Tarybos Sprendimas

2002 m. rugsėjo 30 d.

patvirtinantis mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos konkrečią programą: "Europos mokslinių tyrimų srities integravimas ir stiprinimas" (2002–2006 m.)

(2002/834/EB)

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, o ypač jos 166 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Remiantis Sutarties 166 straipsnio 3 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1513/2002/EB [4] dėl Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) (toliau – pamatinė programa), turi būti įgyvendinamas per konkrečias programas, nustatančias išsamias tos veiklos įgyvendinimo taisykles, apibrėžiančias jos galiojimo laiką ir numatančias reikalingas priemones.

(2) Pamatinė programa susideda iš trijų pagrindinių veiklos sričių: "Bendrijos mokslinių tyrimų integravimas ir stiprinimas", "Europos mokslo tyrimų srities formavimas", "Europos mokslo tyrimų srities pagrindų stiprinimas". Pirmoji bei trečioji veiklos sritys netiesioginių veiksmų atveju turi būti įgyvendinamos šios konkrečios programos pagalba.

(3) Pamatinei programai skirtos taisyklės, reglamentuojančios įmonių, mokslinių tyrimų centrų bei universitetų dalyvavimą ir mokslinių tyrimų rezultatų skleidimą (toliau – dalyvavimo ir skleidimo taisyklės), turi būti taikomos šiai programai.

(4) Naujų instrumentų (integruotų projektų ir pažangos tinklų) svarba yra pripažįstama bendrąja prioritetine priemone siekiant kritinės masės, valdymo supaprastinimo ir Bendrijos mokslinių tyrimų sukurtos Europos pridėtinės vertės dėl to, ko jau yra imtasi nacionaliniu lygmeniu, taip pat mokslinių tyrimų pajėgumų integravimo tikslų. Užtikrinamas sklandus perėjimas nuo metodų, taikomų penktojoje pamatinėje programoje, prie metodų, taikomų šeštojoje pamatinėje programoje. Nauji instrumentai bus naudojami nuo šeštosios pamatinės programos pradžios kiekvienoje temoje ir, kai manoma, jog reikia, kaip prioritetinė priemonė, neatsisakant konkrečių tikslinių mokslinių tyrimų projektų ir koordinacinių veiksmų. Jie turėtų leisti sumažinti personalo ir administracines išlaidas iki ne daugiau kaip 6,0 % bendros sumos, reikalingos programos įgyvendinimui. 2004 m. nepriklausomi ekspertai įvertins kiekvieno iš šių instrumentų efektyvumą vykdant pamatinę programą.

(5) Kaip numatyta Sutarties 170 straipsnyje, šioje programoje gali dalyvauti šalys, tam sudariusios būtinas sutartis, o taip pat – dalyvaujant projektuose bei siekiant abipusės naudos – subjektai iš trečiųjų šalių bei tarptautinių mokslinio bendradarbiavimo organizacijų.

(6) Vykdant šią programą didelis dėmesys turi būti skiriamas tvarios plėtros strategijos skatinimui, laisvam mokslo darbuotojų judėjimui, vadovaujantis Komisijos komunikatu "Laisvo judėjimo strategija Europos mokslo tyrimų srityje", inovacijoms, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikmėms ir jų dalyvavimo skatinimui, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veiklai su trečiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šalims kandidatėms.

(7) Šioje programoje vykdoma mokslinių tyrimų veikla turi atitikti pagrindinius etikos principus, įskaitant tuos, kurie atsispindi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(8) Vadovaujantis Komisijos komunikatu "Moterys ir mokslas", Tarybos 1999 m. gegužės 20 d. [5] ir 2000 m. birželio 26 d. [6] rezoliucijomis ir Europos Parlamento 2000 m. vasario 3 d. [7] rezoliucija šia tema, vykdomas veiksmų planas siekiant sustiprinti ir išvystyti moterų padėtį bei vaidmenį moksle ir moksliniuose tyrimuose, reikalingi tolimesni aktyvūs veiksmai. Vykdant šią programą bus atsižvelgiama į lyties aspektus moksliniuose tyrimuose.

(9) Siekiant pilno šios programos realizavimo, aktyvus visų susijusių šalių, o ypač valstybių narių, asocijuotų šalių kandidačių ir kitų asocijuotų valstybių, dalyvavimas, turi būti skatinamas, bendrai siekiant pagerinti mokslinių tyrimų veiklos Europoje koordinavimą, tame tarpe ir steigiant nacionalines programas bei kuriant jų tinklus bei nemokamai platinant informaciją, susijusią su mokslo tyrimų veikla visuose lygiuose.

(10) Ši programa turi būti vykdoma lanksčiai, efektyviai ir skaidriai, atsižvelgiant į susijusius interesus, ypač į mokslo, pramonės, vartotojų ir politikos formuotojų bendruomenių interesus; tam tikrais atvejais šioje programoje vykdoma mokslinių tyrimų veikla turi būti pritaikyta prie Bendrijos politikos poreikių ir mokslinės bei technologinės plėtros.

(11) Atokiausių regionų dalyvavimas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo (RTD) veikloje turi būti palengvintas, sukuriant mechanizmus, atitinkančius jų išskirtinę situaciją.

(12) Dalyvavimas šios programos veikloje bus skatinamas, leidžiant reikiamą informaciją apie turinį, sąlygas ir tvarką, kuria laiku ir visapusiškai galės pasinaudoti galimi dalyviai, įskaitant galimus dalyvius iš asocijuotų šalių kandidačių ir kitų asocijuotų šalių. Bus imtasi konkrečios veiklos, remiant mokslininkų ir institucijų iš besivystančių šalių, Viduržemio jūros regiono šalių, įskaitant Vakarų Balkanus, taip pat Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) dalyvavimą.

(13) Kadangi šio sprendimo įgyvendinimo priemonės iš esmės yra valdymo priemonės ir todėl jos turi būti patvirtintos pagal valdymo procedūrą, numatytą 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [8], 4 straipsnyje; kadangi, kita vertus, moksliniai tyrimai, naudojant žmogaus embrionus ir žmogaus embrionines kamienines ląsteles, priklauso nuo etinių kriterijų, nustatomų atsižvelgiant į mokslinių žinių evoliuciją, Europos etikos grupės nuomonę ir, tam tikrais atvejais, į nacionalinius ir tarptautinius etiką reglamentuojančius teisės aktus ir taisykles, ir todėl šių projektų finansavimo priemonės turi būti patvirtintos pagal reguliavimo procedūrą, numatytą Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje.

(14) Komisija tinkamu laiku užsakys nepriklausomą veiklos, vykdomos šios programos apimamose srityse, įvertinimą remiantis išsamiais vykdymo duomenimis, turint omenyje programos indėlį į Europos mokslo tyrimų srities kūrimą, kuris bus atliekamas atvirai, atsižvelgiant į visus susijusius faktorius.

(15) Kiekvienai teminei prioritetinei sričiai Europos Bendrijų bendrajame biudžete turi būti skirta atskira biudžeto eilutė.

(16) Buvo pasikonsultuota su Mokslinių ir techninių tyrimų komitetu (CREST) dėl programos mokslinio ir technologinio turinio,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Remiantis pamatine programa, patvirtinama konkreti programa Europos mokslinių tyrimų sričiai integruoti ir stiprinti (toliau – konkrečioji programa) 2002 m. rugsėjo 30 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

2. Konkrečiosios programos tikslai ir moksliniai bei technologiniai prioritetai išdėstyti 1 priede.

2 straipsnis

Pagal pamatinės programos II priedą, konkrečiosios programos įvykdymui reikia 12905 milijonų eurų, iš kurių ne daugiau kaip 6,0 % bus skirti Komisijos administracinėms išlaidoms. Orientacinis šios sumos paskirstymas pateiktas II priede.

3 straipsnis

Visa mokslinių tyrimų veikla, vykdoma konkrečiojoje programoje, turi būti vykdoma laikantis pagrindinių etikos principų.

4 straipsnis

1. Išsamios taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos finansinį dalyvavimą konkrečiojoje programoje, nurodytos pamatinės programos 2 straipsnio 2 dalyje.

2. Konkrečioji programa vykdoma naudojant instrumentus, apibrėžtus pamatinės programos III priede ir apibūdintus III priede.

3. Konkrečiajai programai taikomos dalyvavimo ir platinimo taisyklės.

5 straipsnis

1. Komisija sudaro darbo programą konkrečiosios programos įgyvendinimui, išsamiau išdėstydama I priede išdėstytus tikslus ir mokslinius bei technologinius prioritetus, ir pateikia įgyvendinimo tvarkaraštį.

2. Darbo programoje atsižvelgta į atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą, vykdomą valstybių narių, asocijuotų valstybių ir Europos bei tarptautinių organizacijų. Prireikus ji atnaujinama.

6 straipsnis

1. Už konkrečiosios programos įgyvendinimą atsako Komisija.

2. 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta procedūra taikoma patvirtinant šias priemones:

a) 5 straipsnio 1 dalyje minimos darbo programos sudarymą ir atnaujinimą, įskaitant prioritetiniais pagrindais naudotinus instrumentus, bet kokį vėlesnį jų naudojimo pakeitimą, kvietimų teikti pasiūlymus turinį, taip pat taikytinus vertinimo ir atrankos kriterijus;

b) šių priemonių finansavimo patvirtinimą:

i) RTD veikla, į kurią įeina pažangos tinklai ir integruoti projekta;

ii) RTD veikla šiose prioritetinėse teminėse srityse:

"Gamtos mokslai, genomika ir biotechnologija sveikatos apsaugai",

"Informacinės visuomenės technologijos",

"Nanotechnologijos ir nanomokslai, žiniomis grįstos daugiafunkcinės medžiagos bei nauji gamybos procesai ir prietaisai",

"Aeronautika ir kosmosas",

"Maisto kokybė ir sauga",

"Tvari plėtra, globaliniai polyčiai ir ekosistemos",

kai planuojamas Bendrijos finansavimas šioje programoje yra 1,5 milijono eurų arba daugiau;

iii) RTD veikla, išskyrus tai, kas paminėta i ir ii punktuose, kai planuojamas Bendrijos finansavimas šioje programoje yra 0,6 milijono eurų arba daugiau;

c) išorinio įvertinimo, numatyto pamatinės programos 6 straipsnio 2 dalyje, pagrindinių sąlygų nustatymą;

d) bet kokį II priede pateikto sumos orientacinio paskirstymo pakeitimą.

3. 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra taikoma patvirtinant šias priemones:

- išsamias įgyvendinimo nuostatas dėl mokslinių tyrimų veiklos su žmogaus embrionais ir žmogaus embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis,

- RTD veiklą, naudojant žmogaus embrionus ir žmogaus embrionines kamienines ląsteles.

7 straipsnis

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 6 dalyje nustatyto laikotarpio trukmė yra du mėnesiai.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

8 straipsnis

1. Komisija pateikia reguliarias ataskaitas apie konkrečiosios programos įgyvendinimo bendrą pažangą, vadovaudamasi pamatinės programos 4 straipsniu; į ataskaitas įeina informacija apie finansinius aspektus bei instrumentų panaudojimą.

2. Komisija užsako nepriklausomą veiklos, vykdomos konkrečiosios programos apimamose srityse, kontrolę ir vertinimą, kaip numatyta pamatinės programos 6 straipsnyje.

9 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. rugsėjo 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Bendtsen

[1] OL C 118 E, 2002 7 30, p. 1.

[2] 2002 m. birželio mėn. 12 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 221, 2002 9 17, p. 97.

[4] OL L232, 2002 8 29, p. 1.

[5] OL C 201, 1999 7 16, p. 1.

[6] OL C 199, 2001 7 14, p. 1.

[7] OL C 309, 2000 10 27, p. 57.

[8] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI IR BENDROSIOS VEIKLOS GAIRĖS

1.

1.1.

1.1.1.

i) pažangi genomika ir jos pritaikymas sveikatos apsaugai

ii) kova su pagrindinėmis ligomis

1.1.2.

1.1.3.

1.1.4.

1.1.5.

1.1.6.

i) tvarios energetikos sistemos

ii) tvarus antžeminis transportas

iii) globaliniai pokyčiai ir ekosistemos

1.1.7.

1.2.

1.2.1.

1.2.2.

1.2.3.

2.

2.1.

2.2.

ĮVADAS

Ši programa skatins pasaulinio lygio mokslinius tyrimus ypač aktualiose ir pridėtinę vertę Europai kuriančiose pagrindinėse prioritetinėse srityse, kurios paminėtos 2002–2006 m. pamatinėje programoje, taip pat tomis temomis, kurios paminėtos kaip labai svarbios įgyvendinant pamatinę programą, atsižvelgiant į ES politikos poreikius ir galimybes, atsirandančias naujose, naujausias žinias naudojančiose mokslinių tyrimų srityse.

Ši programa sieks didesnio mokslinių tyrimų integravimo Europoje šiais būdais:

- sutelkti veiksmai prioritetinėse teminėse mokslinių tyrimų srityse, panaudojant efektyvias finansines priemones (integruotus projektus ir pažangos tinklus), kurie suburia mokslinių tyrimų dalyvius taip, kad jie būtų pasirengę priimti šių prioritetinių mokslinių tyrimų sričių metamus iššūkius, ir kritinę masę,

- sistemiškas ir suderintas planavimas ir mokslinių tyrimų vykdymas, siekiant remti Bendrijos politiką ir ištirti naujas ir besiformuojančias mokslo ir technologijų sritis, atsižvelgiant į susijusių dalyvių visoje Europos Sąjungoje išsakytus poreikius,

- skatinti nacionalinių ir Europos mokslinių tyrimų ir naujovių sistemų jungimąsi į tinklus ir bendrus veiksmus bei nacionalinių programų steigimą šiose prioritetinėse srityse, panaudojant, tam tikrais atvejais, Sutarties 169 straipsnyje nurodytus veiksmus, taip pat kitose srityse, kur tokie veiksmai pasitarnautų Europos mokslinių tyrimų bazės našumui.

Ši programa papildo programą "Europos mokslo tyrimų srities formavimas" ir konkrečiąją programą Jungtiniam mokslinių tyrimų centrui (JTC), ir jos įgyvendinimas bus su jomis derinamas.

Tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbus pamatinės programos aspektas. Šioje konkrečiojoje programoje tarptautinė veikla vykdoma dviem formomis:

- trečiųjų šalių mokslo darbuotojų, grupių ir institucijų dalyvavimas projektuose įvairiose teminėse prioritetinėse srityse, susijusiose su pasaulinio lygio problemomis ir esančiose tarptautinių pastangų objektais,

- konkreti tarptautinio bendradarbiavimo veikla su kai kuriomis valstybių grupėmis, stiprinanti Bendrijos išorinius santykius ir paramos plėtrai politiką.

Tarptautinio bendradarbiavimo veiklos tikslai ir formos pamatinėje programoje yra paaiškintos poskyryje "Konkreti veikla, apimanti platesnę mokslinių tyrimų sritį".

Skatinamas šalių kandidačių dalyvavimas šioje programoje.

Vykdant veiklą skatinamas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas ir, apskritai kalbant, užtikrinama lyčių lygybė.

Veikla, vykdoma programos rėmuose, vykdoma integruotai, siekiant užtikrinti darną ir ryšį tarp jų įvairių elementų ir, atitinkamai, su kitomis pamatinės programos dalimis [1].

1. BENDRIJOS TYRIMŲ INTEGRAVIMAS IR STIPRINIMAS

1.1. PRIORITETINĖS TEMINĖS TYRIMŲ SRITYS

Prioritetinėms teminėms sritims tenka didžioji šeštosios pamatinės programos išlaidų dalis. Vykdant labai sutelktus Bendrijos tyrimus, siekiama reikšmingo atsveriamojo efekto, kuris, kartu su veiksmais kitose pamatinės programos dalyse ir vykdant atvirą koordinavimą su kitomis (nacionalinėmis, europinėmis ir tarptautinėmis) struktūromis, sąlygoja darnias ir labai efektyvias bendras pastangas, siekiant bendrųjų tikslų.

Todėl šie veiksmai aprašomi, remiantis:

- bendraisiais tikslais ir numatomais pasiekimais kiekvienoje prioritetinėje srityje,

- mokslinių tyrimų prioritetais, kurių bus siekiama Bendrijos veiksmais.

Mokslinių tyrimų prioritetinės teminės sritys aprašomos, remiantis jų bendraisiais tikslais ir pagrindiniu mokslinių tyrimų dėmesio centru. Atitinkama darbo programa detaliau nustatys mokslinių tyrimų turinį.

Teminėse prioritetinėse srityse naujųjų instrumentų (integruotų projektų ir pažangos tinklų) svarba pripažįstama bendrąja prioritetine priemone, siekiant kritinės masės, valdymo supaprastinimo ir Bendrijos mokslinių tyrimų sukurtos pridėtinės vertės Europai ryšium su tuo, ko jau yra imtasi nacionaliniu lygmeniu, taip pat mokslinių tyrimų pajėgumų integravimo tikslų. Projekto dydis nėra atmetimo kriterijus, ir galimybė naudotis naujais instrumentais užtikrinama MVĮ ir kitiems smulkiems subjektams.

Pažangos tinklai ir integruoti projektai bus naudojami nuo programos pradžios kiekvienoje teminėje prioritetinėje srityje ir, tam tikrais atvejais, kaip prioritetinė priemonė, neatsisakant konkrečių tikslinių projektų ir koordinacinių veiksmų. Šalia mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros, į jų sudėtį įeina šios veiklos rūšys, kai jos svarbios siekiamam tikslui: demonstravimas, platinimas ir panaudojimas; bendradarbiavimas su mokslo darbuotojais ir mokslinių tyrimų grupėmis iš trečiųjų šalių; žmogiškųjų išteklių plėtra, įskaitant mokslo darbuotojų mokymo skatinimą; mokslo tyrimų bazės ir vykdomiems moksliniams tyrimams svarbios infrastruktūros plėtra; tampresnių ryšių tarp mokslo ir visuomenės, įskaitant moters dalyvavimą moksle, skatinimas.

Konkretūs tiksliniai mokslinių tyrimų projektai ir koordinaciniai veiksmai, taip pat konkretūs paramos veiksmai gali taipogi būti naudojami "pažangos laiptų" dvasioje, įgyvendinant teminius prioritetus.

Naujovės yra svarbus aspektas, į kurį būtina atsižvelgti numatant ir įgyvendinant RTD veiklą. Visų pirma, į pažangos tinklus ir integruotus projektus įeina veikla, susijusi su žinių platinimu ir panaudojimu ir, kai tinka, veikla, kuria siekiama užtikrinti technologijų perdavimą ir palengvinti rezultatų panaudojimą. Tam tikrais atvejais, ypatingas dėmesys bus skiriamas technologijų perdavimui MVĮ ir mokslo tyrimais paremtų įmonių, kaip mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo priemonės, kūrimui.

Tam tikrais atvejais, prioritetinės mokslinių tyrimų sritys apima mokslinius tyrimus, besiribojančius su tradicinėmis disciplinomis, kai progresui yra būtinos tarpdisciplininės ar daugiadisciplininės pastangos. Atitinkamai kiekvienoje jų taip pat bus vykdomi bandomieji moksliniai tyrimai, panaudojant naujausias žinias apie dalykus tampriai susijusius su viena ar daugiau jų apimamų temų. Matavimo ir testavimo aspektai taip pat bus reikiamai pabrėžiami. Ypatingas dėmesys, vykdant programą, bus skiriamas koordinacijai tarp skirtingų prioritetinių sričių bei tarp šių sričių ir veiksmų, išvardintų punkte "Politikos rėmimas ir mokslinių bei technologinių poreikių numatymas".

Bus tinkamai atsižvelgiama į tvarios plėtros principą ir lyčių lygybę. Be to, etinių, socialinių ir platesnių kultūrinių vykdytinų tyrimų aspektų ir jų panaudojimo galimybių, taip pat mokslinės ir technologinės plėtros bei numatymo socialinių-ekonominių pasekmių svarstymas tam tikrais atvejais sudarys dalį veiklos, aprašytos šiame punkte. Etikos, susijusios su mokslo ir technologijų plėtra, moksliniai tyrimai bus vykdomi programoje "Europos mokslinių tyrimų srities formavimas".

Vykdant programą ir joje numatytą mokslinių tyrimų veiklą, reikia laikytis pagrindinių etikos principų. Jie apima principus, atsispindinčius ES pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant: žmogiškojo orumo ir žmogaus gyvybės apsaugą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, gyvūnų ir aplinkos apsaugą pagal Bendrijos teisę ir atitinkamas tarptautines konvencijas bei elgesio kodeksus, pavyzdžiui, Helsinkio deklaracijos paskutinę versiją, Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, pasirašytą Oviedo 1997 m. balandžio 4 d., ir Papildomą protokolą dėl žmonių klonavimo uždraudimo, pasirašytą Paryžiuje 1998 m. sausio 12 d., JT Vaiko teisių konvenciją, Unesco priimtą Visuotinę deklaraciją dėl žmogaus genomo ir žmogaus teisių bei atitinkamas Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rezoliucijas.

Bus taip pat atsižvelgta į Europos patarėjų grupės dėl etinių biotechnologijos padarinių (1991–1997 m.) ir Mokslo etikos ir naujų technologijų Europos grupės (nuo 1998 m.) nuomones.

Atsižvelgdami į subsidiarumo principą ir Europoje egzistuojančius požiūrių skirtumus, mokslinių tyrimų projektų dalyviai privalo vadovautis teisės aktais ir etikos taisyklėmis, galiojančiomis šalyse, kur bus vykdomi moksliniai tyrimai. Bet kokiu atveju, taikomos nacionalinės nuostatos, ir jokie moksliniai tyrimai, uždrausti bet kurioje valstybėje narėje, nebus finansuojami Bendrijos toje valstybėje narėje.

Tam tikrais atvejais, mokslinių tyrimų dalyviai privalo prašyti atitinkamų nacionalinių ar vietinių etikos komitetų pritarimo, prieš pradėdami RTD veiklą. Komisija sistemingai tikrina pasiūlymų, susijusių su etikos požiūriu jautriais klausimais, ypač pasiūlymų, kuriuos įgyvendinant bus naudojami žmogaus embrionai ir žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, etiškumą.

Bet koks mokslinių tyrimų projektas, kuriam panaudojami žmogaus embrionai arba žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės, po pirmiau minėtos etinės peržiūros bus pateiktas Reguliavimo komitetui.

Tam tikrais atvejais, etinę peržiūrą galima atlikti projekto įgyvendinimo metu.

Ši programa nefinansuoja šių mokslinių tyrimų sričių:

- mokslinių tyrimų veikla, siekianti klonuoti žmones reprodukciniams tikslams,

- mokslinių tyrimų veikla, siekianti modifikuoti žmonių genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi [2],

- mokslinių tyrimų veikla, kuria siekiama sukurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų tikslais arba kamieninių ląstelių parūpinimo tikslu, taip pat ir kai tai daroma somatinių ląstelių branduolio perkėlimo būdu.

Be to, jokiomis aplinkybėmis negali būti finansuojama visose valstybėse narėse uždrausta mokslinių tyrimų veikla.

Pagal Amsterdamo protokolą dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės, kai įmanoma bandymams su gyvūnais privaloma rasti alternatyvas. Gyvūnų kentėjimo privaloma vengti arba sumažinti jį iki minimumo. Tai ypač pasakytina (pagal Direktyvą 86/609/EEB) apie bandymus su tomis gyvūnų rūšimis, kurios panašiausios į žmogų. Gyvūnų genetinio paveldo keitimas ir gyvūnų klonavimas gali būti svarstomas tik tuomet, kad tikslai yra etikos požiūriu pateisinami, ir esančios sąlygos užtikrina gyvūnų gerbūvį ir neprieštarauja biologinės įvairovės principams.

Šios rekomendacijos bus taikomos įgyvendinant šią programą. Be to, Komisija nuolat stebės mokslinę pažangą ir nacionalines nuostatas, siekdama atsižvelgti į svarbius pokyčius. Šis stebėjimas tam tikrais atvejais gali sąlygoti šių rekomendacijų pakeitimus.

1.1.1. Gamtos mokslai, genomika ir biotechnologija sveikatos apsaugai

Žmogaus genomo ir daugelio kitų genomų sekos nustatymas žymi naują amžių žmogaus biologijoje, atverdamas precedento neturinčias galimybes pagerinti žmogaus sveikatą ir stimuliuoti pramoninę ir ekonominę veiklą. Siekiant prisidėti prie šių tikslų realizavimo, šioje temoje dėmesys skiriamas postgenominių mokslinių tyrimų, įskaitant mokslinius tyrimus su atitinkamais molekuliniais mechanizmais, integravimui į labiau pripažintą biomedicininę ir biotechnologinę metodiką, ir palengvinama mokslinių tyrimų pajėgumų (viešųjų ir privačiųjų) integracija visoje Europoje, siekiant darnos ir kritinės masės. Integruoti daugiadisciplininiai moksliniai tyrimai, kurie sudaro galimybę atsirasti stipriai sąveikai tarp technologijos ir biologijos, yra ypatingai svarbūs šioje temoje, bandant panaudoti genomo duomenis praktikoje. Be to, esminė užduotis bus įtraukti į šios temos įgyvendinimą labiausiai suinteresuotas grupes, pavyzdžiui, tam tikras pramonės šakas, sveikatos priežiūros įstaigas ir gydytojus, politikus, reguliavimo institucijas, pacientų asociacijas, etikos ekspertus ir t. t. Be to, prireikus, kreipiamas dėmesys į vaikų ligas ir susijusį gydymą, ir užtikrinama lyčių lygybė moksliniuose tyrimuose [3].

Ši prioritetinė teminė sritis stimuliuoja ir remia daugiadisciplininius bazinius mokslinius tyrimus, kad būtų pilnai panaudotas genomo informacijos potencialas, siekiant pakloti pamatus jos panaudojimui žmonių sveikatos apsaugai. Panaudojimo srityje bus akcentuojami moksliniai tyrimai, kurių tikslas yra privesti bazines žinias iki panaudojimo stadijos ("pritaikymo" metodas), siekiant tikros, darnios ir suderintos pažangos medicinoje Europos lygiu ir aukštesnės gyvenimo kokybės. Šie moksliniai tyrimai taip pat gali turėti pasekmių moksliniams tyrimams žemės ūkyje ir aplinkosaugoje, kurie aptariami kitose prioritetinėse teminėse srityse; reikia tinkamai atsižvelgti į tokias pasekmes, vykdant susijusius teminius prioritetus.

Ji bus sudėtiniu Europos bendrijos pastangų patobulinti Europos biotechnologijos pramonę pagal Stokholme susirinkusios Europos Vadovų Tarybos išvadas komponentu. Ji stengsis susisieti stipriais saitais su visa veikla, gerinančia pamatines sąlygas inovacijoms biotechnologijos pramonės sveikatos apsaugos sektoriuje, ypač MVĮ, įskaitant verslumo ir investavimo galimybių skatinimą rizikos kapitalo pagalba ir dalyvaujant Europos Investicijų Bankui. Bus taip pat skiriamas dėmesys reguliacinių kliūčių genomikos pritaikymo plėtrai nustatymui, kuo ankstyvesniam etinių pasekmių numatymui ir genomikos mokslinių tyrimų platesnio mąsto pasekmėms visuomenei ir piliečiams.

Šioje teminėje prioritetinė srityje taip pat bus puoselėjamas Europos bendrijos sveikatos apsaugos strategijos įgyvendinimas ir plėtra.

Visoje šioje teminėje prioritetinėje srityje skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas. Tam tikrais atvejais bus tinkamai atsižvelgiama į Europos Bendrijos įsipareigojimą mažinti skurdą besivystančiose šalyse ir sveikatos svarbą šiam procesui – pagal Sutarties 177 straipsnį ir Europos Bendrijos skubius veiksmus kovoje su ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkulioze.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Pažangi genomika ir jos taikymas sveikatos apsaugai

Fundamentalios žinios ir pagrindinės priemonės funkcinei genomikai visuose organizmuose

Strateginis tikslas yra puoselėti fundamentalų genominės informacijos supratimą, plėtojant žinių bazę, priemones ir išteklius, kurių reikia genų ir genų produktų, svarbių žmogaus sveikatai, funkcijai iššifruoti bei ištirti jų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su aplinka. Mokslinių tyrimų veikla apima:

- Genų ekspresiją ir proteomiką: siekiama įgalinti tyrinėtojus geriau iššifruoti genų ir genų produktų funkcijas bei apibrėžti kompleksiškus reguliavimo tinklus (biokompleksiškumas), kurie kontroliuoja esminius biologinius procesus.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į didelio našumo priemonių ir metodų, skirtų genų ekspresijai ir baltymų profiliams kontroliuoti bei baltymų funkcijai ir biologinių molekulių gyvoje ląstelėje sąveikoms nustatyti, sukūrimą.

- Struktūrinę genomiką: siekiama įgalinti tyrinėtojus efektyviau ir greičiau, nei įmanoma dabar, nustatyti baltymų ir kitų makromolekulių trimatę struktūrą, kuri yra svarbi išaiškinant baltymų funkciją ir būtina kuriant vaistus.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į didelio našumo metodų, skirtų makromolekulių didelės skyros trimatėms struktūroms nustatyti, kūrimą.

- Lyginamąją genomiką ir gyventojų genetiką: siekiama įgalinti tyrinėtojus panaudoti aiškiai apibūdintus pavyzdinius organizmus genų funkcijai nuspėti ir išbandyti ir pilnai pasinaudoti Europoje esančiomis specifinėmis gyventojų grupėmis, siekiant nustatyti ryšį tarp genų funkcijos ir sveikatos ar ligos.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į pavyzdinių organizmų ir transgeninių priemonių kūrimą bei genetinės epidemiologijos priemonių ir standartizuotų genotipo nustatymo protokolų kūrimą.

- Bioinformatiką: siekiama suteikti tyrinėtojams galimybę naudotis efektyviomis priemonėmis, skirtomis vis augančiam genomo duomenų kiekiui tvarkyti ir aiškinti bei padaryti juos pasiekiamus mokslinių tyrimų bendruomenei prieinamoje ir tinkamoje naudoti formoje.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į bioinformatikos priemonių ir išteklių, skirtų duomenims laikyti, analizuoti ir apdoroti kūrimą, taip pat kompiuterinės biologijos metodų, skirtų genų funkcijai in silico nuspėti ir kompleksiniams reguliavimo tinklams modeliuoti, kūrimą.

- Daugiadisciplininės funkcinės genomikos metodus, skirtus pagrindiniams biologiniams procesams: siekiama įgalinti tyrinėtojus tirti svarbiausius biologinius procesus, integruojant pirmiau paminėtus naujoviškus metodus.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į mechanizmų, sąlygojančių svarbiausius ląstelinius procesus, išaiškinimą, siekiant nustatyti susijusius genus ir iššifruoti jų biologines funkcijas gyvuose organizmuose.

Žinių ir technologijų panaudojimas genomikos ir biotechnologijos sveikatos apsaugai srityse

Nurodomas strateginis tikslas yra puoselėti Europos biotechnologijos pramonės konkurencingumą, išnaudojant genomikos ir biotechnologinės pažangos sąlygotą biologinių duomenų gausą. Mokslinių tyrimų veikla apima:

- Technologines platformas plėtrai naujų diagnostikos, profilaktikos ir terapijos priemonių srityse: ligų profilaktikos ir gydymo kontekste, siekiama puoselėti akademinį ir pramoninį bendradarbiavimą per technologines platformas, kur daugiadisciplininiai metodai, naudojantys naujausias technologijas, kylančias iš genominių tyrimų, gali prisidėti prie sveikatos priežiūros pažangos ir kaštų sumažinimo dėl tikslesnės diagnostikos, individualizuoto gydymo ir efektyvesnių naujų vaistų ir terapijų kūrimo būdų (pavyzdžiui, galimų naujų vaistų atranka) bei kitų naujoviškų produktų, pagamintų naujomis technologijomis.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į racionalų paspartintą naujų, saugesnių, efektyvesnių vaistų kūrimą, panaudojant ir farmakogenominius metodus; naujų diagnostikos būdų kūrimą; naujų bandymų in vitro kūrimą, pakeičiant jais bandymus su gyvūnais; naujų profilaktinių ir terapinių priemonių, tokių kaip somatinių genų ar ląstelių terapijos (ypač kamieninių ląstelių terapijos, pavyzdžiui, esant neurologiniams ar neuromuskuliariniams sutrikimams) ir imunoterapijos, kūrimą ir išbandymą; naujoviškus mokslinius tyrimus post-genomikos srityje, kurie turi dideles panaudojimo galimybes.

Tam, kad būtų užtikrintas naujų technologijų socialiai atsakingas pasirinkimas, visuomenės pripažinimas ir efektyvi plėtra, būtinas aktyvus ir ankstyvas reguliuotojų, etikos ekspertų, pacientų ir visos visuomenės įsitraukimas į pirmiau minėtą veiklą.

ii) Kova su pagrindinėmis ligomis

Praktiniam panaudojimui numatyti genominiai metodai, skirti medicinos žinioms ir technologijoms

Nurodomas strateginis tikslas yra sukurti tobulesnes strategijas žmogaus ligų profilaktikai ir valdymui – naudojant ir pažangias sveikatos apsaugos technologijas – taip pat sveikai gyvensenai ir senėjimui. Visas dėmesys bus skiriamas genominių metodų integravimui per visas susijusias struktūras į labiau pripažintus medicininius metodus, skirtus ligų ir sveikatos lemiantiems faktoriams nustatyti. Bus akcentuojami pritaikomi moksliniai tyrimai, siekiant, kad bazinės žinios taptų tinkamos klinikiniam panaudojimui. Moksliniai tyrimai sutelkiami į:

- Kovą su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir retomis ligomis: siekiama patobulinti pagrindinių mirtingumo ir prastos sveikatos Europoje priežasčių profilaktiką ir valdymą bei sutelkti Europos mokslinių tyrimų pajėgas kovai su retomis ligomis.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į klinikinės patirties ir išteklių integravimą į atitinkamas pavyzdines sistemas ir pažangias funkcinės genomikos priemones, siekiant didelių laimėjimų šių ligų profilaktikoje ir valdyme.

- Kovą su atsparumu antibiotikams ir kitiems vaistams: siekiama pasipriešinti didelei grėsmei visuomenės sveikatai, kurią sukelia vaistams atsparūs patogenai.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į žinių apie mikrobinius genomus panaudojimą bei organizmo ir patogeno sąveiką, siekiant sukurti vakcinas ir alternatyvias terapines strategijas, kad būtų išvengta atsparumo priešmikrobiniams ir kitiems vaistams; strategijų, skirtų optimaliam priešmikrobinių medžiagų panaudojimui, kūrimą; Europos bendrijos epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklo rėmimą.

- Smegenų tyrimus ir kovą su nervų sistemos ligomis: siekiama panaudoti genomo informaciją, kad būtų galima geriau suvokti smegenų funkcionavimą ir jo sutrikimus, stengiantis labiau pažinti psichikos procesus, kovoti su neurologiniais sutrikimais ir ligomis bei pagerinti smegenų atsistatymą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į smegenų funkcijos, pažeidimo, plastiškumo ir atstatymo, mokymosi, atminties ir pažinimo molekulinių ir ląstelinių pagrindų suvokimą; neurologinių ir psichikos sutrikimų ir ligų (tokių kaip Alzhaimerio liga, Parkinsono liga ir naujos rūšies Kreutzfeldo-Jakobo liga), įskaitant sutrikimus ir ligas, susijusius su priklausomybe nuo vaistų, profilaktikos ir valdymo strategijų kūrimą.

- Žmogaus vystymosi ir senėjimo procesų tyrimus: siekiama geriau suprasti žmogaus vystymąsi, akcentuojant senėjimo procesą, stengiantis sukurti įrodymų bazę visuomenės sveikatos strategijų, kurių tikslas – skatinti sveiką gyvenimą bei senėjimą, tobulinimui.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į geresnį žmogaus vystymosi nuo pradėjimo iki paauglystės supratimą; molekulinių ir ląstelinių veiksnių, lemiančių sveiką senėjimą, įskaitant jų sąveiką su aplinkos, elgesio ir lyties faktoriais, supratimą.

Kova su vėžiu

Siekiama kovoti su vėžiu, sukuriant tobulesnes į pacientą orientuotas strategijas nuo profilaktikos iki efektyvesnio ir ankstyvesnio diagnozavimo ir geresnio gydymo su minimaliu šalutiniu poveikiu. Todėl moksliniai tyrimai sutelkiami į genomikos ir kitose bazinių mokslinių tyrimų srityse kaupiamų žinių pritaikymą, kuris pagerina klinikinę praktiką ir visuomenės sveikatą.

Į pacientą orientuotas požiūris apjungia keturis tarpusavyje susijusius komponentus. Moksliniai tyrimai sutelkiami į:

- Mokslinių tyrimų apie vėžį Europoje panaudojimo infrastruktūros kūrimą ir iniciatyvų plėtotę; įrodymais pagrįstų rekomendacijų gerai klinikinei praktikai bei patobulintų visuomenės sveikatos strategijų kūrimą, spartinant esamų mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą.

- Klinikinių mokslinių tyrimų, ypač klinikinių bandymų, kuriais siekiama įteisinti naujas ir patobulintas intervencijas, rėmimą.

- Pritaikomųjų mokslinių tyrimų, kuriais siekiama bazines žinias pritaikyti klinikinėje praktikoje ir visuomenės sveikatos apsaugoje, rėmimą.

- Kitus su vėžiu susijusius klausimus, tokius kaip senėjimas ir vėžys, regioniniai skirtumai, psichosocialiniai aspektai, paliatyvi priežiūra ir vadovavimas paramos grupėms.

Pasipriešinimas pagrindinėms užkrečiamosioms ligoms, susijusioms su skurdu

Nurodomas strateginis tikslas yra pasipriešinti pasaulinio masto nepaprastajai padėčiai, kurią sukėlė trys pagrindinės užkrečiamos ligos – ŽIV/AIDS, maliarija ir tuberkuliozė, sukuriant efektyvias ligų intervencijas, ypač skirtas naudoti besivystančiose šalyse. Numatoma, kad besivystančios šalys bus svarbūs partneriai įgyvendinant šiuos tikslus ir prireikus tiesiogiai dalyvaus konkrečioje nurodytoje veikloje, ypač per klinikinių bandymų programą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į perspektyvių galimų naujų intervencijų (vakcinų, terapijų ir ŽIV mikrobicidų), nukreiptų prieš konkrečias ligas, kūrimą, finansiškai remiant mokslinius tyrimus, apimančius visą spektrą nuo bazinių molekulinių tyrimų, panaudojant mikrobinę genomiką, iki priešklinikinių bandymų ir įrodymo principo; klinikinių bandymų programos įsteigimą, stengiantis apjungti ir remti Europos klinikinių bandymų veiklą, kuria siekiama sukurti intervencijas besivystančioms šalims; AIDS terapijos tyrimų tinklo Europoje įsteigimą, siekiant patobulinti Europoje naudotinų AIDS terapijų klinikinių tyrimų darnumą ir papildomumą.

Šioje teminėje prioritetinėje srityje vykdoma mokslinių tyrimų veikla apima bandomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant naujausias dalykų, kurie artimai susiję su viena ar daugiau jos temų, žinias. Naudojami du papildomi metodai: vienas – imlus ir atviras, o kitas – iniciatyvus.

1.1.2. Informacinės visuomenės technologijos

Informacinės visuomenės technologijos (IVT) keičia ekonomiką ir visuomenę. Jos ne tik sukuria naujus darbo metodus ir naujas verslo rūšis, bet taip pat padeda spręsti pagrindines socialines problemas, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, aplinkos, saugos, mobilumo ir užimtumo, tai pat smarkiai veikia mūsų kasdienį gyvenimą. IVT sektorius dabar yra vienas svarbiausių ekonomikoje, jo metinė apyvarta siekia 2000 milijardų eurų, ir jame dirba daugiau nei 12 milijonų žmonių Europoje.

IVT teminė prioritetinė sritis tiesiogiai prisidės prie Europos politikos, skirtos žinių visuomenei, kaip sutarta Lisabonoje susirinkusioje Europos Vadovų Taryboje 2000 m. ir Stokholme susirinkusioje Europos Vadovų Taryboje 2001 m. ir pagal e-Europos veiksmų planą. Tai užtikrina Europos pirmavimą bendrosiose ir taikomosiose technologijose, esančiose žinių ekonomikos branduolyje. Šios srities tikslas yra stiprinti novatoriškumą ir konkurencingumą Europos versle ir pramonėje bei padidinti visų Europos piliečių gaunamą naudą.

Tokia sėkmė, kokios pasiekta Europoje mobilaus ir bevielio ryšio srityje ar plataus vartojimo elektronikoje, nepasikartos, jei nebus dedamos rimtos pastangos pasiekti kritinę masę pagrindinėse IVT sferose. Todėl šie veiksmai mobilizuoja tyrinėtojų bendruomenę vidutinės trukmės ar ilgalaikiems tikslams, palengvinantiems viešųjų ir privačiųjų pastangų suvienijimą Europos mastu, siekiant formuoti esminius sugebėjimus ir stiprinti inovacijas. Jų sudėtine dalimi yra labai rizikingi ir ilgalaikiai RTD, pavyzdžiui, naujos kartos mobilių ir bevielių sistemų kūrimas, išeinant už 3G ribų.

Nors pasiekta nemaža pažanga, mes vis dar toli gražu pilnai neišnaudojame žiniomis paremtų paslaugų potencialo realiame gyvenime. Daugeliui žmonių dar vis sunku naudoti produktus ir paslaugas arba jie neprieinami, ir "skaitmeninė perskyra" vis platėja Europoje ir visame pasaulyje. Moksliniai tyrimai sutelkiami į ateities technologijų kartą, kai kompiuteriai ir tinklai bus integruoti į kasdienę aplinką, padarydami prieinamomis daugybę paslaugų ir programų patogių žmogaus ir kompiuterio sąsajų dėka. Ši "aplinkos intelekto" vizija pastato vartotoją, asmenį, ateities veiksmų, kuriant visaapimančią žiniomis paremtą visuomenę visiems, centre.

IVT prioritetas remti e-Europos veiksmų planą padeda kurti informacija ir žiniomis paremtą visuomenę visoje Europoje, skatinant mažiausiai išsivysčiusių regionų dalyvavimą. Jis taip pat apims veiksmus, susiejančius ES pastangas su tarptautiniu kontekstu. Tikslas yra pasiekti pasaulinį sutarimą teminėse srityse, prireikus, pavyzdžiui, vykdant Protingųjų gamybos sistemų (PGS) iniciatyvą ar dialogą patikimumo klausimais, toliau integruoti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos mokslinius tyrimus ir ES pastangas bei palengvinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis.

Be to, kas paminėta pirmiau, šioje prioritetinėje teminėje srityje remiami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama ištyrinėti ar eksperimentuoti su ateities vizijomis ir naujomis technologijomis prie IVT srities žinių ribos.

Toliau paminėtų prioritetų kontekste, ši prioritetinė teminė sritis taip pat apima veiklą, susijusią su tolesne Géant ir GRID plėtote.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Taikomieji IVT moksliniai tyrimai, skirti pagrindinėms socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti

Siekiama padidinti IVT grįstų sprendimų, skirtų pagrindinėms visuomeninėms ir ekonominėms problemoms spręsti, mastą ir efektyvumą, ir padaryti jas prieinamas patikimiausiu ir natūraliausiu būdu, visada ir visur, piliečiams, verslui ir organizacijoms.

- Technologijos pasitikėjimui ir saugumui. Siekiama sukurti technologijas, skirtas pagrindinėms saugumo grėsmėms, sukeltoms "skaitmeninio" pasaulio bei poreikio apsaugoti asmenų ir bendruomenių teises.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į esminius saugumo mechanizmus ir jų suderinamumą, dinamiškus saugumo procesus, pažangią kriptografiją, privatumą didinančias technologijas, skaitmeniniams ištekliams valdyti skirtas technologijas ir technologijas patikimumui, siekiant remti verslo ir organizacines funkcijas dinamiškose ir mobiliose sistemose.

- Moksliniai tyrimai, skirti socialinėms problemoms spręsti: moksliniai tyrimai sutelkiami į "aplinkos intelektą", siekiant platesnės visuomenės dalies dalyvavimo informacinėje visuomenėje, efektyvesnių sveikatos, saugumo, mobilumo ir aplinkos valdymo ir paramos sistemų, taip pat kultūros paveldo išsaugojimo; daugialypių funkcijų šiose skirtingose srityse integravimas taip pat remiamas.

"E-priklausymo" mokslinių tyrimų veikla sutelkiama į prieigą visiems suteikiančias sistemas, barjerų neturinčias technologijas, skirtas pilnam dalyvavimui informacinėje visuomenėje, ir pagalbines sistemas, kurios atstato funkcijas ar kompensuoja neįgalumą, tokiu būdu suteikdami piliečiams su specialiais poreikiais bei jais besirūpinantiems aukštesnę gyvenimo kokybę. Sveikatos apsaugos srityje daugiausiai dirbama bus su protingomis sistemomis, skirtomis sveikatos apsaugos specialistų rėmimui, pacientų aprūpinimui asmeniniams poreikiams pritaikyta sveikatos priežiūra ir informacija ir sveikatos gerinimo bei ligų profilaktikos plačiojoje visuomenėje skatinimui. Taip pat bus skiriamas dėmesys protingoms sistemoms, skirtoms žmonių ir nuosavybės apsaugai gerinti ir civilinei infrastruktūrai užtikrinti bei apsaugoti.

Mobilumo srityje, moksliniai tyrimai sutelkiami į transporto priemonių infrastruktūrą ir kilnojamas sistemas, siekiant užtikrinti visapusišką saugą, patogumą bei efektyvumą ir numatyti galimybę užtikrinti pažangios logistikos informacinį mobilumą ir vietos nustatymo paslaugas. Moksliniai tyrimai aplinkos apsaugos srityje sutelkiami į žiniomis paremtas sistemas, skirtas gamtinių išteklių valdymui ir rizikos prevencijai bei krizių valdymui, įskaitant humanitarinį išminavimą. Poilsio srityje moksliniai tyrimai sutelkiami į protingas ir mobilias sistemas bei pritaikymą pramogoms. Turizmo srityje mokslinių tyrimų dėmesys skiriamas žinių suteikiančioms ir tarpusavyje susijusioms paslaugoms. Kultūros paveldo srityje moksliniai tyrimai sutelkiami į protingas sistemas, užtikrinančias dinamišką prieigą prie materialių ir nematerialių kultūrinių ir mokslinių išteklių bei jų išsaugojimą.

- Moksliniai tyrimai, skirti darbo ir verslo problemoms spręsti: siekiama suteikti įmonėms, asmenims, viešojo administravimo įstaigoms ir kitoms organizacijoms priemones, kurias panaudodami, jie galėtų pilnai prisidėti prie patikimos žiniomis paremtos ekonomikos plėtros bei gauti iš to naudą, tuo pačiu metu gerindami darbo ir gyvenimo dirbant kokybę ir remti visą gyvenimą trunkantį tęstinį mokymąsi, siekiant tobulinti darbo įgūdžius. Mokslinių tyrimų tikslas taip pat bus geriau suprasti socialinius-ekonominius stimulus ir IVT technologijų plėtros poveikį.

Moksliniai tyrimai el. verslo ir e-Vyriausybės srityse sutelkti į privačių ir viešųjų Europos organizacijų, ypač MVĮ, aprūpinimą tarpusavyje sąveikaujančiomis sistemomis ir paslaugomis, siekiant padidinti inovacinius pajėgumus, vertės sukūrimą ir konkurencingumą žinių ekonomikoje, taip pat į naujų verslo aplinkų ("verslo ekosistemų") rėmimą. Mokslinių tyrimų organizacinių žinių valdymo srityje tikslas yra remti organizacines naujoves ir reagavimą į poreikius, gaunant, dalijantis, keičiant ir teikiant informaciją. Elektroninės ir mobilios komercijos srityje dėmesys skiriamas tarpusavyje sąveikaujančioms, multimodalioms programoms ir paslaugoms heterogeniniuose tinkluose. Tai apima visur ir visada vykstančią prekybą, bendradarbiavimą, darbo seką bei elektronines paslaugas, apimančias visą teikiamų produktų ar paslaugų vertės sukūrimo ciklą.

Moksliniai tyrimai e-darbo srityje sutelkiami į naujovišką darbo vietų projektavimą, panaudojant inovacines technologijas, siekiant padidinti kūrybingumą ir bendradarbiavimą, išteklių naudojimo efektyvumo didinimą ir įsidarbinimo galimybių visiems vietos bendruomenėse sukūrimą. E-mokymosi srityje darbas sutelkiamas į asmeniniams interesams pritaikytą galimybę mokytis bei mokymą, taip pat pažangią mokymosi aplinką mokykloje, universitete, darbo vietoje bei mokantis visą gyvenimą apskritai, pasinaudojant aplinkos intelekto plėtra.

- Kompleksinis problemų sprendimas moksle, inžinerijoje, versle ir visuomenės gerbūviui: siekiama sukurti technologijas, pajungiančias geografiškai išsibarsčiusias kompiuterinio apdorojimo ir laikmenų išteklius ir suteikiančias galimybę jais be apribojimų naudotis kompleksiniam problemų sprendimui moksle, pramonėje, versle ir visuomenėje. Į pritaikymo sritis įeina aplinkos apsauga, energetika, sveikata, transportas, pramoninė inžinerija, finansai ir naujoji žiniasklaida.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į naujus kompiuterinio apdorojimo modelius, įskaitant kompiuterinio apdorojimo ir informacijos PIIB (Pasaulinių išteklių informacijos bazės), lygiaverčių darbo stočių technologijas bei susijusią tarpinę programinę įrangą, siekiant pasinaudoti didelio masto plačiai išsibarsčiusius kompiuterinio apdorojimo ir laikmenų išteklius ir sukurti keičiamo dydžio, patikimas ir saugias platformas. Atliekant tyrimus, naudojamos naujoviškos bendradarbiavimo priemonės ir programavimo metodai, remiantys programų tarpusavio sąveiką ir naujos kartos modeliavimo, vizualizacijos ir duomenų analizės priemones.

ii) Ryšių, kompiuterinio apdorojimo ir programinės įrangos technologijos

Siekiama suvienyti ir toliau plėtoti Europos pajėgas tokios srityse kaip mobilusis ryšys, plataus vartojimo elektronika ir įmontuota programinė įranga bei sistemos, taip pat pagerinti ryšių ir kompiuterinio apdorojimo technologijų našumą, patikimumą, rentabilumą, funkcionalumą ir pritaikomumą, kad butų patenkinti augantys programų poreikiai. Tyrimų tikslas taip pat yra naujos kartos internetas (įskaitant Internet Protocol, 6 versija).

- Ryšių ir tinklų technologijos: siekiama sukurti naujos kartos mobilias ir bevieles sistemas ir tinklus, sudarančius sąlygas optimaliam paslaugų prijungimui visur bei optinius tinklus tinklo pralaidumui ir pajėgumui pagerinti, rasti sprendimus, kaip pagerinti tinklo sąveikumą ir pritaikomumą ir sukurti asmeniniams poreikiams pritaikytos prieigos prie į tinklą sujungtų audiovizualinių sistemų technologijas.

Darbas su antžeminėmis ir palydovinėmis [4], mobiliomis ir bevielėmis sistemomis ir tinklais už 3G ribų sutelkiamas į naują technologijų kartą, užtikrinančią bendradarbiavimą bei pilną sąveikavimą daugelio bevielių technologijų paslaugų ir kontrolės lygmenyse per bendrą IP (interneto protokolo) platformą bei naujus spektrinius efektyvius protokolus, priemones ir technologijas, siekiant sukurti bevielius, perkonfigūruojamus ir su IP sujungtus prietaisus, sistemas ir tinklus.

Moksliniai tyrimai optinių tinklų srityje sutelkiami į optinių bangų ilgių kanalų, įgalinančių lanksčiai ir greitai išdėstyti bei teikti paslaugas ir išspręsti LAN naudojamo pluošto klausimus, valdymą. Vykdant mokslinius tyrimus sprendimų, skirtų tarpusavyje sąveikaujantiems tinklams, srityje, įskaitant viską apimantį tinklo valdymą, remiamas bendrų paslaugų teikimas ir bendradarbiavimas, taip pat sąveikavimas tarp heterogeniškų tinklų ir platformų. Šie tyrimai apima programuojamus tinklus, siekiant užtikrinti poreikius atitinkantį tinklo išteklių paskirstymą realiu laiku bei palengvinti paslaugų valdymą klientams.

Dėmesys taip pat skiriamas technologijoms, suteikiančioms asmeniniams poreikiams pritaikytą galimybę naudotis į tinklą sujungtomis audiovizualinėmis sistemomis ir programomis, taip pat žiniasklaidos paslaugų platformomis ir tinklais, patikimomis skaitmeninės TV architektūromis ir prietaisais, galinčiais apdoroti, koduoti, laikyti, fiksuoti ir parodyti mišrius trimatės daugialypės terpės signalus ir objektus.

- Programinės įrangos technologijos, įmontuotos sistemos ir paskirstytos sistemos: siekiama sukurti naujas programinės įrangos technologijas, daugiafunkcines paslaugų kūrimo aplinkas, taip pat priemones, kurių paskirtis – kontroliuoti sudėtingas paskirstytas sistemas, skirtas aplinkos intelektui sukurti ir sėkmingai susitvarkyti su laukiamu programų ir paslaugų augimu ir plitimu.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į naujas technologijas, skirtas programinei įrangai bei sistemoms, sprendžiančioms sudaromumo, kintamumo, patikimumo ir patvarumo, taip pat autonominio prisitaikymo klausimus. Jie apims tarpinę programinę įrangą, skirtą pilnai paskirstytų išteklių valdymui, kontrolei bei naudojimui. Daugiafunkcinių paslaugų kūrimo aplinkos ir naujų komponentų struktūrų srityse siekiama plėtoti paslaugų funkcionalumą, įskaitant metainformaciją, semantiką ir sudedamųjų dalių taksonomiją.

Skiriamas dėmesys naujoms strategijos, algoritmams ir priemonėms, skirtoms sistemiškam ir tiksliam sudėtingų paskirstytų sistemų projektavimui, jų prototipų sudarymui ir kontrolei. Darbas apima į tinklą sujungtas įmontuotas sistemas, paskirstytus fiksavimo, kompiuterinio apdorojimo ir laikmenų išteklius bei susijusius ryšius. Dinamiškų išteklių išdėstymas yra esminė ypatybė, taip pat pažintinės priemonės bendriems objektams bei įvykiams atpažinti.

iii) Komponentai ir mikrosistemos

- Mikro, nano ir optinė elektronika: siekiama sumažinti mikro, nano ir optoelektronikos komponentų bei sistemų luste kainą, padidinti efektyvumą ir pagerinti jų konfigūracijos bei dydžio keitimo galimybes, pritaikomumą ir gebėjimą prisitaikyti. Bus atsižvelgiama į IVT sistemų poveikį aplinkai.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į CMOS proceso ir įrangos technologijų galimybių išplėtimą ir prietaisų funkcionalumo, našumo ir funkcijų integravimo tobulinimą. Sprendžiami alternatyvių procesų technologijų, prietaisų tipų, medžiagų ir architektūros klausimai, siekiant patenkinti ryšių ir kompiuterinio apdorojimo poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas RF, mišraus signalo ir mažo galingumo projektams. Dirbant su optiniais, optiniais-elektroniniais ir fotoniniais funkciniais komponentais, bus sprendžiami prietaisų ir sistemų, skirtų informacijos apdorojimui, perdavimui, perjungimui, laikymui, fiksavimui ir vaizdo gavimui, klausimai. Moksliniai tyrimai elektroninių nanoprietaisų ir molekulinių elektroninių prietaisų bei technologinių srityse sutelkiami į tuos prietaisus ir technologijas, kurios, tikėtina, bus plataus funkcionalumo, taip pat galės būti integruojamos ir masiškai gaminamos.

- Mikro ir nano technologijos, mikrosistemos, vaizduokliai: siekiama pagerinti posistemių ir mikrosistemų rentabilumą, efektyvumą ir funkcionalumą bei paspartinti integraciją ir dydžių mažinimą, siekiant geresnės sąsajos su jų aplinkoje esančiomis bei su į tinklą sujungtomis paslaugomis ir sistemomis.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į naujas programas ir funkcijas, kurios išnaudoja įvairių disciplinų sąveikas (elektronikos, mechanikos, chemijos, biologijos ir t. t.), tuo pačiu panaudojant mikro- ir nano- struktūras bei naujas medžiagas. Siekiama sukurti naujoviškas, rentabilias ir patikimas mikrosistemas ir perkonfiguruojamus, sumažintų dydžių posistemių modelius. Darbas apims pigius, informatyvius ir didesnės skyros vaizduoklius bei pažangius daviklius, įskaitant pigius vaizdo ir biometrinius daviklius, taip pat lytėjimo prietaisus. Nanoprietaisų ir nanosistemų srityje, bus siekiama išnaudoti pagrindinius reiškinius, procesus ir struktūras, žadančias naujovišką ar geresnį fiksavimo ar įjungimo funkcionalumą, taip pat jų integravimą ir gamybą.

iv) Žinių ir sąsajos technologijos

Siekiama pagerinti IVT programų ir paslaugų tinkamumą naudoti bei prieigą prie jų teikiamų žinių, tokiu būdu skatinant jų platesnį priėmimą ir greitesnį panaudojimą. Taip pat skiriamas dėmesys integracijos klausimams, susijusiems su daugialypės terpės tyrimų technologijomis.

- Žinių technologijos ir skaitmeninis turinys: siekiama rasti automatizuotus sprendimus, kaip sukurti ir organizuoti virtualiais žinių erdves (pavyzdžiui, kolektyvinė atmintis, skaitmeninės bibliotekos), siekiant skatinti radikaliai naujo turinio ir terpės paslaugas bei programas.

Darbas sutelkiamas į technologijas, remiančias žinių įgijimo ir modeliavimo, naršymo ir gavimo, pavaizdavimo ir vizualizacijos, interpretavimo ir dalijimosi procesą. Šios funkcijos integruojamos į naujas semantika paremtas ir kontekstą suvokiančias sistemas, įskaitant kognityvines ir agentais pagrįstas priemones. Dėmesys skiriamas padidinamiems žinių ištekliams ir ontologijoms, siekiant palengvinti paslaugų tarpusavio sąveiką ir sudaryti reikiamas sąlygas naujos kartos Semantinio tinklo programoms. Dėmesys tai pat skiriamas technologijoms, kurios remtų daugialypės terpės turinio modeliavimą, kūrimą, valdymą ir publikavimą fiksuotuose ir mobiliuose tinkluose bei prietaisuose ir sugebėtų prisitaikyti prie vartotojų lūkesčių. Siekiama skatinti turtingo interaktyvaus turinio, skirto asmeniniams poreikiams pritaikytai transliacijai ir pažangiai patikimai žiniasklaidai bei pramogų programoms, kūrimą.

- Protingos sąsajos ir paviršiai: siekiama rasti efektyvesnių prieigos prie visur esančios informacijos būdų ir paprastesnių bei natūralių sąveikos su mus supančiu intelektu būdų.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į sąsajas bei interaktyvius paviršius, kurie yra natūralūs, prisitaikantys, ir daugiasensoriniai, siekiant, kad mus iš visų pusių suptų aplinka, jaučianti mūsų buvimą, asmenybę bei poreikius ir sugebanti protingai reaguoti į kalbą, gestus ar kitus pojūčius. Siekiama užmaskuoti technologijos sudėtingumą, remiant pilną sąveiką tarp žmonių, tarp žmonių ir prietaisų, virtualių ir fizinių objektų ir kasdienėje aplinkoje esančių žinių. Tai apima tyrimus virtualios ir papildytos realybės srityse.

Dėmesys taip pat skiriamas daugiakalbei ir daugiakultūrei prieigai ir ryšiams, kurie remia savalaikį ir rentabilų sąveikaujančių informatyvių paslaugų, tenkinančių visų kalbiškai ir kultūriškai skirtingų bendruomenių narių asmeninius, profesinius ir verslo poreikius, teikimą.

v) IVT ateitis ir besiformuojančios technologijos

Siekiama padėti atsirasti naujoms su IVT susijusioms mokslo ir technologijų sritims ir bendruomenėms, kurių dalis taps strategiškai svarbios ateities ekonominei ir socialinei plėtrai ir įsilies į pagrindinę IVT veiklą ateityje. Siekiant užtikrinti atvirumą iš anksto nenumatomoms idėjoms, mokslinių tyrimų kritinę masę, kur reikia strateginio susitelkimo, ir pilną IVT srities aprėpimą, naudojami du papildantys metodai: vienas imlus ir atviras, kitas – iniciatyvus.

1.1.3. Nanotechnologijos ir nanomokslai, žiniomis paremtos daugiafunkcinės medžiagos ir nauji gamybos procesai bei prietaisai

Dvilypis perėjimas į žiniomis paremtą visuomenę ir tvari plėtra reikalauja naujų gamybos paradigmų ir naujų produktų-paslaugų koncepcijų. Europos gamybos pramonė, kaip visuma, turi pereiti nuo ištekliais paremtų prie žiniomis paremtų ir mažiau žalos aplinkai darančių metodų, nuo kiekybės prie kokybės, nuo masiškai gaminamų vienkartinio naudojimo produktų prie pagal paklausą gaminamų daugkartinio naudojimo, atsinaujinančių produktų-paslaugų; nuo "materialių ir daiktinių" prie "nedaiktinių" pridėtinę vertę kuriančių produktų, procesų ir paslaugų.

Šie pokyčiai yra susiję su radikaliais pokyčiais pramoninėse struktūrose, aktyviau dalyvaujant naujoviškoms įmonėms, su pajėgumais tinkluose ir naujų mišrių technologijų, apjungiančių nanotechnologijas, materialiuosius mokslus, inžineriją, informacines technologijas, biologijos ir aplinkosaugos mokslus, įsisavinimu. Tokia evoliucija reikalauja glaudaus bendradarbiavimo, apjungiant tradicines mokslo sritis. Naujausi pramoniniai pokyčiai taip pat yra susiję stipriais ryšiais tarp technologijos ir organizavimo, kurių našumas labai priklauso nuo naujų įgūdžių.

Sėkmingų technologinių sprendimų turi būti siekiama kuo ankstyvesnėse projektavimo ir gamybos proceso stadijose; naujos medžiagos ir nanotechnologijos turi šiuo požiūriu suvaidinti esminį vaidmenį kaip naujovių nešėjai. Tam reikia, kad Bendrijoje daugiau dėmesio būtų skiriama ilgalaikei, o ne trumpalaikei mokslinių tyrimų veiklai, o naujovių srityje būtų pereita nuo palaipsnio augimo prie staigaus progreso strategijų. Bendrijos moksliniams tyrimams labai naudingas jų tarptautinis mastas.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Nanotechnologijos ir nanomokslai

Nanotechnologijos ir nanomokslai ženklina naują požiūrį į medžiagų mokslą ir inžineriją. Europa pasižymi stipriomis pozicijomis nanomoksluose, ir tai reikia paversti tikru Europos pramonės konkurenciniu pranašumu. Tikslas yra dvejopas: skatinti RTD pagrįstą, su Europos nanotechnologija susijusią pramonę ir skatinti nanotechnologijų pritaikymą egzistuojančiuose pramonės sektoriuose. Moksliniai tyrimai gali būti ilgalaikiai ir labai rizikingi, tačiau jie bus orientuoti į pramoninį pritaikymą. Bus vykdoma aktyvi pramonės įmonių ir MVĮ, įskaitant pradedančias, skatinimo politika, be kitų priemonių, teikiant paramą glaudžiam pramonės ir mokslinių tyrimų sektorių bendradarbiavimui, kartu vykdant projektus su pakankama kritine mase.

- Ilgalaikiai tarpdisciplininiai tyrimai, siekiant suvokti reiškinius, įsisavinti procesus ir plėtoti mokslinių tyrimų priemones: siekiama išplėsti į pritaikymą orientuotų nanomokslų ir nanotechnologijos bendrųjų fundamentaliųjų žinių bazę ir plėtoti pažangias mokslinių tyrimų priemones ir metodus.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: molekulinio ir mezoskopinio lygio reiškinius; savaimiškai susiformuojančias medžiagas ir struktūras; molekulinius ir biomolekulinius mechanizmus ir variklius; daugiadisciplininius ir naujus metodus, skirtus pokyčiams neorganinėse, organinėse ir biologinėse medžiagose bei procesuose integruoti.

- Nanobiotechnologijos: siekiama remti mokslinius tyrimus biologinių ir nebiologinių subjektų integracijos srityje, atveriant naujus horizontus daugelyje pritaikymo sričių, tokių kaip apdorojimas ir medicininės bei aplinkosauginės analizės sistemos.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: laboratorijas luste, sąsajas su biologiniais subjektais, modifikuoto paviršiaus nanodaleles, patobulintą vaistų įvedimą ir kitas nanosistemų ir nanoelektronikos integravimo su biologiniais subjektais sritis (pavyzdžiui, tikslinį biologiškai aktyvių subjektų įvedimą); biologinių molekulių ar kompleksų apdorojimą, valdymą ir aptikimą, elektroninį biologinių subjektų aptikimą, mikroskysčių technologiją, ląstelių ir substratų augimo skatinimą ir kontrolę.

- Nanometro skalės inžineriniai metodai, skirti medžiagoms ir komponentams sukurti: siekiama sukurti naujoviškas didesnio našumo funkcines ir struktūrines medžiagas kontroliuojant jų nanostruktūrą. Tai apima jų gamybos ir apdorojimo technologijas.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: nanostruktūrinius lydinius ir mišinius, pažangias funkcines polimerines medžiagas, nanostruktūrines funkcines medžiagas ir tvarkingų molekulinių sistemų ar nanodalelių įvedimą į tinkamus substratus.

- Kontrolės prietaisų ir instrumentų kūrimas ir naudojimas: siekiama sukurti naują instrumentų kartą, skirtą analizei ir gamybai nanoskalėje. Orientacinis tikslas bus, kad elementų luste dydis ar skyra būtų apie 10 nm.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: pažangių gamybos nanoskalėje metodų įvairovę (litografija ir mikroskopija grįstus metodus); staigaus progreso technologijas, metodologijas ar instrumentus, išnaudojančias materijos savaiminį formavimąsi ir kuriančias nanoskalės mašinas.

- Pritaikymas tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ir medicinos sistemos, chemija, energetika, optika, maistas ir aplinka: siekiama skatinti potencialų nanotechnologijų panaudojimą staigaus progreso poreikiams, integruojant mokslo tyrimų pasiekimus medžiagų ir technologinių prietaisų srityse į pramoninį kontekstą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: kompiuteriniu apdorojimu paremtą projektavimą, pažangias gamybos technologijas; naujoviškų medžiagų su patobulintomis savybėmis sukūrimą.

ii) Žiniomis paremtos daugiafunkcinės medžiagos

Naujos, dideliu žinių kiekiu pasižyminčios ir didesnį funkcionalumą bei našumą užtikrinančios medžiagos labai svarbios naujovių nešėjos technologijose, prietaisuose ir sistemose, palankiai veikdamos tvarią plėtrą ir konkurencingumą tokiuose sektoriuose kaip transportas, energetika, medicina, elektronika, fotonika ir statyba. Siekiant užtikrinti stiprias Europos pozicijas besiformuojančių technologijų rinkose, kurios, tikimasi, per kitą dešimtmetį išaugs du ar tris kartus, įvairūs dalyviai turi būti mobilizuoti įgyvendinant pažangių RTD partnerystės projektus, įskaitant labai rizikingus mokslinius tyrimus, ir integruojant mokslinius tyrimus medžiagų srityje į pramonę.

- Fundamentalių žinių plėtra: siekiama suprasti sudėtingus fizikinius-cheminius ir biologinius reiškinius, kurie svarbūs įsisavinant ir apdorojant protingas medžiagas eksperimentinėmis, teorinėmis ir projektavimo priemonėmis. Tai sudarys pagrindą didesnių kompleksinių ar savaime susiformuojančių struktūrų su apibrėžtomis fizinėmis, cheminėms ar biologinėmis savybėmis sintetinimui.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: ilgalaikę, tarpdisciplininę ir labai gamybiškai rizikingą veiklą, kuria siekiama sukurti ir vystyti naujas struktūras su apibrėžtomis savybėmis; supermolekulinės ir makromolekulinės inžinerijos plėtrą, dėmesį sutelkiant į naujoviškų, labai sudėtingų molekulių ir jų junginių sintezę, eksploatavimą ir potencialų panaudojimą.

- Technologijos susijusios su žiniomis paremtų daugiafunkcinių medžiagų gamyba, transformacija ir apdorojimu, taip pat su biomedžiagomis: siekiama kurti ir subalansuotai gaminti naujas "sumanias" medžiagas su specialiomis funkcijomis, ir tinkamas makrostruktūrų sudarymui. Šios naujoviškos medžiagos, pasitarnaujančios pritaikymui įvairiuose sektoriuose, turėtų pasižymėti savybėmis, leidžiančiomis jas išnaudoti iš anksto nustatytomis aplinkybėmis, taip pat pagerintomis tūrinėmis savybėmis ar barjerinėmis ir paviršiaus savybėmis, siekiant didesnio efektyvumo.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: naujas medžiagas; sukurtas ar save pataisančias medžiagas; plataus panaudojimo technologijas, įskaitant paviršių mokslą ir inžineriją (įskaitant katalizines medžiagas).

- Inžinerinė parama medžiagų vystymuisi: siekiama panaikinti atotrūkį tarp "žinių gamybos" ir "žinių panaudojimo", tokiu būdu įveikiant ES pramonės silpnumą medžiagų ir gamybos integracijoje. Tai bus pasiekta sukuriant naujas priemones, sudarančias sąlygas naujų medžiagų gamybai subalansuoto konkurencingumo kontekste.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: būdingus medžiagų projektavimo, apdorojimo ir priemonių optimizavimo aspektus; testavimą, įteisinimą ir tobulinimą; naudojimo laiko metodų įtraukimą, senėjimą, biologinį suderinamumą ir ekologinį efektyvumą; paramą medžiagoms, kurios skirtos ekstremalioms sąlygoms.

iii) Nauji gamybos procesai ir prietaisai

Naujos gamybos koncepcijos, kurios yra lankstesnės, labiau integruotos, saugesnės ir švaresnės priklausys nuo radikalių organizacinių ir technologinių pokyčių, remiančių naujus produktus, procesus ir paslaugas ir tuo pačiu metu mažinančių (vidinius ir išorinius) įkainius. Siekiama užtikrinti ateities pramoninėms sistemoms priemones, reikalingas efektyviam naudojimo laiko planavimui, gamybai, naudojimui ir regeneravimui, taip pat tinkamiems organizaciniams modeliams ir patobulintam žinių valdymui.

- Naujų procesų ir lanksčių bei protingų gamybos sistemų kūrimas: siekiama skatinti pramonę pereiti prie labiau žiniomis paremtos gamybos ir sistemų organizavimo ir pažvelgti į gamybą iš labiau visaapimančios perspektyvos, apimančios ne tik techninę ir programinę įrangą, bet taip pat žmones ir tai, kaip jie gauna ir dalijasi žiniomis.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: naujoviškus, sumanius ir rentabilius gamybos procesus ir sistemas bei jų įtraukimą į ateities fabriką: mišrių technologijų integravimą, pagrįstą naujomis medžiagomis bei jų apdorojimu, mikrosistemomis ir automatizavimu (įskaitant modeliavimą), labai tikslia gamybos įranga, taip pat informacijos bei ryšių technologijų, fiksavimo ir kontrolės technologijų bei naujoviškos robotų technikos integracija.

- Sistemų tyrimai ir pavojaus kontrolė: siekiama prisidėti prie pramoninių sistemų tvarumo gerinimo ir ženklaus bei išmatuojamo poveikio aplinkai ir sveikatai sumažinimo, kuris padeda ištaisyti aplinkos pokyčius, naudojant naujus gamybos metodus, taip pat didinant išteklių efektyvumą ir mažinant pirminių išteklių sunaudojimą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į naujų švarios ir saugios gamybos įrengimų sukūrimą; neteršiantį, subalansuotą atliekų tvarkymą ir pavojų gamyboje, įskaitant bioprocesus, mažinimą; įmonių atsakomybės už produktus didinimą, išteklių sunaudojimo ir pramoninių atliekų valdymą; "gamyba-pritaikymas-vartojimas" sąveikų studijas bei socialines-ekonomines pasekmes.

- Pramoninių sistemų, produktų ir paslaugų gyvavimo ciklo optimizavimas. Produktai ir gamyba turėtų tapti vis labiau orientuoti į gyvavimo ciklą ir paslaugas bei protingumo, rentabilumo, saugos ir švaros reikalavimus. Todėl pagrindinį iššūkį sudaro pramoninės koncepcijos, pagrįstos gyvavimo ciklo metodais ir ekologiniu efektyvumu, kurios privalo sukurti reikiamas sąlygas naujiems produktams, organizacinėms naujovėms ir efektyviam informacijos valdymui bei jos transformavimui į panaudojamas žinias vertės grandinėje.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į naujoviškas produktų-paslaugų sistemas, optimizuojančias "projektas-gamyba-paslauga-gyvavimo pabaiga" vertės grandinę mišrių technologijų ir naujų organizacinių struktūrų pagalba.

Mokslinių tyrimų veikla šioje prioritetinėje teminėje srityje apims bandomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant naujausias dalykų, susijusių su viena ar daugiau jos temų, žinias. Bus panaudoti du papildantys metodai: vienas – imlus ir atviras, o kitas – iniciatyvus.

1.1.4. Aeronautika ir kosmosas

Per paskutinius dešimtmečius Europos išsiskiriantys technologiniai ir pramoniniai pajėgumai aeronautikoje ir kosmoso naudojime daug kartų ir įvairias būdais prisidėjo prie piliečių gyvenimo standartų gerinimo, jos šalių bei užsienio ekonomikų augimo, o taip pat papildė bazines mokslo žinias. Jų duodama ekonominė nauda aiškiai atsispindi labai kvalifikuotos darbo jėgos poreikyje ir teigiamame prekybos balanse, ir jie taip pat gali būti stipriu svertu didinant konkurencingumą kituose susijusiuose ekonomikos sektoriuose.

Nors aeronautika ir kosmosas yra atskiros sritys, jos turi bendrų bruožų – intensyvios mokslo ir tiriamosios veiklos poreikį, ilgo pasirengimo reikalaujančią plėtrą ir labai didelių investicijų. Arši konkurencija, strateginė svarba ir labai griežti aplinkosauginiai apribojimai kartu sąlygoja būtinybę pastoviai siekti didesnės technologinės pažangos, konsoliduojant ir koncentruojant RTD pastangas, ir taip siekiant galutinio tikslo – geresnio tarnavimo visuomenei.

Moksliniai tyrimai aeronautikos srityje bus planuojami pagal Strateginę mokslo tyrimų darbotvarkę (SRA), dėl kurios sutarė visos dalyvaujančios šalys Europos lygiu naujosios Mokslinių aeronautikos tyrimų Europoje patariamosios tarybos kontekste, ir ji taipogi bus nacionalinių programų planavimo pagrindu. To išdava yra aukštesnis papildomumo ir bendradarbiavimo tarp atskirų valstybių ir Bendrijos šioje srityje lygis. Europos Kosmoso strategija tarnauja kaip vadovas planuojant kosmoso tyrimus, siekiant suburti svarbiausius dalyvius bendrų interesų projektams, ir užtikrinama glaudi sąveika su RTD veikla, vykdoma kitų dalyvių, pavyzdžiui, kosmoso agentūrų, Eurokontrolės ir pramonės įmonių. Be to, bus išnagrinėti susiję Sutarties straipsniai, siekiant, atitinkamai, paremti šias iniciatyvas.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Aeronautika

Savo ataskaitoje "Vizija 2020" šio sektoriaus Europos lyderiai pabrėžė poreikį optimizuoti Bendrijos ir nacionalinių mokslinių tyrimų pastangas, siekiant įgyvendinti bendrą viziją ir strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkę. Tuo vadovaujantis, moksliniai tyrimai sutelkiami į keturias pagrindines kryptis. Mokslinių tyrimų taikymo sritys yra komerciniai transporto orlaiviai (įskaitant regioninius ir verslo lėktuvus bei sraigtasparnius), įskaitant jų sistemas ir komponentus, taip pat iš orlaivių ir antžeminiai oro eismo valdymo sistemų elementai.

- Konkurencingumo stiprinimas: siekiama įgalinti tris apdirbamosios pramonės sektorius – karkasų, variklių ir įrangos, padidinti savo konkurencingumą, sumažinant orlaivių sukūrimo išlaidas trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, atitinkamai, 20 ir 50 %, ir tiesioginio orlaivių valdymo išlaidas trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, atitinkamai, 20 % ir 50 %, taip pat pagerinti keleivių komfortą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: integruotas projektavimo sistemas ir procesus, skirtus plačiai išsidėsčiusios įmonės koncepcijai realizuoti bei skirtus protingesnėms gamybos technologijoms; naujas orlaivių konfigūracijas, pažangią aerodinamiką, medžiagas ir struktūras, variklio technologijas; mechanines, elektrines ir hidraulines sistemas; pagerintas kabinos-aplinkos sąlygas ir daugialypės terpės paslaugų panaudojimą, siekiant didesnio patogumo keleiviams.

- Išmetimo bei triukšmo poveikio aplinkai mažinimas. Išmetimo srityje siekiama Kioto tikslų bei sušvelninti oro eismo gausėjimo ateityje poveikį, mažinant degalų sunaudojimą ir CO2 išmetimą 50 % ilgalaikėje perspektyvoje ir NOx išmetimą 20 % trumpalaikėje perspektyvoje ir 80 % ilgalaikėje perspektyvoje. Triukšmo srityje, kad sumažinti triukšmo sukeliamus nemalonumus už oro uostų ribų, siekiama sumažinti triukšmo lygį 4–5 dB trumpalaikėje perspektyvoje ir 10 dB ilgalaikėje perspektyvoje.

Išmetimo srityje moksliniai tyrimai sutelkiami į: mažo išmetimo degimo ir varymo koncepcijas, variklio technologijas ir susijusias valdymo sistemas, mažo pasipriešinimo aerodinamikos sprendimus, lengvas karkaso struktūras ir aukštos temperatūros medžiagas, taip pat patobulintas skrydžio valdymo procedūras. Moksliniai triukšmo tyrimai sutelkiami į: variklio ir jėgainės technologijas, aeroakustiką karkaso skleidžiamam triukšmui sumažinti, pažangias triukšmo kontrolės sistemas bei naujoviškas skrydžio valdymo procedūras šalia oro uostų.

- Orlaivių saugos didinimas: siekiama sumažinti avaringumą dvigubai trumpalaikėje perspektyvoje ir penkis kart ilgalaikėje perspektyvoje, kad būtų sušvelnintas oro transporto judėjimo augimo poveikis.

Prevencinės saugos srityje moksliniai tyrimai sutelkiami į: sisteminių saugos modelių tyrimą, patobulintas klaidoms atsparias sistemas ir į žmogų orientuotus lakūno kabinos modelius, suteikiančius įgulai galimybę geriau suvokti situaciją. Moksliniai tyrimai avaringumo mažinimo srityje sutelkiami į patobulintas medžiagas ir konstrukcijas bei pažangias saugos sistemas.

- Oro transporto sistemų darbinių pajėgumų ir saugos didinimas: siekiama optimizuoti oro erdvės ir oro uostų panaudojimą ir tokiu būdu sumažinti vėluojančių skrydžių skaičių, pilnai integruojant Europos oro eismo valdymo sistemą, kuri padės pasiekti "Bendrosios Europos skraidymo erdvės" iniciatyvos tikslus.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į borto bei žemėje esančias automatines pagalbos priemones, ryšių, navigacijos ir priežiūros sistemas, taip pat skrydžio valdymo procedūras, kurios leis įgyvendinti naujas koncepcijas, įskaitant laisvo skridimo koncepciją Europos ateities oro transporto valdymo (ATM) sistemoje.

ii) Kosmosas

Siekiama prisidėti prie Europos kosmoso strategijos įgyvendinimo, ypač, kartu su Europos kosmoso agentūra ir valstybėmis narėmis, nukreipiant ir sutelkiant pastangas į nedidelį kiekį bendrų veiksmų, atspindinčių bendrus interesus. Bus akcentuojama veikla, papildanti kosmoso agentūrų veiklą (antžeminių ir kosmosų sistemų (paslaugų) integravimas ir viską apimančių paslaugų demonstravimas). Tai apima šias veiklos sritis:

- Galileo: Europos palydovinės navigacijos sistema GALILEO, kuriama Bendrosios įmonės, artimai bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra, pradės pilnai veikti iki 2008 m. Šios infrastruktūros teikiamų paslaugų naudojimas apims platų Europos visuomenės veiklos spektrą. Tikslios navigacijos ir laiko skaičiavimo paslaugų prieinamumas padarys didžiulę įtaką daugelyje sričių.

Svarbu Europoje sukaupti reikiamos kompetencijos ir žinių, kad ši besiformuojanti technologija būtų kuo efektyviau išnaudota.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: daugelį sektorių apimančias koncepcijas, sistemas ir priemones, vartotojų įrangą, įskaitant imtuvus, kurie priklausys nuo tikslios navigacijos ir laiko skaičiavimo paslaugos teikimo; aukšto lygio, nuoseklių ir visapusiškai kokybiškų paslaugų bet kokioje aplinkoje (miestuose, patalpose ir lauke, ant žemės, jūroje, ore ir t. t.) platinimą, suderinus jas su kitų paslaugų (telekomunikacijų, priežiūros, stebėjimo) teikimu.

- GMES: siekiama skatinti palydovais pagrįstų informacinių paslaugų evoliuciją, plėtojant technologijas, kad būtų panaikintas atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos, ir stiprinti Europos pajėgumus aplinkosaugos ir saugumo kontrolės srityje, ypač tvarios plėtros kontekste ir atsižvelgiant į vartotojų poreikius ir reikalavimus, kaip nurodyta GMES EB veiksmų plane pradiniam laikotarpiui (2001–2003).

Mokslinių tyrimai sutelkiami į: daviklius, duomenis ir informacinius modelius, kuriamus Europoje ir kitur, taip pat į operacinių paslaugų prototipų, reaguojančių į konkrečius poreikius (pavyzdžiui, globalinės aplinkos, žemės naudojimo, dykumų susidarymo, nelaimių valdymo), kūrimą. Moksliniams tyrimams, įskaitant tyrimus duomenų įgijimo ir modelių, jungiančių erdvinius ir žemės duomenis į integruotą operacinės informacijos sistemą, montavimo ir vertinimo srityse, būtų naudojami egzistuojantys palydoviniai duomenys, gauti iš, pavyzdžiui, Envisat, ateities EarthWatch projektų ir kitų sistemų.

- Palydovinės telekomunikacijos: palydoviniai ryšiai turi būti integruoti į platesnę telekomunikacijų sistemų, ypač žemės sistemų, sritį [5].

Šioje teminėje prioritetinėje srityje vykdoma mokslinių tyrimų veikla apima bandomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant naujausias dalykų, kurie artimai susiję su viena ar daugiau jos temų, žinias. Bus panaudoti du papildantys metodai: vienas – imlus ir atviras, o kitas – iniciatyvus.

1.1.5. Maisto kokybė ir sauga

Šios prioritetinės srities tikslas – užtikrinti Europos piliečių sveikatą ir gerovę, gerinant jų supratimą apie maisto vartojimo ir aplinkos faktorių įtaką žmogaus sveikatai, ir aprūpinti juos saugesniais, aukštos kokybės ir sveikatą gerinančiais maisto produktais, įskaitant jūros gėrybes, pasikliaujant pilnai kontroliuojamomis ir integruotomis gamybos sistemomis, atsirandančiomis žemės ūkyje, akvakultūroje ir žuvininkystėje. Naujai įvertinant klasikinį požiūrį "nuo ūkio iki šakutės", šioje prioritetinėje teminėje srityje bus siekiama užtikrinti, kad vartotojų apsauga būtų pagrindinis stimulas kurti naujas ir saugesnes maisto ir pašarų gamybos grandines, t. y. "nuo šakutės iki ūkio", pasikliaujant, pirmiausia, biotechnologinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į naujausius genomikos mokslinių tyrimų rezultatus.

Į galutinį vartotoją orientuotas požiūris atsispindi septyniuose konkrečiuose mokslinių tyrimų tiksluose. Pagrindinis dėmesys skiriamas integruotiems mokslinių tyrimų metodams, naudojamiems keliems konkretiems tikslams pasiekti. Kadangi mažos įmonės sudaro pagrindinę maisto sektoriaus dalį, vykdomos veiklos sėkmė priklauso nuo žinių ir procesų pritaikymo konkrečioms šių įmonių savybėms.

Mokslinių tyrimų prioritetai

- Su maistu susijusių ligų epidemiologija ir alergijos: siekiama ištirti sudėtingus ryšius tarp maisto vartojimo ir metabolizmo, imuninės sistemos, genetinės informacijos ir aplinkos faktorių, siekiant nustatyti pagrindinius rizikos faktorius ir sukurti bendras Europos duomenų bazes.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: epidemiologines studijas apie dietos, maisto vartojimo ir gyvenimo būdo faktorių įtaką, vartotojų ir konkrečių gyventojų grupių, tokių kaip vaikai, sveikatą ir konkrečių ligų, alergijų ar sutrikimų profilaktiką bei plitimą; maisto sudėties ir suvartojimo normos matavimo ir analizės metodologiją, rizikos įvertinimą, epidemiologinius ir intervencinius modelius; genetinio kintamumo įtaką, išnaudojant pažangą funkcinėje genomikoje.

- Maisto poveikis sveikatai: siekiama suformuoti mokslinį pagrindą sveikatos gerinimui dietos būdu ir naujų sveikatą gerinančių maisto produktų, pavyzdžiui, naujų produktų, ekologinės žemdirbystės produktų, funkcinio maisto, produktų su genetiškai modifikuotais organizmais ir produktų, atsirandančių kaip biotechnologijos plėtros išdava, kūrimui, pasitelkiant pagilintas žinias apie maisto metabolizmą ir išnaudojant proteomikos ir biotechnologijos dabar suteikiamas galimybes.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: ryšį tarp dietos ir maisto apskritai; sveikatą gerinančias ir nuo ligų saugančias maisto savybes; maisto komponentų, patogenų, cheminių teršalų ir naujų prionų atmainų įtaką sveikatai; maistinių medžiagų reikalavimus ir sveikatą gerinančių intervencijų strategijas; faktorius, lemiančius vartotojų požiūrį į maisto produktus ir gamybą; maistinių medžiagų ir biologiškai aktyvių junginių rizikos ir naudos įvertinimo metodologijas; įvairių gyventojų grupių, ypač pagyvenusių žmonių ir vaikų, ypatumus.

- "Atsekamumo" procesai visoje gamybos grandinėje: siekiama sustiprinti mokslinį ir technologinį pagrindą, reikalingą užtikrinti pilną atsekamumą, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų organizmų, įskaitant tuos, kurie yra pagrįsti pastarojo laikotarpio biotechnologijos plėtra, atsekamumą nuo žaliavos atsiradimo iki nupirktų maisto produktų, ir tokiu būdu padidinti vartotojų pasitikėjimą maisto tiekimu.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: technologijų ir metodologijų kūrimą, įteisinimą ir harmonizavimą, kad būtų užtikrintas pilnas atsekamumas maisto grandinėje: metodų skaičiaus didinimas, jų įgyvendinimas ir įteisinimas ištisose maisto grandinėse; autentiškumo užtikrinimą; žymėjimo etiketėmis teisėtumą; rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (HACCP) taikymą ištisai maisto grandinei.

- Analizės, aptikimo ir kontrolės metodai: siekiama prisidėti prie patikimų ir rentabilių bandinių ėmimo ir matavimo strategijų cheminiams teršalams ir egzistuojantiems ar atsirandantiems patogeniškiems mikroorganizmams (tokiems kaip virusai, bakterijos, grybai, parazitai ir naujos priono tipo medžiagos, įskaitant ante mortem testų galvijų spongiforminei encefalopatijai ir skrapi sukūrimą), kad būtų kontroliuojama maisto ir pašarų tiekimo kokybė ir užtikrinti tikslūs duomenys rizikos analizei.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: metodus ir standartus, skirtus su maistu susijusiems patogenams ir cheminiams teršalams analizuoti ir aptikti, įskaitant ikinormatyvinius aspektus; modeliavimą ir metodus, siekiant pagerinti dabartines prevencijos ir kontrolės strategijas; aptikimo testus ir prionų geografinių žemėlapių sudarymą; prionų plitimą ir ilgaamžiškumą.

- Saugesni ir aplinkai nežalingi gamybos metodai ir technologijos bei sveikesni maisto produktai: siekiama sukurti mažiau sąnaudų reikalaujančias ūkininkavimo sistemas (žemdirbystės ir akvakultūros), pagrįstas tokiomis sistemomis, kaip integruota gamyba, mažesnių sąnaudų reikalaujančius metodus, įskaitant ekologinę žemdirbystę ir augalus bei gyvūnus nagrinėjančių mokslų ir biotechnologijos bei patobulintų transformacijos procesų panaudojimą, siekiant gaminti saugesnius maistingus, funkcinius ir įvairesnius maisto produktus ir pašarus, reaguojant į vartotojų lūkesčius ir gerinant maisto ir pašarų kokybę, pasitelkus naujoviškas technologijas.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: patobulintų integruotos gamybos sistemų, mažiau sąnaudų reikalaujančio ūkininkavimo, ekologinio ūkininkavimo ir genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) paremtos gamybos, taip pat apdorojimo ir platinimo metodų bei naujoviškų technologijų, skirtų saugesniam, maistingam ir aukštesnės kokybės maistui ir pašarams, plėtrą; įvairių gamybos metodų ir maisto produktų saugos, kokybės, įtakos aplinkai ir konkurencingumo aspektų individualų bei lyginamąjį įvertinimą; gyvulininkystės ir atliekų tvarkymo tobulinimą bei gyvulių gerbūvio nuo apgyvendinimo iki paskerdimo didinimą; augalus ir gyvulius nagrinėjančių mokslų ir biotechnologijos pritaikymą, įskaitant genomikos pritaikymą, kuriant aukštesnės kokybės maisto žaliavas ir maistingus maisto produktus.

- Gyvūnų pašarų poveikis žmonių sveikatai: siekiama pagerinti supratimą apie gyvūnų pašarų, įskaitant genetiškai modifikuotų organizmų turinčius produktus ir pašarui naudojamus įvairios kilmės subproduktus, įtaką maisto saugai, sumažinti nepriimtinų žaliavų naudojimą ir plėtoti alternatyvius naujus gyvūnų pašarų šaltinius.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: epidemiologines gyvūnų pašarų sukeltas su maistu susijusias ligas; žaliavų, įskaitant įvairios kilmės atliekas ir šalutinius produktus, apdorojimo metodų, priedų ir gyvūnų pašaruose naudojamų veterinarinių vaistų įtaką gyvūnų ir žmogaus sveikatai; patobulintą atliekų tvarkymą, siekiant užtikrinti, kad iš pašarų grandinės būtų pašalintos tam tikros didelę riziką keliančios ir netinkamomis pripažintos medžiagos; naujoviškus baltymų, riebalų ir energijos šaltinius, išskyrus mėsą ir kaulų miltus, siekiant optimalaus gyvūnų augimo, reproduktyvumo ir maisto produktų kokybės.

- Aplinkos keliama grėsmė sveikatai: siekiama nustatyti sveikatai žalingus aplinkos faktorius, suprasti susijusius mechanizmus ir išsiaiškinti, kaip galima šio poveikio ir grėsmės išvengti ar juos sumažinti.

a) Grėsmės, susijusios su maisto grandine (cheminės, biologinės ir fizinės).

b) Įvairialypis žalingos aplinkos poveikis leistinoms medžiagoms, įskaitant vietinių aplinkos nelaimių bei taršos poveikį maisto produktų saugai, pabrėžiant suminę aplinkos teršalų grėsmę ir poveikį sveikatai, patekimo į žmogaus organizmą kelius, ilgalaikius padarinius bei mažų dozių poveikį, apsisaugojimo strategijas, taip pat poveikį ypatingai jautrioms grupėms, ypač vaikams.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: sukėlėjų, įskaitant teršalus, nustatymą ir aplinkos keliamų ir su maistu susijusių aplinkos keliamų pavojų fiziologinius mechanizmus; patekimo į žalingą aplinką kelių supratimą, suminio, mažų dozių ir įvairialypio aplinkos poveikio įvertinimą; ilgalaikius padarinius; jautrių pogrupių apibrėžimą ir apsaugą; aplinkos veiksnius ir mechanizmus, sukeliančius alergijų plitimą; endokrinus ardančių medžiagų poveikį; chronišką cheminę taršą ir įvairialypį žalingos aplinkos poveikį, su vandeniu susijusių ligų plitimą (parazitų, virusų, bakterijų ir t. t.).

Šioje teminėje prioritetinėje srityje vykdoma mokslinių tyrimų veikla apima bandomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant naujausias dalykų, kurie artimai susiję su viena ar daugiau jos temų, žinias. Bus panaudoti du papildantys metodai: vienas – imlus ir atviras, o kitas – iniciatyvus.

1.1.6. Tvari plėtra, visuotiniai pokyčiai ir ekosistemos

Sutartyje tvari plėtra patvirtinama kaip pagrindinis Europos bendrijos tikslas. Tai pabrėžė Gioteburge susirinkusi Europos Vadovų Taryba ir tai atsispindi Sąjungos tvarios plėtros strategijoje, įskaitant Šeštąją aplinkosaugos veiksmų programą. Šiame kontekste, globaliniai pokyčiai, energetikos sauga, subalansuotas transportas, subalansuotas Europos gamtos išteklių valdymas bei jų sąveika su žmogaus veikla paskatino šios mokslinių tyrimų prioritetinės temos atsiradimą. Šioje prioritetinėje srityje vykdomos veiklos tikslas – sustiprinti mokslinius ir technologinius pajėgumus, kurių reikia Europai, kad ji galėtų įgyvendinti tvarios trumpalaikės ir ilgalaikės plėtros modelį, integruodama savo socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus, ir ženkliai prisidėti prie tarptautinių pastangų sušvelninti ar net pakeisti dabartines nepalankias tendencijas, suvokti ir kontroliuoti globalinius pokyčius ir išlaikyti ekosistemų pusiausvyrą.

1.1.6.1. Subalansuotos energetikos sistemos

Strateginiai tikslai yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir išskiriamų teršalų kiekį, užtikrinti energijos tiekimo saugą, padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir pasiekti didesnio Europos pramonės konkurencingumo. Norint pasiekti šių tikslų trumpalaikėje perspektyvoje, reikia vykdyti plataus masto mokslinius tyrimus, siekiant paskatinti jau kuriamų technologijų naudojimą ir padėti paspartinti pokyčius energijos paklausos modeliuose ir vartojimo elgsenoje, didinant energijos efektyvumą ir integruojant atsinaujinančią energiją į energetikos sistemą. Ilgalaikiam tvarios plėtros įgyvendinimui taip pat būtinos rimtos RTD pastangos, kad būtų užtikrintas ekonomiškai patrauklus energijos prieinamumas ir kad būtų įveiktos galimos kliūtys atsinaujinančios energijos šaltinių ir naujų nešėjų bei technologijų, pavyzdžiui, savaime švarių vandenilio ir kuro elementų, pasirinkimui.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Mokslinių tyrimų veikla, turinti trumpalaikį ir vidutinį poveikį

Bendrijos RTD veikla yra vienas pagrindinių instrumentų galinčių, pasitarnauti remiant naujų teisinių instrumentų energetikos srityje įgyvendinimą ir ženkliai pakeičiant dabartinius netvarios plėtros modelius, kurie pasižymi didėjančiu priklausomumu nuo importuojamo iškastinio kuro, pastoviai didėjančia energijos paklausa, transporto sistemų perkrovimu ir augančiu išskiriamo CO2 kiekiu, pasiūlydama naujus technologinius sprendimus, galinčius teigiamai įtakoti vartotojų elgseną, ypač miestuose.

Siekiama kuo greičiau įdiegti rinkoje naujoviškus ir sąnaudų atžvilgiu konkurencingus technologinius sprendimus, vykdant demonstracinius ir kitus į rinką nukreiptus mokslinių tyrimų veiksmus, kurie įtraukia vartotojus eksperimentinėje aplinkoje ir sprendžia ne tik techninius, bet taip pat ir organizacinius, institucinius, finansinius ir socialinius klausimus.

- Švarios energijos, ypač atsinaujinančios energijos šaltiniai ir jų integracija į energetikos sistemą, įskaitant laikymą, paskirstymą ir naudojimą.

Siekiama įdiegti rinkoje patobulintas atsinaujinančios energijos technologijas ir integruoti atsinaujinančią energiją į tinklus ir tiekimo grandines, pavyzdžiui, remiant suinteresuotus asmenis, kurie yra pasiryžę sukurti "Tvarias Bendrijas", naudojančias didelę dalį atsinaujinančios energijos išteklių. Vykdant šiuos veiksmus, bus naudojami naujoviški ar patobulinti techniniai ir (arba) socialiniai-ekonominiai metodai, skirti "žaliajai elektrai", šilumai ar biokurui ir jų integracijai į energijos paskirstymo tinklus ar tiekimo grandines, įskaitant kombinacijas su įprastiniu didelio masto energijos paskirstymu.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: pagrindinių naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių rentabilumo, našumo ir patikimumo didinimą; atsinaujinančios energijos integraciją ir efektyvų decentralizuotų šaltinių sujungimą, švaresnį tradicinį didelio masto generavimą; naujų energijos laikymo, paskirstymo ir naudojimo koncepcijų įteisinimą.

- Energijos taupymas ir energijos našumas, kurie pasiekiami taip pat ir atsinaujinančių žaliavų dėka.

Bendras Bendrijos tikslas yra iki 2010 m. sumažinti energijos paklausą 18 % siekiant prisidėti prie ES įsipareigojimų kovoti su klimato pokyčiais ir padidinti energijos tiekimo saugą įvykdymo. Mokslinių tyrimų veikla pirmiausia sutelkiama į eko-pastatus, siekiant taupyti energiją ir pagerinti aplinkos bei pastate esančių žmonių gyvenimo kokybę. "Poligeneracinė" veikla padeda pasiekti Bendrijos tikslą iki 2010 m. padvigubinti kogeneracijos (bendrosios šilumos ir galios) dalį ES elektros gamyboje nuo 9 % iki 18 % ir padidinti bendros elektros gamybos, šildymo ir vėsinimo paslaugų efektyvumą, naudojant naujas technologijas, tokias kaip kuro elementai, ir integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: taupymo ir našumo didinimą pirmiausia miestuose, ypač pastatuose, optimizuojant ir įteisinant naujas koncepcijas ir technologijas, įskaitant bendras šilumos ir galios bei rajono šildymo (vėsinimo) sistemas; gamybos vietoje teikiamas galimybes ir atsinaujinančios energijos naudojimą, siekiant padidinti energijos efektyvumą pastatuose.

- Alternatyvus variklių kuras

Komisija nustatė ambicingą tikslą iki 2020 m. pakeisti 20 % dyzelinio ir benzininio kuro kelių transporto sektoriuje alternatyviomis kuro rūšimis. Siekiama padidinti energijos tiekimo saugumą, mažinant priklausomumą nuo importuoto skysto angliavandenilio ir spręsti transporto priemonių išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų problemą. Sutinkamai su Komunikatu dėl alternatyvių kuro rūšių kelių transportui, trumpalaikė RTD bus sutelkta į trijų rūšių alternatyvų variklių kurą, kurie galėtų užimti reikšmingą rinkos dalį: biokurą, natūralias dujas ir vandenilį.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: alternatyvių variklių kuro rūšių integravimą į transporto sistemą, ypač į švarų miesto transportą; rentabilią ir saugią alternatyvaus variklių kuro gamybą, laikymą ir platinimą (įskaitant degalų papildymo infrastruktūrą); optimalų alternatyvaus kuro panaudojimą naujose energiją taupančių transporto priemonių koncepcijose; strategijas ir priemones, skirtas rinkos perėjimo prie alternatyvaus variklių kuro procesui valdyti.

ii) Mokslinių tyrimų veikla, daranti vidutinį ir ilgalaikį poveikį

Vidutinis ir ilgalaikis tikslas yra sukurti naujus ir atnaujinamus energijos šaltinius ir naujus nešėjus, tokius kaip vandenilis, kurie būtų įperkami ir švarūs, taip pat lengvai integruojami į ilgalaikės subalansuotos energijos pasiūlos ir paklausos kontekstą tiek stacionarių objektų, tiek transporto priemonių atžvilgiu. Be to, tolesnis iškastinio kuro naudojimas artimoje ateityje reikalauja rentabilių CO2 sunaikinimo sprendimų. Tikslas yra toliau mažinti išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius po Kioto nustatyto termino, t. y. 2010 m. Šių technologijų didelio masto plėtra ateityje priklausys nuo reikšmingų pozityvių pokyčių jų kainoje ir kituose konkurenciniuose aspektuose, lyginant su įprastiniais energijos šaltiniais, pilname socialiniame-ekonominiame ir instituciniame kontekste, kuriame jos naudojamos.

- Kuro elementai, įskaitant jų pritaikymą: jie atstovauja besiformuojančią technologiją, kuri, tikimasi, ilgalaikėje perspektyvoje pakeis didžiąją dalį dabartinių degimo sistemų pramonėje, pastatuose ir kelių transporte, kadangi jie pasižymi didesniu efektyvumu, mažesne tarša ir potencialiai mažesniais kaštais. Ilgalaikė užduotis yra pasiekti 50 eurų/kW kainą kelių transportui ir 300 eurų/kW kainą ilgaamžiškiems stacionariems objektams bei kuro elementams (elektrolizeriams).

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: kaštų mažinimą kuro elementų gamyboje ir pritaikyme pastatams, transportui ir decentralizuotai elektros gamybai; progresyvias medžiagas, susijusias su žemos ir aukštos temperatūros kuro elementais, skirtais pirmiau paminėtiems pritaikymo būdams.

- Naujos technologijos energijos nešėjams (transportui) ir laikymui, ypač vandeniliui: siekiama suskurti naujas ilgalaikio subalansuoto energijos tiekimo koncepcijas, kur vandenilis ir švari elektra yra laikomi pagrindiniais energijos nešėjais. H2 srityje, turi būti sukurtos priemonės, užtikrinančios saugų jo naudojimą tokiais pačiais kaštais kaip ir įprastinio kuro. Elektros srityje, decentralizuoti nauji ir ypač atsinaujinantys energijos ištekliai turi būti optimaliai integruoti sujungtuose Europos, regioniniuose ir vietiniuose paskirstymo tinkluose, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas aukštos kokybės tiekimas.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: švarią ir rentabilią vandenilio gamybą; vandenilio infrastruktūrą, įskaitant transportą, paskirstymą, laikymą ir utilizaciją; elektros srityje, dėmesys sutelktas į naujas elektros tiekimo ir paskirstymo analizės, planavimo, kontrolės ir priežiūros koncepcijas ir į įjungimo technologijas laikymo, interaktyvaus perdavimo ir paskirstymo tinklams.

- Naujos ir pažangios atsinaujinančios energijos technologijų koncepcijos: atsinaujinančios energijos technologijos ilgalaikėje perspektyvoje gali labai prisidėti prie energijos tiekimo pasaulyje ir ES. Dėmesys sutelktas į technologijas, turinčias reikšmingą ateities energetinį potencialą ir reikalaujančias ilgalaikių mokslinių tyrimų, atliekant veiksmus, sukuriančius didelę Europos pridėtinę vertę, ypač stengiantis įveikti pagrindinę kliūtį, t. y. didelius investicinius kaštus, taip pat įgalinti šias technologijas konkuruoti su įprastiniu kuru.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: fotoelektros srityje į pilną gamybos grandinę nuo bazinės medžiagos iki fotoelektros sistemos, taip pat į fotoelektros integravimą į gyvenamąją aplinką bei didelio masto, MW išreiškiamo galingumo fotoelektros sistemas elektrai gaminti. Biomasės srityje, bus skiriamas dėmesys kliūtims biomasės tiekimo-naudojimo grandinėje šiose sferose: gamyboje, degimo technologijose, dujofikacijos technologijose elektros ir H2 (sintetinių dujų) gamybai, ir biokure transportui. Kitose naujų ir pažangių atsinaujinančių technologijų koncepcijų srityse, telkiamos pastangos Europos lygiu integruoti specifinius ilgalaikių mokslinių tyrimų reikalaujančios RTD veiklos aspektus.

- CO2 surinkimas ir pašalinimas, susijęs su švaresnio iškastinio kuro įmonėmis: rentabilus CO2 surinkimas ir pašalinimas yra būtinas, norint įtraukti iškastinio kuro naudojimą į subalansuoto energijos tiekimo planą, sumažinantį kaštus iki maždaug 30 eurų už CO2 toną, kai surinkimo rodiklis viršija 90 %, vidutinės trukmės perspektyvoje ir iki 20 eurų ar mažiau ilgalaikėje perspektyvoje.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: visaapimančių metodų, skirtų teršalų beveik neišskiriančioms iškastiniu kuru paremtomis energijos pavertimo sistemoms, nebrangioms CO2 atskyrimo sistemoms, prieš ir po degimo vykstantiems procesams, taip pat deguoniniam kurui ir naujoms koncepcijoms, sukūrimą; saugių, rentabilių ir prie aplinkos priderintų CO2 pašalinimo galimybių sukūrimą, ypač geologinį saugojimą ir tiriamuosius veiksmus, siekiant nustatyti cheminio saugojimo galimybes bei naujoviškus CO2 panaudojimo kaip ištekliaus būdus.

1.1.6.2. Subalansuotas antžeminis transportas [6]

Baltojoje knygoje "Europos transporto politika 2010 metams: laikas nuspręsti" prognozuojama, kad iki 2010 m. Europos Sąjungoje transporto paklausa išaugs 38 % krovinių transporto sektoriuje ir 24 % keleivių transporto sektoriuje (skaičiuojant nuo 1998 m.). Jau ir dabar perkrauti transporto tinklai turės atlaikyti eismo pagausėjimą, ir iš dabartinių tendencijų galima spręsti, kad eismo dalis, tenkanti mažiau subalansuotoms transporto rūšims, augs. Todėl siekiama kovoti su perkrovimais ir sulėtinti ar net pakeisti šias pasidalijimo tarp transporto rūšių tendencijas, geriau integruojant ir iš naujo subalansuojant skirtingas transporto rūšis, didinant jų saugumą, našumą ir efektyvumą, mažinant jų poveikį aplinkai ir užtikrinant tikrai subalansuotos Europos transporto sistemos plėtrą, tuo pačiu metu remiant Europos pramonės konkurencingumą transporto priemonių ir sistemų gamyboje ir valdyme.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Aplinkai tinkamų ir konkurencingų transporto sistemų ir priemonių plėtra. Siekiama sumažinti antžeminio (geležinkelio, kelių, vandens) transporto įnašą į CO2 išskyrimą ir kitą aplinkai pavojų keliantį skleidimą, įskaitant triukšmą, tuo pačiu metu didinant automobilių ir laivų saugą, patogumą, kokybę, rentabilumą ir energetinį efektyvumą. Akcentuojamas švarus miesto transportas ir racionalus automobilių naudojimas mieste.

- Naujos technologijos ir koncepcijos visoms antžeminio transporto rūšims (kelių, geležinkelio ir vandens).

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: labai efektyvias varymo sistemas ir komponentus, pagrįstus alternatyviomis ir atsinaujinančio kuro rūšimis, atsižvelgiant į degalų papildymo infrastruktūrą; teršalų neišskiriančių ar beveik neišskiriančių varymo sistemų ir komponentų, ypač tų, kurie integruoja kuro elementus, vandenilio degimą ir atitinkamą degalų papildymo infrastruktūrą į transporto sistemą, sukūrimą; integruotas švaraus miesto transporto ir racionalaus automobilio naudojimo miesto vietovėse koncepcijas.

- Pažangūs projektavimo ir gamybos metodai.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: transportui pritaikytus pažangaus projektavimo ir gamybos metodus, ypač skirtus vienetinės gamybos aplinkoms, vedančius prie didesnio konkurencingumo aplinkai tinkamų transporto priemonių (automobilių ir traukinių) ir laivų kokybės, saugos, perdirbimo, patogumo ir rentabilumo dėka.

ii) Geležinkelio ir jūrų transporto saugos, efektyvumo ir konkurencingumo didinimas. Siekiama užtikrinti keleivių ir krovinių transportą, atsižvelgiant į transporto paklausą ir poreikį iš naujo subalansuoti transporto rūšis, tuo pačiu metu didinant transporto saugą, vadovaujantis Europos transporto politikos tikslais, kuriuos numatyta pasiekti 2010 metais (pavyzdžiui, kelių transporto srityje siekiama per pus sumažinti mirties atvejų skaičių).

- Įvairių transporto rūšių pakartotinis subalansavimas ir integravimas.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: tarpusavyje sąveikaujančias transporto sistemas, siekiant sudaryti sąlygas transporto tinklų susijungimui, visų pirma sudarant sąlygas konkurencingai Europos geležinkelių sistemai ir Europos laivų eismo informacijos sistemos integracijai; intermodalines transporto paslaugas, technologijas (pavyzdžiui, vienetinių apkrovų harmonizavimą) ir sistemas, taip pat pažangų mobilumo valdymą ir transporto logistiką.

- Kelių, geležinkelių ir vandens transporto saugos didinimas ir eismo perkrovimo išvengimas.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: saugos sausumos keliuose ir jūroje didinimo strategijas ir technologijas; koncepcijas ir sistemas pažangiai sąveikai tarp žmogaus ir transporto priemonės, tarp transporto priemonės ir kitos transporto priemonės ir tarp transporto priemonės ir infrastruktūros; plataus mąsto integracijos ir įteisinimo platformas protingoms transporto sistemoms (pavyzdžiui, transporto kainų nustatymą, transporto ir eismo valdymą ir transporto informaciją), įskaitant palydovinės navigacijos programas, naujus transporto priemonių tipus ir operacines procedūras, siekiant padidinti pajėgumą ir saugą, tuo pačiu metu tausojant aplinką (ypač miesto ir pažeidžiamose vietovėse).

1.1.6.3. Globaliniai pokyčiai ir ekosistemos

Globaliniai pokyčiai apima sudėtingus, dinamiškus skirtingos trukmės pasikeitimus fiziniuose, cheminiuose ir biologiniuose žemės sistemos komponentuose (t. y. atmosferoje, vandenynuose ir sausumoje), ypač tuose, kuriuos įtakoja žmogaus veikla. Šios prioritetinės srities tikslai yra:

i) sustiprinti gebėjimą suvokti, užfiksuoti ir nuspėti globalinius pokyčius ir sukurti prevencijos, sušvelninimo ir adaptacijos strategijas, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis tarptautinėmis mokslinių tyrimų programomis ir atitinkamų konvencijų, tokių kaip Kioto protokolas ir Monrealio protokolas, kontekste;

ii) išsaugoti ekosistemas ir saugoti biologinę įvairovę, kuri taip pat prisidėtų prie subalansuoto žemės ir jūrinių resursų naudojimo. Globalinių pokyčių atžvilgiu, integruoto, subalansuoto žemės ūkio ir miško ekosistemų valdymo strategijos yra ypatingai svarbios šių ekosistemų išsaugojimui, ir jos ženkliai prisidės prie tvarios Europos plėtros. Šiuos tikslus lengviausia pasiekti, vykdant veiklą, kurios tikslas – sukurti bendrus ir integruotus metodus, būtinus tvariai plėtrai įgyvendinti, atsižvelgiant į jos aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus, taip pat globalinių pokyčių poveikį visoms pasaulio šalims ir regionams. Puoselėjamas Europos ir nacionalinių mokslinių tyrimų pastangų susiliejimas, siekiant bendrų tvarumo slenksčių apibrėžimų ir vertinimo metodų, ir skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant bendrų reagavimo į globalinių pokyčių keliamas problemas strategijų.

Mokslinių tyrimų prioritetai

- Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo bei atmosferos teršalų mechanizmai ir poveikis klimatui, ozono sluoksnio plonėjimui ir anglies sorbentams (vandenynams ir vidiniams vandenims, miškams ir dirvožemiui). Siekiama užfiksuoti ir paaiškinti globalinių pokyčių procesus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimu ir atmosferos teršalais iš visų šaltinių, įskaitant taršą, kurią sukelia energijos tiekimas, transportas ir žemdirbystė, patobulinti globalinio ir regioninio poveikio numatymą ir įvertinimą, įvertinti sušvelninimo galimybes ir pagerinti Europos tyrinėtojų galimybes naudotis globalinių pokyčių moksliniams tyrimams skirta baze ir platformomis.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: pokyčių anglies ir azoto cikluose supratimą ir išmatavimą; visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir atmosferos teršalų šaltinių rolę ir jų sorbentus biosferoje; jų poveikį klimato dinamikai ir nepastovumui, vandenynų ir atmosferos chemiją ir jų sąveiką; ateities stratosferos ozono sluoksnius ir ultravioletinį spinduliavimą; globalinių klimato pokyčių ir poveikių nuspėjimą; susijusius reiškinius (pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto osciliaciją, El Niño ir pokyčius jūros lygyje ir vandenyno cirkuliacijoje); sušvelninimo ir adaptacijos strategijas.

- Vandens ciklai, įskaitant su dirvožemiu susijusius aspektus: siekiama suprasti globalinių pokyčių, ypač klimato pokyčių, mechanizmus ir įvertinti jų poveikį vandens ciklui, vandens kokybei ir jo prieinamumui, taip pat dirvožemio funkcijoms ir kokybei, siekiant suformuoti pagrindą vandens sistemų valdymo priemonėms, kad būtų sušvelnintas poveikis.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: klimato pokyčių poveikį hidrologinio ciklo komponentams – žemės-vandenyno-atmosferos sąveikas, gruntinio vandens (paviršinio vandens) paskirstymą, gėlo vandens ir pelkių ekosistemas, dirvožemio funkcionavimą ir vandens kokybę; vandens (dirvožemio) sistemų jautrumo globaliniams pokyčiams įvertinimą; valdymo strategijas, jų poveikį ir sušvelninimo technologijas; vandens paklausos ir prieinamumo planus.

- Biologinė įvairovė ir ekosistemos: siekiama geriau suprasti jūros ir sausumos biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcionavimą, suvokti ir iki minimumo sumažinti negatyvų žmonių veiklos poveikį joms ir užtikrinti gamtinių išteklių ir sausumos bei jūros ekosistemų (įskaitant gėlo vandens sistemas) subalansuotą valdymą ir genetinių išteklių apsaugą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: ekosistemų biologinės įvairovės, struktūros, funkcijų ir dinamikos bei jų teikiamos naudos pokyčių įvertinimą ir prognozavimą, akcentuojant jūros ekosistemų funkcionavimą; ryšius tarp visuomenės, ekonomikos, biologinės įvairovės ir arealų; ekosistemų funkcionavimą ir biologinę įvairovę sąlygojančių faktorių integruotą įvertinimą ir sušvelninimo galimybes; rizikos vertinimo, valdymo, apsaugos ir atkūrimo galimybes sausumos ir jūrų ekosistemų atžvilgiu.

- Dykumų susidarymo ir stichinių nelaimių mechanizmai: siekiama suprasti dykumų susidarymo ir stichinių nelaimių (pavyzdžiui, seisminio ar vulkaninio aktyvumo sukeltų nelaimių) mechanizmus, įskaitant jų ryšį su klimato pokyčiais, siekiant patobulinti rizikos ir poveikio vertinimą ir prognozavimą bei sprendimų paramos metodologijas.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: plataus masto integruotą žemės (dirvožemio) blogėjimo ir dykumų susidarymo Europoje įvertinimą ir atitinkamas prevencijos ir sušvelninimo strategijas; ilgalaikį hidrogeologinių pavojų prognozavimą; gamtinių pavojų kontrolę, kartografijos ir valdymo strategijas; geresnį pasirengimą nelaimėms ir jų švelninimą.

- Subalansuoto žemės valdymo, įskaitant pakrantės zonas, žemės ūkio paskirties žemės ir miškų strategijos: siekiama prisidėti prie subalansuoto žemės valdymo strategijų ir priemonių kūrimo, ypatingą dėmesį skiriant pakrantės zonoms, žemės ūkio paskirties žemei ir miškams, įskaitant integruotas koncepcijas, skirtas universaliam žemės ūkio ir miško išteklių panaudojimui, ir integruotą miškininkystės (medienos) grandinę, kad būtų užtikrinta tvari plėtra ekonominiame, socialiniame ir aplinkosauginiame lygmenyse; taip pat skiriamas dėmesys kokybiniams ir kiekybiniams žemės ūkio ir miškininkystės daugiafunkciškumo aspektams.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: reikiamų priemonių integruotam pakrantės zonų valdymui (ICZM) sukūrimą; teigiamų ir neigiamų išorinių poveikių žemės ūkiui ir miškininkystei skirtingose gamybos sistemose įvertinimą; subalansuoto miškų valdymo strategijų kūrimui, atsižvelgiant į regioninę specifiką; miško ir žemės ūkio išteklių subalansuoto valdymo ir universalaus panaudojimo strategijas (koncepcijas); naujų aplinkai nežalingų procesų ir perdirbimo technologijų integruotoje miškininkystės (medienos) grandinėje rentabilumą.

- Operacinis prognozavimas ir modeliavimas, įskaitant visuotinių klimato pokyčių stebėjimo sistemas: siekiama sistemiškai sekti atmosferos, sausumos ir vandenynų parametrus, įskaitant klimato parametrus, kad būtų galima geriau prognozuoti jūrinę, sausumos ir atmosferos aplinką, apjungti ilgalaikius stebėjimus modeliavimo ir ypač nuspėjimo tikslais, sukurti bendras Europos duomenų bazes ir prisidėti prie tarptautinių programų.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: pagrindinių jūros, sausumos ir atmosferos parametrų, reikalingų visuotinių pokyčių moksliniams tyrimams ir valdymo strategijoms, bei ypatingų atvejų stebėjimą; didelius stebėjimo/kontrolės/tikrinimo/operacinio prognozavimo/modeliavimo tinklus (atsižvelgiant į GMES (Aplinkos ir saugumo visuotinė kontrolė) pokyčius ir įnešant Europos indėlį į G3OS) [7].

- Papildomi moksliniai tyrimai sutelkiami į: pažangių metodologijų, skirtų įvertinti procesų, technologijų, priemonių ir politikos riziką, aplinkos kokybę, įskaitant patikimus gyventojų sveikatos ir aplinkos sąlygų rodiklius, ir riziką, susijusią su buvimu žalingoje aplinkoje patalpose ar lauke, sukūrimą. Taip pat reikia atitinkamų ikinormatyvinių mokslinių tyrimų, nagrinėjančių matavimus ir bandymus šiais tikslais.

Šioje teminėje prioritetinėje srityje vykdoma mokslinių tyrimų veikla apima bandomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant naujausias dalykų, kurie artimai susiję su viena ar daugiau jos temų, žinias. Bus panaudoti du papildantys metodai: vienas – imlus ir atviras, o kitas – iniciatyvus.

1.1.7. Piliečiai ir valdymas žiniomis paremtoje visuomenėje

Lisabonoje susirinkusi Europos Vadovų Taryba pripažino, kad perėjimas į žinių visuomenę paveiks kiekvieną žmonių gyvenimo aspektą. Bendras tikslas yra suformuoti stiprų žinių pagrindą šio perėjimo valdymui, kurį sąlygos nacionalinė, regioninė ir vietos politika, programos ir veiksmai, taip pat žiniomis paremti atskirų piliečių, šeimų ir kitų socialinių vienetų sprendimai.

Atsižvelgiant į šių iššūkių ir susijusių problemų sudėtingumą, mastą ir tarpusavio priklausomumą, pasirinktas mokslinių tyrimų metodas turi būti paremtas žymiai stipresne moksliniu tyrimų integracija, daugiadisciplininiu ir tarpdisciplininiu bendradarbiavimu, taip pat socialinių ir humanitarinių mokslų bendruomenių mobilizavimu joms spręsti. Veikla taip pat padeda nustatyti vidutinius ir ilgalaikius iššūkius visuomenei, kylančius iš mokslinių tyrimų socialinių ir humanitarinių mokslų srityse, ir užtikrina pagrindinių visuomenės interesų grupių aktyvų dalyvavimą ir tikslinį atlikto darbo platinimą. Siekiant remti lyginamųjų daugiašalių ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų plėtrą, tuo pačiu metu išsaugant mokslinių tyrimų metodologijų įvairovę visoje Europoje, yra labai svarbu rinkti ir analizuoti geriau ir realiau palyginamus duomenis ir darniai plėtoti statistiką ir kiekybinius bei kokybinius rodiklius, ypač Europos lygmeniu besiformuojančios žinių visuomenės kontekste.

Užtikrinamas tinkamas socialinių-ekonominių mokslinių tyrimų ir numatymo elementų koordinavimas konkrečiose programose.

Mokslinių tyrimų prioritetai

i) Žiniomis paremta visuomenė ir socialinė sanglauda

Europos žinių visuomenės sukūrimas yra aiškus Europos bendrijos politinis tikslas. Moksliniais tyrimais siekiama suformuoti supratimo pamatus, reikalingus norint užtikrinti, kad šis procesas vyktų tokiu būdu, kuris atitinka specifines Europos sąlygas ir siekius.

- Žinių kaupimo, platinimo ir naudojimo gerinimas ir jo poveikis ekonominei ir socialinei plėtrai. Siekiama ženkliai pagerinti supratimą apie žinių ypatybes ir jų funkcionavimą didinant viešą ir privatų gerbūvį, ir suformuoti pamatus politikos formavimui ir sprendimų priėmimui.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: žinių ypatybes ir jų funkcionavimą ekonomikos ir visuomenės atžvilgiu, taip pat naujovių ir verslo veiklos labui; ekonominių ir socialinių institucijų transformaciją; žinių kaupimo, platinimo ir naudojimo dinamiką, žinių kodifikavimo vaidmenį ir informacijos bei ryšių technologijų poveikį; teritorinių struktūrų ir socialinių tinklų svarbą šiems procesams.

- Žiniomis paremtos visuomenės plėtros galimi variantai ir pasirinkimo galimybės. Siekiama plėtoti vieningą supratimą apie tai, kaip žiniomis paremta visuomenė gali prisidėti prie visuomeninių ES tikslų, nustatytų Lisabonos viršūnių susitikime ir vėlesniuose Europos Vadovų Tarybų susitikimuose – tvarios plėtros, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir geresnės gyvenimo kokybės, turint omenyje socialinių modelių įvairovę Europoje ir atsižvelgiant į aspektus, susijusius su gyventojų senėjimu.

Mokslinių tyrimai sutelkiami į: žiniomis paremtos visuomenės savybes, atitinkančias Europos socialinius modelius ir poreikį gerinti gyvenimo kokybę; socialinę ir teritorinę sanglaudą, skirtingų lyčių ir kartų santykius ir socialinius tinklus; pokyčių pasekmes darbui ir užimtumui bei darbo rinkai; švietimo, lavinimosi ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi prieinamumą.

- Kelių į žinių visuomenę įvairovė. Siekiama sudaryti sąlygas lyginamajai perspektyvai visoje Europoje ir tokiu būdu suformuoti tvirtesnį pagrindą perėjimo į žinių visuomenę nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu strategijų formulavimui ir įgyvendinimui.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: globalizaciją, susijusią su susiliejimo tendencijomis; poveikį regioniniams skirtumams; iššūkius Europos visuomenėms, kylančius iš kultūrų įvairovės ir augančio žinių šaltinių kiekio; žiniasklaidos vaidmenį šiame kontekste.

ii) Pilietybė, demokratija ir naujos valdymo formos

Nustatyti pagrindiniai faktoriai, įtakojantys valdymo ir pilietybės pokyčius , ypač stiprėjančios integracijos ir globalizacijos kontekste ir iš istorinio bei kultūrinio paveldo perspektyvų, taip pat šių pokyčių poveikis bei galimi būdai patobulinti demokratinį valdymą, spręsti konfliktus, ginti žmogaus teises ir atsižvelgti į kultūrinę įvairovę bei identitetų gausą.

- Europos integracijos ir plėtros pasekmės valdymui ir piliečiams. Siekiama išaiškinti esmines sąsajas tarp Europos integracijos bei plėtros ir demokratijos, institucinės sandaros ir piliečių gerbūvio klausimų.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: sąsajas tarp integracijos, plėtros ir institucinių pokyčių jų istorinės evoliucijos kontekste ir lyginamojoje perspektyvoje; kintančio globalinio konteksto pasekmes ir Europos vaidmenį; išplėstos Europos Sąjungos padarinius jos piliečių gerovei.

- Atsakomybės ribų nustatymas ir naujos valdymo formos: siekiama remti įvairių lygių valdymo formų, kurios yra atskaitingos, teisėtos ir pakankamai stiprios bei lanksčios, kad galėtų spręsti socialinių pokyčių klausimus, įskaitant integraciją ir plėtrą, plėtotę, ir užtikrinti politikos formavimo efektyvumą ir teisėtumą.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: atsakomybes ribų tarp įvairių teritorinių lygmenų ir tarp viešojo ir privataus sektoriaus nustatymą; demokratinį valdymą, atstovaujančias institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenis; privatizaciją, viešąjį interesą, naujus reguliavimo metodus, įmonių valdymą; pasekmes teisinėms sistemoms.

- Klausimai, susiję su konfliktų sprendimu ir taikos bei teisybės atstatymu. Siekiama remti socialinių pajėgumų sprendžiant konfliktus plėtrą, nustatyti faktorius, vedančius į sėkmę ar nesėkmę, bandant užkirsti kelią konfliktui, ir plėtoti tarpininkavimo konflikte būdus.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: ankstyvą faktorių, vedančių į konfliktą tarp valstybių ar jų viduje, nustatymą; konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo procedūrų lyginamąją analizę ir teisingumo pasiekimą skirtingose srityse, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; Europos vaidmenį šiuo atžvilgiu regioninėse ir tarptautinėse arenose.

- Naujos pilietybės ir kultūrinio identiteto formos. Siekiama skatinti piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą Europos politikos formavime, suprasti pilietybės ir žmogaus teisių nuostatų Europoje sampratas ir poveikį, ir nustatyti faktorius, sudarančius sąlygas mobilumui ir identitetų koegzistencijai.

Moksliniai tyrimai sutelkiami į: sąsajas tarp naujų pilietybės formų, įskaitant ne piliečių teises; toleranciją, žmogaus teises, rasizmą ir ksenofobiją; žiniasklaidos vaidmenį plėtojant Europos viešąją sferą; pilietybės ir identiteto evoliuciją Europos kultūrinių ir kitokių skirtumų kontekste, atsižvelgiant į gyventojų srautus; socialinį ir kultūrinį dialogą tarp Europos tautų ir su kitais pasaulio regionais; pasekmes Europos žiniomis paremtos visuomenės plėtrai.

Šioje teminėje prioritetinėje srityje vykdoma mokslinių tyrimų veikla apima bandomuosius mokslinius tyrimus, panaudojant naujausias dalykų, kurie artimai susiję su viena ar daugiau jos temų, žinias. Bus panaudoti du papildantys metodai: vienas – imlus ir atviras, o kitas – iniciatyvus.

1.2. KONKRETI VEIKLA, APIMANTI PLATESNĘ MOKSLINIŲ TYRIMŲ SRITĮ

Veikla pagal šį skyrių papildo mokslinius tyrimus prioritetinėse teminėse srityse ir jos sudedamosios dalys yra:

- politikos rėmimas ir ES mokslinių bei technologinių poreikių numatymas,

- konkreti mokslinių tyrimų veikla MVĮ,

- konkreti tarptautinio bendradarbiavimo veikla.

1.2.1. Politikos rėmimas ir mokslinių bei technologinių poreikių numatymas

Šiai veiklai skirtas išskirtinis vaidmuo bendroje 2002–2006 m. Pamatinės programos architektūroje. Ji turi bendrą įgyvendinimo tvarką ir būtiną kritinę masę, kad būtų užtikrintas efektyvus ir lankstus mokslinių tyrimų, kurie ypatingai svarbūs pagrindiniams Bendrijos mokslinių tyrimų tikslams ir kurie apima platų spektrą poreikių, kurie negali būti patenkinti teminėse prioritetinės srityse, vykdymas. Jos konkretūs tikslai yra šie:

- paremti galimų ateities Sąjungos narių bei dabartinių valstybių narių interesams svarbios Bendrijos politikos formulavimą ir įgyvendinimą bei kontroliuoti jos poveikį,

- ištirti naujas ir besiformuojančias mokslines ir technologines problemas bei galimybes, ypač įskaitant tarpdisciplininių ir daugiadisciplininių mokslinių tyrimų sritis, kuriose reikia Europos veiksmų, matant galimybes užimti strateginę padėtį naujausių žinių srityse bei naujose rinkose arba numatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria Europos visuomenė.

Šių veiksmų bendras bruožas yra tai, kad jie įgyvendinami daugiametėje perspektyvoje, tiesiogiai atsižvelgiant į pagrindinių susijusių dalyvių (atitinkamai: politikos formuotojų, pramonės vartotojų grupių, pažangių mokslinių tyrimų bendruomenių ir t. t.) poreikius ir požiūrį. Jie įgyvendinami kartu su lanksčiu planavimo mechanizmu, kuris įgyvendinamas programos metu ir kuriuo nustatomi konkretūs prioritetai, atitinkantys nustatytus poreikius ir priklausantys pirmiau išvardintiems tikslams.

Tokiu būdu nustatyti prioritetai įrašomi į konkrečios programos darbo programą kartu su prioritetais, išplaukiančiais iš tikslų, nurodytų kitose programos dalyse, ir reguliariai atnaujinami. Tai sudaro sąlygas progresiniam biudžeto, susijusio su šia veikla, paskirstymui konkretiems nustatytiems prioritetams per visą vykdymo laikotarpį.

Planavimą vykdo Komisija, remdamasi pasiūlymais, gautais pasikonsultvus su suinteresuotomis grupėmis ES ir su šalimis, susijusiomis su pamatine programa dėl įtrauktinų temų.

Pirmieji 340 milijonų eurų skiriami toliau paminėtai mokslinių tyrimų veiklai, kuri parinkta, remiantis šiuo metu esančiais poreikiais; likę 215 milijonų eurų skiriami įgyvendinant konkrečiąją programą, kurioje reikiamas dėmesys skiriamas poreikiui išlaikyti būtiną lankstumą, kad būtų galima spręsti "politikos rėmimo ir mokslinių bei technologinių poreikių numatymo" klausimus.

i) Politiškai orientuoti moksliniai tyrimai

Vykdant veiklą, nurodytą šiame poskyryje, ypač remiamos šios sritys:

- bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendroji žuvininkystės politika (BŽP),

- tvari plėtra, ypač Bendrijos politikos tikslai, susiję su aplinka, įskaitant ir tuos, kurie nurodyti Šeštojoje aplinkos veiksmų programoje; energetika (Žalioji knyga "Plėtojant Europos energijos tiekimo saugos strategiją"; transportas (Baltoji knyga dėl Europos transporto politikos),

- kitos Bendrijos politikos, būtent, sveikatos (ypač visuomenės sveikatos apsaugos), regionų plėtros, prekybos, pagalbos plėtrai, vidaus rinkos ir konkurencingumo, socialinės politikos ir užimtumo, švietimo, mokymo ir kultūros, lyčių lygybės, vartotojų apsaugos, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo, išorinių santykių, įtraukiant tas politikas į plėtros stiprinimą ir panaudojant reikiamus statistinius metodus ir priemones,

- Bendrijos politikos tikslai, išplaukiantys iš Europos Vadovų Tarybos nubrėžtų politinių gairių, pavyzdžiui, dėl ekonominės politikos, informacinės visuomenės ir elektroninės Europos bei verslo.

Ši veikla gali apimti ir ikinormatyvinius mokslinius tyrimus ir matavimus bei bandymus, kai to reikia Bendrijos politikai. Atsižvelgiama į sąsajas tarp įvairių politikos sričių.

Daugiametis planavimas

Atliekant šios veiklos daugiametį planavimą, atsižvelgiama į svarbių mokslinių komitetų, susijusių su svarstoma politika, nuomones. Planavimas vykdomas, pasitelkiant vartotojų grupę, sudarytą iš įvairių Komisijos tarnybų, kuri, prireikus, taip pat kreipiasi pagalbos į nepriklausomą konsultacinę struktūrą, sudarytą iš aukšto lygio mokslo ir pramonės ekspertų. Vartotojų grupė vertina pateiktus pasiūlymus dėl įtrauktinų temų, vadovaudamasi šiais kriterijais:

- jų indėliu į politikos formulavimą ir plėtrą (pavyzdžiui, sąryšį su rengiamais įstatymų leidimo pasiūlymais ar su pagrindiniais laiko terminais šioje srityje),

- jų potencialiu įnašu į ES konkurencingumą, jos mokslinių ir technologinių pagrindų stiprinimą ir Europos mokslo tiriamojo darbo srities įgyvendinimą, įskaitant efektyvią šalių kandidačių integraciją,

- pridėtine verte Europai, ypač atsižvelgiant į valstybėse narėse vykdomus mokslinius tyrimus atitinkamose srityse,

- mokslinių tyrimų temų bei pasiūlytų metodų moksline svarba ir įgyvendinamumu,

- tinkamu užduočių padalijimu ir ryšiais tarp šių veiklų ir Jungtinių tyrimų centro tiesioginių veiksmų, remiančių Bendrijos politiką.

Planavimas gali būti keičiamas, pritaikant nepaprastosios padėties procedūrą, remiantis tais pačiais vertinimo kriterijais, kai ištinka krizė, dėl kurios atsiranda skubių ir nenumatytų mokslinių tyrimų poreikis.

Pradiniai mokslinių tyrimų prioritetai

Politikos įgyvendinimui skirtų mokslinių tyrimų prioritetai, reaguojantys į skubius poreikius, yra pagrįsti Komisijos politikos tarnybų temų pasiūlymais, pateiktais remiantis, atitinkamai, susijusių mokslinių komitetų patarimais, taip pat platesniais Sąjungos tikslais, nustatytais Europos Vadovų Tarybos susitikimų nuosekliose išvadose.

Jie yra sugrupuoti į šias veiksmų kryptis, panaudojant struktūrą, kuri optimizuoja ryšius tarp skirtingų politikos poreikių ir mokslinio indėlio ir apima skirtingus teminius prioritetus bei juos papildo:

- Subalansuotas Europos gamtinių išteklių valdymas. Moksliniai tyrimai šioje antraštinėje dalyje reaguoja į politikos poreikius, ypač susijusius su bendrųjų žemės ūkio ir žuvininkystės politikų modernizavimu ir subalansuotumu ir kaimo plėtros, įskaitant miškininkystę, skatinimu. Jie sutelkiami į:

žemės ūkio ir miškininkystės modernizavimą ir subalansuotumą, įskaitant jų daugiafunkcį vaidmenį, siekiant užtikrinti kaimo vietovių tvarią plėtrą ir skatinimą;

priemones ir vertinimo metodus subalansuotam žemės ūkio ir miškininkystės valdymui;

žuvininkystės politikos, įskaitant akvakultūra paremtas gamybos sistemas, modernizavimą ir subalansuotumą;

naujus ir aplinkai labiau tinkamus gamybos metodus, siekiant pagerinti gyvūnų sveikatą ir gerbūvį, įskaitant mokslinius tyrimus gyvūnų ligų, pavyzdžiui, snukio ir nagų ligos, kiaulių maro, tai pat žymėtųjų skiepų kūrimo srityse;

aplinkos vertinimą (dirvožemio, vandens, oro, triukšmo, įskaitant cheminių medžiagų poveikį);

aplinkosaugos technologijų politiniams sprendimams remti vertinimą, ypatingą dėmesį skiriant efektyvioms, bet nebrangioms technologijoms aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo kontekste.

- Sveikatos apsaugos, saugumo ir galimybių užtikrinimas Europos žmonėms. Moksliniai tyrimai šioje kategorijoje reaguoja į politinius poreikius, ypač susijusius su Europos socialinės darbotvarkės įgyvendinimu, įskaitant ateities socialinės politikos klausimus, visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą bei laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą. Moksliniai tyrimai sutelkiami į:

sveikatą lemiančius veiksnius ir aukštos kokybės bei subalansuotų sveikatos priežiūros paslaugų ir pensijų sistemų užtikrinimą (ypač senėjimo ir demografinių pokyčių kontekste);

visuomenės sveikatos klausimus, įskaitant epidemiologijos indėlį į ligų profilaktiką ir atsakus į atsirandančias retas ir užkrečiamas ligas, alergijas, saugias kraujo ir organų donorystės procedūras, bandymų be gyvūnų metodus;

aplinkos faktorių poveikį sveikatai (įskaitant darbo saugą, rizikos vertinimo metodus ir stichinių nelaimių keliamų pavojų žmonėms sumažinimą);

gyvenimo kokybės klausimus, susijusius su neįgaliaisiais (įskaitant lygias galimybes naudotis paslaugomis);

lyginamieji moksliniai tyrimai, nagrinėjantys migracijos ir pabėgėlių srautus lemiančius faktorius, įskaitant nelegalią imigraciją ir prekybą žmonėmis;

patobulintas priemones nusikaltimų tendencijoms ir priežastims numatyti ir nusikaltimų prevencijos politikos efektyvumui įvertinti; naujų iššūkių, susijusių su narkotikų naudojimu, įvertinimą;

su civiline apsauga susijusius klausimus (įskaitant biologinę saugą ir apsaugą nuo teroristinių atakų keliamų pavojų) ir krizių valdymą.

- Didesnės ir labiau integruotos Europos ekonominio potencialo ir sanglaudos stiprinimas. Moksliniai tyrimai šioje kategorijoje reaguoja ypač į daugelio politikų, susijusių su Europos ekonomikos konkurencingumu, dinamizmu ir integracija, poreikius plėtros, globalizacijos ir Europos komercinių santykių su likusiu pasauliu kontekste. Jie sutelkiami į:

Europos integracijos, tvarios plėtros, konkurencingumo ir prekybos politikų (įskaitant geresnes ekonominės plėtros ir sanglaudos vertinimo priemones) stiprinimą;

priemonių, rodiklių ir operacinių parametrų, skirtų subalansuotų transporto ir energetikos sistemų našumui (ekonominiam, aplinkosauginiam ir socialiniam) įvertinti, plėtrą;

globalinio saugumo analizės ir įteisinimo sistemas transporto srityje ir mokslinius tyrimus, susijusius su avarijų rizika ir sauga mobilumo sistemose;

naujoviškos politikos, siekiančios tvarumo vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, prognozavimą ir plėtrą;

informacinės visuomenės klausimus (pavyzdžiui, skaitmeninių išteklių valdymą ir apsaugą bei visiems prieinamą informacinę visuomenę);

kultūrinio paveldo apsaugą ir susijusias konservacijos strategijas;

geresnę Europos statistikos kokybę, prieinamumą ir platinimą.

Nagrinėjant skirtingoms politikos sritims bendrus mokslinių tyrimų klausimus, užtikrinamas veiksmų koordinavimas, ypač matavimų ir demografinių pokyčių poveikio vertinimo srityse, ir apskritai plėtojant politikai svarbią statistiką ir rodiklius. Politikos formuotojai taip pat turi disponuoti tinkama ir savalaike informacija apie politiškai orientuotų mokslinių tyrimų rezultatus.

ii) Moksliniai tyrimai, nagrinėjantys naujas ir besiformuojančias mokslines ir technologines problemas bei galimybes

Moksliniai tyrimai šiame poskyryje reaguoja į poreikius naujose srityse, kurios papuola į įteisintą Bendrijos mokslinių tyrimų apimtį ir kurios apima kelias temines prioritetinės sritis arba yra už jų ribų, ypač todėl, kad jos yra labai tarpdisciplininės ir (arba) daugiadisciplininės. Moksliniai tyrimai taip pat reaguoja į netikėtus didelius pokyčius. Sutelkiant visos ES išteklius, bus siekiama iškovoti Europos moksliniams tyrimams priešakinę poziciją, atveriant kelią ar įgyvendinant naujus mokslo ir technologijos raidos etapus. Moksliniai tyrimai skatins idėjų srautus tarp akademinės bendruomenės ir pramonės ir leis Europai geriau panaudoti savo mokslinių tyrimų išteklius, siekiant dinamiškos žiniomis paremtos visuomenės.

Pirmiausia remiamos šios veiklos sritys:

- Moksliniai tyrimai, kuriais siekiama greitai įvertinti naujus atradimus ar naujai pastebėtus reiškinius, galinčius perspėti apie besiformuojančius Europos visuomenei labai aktualius pavojus ar problemas, ir nurodyti tinkamus atsakus į juos.

- Moksliniai tyrimai besiformuojančiose žinių srityse ir ateities technologijų sferoje, ypač tarpdisciplininėse srityse, kurie yra labai naujoviški ir todėl pasižymi didele (technine) rizika. Jie atviri bet kokioms naujoms idėjoms, turinčioms reikšmingą pramoninio ir (arba) socialinio poveikio ar ilgalaikės Europos mokslinių tyrimų pajėgumų plėtros potencialą.

Pasiūlymai vertinami remiantis mokslinių tyrimų pažangumu, ateities poveikio potencialu ir, ypač pirmojoje iš šių sričių, novatoriškumu.

Daugiametis planavimas

Pirmiau paminėtose kategorijose konkrečios temos, į kurias sutelkiami moksliniai tyrimai programos įgyvendinimo metu, parenkamos daugiamečio planavimo būdu, remiantis skuba ar potencialia ateities visuomenine, pramonine ar ekonomine svarba, atsižvelgiant į šiame poskyryje vykdomą mokslinių tyrimų veiklą. Temų vertinimas atliekamas su nepriklausomos konsultacinės struktūros, sudarytos iš aukšto lygio mokslo ir pramonės ekspertų, pagalba ir taip pat apjungia šiuos kriterijus:

- pasiūlytų mokslinių tyrimų temų potencialius indėlis į ES konkurencingumą, jos mokslinių ir technologinių pagrindų stiprinimas ir Europos mokslo tiriamojo darbo srities įgyvendinimas, įskaitant efektyvią šalių kandidačių integraciją,

- mokslinių tyrimų temų bei pasiūlytų metodų moksline svarba ir savalaikiškumas.

Planavimas gali būti keičiamas, pritaikant nepaprastosios padėties procedūrą, remiantis tais pačiais vertinimo kriterijais, kai ištinka krizė, dėl kurios atsiranda skubių ir nenumatytų mokslinių tyrimų poreikis. Numatymo studijos taip pat galėtų būti informacijos šaltinis prioritetų nustatymo procese.

iii) Įgyvendinimas

Suplanuota veikla vykdoma kvietimų pareikšti pasiūlymus būdu, prieš tai, tam tikrais atvejais, paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, ypač naujų ir besiformuojančių mokslinių technologinių sričių tyrimo srityje. Iš esmės, ji įgyvendinama tokiomis formomis:

- dažniausiai riboto masto konkretūs tiksliniai mokslinių tyrimų projektai, vykdomi partnerystės būdu, kurios dydis pritaikomas pagal poreikius,

- koordinaciniai veiksmai ir mokslinių tyrimų veiklos, vykdomos nacionaliniu lygmeniu, apjungimas į tinklus, kai tikslai gali būti pasiekti mobilizuojant valstybių narių, šalių kandidačių ir kitų susijusių valstybių pajėgumus.

Tam tikrais atvejais, kai pagrįstai manoma, jog tokiu būdu galima geriau pasiekti tikslus, leidžiama ribotai naudotis pažangos tinklais ir integruotais projektais.

Pasiūlymus atrenka Komisija po nepriklausomų ekspertų įvertinimo.

Galima imtis ir konkrečių paramos veiksmų šiai veiklai įgyvendinti.

1.2.2. Horizontali mokslinių tyrimų veikla, dalyvaujant MVĮ

Tikslai

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) atlieka ypatingai svarbų vaidmenį Europos konkurencingume ir darbo vietų kūrime ne tik dėl to, kad jos sudaro didžiąją daugumą Europos įmonių, bet ir dėl to, kad jos yra dinamizmo ir pokyčių šaltinis naujose rinkose, ypač tos, kurios naudoja naujausias žinias. Nors jos sudaro nevienalytę bendruomenę, jos visos susiduria su aršesne konkurencija, išplaukiančia iš Europos vidaus rinkos sukūrimo ir poreikio pastoviai atsinaujinti ir pritaikyti pažangias technologijas. Be to, vis daugiau MVĮ turi poreikį ir nori internacionalizuotis, ieškodamos naujų rinkų ir verslo galimybių.

MVĮ daugiausiai dalyvauja prioritetinių teminių mokslo tyrimų sričių rėmuose vykdomoje veikloje, veikdamos pažangos tinkluose, integruotuose projektuose ir konkrečiuose tiksliniuose mokslinių tyrimų projektuose. Be to, MVĮ sukurtos konkrečios schemos, sudarytos iš kolektyvinių ir bendradarbiavimu paremtų mokslinių tyrimų veiksmų. Jos skirtos pirmiausia didelei MVĮ bendruomenei, kuri pasižymi novatoriškais gebėjimais, bet ribotais mokslinių tyrimų pajėgumais. Tačiau bendradarbiavimu paremtų mokslinių tyrimų schema taip pat leidžia novatoriškoms MVĮ bendradarbiauti su universitetais ir mokslinių tyrimų centrais.

Iš viso, neskaitant horizontalios MVĮ veiklos, bent 15 % su septyniais šios programos teminiais prioritetais susijusio biudžeto bus skirti MVĮ.

i) Kolektyviniai moksliniai tyrimai

Kolektyviniai moksliniai tyrimai yra mokslinių tyrimų rūšis, kurios imasi RTD vykdytojai pramoninių asociacijų ar pramonės grupių naudai, siekdami išplėsti didelių MVĮ bendruomenių žinių bazę ir tokiu būdu pakelti jų bendrą konkurencingumo lygį. Vykdomi pagal Europoje galiojančias nuostatas svarbių kelių metų trukmės projektų rėmuose, šie moksliniai tyrimai yra efektyvus būdas, kaip patenkinti technologinius svarbių pramoninės bendruomenės segmentų poreikius.

Pagal daugelyje valstybių narių egzistuojančias schemas, šios priemonės tikslas yra leisti pramonės grupuotėms nustatyti ir išreikšti mokslinių tyrimų poreikius, kurie yra bendri daugeliui MVĮ Europos lygmeniu. Ji turėtų leisti pagerinti bendrą ištisų Europos pramonės sektorių technologinį pagrindą. Susaistydama pramonės grupes įvairiose šalyse ir finansuodama didesnius projektus, kuriuose numatyta didesnė projekto koordinatorių atsakomybė, ji prisideda prie kolektyvinių mokslinių tyrimų aplinkos formavimo pagal Europos mokslo tiriamojo darbo srities tikslus.

Kolektyviniai moksliniai tyrimai gali apimti, pavyzdžiui:

- mokslinius tyrimus, nukreiptus į bendrų problemų (iššūkių) sprendimą (pavyzdžiui, patenkinti reguliavimo reikalavimus, aplinkosaugos veiksmingumas),

- ikinormatyvinius mokslinius tyrimus (siekiant suformuoti mokslinį pagrindą Europos normoms ir standartams),

- mokslinius tyrimus, kuriais siekiama sutvirtinti tam tikrų sektorių technologinį pamatą,

- "technologinių priemonių" (pavyzdžiui, diagnostinės, saugos įrangos) plėtrą.

Vadovaujantis aiškiai apibrėžtomis rekomendacijomis, projektus vykdo pramoninės asociacijos ar kitos grupuotės, įsteigtos Europos lygiu, arba bent dvi nacionalinės pramoninės asociacijos (grupės), įsteigtos skirtingose Europos šalyse. Vykdytojais taip pat gali būti Europos ekonominių interesų grupės, atstovaujančios MVĮ interesus. Su kiekvienu projektu susijusių MVĮ "centrinė grupė" kontroliuoja pažangą nuo mokslinių tyrimų apibrėžimo stadijos iki gautų rezultatų platinimo.

Numatomas dviejų žingsnių metodas temų nustatymui ir pasiūlymų atrankai (pirmiausia paskelbiamas kvietimas pareikšti pradinį pasiūlymą, o po to, kai pirmojo turo atranką sėkmingai praėję pasiūlymai išplėtojami į pilnus pasiūlymus, atliekamas jų vertinimas ir atranka). Kolektyvinių mokslinių tyrimų projektų finansavimo lygis ir sutartinės sąlygos priklauso nuo jų tikslų:

- projektai, kuriais siekiama sustiprinti konkretaus pramoninio sektoriaus konkurencingumą gauna maksimalų Bendrijos finansavimą – 50 % visų tinkamų išlaidų. Šiuo atveju, sutarties šalis (pramoninės grupės) naudotųsi rezultatais,

- projektai, turintys teisinį pobūdį ar susiję su "visuomenės gerove" (pavyzdžiui, aplinkos apsauga, visuomenės sveikatos gerinimu), gali gauti didesnį finansavimą. Tokiais atvejais, didžiausias dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų rezultatų platinimui visoje Europoje.

Visais atvejais, rezultatų platinimą tarp MVĮ būtų numatoma vykdyti, pavyzdžiui, per specialius mokymus ir demonstracinius ("panaudojimo") veiksmus.

ii) Bendradarbiavimu paremti moksliniai tyrimai

Bendradarbiavimu paremti moksliniai tyrimai – tai schema, pagal kurią ribotas MVĮ skaičius iš įvairių šalių, turinčių konkrečias problemas ar poreikius, reikiamus mokslinius tyrimus perduoda RTD vykdytojui, išlaikydamos nuosavybės teisę į rezultatus. Projektai yra sąlyginai trumpalaikiai ir gali nagrinėti bet kokią mokslinių tyrimų temą ar sferą, remiantis konkrečiais susijusių MVĮ poreikiais ir problemomis. Kitos įmonės (ne MVĮ) ir galutiniai vartotojai gali dalyvauti kolektyvinių mokslinių tyrimų projektuose su sąlyga, kad jie neatliks dominuojančio vaidmens ir turės ribotą galimybę naudotis rezultatais.

Šią veiklą taip pat gali vykdyti novatoriškos ir modernias technologijas naudojančios MVĮ, bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų centrais ir universitetais.

Bendradarbiavimu paremti moksliniai tyrimai įgyvendinami per atvirus kvietimus teikti pasiūlymus.

Patarimų ir informacijos apie MVĮ dalyvavimo galimybes teikimas užtikrinamas Komisijos įsteigtuose konsultavimo skyriuose ir pasinaudojant nacionalinių informacijos centrų schema. Ši veikla taip pat koordinuoja specializuotą MVĮ nacionalinių informacijos centrų tinklą valstybėse narėse ir asocijuotose valstybėse, kuris regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu teikia MVĮ informaciją ir pagalbą, susijusią su jų dalyvavimu pamatinėje programoje, įskaitant pažangos tinklus ir integruotus projektus. Glaudus suderinamumas su Ekonominių ir technologinių žinių veiksmais ir su naujovių paramos paslaugomis, įgyvendinamomis poskyryje "Moksliniai tyrimai ir naujovės", užtikrina, kad MVĮ gautų naudos iš visų numatytų priemonių ir veiklos.

1.2.3. Konkrečios priemonės, remiančios tarptautinį bendradarbiavimą

Bendrasis tarptautinio bendradarbiavimo veiklos, vykdomos pagal pamatinę programą, tikslas yra padėti atverti Europos mokslo tiriamojo darbo sritį likusiam pasauliui. Ši veikla – tai konkretus pamatinės programos indėlis į šį atvėrimo procesą, kuris pareikalaus bendrų Bendrijos ir valstybių narių veiksmų.

Šiame skyriuje minėta veikla turi šiuos konkrečius tikslus:

- Padėti Europos tyrinėtojams, verslo įmonėms ir mokslinių tyrimų organizacijoms ES ir su pamatine programa susijusiuose valstybėse turėti galimybę naudotis kitose pasaulio vietose esančiomis žiniomis ir patyrimu.

- Padėti užtikrinti Europos aktyvų ir darnų dalyvavimą tarptautiniu lygmeniu vykdomose mokslinių tyrimų iniciatyvose, stengiantis praplėsti žinių ribas arba padėti išspręsti pagrindines globalines problemas, pavyzdžiui, susijusias su sveikata ir aplinka.

- Mokslo ir technologijų sferoje remti Bendrijos užsienio politikos ir paramos plėtrai politikos įgyvendinimą.

Be to, kad veikla septyniose teminėse prioritetinėse srityse atveriama trečiųjų šalių tyrinėtojams ar institucijoms, tarptautinio bendradarbiavimo veikla pasireikia ir konkrečios veiklos formomis.

Remdama Bendrijos užsienio reikalų politiką ir paramos plėtrai politiką, ši konkreti veikla skiriama trims šalių grupėms: trečiosioms šalims Viduržemio jūros regione, įskaitant Vakarų Balkanus, Rusijai ir kitoms NVS šalims, taip pat besivystančioms šalims.

Ji vykdoma taip, kad papildytų tų šalių tyrinėtojų ir subjektų dalyvavimą pažangos tinkluose ir integruotuose projektuose, kurie yra jiems atviri ir kuriuose jie dalyvauja įvairiais būdais, priklausomai nuo temų ir šalių.

Mokslinių tyrimų prioritetai šioje veiklos kategorijoje apibrėžiami, remiantis Bendrijos politinės partnerystės su įvairiomis šalių grupėmis interesais bei tikslais, taip pat jų konkrečiais ekonominiais ir politiniais poreikiais.

Todėl konkrečiai jie galėtų apimti:

- besivystančių šalių atveju, sveikatos ir visuomenės sveikatos, maisto saugos ir racionalaus išteklių eksploatavimo problemas,

- Viduržemio jūros regiono trečiųjų šalių atveju, remiant Europos partnerystę su Viduržemio jūros regionu, klausimus, susijusius su aplinkos, sveikatos ir vandens problemomis, taip pat kultūrinio paveldo apsaugą. Tam tikrais atvejais, tinkamai atsižvelgiama į tvarios kaimo plėtros aspektus. Be to, Vakarų Balkanų atveju, remiant stabilumą regione, klausimus, susijusius su karo padarinių aplinkai, sveikatai ir žemės ūkio bei pramonės infrastruktūrai atitaisymu,

- Rusijos ir kitų NVS šalių atveju, mokslinių tyrimų ir plėtros potencialo stabilizavimą, klausimus, susijusius su pokyčiais pramoninės gamybos sistemoje, aplinkos ir sveikatos apsaugą ir susijusius saugos aspektus.

Ši veikla vykdoma per riboto masto mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinius projektus, nacionalinių pastangų koordinacinius veiksmus, ir, jei būtina, konkrečias paramos priemones.

Bendradarbiavimo veikla su Rusija ir kitomis NVS šalimis vykdoma ypač per INTAS struktūrą, suformuotą bendromis Bendrijos ir valstybių narių jėgomis.

Visais trim atvejais, vienas svarbiausių tikslų yra padėti sustiprinti, stabilizuoti, plėtoti ar pritaikyti vietines mokslinių tyrimų sistemas.

Todėl pamatinės programos veikla bandoma sustiprinti papildomumą ir suderinamumą su veikla, vykdoma pasitelkus finansinius instrumentus, tokius kaip, Viduržemio jūros regiono trečiųjų šalių atveju, MEDA programa, Rusijos ir kitų NVS šalių atveju – TACIS programa ir besivystančių šalių atveju – EDF (Europos plėtros fondas) ir ALA (Lotynų Amerikos/Azijos) fondas. Ši veikla gali padėti skatinti šių šalių žmogiškųjų išteklių moksliniams tyrimams, mokslinių tyrimų infrastruktūrų ir su naujovėmis bei rezultatų panaudojimu susijusių pajėgumų plėtrą.

2. EUROPOS MOKSLO TYRIMŲ SRITIES PAGRINDŲ STIPRINIMAS

Europos mokslo tyrimų srities sukūrimas priklauso nuo mokslinių tyrimų ir naujovių veiklos ir politikos, vykdomos nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu, darnos ir koordinavimo tobulinimo.

Bendrijos veiksmų tikslai šioje sferoje yra stimuliuoti ir remti programų koordinavimą ir bendrus veiksmus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, taip pat tarp Europos organizacijų ir tokiu būdu padėti sukurti bendrą žinių bazę, būtiną darniai politikos plėtrai. Veikla gali būti vykdoma bet kokioje mokslinėje ir technologinėje srityje, įskaitant temines prioritetines sritis.

2.1. PARAMA VEIKLOS KOORDINAVIMUI

Nacionalinės veiklos koordinavimas

Siekiama skatinti ir remti kelių šalių iniciatyvas bendrų strateginių interesų srityse, plėtoti ryšius tarp jų vykdomų veiklų, koordinuojant jų įgyvendinimą, užtikrinant abipusį atvėrimą ir abipusę prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų, taip pat apibrėžti ir įgyvendinti bendrą veiklą.

Susijusi veikla turi būti suprantama kaip programos ar programų dalys, priemonės, planai ar kitos iniciatyvos, vykdomos nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu ir naudojančios viešąjį finansavimą mokslinių tyrimų ir plėtros darbui, mokslinių tyrimų pajėgumams ir naujovių skatinimui remti. Valdžios institucijos arba mokslinių tyrimų agentūros gali veiklos imtis tiesiogiai nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu arba per Europos bendradarbiavimo sistemas, ypač per Europos mokslo fondo bendradarbiavimo schemą EUROCORES.

Pastangos skatinti koordinacinę veiklą, taikant metodą "nuo apačios iki viršaus", dedamos visoje mokslo ir technologijų sferoje, tame tarpe ir iškart apimant kelias sritis ir disciplinas. Pavyzdžiui, šiose srityse:

- sveikatos apsauga: pagrindinių gyventojų grupių sveikata; pagrindinės ligos ir sutrikimai (pavyzdžiui, vėžys, diabetas ir su diabetu susijusios ligos, degeneracinės nervų sistemos, psichinės, širdies ir kraujagyslių ligos, hepatitas, alergijos, regėjimo sutrikimai, infekcinės ligos), retosios ligos; alternatyvioji ar netradicinė medicina; pagrindinės su skurdu susijusios ligos besivystančiose šalyse; paliatyvi priežiūra; susijusi veikla įgyvendinama, pavyzdžiui, koordinuojant mokslinius ir lyginamuosius tyrimus, plėtojant Europos duomenų bazes ir tarpdisciplininius tinklus, keičiantis klinikine praktika ir koordinuojant klinikinius bandymus,

- biotechnologija: pritaikymas ne sveikatos ir ne maisto srityse,

- aplinka: miesto aplinka (įskaitant tvarią miestų plėtrą ir kultūrinį paveldą, įskaitant, pavyzdžiui, ekologiškų vietovių koncepcijas); jūrų aplinka ir sausumos (dirvožemio) valdymas; seisminiai pavojai,

- energetika: naujos kartos elektrinės ("beveik nulinis išskyrimas"), energijos kaupimas, perdavimas ir paskirstymas.

Bendrija skatina ir remia iniciatyvas, kuriomis siekiama apjungti nacionalines ir regionines veiklas bei programas į tinklus, remdama:

- nepriklausomos veiklos koordinavimą, įskaitant jos abipusį atvėrimą,

- bendros veiklos parengimą ir valdymą.

Šiuo tikslu Bendrija:

- Remia pasiūlymus, atrinktus po jų pateikimo, atsakant į atvirą kvietimą pareikšti pasiūlymus (2 įvertinimai per metus). Tam tikrais atvejais, gali būti išleisti pasiūlymai pareikšti susidomėjimą, o po jų – tiksliniai pasiūlymai.

Pasiūlymai gali apimti, pavyzdžiui, strategines studijas ir planavimą, mokslinių tyrimų ir naujovių bendruomenės konsultavimą, bendrus kvietimus pareikšti pasiūlymus ir tarpusavio peržiūros grupes, apsikeitimą informacija ir rezultatais bei jų paltinimą, programų kontrolę ir vertinimą, apsikeitimą personalu.

Pasiūlymai vertinami, ypač atsižvelgiant į šiuos aspektus: mobilizuotų išteklių mastą, mokslinę ir technologinę svarbą bei poveikį, laukiamą išteklių naudojimo Europos lygmeniu pagerėjimą ir, tam tikrais atvejais, jų įnašą į naujovių skatinimą.

- Sukuria integruotą informacijos sistemą, kuri lengvai pasiekiama, patogi vartotojui ir reguliariai atnaujinama, kad teiktų reikiamą informaciją:

- politikos formuotojams ir programų koordinatoriams: informaciją apie nacionalines ir regionines mokslinių tyrimų programas, instrumentus, vykdomą ir planuojamą mokslinių tyrimų veiklą, siekiant padėti nustatyti koordinacijos, tinklų sukūrimo ar bendrų iniciatyvų galimybes,

- mokslinių tyrimų bendruomenei: informaciją apie nacionalines, regionines ar bendras programas, kuriose jie gali dalyvauti.

Koordinavimas Europos lygmeniu

Siekiama pagerinti papildomumą ir ryšius tarp pagal pamatinę programą vykdomų Bendrijos veiksmų ir kitų Europos mokslinio bendradarbiavimo organizacijų veiksmų, taip pat tarp pačių paminėtų organizacijų. Stipresnio koordinavimo ir bendradarbiavimo dėka, įvairios europinio bendradarbiavimo sistemos efektyviau prisideda prie bendros Europos mokslinių tyrimų pastangų darnos ir Europos mokslo tiriamojo darbo srities sukūrimo. Bendrijos dalyvavimas tarptautinėje veikloje gali būti remiamas tinkamai pateisintais atvejais.

- Mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo veikla, vykdoma kitose europinio bendradarbiavimo sistemose

COST yra ilgos trukmės "iš apačios į viršų" mechanizmas, palengvinantis koordinavimą ir apsikeitimus tarp iš nacionalinio biudžeto finansuojamų mokslininkų ir tyrinėtojų grupių įvairiose srityse. Kad COST tęstų savo tarpvyriausybinio vaidmens vykdymą ir užtikrintų rentabilų indėlį į mokslinių tyrimų koordinavimą Europos mokslo tiriamojo darbo srityje, jo valdymo tvarka turi būti priderinta prie naujo konteksto. Tam reikės, kad COST valstybės narės įsteigtų tinkamą organizaciją, kuriai tada galėtų būtų skiriama finansinė parama pagal šią programą.

Sustiprinto veiklos koordinavimo tarp Europos mokslo fondo, COST ir pamatinės programos taip pat siekiama bendrų interesų srityse.

Koordinavimas su Eureka sustiprinamas, siekiant pagerinti finansavimo strateginę darną ir papildomumą, ypač teminėse prioritetinėse srityse. Tam tikrais atvejais organizuojami bendri informacijos ir ryšių veiksmai.

- Specializuotų Europos mokslo bendradarbiavimo organizacijų bendradarbiavimas ir bendros iniciatyvos

Teminių Europos organizacijų, tokių kaip CERN, ESA, ESO, ENO, EMBL, ESRF, ILL [8] atžvilgiu, Bendrija skatina ir remia konkrečias iniciatyvas, siekiančias sustiprinti darną ir ryšius tarp jų veiklų bei tarp jų ir Bendrijos veiksmų, ypač plėtojant bendrus metodus ir veiksmus bendrųjų interesų srityse.

2.2. DARNI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR NAUJOVIŲ POLITIKOS PLĖTRA

Šioje srityje vykdytinos veiklos tikslas yra skatinti darnią mokslinių tyrimų ir naujovių politikos plėtrą Europoje iššūkių ir bendrų interesų sričių ankstyvo nustatymo dėka, taip pat aprūpinant šalių, regionų ir Bendrijos politikos formuotojus žiniomis ir sprendimų priėmimo priemonėmis, galinčiomis padėti jiems formuluoti politiką.

Šiuo tikslu vykdytina veikla vykdoma šiose srityse:

- Analizės ir studijos; darbas susijęs su numatymu, statistika ir moksliniais bei technologiniais rodikliais

Ši veikla apima studijas, analizes ir numatymo veiklą, susijusią su moksline ir technologine veikla ir mokslo bei inovacijų politika Europos mokslo tyrimų srities įgyvendinimo kontekste.

Veikla, susijusi su numatymu, apima ypač teminio dialogo platformų ir žinių bazės numatomų analizių naudotojams ir atlikėjams suformavimą, geros patirties metodologijos srityje panaudojimą, taip pat vidutinių ir ilgalaikių veiksmų planų Europos mokslo ir technologijų srityje parengimą.

Darbas rodiklių srityje apima tolesnį svarbių ir suderintų rodiklių plėtojimą, atsižvelgiant į įvairius mokslinių tyrimų ir naujovių aspektus ir jų poveikį ekonomikai ir visuomenei, pavyzdžiui, kad būtų galima palyginti valstybių narių ir regionų mokslinius ir technologinius pasiekimus.

- Mokslinių tyrimų ir naujovių politikos gairių nustatymas nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu

2000 m. pradėti pirmieji veiksmai, siekiant nustatyti nacionalinės RTD politikos gaires, bus užbaigti iki 2002 m. vidurio. Atsižvelgiant į šiuos veiksmus, pritaikoma kitų gairių nustatymo ciklų metodologija, įskaitant rodiklius, ir veiksmai geografiškai išplečiami, atveriant juos į ES stojančioms valstybėms ir asocijuotoms šalims, ir praplečiama jų tematika. Ypatingas dėmesys skiriamas geriausios patirties pritaikymo platinimui ir kontrolei, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir mokslinių tyrimų dalyviais.

Vykdomas gairių nustatymo darbas naujovių srityje (informacijos apie naujovių politiką Europoje rinkimas, naujovių "švieslentės" sukūrimas ir politikos formuotojų "teminių klubų" vykdomos naujovių politikos "tarpusavio peržiūros" organizavimas) bus išplėstas, siekiant juos atverti geografiškai, socialiniu požiūriu, įtraukus asmenis suinteresuotus naujovėmis, ir regioniniu požiūriu.

- Mokslinės ir technologinės pažangos Europoje analizavimas

Pažangos analizavimo veikla plečiama pagal dvi rekomendacijas, didinant apimamų temų skaičių ir reguliariai atnaujinant rezultatus.

Ypatingas dėmesys skiriamas labai plačiam turimos informacijos paskleidimui, taip pat analizavimo suderinimui su veikla, kuria siekiama skatinti mokslinių tyrimų pastangų integraciją Europoje.

- Reguliacinės ir administracinės aplinkos gerinimas moksliniams tyrimams ir naujovėms Europoje

Čia siekiama tirti ir analizuoti reguliacines ir administracines kliūtis, nustatyti ir skleisti gerą valdymo praktiką ir padėti suformuluoti naujus metodus. Štai keletas sričių, kurioms skiriamas dėmesys: intelektinė ir pramoninė nuosavybė; viešieji-privatieji santykiai mokslinių tyrimų ir naujovių atžvilgiu; žinių naudojimas ir platinimas; taisyklės, reglamentuojančios prieigą prie naujų produktų ar paslaugų rinkoje; mokslinių tyrimų ir naujovių finansavimo ir investicijų skatinimo mechanizmai, ypač privačiame sektoriuje.

[1] Siekiant palengvinti darnų programos įgyvendinimą, kiekvienam programos komiteto susirinkimui, kaip apibrėžta darbotvarkėje, Komisija, vadovaudamasi savo patvirtintomis rekomendacijomis, padengs vieno kiekvienos valstybės narės atstovo išlaidas ir vieno kiekvienos valstybės narės eksperto (patarėjo) išlaidas tiems darbotvarkės punktams, kuriuos nagrinėjant valstybei narei būtinos specialiosios žinios.

[2] Mokslo tyrimai, susiję su lytinių liaukų vėžio gydymu, gali būti finansuojami.

[3] Ligų ir sutrikimų priežastys, klinikiniai simptomai, pasekmės ir gydymas moterims, vyrams ir vaikams dažnai skiriasi. Todėl vykdant šioje teminėje prioritetinėje srityje finansuojamą veiklą, būtina atsižvelgti į tokių skirtumų galimybę mokslinių tyrimų protokoluose, metodologijose, ir rezultatų analizėje.

[4] Veikla palydovinio ryšio srityje vykdoma suderintai su veikla 4 prioritetinėje srityje "Aeronautika ir kosmosas".

[5] Atsižvelgiant į glaudžius ryšius tarp ryšių palydovų ir žemės technologijų, susijęs darbas yra pristatomas atitinkamų veiksmų, vykdomų prioritetinėje teminėje srityje "Informacinės visuomenės technologijos", kontekste.

[6] Sąvoka "Antžeminis transportas" apima kelių, geležinkelių ir vandens transportą; vandens transportas apima jūros ir vidinių vandenų transportą.

[7] Visuotinės kontrolės sistemos (3: Visuotinė klimato kontrolės sistema (GCOS), Visuotinė vandenynų kontrolės sistema (GOOS), Visuotinė sausumos kontrolės sistema (GTOS)).

[8] CERN: Europos branduolinių tyrimų organizacija; ESA: Europos kosmoso agentūra; ESO: Europos pietų observatorija; ENO: Europos šiaurės observatorija; EMBL: Europos molekulinės biologijos laboratorija; ESRF: Europos sinchrotroninio spinduliavimo įmonė; ILL: Laue-Langevin institutas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

ORIENTACINIS SUMOS PASKIRSTYMAS

Veiklos tipai | Suma (milijonais eurų) |

BENDRIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INTEGRAVIMAS IR STIRPINIMAS | 12585 |

Prioritetinės teminės mokslinių tyrimų sritys | 11285 |

Gamtos mokslai, genomika ir biotechnologija sveikatos apsaugai | 2255 |

— Pažangi genomika ir jos pritaikymas sveikatos apsaugai | 1100 |

— Kova su pagrindinėmis ligomis | 1155 |

Informacinės visuomenės technologijos | 3625 |

Nanotechnologijos ir nanomokslai, žiniomis paremtos daugiafunkcinės medžiagos bei nauji gamybos procesai bei prietaisai | 1300 |

Aeronautika ir kosmosas | 1075 |

Maisto kokybė ir sauga | 685 |

Tvari plėtra, globaliniai pokyčiai ir ekosistemos | 2120 |

— Subalansuotos energetikos sistemos | 810 |

— Subalansuotas antžeminis transportas | 610 |

— Globaliniai pokyčiai ir ekosistemos | 700 |

Piliečiai ir valdymas žiniomis paremtoje visuomenėje | 225 |

Konkreti veikla, apimanti platesnę mokslinių tyrimų sritį | 1300 |

Politikos rėmimas ir mokslinių bei technologinių poreikių numatymas | 555 |

Horizontali mokslinių tyrimų veikla, dalyvaujant MVĮ | 430 |

Konkrečios priemonės, remiančios tarptautinį bendradarbiavimą | 315 |

EUROPOS MOKSLO TYRIMŲ SRITIES PAGRINDŲ STIPRINIMAS | 320 |

Parama veiklos koordinavimui | 270 |

Parama darniai politikos plėtrai | 50 |

Iš viso | 12905 |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Kad konkrečioji programa būtų įgyvendinta, ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl daugiametės Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslo tyrimų srities kūrimo (Nr. 1513/2002/EB), ir su Reglamentu (EB) Nr.…/2002 dėl įmonių, mokslo centrų ir universitetų dalyvavimo ir mokslinių tyrimų rezultatų platinimo taisyklių, Komisija naudoja įvairius instrumentus.

Kai dėl teminių prioritetinių sričių, naujų instrumentų (integruotų projektų ir pažangos tinklų) svarba pripažįstama bendrąja prioritetine priemone, siekiant kritinės masės, valdymo supaprastinimo ir Bendrijos mokslinių tyrimų sukurtos pridėtinės vertės Europai ryšium su tuo, ko jau yra imtasi nacionaliniu lygmeniu, taip pat mokslinių tyrimų pajėgumų integravimo tikslų.

Tačiau projekto dydis nėra atmetimo pagrindas, ir galimybė naudotis naujais instrumentais yra užtikrinama MVĮ bei kitiems mažiems subjektams.

Naujieji instrumentai bus naudojami nuo Šeštosios pamatinės programos pradžios kiekvienoje temoje ir, kai manoma, jog reikia, kaip prioritetinė priemonė, neatsisakant konkrečių tikslinių projektų ir koordinacinių veiksmų.

Komisija vertina pasiūlymus pagal vertinimo kriterijus, nustatytus pirmiau minėtose teisinėse priemonėse.

Komisijos finansavimas suteikiamas remiantis pirmiau minėtomis teisinėmis priemonėmis ir laikantis Bendrijos bendrųjų nuostatų dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams.

Tam tikrais atvejais, kai projektas gauna maksimalų bendrą finansavimą, leidžiamą pagal pamatinę programą, ar visą subsidiją, gali būti suteikiama papildoma struktūrinių fondų parama, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 260/99 [1].

Kai dalyvauja asocijuotų šalių kandidačių subjektai, papildoma pasirengimo narystei finansinių instrumentų pagalba gali būti suteikiama pagal panašias sąlygas. Kai dalyvauja Viduržemio jūros regiono ar besivystančių šalių organizacijos, galėtų būti numatoma MEDA programos ir Bendrijos pagalbos plėtrai finansinių instrumentų parama.

Vykdant programą, Komisija gali naudotis technine pagalba. 2004 m. nepriklausomi ekspertai įvertins kiekvieno iš šių trijų instrumentų veiksmingumą vykdant Šeštąją pamatinę programą.

Pagal Sutarties 169 ir 171 straipsnius vykdoma veikla, padedanti siekti I priede išdėstytų mokslinių ir technologinių tikslų, gali būti finansiškai remiama konkrečia programa pagal susijusius sprendimus, priimtus remiantis Sutarties 172 straipsniu.

A. NAUJI INSTRUMENTAI

A.1. Pažangos tinklai

Pažangos tinklai yra įgyvendinami pamatinės programos septyniose prioritetinėse teminėse srityse ir, tinkamai pateisintais atvejais, mokslinių tyrimų srityse, remiančiose politiką ir numatančiose mokslinius ir technologinius poreikius.

Pažangos tinklų tikslas – stiprinti ir plėtoti Bendrijos mokslinę ir technologinę pažangą, Europos lygmeniu integruojant dabartiniu metu esančius ar besiformuojančius mokslo pajėgumus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Kiekvienas tinklas taip pat siekia pažangos konkrečioje mokslo srityje, kaupdamas kritinę kompetencijos masę. Jie skatina universitetų, mokslo tyrimo centrų, įmonių, tarp jų ir MVĮ, mokslo ir technologijų organizacijų kompetencijos pajėgumų bendradarbiavimą. Nagrinėjama veikla nukreipiama į ilgalaikius, daugiadisciplininius tikslus, o ne į iš anksto nustatytus rezultatus produktų, procesų ar paslaugų srityse.

Pažangos tinklą įgyvendina bendra veiklos programa, apimanti kai kuriuos, o tam tikrais atvejais visus dalyvių mokslinių tyrimų pajėgumus ir veiklą atitinkamoje srityje, kad būtų pasiekta kritinė kompetencijos masė ir Europos pridėtinė vertė. Bendra veiklos programa galėtų siekti įkurti nuolatinį virtualųjį pažangos centrą, sąlygojantį reikiamų priemonių, skirtų ilgalaikei mokslo pajėgumų integracijai pasiekti, sukūrimą. Bendra veiklos programa būtinai apima integravimo veiklą bei veiksmus, susijusius su pažangos skleidimu ir rezultatų platinimu už tinklo ribų.

Todėl, siekdamas tikslų, tinklas vykdo:

- jo dalyvių integruotą mokslinių tyrimų veiklą,

- integracinę veiklą, kuri pirmiausia apima:

- dalyvių mokslinių tyrimų veiklos pritaikymą, siekiant sustiprinti jos papildomumą,

- elektroninės informacijos ir ryšių priemonių kūrimą ir panaudojimą bei virtualių ir interaktyvių darbo metodų kūrimą,

- trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį apsikeitimą personalu, darbo vietų atvėrimą tyrinėtojams iš kitų tinklo narių ir jų apmokymą,

- bendrų mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą ir naudojimą bei dabartinės infrastruktūros pritaikymą bendram naudojimui,

- gautų žinių bendrą valdymą ir panaudojimą bei naujoves skatinančius veiksmus,

- pažangos skleidimo veiklą, kuri apima, atitinkamai:

- tyrinėtojų mokymą,

- ryšius, susijusius su tinklo pasiekimais ir žinių platinimu,

- technologinių naujovių MVĮ paramos paslaugas, ypač tas, kuriomis siekiama naujų technologijų panaudojimo,

- mokslo (visuomeninių) klausimų, susijusių su tinkle vykdomais moksliniais tyrimais, analizę.

Vykdant tam tikrą tinklo veiklą (pavyzdžiui, tyrinėtojų mokymą), bus stengiamasi užtikrinti viešumą, skelbiant kvietimus pateikti pareiškimus.

Tinklo dydis gali skirtis priklausomai nuo susijusių sričių ir subjektų. Orientacinis dalyvių skaičius neturėtų būti mažesnis nei šeši. Bendrijos finansinė parama pažangos tinklui gali siekti vidutiniškai kelis milijonus eurų per metus.

Tinklo pasiūlymai turi apimti šiuos elementus:

- bendrąjį bendros veiklos programos planą ir jos turinį pirmam laikotarpiui, suskirstytą į mokslinių tyrimų veiklą, integracinę veiklą ir pažangos skleidimo veiklą,

- dalyvių vaidmenį, nurodant veiklą ir išteklius, kuriuos ji apima,

- tinklo veikimą (veiklos koordinavimą ir valdymą),

- žinių platinimo planą ir rezultatų panaudojimo perspektyvas.

Jei būtina, partnerystė gali kisti pradinės Bendrijos finansinės paramos ribose, keičiant dalyvius ar įtraukiant naujus dalyvius. Dažniausiai tai daroma, paskelbiant konkurencinį kvietimą.

Veiklos programa būtų kasmet atnaujinama, pakeičiant kai kurių veiklų orientaciją ar pradedant naujas, iš pradžių nenumatytas, veiklas, į kurias galėtų įsijungti nauji dalyviai. Komisija gali paskelbti kvietimus pateikti pasiūlymus, siekdama skirti papildomą finansavimą, kad būtų padengtas, pavyzdžiui, egzistuojančio tinklo integruotos veiklos laikotarpio pratęsimas ar naujų dalyvių integravimas.

Bendrijos finansinė parama teikiama kaip integracijos subsidija, kurios dydis nustatomas pagal pajėgumų ir išteklių, kuriuos visi dalyviai siūlo integruoti, vertę. Ji papildo dalyvių naudojamus išteklius, kad būtų įgyvendinta bendra veiklos programa. Ji turėtų būti pakankama, kad suveiktų kaip integracijos stimulas, bet nesukurtų finansinio priklausomumo, kuris galėtų sukelti pavojų ilgalaikiam tinklo susijungimui.

A.2. Integruoti projektai

Integruoti projektai įgyvendinami pamatinės programos septyniose prioritetinėse teminėse srityse ir, tinkamai pateisintais atvejais, mokslinių tyrimų srityse, remiančiose politiką ir numatančiose mokslinius ir technologinius poreikius.

Integruoti projektai yra kuriami tam, kad suteiktų Bendrijos konkurencingumui stipresnį impulsą ar atkreiptų dėmesį į pagrindinius socialinius poreikius, mobilizuodami kritinę mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros išteklių bei kompetencijos masę. Kiekvienas integruotas projektas turi aiškiai apibrėžtus mokslinius ir technologinius tikslus bei turi siekti konkrečių rezultatų, pritaikomų, pavyzdžiui, produktams, technologiniams procesams ar paslaugoms. Turėdami šiuos tikslus, jie gali apimti daugiau ilgalaikių ar "rizikingų" mokslinių tyrimų.

Integruoti projektai susidaro iš kelių darnių sudėtinių veiksmų, galinčių įvairuoti dydžiu ir sudėtimi priklausomai nuo atliktinų darbų pobūdžio, ir nagrinėjančių skirtingus mokslinių tyrimų, būtinų bendriesiems tikslams pasiekti, aspektus bei formuojančių darnią visumą ir įgyvendinamų glaudžiai koordinuojant.

Jie vykdomi remiantis bendraisiais finansiniais planais, pirmenybę teikiant ženkliam valstybinio ir privataus sektoriaus finansavimo mobilizavimui, įskaitant finansavimą iš Europos investicijų banko (EIB) ir bendradarbiavimo schemų, tokių kaip Eureka.

Visa veikla, vykdoma integruoto projekto kontekste, apibrėžta bendrojoje "įgyvendinimo plano" struktūroje, kuris apima veiklą, susijusią su:

- moksliniais tyrimais ir, atitinkamai, technologine plėtra ir (arba) demonstravimu,

- žinių valdymu, platinimu ir perdavimu, siekiant skatinti naujoves,

- nagrinėjamų technologijų ir su jų panaudojimu susijusių faktorių analize ir įvertinimu.

Siekiant numatytų tikslų, jis taip pat gali apimti veiklą, susijusią su:

- tyrinėtojų, studentų, inžinierių ir pramonės vadovų, ypač MVĮ, mokymą,

- paramą naujų technologijų panaudojimui, ypač MVĮ,

- informaciją ir ryšius bei dialogą su visuomene dėl šiame projekte vykdomų mokslinių tyrimų mokslinių (visuomeninių) aspektų.

Integruoto projekto sudėtinės veiklos finansinis dydis gali būti nuo kelių milijonų eurų iki kelių dešimčių milijonų eurų. Tačiau projektų dydis nėra atmetimo kriterijus, ir galimybė naudotis naujais instrumentais užtikrinama MVĮ ir kitiems smulkiems subjektams.

Integruoti projektai turi apimti šiuos elementus:

- projekto mokslinius ir technologinius tikslus,

- vykdymo plano pagrindines kryptis ir tvarkaraštį, pabrėžiant įvairių komponentų išreiškimą,

- įgyvendinimo stadijas ir kiekvienoje jų laukiamus rezultatus,

- dalyvių vaidmenis konsorciume ir kiekvieno jų konkrečius įgūdžius,

- projekto organizavimą ir valdymą,

- žinių platinimo ir rezultatų panaudojimo planą,

- viso biudžeto prognozę ir biudžetą atskiroms veikloms, įskaitant finansinį planą, nurodantį įvairius indėlius ir jų kilmę.

Jei būtina, partnerystė gali kisti pradinės Bendrijos finansinės paramos ribose, keičiant dalyvius ar įtraukiant naujus dalyvius. Dažniausiai taip daroma, paskelbiant konkurencinį kvietimą.

Įgyvendinimo planas kasmet atnaujinamas. Tai gali pareikalauti pakeisti kai kurių veiklų orientaciją ar pradėti naujas. Pastaruoju atveju, taip pat, kai reikia papildomo Bendrijos finansavimo, Komisija nustatys tokias veiklas ir jas įgyvendinsiančius dalyvius kvietimo pateikti pasiūlymus būdu.

Bendrijos finansinė parama teikiama kaip subsidija biudžetui, išreikšta procentine išraiška nuo dalyvių paskirto biudžeto projekto įgyvendinimui, atsižvelgiant į veiklos tipą.

B. KITI INSTRUMENTAI

B.1. Konkretūs tiksliniai mokslinių tyrimų projektai

Konkretūs tiksliniai mokslinių tyrimų projektai siekia pagerinti Europos konkurencingumą. Jie turėtų būti aiškiai sutelkti ir įgauti vieną iš toliau nurodytų formų arba šių dviejų formų derinį:

a) mokslo ir technologijų plėtros projektas, sukurtas tam, kad būtų įgyta naujų žinių, kurios galėtų būti panaudotos žymiai pagerinti esamus arba sukurti naujus produktus, procesus ar paslaugas arba atitiktų kitus visuomenės poreikius ir Bendrijos politiką;

b) demonstravimo veiklos projektas, sukurtas tam, kad įrodytų naujų technologijų, turinčių potencialų ekonominį pranašumą, bet negalinčių būti tiesioginiu pelno šaltiniu, reikalingumą.

B.2. Kolektyviniai mokslinių tyrimų projektai MVĮ

Šiuos projektus, įgyvendinamus visoje mokslo ir technologijų sferoje, vykdo mokslinių tyrimų subjektai pramoninių asociacijų ar grupių naudai tose srityse ir tomis temomis, kurios svarbios daugeliui MVĮ, susiduriančių su bendromis problemomis.

B.3. Bendradarbiavimu paremti mokslinių tyrimų projektai MVĮ

Šie projektai, įgyvendinami visoje mokslo ir technologijų sferoje, vykdomi su tam tikru MVĮ skaičiumi joms svarbiomis temomis.

B.4. Koordinaciniai veiksmai

Koordinaciniais veiksmais siekiama skatinti ir remti koordinuotas grupės mokslinių tyrimų vykdytojų ir naujovių diegėjų, norinčių pagerinti integraciją, iniciatyvas. Jie apima tokią veiklą kaip konferencijų, susitikimų, studijų vykdymo, pasikeitimo personalu, pasikeitimo gerąja patirtimi ir jos skleidimo organizavimas, kuriant informavimo sistemas ir ekspertų grupes bei gali, kai būtina, remti jungtinių ar bendrų iniciatyvų apibrėžimą, organizavimą bei valdymą.

B.5. Konkretūs paramos veiksmai

Konkretūs paramos veiksmai papildo šios programos įgyvendinimą ir gali padėti ruošiantis būsimai Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politikos veiklai, įskaitant ir kontrolės bei įvertinimo veiklą. Konkrečiai imant, jie apima konferencijas, seminarus, studijas ir analizes, aukšto lygio mokslinius apdovanojimus bei konkursus, darbo ir ekspertų grupes, veiklos paramą bei platinimo, informacijos ir ryšių veiklą arba šių veiklų derinius, atitinkančius kiekvieną atvejį.

Konkretūs paramos veiksmai taip pat įgyvendinami tam, kad pagyvintų, skatintų ir palengvintų MVĮ, mažų mokslo tyrimų grupių, naujai įkurtų ir nuošalių mokslo tyrimo centrų, taip pat tokių organizacijų iš šalių kandidačių dalyvavimą prioritetinėse teminėse srityse, ypač naudojantis pažangos tinklais ir integruotais projektais. Šių veiksmų įgyvendinimas priklauso nuo konkrečių informacijos ir paramos struktūrų, įskaitant nacionalinių informacijos centrų tinklą, įkurtą valstybių narių ir asocijuotų šalių vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, ir siekia užtikrinti sklandų perėjimą iš penktosios pamatinės programos į šeštąją.

[1] OL L 161, 1999 6 26.

--------------------------------------------------