toks naminių gyvūnėlių ėdalas ir žaliava jam būtų naudojami tik pagal paskirtį, būtina nustatyti atitinkamas medžiagų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, importo kontrolės priemones.

(21) Per Bendriją pervežami ir joje susidarę ir eksportuoti skirti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai gali būti pavojingi Bendrijos gyvūnų ir žmonių sveikatai. Todėl tokiam judėjimui turi būti taikomi tam tikri šiuo reglamentu nustatyti reikalavimai.

(22) Geriausias būdas įrodyti paskirties vietos kompetentingai institucijai, kad siunta atitinka šio reglamento nuostatas, yra gyvūninės kilmės produktų lydimasis dokumentas. Tam, kad būtų galima patikrinti tam tikrų importuojamų produktų paskirtį, reikėtų turėti sveikatos sertifikatą.

(23) Pirmiau minėtų tikslų siekiama 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatančia gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB [10], prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją.

(24) Taryba ir Komisija priėmė keletą sprendimų Direktyvoms 90/667/EEB ir 92/118/EEB įgyvendinti. Be to, Direktyva 92/118/EEB yra iš esmės pakeista ir dar bus keičiama. Taigi šiuo metu gyvūninės kilmės šalutinių produktų sektorių reguliuoja daug Bendrijos aktų ir tai reikia supaprastinti.

(25) Supaprastinus sistemą, specialiosios sveikatos taisyklės gyvūninės kilmės produktams, kurie neskirti vartoti žmonėms, taps daug skaidresnės. Specialiųjų sveikatos teisės aktų supaprastinimas reguliavimo neturi panaikinti. Todėl būtina išlaikyti ir užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugą, sugriežtinti išsamias gyvūninės kilmės produktų, neskirtų vartoti žmonėms, sveikatos taisykles.

(26) Atitinkamiems produktams turi būti taikomos veterinarinių patikrinimų, įskaitant Komisijos ekspertų patikrinimus, taisyklės ir visos apsauginės priemonės, nustatytos 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą [11].

(27) Turi būti veiksmingai tikrinami į Bendriją importuojami produktai. Tai galima pasiekti įdiegus 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 97/78/EB, nustatančioje principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą [12], nustatytas kontrolės priemones.

(28) Todėl reikėtų panaikinti Direktyvą 90/667/EEB, 1995 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimą 95/348/EB, nustatantį Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje taikomas veterinarijos ir gyvūnų sveikatos taisykles dėl tam tikrų rūšių atliekų, skirtų prekiauti vietoje kaip tam tikrų gyvūnų kategorijų pašarais [13], ir 1999 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimą 1999/534/EB dėl priemonių, taikomų perdirbant tam tikras gyvūninės kilmės atliekas, kad būtų apsaugota nuo užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, ir iš dalies pakeičiantį Komisijos sprendimą 97/735/EB [14].

(29) Tam, kad būtų atsižvelgta į technikos ir mokslo pažangą, reikia užtikrinti glaudų ir veiksmingą Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu teisės aktų maisto srityje bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras [15], įkurtame Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete.

(30) Šiam reglamentui įgyvendinti reikalingos priemonės turi būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymo tvarką [16],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatomos gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklės, taikomos:

a) renkant, vežant, saugant, tvarkant, perdirbant ir naudojant arba pašalinant gyvūninės kilmės šalutinius produktus, kad jie nekeltų pavojaus gyvūnų arba žmonių sveikatai;

b) pateikiant į rinką, o tam tikrais ypatingais atvejais – eksportuojant ir vežant tranzitu gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir iš jų gautus produktus, nurodytus VII ir VIII prieduose.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a) naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavai iš mažmeninių parduotuvių arba greta pardavimo punktų esančių vietų, kur pjaustoma ir saugoma tik vartotojams aprūpinti vietoje;

b) kilmės ūkyje pašalinamam ar naudojamam skystam pienui ir priešpieniui;

c) visiems laukinių gyvūnų, neįtariamų užsikrėtus žmones ar gyvūnus galinčiomis užkrėsti ligomis, kūnams ar jų dalims, išskyrus komerciniais tikslais sugautą žuvį ir medžioklės trofėjams gaminti naudojamų laukinių gyvūnų kūnus ar jų dalis;

d) naminių gyvūnėlių ėdalo žaliavai, gautai iš kilmės ūkyje paskerstų gyvūnų, skirtai naudoti vietoje tik ūkininko ir jo šeimos reikmėms, laikantis nacionalinių teisės aktų;

e) viešojo maitinimo atliekoms, išskyrus:

i) susidariusias tarptautinių maršrutų transporto priemonėse;

ii) skirtas vartoti gyvūnams;

iii) skirtas naudoti biologinių dujų įmonėse arba kompostui gaminti;

f) veisimo tikslams skirtiems kiaušinėliams, embrionams ir spermai;

g) gabenimams tranzitu jūra arba oru.

3. Šis reglamentas neturi įtakos veterinarijos teisės aktams, kurių tikslas – likviduoti ir kontroliuoti tam tikras ligas.

2 straipsnis

Apibrėžimai

1. Šiame reglamente naudojami tokie apibrėžimai:

gyvūninės kilmės šalutiniai produktai : tai 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti visi gyvūnų kūnai, jų dalys ar gyvūninės kilmės produktai, neskirti vartoti žmonėms, įskaitant kiaušinėlius, embrionus ir spermą;

1 kategorijos medžiagos : tai 4 straipsnyje nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai;

2 kategorijos medžiagos : tai 5 straipsnyje nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai;

3 kategorijos medžiagos : tai 6 straipsnyje nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai;

gyvūnas : tai bet koks stuburinis arba bestuburis gyvūnas (įskaitant žuvis, roplius ir amfibijas);

ūkinės paskirties gyvūnas : tai bet koks žmonių laikomas, penimas arba veisiamas gyvūnas, naudojamas maisto gamybai (įskaitant mėsą, pieną ir kiaušinius), vilnai, kailiams, plunksnoms, odai ir bet kokiems kitiems gyvūninės kilmės produktams gaminti;

laukinis gyvūnas : tai žmonių nelaikomas gyvūnas;

naminis gyvūnėlis : tai bet koks rūšies, kurios gyvūnus žmonės paprastai maitina ir laiko (tačiau nevartoja maistui) ne ūkininkavimo tikslais, gyvūnas;

kompetentinga institucija : tai centrinė valstybės narės institucija, kompetentinga užtikrinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi, arba bet kokia institucija, kuriai centrinė institucija perleido savo kompetenciją, ypač dėl pašarų kontrolės; kai tinka, šis apibrėžimas taip pat, kur reikia, taikomas šalies, kuri nėra narė, atitinkamai institucijai;

pateikimas į rinką : tai bet kokia operacija, kuria siekiama parduoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus arba iš jų gautus produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, trečiajai šaliai Bendrijoje, bet kokios kitos formos tiekimas tokiai trečiajai šaliai už atlygį arba nemokamai arba saugojimas ketinant tiekti tokiai trečiajai šaliai;

prekyba : tai prekyba tarp valstybių narių prekėmis, kaip numatyta Sutarties 23 straipsnio 2 dalyje;

tranzitas : tai vežimas per Bendriją iš vienos šalies, kuri nėra narė, į kitą;

gamintojas : tai bet koks asmuo, užsiimantis gyvūninės kilmės šalutinių produktų gamyba;

USE : tai visos užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos, išskyrus tas, kuriomis serga žmonės;

apibrėžta pavojinga medžiaga : tai 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1) [17], V priede nurodyta medžiaga.

2. Galioja ir I priede pateikti specialūs apibrėžimai.

3 straipsnis

Bendrieji įpareigojimai

1. Gyvūnų pašaliniai produktai ir iš jų gauti produktai renkami, vežami, saugomi, tvarkomi, perdirbami, šalinami, pateikiami į rinką, eksportuojami, vežami tranzitu ir naudojami pagal šį reglamentą.

2. Tačiau, kol 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepriimtas sprendimas, valstybės narės nacionaliniais teisės aktais gali reguliuoti VII ir VIII prieduose nenurodytų produktų importą ir jų pateikimą į rinką. Jei valstybės narės pasinaudoja šia galimybe, jos nedelsdamos informuoja Komisiją.

3. Valstybės narės atskirai arba drauge užtikrina reikiamas priemones ir pakankamą infrastruktūrą, kad būtų galima užtikrinti 1 dalies reikalavimo laikymąsi.

II SKYRIUS GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ SKIRSTYMAS Į KATEGORIJAS, SURINKIMAS, VEŽIMAS, ŠALINIMAS, PERDIRBIMAS, NAUDOJIMAS IR TARPINIS SAUGOJIMAS

4 straipsnis

1 kategorijos medžiagos

1. 1 kategorijos medžiagoms priskiriami toliau pateiktą aprašymą atitinkantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų:

a) visos toliau nurodytų gyvūnų kūno dalys, įskaitant kailius ir odas:

i) gyvūnai, įtariami užsikrėtę USE pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001 arba oficialiai patvirtinti užsikrėtę USE;

ii) vykdant USE likvidavimo priemones paskersti gyvūnai;

iii) kiti ne ūkinės paskirties gyvūnai ir laukiniai gyvūnai, ypač įskaitant naminius gyvūnėlius, zoologijos sodų gyvūnus ir cirko gyvūnus;

iv) eksperimentiniai gyvūnai, kaip apibrėžta 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyvos 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentams ir kitiems moksliniams tikslams naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo [18] 2 straipsnyje;

v) laukiniai gyvūnai, įtariami užsikrėtę žmones ar gyvūnus galinčiomis užkrėsti ligomis;

b) i) apibrėžtos pavojingos medžiagos ir

ii) jei šalinant apibrėžtos pavojingos medžiagos nepašalintos, visi negyvų gyvūnų kūnai, kuriuose yra apibrėžtų pavojingų medžiagų;

c) produktai, gauti iš gyvūnų, kuriems buvo duota pagal Direktyvą 96/22/EB draudžiamų medžiagų, ir gyvūninės kilmės produktai, kuriuose yra aplinkos teršalų ir kitų medžiagų, išvardytų 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančios Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB [19], I priedo B 3 grupėje, likučių, jei tokių likučių kiekis viršija Bendrijos teisės aktais arba, jeigu jie nepriimti, – nacionaliniais teisės aktais nustatytą leistiną lygį;

d) visos gyvūninės kilmės medžiagos, surinktos apdorojant nuotekas iš 1 kategorijos perdirbimo įmonių ir kitų patalpų, kuriose šalinamos apibrėžtos pavojingos medžiagos, įskaitant atsijas, šalinant smėlį gautas medžiagas, tepalų ir alyvos mišinius, purvą ir iš tų patalpų kanalizacijos pašalintas medžiagas, nebent tokiose medžiagose nebūtų apibrėžtų pavojingų medžiagų arba tokių medžiagų dalių;

e) viešojo maitinimo atliekos iš tarptautinių maršrutų transporto priemonių;

f) 1 kategorijos medžiagų mišiniai su 2 arba 3 kategorijų medžiagomis arba abiejų kategorijų medžiagomis išsyk, įskaitant visas 1 kategorijos perdirbimo įmonėje perdirbti skirtas medžiagas.

2. 1 kategorijos medžiagos renkamos, vežamos ir identifikuojamos pernelyg nedelsiant pagal 7 straipsnio nuostatas ir, nebent 23 ir 24 straipsniuose būtų nurodyta kitaip:

a) tiesiogiai šalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;

b) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1–5 perdirbimo metodus arba, jei to reikalauja kompetentinga institucija, 1 perdirbimo metodą; pastaruoju atveju gaunama medžiaga turi būti paženklinama nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, ir galiausiai pašalinama kaip atliekos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje;

c) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1 perdirbimo metodą ir gaunamą medžiagą paženklinant nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, galiausiai pašalinamos kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų [20], išskyrus 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytas medžiagas;

d) 1 dalies e punkte nurodytos viešojo maitinimo atliekos pašalinamos kaip atliekos sąvartyne, patvirtintame pagal 1999 m. balandžio 26 d. Direktyvą 1999/31/EB;

e) atsižvelgiant į mokslo pažangą, pašalinamos kitais būdais, patvirtintais 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai pasitarus su atitinkamu mokslo komitetu. Tokios priemonės gali papildyti arba pakeisti nurodytąsias a–d punktuose.

3. Tarpinis 1 kategorijos medžiagų tvarkymas arba saugojimas galimas tik 1 kategorijos tarpininėse įmonėse, patvirtintose pagal 10 straipsnio nuostatas.

4. 1 kategorijos medžiagų neleidžiama importuoti ar eksportuoti, išskyrus kai yra laikomasi šio reglamento nuostatų arba taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Tačiau apibrėžtos pavojingos medžiagos importuojamos ar eksportuojamos tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

5 straipsnis

2 kategorijos medžiagos

1. 2 kategorijos medžiagoms priskiriami toliau pateiktą aprašymą atitinkantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų:

a) mėšlas ir virškinamojo trakto turinys;

b) visos gyvūninės kilmės medžiagos, surinktos apdorojant nuotekas iš skerdyklų, išskyrus 4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas skerdyklas, arba 2 kategorijos perdirbimo įmonių, įskaitant atsijas, šalinant smėlį gautas medžiagas, tepalų ir alyvos mišinius, purvą ir iš tų patalpų kanalizacijos pašalintas medžiagas;

c) gyvūninės kilmės medžiagos, kuriose yra veterinarinių vaistų ir teršalų, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo B 1 ir B 2 grupėse, likučių, jei tokių likučių kiekis viršija Bendrijos teisės aktais nustatytą leistiną lygį;

d) gyvūninės kilmės produktai, išskyrus 1 kategorijos medžiagas, kurie yra importuoti iš šalių, kurios nėra narės, ir atlikus Bendrijos teisės aktais numatytą inspektavimą neatitiko jų importo į Bendriją veterinarinių reikalavimų, nebent jie yra grąžinti arba juos importuoti leidžiama taikant Bendrijos teisės aktuose nustatytus apribojimus;

e) nudvėsę gyvūnai ir jų dalys, išskyrus nurodytus 4 straipsnyje, jei jie nėra paskersti vartoti žmonėms, įskaitant epizootinėms ligoms likviduoti paskerstus gyvūnus;

f) 2 kategorijos medžiagų mišiniai su 3 kategorijos medžiagomis, įskaitant medžiagas, skirtas perdirbti 2 kategorijos perdirbimo įmonėse;

g) gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, išskyrus 1 kategorijos ir 3 kategorijos medžiagas.

2. 2 kategorijos medžiagos renkamos, vežamos ir identifikuojamos pernelyg nedelsiant pagal 7 straipsnio nuostatas ir, nebent 23 ir 24 straipsniuose būtų nurodyta kitaip:

a) tiesiogiai šalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;

b) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1–5 perdirbimo metodus arba, jei to reikalauja kompetentinga institucija, 1 perdirbimo metodą; pastaruoju atveju gaunama medžiaga turi būti paženklinama nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas ir:

i) pašalinamos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje;

ii) lydyti taukai pagal 14 straipsnio nuostatas patvirtintoje 2 kategorijos oleochemijos įmonėje toliau perdirbami į riebalų antrinius produktus, skirtus naudoti kaip organinės trąšos, dirvožemio savybes gerinančios medžiagos ar kitais techniniais tikslais, išskyrus kosmetiką, medikamentus ir medicinos prietaisus;

c) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1 perdirbimo metodą ir gaunamą medžiagą paženklinant nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, ir:

i) gaunamos baltyminės medžiagos, naudojamos kaip organinės trąšos arba dirvožemio savybes gerinančios medžiagos pagal reikalavimus, jei tokių esama, nustatytus 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu;

ii) transformuojamos pagal 15 straipsnio nuostatas patvirtintoje biologinių dujų arba komposto įmonėje;

iii) šalinamos kaip atliekos užkasant sąvartyne, patvirtintame pagal Direktyvą 1999/31/EB;

d) žuvų kilmės medžiagos paverčiamos silosu arba kompostu, laikantis taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

e) mėšlas, virškinamojo trakto turinys, atskirtas nuo virškinamojo trakto, pienas ir priešpienis, jei kompetentinga institucija nelaiko jų keliančiais kokių nors rimtų užkrečiamųjų ligų platinimo pavojų:

i) neperdirbant naudojami kaip žaliava pagal 15 straipsnio nuostatas patvirtintoje biologinių dujų arba komposto įmonėje arba perdirbami pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje techninėje įmonėje;

ii) išbarstomi ant žemės pagal šio reglamento nuostatas;

iii) transformuojami biologinių dujų arba komposto įmonėje, laikantis taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

f) visi laukinių gyvūnų, neįtariamų užsikrėtus žmones ar gyvūnus galinčiomis užkrėsti ligomis, kūnai ar jų dalys, naudojami medžioklės trofėjams gaminti pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje techninėje įmonėje;

g) pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Tokios priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti a–f punktuose nurodytas priemones ar būdus.

3. Tarpinis 2 kategorijos medžiagų, išskyrus mėšlą, tvarkymas arba saugojimas galimas tik 2 kategorijos tarpinėse įmonėse, patvirtintose pagal 10 straipsnio nuostatas.

4. 2 kategorijos medžiagas leidžiama pateikti į rinką arba eksportuoti tik laikantis šio reglamento nuostatų arba taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6 straipsnis

3 kategorijos medžiagos

1. 3 kategorijos medžiagoms priskiriami toliau pateiktą aprašymą atitinkantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai arba bet kurios medžiagos, kuriose yra tokių šalutinių produktų:

a) paskerstų gyvūnų dalys, pagal Bendrijos teisės aktus tinkančios vartoti žmonėms, tačiau dėl komercinių priežasčių tam neskirtos;

b) paskerstų gyvūnų dalys, atmestos kaip netinkamos vartoti žmonėms, tačiau neturinčios žmones ar gyvūnus galinčių užkrėsti ligų požymių, ir išpjautos iš skerdenų, kurios pagal Bendrijos teisės aktus tinka vartoti žmonėms;

c) kailiai ir odos, kanopos ir ragai, kiaulių šeriai ir plunksnos, gauti iš gyvūnų, paskerstų skerdykloje, patikrinus juos prieš skerdimą ir nustačius, kad pagal Bendrijos teisės aktus jie tinkami skersti ir vartoti žmonėms;

d) kraujas, gautas iš gyvūnų (išskyrus atrajotojus), paskerstų skerdykloje, patikrinus juos prieš skerdimą ir nustačius, kad pagal Bendrijos teisės aktus jie tinkami skersti ir vartoti žmonėms;

e) gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, gauti gaminant žmonėms vartoti skirtus produktus, įskaitant kaulus, iš kurių pašalinti riebalai, ir spirgučius;

f) buvę gyvūninės kilmės maisto produktai arba buvę maisto produktai, kuriuose yra gyvūninės kilmės produktų, išskyrus viešojo maitinimo atliekas, kurie dėl komercinių priežasčių, gamybos sunkumų arba pakuotės ar kitų defektų daugiau neskirti vartoti žmonėms ir nekelia pavojaus žmonėms ar gyvūnams;

g) žalias pienas, gautas iš gyvūnų, kurie neturi per šį produktą galinčių užkrėsti žmones ar gyvūnus ligų klinikinių požymių;

h) žuvys ir kiti jūrų gyvūnai, išskyrus jūros žinduolius, pagauti atviroje jūroje žuvų miltams gaminti;

i) švieži žuvų šalutiniai produktai iš gamyklų, gaminančių žmonėms vartoti skirtus žuvų produktus;

j) kriauklės, peryklų šalutiniai produktai ir suskilusių kiaušinių šalutiniai produktai iš gyvūnų, kurie neturi per šiuos produktus galinčių užkrėsti žmones ar gyvūnus ligų klinikinių požymių;

k) kraujas, kailiai ir odos, kanopos, plunksnos, vilna, ragai, plaukai ir kailiai, gauti iš gyvūnų, kurie neturi per šiuos produktus galinčių užkrėsti žmones ar gyvūnus ligų klinikinių požymių, ir

l) viešojo maitinimo atliekos, išskyrus nurodytas 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

2. 3 kategorijos medžiagos renkamos, vežamos ir identifikuojamos pernelyg nedelsiant pagal 7 straipsnio nuostatas ir, nebent 23 ir 24 straipsniuose būtų nurodyta kitaip:

a) tiesiogiai pašalinamos kaip atliekos, sudeginant pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo įmonėje;

b) perdirbamos pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje, taikant 1–5 perdirbimo metodus; šiuo atveju gaunama medžiaga turi būti paženklinama nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu, pagal VI priedo I skyriaus nuostatas, ir pašalinamos sudeginant arba sudeginant kartu su kitomis medžiagomis pagal 12 straipsnio nuostatas patvirtintoje deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėje arba pagal Direktyvą 1999/31/EB patvirtintame sąvartyne;

c) perdirbamos pagal 17 straipsnio nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje;

d) transformuojamos pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje techninėje įmonėje;

e) panaudojamos kaip žaliava pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintoje naminių gyvūnėlių ėdalo įmonėje;

f) transformuojamos pagal 15 straipsnio nuostatas patvirtintoje biologinių dujų arba komposto įmonėje;

g) viešojo maitinimo atliekos, nurodytos 1 dalies l punkte, – transformuojamos biologinių dujų arba komposto įmonėje, laikantis taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, o kol tokios taisyklės nepriimtos – pagal nacionalinius teisės aktus;

h) žuvų kilmės medžiagos – paverčiamos silosu arba kompostu, laikantis taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;

i) pašalinamos kitomis priemonėmis arba panaudojamos kitais būdais, laikantis taisyklių, nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu. Tokios priemonės ar būdai gali papildyti arba pakeisti a–h punktuose nurodytas priemones ar būdus.

3. Tarpinis 3 kategorijos medžiagų tvarkymas arba saugojimas galimas tik 3 kategorijos tarpinėse įmonėse, patvirtintose pagal 10 straipsnio nuostatas.

7 straipsnis

Surinkimas, vežimas ir saugojimas

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai, išskyrus 3 kategorijos viešojo maitinimo atliekas, renkami, vežami ir identifikuojami pagal II priedo nuostatas.

2. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai vežami su prekybos dokumentu arba, kai to reikalauja šis reglamentas, su sveikatos sertifikatu. Prekybos dokumentai ir sveikatos sertifikatai turi atitikti II priede nurodytus reikalavimus ir būti saugomi ten nurodytą laiką. Juose būtinai pateikiama informacija apie medžiagos kiekį, jos aprašymas ir paženklinimas.

3. Valstybės narės pasirūpina priemonėmis, kurių reikia pagal II priedo reikalavimus renkant ir vežant 1 ir 2 kategorijų medžiagas.

4. Pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų [21] 4 straipsnį valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad 3 kategorijos viešojo maitinimo atliekos būtų renkamos, vežamos ir pašalinamos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nedarant žalos aplinkai.

5. Perdirbti produktai saugojami tik pagal 11 straipsnio nuostatas patvirtintose saugojimo įmonėse.

6. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio nuostatų mėšlui, vežamam iš vienos to paties ūkio vietos į kitą arba tarp toje pačioje valstybėje narėje esančių ūkių ir naudotojų.

8 straipsnis

Gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų išvežimas į kitas valstybes nares

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai siunčiami į kitas valstybes nares tik laikantis 2–6 dalyse nurodytų reikalavimų.

2. Paskirties valstybė narė turi būti išdavusi leidimą priimti 1 ir 2 kategorijos medžiagas, iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų gautus perdirbtus produktus ir perdirbtus gyvūninius baltymus. Leidimo suteikimo sąlyga valstybės narės gali nustatyti tai, kad prieš išsiunčiant medžiagos būtų perdirbtos taikant 1 metodą.

3. 2 dalyje nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai:

a) turi turėti prekybos dokumentą, o jei to reikalauja šis reglamentas – sveikatos sertifikatą;

b) turi būti vežami tiesiai į paskirties įmonę, kuri turi būti gavusi pagal šį reglamentą suteikiamą patvirtinimą.

4. Kai valstybės narės siunčia 1 ir 2 kategorijos medžiagas, iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų gautus perdirbtus produktus ir perdirbtus gyvūninius baltymus, kilmės vietos kompetentinga institucija per ANIMO sistemą arba kitu bendrai sutartu būdu informuoja paskirties vietos kompetentingą instituciją apie kiekvienos siuntos paskirties vietą. Pranešime pateikiama II priedo I skyriaus 2 dalyje nurodyta informacija.

5. 4 dalyje nurodytu būdu informuota apie išvežimą, paskirties vietos kompetentinga institucija per ANIMO sistemą arba kitu bendrai sutartu būdu informuoja apie kiekvienos siuntos atvykimą.

6. Paskirties valstybės narės reguliariais patikrinimais užtikrina, kad įmonės gavėjos savo teritorijoje naudotų siuntas tik leidžiamais tikslais ir tvarkytų išsamius apskaitos dokumentus, įrodančius, kad laikomasi šio reglamento nuostatų.

9 straipsnis

Apskaitos dokumentai

1. Bet koks gyvūninės kilmės šalutinius produktus siunčiantis, vežantis ar gaunantis asmuo turi tvarkyti siuntų apskaitos dokumentus. Apskaitos dokumentuose nurodoma II priede nustatyta informacija ir ji saugoma ten nurodytą laiką.

2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos mėšlui, vežamam iš vienos to paties ūkio vietos į kitą arba tarp toje pačioje valstybėje narėje esančių ūkių ir naudotojų.

III SKYRIUS TARPINĖSE, SAUGOJIMO, DEGINIMO ATSKIRAI BEI DEGINIMO KARTU SU KITOMIS MEDŽIAGOMIS, 1 IR 2 KATEGORIJŲ PERDIRBIMO, 2 IR 3 KATEGORIJŲ OLEOCHEMIJOS, BIOLOGINIŲ DUJŲ IR KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ TVIRTINIMAS

10 straipsnis

Tarpinių įmonių tvirtinimas

1. 1, 2 ir 3 kategorijų tarpines įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. 1 ir 2 kategorijų tarpinėms įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) atitinka III priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko ir saugo 1 ir 2 kategorijų medžiagas pagal III priedo II skyriaus B dalies nuostatas;

c) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

d) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

3. 3 kategorijos tarpininėms įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) atitinka III priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko ir saugo 3 kategorijos medžiagas pagal III priedo II skyriaus A dalies nuostatas;

c) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

d) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

11 straipsnis

Saugojimo įmonių tvirtinimas

1. Saugojimo įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. Saugojimo įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) atitinka III priedo III skyriaus reikalavimus;

b) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

12 straipsnis

Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonių tvirtinimas

1. Perdirbti produktai deginami atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis pagal Direktyvos 2000/76/EB nuostatas. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai deginami atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis pagal Direktyvos 2000/76/EB nuostatas arba, jei minėta direktyva netaikoma, – pagal šio reglamento nuostatas. Deginimo atskirai ir deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonės tvirtinamos pagal minėtą direktyvą arba pagal 2 ir 3 dalies nuostatas.

2. Didelio pajėgumo deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėms, kurioms netaikoma Direktyva 2000/76/EB, kompetentingos institucijos suteikia patvirtinimą, leidžiantį naikinti gyvūninės kilmės šalutinius produktus, jei jos atitinka:

a) IV priedo I skyriuje nustatytus bendruosius reikalavimus;

b) IV priedo II skyriuje nustatytus eksploatavimo reikalavimus;

c) IV priedo III skyriuje nustatytus nutekamojo vandens reikalavimus;

d) IV priedo IV skyriuje nustatytus likučių reikalavimus;

e) IV priedo V skyriuje nustatytus temperatūros matavimo reikalavimus;

f) IV priedo VI skyriuje nustatytus nenormalaus eksploatavimo reikalavimus.

3. Nelabai didelio pajėgumo deginimo atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis įmonėms, kurioms netaikoma Direktyva 2000/76/EB, kompetentingos institucijos suteikia patvirtinimą, leidžiantį naikinti gyvūninės kilmės šalutinius produktus, jei jos:

a) naudojamos tik negyviems naminiams gyvūnėliams ir (arba) 2 ir 3 kategorijų medžiagoms naikinti;

b) kai yra įmonėje, naudojamos tik toje konkrečioje įmonė susidarančioms medžiagoms naikinti;

c) atitinka IV priedo I skyriuje nustatytus bendruosius reikalavimus;

d) atitinka IV priedo II skyriuje nustatytus eksploatavimo reikalavimus;

e) atitinka IV priedo IV skyriuje nustatytus likučių reikalavimus;

f) atitinka IV priedo V skyriuje nustatytus temperatūros matavimo reikalavimus;

g) atitinka IV priedo VI skyriuje nustatytus nenormalaus eksploatavimo reikalavimus.

4. Jei reikalavimų, pagal kuriuos patvirtinimas suteiktas, nebesilaikoma, patvirtinimo galiojimas nedelsiant sustabdomas.

5. 2 ir 3 dalyse nurodyti reikalavimai, atsižvelgiant į mokslo pažangą ir pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu, gali būti pakeisti 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13 straipsnis

1 ir 2 kategorijų perdirbimo įmonių tvirtinimas

1. 1 ir 2 kategorijų perdirbimo įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. 1 ir 2 kategorijų perdirbimo įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) atitinka V priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko, perdirba ir saugo 1 ir 2 kategorijų medžiagas pagal V priedo II skyriaus ir VI priedo I skyriaus nuostatas;

c) yra patvirtintos kompetentingos institucijos pagal V priedo V skyriaus nuostatas;

d) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

e) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus;

f) užtikrina, kad perdirbti produktai atitinka VI priedo I skyriaus reikalavimus.

3. Jei reikalavimų, pagal kuriuos patvirtinimas suteiktas, nebesilaikoma, patvirtinimo galiojimas nedelsiant sustabdomas.

14 straipsnis

2 ir 3 kategorijų oleochemijos įmonių tvirtinimas

1. Oleochemijos įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. 2 kategorijos oleochemijos įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) perdirba iš 2 kategorijos medžiagų gautus lydytus taukus pagal VI priedo III skyriuje nurodytus standartus;

b) parengia ir taiko svarbiausių kontrolinių rodiklių, parinktų atsižvelgiant į naudojamą procesą, monitoringo ir tikrinimo metodus;

c) tvarko pagal b punktą gautos informacijos apskaitą, kad galėtų pateikti ją kompetentingai institucijai;

d) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

3. 3 kategorijos oleochemijos įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos perdirba tik iš 3 kategorijos medžiagų gautus lydytus taukus ir atitinka 2 dalies reikalavimus.

4. Jei reikalavimų, pagal kuriuos patvirtinimas suteiktas, nebesilaikoma, patvirtinimo galiojimas nedelsiant sustabdomas.

15 straipsnis

Biologinių dujų ir komposto gamybos įmonių tvirtinimas

1. Biologinių dujų ir komposto gamybos įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. Biologinių dujų ir komposto gamybos įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) atitinka VI priedo II skyriaus A dalies reikalavimus;

b) tvarko ir transformuoja gyvūninės kilmės šalutinius produktus pagal VI priedo II skyriaus B ir C dalių nuostatas;

c) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus;

d) parengia ir taiko svarbiausių kontrolinių rodiklių monitoringo ir tikrinimo metodus;

e) užtikrina, kad irimo likučiai ir kompostas atitiktų VI priedo II skyriaus D dalyje nustatytus mikrobiologinius standartus.

3. Jei reikalavimų, pagal kuriuos patvirtinimas suteiktas, nebesilaikoma, patvirtinimo galiojimas nedelsiant sustabdomas.

IV SKYRIUS PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE GALI BŪTI NAUDOJAMI KAIP PAŠARINĖS ŽALIAVOS, NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ ĖDALAS, ŠUNŲ KRAMTALAI IR TECHNINIAI PRODUKTAI, PATEIKIMAS Į RINKĄ IR ATITINKAMŲ ĮMONIŲ TVIRTINIMAS

16 straipsnis

Bendrosios gyvūnų sveikatos nuostatos

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad VII ir VIII prieduose nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir iš jų gauti produktai nebūtų išvežami iš įmonių, esančių zonose, kurioms taikomi apribojimai dėl ligų, kuriomis gali sirgti gyvūnų rūšys, iš kurių tie produktai gauti, ir iš įmonių ar zonų, iš kurių išvežus arba kuriose prekiaujant kiltų pavojus valstybių narių arba jų zonų gyvūnų sveikatos būklei, išskyrus atvejus, kai produktai apdoroti pagal šio reglamento nuostatas.

2. 1 dalyje nurodytos priemonės turi garantuoti, kad produktai būtų gaunami iš gyvūnų, kurie:

a) yra iš įmonių, teritorijos ar jos dalies, o akvakultūros produktų atveju – iš ūkio, zonos ar jos dalies, kurioms netaikoma apribojimų dėl gyvūnų sveikatos, taikytinų atitinkamiems gyvūnams ar produktams, ypač apribojimų dėl ligų kontrolės priemonių, numatytų Bendrijos teisės aktuose, ir dėl sunkių užkrečiamųjų ligų, išvardytų 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 92/119/EEB, nustatančioje Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos [22];

b) nebuvo paskersti įmonėje, kurioje skerdimo metu buvo gyvūnų, apsikrėtusių arba įtariamų apsikrėtus viena iš ligų, kurioms taikomos a punkte nurodytos taisyklės.

3. Jei laikomasi 2 dalies a punkte nurodytų ligų kontrolės priemonių, pateikti į rinką gyvūninės kilmės šalutinius produktus ir iš jų gautus produktus, nurodytus VII ir VIII prieduose, iš teritorijos ar jos dalies, kuriai taikomi apribojimai dėl gyvūnų sveikatos, tačiau tie produktai nėra apkrėsti ar įtariami esantys apkrėsti, leidžiama, jei produktai atitinkamai:

a) gaunami, tvarkomi, vežami ir saugojami atskirai arba skirtingu laiku nuo gyvūnų sveikatos reikalavimus atitinkančių produktų;

b) buvo pakankamai apdoroti pagal šio reglamento nuostatas valstybės narės, kurioje buvo gyvūnų sveikatos problemų, patvirtintoje įmonėje, kad problemos dėl atitinkamų gyvūnų ligų būtų pašalintos;

c) yra tinkamai identifikuojami;

d) atitinka VII ir VIII prieduose nustatytus reikalavimus arba išsamias taisykles, priimtas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ypatingomis aplinkybėmis 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimamais sprendimais galima nustatyti kitokius, nei pirmoje pastraipoje nurodyti, reikalavimus. Tokiuose sprendimuose atsižvelgiama į visas su gyvūnais susijusias priemones arba tyrimus, kuriuos su jais reikia atlikti, ir ypatingas tam tikros rūšies gyvūnų sirgimo ta liga savybes bei nurodomos priemonės, reikalingos gyvūnų sveikatos apsaugai Bendrijoje užtikrinti.

17 straipsnis

3 kategorijos perdirbimo įmonių tvirtinimas

1. 3 kategorijos perdirbimo įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. 3 kategorijos perdirbimo įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) atitinka V priedo I skyriaus ir VII priedo I skyriaus reikalavimus;

b) tvarko, perdirba ir saugo 3 kategorijos medžiagas pagal V priedo II skyriaus ir VII priedo nuostatas;

c) yra patvirtintos kompetentingos institucijos pagal V priedo V skyriaus nuostatas;

d) pačios atlieka įmonės patikrinimus, nustatytus 25 straipsnyje;

e) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus;

f) užtikrina, kad perdirbti produktai atitinka VII priedo I skyriaus reikalavimus.

3. Jei reikalavimų, pagal kuriuos patvirtinimas suteiktas, nebesilaikoma, patvirtinimo galiojimas nedelsiant sustabdomas.

18 straipsnis

Naminių gyvūnėlių ėdalo gamybos ir techninių įmonių tvirtinimas

1. Naminių gyvūnėlių ėdalo gamybos ir technines įmones tvirtina kompetentinga institucija.

2. Naminių gyvūnėlių ėdalo gamybos ir techninėms įmonėms patvirtinimas suteikiamas, jei jos:

a) pagal VIII priede nustatytus konkrečius reikalavimus įmonėje gaminamiems produktams įsipareigoja:

i) laikytis šiame reglamente nustatytų specialių gamybos reikalavimų;

ii) parengti ir taikyti svarbiausių kontrolinių rodiklių, parinktų atsižvelgiant į naudojamą procesą, monitoringo ir tikrinimo metodus;

iii) atsižvelgdamos į produktus imti mėginius tyrimams kompetentingos institucijos pripažintoje laboratorijoje, tikrinančioje, kaip laikomasi šiuo reglamentu nustatytų standartų;

iv) tvarkyti pagal ii ir iii papunkčius gautos informacijos apskaitos dokumentą, kad būtų galima pateikti jį kompetentingai institucijai. Patikrinimų ir tyrimų rezultatai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus;

v) informuoti kompetentingą instituciją, jei iš iii papunktyje nurodyto laboratorinio tyrimo rezultatų ar bet kokios kitos turimos informacijos paaiškėtų, jog yra rimtas pavojus gyvūnų ar visuomenės sveikatai, ir

b) yra tikrinamos kompetentingos institucijos pagal 26 straipsnio reikalavimus.

3. Jei reikalavimų, pagal kuriuos patvirtinimas suteiktas, nebesilaikoma, patvirtinimo galiojimas nedelsiant sustabdomas.

19 straipsnis

Perdirbtų gyvūninių baltymų ir kitų perdirbtų produktų, kurie gali būti naudojami kaip pašarinės žaliavos, pateikimas į rinką ir eksportavimas

Valstybės narės užtikrina, kad perdirbti gyvūniniai baltymai ir kiti perdirbti produktai, kurie gali būti naudojami kaip pašarinės žaliavos, būtų pateikiami į rinką arba eksportuojami tik tuomet, jei:

a) yra paruošti pagal 17 straipsnio nuostatas patvirtintoje ir prižiūrimoje 3 kategorijos perdirbimo įmonėje;

b) yra paruošti vien tik iš 3 kategorijos medžiagų, kaip nurodyta VII priede;

c) buvo tvarkomi, perdirbami, saugojami ir vežami laikantis VII priedo ir 22 straipsnio nuostatų;

d) atitinka VII priede nustatytus konkrečius reikalavimus.

20 straipsnis

Naminių gyvūnėlių ėdalo, šunų kramtalų ir techninių produktų pateikimas į rinką ir eksportavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad naminių gyvūnėlių ėdalas, šunų kramtalai, techniniai produktai, išskyrus nurodytus 2 ir 3 dalyse, ir VIII priede nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai būtų pateikiami į rinką arba eksportuojami tik tuomet, jei:

a) atitinka:

i) VIII priede nustatytus konkrečius reikalavimus arba

ii) jei produktas gali būti naudojamas tiek kaip techninis produktas, tiek kaip pašarinės žaliavos, ir VIII priede jam nėra nustatyta konkrečių reikalavimų, – atitinkamame VII priedo skyriuje nustatytus reikalavimus ir

b) yra iš įmonių, patvirtintų ir prižiūrimų pagal 18 straipsnio nuostatas, arba, VIII priede nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų atveju, – iš kitų pagal Bendrijos teisės aktus veterinarijos srityje patvirtintų įmonių.

2. Valstybės narės užtikrina, kad organinės trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, pagamintos iš perdirbtų produktų (išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį), būtų pateikiamos į rinką arba eksportuojamos, tik jei atitinka esamus reikalavimus, nustatytus 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad iš 2 kategorijos medžiagų pagaminti riebalų antriniai produktai būtų pateikiami į rinką arba eksportuojami tik jei:

a) yra paruošti pagal 14 straipsnio nuostatas patvirtintoje 2 kategorijos oleochemijos įmonėje iš lydytų taukų, gautų perdirbus 2 kategorijos medžiagas pagal 13 straipsnio nuostatas patvirtintoje 2 kategorijos perdirbimo įmonėje, taikant bet kurį iš 1–5 perdirbimo metodų;

b) buvo tvarkomi, perdirbami, saugojami ir vežami laikantis VI priedo nuostatų;

c) atitinka visus VIII priede nustatytus konkrečius reikalavimus.

21 straipsnis

Apsaugos priemonės

Šio reglamento VII ir VIII prieduose nurodytiems produktams galioja Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnis.

22 straipsnis

Naudojimo apribojimai

1. Gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų naudojimo draudimo atvejai:

a) draudžiama šerti gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, gautais iš tų pačių rūšių gyvūnų kūnų ar jų dalių;

b) draudžiama šerti ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus kailinius gyvūnus, viešojo maitinimo atliekomis arba pašarinėmis žaliavomis, kuriose yra iš viešojo maitinimo atliekų gautų medžiagų, ir

c) draudžiama tręšti ganyklas organinėmis trąšomis ir dirvožemio savybes gerinančiomis medžiagomis, išskyrus mėšlą.

2. Šio straipsnio vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl kontrolės priemonių, priimamos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ta pačia tvarka, pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu, žuvims ir kailiniams gyvūnams galima taikyti nuo 1 dalies a punkto nukrypstančias nuostatas.

V SKYRIUS NUKRYPTI LEIDŽIANČIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų naudojimo

1. Valstybės narės, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, gali leisti:

a) naudoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus diagnostikos, švietimo ir tyrimų tikslais;

b) naudoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus iškamšoms daryti pagal 18 straipsnio nuostatas patvirtintose techninėse įmonėse.

2. a) Valstybės narės, prižiūrint kompetentingoms institucijoms ir laikantis IX priede nustatytų taisyklių, taip pat gali leisti naudoti b punkte nurodytus gyvūninės kilmės šalutinius produktus c punkte nurodytiems gyvūnams šerti;

b) a punkte minėti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai yra tokie:

i) 2 kategorijos medžiagos, jei jos gautos ne iš gyvūnų, kurie buvo užmušti ar nudvėsė dėl esamos arba įtariamos ligos, kuria gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai;

ii) 6 straipsnio 1 dalies a–j punktuose ir, remiantis 22 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalies l punkte nurodytos 3 kategorijos medžiagos;

c) a punkte minėti gyvūnai yra tokie:

i) zoologijos sodų gyvūnai;

ii) cirko gyvūnai;

iii) plėšrieji ropliai ir paukščiai, išskyrus zoologijos sodų ir cirko gyvūnus;

iv) kailiniai gyvūnai;

v) laukiniai gyvūnai, kurių mėsa neskirta vartoti žmonėms;

vi) pripažintų šunų veisyklų ar skalikų rujų šunys ir

vii) lervos, naudojamos kaip žvejybos masalas;

d) be to, pasikonsultavusios su Europos maisto saugos tarnyba, laikydamosi 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtų taisyklių, valstybės narės gali leisti, prižiūrint kompetentingoms institucijoms, šerti nykstančių arba saugomų rūšių maitlesius paukščius 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytomis 1 kategorijos medžiagomis.

3. Valstybės narės informuoja Komisiją apie:

a) taikomas 2 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas;

b) įdiegtas tikrinimo priemones, užtikrinančias, kad gyvūninės kilmės šalutiniai produktai būtų naudojami tik leidžiamais tikslais.

4. Kiekviena valstybė narė sudaro savo teritorijoje pagal 2 dalies c punkto iv, vi ir vii papunkčius įgaliotų ir registruotų naudotojų ir surinkimo centrų sąrašą. Kiekvienam naudotojui ir surinkimo centrui priskiriamas oficialus numeris, kad būtų galima juos inspektuoti ir nustatyti produktų kilmę.

Kompetentinga institucija prižiūri ankstesnėje pastraipoje nurodytų naudotojų ir surinkimo centrų patalpas ir gali bet kada laisvai patekti į tokias patalpas, kad užtikrintų 2 dalyje nurodytų reikalavimų laikymąsi.

Jei inspektavus paaiškėja, kad nurodytų reikalavimų nesilaikoma, kompetentinga institucija imasi atitinkamų veiksmų.

5. Išsamios tikrinimo priemonių taisyklės gali būti priimtos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

24 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl gyvūninės kilmės šalutinių produktų šalinimo

1. Kai yra būtina, kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad:

a) negyvi naminiai gyvūnėliai būtų tiesiogiai pašalinami kaip atliekos, užkasant juos į žemę;

b) sudeginant arba užkasant į žemę gali būti pašalinami kaip atliekos tokie atokiose vietovėse susidarantys gyvūninės kilmės šalutiniai produktai:

i) 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytos 1 kategorijos medžiagos;

ii) 2 kategorijos medžiagos ir

iii) 3 kategorijos medžiagos, ir

c) esant vienos iš Tarptautinio epizootinių ligų biuro (OIE) A sąraše paminėtų ligų protrūkiui, gyvūninės kilmės šalutiniai produktai gali būti šalinami kaip atliekos sudeginant arba užkasant į žemę vietoje, jei kompetentinga institucija uždraudžia vežti į artimiausią deginimo arba perdirbimo įmonę dėl rizikos padidinti pavojų sveikatai arba todėl, kad dėl plačiai paplitusio epizootinės ligos protrūkio tokioms įmonėms trūksta pajėgumų.

2. 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytoms 1 kategorijos medžiagoms nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos.

3. 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodytas 1 kategorijos medžiagas deginti arba užkasti į žemę pagal 1 dalies b ir c punktų nuostatas, galima tik kompetentingai institucijai patvirtinus ir kontroliuojant taikomą būdą, įsitikinus, kad jis neleidžia pasklisti USE.

4. Valstybės narės informuoja Komisiją apie:

a) pasinaudojimą 1 dalies b punkte numatytomis galimybėmis dėl 1 ir 2 kategorijų medžiagų;

b) vietoves, kurias jos priskiria prie atokių ir kurioms būtų galima taikyti 1 dalies b punkto nuostatas, ir tokio priskyrimo priežastis.

5. Kompetentinga institucija imasi priemonių, būtinų:

a) užtikrinti, kad deginant arba užkasant į žemę gyvūninės kilmės šalutinius produktus nekiltų pavojaus gyvūnų arba žmonių sveikatai;

b) užkirsti kelią nekontroliuojamam gyvūninės kilmės šalutinių produktų palikimui, išvežimui į sąvartyną arba išmetimui.

6. Išsamios šio straipsnio vykdymo priemonės gali būti priimtos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS KONTROLĖ IR PATIKRINIMAI

25 straipsnis

Pačių įmonių patikrinimai

1. Tarpinių ir perdirbimo įmonių valdytojai ir savininkai arba jų atstovai imasi visų priemonių, būtinų, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Jie įdiegia, laikosi ir išlaiko nuolatinę tvarką, nustatytą laikantis pavojų analizės ir svarbiausių kontrolinių rodiklių sistemos (HACCP) principų, visų pirma jie:

a) identifikuoja ir kontroliuoja svarbiausius kontrolinius rodiklius įmonėse;

b) įdiegia ir taiko svarbiausių kontrolinių rodiklių monitoringo ir tikrinimo metodiką;

c) perdirbimo įmonės ima tipinius mėginius, kad patikrintų, ar:

i) kiekviena perdirbtoji partija atitinka šiuo reglamentu nustatytus produktų standartus;

ii) neviršijami Bendrijos teisės aktuose nustatyti didžiausi leistini fizinių ir cheminių likučių kiekiai;

d) tvarko b ir c punktuose nurodytų tyrimų rezultatų apskaitos dokumentus ir saugo juos ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų pateikti kompetentingoms institucijoms;

e) įdiegia sistemą, garantuojančią galimybę surasti kiekvieną išsiųstąją partiją.

2. Jei pagal 1 dalies c punktą paimtų mėginių tyrimo rezultatai neatitinka šio reglamento nuostatų, perdirbimo įmonės valdytojas turi:

a) nedelsdamas pranešti kompetentingai institucijai visą informaciją apie mėginį ir partiją, iš kurios jis buvo paimtas;

b) nustatyti tokio neatitikimo priežastis;

c) pakartotiniai perdirbti arba sunaikinti užterštą partiją prižiūrint kompetentingai institucijai;

d) užtikrinti, kad jokia medžiaga, kuri yra įtariama arba žinoma esanti užteršta, nebūtų išvežta iš įmonės prieš tai jos pakartotiniai neperdirbus prižiūrint kompetentingai institucijai ir oficialiai neištyrus mėginio, kad būtų patikrinta atitiktis šiame reglamente nustatytiems standartams, nebent ji skirta pašalinimui;

e) pradėti dažniau imti mėginius ir tikrinti produkciją;

f) išnagrinėti gyvūninės kilmės šalutinių produktų apskaitos dokumentus, susijusius su galutiniu mėginiu ir

g) pradėti įmonėje taikyti reikiamas nukenksminimo ir valymo procedūras.

3. Išsamios šio straipsnio vykdymo priemonės, įskaitant tikrinimų dažnumo taisykles ir standartinę mikrobiologinių tyrimų metodiką, gali būti priimtos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

26 straipsnis

Oficiali kontrolė ir patvirtintų įmonių sąrašai

1. Kompetentinga institucija reguliariai atlieka inspektavimus ir priežiūrą pagal šio reglamento nuostatas patvirtintose įmonėse. Perdirbimo įmonės inspektuojamos ir prižiūrimos pagal V priedo IV skyriaus nuostatas.

2. Inspektavimų ir priežiūros dažnumas priklauso nuo įmonės dydžio, gaminamų produktų rūšies, rizikos įvertinimo ir garantijų, suteiktų pagal pavojų analizės ir svarbiausių kontrolinių rodiklių sistemos (HACCP) principus.

3. Jei kompetentinga institucija inspektuodama nustato, kad nesilaikoma vieno ar daugiau šio reglamento reikalavimų, ji imasi atitinkamų veiksmų.

4. Kiekviena valstybė narė sudaro savo teritorijoje esančių pagal šio reglamento nuostatas patvirtintų įmonių sąrašą. Ji priskiria kiekvienai įmonei oficialų numerį, kuris nusako įmonės veiklos pobūdį. Valstybės narės siunčia sąrašo kopijas ir naujausius variantus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

5. Išsamios šio straipsnio vykdymo priemonės, įskaitant tikrinimų dažnumo taisykles ir standartinę mikrobiologinių tyrimų metodiką, gali būti priimtos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS BENDRIJOS VYKDOMA KONTROLĖ

27 straipsnis

Bendrijos kontrolė valstybėse narėse

1. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje, kiek tai yra būtina, siekiant kad šis reglamentas būtų vienodai tinkamai vykdomas. Valstybė narė, kurios teritorijoje patikrinimai atliekami, turi suteikti ekspertams visą jų pareigoms atlikti reikiamą pagalbą. Komisija informuoja kompetentingą instituciją apie atliktų patikrinimų rezultatus.

2. Šio straipsnio vykdymo taisyklės, ypač dėl bendradarbiavimo su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis tvarkos, turi būti priimtos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS NUOSTATOS DĖL TAM TIKRŲ GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ IR IŠ JŲ GAUTŲ PRODUKTŲ IMPORTO IR TRANZITO

28 straipsnis

Bendrosios nuostatos

VII ir VIII prieduose nurodytų produktų importui iš šalių, kurios nėra narės, taikomos nuostatos neturi būti palankesnės arba griežtesnės už taikomas tų produktų gamybai ir prekybai Bendrijoje.

Tačiau importuoti iš trečiųjų šalių naminių gyvūnėlių ėdalą ir jo žaliavą, gautą iš gyvūnų, kurie buvo apdoroti tam tikromis pagal Direktyvą 96/22/EEB draudžiamomis medžiagomis, leidžiama, jei tokia žaliava yra paženklinta nepanaikinamu žymeniu ir esant atitinkamoms sąlygoms, nustatytoms 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

29 straipsnis

Draudimai ir Bendrijos taisyklių laikymasis

1. Gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų importas ir tranzitas leidžiamas tik laikantis šio reglamento nuostatų.

2. VII ir VIII prieduose nurodytus produktus importuoti į Bendriją ir vežti per ją tranzitu leidžiama tik tuomet, jei jie atitinka 3–6 dalių reikalavimus.

3. VII ir VIII prieduose nurodyti produktai, išskyrus atvejus, kai tuose prieduose nurodyta kitaip, turi būti iš trečiosios šalies arba trečiųjų šalių dalių, kurios nurodytos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudarytame sąraše.

Toks sąrašas gali būti sujungtas su kitais sąrašais, sudarytais visuomenės ir gyvūnų sveikatos tikslais.

Sudarant sąrašą ypač atsižvelgiama į:

a) trečiosios šalies teisės aktus;

b) kompetentingos institucijos organizaciją ir jos inspektavimo tarnybas trečiojoje šalyje, tų tarnybų teises, jų priežiūrą ir jų įgaliojimus veiksmingai stebėti teisės aktų vykdymą;

c) faktines sveikatos sąlygas, taikomas Bendrijai skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybai, tvarkymui, saugojimui ir išvežimui;

d) garantijas, kurias trečioji šalis gali duoti dėl atitinkamų sveikatos sąlygų laikymosi;

e) prekybos produktu iš trečiosios šalies patirtį ir atliktų importo patikrinimų rezultatus;

f) Bendrijos inspektavimų trečiojoje šalyje rezultatus;

g) gyvojo inventoriaus, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypač atsižvelgiant į egzotiškas gyvūnų ligas ir į šalyje esančią bendrą sveikatos padėtį, galinčią kelti pavojų Bendrijos žmonių ir gyvūnų sveikatai;

h) trečiosios šalies informacijos apie infekcines arba užkrečiamąsias gyvūnų ligas, ypač OIE A ir B sąrašuose išvardytąsias, o akvakultūros gyvūnų atveju – į OIE Akvakultūros gyvūnų sveikatos kodekse išvardytas praneštinas ligas, jos teritorijoje pateikimo reguliarumą ir spartą;

i) trečiojoje šalyje galiojančias infekcinių arba užkrečiamųjų gyvūnų ligų normas ir jų vykdymą, įskaitant importo iš kitų šalių taisykles.

4. VII ir VIII prieduose nurodyti produktai, išskyrus techninius produktus, turi būti iš įmonių, įtrauktų į 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sudarytą sąrašą, kuris sudaromas remiantis trečiosios šalies kompetentingos institucijos Komisijai pateikta informacija, kuria patvirtinama, kad įmonė atitinka Bendrijos reikalavimus ir yra prižiūrima trečiosios šalies oficialios inspektavimo tarnybos.

Patvirtinti sąrašai iš dalies keičiami taip:

a) Komisija, gavusi informaciją apie siūlomus pakeitimus, per penkias darbo dienas informuoja valstybes nares apie atitinkamos trečiosios šalies siūlomus įmonių sąrašo pakeitimus;

b) valstybės narės, gavusios informaciją apie siūlomus a punkte nurodytų įmonių sąrašų pakeitimus, per septynias darbo dienas gali pateikti Komisijai savo nuomonę raštu;

c) jei bent viena valstybė narė raštu pateikia nuomonę, Komisija per penkias darbo dienas informuoja apie tai valstybes nares ir įtraukia punktą į kito Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto posėdžio darbotvarkę, kad dėl jo būtų nuspręsta 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

d) jei per b punkte nurodytą laiką Komisija negauna iš valstybių narių jokių nuomonių, manoma, kad valstybės narės sutinka su sąrašo pakeitimais. Komisija per penkias darbo dienas informuoja apie tai valstybes nares. Praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai valstybės narės gauna šią informaciją, yra leidžiama importuoti iš naujai į sąrašą įtrauktų įmonių.

5. VIII priede nurodyti techniniai produktai turi būti iš įmonių, kurias patvirtino ir užregistravo trečiųjų šalių kompetentingos institucijos.

6. Išskyrus atvejus, kai VII ir VIII prieduose nurodyta kitaip, tuose prieduose nurodytų produktų siuntos turi turėti X priede nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatus, patvirtinančius, kad tie produktai atitinka tuose prieduose nurodytas sąlygas ir yra iš jų besilaikančių įmonių.

7. Kol nesudarytas 4 dalyje nurodytas sąrašas ir nenustatytas 6 dalyje nurodytas sertifikatų pavyzdys, valstybės narės gali taikyti Direktyvoje 97/78/EB nurodytas kontrolės priemones ir naudoti esamose nacionalinėse taisyklėse nustatytus sertifikatus.

30 straipsnis

Lygiavertiškumas

1. 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti nuspręsta pripažinti, kad trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės arba trečiosios šalies regiono taikomos sveikatos priemonės VII ir VIII prieduose nurodytos vienos ar daugiau kategorijų produktų gamybai, tvarkymui, saugojimui ir vežimui, suteikia lygiavertes garantijas Bendrijos taikomoms priemonėms, jei trečioji šalis pateikia objektyvius to įrodymus.

Sprendime turi būti išdėstytos gyvūninės kilmės šalutinių produktų importo ir (arba) tranzito iš to regiono, šalies ar šalių grupės sąlygos.

2. 1 dalyje nurodyti reikalavimai turi apimti:

a) produktui skirto sveikatos sertifikato pobūdį ir turinį;

b) konkrečius sveikatos reikalavimus, taikomus importui į Bendriją ir (arba) tranzitui per ją;

c) kai reikia, regionų arba įmonių, iš kurių leidžiama importuoti ir (arba) vežti tranzitu, sąrašų sudarymo ir pakeitimo tvarką.

3. Išsamios šio straipsnio vykdymo priemonės gali būti nustatytos 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

31 straipsnis

Bendrijos vykdomi inspektavimai ir auditas

1. Komisijos ekspertai, prireikus padedami valstybių narių ekspertų, gali atlikti patikrinimus vietoje, kurių tikslas:

a) sudaryti trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatyti importo ir (arba) tranzito sąlygas;

b) patikrinti, kaip laikomasi:

i) trečiųjų šalių įtraukimo į Bendrijos sąrašą sąlygų;

ii) importo ir (arba) tranzito sąlygų;

iii) priemonių lygiavertiškumo pripažinimo sąlygų;

iv) pagal Bendrijos teisės aktus taikomų priemonių.

Komisija paskiria už tokius patikrinimus atsakingus ekspertus iš valstybių narių.

2. 1 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami Bendrijos vardu, kuri padengia jų išlaidas.

3. 1 dalyje nurodytų patikrinimų dažnumas ir tvarka gali būti nustatyti 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4. Jei atlikus 1 dalyje nurodytą patikrinimą nustatoma rimtų sveikatos taisyklių pažeidimų, Bendrija nedelsdama pareikalauja trečiosios šalies imtis atitinkamų priemonių arba sustabdo produktų siuntimą ir apie tai informuoja valstybes nares.

IX SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Priedų daliniai pakeitimai ir pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Pasikonsultavus su atitinkamu mokslo komitetu gyvūnų arba visuomenės sveikatai poveikį galinčiais turėti klausimais, 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka galima iš dalies pakeisti arba papildyti priedus ir priimti bet kokias reikiamas pereinamojo laikotarpio priemones.

2. Kalbant apie šėrimo viešojo maitinimo atliekomis draudimą pagal 22 straipsnį, jei iki šio reglamento vykdymo valstybėse narėse jau yra reikiamos kontrolės sistemos, laikantis 1 dalies nuostatų nustatomos pereinamojo laikotarpio priemonės, leidžiančios griežtai kontroliuojant ir ne ilgiau kaip ketverių metų laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 1 d. toliau naudoti pašarams tam tikrų rūšių viešojo maitinimo atliekas. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad pereinamuoju laikotarpiu nekiltų pernelyg didelio pavojaus gyvūnų arba visuomenės sveikatai.

33 straipsnis

Reguliavimo tvarka

1. Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (toliau –Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra 15 dienų.

3. Komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

34 straipsnis

Konsultavimasis su mokslo komitetais

Su atitinkamais mokslo komitetais konsultuojamasi visais šiuo reglamentu reguliuojamais klausimais, kurie gali turėti įtakos gyvūnų arba visuomenės sveikatai.

35 straipsnis

Nacionalinės nuostatos

1. Valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo srityje priimtų bet kokių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstus.

2. Visų pirma, šiam reglamentui įsigaliojus, vienerius metus valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jo būtų laikomasi. Remdamasi gauta informacija Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, jei reikia, kartu su teisės aktų pasiūlymais.

3. Kol nepriimtos Bendrijos taisyklės dėl organinių trąšų ir dirvožemio savybes gerinančių medžiagų naudojimo pagal 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės narės gali toliau laikytis nacionalinių taisyklių, apribojančių jų naudojimą labiau, nei siūloma šiame reglamente, arba priimti tokias taisykles. Kol VIII priedas nepapildytas Bendrijos taisyklėmis dėl riebalų antrinių produktų, pagamintų iš 2 kategorijos medžiagų, valstybės narės pagal 32 straipsnio nuostatas gali toliau laikytis nacionalinių taisyklių, apribojančių jų naudojimą labiau, nei siūloma šiame reglamente, arba priimti tokias taisykles.

36 straipsnis

Finansinės priemonės

Komisija parengia ataskaitą apie finansines priemones valstybėse narėse, skirtas gyvūninės kilmės šalutiniams produktams perdirbti, surinkti, saugoti ir pašalinti, ir pateikia atitinkamus pasiūlymus.

37 straipsnis

Panaikinimas

Po šešių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo Direktyva 90/667/EEB bei Sprendimai 95/348/EB ir 1999/534/EB panaikinami.

Nuo to laiko nuorodos į Direktyvą 90/667/EEB laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

38 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pradedamas taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo. Tačiau 12 straipsnio 2 dalis taikoma, kaip nurodyta Direktyvos 2000/76/EB 20 straipsnyje, o 22 straipsnio 1 dalies b punktas ir 32 straipsnis – nuo 2002 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2002 m. spalio 3 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. Hansen

[1] OL C 96 E, 2001 3 27, p. 40.

[2] OL C 193, 2001 7 10, p. 32.

[3] 2001 m. birželio 12 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 53 E, 2002 2 28, p. 84), 2001 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 45 E, 2002 2 19, p. 70.) ir 2002 m. kovo 13 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2002 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 363, 1990 12 27, p. 51. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[5] OL C 223, 2001 8 8, p. 281.

[6] OL L 332, 2000 12 28, p. 91.

[7] OL L 169, 1997 6 27, p. 85. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/443/EB (OL L 179, 2000 7 18, p. 13).

[8] OL L 237, 1997 8 28, p. 18. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/443/EB.

[9] OL L 125, 1996 5 23, p. 3.

[10] OL L 62, 1993 3 15, p. 49. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos Sprendimu 2001/7/EC (OL L 2, 2001 1 5, p. 27).

[11] OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/118/EEB.

[12] OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

[13] OL L 202, 1995 8 26, p. 8.

[14] OL L 204, 1999 8 4, p. 37.

[15] OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[16] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[17] OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Relamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1326/2001 (OL L 177, 2001 6 30, p. 60).

[18] OL L 358, 1986 12 18, p. 1.

[19] OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

[20] OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

[21] OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 96/350/EB (OL L 135, 1996 6 6, p. 32).

[22] OL L 62, 1993 3 15, p. 69. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

SPECIALŪS APIBRĖŽIMAI

Šiame reglamente:

1. "Bitininkystės produktai" – tai medus, bičių vaškas, bičių pienelis, pikis ar bitininkystėje naudojamos žiedadulkės.

2. "Partija" – tai vienoje įmonėje naudojant vienodus gamybos parametrus pagamintas produkcijos vienetas arba keletas kartu saugojamų vienetų, kuriuos galima identifikuoti grąžinimo, pakartotinio apdorojimo arba pašalinimo tikslais, jei ištyrus pasirodytų, kad to reikia.

3. "Biologinių dujų įmonė" – tai įmonė, kurioje anaerobinėmis sąlygomis vyksta gyvūninės kilmės produktų biologinis irimas ir gaminasi bei surenkamos biologinės dujos.

4. "Kraujo produktai" – tai iš kraujo ar kraujo frakcijų gauti produktai, išskyrus kraujo miltus; tai yra išdžiovinta, užšaldyta arba skysta plazma, išdžiovintas pilnas kraujas, išdžiovinti, užšaldyti arba skysti raudonieji kūneliai arba šių komponentų frakcijos ir mišiniai.

5. "Kraujas" – tai šviežias pilnas kraujas.

6. "Kraujo miltai" – tai produktai, gauti termiškai apdorojus kraują laikantis VII priedo II skyriaus nuostatų ir skirti gyvūnams šerti arba organinėms trąšoms.

7. "Konservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas" – tai termiškai apdorotas naminių gyvūnėlių ėdalas, sudėtas į sandariai uždarytą indą.

8. "1 arba 2 kategorijų tarpinė įmonė" – tai įmonė, kurioje tvarkomos ir (arba) laikinai saugojamos neperdirbtos 1 arba 2 kategorijų medžiagos, skirtos vežti toliau į galutinę paskirties vietą, ir kurioje gali būti atliekamos tam tikros preliminarios operacijos, pvz., kailio ir odos nulupimas arba pomirtiniai tyrimai.

9. "1 kategorijos perdirbimo įmonė" – tai įmonė, kurioje prieš galutinai pašalinant perdirbamos 1 kategorijos medžiagos.

10. "2 kategorijos oleochemijos įmonė" – tai įmonė, kurioje perdirbami lydyti taukai, VI priedo III skyriuje nurodytomis sąlygomis gauti iš 2 kategorijos medžiagų.

11. "2 kategorijos perdirbimo įmonė" – tai įmonė, kurioje prieš galutinai pašalinant, toliau transformuojant ar panaudojant perdirbamos 2 kategorijos medžiagos.

12. "3 kategorijos tarpinė įmonė" – tai įmonė, kurioje rūšiuojamos ir (arba) pjaustomos, ir (arba) atšaldomos ar sušaldomos į blokus, ir (arba) laikinai saugojamos neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos vežti toliau į galutinę paskirties vietą.

13. "3 kategorijos oleochemijos įmonė" – tai įmonė, kurioje perdirbami lydyti taukai, gauti iš 3 kategorijos medžiagų.

14. "3 kategorijos perdirbimo įmonė" – tai įmonė, kurioje 3 kategorijos medžiagos perdirbamos į perdirbtus gyvūninius baltymus ir kitus perdirbtus produktus, kuriuos galima naudoti pašarams.

15. "Viešojo maitinimo atliekos" – tai atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir buitines virtuves.

16. "Deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonė" – tai naikinimo vieta, apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 5 dalyje.

17. "Deginimas kartu su kitomis medžiagomis" – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų ar iš jų gautų produktų naikinimas deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonėje.

18. "Surinkimo centrai" – tai patalpos, kuriose surenkami ir apdorojami tam tikri gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti gyvūnams, nurodytiems 23 straipsnio 2 dalies c punkte, šerti.

19. "Komposto gamybos įmonė" – tai įmonė, kurioje aerobinėmis sąlygomis vyksta gyvūninės kilmės produktų biologinis irimas.

20. "Irimo likučiai" – tai likučiai, susidarantys gyvūninės kilmės šalutiniams produktams transformuojantis biologinių dujų įmonėje.

21. "Virškinamojo trakto turinys" – tai žinduolių ir beketerių paukščių virškinamojo trakto turinys, atskirtas arba neatskirtas nuo paties virškinamojo trakto.

22. "Šunų kramtalai" – tai nerauginti produktai, skirti naminiams gyvūnams kramtyti, pagaminti iš kanopinių gyvūnų kailių ir odos ar kitos gyvūninės medžiagos.

23. "Pašarinės žaliavos" – tai Direktyvoje 96/25/EB [1] 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies keičianti Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinanti Direktyvą 77/101/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 35). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 1, p. 55). apibrėžtos gyvūninės kilmės medžiagos, įskaitant perdirbtus gyvūninius baltymus, kraujo produktus, lydytus taukus, žuvų taukus, riebalų antrinius produktus, želatiną ir hidrolizuotus baltymus, dikalcio fosfatą, pieną, produktus pieno pagrindu ir priešpienį.

24. "Žuvų miltai" – tai perdirbti gyvūniniai baltymai, gauti iš jūros gyvūnų, išskyrus jūros žinduolius.

25. "Kailiniai gyvūnai" – tai gyvūnai, laikomi arba veisiami kailių gamybai ir nenaudojami žmonėms vartoti.

26. "Želatina" – tai natūralūs tirpūs baltymai (stingstantys arba nestingstantys), gaunami atliekant kolageno, pagaminto iš gyvūnų (įskaitant žuvį ir naminius paukščius) kaulų, kailių ir odų, sausgyslių ir raumenų, dalinę hidrolizę.

27. "Spirgučiai" – tai baltymų turintys taukų lydymo likučiai, susidarę atskyrus dalį riebalų ir vandens.

28. "Sandariai uždarytas indas" – tai indas, suprojektuotas taip, kad į jį nepatektų mikroorganizmų.

29. "Kailiai ir odos" – tai odos ir poodiniai audiniai.

30. "Didelio pajėgumo deginimo įmonė" – tai deginimo įmonė, kita nei nelabai didelio pajėgumo deginimo įmonė.

31. "Hidrolizuoti baltymai" – tai polipeptidai, peptidai, amino rūgštys ir jų mišiniai, gaunami hidrolizuojant gyvūninės kilmės šalutinius produktus.

32. "Deginimo įmonė" – tai naikinimo vieta, apibrėžta Direktyvos 2000/76/EB 3 straipsnio 4 dalyje.

33. "Deginimas (atskirai)" – tai gyvūninės kilmės šalutinių produktų arba iš jų gautų produktų naikinimas deginimo įmonėje.

34. "Laboratorinis reagentas" – tai galutiniam naudotojui paruoštas naudoti įpakuotas produktas, kuriame yra kraujo produktų, skirtas naudoti laboratorijoje kaip reagentas arba reagento produktas tiek atskirai, tiek kartu su kitomis medžiagomis.

35. "Sąvartynas" – tai naikinimo vieta, apibrėžta Direktyvoje 1999/31/EB.

36. "Nelabai didelio pajėgumo deginimo įmonė" – tai deginimo įmonė, kurios našumas yra mažesnis kaip 50 kg gyvūninės kilmės šalutinių produktų per valandą.

37. "Mėšlas" – tai naminių gyvulių išmatos ir (arba) šlapimas, su arba be pakratų ir guanu.

38. "Organinės trąšos" ir "dirvožemio savybes gerinančios medžiagos" – tai gyvūninės kilmės medžiagos, kartu arba atskirai naudojamos augalų mitybai, dirvožemio fizinėms ir cheminėms savybėms ir biologiniam aktyvumui palaikyti arba gerinti; jas gali sudaryti mėšlas, virškinamojo trakto turinys, kompostas ir irimo likučiai.

39. "Ganykla" – tai žole arba kitomis žolėmis apaugusi žemė, kurioje ganomi ūkinės paskirties naminiai gyvūnai.

40. "Naminių gyvūnėlių ėdalo įmonė" – tai įmonė, gaminanti naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus, kuriems gaminti naudojami tam tikri gyvūninės kilmės šalutiniai produktai.

41. "Naminių gyvūnėlių ėdalas" – tai naminiams gyvūnėliams skirtas ėdalas, kuriame yra 3 kategorijos medžiagų.

42. "Perdirbti gyvūniniai baltymai" – tai vien tik iš 3 kategorijos medžiagų išskirti gyvūniniai baltymai, apdoroti laikantis šio reglamento nuostatų, kad tiktų naudoti tiesiogiai kaip pašarinės žaliavos arba vartojami kituose pašaruose, įskaitant naminių gyvūnėlių ėdalą, arba organinėse trąšose ar dirvožemio savybes gerinančiose medžiagose; juose nėra kraujo produktų, pieno, produktų pieno pagrindu, priešpienio, želatinos, hidroliziuotų baltymų ir dikalcio fosfato.

43. "Perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas" – tai naminių gyvūnėlių ėdalas, išskyrus žaliavą jam, apdorotas pagal VIII priedo reikalavimus.

44. "Perdirbti produktai" – tai gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kurie yra apdoroti vienu iš perdirbimo metodų ar kitais VII arba VIII prieduose reikalaujamais būdais.

45. "Perdirbimo metodai" – tai V priedo III skyriuje išvardyti metodai.

46. "Perdirbimo įmonė" – gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimo įmonė.

47. "In vitro diagnostikoje naudojamas produktas" – tai paruoštas naudoti galutiniam naudotojui supakuotas produktas, kuriame yra kraujo produkto, naudojamas kaip reagentas, reagento produktas, kalibravimo medžiaga, rinkinys ar kita sistema tiek atskirai, tiek kartu su kitomis medžiagomis, skirtas naudoti in vitro žmogaus ar gyvūninės kilmės mėginiams tirti, išskyrus donorų organus ar kraują, vien tik arba daugiausia siekiant nustatyti fiziologinės būklės, sveikatos būklės, ligos ar genetinio sutrikimo diagnozę arba saugumą ir suderinamumą su reagentais.

48. "Naminių gyvūnėlių ėdalo žaliava" – tai niekaip kitaip, išskyrus apsaugoti skirtą atšaldymą, užšaldymą arba staigųjį užšaldymą, nekonservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas.

49. "Atokios vietovės" – tai vietovė, kurioje gyvūnų populiacija yra tokia maža ir reikiama infrastruktūra taip toli, kad, palyginti su pašalinimu vietoje, reikiamos surinkimo ir vežimo priemonės būtų nepriimtinai sudėtingos.

50. "Lydyti taukai" – tai taukai, gauti perdirbant 2 arba 3 kategorijų medžiagas.

51. "Saugojimo įmonė" – tai įmonė, išskyrus Direktyvoje 95/69/EB [1] 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 95/69/EB, nustatanti reikalavimus ir priemones, taikomas patvirtinant bei įregistruojant kai kurias įmones bei tarpininkus, veikiančius gyvūnų maitinimo sektoriuje, ir iš dalies keičianti Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 79/373/EEB ir 82/471/EEB (OL L 332, 1995 12 30, p. 15). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/29/EB (OL L 115, 1999 5 4, p. 32). nurodytas įmones ir tarpininkus, kurioje laikinai saugojami perdirbti produktai iki juos galutinai panaudojant arba pašalinant.

52. "Rauginimas" – tai odų kietinimas naudojant augalinius rauginimo reagentus, chromo druskas ar kitas medžiagas, pvz., aliuminio druskas, geležies druskas, silicio druskas, aldehidus ir chinonus arba kitus sintetinius kietinimo reagentus.

53. "Techninė įmonė" – tai įmonė, kurioje gyvūninės kilmės šalutiniai produktai naudojami techniniams produktams gaminti.

54. "Techniniai produktai" – tai iš tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų tiesiogiai gaunami produktai, skirti ne žmonių ar gyvūnų vartojimo reikmėms, įskaitant raugintus ir apdorotus kailius ir odas, medžioklės trofėjus, perdirbtą vilną, plaukus, šerius, plunksnas ir jų dalis, arklinių serumą, kraujo produktus, medikamentus, medicinos įrangą, kosmetiką, kaulų produktus porcelianui, želatiną ir klijus, organines trąšas, dirvožemio savybes gerinančias medžiagas, lydytus taukus, riebalų antrinius produktus, perdirbtą mėšlą ir pieną ir produktus pieno pagrindu.

55. "Neperdirbtos plunksnos ir jų dalys" – tai plunksnos ir jų dalys, neapdorotos garų srautu ar kitu būdu, saugant, kad nebūtų perduota patogenų.

56. "Neperdirbta vilna" – tai avies vilna, kuri nebuvo pramoniniu būdu plauta ir nėra gauta rauginimu.

57. "Neperdirbti plaukai" – tai atrajotojų plaukai, kurie nebuvo pramoniniu būdu plauti ir nėra gauti rauginimu.

58. "Neperdirbti kiaulės šeriai" – tai kiaulės šeriai, kurie nebuvo pramoniniu būdu plauti ir nėra gauti rauginimu.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ IR PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SURINKIMO IR VEŽIMO HIGIENOS REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

Identifikacija

1. Turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad:

a) 1, 2 ir 3 kategorijų medžiagas būtų galima identifikuoti ir renkant bei vežant jos būtų laikomos atskirai;

b) perdirbtus produktus būtų galima identifikuoti ir vežant jie būtų laikomi atskirai.

2. Vežant prie transporto priemonės, konteinerio, dėžės ar kitos pakavimo medžiagos pritvirtintoje etiketėje turi būti aiškiai nurodyta:

a) gyvūninės kilmės šalutinių produktų kategorija arba perdirbtų produktų atveju – gyvūninės kilmės šalutinių produktų, iš kurių perdirbti produktai gauti, kategorija;

b) i) i) jei tai 3 kategorijos medžiagos – frazė "neskirta vartoti žmonėms";

ii) jei tai 2 kategorijos medžiagos, išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį, ir iš jų gauti perdirbti produktai – frazė "neskirta vartoti gyvūnams"; arba

iii) jei tai 1 kategorijos medžiagos ir iš jų gauti perdirbti produktai – frazė "sunaikinimui".

II SKYRIUS

Transporto priemonės ir konteineriai

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai turi būti surenkami į naują sandarią pakuotę arba į sandariai uždaromą konteinerį ar transporto priemonę ir jose vežami.

2. Transporto priemonės, daugkartiniai konteineriai ir visa daugkartinio naudojimo įranga ar įtaisai, lietęsi su gyvūninės kilmės šalutiniais produktais arba perdirbtais produktais, turi būti:

a) po kiekvieno panaudojimo išvalyti, išplauti ir išdezinfekuoti;

b) laikomi švarūs;

c) prieš naudojant švarūs ir sausi.

3. Daugkartiniai konteineriai turi būti skirti konkrečiam produktui ar jų grupei vežti, kad būtų išvengta kryžminio užsiteršimo.

III SKYRIUS

Prekybos dokumentai ir sveikatos sertifikatai

1. Vežami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir perdirbti produktai turi turėti prekybos dokumentą arba, kai to reikalauja šis reglamentas, sveikatos sertifikatą.

2. Prekybos dokumentuose turi būti nurodyta:

a) medžiagos paėmimo iš patalpų data;

b) medžiagos aprašymas, įskaitant I skyriuje nurodytą informaciją, 3 kategorijos medžiagų ir iš jų gautų perdirbtų produktų, skirtų naudoti pašarams, gyvūnų rūšis ir, jei taikytina, ausų žymeklio numeris;

c) medžiagos kiekis;

d) medžiagos kilmės vieta;

e) vežėjo pavadinimas ir adresas;

f) gavėjo pavadinimas ir adresas ir, jei taikytina, jo patvirtinimo numeris ir

g) jei reikia:

i) kilmės įmonės patvirtinimo numeris;

ii) apdorojimo pobūdis ir metodika.

3. Turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas.

4. Prekybos dokumento pavyzdys gali būti parengtas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

5. Sveikatos sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija.

IV SKYRIUS

Apskaitos dokumentai

9 straipsnyje minėtuose apskaitos dokumentuose turi būti III skyriaus 2 dalyje nurodyta informacija. Juose turi būti:

a) b ir c punktuose nurodyta informacija ir

b) gyvūninės kilmės šalutinius produktus siunčiančių asmenų tvarkomuose apskaitos dokumentuose – a, e ir, jei žinoma, f punktuose nurodyta informacija;

c) gyvūninės kilmės šalutinius produktus vežančių asmenų tvarkomuose apskaitos dokumentuose – a, d ir f punktuose nurodyta informacija;

d) gyvūninės kilmės šalutinius produktus gaunančių asmenų tvarkomuose apskaitos dokumentuose – gavimo data ir d ir e punktuose nurodyta informacija.

V SKYRIUS

Dokumentų saugojimas

III skyriuje nurodyti prekybos dokumentai ir sveikatos sertifikatai ir IV skyriuje nurodyti apskaitos dokumentai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus, kad galėtų būti pateikti kompetentingai institucijai.

VI SKYRIUS

Temperatūros sąlygos

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti vežami tinkamoje temperatūroje, kad nekeltų jokio pavojaus gyvūnų ar žmonių sveikatai.

2. Neperdirbtos 3 kategorijos medžiagos, skirtos produktams iš pašarinių žaliavų arba naminių gyvūnėlių ėdalui gaminti, turi būti vežamos atšaldytos arba užšaldytos, nebent yra perdirbtos ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki išvežimo.

3. Užšaldytoms medžiagoms vežti skirtų transporto priemonių konstrukcija turi būti tokia, kad tinkama temperatūra būtų išlaikyta visą vežimo laiką.

VII SKYRIUS

Specialios tranzito taisyklės

Vežant gyvūninės kilmės šalutinius produktus arba perdirbtus produktus tranzitu, būtina laikytis I, II, III ir VI skyrių reikalavimų.

VIII SKYRIUS

Kontrolės priemonės

Kompetentinga institucija turi imtis priemonių, būtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir perdirbtų produktų rinkimui, vežimui, naudojimui ir pašalinimui kontroliuoti, taip pat tikrinti, kaip tvarkomi būtini apskaitos ir kiti dokumentai, o jei reikalaujama šiame reglamente arba kompetentinga institucija mano, kad tai būtina, – plombuoti.

Jei kompetentinga institucija užplombuoja gyvūninės kilmės šalutinių produktų ar perdirbtų produktų siuntą, ji turi pranešti apie tai paskirties vietos kompetentingai institucijai.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

TARPINIŲ IR SAUGOJIMO ĮMONIŲ HIGIENOS REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

Tarpinių įmonių tvirtinimo reikalavimai

1. Patalpos ir įranga turi atitikti bent toliau nurodytus reikalavimus:

a) patalpos turi būti pakankamai toli nuo visuomeninių kelių ir kitų patalpų, pvz., skerdyklų. Įmonių patalpos turi būti išdėstytos taip, kad 1 ir 2 kategorijų medžiagos visą laiką nuo jų gavimo iki išvežimo būtų visiškai atskirtos nuo 3 kategorijos medžiagų;

b) įmonėje turi būti dengta teritorija gyvūninės kilmės šalutiniams produktams priimti;

c) įmonės pastatų konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad nutekėtų skysčiai;

d) įmonėje turi būti pakankamai tualetų, persirengimo kambarių ir prausyklių personalui;

e) įmonėje turi būti reikiama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, įranga;

f) įmonėje turi būti nuotekų išleidimo sistema, atitinkanti higienos reikalavimus;

g) jei tai būtina šio reglamento tikslams pasiekti, įmonėse turi būti tinkamos ir pakankamos talpos kontroliuojamos temperatūros saugojimo patalpos gyvūninės kilmės šalutiniams produktams laikyti tinkamoje temperatūroje; temperatūrą turi būti galima stebėti ir registruoti.

2. Įmonė privalo turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose gyvūninės kilmės šalutiniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

II SKYRIUS

Bendrieji higienos reikalavimai

A. 3 kategorijos tarpinės įmonės

1. Įmonė neturi užsiimti jokia kita veikla, išskyrus 3 kategorijos medžiagų importu, rinkimu, rūšiavimu, pjaustymu, atšaldymu, užšaldymu į blokus, laikinu saugojimu ir išvežimu.

2. 3 kategorijos medžiagos turi būti rūšiuojamos taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

3. Rūšiuojant ir saugant 3 kategorijos medžiagos turi būti nuolatos tvarkomos ir saugojamos atskirai nuo kitų medžiagų ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų ir būtų laikomasi 22 straipsnio nuostatų.

4. 3 kategorijos medžiagos iki išvežant turi būti tinkamai saugojamos, o kai reikia – atšaldomos arba užšaldomos.

5. Pakavimo medžiaga turi būti sudeginta arba sunaikinta kitais kompetentingos institucijos nurodytais būdais.

B. 1 ir 2 kategorijų tarpinės įmonės

6. Įmonė neturi užsiimti jokia kita veikla, išskyrus 1 ir 2 kategorijų medžiagų rinkimu, tvarkymu, laikinu saugojimu ir išvežimu.

7. 1 ir 2 kategorijų medžiagos turi būti rūšiuojamos taip, kad būtų išvengta bet kokio gyvūnų ligų pasklidimo pavojaus.

8. Saugant 1 ir 2 kategorijų medžiagos turi būti nuolatos tvarkomos ir saugomos atskirai nuo kitų prekių ir taip, kad nebūtų paskleista patogenų.

9. 1 ir 2 kategorijų medžiagos iki išvežant turi būti tinkamai saugomos, įskaitant ir tinkamas temperatūros sąlygas.

10. Pakavimo medžiaga turi būti sudeginta arba sunaikinta kitais kompetentingos institucijos nurodytais būdais.

11. Nuotekos turi būti valomos, kad, jei įmanoma, neliktų patogenų. 1 ir 2 kategorijų tarpinių įmonių nuotekų valymo reikalavimai gali būti nustatyti 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

III SKYRIUS

Saugojimo įmonių tvirtinimo reikalavimai

Patalpos ir įranga turi atitikti bent toliau nurodytus reikalavimus.

1. Iš 3 kategorijos medžiagų gautų perdirbtų produktų saugojimo patalpos turi būti atskiroje vietoje nuo perdirbtų produktų, gautų iš 1 ir 2 kategorijų medžiagų, nebent būtų visiškai atskirame pastate.

2. Įmonėje turi būti:

a) dengta teritorija produktams priimti;

b) tokios konstrukcijos pastatai, kad juos būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad nutekėtų skysčiai;

c) pakankamai tualetų, persirengimo kambarių ir prausyklių personalui;

d) reikiama apsaugos nuo kenkėjų, pvz., vabzdžių, graužikų ir paukščių, įranga.

3. Įmonė privalo turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose gyvūninės kilmės šalutiniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti.

4. Produktai turi būti saugomi tinkamai iki išvežimo.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

DEGINIMO ATSKIRAI IR KARTU SU KITOMIS MEDŽIAGOMIS ĮMONIŲ, KURIOMS NETAIKOMA DIREKTYVA 2000/76/EB, REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

Bendrieji reikalavimai

1. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos laikantis šio reglamento reikalavimų.

2. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės valdytojas turi imtis visų reikiamų gyvūninės kilmės šalutinių produktų priėmimo atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią arba kiek įmanoma apribotų tiesioginį pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai.

II SKYRIUS

Eksploatacijos sąlygos

3. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi būti suprojektuotos, įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad proceso metu susidarančios dujos valdomu ir homogenišku būdu, net ir esant nepalankiausioms sąlygoms, būtų įkaitinamos iki 850 °C temperatūros, dvi sekundes matuojant netoli deginimo kameros vidinės sienelės arba, leidus kompetentingai institucijai, kitoje tipinėje vietoje.

4. Kiekvienoje didelio pajėgumo deginimo įmonių linijoje turi būti įrengta bent po vieną papildomą degiklį. Tokie degikliai turi automatiškai įsijungti, kai, paskutinį kartą įleidus oro degimui, degimo dujų temperatūra nukrinta žemiau kaip 850 °C. Jie taip pat turi būti naudojami pradedant ir baigiant darbą, kad būtų užtikrinta, jog viso darbo metu ir, kol degimo kameroje yra nesudegusių medžiagų, būtų palaikoma 850 °C temperatūra.

5. Didelio pajėgumo deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonėse turi būti ir veikti automatinė sistema, kuri neleistų dėti gyvūninės kilmės šalutinių produktų į krosnį:

a) paleidimo metu, iki bus pasiekta 850 °C temperatūra;

b) jei neišlaikoma 850 °C temperatūra.

6. Jei įmanoma praktiškai, gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti dedami į deginimo krosnį tiesiogiai.

III SKYRIUS

Nutekamasis vanduo

7. Deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės, įskaitant su jomis susijusias gyvūninės kilmės šalutinių produktų saugojimo zonas, laikantis atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų turi būti suprojektuotos taip, kad jokių teršalų nebūtų įmanoma neleistinai arba atsitiktinai išpilti į dirvą, paviršiaus vandenis ir gruntinius vandenis. Be to, turi būti įrengtas nuo deginimo įmonės teritorijos nutekančio užteršto lietaus vandens arba dėl nuotėkio ar gaisro gesinimo darbų susidarančio užteršto vandens surinkimo rezervuaras.

8. Surinkimo rezervuaras turi būti toks, kad prieš išleidžiant vandenį jį būtų galima patikrinti.

IV SKYRIUS

Likučiai

9. Šiame skyriuje vartojama sąvoka "likučiai" – tai bet kokia skysta ar kieta deginimo atskirai arba deginimo kartu su kitomis medžiagomis, nutekamojo vandens valymo arba kitų deginimo atskirai ir deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonėje vykstančių procesų metu susidaranti medžiaga. Prie likučių priskiriamos nuodegos ir šlakas, pelenai ir katilų dulkės.

10. Dėl deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės eksploatacijos susidarančių likučių kiekis ir kenksmingumas turi būti kiek galima labiau sumažinti. Jei įmanoma, likučiai turi būti pakartotinai perdirbti pačioje įmonėje ar kitur, laikantis Bendrijos teisės aktų.

11. Sausi likučiai dulkių pavidalu turi būti vežami ir laikinai saugomi taip, kad nepasklistų į aplinką (pvz., uždaruose konteineriuose).

V SKYRIUS

Temperatūros matavimas

12. Turi būti naudojamos deginimo atskirai ir deginimo kartu su kitomis medžiagomis proceso parametrų ir sąlygų stebėjimo technologijos. Didelio pajėgumo deginimo atskirai ir kartu su kitomis medžiagomis įmonės turi turėti ir naudoti temperatūros matavimo įrangą.

13. Temperatūros matavimo reikalavimai turi būti nurodyti kompetentingos institucijos išduotame leidime arba prie jo pridėtame sąlygų apraše.

14. Bet kokia automatinė stebėsenos įranga turi būti kontroliuojama ir kasmet išbandoma, ar ji tinkamai įrengta ir ar reikiamai veikia. Ne rečiau kaip kartą per trejus metus ji turi būti kalibruojama atliekant vienodus matavimus standartiniais metodais.

15. Temperatūros matavimo rezultatai turi būti registruojami ir pateikiami tinkama forma, kad kompetentinga institucija savo nustatyta tvarka galėtų patikrinti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų leidžiamos eksploatacijos reikalavimų.

VI SKYRIUS

Nenormali eksploatacija

16. Įvykus gedimui ar susidarius nenormalioms eksploatacijos sąlygoms, valdytojas turi kuo greičiau sulėtinti arba nutraukti darbą iki vėl bus galima eksploatuoti įprastinėmis sąlygomis.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

1, 2 IR 3 KATEGORIJŲ MEDŽIAGŲ PERDIRBIMO BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

1, 2 ir 3 kategorijų perdirbimo įmonių tvirtinimo bendrieji reikalavimai

1. Patalpos ir įranga turi atitikti bent toliau nurodytus reikalavimus:

a) gyvūninės kilmės šalutinių produktų perdirbimo patalpos turi būti atskirai nuo skerdyklų, nebent būtų įrengtos visiškai atskirame pastate. Į įmonę neturi patekti neleistini asmenys ir gyvūnai;

b) perdirbimo įmonėje turi būti tinkamai atskirti švarusis ir nešvarusis sektoriai. Nešvariajame sektoriuje turi būti dengta teritorija gyvūninės kilmės šalutiniams produktams priimti, sukonstruota taip, kad ją būtų lengva valyti ir dezinfekuoti. Grindys turi būti išklotos taip, kad nutekėtų skysčiai. Perdirbimo įmonėse turi būti pakankamai tualetų, persirengimo kambarių ir prausyklių personalui;

c) perdirbimo įmonė turi turėti pakankamus gyvūninės kilmės šalutiniams produktams apdoroti reikalingo karšto vandens ir garų gaminimo pajėgumus;

d) jei reikia, nešvariajame sektoriuje turi būti gyvūninės kilmės šalutinių produktų smulkinimo įranga ir sutrintų produktų sudėjimo į perdirbimo agregatą įranga;

e) visa įranga, kurioje perdirbami gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, turi būti eksploatuojama laikantis II skyriaus reikalavimų. Jei reikia apdoroti termiškai, visuose įrengimuose turi būti:

i) matavimo įranga temperatūros kaitai per laiką ir, jei reikia, slėgiui svarbiausiose vietose stebėti;

ii) registravimo įranga, nuolatos registruojanti tų matavimų rezultatus;

iii) tinkama apsaugos sistema, sauganti nuo nepakankamo kaitinimo;

f) siekiant apsaugoti, kad baigtas produktas nebūtų vėl užterštas atvežamais gyvūninės kilmės šalutiniais produktais, įmonės zona, kurioje iškraunamos perdirbti atvežamos medžiagos, turi būti aiškiai atskirta nuo zonos, kurioje tie produktai perdirbami ir saugojami perdirbti produktai.

2. Įmonė turi turėti reikiamus konteinerių ar kitų talpyklų, kuriose gyvūninės kilmės šalutiniai produktai buvo gauti, ir transporto priemonių, išskyrus laivus, kuriose jie buvo vežti, valymo ir dezinfekavimo pajėgumus.

3. Turi būti įrengtos tinkamos priemonės transporto priemonių ratams dezinfekuoti, kai jos išvažiuoja iš perdirbimo įmonės nešvariojo sektoriaus.

4. Visose perdirbimo įmonėse turi būti kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkančios nuotekų išleidimo sistemos.

5. Perdirbimo įmonė turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorijoje turi būti visa įranga, kurios reikia reikiamiems tyrimams atlikti; ją turi patvirtinti kompetentinga institucija.

II SKYRIUS

Bendrieji higienos reikalavimai

1. Atvežti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti kuo greičiau perdirbti. Iki perdirbimo jie turi būti tinkamai saugomi.

2. Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos tam skirtoje zonoje. Tokia zona turi būti tokioje vietoje arba suprojektuota taip, kad perdirbti produktai nebūtų užteršti.

3. Nešvariajame sektoriuje dirbantys asmenys neturi patekti į švarųjį sektorių nepasikeitę savo darbo drabužių ir avalynės arba pastarųjų neišdezinfekavę. Iš nešvariojo į švarųjį sektorių draudžiama nešti įrangą ir reikmenis, prieš tai neišvalius ir neišdezinfekavus. Turi būti nustatyta personalo judėjimo tvarka, kad būtų galima kontroliuoti žmonių judėjimą tarp zonų, ir nurodyta, kaip tinkamai naudoti apavo ir ratų plovyklas.

4. Nešvariajame sektoriuje susidarančios nuotekos turi būti išvalytos, kad, jei įmanoma, neliktų patogenų. Specialūs perdirbimo įmonių nutekamojo vandens valymo reikalavimai gali būti nustatyti 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

5. Reguliariai turi būti imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių. Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su epidemija programa.

6. Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti skiriama tinkama įranga ir valymo medžiagos.

7. Tikrinant higieną, būtina reguliariai inspektuoti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose ir būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus.

8. Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

9. Perdirbtieji produktai perdirbimo įmonėje turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

III SKYRIUS

Perdirbimo metodika

1 metodas

Smulkinimas

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 50 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 50 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 50 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ne trumpiau kaip 20 minučių nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 133 °C ir prisotintaisiais garais [1] sudarius ne mažiau kaip 3 barų (absoliutinį) slėgį; terminis apdorojimas gali būti kaip atskiras procesas arba sterilizavimo etapas prieš arba po proceso.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

2 metodas

Smulkinimas

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 150 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 150 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 150 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ne trumpiau kaip 125 minutes nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 120 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 50 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 120 °C.

3. Turi būti perdirbama paketiniu būdu.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

3 metodas

Smulkinimas

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ne trumpiau kaip 95 minutes nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 55 minutes – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 110 °C ir ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 120 °C.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

4 metodas

Smulkinimas

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 30 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 30 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 30 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai sudedami į indą su taukais ir ne trumpiau kaip 16 minučių nepertraukiamai kaitinami jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C, ne trumpiau kaip 13 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 110 °C, ne trumpiau kaip aštuonias minutes – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 120 °C ir ne trumpiau kaip tris minutes – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 130 °C.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

5 metodas

Smulkinimas

1. Jei perdirbtinų gyvūninės kilmės šalutinių produktų gabalai yra didesni kaip 20 mm, jie turi būti tinkama įranga susmulkinti taip, kad būtų ne didesni kaip 20 mm dydžio. Įrangos veiksmingumas turi būti kasdien tikrinamas, o būklė registruojama. Jei patikrinus nustatoma, kad yra didesnių kaip 20 mm gabalų, procesas turi būti sustabdytas; jį pratęsti leidžiama tik sutaisius įrangą.

Trukmė, temperatūra ir slėgis

2. Susmulkinti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai kaitinami, kol sutirštės, tada suslegiami, kad iš baltyminės medžiagos būtų pašalinti riebalai ir vanduo. Tuomet baltyminė medžiaga ne trumpiau kaip 120 minučių nepertraukiamai kaitinama jų vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 80 °C ir ne trumpiau kaip 60 minučių – vidaus temperatūrai pasiekus daugiau kaip 100 °C.

3. Gali būti perdirbama paketiniu būdu arba nenutrūkstamo srauto sistema.

4. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti verdami taip, kad iškart būtų laikomasi ir trukmės, ir temperatūros reikalavimų.

6 metodas

(skirta tik žuvų šalutiniams produktams)

Smulkinimas

1. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai susmulkinami iki… mm dydžio gabalų. Tuomet jie sumaišomi su skruzdžių rūgštimi, kad pH sumažėtų iki… Prieš apdorojant toliau, mišinys išlaikomas… valandų.

2. Tuomet mišinys sudedamas į šilumokaitį ir ne trumpiau kaip… minučių kaitinamas jo vidaus temperatūrai pasiekus… °C. Produkto judėjimas pro šilumokaitį turi būti valdomas mechaninėmis komandomis, ribojančiomis jo slinkimą taip, kad terminio apdorojimo operacija truktų pakankamą laiką ir produktas būtų apdorotas pakankamoje temperatūroje.

3. Apdorotasis produktas turi būti mechaniškai suskaidytas į skystį, riebalus ir spirgučius. Perdirbtų gyvūninių baltymų koncentratui gauti skysčio fazė perpumpuojama į du garais kaitinamus šilumokaičius su vakuuminėmis kameromis, kuriose iš jos vandens garų pavidalu pašalinamas vanduo. Prieš saugant spirgučiai sudedami atgal į baltymų koncentratą.

7 metodas

1. Bet koks kompetentingos institucijos patvirtintas metodas, institucijai įrodžius, kad jį taikant vieną mėnesį imti galutinio produkto mėginiai atitiko tokius mikrobiologinius standartus:

a) iškart po terminio apdorojimo paimti medžiagos mėginiai:

1 g produkto nėra Clostridum perfringens.

b) saugant perdirbimo įmonėje arba po saugojimo paimti medžiagos mėginiai:

salmonelių: nebuvimas 25 g kiekio: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0

enterobakterijų: 1 g kiekio: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300

čia:

n = tiriamų mėginių skaičius;

m = bakterijų skaičiaus ribinė vertė; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m;

M = didžiausioji bakterijų skaičiaus vertė; rezultatas laikomas ne patenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių yra ne mažesnis kaip M, ir

c = mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M ir, jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra ne didesnis kaip m, mėginys gali būti laikomas priimtinu, skaičius.

2. Informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, rodančius, kad perdirbimo įmonė atitinka mikrobiologinius standartus, turi būti registruojama ir saugoma, kad savininkas, valdytojas arba jų atstovas ir kompetentinga institucija galėtų stebėti jos darbą. Turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį, kritinę temperatūrą ir, atitinkamai, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą.

3. Ši informacija turi būti pateikta Komisijai jos prašymu.

IV SKYRIUS

Gamybos priežiūra

1. Kompetentinga institucija turi prižiūrėti perdirbimo įmones, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Ji visų pirma turi:

a) tikrinti:

i) bendras patalpų, įrangos ir personalo higienos sąlygas;

ii) laikydamasi 25 straipsnio nuostatų, pačios įmonės atliekamų patikrinimų veiksmingumą, ypač tikrindama rezultatus ir imdama mėginius;

iii) perdirbtų produktų standartus. Tyrimai ir bandymai turi būti atliekami taikant moksliškai pripažintą metodiką (ypač nustatytą Bendrijos teisės aktuose, o jei tokių nėra – pripažintuose tarptautiniuose standartuose, o jeigu jie nepriimti – nacionaliniuose standartuose) ir

iv) saugojimo sąlygas;

b) imti bet kokius laboratoriniams tyrimams reikalingus mėginius ir

c) atlikti bet kokius kitus patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento.

2. Tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal 1 dalį, kompetentinga institucija turi visuomet galėti laisvai patekti į visas perdirbimo įmonės dalis ir gauti apskaitos, prekybos dokumentus ir sveikatos sertifikatus.

V SKYRIUS

Pripažinimo procedūros

1. Kompetentinga institucija turi pripažinti perdirbimo įmonę toliau nurodyta tvarka ir pagal tokius rodiklius:

a) proceso aprašymą (technologinio proceso schemą);

b) svarbiausių kontrolinių rodiklių (SEK) identifikaciją, įskaitant ištisinio srauto sistemų medžiagų apdorojimo spartą;

c) specialių proceso reikalavimų, nurodytų šiame reglamente, laikymąsi ir

d) tokių reikalavimų įvykdymą:

i) gabalų dydį paketinio slėgimo ir ištisinio srauto procesuose – nustatoma pagal mėsmalės kiaurymių arba priekalo angų dydį ir

ii) temperatūrą, slėgį, apdorojimo trukmę ir medžiagos apdorojimo spartą (tik ištisinio srauto sistemoms), 2 ir 3 dalyse nurodyto dydžio.

2. Paketinio slėgimo sistemos atveju:

a) temperatūra turi būti kontroliuojama nuolatine termopora, taip pat turi būti sudaromas jos grafikas faktinio laiko atžvilgiu;

b) slėgio etapas turi būti kontroliuojamas nuolatiniu manometru. Turi būti sudaromas slėgio grafikas esamo laiko atžvilgiu;

c) apdorojimo trukmė turi būti rodoma laiko ir temperatūros santykio bei laiko ir slėgio santykio schemose.

Bent kartą per metus termopora ir manometras turi būti sukalibruojami.

3. Ištisinio slėgio sistemoje:

a) temperatūra ir slėgis turi būti kontroliuojami termoporomis arba infraraudonuoju temperatūriniu pistoletu ir manometrais, išdėstytais nustatytose proceso sistemos vietose taip, kad temperatūra ir slėgis atitiktų reikiamus dydžius visoje ištisinio slėgio sistemoje arba jos dalyje. Turi būti sudaromi temperatūros ir slėgio grafikai faktinio laiko atžvilgiu;

b) kompetentingoms institucijoms turi būti pateikti mažiausios perėjimo trukmės visoje reikiamoje ištisinės sistemos dalyje, kurioje temperatūra ir slėgis atitinka reikalavimus, matavimo rezultatai; matuojama naudojant netirpias žymėjimo medžiagas (pvz., mangano dioksidą) arba taikant lygiavertes garantijas teikiantį metodą. Svarbiausia tiksliai matuoti ir valdyti medžiagos apdorojimo spartą, pripažinimo bandymo metu ji turi būti išmatuota toje SKV, kuri gali būti nuolat kontroliuojama, pavyzdžiui, tokiais vienetais:

i) tiekimo sraigto apsisukimų skaičiumi per minutę (min.-1);

ii) elektros galia (amperais esant tam tikrai įtampai);

iii) garavimo arba kondensavimosi sparta arba

iv) siurblio taktų skaičiumi per laiko vienetą.

Visa matavimo ir kontrolės įranga turi būti sukalibruojama bent kartą per metus.

4. Kompetentinga institucija turi reguliariai kartoti pripažinimo procedūras, kai mano, kad to reikia, ir visuomet, kai procesas žymiai pakeičiamas (pvz., modifikuojama įranga arba pasikeičia žaliava).

5. Tyrimų metodika paremtos pripažinimo procedūros gali būti parengtos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

[1] „Prisotintieji garai“ reiškia, kad visoje sterilizavimo kameroje visas oras pakeistas garais.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

SPECIALŪS 1 IR 2 KATEGORIJŲ MEDŽIAGŲ PERDIRBIMO IR BIOLOGINIŲ DUJŲ BEI KOMPOSTO GAMYBOS ĮMONIŲ REIKALAVIMAI

I SKYRIUS Specialūs 1 ir 2 kategorijų medžiagų perdirbimo reikalavimai

Be V priede nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Patalpos

1. 1 ir 2 kategorijų perdirbimo įmonių planas turi būti toks, kad 1 ir 2 kategorijų medžiagos būtų visiškai atskirtos nuo pat žaliavos priėmimo iki perdirbto produkto išvežimo.

2. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti laikinai naudoti 2 kategorijos perdirbimo įmonę 1 kategorijos medžiagoms perdirbti, jei dėl plačiai paplitusio epizootinės ligos protrūkio ar kitų neįprastų ir iš anksto nenumatytų aplinkybių pritrūktų 1 kategorijos perdirbimo įmonių pajėgumo.

Tam, kad 2 kategorijos įmonė galėtų vėl perdirbti 2 kategorijos medžiagas, ją pagal 13 straipsnio nuostatas turi pakartotiniai patvirtinti kompetentinga institucija.

B. Perdirbimo standartai

3. Turi būti nustatyti kiekvieno V priedo III skyriuje nurodyto perdirbimo metodo svarbiausi kontroliniai rodikliai, pagal kuriuos apibrėžiama perdirbant naudojamo terminio apdorojimo apimtis. Svarbiausi kontroliniai rodikliai gali būti:

a) žaliavos gabalų dydis;

b) terminio apdorojimo procedūros metu pasiekiama temperatūra;

c) slėgis, kuriuo veikiama žaliava ir

d) terminio apdorojimo proceso trukmė arba ištisinio srauto sistemos tiekimo sparta.

Turi būti nustatyti kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausi proceso standartai.

4. Apskaitos dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus; iš jų turi būti matyti, ar yra laikomasi kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausių proceso verčių.

5. Perdirbimo sąlygoms nuolat stebėti turi būti naudojami tiksliai sukalibruoti manometrai (registravimo prietaisai). Turi būti registruojamos manometrų (registravimo prietaisų) kalibravimo datos.

6. Medžiaga, kuri galėjo būti reikiamai termiškai neapdorota (pvz., patekusi paleidžiant įrangą arba iš virimo aparatų ištekėjusi medžiaga), turi būti pakartotiniai apdorota arba surinkta ir perdirbta.

7. Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti perdirbami laikantis toliau nurodytų perdirbimo standartų:

a) 1 perdirbimo metodas turi būti taikomas:

i) 2 kategorijos medžiagoms, išskyrus mėšlą ir virškinamojo trakto turinį, skirtoms biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėms arba tinkančioms būti organinėmis trąšomis ar dirvožemio savybes gerinančiomis medžiagomis;

ii) 1 ir 2 kategorijų medžiagoms, skirtoms išvežti į sąvartyną;

b) bet kuris iš 1–5 perdirbimo metodų turi būti taikomas:

i) 2 kategorijos medžiagoms, iš kurių gaunami baltymai yra skirti sudeginti atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis;

ii) 2 kategorijos medžiagoms, iš kurių gaunami lydyti taukai, skirti 2 kategorijos oleochemijos įmonei, ir

iii) 1 arba 2 kategorijų medžiagoms, skirtoms sudeginti atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis.

Tačiau kompetentinga institucija gali reikalauti 1 kategorijos medžiagoms, skirtoms sudeginti atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis, taikyti 1 perdirbimo metodą.

C. Perdirbti produktai

8. Iš 1 arba 2 kategorijų medžiagų gauti perdirbti produktai, išskyrus biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėms skirtus skystus produktus, turi būti paženklinami nepanaikinamu žymeniu, jei techniškai įmanoma – kvapu pagal kompetentingos institucijos patvirtintą metodiką. Išsamios tokio ženklinimo taisyklės gali būti nustatytos 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

9. Perdirbtų produktų, skirtų biologinių dujų, komposto gamybos įmonėms arba išvežti į sąvartyną, mėginiuose, paimtuose iškart po terminio apdorojimo, neturi būti karščiui atsparių patogeninių bakterijų sporų (1 g produkto neturi būti Clostridium perfringens).

II SKYRIUS Specialūs biologinių dujų ir komposto gamybos įmonių tvirtinimo reikalavimai

A. Patalpos

1. Biologinių dujų įmonėse turi būti:

a) tokie pasterizacijos (higienizacijos) įrenginiai, į kuriuos medžiagos būtinai patektų ir kuriuose būtų:

i) temperatūros kontrolės pagal laiką įranga;

ii) registravimo prietaisai, nuolatos registruojantys minėtų matavimų rezultatus, ir

iii) reikiama apsaugos sistema, sauganti nuo nepakankamo kaitinimo, ir

b) tinkama transporto priemonių ir konteinerių, išvežamų iš biologinių dujų įmonės, valymo ir dezinfekavimo įranga.

Pasterizacijos (higienizacijos) įrenginio neprivalo turėti biologinių dujų įmonės, kurios transformuoja tik tuos gyvūninės kilmės šalutinius produktus, kurie buvo perdirbti taikant 1 metodą.

2. Komposto įmonėse turi būti:

a) toks uždaras komposto reaktorius, į kurį medžiagos būtinai patektų ir kuriame būtų:

i) temperatūros kontrolės pagal laiką įranga;

ii) registravimo prietaisai, nuolatos registruojantys minėtų matavimų rezultatus, ir

iii) reikiama apsaugos sistema, sauganti nuo nepakankamo kaitinimo, ir

b) tinkama transporto priemonių ir konteinerių, kuriais vežami neapdoroti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, valymo ir dezinfekavimo įranga.

3. Kiekviena biologinių dujų arba komposto gamybos įmonė turi turėti nuosavą laboratoriją arba naudotis kitos laboratorijos paslaugomis. Laboratorijoje turi būti visa įranga reikiamiems tyrimams atlikti; ją turi patvirtinti kompetentinga institucija.

B. Higienos reikalavimai

4. Biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje gali būti perdirbami tik tokie gyvūninės kilmės šalutiniai produktai:

a) 2 kategorijos medžiagos, taikant 1 metodą 2 kategorijos perdirbimo įmonėje;

b) mėšlas ir virškinamojo trakto turinys ir

c) 3 kategorijos medžiagos.

5. Atvežti 4 dalyje nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai turi būti perdirbti kuo greičiau po atvykimo. Iki apdorojimo jie turi būti tinkamai saugomi.

6. Neperdirbtoms medžiagoms vežti naudoti konteineriai, kitos talpyklos ir transporto priemonės turi būti valomos tam skirtoje zonoje. Tokia zona turi būti tokioje vietoje arba suprojektuota taip, kad perdirbti produktai nebūtų užteršti.

7. Reguliariai turi būti imamasi apsaugos nuo paukščių, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų priemonių. Tuo tikslu turi būti naudojama dokumentais patvirtinta kovos su kenkėjais programa.

8. Turi būti nustatyta ir patvirtinta dokumentais visų patalpų dalių valymo tvarka. Valymui turi būti skiriama tinkama įranga ir valymo medžiagos.

9. Tikrinant higieną, būtina reguliariai inspektuoti aplinką ir įrangą. Inspektavimo tvarkaraščiai ir rezultatai turi būti surašyti dokumentuose.

10. Įranga turi būti nesugedusi, o matavimo prietaisai – reguliariai kalibruojami.

11. Irimo likučiai turi būti tvarkomi ir saugomi taip, kad vėl neužsiterštų.

C. Perdirbimo standartai

12. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biologinių dujų įmonėje, turinčioje pasterizacijos (higienizacijos) įrenginį, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

a) didžiausias į įrenginį patenkančių gabalų dydis – 12 mm;

b) mažiausia visos medžiagos temperatūra įrenginyje – 70 °C ir

c) mažiausia nepertraukiamo laikymo įrenginyje trukmė – 60 minučių.

13. 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava komposto gamybos įmonėje, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:

a) didžiausias į komposto reaktorių patenkančių gabalų dydis – 12 mm;

b) mažiausia visos medžiagos temperatūra reaktoriuje – 70 °C ir

c) mažiausia laikymo reaktoriuje 70 °C temperatūroje (visos medžiagos) trukmė – 60 minučių.

14. Tačiau tol, kol nėra priimtos 6 straipsnio 2 dalies g punkte paminėtos taisyklės, jei biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje vienintelis kaip žaliava naudojamas gyvūninės kilmės šalutinis produktas yra viešojo maitinimo atliekos, kompetentinga institucija gali leisti naudoti ir kitus, nei 12 ir 13 dalyse nurodyti, perdirbimo standartus, jei jais lygiai taip pat veiksmingai sumažinami patogenai.

D. Irimo likučiai ir kompostas

15. Irimo likučių ar komposto mėginiai, paimti saugant ar po saugojimo biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, turi atitikti tokius mikrobiologinius standartus:

salmonelių: nebuvimas 25 g kiekio: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0

enterobakterijų: 1 g kiekio: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300

čia:

n = tiriamų mėginių skaičius;

m = bakterijų skaičiaus ribinė vertė; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m;

M = didžiausioji bakterijų skaičiaus vertė; rezultatas laikomas ne patenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių yra ne mažesnis kaip M, ir

c = mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M ir, jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra ne didesnis kaip m, mėginys gali būti laikomas priimtinu, skaičius.

III SKYRIUS Tolesnio lydytų taukų perdirbimo reikalavimai

Antrinių produktų gamybos iš lydytų taukų, gautų iš 2 kategorijos medžiagų, procesas gali būti toks:

1. transesterifikacija arba hidrolizė, trunkančios 20 minučių ne mažesnėje kaip 200 °C temperatūroje, veikiant atitinkamu reikiamo dydžio slėgiu (glicerinas, riebiosios rūgštys ir esteriai); arba

2. muilinimas, naudojant 12 M NaOH (glicerinas ir muilas):

a) paketiniu procesu 95 °C temperatūroje tris valandas;

b) ištisiniu procesu 140 °C temperatūroje, veikiant 2 barų (2000 hPa) slėgiu aštuonias minutes arba lygiavertėmis sąlygomis, nustatytomis 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

SPECIALŪS PERDIRBTŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ IR KITŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ, KURIE GALI BŪTI NAUDOJAMI KAIP PAŠARINĖS ŽALIAVOS, PERDIRBIMO IR PATEIKIMO Į RINKĄ HIGIENOS REIKALAVIMAI

I SKYRIUS Specialūs reikalavimai 3 kategorijos perdirbimo įmonių tvirtinimui

Be V priede nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Patalpos

1. 3 kategorijos medžiagų perdirbimo patalpos turi būti kitoje vietoje nuo 1 arba 2 kategorijų medžiagų perdirbimo patalpų, nebent būtų visiškai atskirame pastate.

2. Tačiau kompetentinga institucija gali leisti laikinai naudoti 3 kategorijos perdirbimo įmonę 1 arba 2 kategorijų medžiagoms perdirbti, jei dėl plačiai paplitusio epizootinės ligos protrūkio ar kitų neįprastų ir nenuspėjamų aplinkybių pritrūktų 1 arba 2 kategorijų perdirbimo įmonių pajėgumo.

Tam, kad 3 kategorijos įmonė galėtų vėl perdirbinėti 3 kategorijos medžiagas, ją pagal 17 straipsnio nuostatas turi pakartotiniai patvirtinti kompetentinga institucija.

3. 3 kategorijos perdirbimo įmonėse turi būti:

a) įranga pašalinėms medžiagoms, pvz., pakuotės medžiagoms, metalo gabaliukams ir kt., gyvūninės kilmės šalutiniuose produktuose aptikti ir

b) jei dėl apdorojamų produktų kiekio įmonėje reguliariai arba nuolatos turi būti kompetentingos institucijos atstovas – tinkamai įrengta rakinamoji patalpa, skirta vien tik inspektavimui.

B. Žaliava

4. Perdirbtus gyvūninius baltymus ir kitas pašarines žaliavas leidžiama gaminti tik iš 6 straipsnio 1 dalies a–j punktuose išvardytų 3 kategorijų medžiagų, kurios buvo tvarkomos, saugomos ir vežamos laikantis 22 straipsnio nuostatų.

5. Prieš perdirbant turi būti patikrinama, ar gyvūninės kilmės šalutiniuose produktuose nėra pašalinių medžiagų. Aptikus jos turi būti nedelsiant pašalintos.

C. Perdirbimo standartai

6. Turi būti nustatyti kiekvieno V priedo III skyriuje nurodyto perdirbimo metodo svarbiausi kontroliniai rodikliai, pagal kuriuos apibrėžiamas perdirbant naudojamas terminis apdorojimas. Svarbiausi kontroliniai rodikliai turi būti bent jau:

- žaliavos gabalų dydis,

- terminio apdorojimo procedūros metu pasiekiama temperatūra,

- slėgis, kuriuo veikiama žaliava (jei taikytina), ir

- terminio apdorojimo proceso trukmė arba ištisinio srauto sistemos tiekimo sparta.

Turi būti nustatyti kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausi proceso standartai.

7. Apskaitos dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus; iš jų turi būti matyti, ar yra laikomasi kiekvieno svarbiausio kontrolinio rodiklio būtiniausių proceso verčių.

8. Perdirbimo sąlygoms nuolat stebėti turi būti naudojami tiksliai sukalibruoti manometrai (registravimo prietaisai). Turi būti registruojamos manometrų (registravimo prietaisų) kalibravimo datos.

9. Medžiaga, kuri galėjo būti reikiamai termiškai neapdorota (pvz., paleidžiant patekusi arba iš virimo aparatų ištekėjusi medžiaga), turi būti pakartotiniai apdorota arba surinkta ir perdirbta.

D. Perdirbti produktai

10. Galutinio produkto mėginiai, paimti saugant ar po saugojimo perdirbimo įmonėje, turi atitikti tokius mikrobiologinius standartus:

salmonelių: nebuvimas 25 g kiekio: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0

enterobakterijų: 1 g kiekio: n = 5, c = 2, m = 10, M = 300

čia:

n = tiriamų mėginių skaičius;

m = bakterijų skaičiaus ribinė vertė; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m;

M = didžiausioji bakterijų skaičiaus vertė; rezultatas laikomas ne patenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių yra ne mažesnis kaip M;

c = mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M ir, jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra ne didesnis kaip m, mėginys gali būti laikomas priimtinu, skaičius.

II SKYRIUS Specialūs reikalavimai perdirbtiems gyvūniniams baltymams

Be I skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Patalpos

1. Perdirbti žinduolių gyvūniniai baltymai turi būti apdorojami taikant 1 metodą.

2. Perdirbti ne žinduolių gyvūniniai baltymai, išskyrus žuvų miltus, turi būti apdorojami taikant bet kurį iš 1–5 metodų arba 7 metodą.

3. Žuvų miltai turi būti perdirbami taikant:

a) bet kurį apdorojimo metodą arba

b) tokį metodą ir parametrus, kurie užtikrina, kad produktas atitiktų I skyriaus 10 dalyje nurodytus mikrobiologinius standartus.

B. Saugojimas

4. Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti supakuoti ir saugojami naujuose arba sterilizuotuose maišeliuose arba tinkamos konstrukcijos dėžėse, skirtose neįpakuotai produkcijai.

5. Turi būti imtasi reikiamų priemonių kuo labiau sumažinti kondensaciją dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių.

6. Dėžėse, ant konvejerių arba elevatorių esantys produktai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinio užsiteršimo.

7. Perdirbtų gyvūninių baltymų tvarkymo įranga turi būti laikoma švari ir sausa, joje turi būti pakankamai inspektavimo vietų, kad būtų galima patikrinti jos švarą. Visos saugojimo patalpos turi būti reguliariai (kiek reikia pagal gamybos reikalavimus) ištuštinamos ir išvalomos.

8. Perdirbti gyvūniniai baltymai turi būti laikomi sausai. Saugojimo patalpos turi būti apsaugotos nuo nuotėkio ir kondensavimosi.

C. Importavimas

9. Valstybės narės turi leisti importuoti perdirbtus gyvūninius baltymus, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo II dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių, o žuvų miltų atveju – iš XI priedo III dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežti iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše išvardytų perdirbimo įmonių;

c) buvo pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų ir

d) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

10. Prieš atiduodant siuntas į laisvą apyvartą Bendrijoje, kompetentinga institucija turi paimti importuojamų gyvūninių baltymų mėginius pasienio kontrolės poste ir patikrinti, ar jie atitinka I skyriaus 10 dalies reikalavimus. Kompetentinga institucija turi:

a) imti mėginius iš kiekvienos vežamos nesupakuotų produktų siuntos ir

b) atrankiniu būdu imti mėginius iš pagaminimo įmonėje supakuotų produktų siuntų.

11. Tačiau, jei iš tam tikros trečiosios šalies vežamų nesupakuotų produktų siuntų šešių iš eilės tyrimų rezultatai yra neigiami, kompetentinga institucija kitas siuntas iš tos šalies gali tikrinti atrankiniu būdu. Jei vieno iš tokių atsitiktiniu būdu paimtų mėginių rezultatai teigiami, mėginius imanti kompetentinga institucija turi informuoti kilmės šalies kompetentingą instituciją, kad ši galėtų imtis atitinkamų priemonių padėčiai taisyti. Kilmės šalies kompetentinga institucija turi informuoti apie tas priemones mėginius imančią kompetentingą instituciją. Jei iš ten pat kilusių produktų mėginio rezultatai ir vėl būna teigiami, kompetentinga institucija turi imti kiekvienos siuntos mėginius tol, kol šešių iš eilės tyrimų rezultatai bus neigiami.

12. Kompetentingos institucijos turi saugoti dokumentus su visų ištirtų siuntų mėginių tyrimo rezultatais ne trumpiau kaip dvejus metus.

13. Kai siuntos salmonelių tyrimo rezultatai teigiami, ji turi būti:

a) sutvarkoma Direktyvos 97/78/EB [1] 17 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta tvarka arba

b) perdirbama pagal šio reglamento nuostatas patvirtintoje perdirbimo įmonėje arba nukenksminama kompetentingos institucijos leidžiamu apdorojimo būdu. Leidžiamų apdorojimo būdų sąrašas gali būti sudarytas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Siunta gali būti išsiųsta tik apdorojus, kompetentingai institucijai pagal I skyriaus 10 dalies nuostatas atlikus tyrimą dėl salmonelių ir gavus neigiamą rezultatą.

III SKYRIUS Specialūs reikalavimai kraujo produktams

Be I skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Žaliava

1. Kraujo produktus gaminti leidžiama tik iš kraujo, gauto laikantis 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatų.

B. Perdirbimo standartai

2. Kraujo produktai turi būti perdirbami taikant:

a) bet kurį 1–5 arba 7 metodą arba

b) tokį metodą ir parametrus, kurie užtikrina, kad produktas atitiktų I skyriaus 10 dalyje nurodytus mikrobiologinius standartus.

C. Importavimas

3. Valstybės narės turi leisti importuoti kraujo produktus, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo V dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežti iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše išvardytų perdirbimo įmonių;

c) buvo pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų ir

d) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

IV SKYRIUS Specialūs reikalavimai lydytiems taukams ir žuvų taukams

Be I skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Perdirbimo standartai

1. Iš atrajojančiųjų gyvūnų gauti lydyti taukai turi būti išvalyti taip, kad bendras likusių netirpių nešvarumų kiekis būtų ne didesnis kaip 0,15 % masės.

B. Lydytų taukų importavimas

2. Valstybės narės turi leisti importuoti lydytus taukus, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo IV dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežti iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše išvardytų perdirbimo įmonių;

c) buvo pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų;

d) yra:

i) gauti vien tik arba ir iš kiaulienos žaliavos ir vežami iš šalies arba jos teritorijos dalies, kuri 24 paskutinius mėnesius nebuvo apimta snukio ir nagų ligos, o 12 mėnesių nebuvo apimta klasikinio kiaulių maro ir afrikinio kiaulių maro, arba

ii) gauti vien tik arba ir iš naminių paukščių žaliavos ir vežami iš šalies arba jos teritorijos dalies, kuri per paskutinius šešis mėnesius nebuvo apimta Niukaslio ligos ir paukščių gripo, arba

iii) gauti vien tik arba ir iš atrajotojų žaliavos ir vežami iš šalies arba jos teritorijos dalies, kuri 24 paskutinius mėnesius nebuvo apimta snukio ir nagų ligos, o 12 mėnesių – galvijų maro, arba

iv) jei per pirmiau minėtą atitinkamą laikotarpį buvo užregistruota viena iš minėtų ligų – yra apdoroti vienu iš tokių terminio apdorojimo būdų:

- ne trumpiau kaip 30 minučių ne mažesnėje kaip 70 °C temperatūroje arba

- ne trumpiau kaip 15 minučių ne mažesnėje kaip 90 °C temperatūroje

ir yra užregistruota ir saugoma informacija apie svarbiausius kontrolinius rodiklius, kad savininkas, valdytojas ar jų atstovas ir, jei reikia, kompetentinga institucija galėtų stebėti įmonės veiklą. Turi būti nurodyta informacija apie gabalų dydį, kritinę temperatūrą ir, atitinkamai, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą, ir

e) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

C. Žuvų taukų importavimas

3. Valstybės narės turi leisti importuoti žuvų taukus, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo III dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežti iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše išvardytų perdirbimo įmonių;

c) buvo pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų ir

d) turi sveikatos pažymėjimą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

D. Higienos reikalavimai

4. Jei lydyti taukai arba žuvų taukai yra pakuojami, jie turi būti dedami į naują arba išvalytą pakuotę ir turi būti imamasi visų atsargumo priemonių, kad jie nebūtų vėl užteršti. Kai produktai vežami nesupakuoti, vamzdis, siurbliai, rezervuarai ir bet kokia kita produktams perduoti iš gaminimo įmonės tiesiai į laivą, į pakrantės rezervuarus ar tiesiogiai į įmones naudojama tara arba autocisternos prieš naudojant turi būti patikrinamos, ar yra švarios.

V SKYRIUS Specialūs reikalavimai pienui, produktams pieno pagrindu ir priešpieniui

Be I skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Perdirbimo standartai

1. Žalias pienas ir priešpienis turi būti gaminami tokiomis sąlygomis, kurios suteikia pakankamas garantijas dėl gyvūnų sveikatos. Tokios sąlygos gali būti nustatytos 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

2. Pienas arba apdoroti ar perdirbti pieno produktai turi būti termiškai apdorojami ne trumpiau kaip 15 sekundžių ne mažesnėje kaip 72 °C temperatūroje arba naudojant bet kokį temperatūros ir trukmės derinį, turintį bent lygiavertį šiluminį poveikį ir neigiamą atlikto fosfatų tyrimo rezultatą, o po to:

a) pieno arba sauso pieno produktai išdžiovinami arba

b) rūgusio pieno produktai apdorojami sumažinat pH vertę ir ne trumpiau kaip vieną valandą išlaikant ją žemiau vertės 6.

3. Be 2 dalyje nurodytų reikalavimų, sausas pienas arba jo produktai turi atitikti ir tokius reikalavimus:

a) po džiovinimo proceso turi būti imamasi visų apsaugos nuo užteršimo priemonių ir

b) galutiniai produktai turi būti:

i) supakuoti į naują tarą arba

ii) nesupakuoti – vežami transporto priemonėmis ar konteineriuose, kurie prieš supilant pieną, produktą pieno pagrindu ar priešpienį yra išdezinfekuoti kompetentingos institucijos patvirtintu produktu.

B. Importavimas

4. Valstybės narės turi leisti importuoti pieną ir produktus pieno pagrindu, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo I dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) jei pienas ir pieno produktai vežami iš Sprendimo 95/340/EB [1] 1995 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimas 95/340/EB, pateikiantis laikiną trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti pieną ir produktus pieno pagrindo, sąrašą ir panaikinantis Sprendimą 94/70/EB (OL L 200, 1995 8 24, p. 38). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 96/584/EB (OL L 255, 1996 10 9, p. 20). priedo B skiltyje išvardytų trečiųjų šalių ar jų dalių – jie buvo pasterizuoti taip, kad fosfatų tyrimo rezultatas yra neigiamas, ir turi X priedo 2 skyriaus A dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą;

c) jei produktai pieno pagrindu, kurių pH vertė sumažinta iki mažiau kaip 6, vežami iš Sprendimo 95/340/EB priedo C skiltyje išvardytų trečiųjų šalių ar jų dalių, – jie buvo pasterizuoti taip, kad fosfatų tyrimo rezultatas yra neigiamas, ir turi X priedo 2 skyriaus B dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą;

d) jei pienas ir pieno produktai vežami iš Sprendimo 95/340/EB priedo C skiltyje išvardytų trečiųjų šalių ar jų dalių, – jie buvo sterilizuoti arba dukart termiškai apdoroti taip, kad po kiekvieno atskiro apdorojimo fosfatų tyrimo rezultatas būtų neigiamas, ir turi X priedo 2 skyriaus C dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą ir

e) yra atvežti iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše įrašytos perdirbimo įmonės.

5. Tam, kad galėtų būti įvežti į Bendrijos teritoriją, pienas ir pieno produktai iš Sprendimo 95/340/EB priedo C skiltyje išvardytų trečiųjų šalių ar jų dalių, kuriose per paskutinius 12 mėnesių buvo snukio ir nagų ligos protrūkis arba tuo laikotarpiu buvo nuo jos skiepijama, turi būti:

a) sterilizuoti taip, kad Fc vertė būtų ne mažesnė kaip 3, arba

b) apdoroti pirminiu apdorojimu, kurio šiluminis poveikis yra bent lygiavertis pasiekiamam pasterizacijos procesu ir kuris trunka ne trumpiau kaip 15 sekundžių ne mažesnėje kaip 72 °C temperatūroje, po kurio fosfatų tyrimo rezultatas būtų neigiamas, o po to:

i) antrą kartą termiškai apdorojami taip, kad šiluminis poveikis būtų bent lygiavertis pirminiam apdorojimui ir fosfatų tyrimo rezultatas būtų neigiamas, po to džiovinant, jei norima gauti sauso pieno produktus arba produktus sauso pieno pagrindu, arba

ii) rauginami, kad pH vertė būtų ne trumpiau kaip vieną valandą išlaikoma žemiau vertės 6.

6. Kai nustatomas egzotiškos ligos įvežimo ar bet koks kitas pavojus gyvūnų sveikatai, 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatyti papildomi gyvūnų sveikatos apsaugos reikalavimai.

VI SKYRIUS Specialūs reikalavimai želatinai ir hidrolizuotiems baltymams

Be I skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Želatinos perdirbimo standartai

1) a) Želatina turi būti gaminama neperdirbtas 3 kategorijos medžiagas apdorojant rūgštimi arba šarmu, o paskui kartą ar keliskart skalaujant. Vėliau turi būti atitinkamai sureguliuotas pH. Želatina turi būti išgaunama vieną ar keliskart iš eilės kaitinant, o po to išvaloma filtruojant ir sterilizuojant.

b) Apdorota, kaip nurodyta a punkte, želatina gali būti džiovinama ir, kai taikytina, pulverizuojama ir laminuojama.

c) Draudžiama naudoti konservantus, išskyrus sieros dioksidą ir vandenilio peroksidą.

2. Želatina turi būti vyniojama, pakuojama, saugoma ir vežama laikantis tinkamų higienos sąlygų. Svarbiausia, kad:

a) būtų patalpa, skirta vyniojimo ir pakavimo medžiagoms saugoti;

b) būtų vyniojama ir pakuojama tam skirtoje patalpoje ar vietoje

ir

c) ant želatinos pakuotės būtų užrašyta "gyvūnams vartoti tinkama želatina".

B. Hidrolizuotų baltymų perdirbimo standartai

3. Hidroliziuoti baltymai turi būti gaminami gamybos procesu, kuriame taikomos reikiamos priemonės siekiant kuo labiau sumažinti 3 kategorijos medžiagų užteršimą. 3 kategorijos žaliavinė medžiaga turi būti marinuojama, kalkinama ir švariai plaunama, o po to:

a) daugiau kaip tris valandas laikoma aukštesnėje kaip 80 °C temperatūroje pH vertei esant daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojama didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3,6 barų slėgiui;

b) veikiama aplinka, kurios pH vertė yra nuo 1 iki 2, vėliau – daugiau kaip 11, po to 30 minučių termiškai apdorojama didesnėje kaip 140 °C temperatūroje, esant 3 barų slėgiui, arba

c) apdorojama lygiaverčiu gamybos procesu, patvirtintu 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

C. Importavimas

4. Valstybės narės turi leisti importuoti hidrolizuotus baltymus, jei jie:

a) yra atvežti iš X priedo XI dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežti iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše išvardytų perdirbimo įmonių;

c) buvo pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų ir

d) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

VII SKYRIUS Specialūs reikalavimai dikalcio fosfatui

Be I skyriuje nustatytų bendrųjų reikalavimų, galioja ir toliau nurodyti reikalavimai.

A. Perdirbimo standartai

1. Dikalcio fosfato perdirbimo procesas turi būti toks:

a) 3 kategorijos medžiagos susmulkinamos, karštu vandeniu pašalinami riebalai; ne trumpiau kaip dvi dienas jos apdorojamos atskiesta druskos rūgštimi (kurios koncentracija – ne mažesnė kaip 4 %, o pH vertė – mažesnė kaip 1,5 pH);

b) gautas fosforinis tirpalas apdorojamas kalkėmis ir gaunamos dikalcio fosfato nuosėdos, kurių pH yra nuo 4 iki 7, ir

c) galiausiai tos nuosėdos 15 minučių džiovinamos įvesties temperatūrai esant nuo 270 iki 325 °C, o išvesties – nuo 60 iki 65 °C;

arba lygiavertis procesas, patvirtintas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

B. Importavimas

2. Valstybės narės turi leisti importuoti dikalcio fosfatą, jei jis:

a) yra atvežtas iš X priedo XI dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežtas iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytame sąraše išvardytų perdirbimo įmonių;

c) buvo pagamintas laikantis šio reglamento nuostatų ir

d) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

[1] 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius produktų, patenkančių į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9).

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

NAMINIŲ GYVŪNĖLIŲ ĖDALO, ŠUNŲ KRAMTALŲ IR TECHNINIŲ PRODUKTŲ PATEIKIMO Į RINKĄ REIKALAVIMAI

I SKYRIUS Naminių gyvūnėlių ėdalo ir techninių gamyklų tvirtinimo reikalavimai

Įmonės, gaminančios naminių gyvūnėlių ėdalą, šunų kramtalus ir techninius produktus, išskyrus iš 2 kategorijos medžiagų gautas organines trąšas, dirvos gerinimo medžiagas ir riebalų antrinius produktus, turi atitikti tokius reikalavimus:

1) jos turi turėti tinkamus visiškai saugaus atvežamos medžiagos saugojimo ir tvarkymo pajėgumus ir

2) jos turi turėti tinkamus nepanaudotų gyvūninės kilmės šalutinių produktų, likusių po produktų gamybos laikantis šio reglamento nuostatų, šalinimo pajėgumus arba tos medžiagos laikantis šio reglamento nuostatų turi būti išvežtos į perdirbimo įmonę arba deginimo atskirai ar kartu su kitomis medžiagomis įmonę.

II SKYRIUS Reikalavimai naminių gyvūnėlių ėdalui ir šunų kramtalams

A. Žaliava

1. Naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus leidžiama gaminti tik iš 6 straipsnio 1 dalies a–j punktuose nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų. Tačiau žaliava naminių gyvūnėlių ėdalui gali būti gaminama tik iš 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų.

B. Perdirbimo standartai

2. Konservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas turi būti termiškai apdorotas taip, kad Fc vertė būtų ne mažesnė kaip 3.

3. Visą perdirbto naminių gyvūnėlių ėdalo (išskyrus konservuotą) masė turi būti termiškai apdorota ne mažesnėje kaip 90 °C temperatūroje. Atlikus apdorojimą turi būti imtasi visų apsaugos nuo užteršimo priemonių. Produktas turi būti supakuotas į naują pakuotę.

4. Šunų kramtalai perdirbant turi būti pakankamai termiškai apdorojami, kad būtų sunaikinti patogeniniai organizmai (įskaitant salmoneles). Atlikus apdorojimą turi būti imtasi visų apsaugos nuo užteršimo priemonių. Produktas turi būti supakuotas į naują pakuotę.

5. Naminių gyvūnėlių ėdalo žaliava turi būti supakuota į naują visiškai sandarią pakuotę. Turi būti imtasi veiksmingų priemonių, kad viso perdirbimo proceso metu ir iki pat pardavimo produktas negalėtų būti užterštas. Ant pakuotės matomai ir įskaitomai turi būti užrašyta "skirta tik naminiams gyvūnėliams šerti".

6. Gaminant ir (arba) saugant (iki išvežimo) turi būti imami atsitiktiniai mėginiai ir tikrinama, ar jie atitinka tokius standartus:

salmonelės: nebuvimas 25 g kiekio: n = 5, c = 0, m = 0, M = 0

čia:

n = tiriamų mėginių skaičius;

m = bakterijų skaičiaus ribinė vertė; rezultatas laikomas patenkinamu, jei bakterijų skaičius visuose mėginiuose neviršija m;

M = didžiausioji bakterijų skaičiaus vertė; rezultatas laikomas ne patenkinamu, jei bakterijų skaičius viename ar daugiau mėginių yra ne mažesnis kaip M; ir

c = mėginių, kuriuose bakterijų skaičius gali būti nuo m iki M ir, jei bakterijų skaičius kituose mėginiuose yra ne didesnis kaip m, mėginys gali būti laikomas priimtinu, skaičius.

C. Importavimas

7. Valstybės narės turi leisti importuoti naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus, jei jie:

a) yra atvežti iš X priedo XI dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra atvežti iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintų ir šio reglamento specialius reikalavimus atitinkančių naminių gyvūnėlių ėdalo gamybos įmonių;

c) buvo pagaminti laikantis šio reglamento nuostatų;

d) turi:

i) konservuotas naminių gyvūnėlių ėdalas – X priedo 3 skyriaus A dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą;

ii) perdirbtas naminių gyvūnėlių ėdalas, išskyrus konservuotą, – X priedo 3 skyriaus B dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą;

iii) šunų kramtalai – X priedo 3 skyriaus C dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą arba

iv) naminių gyvūnėlių ėdalo žaliava – X priedo 3 skyriaus D dalyje nurodyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą.

III SKYRIUS Reikalavimai mėšlui, perdirbtam mėšlui ir perdirbto mėšlo produktams

I. Neperdirbtas mėšlas

A. Prekyba

1. a) Prekiauti neperdirbtu mėšlu draudžiama, išskyrus naminių paukščių ir arklinių mėšlą ir mėšlą, kuris yra:

i) iš vietovės, kurioje netaikoma apribojimų dėl rimtos užkrečiamosios ligos, ir

ii) skirtas žemei, priklausančiai vienam ūkiui, esančiam abiejose dviejų valstybių narių bendros sienos pusėse, jei jo naudojimą prižiūri kompetentingos institucijos.

b) Tačiau kompetentinga institucija gali suteikti specialų leidimą įvežti į savo šalies teritoriją:

i) mėšlą, skirtą perdirbti kompetentingos institucijos pagal šio reglamento nuostatas patvirtintoje techninėje, biologinių dujų arba komposto gamybos įmonėje, kur būtų gaminami šio skyriaus II poskyryje nurodyti produktai. Tvirtindama tokias įmones kompetentinga institucija turi atsižvelgti į mėšlo kilmę arba

ii) mėšlą, skirtą ūkio žemei tręšti. Tokia prekyba leidžiama tik pritarus tiek kilmės, tiek paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Svarstydamos, ar suteikti leidimą, kompetentingos institucijos turi atkreipti ypatingą dėmesį į mėšlo kilmę, jo paskirtį, gyvūnų sveikatą ir saugumo aspektus.

Tokiais atvejais mėšlas turi turėti 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą.

2. Neperdirbtu naminių paukščių mėšlu prekiauti leidžiama įvykdžius tokius reikalavimus:

a) mėšlas turi būti iš vietovės, kuriai netaikoma apribojimų dėl Niukaslio ligos ar paukščių gripo;

b) be to, neperdirbtą mėšlą iš naminių paukščių pulkų, skiepytų nuo Niukaslio ligos, draudžiama vežti į regionus, kurie pagal Direktyvos 90/539/EEB [1] 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais bei jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 303, 1990 10 31, p. 6). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2000/505/EB (OL L 201, 2000 8 9, p. 8). 15 straipsnio 2 dalies nuostatas gavo neskiepijimo nuo Niukaslio ligos statusą, ir

c) mėšlas turi turėti 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatyto pavyzdžio sveikatos sertifikatą.

3. Neperdirbtam arklinių mėšlui netaikoma jokių gyvūnų sveikatos reikalavimų.

B. Importas

4. Valstybės narės turi leisti importuoti neperdirbtą mėšlą, jei jis:

a) yra atvežtas iš XI priedo IX dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) atitinka (pagal gyvūnų rūšis) šio skyriaus 1 dalies a punkto reikalavimus;

c) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

II. Perdirbtas mėšlas ir jo produktai

A. Pateikimas į rinką

5. Perdirbtą mėšlą ir jo produktus leidžiama pateikti į rinką, jei jie atitinka tokius reikalavimus:

a) yra iš kompetentingos institucijos pagal šio reglamento nuostatas patvirtintos techninės, biologinių dujų arba komposto gamybos įmonės;

b) yra 60 minučių termiškai apdoroti 70 °C temperatūroje arba lygiaverčiu būdu, parinktu 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

c) jie turi būti:

i) be salmonelių (jų neturi būti 25 g perdirbto produkto);

ii) be enterobakterijų (pagal aerobinį bakterijų skaičiavimą: < 1000 kfv viename grame perdirbtų produktų) ir

iii) apdoroti sumažinant sporas sudarančių bakterijų ir toksiškų darinių kiekį, ir

d) turi būti saugomi taip, kad perdirbus būtų neįmanoma jų užteršti arba vėl užkrėsti ar sudrėkinti. Todėl jie turi būti saugomi:

i) sandariose ir izoliuotose silosinėse;

ii) tvirtai užsandarintuose paketuose (plastikiniuose maišuose arba "didžiuosiuose maišuose").

B. Importas

6. Valstybės narės turi leisti importuoti perdirbtą mėšlą ir jo produktus, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo IX dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintos ir šio reglamento specialius reikalavimus atitinkančios įmonės;

c) atitinka šio skyriaus 5 dalies reikalavimus ir

d) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje.

III. 7. "Guano" pateikimui į rinką netaikoma jokių gyvūnų sveikatos reikalavimų.

IV SKYRIUS Reikalavimai kraujui ir jo produktams, naudojamiems techniniais tikslais, įskaitant medikamentus, in vitro diagnostikos ir laboratorinius reagentus, išskyrus arklinių serumą

A. Pateikimas į rinką

1. Šiame skyriuje aprašytų kraujo produktų pateikimui į rinką taikomi 20 straipsnyje nurodyti reikalavimai.

B. 2. Importui taikomi XI skyriuje nustatyti reikalavimai.

3. Valstybės narės turi leisti kraujo produktus, jei jie:

a) yra atvežti iš XI priedo VI dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

b) yra iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintos ir šio reglamento specialius reikalavimus atitinkančios įmonės ir

c) turi sveikatos sertifikatą, reikalaujamą 29 straipsnio 6 dalyje, ir arba

d) yra iš trečiosios šalies, kurioje 24 paskutinius mėnesius nebuvo užregistruota snukio ir nagų ligos atvejų, o 12 mėnesių – pūslelinio stomatito, kiaulių pūslinės, galvijų maro, smulkių atrajotojų maro, Rifto slėnio karštligės, mėlynojo liežuvio ligos, afrikinio arklių maro, klasikinio kiaulių maro, afrikinio kiaulių maro, Niukaslio ligos ar paukščių gripo atvejų tarp šiomis ligomis galinčių sirgti gyvūnų rūšių ir bent 12 mėnesių nebuvo skiepijama nuo šių ligų. Sveikatos sertifikatas gali būti išrašytas atsižvelgus į gyvūnų, iš kurių buvo gauti kraujo produktai, rūšį, arba

e) jei iš galvijų gauti kraujo produktai:

i) yra iš trečiosios šalies vietovės, kuri atitinka d punkto reikalavimus ir iš kurios pagal Bendrijos teisės aktus leidžiama importuoti galvijus, šviežią jų mėsą ar spermą. Kraujas, iš kurio produktai pagaminti, turi būti būtent iš tos vietovės galvijų ir surinktas:

- pagal Bendrijos teisės aktus patvirtintose skerdyklose

arba

- trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintose ir prižiūrimose skerdyklose. Komisijai ir valstybėms narėms turi būti praneštas tokios skerdyklos adresas ir patvirtinimo numeris arba jos turi būti nurodytos pažymėjime;

ii) buvo apdoroti vienu iš toliau išvardytų būdų, kad neliktų d punkte nurodytų galvijų ligų patogenų:

- ne trumpiau kaip tris valandas apdorojama termiškai 65 °C temperatūroje ir patikrinamas veiksmingumas,

- švitinama 2,5 megaradų stiprumo spinduliais arba gama spinduliais ir patikrinamas veiksmingumas,

- per tris valandas pH pakeičiamas iki pH 5 ir patikrinamas veiksmingumas,

- per visą jų masę termiškai apdorojami ne mažesnėje kaip 90 °C temperatūroje ir patikrinamas veiksmingumas arba

- bet koks kitas procesas, numatytas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, arba

iii) atitinka X skyriaus reikalavimus. Šiuo atveju saugant draudžiama atidaryti pakuotę, o techninė įmonė turi apdoroti produktus vienu iš ii papunktyje nurodytų būdų.

4. Jei reikia, specialūs produktų, skirtų naudoti in vitro diagnostikai ir laboratoriniams reagentams, reikalavimai gali būti nustatyti 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

V SKYRIUS Reikalavimai arklinių serumui

A. Žaliava

1. Serumas turi būti:

a) gautas iš arklinių, kuriuose neaptikta Direktyvoje 90/426/EEB [1] 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/298/EB (OL L 102, 2001 4 21, p. 63). nurodytų arba bet kokių kitų rimtų užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali sirgti arkliniai;

b) iš įstaigų ar centrų, kuriems netaikoma apribojimų pagal minėtą direktyvą.

B. Importas

2. Valstybės narės turi leisti importuoti arklinių serumą, jei jis:

a) yra arklinių, atvestų ir užaugintų trečiojoje šalyje, iš kurios leidžiama importuoti skerstinus arklius;

b) buvo gautas, perdirbtas ir išvežtas laikantis tokių reikalavimų:

i) yra iš šalies, kurioje privaloma pranešti apie tokias ligas: afrikinį arklių marą, kergimo ligą, įnoses, arklių, asilų ir jų hibridų encefalomielitą (visų rūšių, įskaitant VEE), infekcinę arklinių mažakraujystę, pūslelinį stomatitą, pasiutligę ir juodligę;

ii) prižiūrint veterinarijos gydytojui buvo gautas iš arklinių, kurie ėmimo metu neturėjo klinikinių infekcinės ligos požymių;

iii) buvo gautas iš arklinių, kurie nuo atsivedimo buvo trečiosios šalies teritorijoje arba, oficialiai suskirsčius į regionus pagal Bendrijos teisės aktus, teritorijos dalyse, kuriose:

- per paskutinius dvejus metus nebuvo Venesuelos arklių, asilų ir jų hibridų encefalomielito atvejų,

- per paskutinius šešis mėnesius nebuvo kergimo ligos atvejų, ir

- per paskutinius šešis mėnesius nebuvo įnosių atvejų;

iv) buvo gautas iš arklinių, kurie niekada nebuvo ūkyje, kuriam buvo taikyti draudimai dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių arba kuriame:

- arklinių encefalomielito atveju – šia liga sirgę visi arkliniai gyvūnai buvo paskersti ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki paimant serumą,

- infekcinės mažakraujystės atveju – visi apsikrėtę gyvūnai buvo paskersti, o likusių gyvūnų dviejų Coggins tyrimų, atliktų su trijų mėnesių pertraukomis, rezultatai buvo neigiami,

- pūslelinio stomatito atveju – draudimas buvo panaikintas ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki paimant serumą,

- paskutinis pasiutligės atvejis buvo užregistruotas ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki paimant serumą,

- paskutinis juodligės atvejis buvo užregistruotas ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki paimant serumą arba

- visi gyvūnai, galintys susirgti ūkyje aptikta liga, buvo paskersti, o patalpos išdezinfekuotos ne mažiau kaip prieš 30 dienų (o juodligės atveju – 15 dienų) iki paimant serumą;

v) gaminant, tvarkant ir pakuojant buvo imtasi visų atsargumo priemonių, kad nebūtų užteršta patogeninėmis medžiagomis;

vi) yra supakuotas į sandarius paketus, turinčius aiškų užrašą "arklinių serumas" ir kilmės ūkio registracijos numerį;

c) yra iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtintos ir šio reglamento specialius reikalavimus atitinkančios įmonės ir

d) turi X priedo 4 skyriuje nustatyto pavyzdžio pažymėjimą.

VI SKYRIUS Reikalavimai kanopinių gyvūnų kailiams ir odoms

A. Taikymo sritis

1. Šio skyriaus nuostatos netaikomos:

a) kanopinių gyvūnų kailiams ir odoms, atitinkantiems 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa [1] OL 121, 1964 7 29, p. 2012. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 95/23/EB (OL L 243, 1995 10 11, p. 7)., reikalavimus;

b) kailiams ir odoms, galutinai apdorotiems rauginimu;

c) "wet blue" pavidalo odoms;

d) raugintoms odoms;

e) kalkintiems kailiams (ne mažiau kaip aštuonias valandas apdoroti kalkėmis ir sūrymu esant 12–13 pH).

2. Šio poskyrio 1 dalyje apibrėžtoje taikymo srityje šio skyriaus nuostatos galioja šviežiems, atšaldytiems ir apdorotiems kailiams ir odoms. Šiame skyriuje "apdoroti kailiai ir odos" reiškia kailius ir odas, kurie yra:

a) išdžiovinti;

b) sausai arba drėgnai sūdyti ne mažiau kaip 14 dienų iki išvežimo;

c) septynias dienas sūdyti jūros druskoje su 2 % natrio karbonato;

d) 42 dienas džiovinti ne žemesnėje kaip 20 °C temperatūroje arba

e) užkonservuoti ne rauginant; konservavimo būdas parenkamas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

B. Prekyba

3. Prekybai šviežiais ir atšaldytais kailiais ir odomis taikomi tokie patys reikalavimai, kokie taikomi šviežiai mėsai pagal 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 72/461/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa [2] OL L 302, 1972 12 31, p. 24. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu..

4. Prekyba apdorotais kailiais ir odomis leidžiama tuomet, kai prie kiekvienos siuntos pridedamas II priede nurodytas prekybos dokumentas, patvirtinantis, kad:

a) kailiai ir odos yra apdoroti, kaip nurodyta šio poskyrio 2 dalyje, ir

b) siunta neturėjo sąlyčio su jokiu kitu gyvūninės kilmės produktu ar gyvais gyvūnais, galinčiais užkrėsti sunkia užkrečiamąja liga.

C. Importavimas

5. Valstybės narės turi leisti importuoti šviežius arba atšaldytus kailius ir odas, jei jie:

a) yra 6 straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodytų gyvūnų;

b) buvo gauti iš trečiosios šalies arba, oficialiai suskirsčius į regionus pagal Bendrijos teisės aktus, teritorijos dalies, iš kurios leidžiama importuoti atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežią mėsą ir kurioje:

i) ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki išvežimo nebuvo užregistruota tokių ligų atvejų:

- klasikinio kiaulių maro,

- afrikinio kiaulių maro ir

- galvijų maro, ir

ii) 24 mėnesius iki išvežimo nebuvo apimta snukio ir nagų ligos, o 12 mėnesių iki išvežimo nebuvo skiepijama nuo šios ligos;

c) yra:

i) gyvūnų, kurie prieš paskerdžiant buvo kilmės šalies teritorijoje ne trumpiau kaip tris mėnesius, o jei gyvūnai jaunesni kaip trijų mėnesių – nuo pat atsivedimo;

ii) porakanopių gyvūnų kailiai ir odos – gyvūnų iš ūkių, kuriuose ir 10 km spinduliu aplink kuriuos per paskutines 30 dienų nebuvo snukio ir nagų ligos protrūkių;

iii) kiaulių kailiai ir odos – gyvūnų iš ūkių, kuriuose per paskutines 30 dienų nebuvo kiaulių pūslinės, o 40 dienų – klasikinio arba afrikinio kiaulių maro protrūkių ir aplink kuriuos 10 km spinduliu per paskutines 30 dienų nebuvo tų ligų protrūkių, arba

iv) gyvūnų, kurių sveikata per 24 valandų laikotarpį iki paskerdžiant buvo patikrinta, ir nenustatyta snukio ir nagų ligos, galvijų maro, klasikinio kiaulių maro, afrikinio kiaulių maro ir kiaulių pūslinės požymių;

d) buvo visomis priemonėmis saugomi nuo pakartotinio užsiteršimo patogenais ir

e) turi X priedo 5 skyriaus A dalyje nustatytą sveikatos sertifikatą.

6. Valstybės narės turi leisti importuoti apdorotus kailius ir odas, jei jie:

a) yra 6 straipsnio 1 dalies b, c arba k punktuose nurodytų gyvūnų;

b) turi X priedo 5 skyriaus B dalyje nustatyto pavyzdžio sertifikatą;

c) yra:

i) gyvūnų iš trečiosios šalies ar jos regiono, kuriems pagal Bendrijos teisės aktus netaikoma apribojimų dėl sunkių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti tų rūšių gyvūnai, protrūkio ir kurie yra apdoroti, kaip nurodyta 2 dalyje, arba

ii) gyvūnų iš kitų trečiosios šalies regionų ar kitų trečiųjų šalių ir yra apdoroti, kaip nurodyta 2 dalies c arba d punktuose, arba

iii) atrajojančių gyvūnų, apdoroti, kaip nurodyta 2 dalyje, ir 21 dieną laikyti atskirai arba buvo vežami be pertraukos 21 dieną. Tokiu atveju vietoj b punkte nurodyto sertifikato galima pateikti X priedo 5 skyriaus C dalyje nustatyto pavyzdžio deklaraciją, patvirtinančią ar įrodančią, kad buvo laikytasi tų reikalavimų;

d) sūdyti kailiai ir odos, gabenami laivu, – prieš importuojant buvo sūdyti prie siuntos pridėtame pažymėjime nurodytą laiką ir

e) siunta neturėjo sąlyčio su jokiu kitu gyvūninės kilmės produktu ar gyvais gyvūnais, galinčiais užkrėsti sunkia užkrečiamąja liga.

7. Švieži, atšaldyti ar apdoroti kanopinių gyvūnų kailiai ir odos turi būti importuojami eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos užplombuotuose konteineriuose, kelių transporto priemonėse, geležinkelio vagonuose ar paketuose.

VII SKYRIUS Reikalavimai medžioklės trofėjams

A. Žaliava

1. Nepažeidžiant 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) 338/97 dėl laukinių gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos, reglamentuojant jų prekybą [1] OL L 61, 1997 3 3, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu Nr. 1579/2001 (OL L 209, 2001 8 2, p. 14)., patvirtintų priemonių, tokiems medžioklės trofėjams:

a) pabaigtoms kanopinių ir paukščių iškamšoms, padarytoms taip, kad išsilaikytų aplinkos temperatūroje, ir

b) kitų gyvūnų rūšių, išskyrus kanopinius ir paukščius,

netaikoma draudimų ir apribojimų dėl su gyvūnų sveikata susijusių priežasčių.

2. Nepažeidžiant Reglamentu (EB) Nr. 338/97 patvirtintų priemonių, kanopinių ir paukščių medžioklės trofėjams, iš kurių nėra padarytos šio skyriaus 1 dalies a punkte nurodytos iškamšos, taikomi toliau nurodyti reikalavimai. Jie:

a) turi būti gyvūnų iš teritorijos, kurioje negalioja draudimai dėl pasireiškusios sunkios užkrečiamosios ligos, kuria būtų galėję sirgti tų rūšių gyvūnai, arba

b) jei yra iš teritorijos, kurioje galioja draudimai dėl pasireiškusios sunkios užkrečiamosios ligos, kuria būtų galėję sirgti tų rūšių gyvūnai, – turi atitikti šio skyriaus 3 arba 4 dalių reikalavimus.

3. Kai medžioklės trofėjai yra vien tik kaulai, ragai, kanopos, nagai, ragų šakos ar dantys, trofėjus privalu:

a) išlaikyti verdančiame vandenyje pakankamą laiką, kad būtų pašalintos visos kitos medžiagos, išskyrus pačius kaulus, ragus, kanopas, nagus, ragų šakas ar dantis;

b) dezinfekuoti išvykimo šalyje kompetentingos institucijos patvirtinta medžiaga; dalys, sudarytos iš kaulo, turi būti dezinfekuotos vandenilio peroksidu;

c) po apdorojimo iškart supakuoti į atskirus permatomus ir sandarius paketus, kad nebūtų sąlyčio su kitais gyvūninės kilmės produktais, kurie galėtų juos užteršti, ir kad neužsiterštų vėliau, ir

d) turėti dokumentą ar sertifikatą, patvirtinantį, kad buvo laikytasi pirmiau nurodytų reikalavimų.

4. Kai medžioklės trofėjai yra vien tik kailiai ir odos, trofėjai turi:

a) būti:

i) išdžiovinti arba

ii) sausai ar drėgnai sūdyti ne mažiau kaip 14 dienų laikotarpį iki išvežimo, arba

iii) užkonservuoti ne rauginant; konservavimo būdas parenkamas 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

b) būti po apdorojimo iškart supakuoti į atskirus permatomus ir sandarius paketus, kad nebūtų sąlyčio su kitais gyvūninės kilmės produktais, kurie galėtų juos užteršti, ir kad neužsiterštų vėliau, ir

c) turėti dokumentą ar sertifikatą, patvirtinantį, kad buvo laikytasi pirmiau nurodytų reikalavimų.

B. Importavimas

5. Valstybės narės turi leisti importuoti iš trečiųjų šalių paukščių ir kanopinių gyvūnų medžioklės trofėjus, kurie yra vien tik kaulai, ragai, kanopos, nagai, ragų šakos ar dantys, jei jie:

a) turi X priedo 6 skyriaus A dalyje nustatyto pavyzdžio sertifikatą;

b) atitinka šio skyriaus 3 ir 4 dalių reikalavimus. Tačiau laivu gabenamos sausai ir šlapiai sūdytos odos neprivalo būti sūdytos 14 dienų iki išvežant, jei jos yra sūdomos 14 dienų iki importuojant.

6. Valstybės narės, laikydamosi šio skyriaus 7 dalies reikalavimų, turi leisti importuoti paukščių ir kanopinių gyvūnų medžioklės trofėjus, kurie yra visai neapdorotos ištisos anatominės dalys, iš trečiųjų šalių:

a) kurios yra nurodytos viename iš 1994 m. vasario 16 d. Komisijos sprendimo 94/86/EB, nustatančio laikiną trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsą, sąrašą [1] OL L 44, 1994 2 17, p. 33., priedo sąrašų ir

b) iš kurių leidžiama importuoti atitinkamų gyvūnų rūšių visų kategorijų šviežią mėsą.

7. Valstybės narės turi leisti importuoti 6 dalyje nurodytus medžioklės trofėjus, jei jie:

a) yra gyvūnų iš vietovės, kuriai netaikoma apribojimų dėl sunkių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti tų rūšių gyvūnai;

b) po apdorojimo iškart supakuojami į atskirus permatomus ir sandarius paketus, kad nebūtų sąlyčio su kitais gyvūninės kilmės produktais, kurie galėtų juos užteršti, ir kad neužsiterštų vėliau, ir

c) turi X priedo 6 skyriaus B dalyje nustatyto pavyzdžio sertifikatą.

VIII SKYRIUS Reikalavimai vilnai, plaukams, kiaulių šeriams, plunksnoms ir jų dalims

A. Žaliava

1. Neperdirbta vilna, plaukai, kiaulių šeriai ir plunksnos ir jų dalys turi būti 6 straipsnio 1 dalies c arba k punktuose nurodytų gyvūnų. Jie turi būti gerai supakuoti ir sausi. Tačiau vežti kiaulių šerius iš regionų, kuriems būdingas afrikinis kiaulių maras, leidžiama tik tuomet, jei šeriai:

a) yra išvirti, nudažyti ar nubalinti; arba

b) yra apdoroti kitu būdu, kuriuo tikrai sunaikinami patogenai, jei poveikio įrodymai pateikiami už kilmės vietą atsakingo veterinarijos gydytojo išduotame sertifikate. Gamybinis plovimas negali būti laikomas apdorojimo būdu.

2. Šio skyriaus 1 dalies nuostatos netaikomos dekoratyviosioms plunksnoms arba plunksnoms:

a) kurias keliautojai vežasi savo reikmėms arba

b) siunčiamoms privatiems asmenims, o ne pramoniniams tikslams skirtose siuntose.

B. Importavimas

3. Valstybės narės turi leisti importuoti iš trečiųjų šalių arba, suskirsčius į regionus pagal Bendrijos teisės aktus, jų regionų kiaulių šerius, jei jie:

a) yra gyvūnų, atsivestų kilmės šalyje ir paskerstų jos skerdykloje, ir

b) i) jei per paskutinius 12 mėnesių nebuvo afrikinio kiaulių maro atvejų, prie siuntos pridėtas X priedo 7 skyriaus A dalyje nustatyto pavyzdžio sertifikatas, arba

ii) jei per paskutinius 12 mėnesių buvo vienas ar daugiau afrikinio kiaulių maro atvejų, prie siuntos pridėtas X priedo 7 skyriaus B dalyje nustatyto pavyzdžio sertifikatas.

4. Valstybės narės turi leisti importuoti vilną, plaukus, kiaulių šerius ir plunksnas bei jų dalis, jei jie yra:

a) sandariai supakuoti ir sausi ir

b) siunčiami tiesiai į techninę įmonę ar tarpinę įmonę taip, kad patogenai negalėtų pasklisti.

IX SKYRIUS Reikalavimai bitininkystės produktams

A. Žaliava

1. Vien tik bitininkystei skirti bitininkystės produktai turi:

a) būti ne iš vietovės, kuriai taikomas draudimas dėl amerikinio puvinio arba akariozės, jei akariozės atveju paskirties sričiai buvo suteiktos papildomos garantijos, numatytos Direktyvos 92/65/EEB [1] 1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB (OL L 268, 1992 9 14, p. 54) A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2001/298/EB (OL L 102, 2001 4 12, p. 63). 14 straipsnio 2 dalyje, ir

b) atitikti Direktyvos 92/65/EEB 8 straipsnio a punkto reikalavimus.

Bet kokia nukrypti leidžianti nuostata, jei reikia, turi būti priimta 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

B. Importavimas

2. Valstybės narės turi leisti importuoti vien tik bitininkystei skirtus bitininkystės produktus, jei:

a) prie siuntos pridėtame prekybos dokumente nurodyta tokia informacija:

i) kilmės šalis;

ii) kilmės ūkio pavadinimas;

iii) kilmės ūkio registracijos numeris;

iv) produktų pavadinimas;

v) užrašas: "Vien tik bitininkystei skirti bitininkystės produktai iš ūkio, kuriam netaikoma apribojimų dėl bičių ligų, surinkti 3 km spindulio regione, kuriam ne trumpiau kaip 30 dienų netaikoma apribojimų dėl amerikinio puvinio, kuris yra liga, apie kurią būtina pranešti" ir

b) prekybos dokumentą užantspaudavo registruotą kilmės ūkį prižiūrinti kompetentinga institucija.

X SKYRIUS Reikalavimai kaulams ir jų produktams (išskyrus kaulų miltus), ragams ir jų produktams (išskyrus ragų miltus) ir kanopoms bei jų produktams (išskyrus kanopų miltus), skirtiems naudoti ne kaip pašarai, organinės trąšos ar dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

1. Valstybės narės turi leisti importuoti kaulus ir jų produktus (išskyrus kaulų miltus), ragus ir jų produktus (išskyrus ragų miltus) ir kanopas bei jų produktus (išskyrus kanopų miltus) techniniams produktams gaminti, jei:

a) prieš eksportuojant produktai yra išdžiovinti ir neatšaldyti ar neužšaldyti;

b) produktai iš jų kilmės šalies tik sausuma ar jūra vežami tiesiai į Bendrijos pasienio kontrolės postą ir nėra perkraunami jokiame ne Bendrijoje esančiame uoste ar kitoje vietoje;

c) patikrinus dokumentus, kaip nurodyta Direktyvoje 97/78/EB, produktai vežami tiesiai į techninę įmonę.

2. Prie kiekvienos siuntos turi būti pridėti:

a) kilmės ūkį prižiūrinčios kompetentingos institucijos antspauduotas prekybos dokumentas, kuriame nurodyta tokia informacija:

i) kilmės šalis;

ii) kilmės ūkio pavadinimas;

iii) produkto pavadinimas (sausi kaulai, sausų kaulų produktas, sausi ragai, sausų ragų produktas, sausos kanopos, sausų kanopų produktas) ir

iv) patvirtinimas, kad produktas yra:

- gautas iš skerdyklose paskerstų sveikų gyvūnų arba

- 42 dienas džiovintas vidutinėje 20 °C temperatūroje, arba

- prieš džiovinant vieną valandą kaitintas ne mažesnėje kaip 80 °C visos medžiagos temperatūroje, arba

- prieš džiovinant vieną valandą pelenintas ne mažesnėje kaip 80 °C visos medžiagos temperatūroje, arba

- apdorotas rūgštinimu taip, kad prieš džiovinant ne trumpiau kaip vieną valandą pH vertė visoje medžiagoje buvo išlaikyta mažesnė kaip 6, ir

neskirtas jokiame etape būti paverstas ėdalu, pašarinėmis žaliavomis, organinėmis trąšomis ar dirvožemio savybes gerinančiomis medžiagomis, ir

b) tokia importuotojo deklaracija, parašyta bent viena iš valstybės narės, per kurios teritoriją siunta pirmą kartą įvežama į Bendriją, valstybinių kalbų ir bent viena iš paskirties valstybės narės valstybinių kalbų:

+++++ TIFF +++++

3. Įvežama į Bendrijos teritoriją medžiaga turi būti sudėta į sandarius konteinerius arba transporto priemones ar gabenama laivais nesupakuota. Vežant konteineriais, ant jų ir visais atvejais – visuose pridėtuose dokumentuose turi būti užrašytas techninės įmonės pavadinimas.

4. Atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytą pasienio patikrinimą ir laikantis jos 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių, medžiaga turi būti vežama tiesiai į techninę įmonę.

5. Gaminant turi būti registruojamas medžiagos kiekis ir rūšis, kad galima būtų patikrinti, ar medžiaga iš tikrųjų buvo sunaudota pagal paskirtį.

XI SKYRIUS Gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, skirti naminių gyvūnėlių ėdalui, medikamentams ir techniniams produktams gaminti

Valstybės narės turi leisti importuoti gyvūninės kilmės šalutinius produktus, skirtus naminių gyvūnėlių ėdalui, medikamentams ir techniniams produktams gaminti, jei jie:

1) yra atvežti iš XI priedo VII dalyje pateiktame sąraše išvardytų trečiųjų šalių;

2) susideda tik iš 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų gyvūninės kilmės šalutinių produktų;

3) kilmės įmonėje buvo užšaldyti;

4) visais būdais buvo apsaugoti, kad vėl neužsiterštų patogenais;

5) yra supakuoti į naują visiškai sandarią pakuotę;

6) turi X priedo 8 skyriuje nustatyto pavyzdžio sertifikatą ir

7) atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytą pasienio patikrinimą ir laikantis jos 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių, vežami:

a) tiesiai į naminių gyvūnėlių ėdalo arba techninę įmonę, kuri užtikrino, kad tie gyvūninės kilmės šalutiniai produktai bus naudojami tik leidžiamais tikslais ir nebus išvežti iš įmonės neapdoroti, arba

b) į tarpinę įmonę.

XII SKYRIUS Lydyti taukai, skirti oleochemijai

Valstybės narės turi leisti importuoti lydytus taukus, skirtus perdirbti būdais, kurie atitinka bent vieno iš VI priedo III skyriuje aprašytų procesų standartus, jei:

1) produktai iš jų kilmės šalies tik sausuma ar jūra vežami tiesiai į Bendrijos pasienio kontrolės postą;

2) atlikus Direktyvoje 97/78/EB numatytą pasienio patikrinimą ir laikantis jos 9 straipsnio 4 dalyje nustatytų taisyklių, produktai vežami tiesiai į oleochemijos įmonę, kur bus perdirbti;

3) prie kiekvienos siuntos pridedama importuotojo deklaracija. Šioje deklaracijoje turi būti nurodyta, kad produktai importuojami pagal šio skyriaus nuostatas nebus naudojami jokiems kitiems tikslams, išskyrus perdirbimą būdais, kurie atitinka bent vieno iš VI priedo III skyriuje aprašytų procesų standartus. Ši deklaracija turi būti pateikta pirmojo įvežimo į Bendriją pasienio kontrolės posto kompetentingai institucijai, kuri ją anotuoja, o vėliau turi būti vežama kartu su siunta iki pat oleochemijos įmonės.

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

TAM TIKRŲ 2 IR 3 KATEGORIJŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMO TAM TIKRIEMS GYVŪNAMS ŠERTI PAGAL 23 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATAS TAISYKLĖS

1. Šis priedas taikomas tik naudotojams ir surinkimo centrams, patvirtintiems ir užregistruotiems pagal 23 straipsnio 2 dalies c punkto iv, vi ir vii papunkčių nuostatas. Šiame priede "atitinkama medžiaga" – tai 23 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti gyvūninės kilmės šalutiniai produktai ir iš jų gauti produktai.

2. Atitinkama medžiaga turi būti vežama naudotojams ar į surinkimo centrus laikantis II priedo nuostatų.

3. Surinkimo centrai turi:

a) laikytis bent tokių V priedo reikalavimų:

i) I skyriaus 1 dalies a, b, c, d ir f punktų, 2, 3 ir 4 dalių ir

ii) II skyriaus 1, 2, 4, 5 ir 9 dalių ir

b) turėti pakankamus pajėgumus nepanaudotai neperdirbtai atitinkamai medžiagai sunaikinti, nuvežti ją į perdirbimo įmonę arba deginimo ar deginimo kartu su kitomis medžiagomis įmonę pagal šio reglamento nuostatas.

Valstybės narės gali leisti naudoti 2 kategorijos perdirbimo įmones kaip surinkimo centrus.

4. Be II priede reikalaujamos apskaitos, turi būti registruojami ir tokie duomenys apie atitinkamą medžiagą:

a) galutiniai vartotojai – panaudotas kiekis ir panaudojimo data ir

b) surinkimo centrai:

i) pagal 5 dalies nuostatas apdorotas kiekis;

ii) kiekvieno medžiagą perkančio galutinio vartotojo pavadinimas ir adresas;

iii) patalpos, į kurias medžiaga paimta naudoti;

iv) išvežtas kiekis ir

v) medžiagos išvežimo data.

5. Surinkimo centrų valdytojai, tiekiantys galutiniams vartotojams atitinkamą medžiagą, išskyrus žuvų liekanas, turi užtikrinti, kad ji būtų:

a) apdorota vienu iš tokių būdų (surinkimo centre arba kompetentingos institucijos pagal Bendrijos teisės aktus patvirtintoje skerdykloje):

i) denatūravimas kompetentingos institucijos patvirtintos dažymo medžiagos tirpalu. Tirpalas turi būti tokio stiprumo, kad nudažytos medžiagos spalva būtų aiškiai matoma ir visas visų medžiagos gabaliukų paviršius būtų padengtas tuo tirpalu, merkiant į jį minėtą medžiagą, purškiant ar dengiant kitu būdu;

ii) sterilizavimas, t. y. virinimas arba veikimas garais veikiant slėgiu, kad kiekvienas medžiagos gabaliukas būtų visiškai išvirtas arba

iii) bet koks kitas kompetentingos institucijos patvirtintas apdorojimas ir

b) atlikus apdorojimą ir prieš platinant supakuota į pakuotę, ant kurios aiškiai ir įskaitomai turi būti užrašytas surinkimo centro pavadinimas, adresas ir užrašas "neskirta vartoti žmonėms".

--------------------------------------------------

X PRIEDAS

TAM TIKRŲ GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIŲ PRODUKTŲ IR IŠ JŲ GAUTŲ PRODUKTŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ SVEIKATOS SERTIFIKATŲ PAVYZDŽIAI

1 SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

2A SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

2B SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

2C SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

3A SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

3B SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

3C SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

3D SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

4 SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

5A SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

5B SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

5C SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

6A SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

6B SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

7A SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

7B SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

8 SKYRIUS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

XI PRIEDAS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ, IŠ KURIŲ VALSTYBĖS NARĖS GALI LEISTI IMPORTUOTI ŽMONĖMS VARTOTI NESKIRTUS GYVŪNINĖS KILMĖS ŠALUTINIUS PRODUKTUS, SĄRAŠAS

Tai, kad šalis būtų įtraukta į vieną iš toliau nurodytų sąrašų, yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga gauti leidimą iš tos šalies importuoti atitinkamus produktus. Importuojamoji produkcija taip pat turi atitikti jai taikomus gyvūnų ir žmonių sveikatos reikalavimus.

I DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti pieną ir produktus pieno pagrindu, sąrašas

Sprendimo 95/340/EB priedo B arba C skiltyse išvardytos trečiosios šalys.

II DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti perdirbtus gyvūninius baltymus (išskyrus žuvų miltus), sąrašas

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

III DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti žuvų miltus ir žuvų taukus, sąrašas

Sprendimo 97/296/EB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

IV DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti lydytus taukus (išskyrus žuvų taukus), sąrašas

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

V DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti pašarinėms žaliavoms skirtus kraujo produktus, sąrašas

A. Kanopinių gyvūnų kraujo produktai

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti atitinkamų rūšių gyvūnų visų kategorijų šviežią mėsą.

B. Kitų rūšių gyvūnų kraujo produktai

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

VI DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti techninėms ir farmacinėms reikmėms skirtus kraujo produktus (išskyrus arklinių), sąrašas

A. Kanopinių gyvūnų kraujo produktai

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti atitinkamų rūšių gyvūnų visų kategorijų šviežią mėsą.

B. Kitų rūšių gyvūnų kraujo produktai

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

VII DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti neperdirbtas medžiagas, skirtas naminių gyvūnėlių ėdalui ir techniniams produktams gaminti, sąrašas

A. Neperdirbtos galvijų, avių, ožkų, kiaulių ir arklinių medžiagos

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys arba jų dalys, iš kurių leidžiama importuoti atitinkamų rūšių gyvūnų visų kategorijų šviežią mėsą.

B. Naminių paukščių neperdirbtos medžiagos

Trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną.

C. Kitų rūšių gyvūnų neperdirbtos medžiagos

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

VIII DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti neperdirbtus kiaulių šerius, sąrašas

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

IX DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti dirvai tręšti skirtą mėšlą, sąrašas

A. Perdirbto mėšlo produktai

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys.

B. Perdirbtas arklinių mėšlas

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys, iš kurių leidžiama importuoti gyvus arklinių šeimos gyvūnus.

C. Neperdirbtas naminių paukščių mėšlas

Trečiosios šalys, iš kurių valstybės narės leidžia importuoti šviežią paukštieną.

X DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti naminių gyvūnėlių ėdalą ir šunų kramtalus, sąrašas

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys ir tokios šalys:

(LK) Šri Lanka [1]

(JP) Japonija [2]

(TW) Taivanis [3].

XI DALIS Trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės gali leisti importuoti želatiną, hidroliziuotus baltymus ir dikalcio fosfatą, sąrašas

Sprendimo 79/542/EEB priedo I dalyje išvardytos trečiosios šalys ir šios šalys:

(LK) Korėjos Respublika [4]

(MY) Malaizija [5]

(PK) Pakistanas [6]

(TW) Taivanis [7].

[1] Tik iš kanopinių gyvūnų kailių ir odų pagamintus šunų kramtalus.

[2] Tik dekoratyviosioms žuvims skirtas perdirbtą ėdalą.

[3] Tik dekoratyviosioms žuvims skirtas perdirbtą ėdalą.

[4] Tik želatiną.

[5] Tik želatiną.

[6] Tik želatiną.

[7] Tik želatiną.

--------------------------------------------------