32002D0011(01)



Oficialusis leidinys L 058 , 03/03/2003 p. 0038 - 0059


Europos centrinio banko Sprendimas

2002 m. gruodžio 5 d.

dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės

(ECB/2002/11)

(2003/132/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – Statutas) ir ypač į jo 26.2 straipsnį,

kadangi:

(1) Vadovaujantis Statuto 26.2 straipsniu, Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba nustato ECB metinės atskaitomybės apskaitos principus.

(2) Vadovaujantis 1998 m. gruodžio 1 d. Sprendimo ECB/2000/16 dėl Europos centrinio banko metinės atskaitomybės, su pakeitimais, padarytais 1999 m. gruodžio 15 d. ir 2000 m. gruodžio 12 d. [1] OL L 33, 2001 2 2, p. 1., pereinamojo laikotarpio taisyklėmis, visą 1998 m. gruodžio 31 darbo dienos pabaigoje turimą turtą ir įsipareigojimus reikėjo perkainoti 1999 m. sausio 1 d. ECB pradinio 1999 m. sausio 1 d. balanse taikytos rinkos kainos ir kursai buvo naujas pereinamojo laikotarpio vidurkinis kursas ir (ar) kaina.

(3) Tinkamai atsižvelgta į Europos pinigų instituto (EPI) atliktą parengiamąjį darbą.

(4) Sprendimo ECB/2000/16 turinys šiame dokumente bus ženkliai keičiamas. Siekiant aiškumo, pageidautina jį išdėstyti viename tekste.

(5) ECB skiria didelį dėmesį Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) reguliavimo sistemos skaidrumo didinimui, net jei toks įsipareigojimas nenumatytas Europos bendrijos steigimo sutartyje. Todėl ECB nusprendė paskelbti šį sprendimą,

NUSPRENDĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžimai

1. Šiame sprendime:

- "pereinamasis laikotarpis" – tai laikotarpis, kuris prasideda 1999 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2001 m. gruodžio 31 d.,

- "Tarptautiniai apskaitos standartai" – tai tarptautiniai apskaitos standartai (TAS, angl. IAS), tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS, angl. IFRS) ir susiję aiškinimai (angl. SIC-IFRIC), šių standartų ir aiškinimų vėlesni pakeitimai, Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST, angl. IASB) nustatyti ar patvirtinti ateityje naudotini standartai ir susiję aiškinimai,

- "nacionaliniai centriniai bankai" (NCB) – tai dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai,

- "dalyvaujančios valstybės narės" – tai valstybės narės, kurios pagal Europos bendrijos steigimo sutartį yra įsivedusios eurą,

- "nedalyvaujančios valstybės narės" – tai valstybės narės, kurios pagal Europos bendrijos steigimo sutartį nėra įvedusios euro,

- "Eurosistema" – tai NCB ir ECB.

2. Kiti šiame sprendime vartojami techninio pobūdžio terminų apibrėžimai pateikti specialių terminų žodynėlyje, kuris pridedamas kaip I priedas.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame sprendime išdėstytos taisyklės taikomos ECB metinei atskaitomybei, kurią sudaro balansas, ECB nebalansinėse buhalterinėse knygose registruoti straipsniai, pelno (nuostolio) ataskaita ir ECB metinės atskaitomybės aiškinamasis raštas.

3 straipsnis

Pagrindinės apskaitos prielaidos

Taikomos šios pagrindinės apskaitos prielaidos:

ekonominė realybė ir skaidrumas : apskaitos metodai ir finansinė atskaitomybė atspindi ekonominę realybę, yra skaidrūs ir atitinka kokybines suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo savybes. Sandoriai įtraukiami į apskaitą ir pateikiami atskaitomybėje, atsižvelgiant ne tik į jų teisinę formą, bet ir jų turinį bei ekonominę realybę;

atsargumas (apdairumas) : turtas ir įsipareigojimai vertinami bei pajamos pripažįstamos apdairiai. Šiame sprendime tai reiškia, kad nerealizuotas prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o pervedamas tiesiai į perkainojimo sąskaitą. Šio principo taikymas neleidžia kurti paslėptų atsargų arba sąmoningai klaidingai rodyti duomenis balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje;

įvykiai po balanso : turtas ir įsipareigojimai tikslinami įvykiais po balanso, atsiradusiais per laikotarpį tarp metinio balanso sudarymo dienos ir finansinės ataskaitos patvirtinimo atitinkamų organų dienos. Jeigu įvykiai po balanso sudarymo dienos neturi įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną, tačiau yra tokie svarbūs, kad jų neatskleidimas turėtų reikšmės finansinių ataskaitų naudotojams jas tinkamai įvertinti ir priimti sprendimus, turtas ir įsipareigojimai nėra tikslinami, bet minėtieji įvykiai yra atskleidžiami;

reikšmingumas : nukrypimai nuo apskaitos taisyklių, įskaitant ir turinčius reikšmės ECB ataskaitose apskaičiuojamam pelnui ir nuostoliams, nėra galimi, nebent šiuos nukrypimus galima pagrįstai pripažinti nesvarbiais bendrame kontekste ir pateikiant atskaitingos institucijos finansines ataskaitas;

veiklos tęstinumas : apskaita tvarkoma vadovaujantis tuo, kad veikla ateityje nenutruks.;

kaupimo principas : pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, per kurį jos buvo uždirbtos ar patirtos, o ne tada, kai jos buvo gautos ar sumokėtos;

nuoseklumas ir palyginamumas : balanso vertinimo ir pajamų pripažinimo kriterijai, užtikrinantys finansinės atskaitomybės duomenų palyginamumą, taikomi nuosekliai, vadovaujantis bendrumo ir tęstinumo principais.

4 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Finansinis arba kitas turtas ir (ar) įsipareigojimas atsiskaitančio subjekto balanse pripažįstamas tik tada, jeigu:

a) tikėtina, kad su turtu ar įsipareigojimu susijusią būsimą ekonominę naudą atsiskaitantis subjektas ateityje gaus arba perduos;

b) iš esmės visos rizikos ir atlygiai, susiję su turtu ar įsipareigojimu, buvo perduoti atsiskaitančiajam subjektui; ir

c) galima patikimai įvertinti atsiskaitančio subjekto turto kainą arba vertę ar prievolės dydį.

5 straipsnis

Pinigų atsiskaitymų metodas

ECB apskaitos sistemoje apskaita vykdoma pagal pinigų atsiskaitymų metodą, nepažeidžiant 2002 m. gruodžio 5 d. ECB/2002/10 gairių dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo 5 straipsnio taikymo.

II SKYRIUS

BALANSO SUDARYMO IR JO VERTINIMO TAISYKLĖS

6 straipsnis

Balanso struktūra

Balansai sudaromi pagal II priede išdėstytą struktūrą.

7 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1. Balanso straipsniai vertinami einamaisiais rinkos kursais ir kainomis, jei II priede nenurodyta kitaip.

2. Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai ir finansinės priemonės (balansinės ir nebalansinės) perkainojamos pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas metų pabaigoje.

3. Perkainojant auksą, atskirai neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka, aukso perkainojimo skirtumas apskaičiuojamas, remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą. Kiekvienai užsienio valiutai (įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius), ir kiekvienai vertybinių popierių emisijai (pagal ISIN), išskyrus vertybinius popierius, kurie apskaitomi balanso straipsnyje "Kitas finansinis turtas", tenkančių perkainojimo rezultatų apskaita tvarkoma atskirai.

8 straipsnis

Atpirkimo sandoriai

1. Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo sutartį, apskaitoje parodomas kaip įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis balanso įsipareigojimų dalyje, o straipsnis, kuris buvo pateiktas kaip užstatas, ir toliau parodomas balanso turto dalyje. Parduotus vertybinius popierius, kurie pagal atpirkimo sandorius turi būti atpirkti atgal, atpirkti turintis ECB, pareikalavęs juos atpirkti, ir toliau laiko dalimi to paties portfelio, iš kurio jie buvo parduoti.

2. Atvirkštinis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo investavimo sutartį, apskaitoje parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteikta paskola. Pagal atpirkimo investavimo sandorius įsigyti vertybiniai popieriai nėra perkainojami, o lėšas skolinanti šalis dėl to susidarančio perkainojimo prieaugio ar nuostolio negali įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą.

3. Atvirkštiniai sandoriai su vertybiniais popieriais užsienio valiuta neturi reikšmės valiutos pozicijos vidurkiniam kursui.

4. Vertybinių popierių skolinimo sandorių atveju vertybiniai popieriai išlieka skolintojo balanse. Šie sandoriai apskaitomi tokiu pačiu būdu kaip ir atpirkimo sandoriai. Tačiau, jei vertybiniai popieriai, kuriuos pasiskolina ir kurių gavėjas yra ECB, metų pabaigoje nėra saugomi gavėjo saugykloje, tai šių popierių gavėjas nuo skolinimo sandorio sutarties dienos sudaro atidėjimus nuostoliams dėl vertybinių popierių rinkos vertės padidėjimo ir parodo įsipareigojimą (vertybinių popierių sugrąžinimą), jeigu vertybinių popierių gavėjas per tą laiką vertybinius popierius pardavė.

5. Įkeitimu užtikrinti aukso sandoriai laikomi atpirkimo sandoriais. Su šiais įkeitimu užtikrintais sandoriais susiję aukso srautai į finansines ataskaitas neįtraukiami, o skirtumas tarp neatidėliotinos ir išankstinės sandorių kainos į apskaitą įtraukiamas taikant kaupimo principą.

6. Atvirkštiniai sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal automatizuotą vertybinių popierių skolinimo programą, balanse parodomi tik tada, jeigu įkaitas sandorio galiojimo laikotarpiu pateikiamas pinigais.

9 straipsnis

Apyvartinės nuosavybės priemonės

1. Šis straipsnis taikomas apyvartinių nuosavybės priemonių (nuosavybės akcijų arba nuosavybės fondų) apskaitai, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti tiesiogiai pačio ECB ar jo vardu veikiančio tarpininko, išskyrus veiklą, vykdomą dėl pensijų fondų, dalyvavimo teises, investavimą į dukterines ir kontroliuojamas bendroves ar į ilgalaikį finansinį turtą.

2. Nuosavybės priemonės užsienio valiuta neįtraukiamos į bendrąją valiutos poziciją, bet įskaičiuojamos į atskirą valiutos poziciją. Susijęs užsienio valiutos pelnas ir nuostolis gali būti apskaičiuojamas pagal grynojo vidurkinio kurso metodą arba vidurkinio kurso metodą.

3. Nuosavybės priemonės traktuojamos taip:

a) nuosavybės portfeliai perkainojami pagal 7 straipsnio 2 dalį. Perkainojimas atliekamas atskirai pagal kiekvieną priemonę. Nuosavybės fondai perkainojami remiantis grynuoju metodu, o ne pagal atskiras akcijas. Skirtingų nuosavybės akcijų arba skirtingų nuosavybės fondų tarpusavio padengimas negalimas;

b) sandoriai balanse parodomi sandorio kaina;

c) tarpininkams sumokėti komisiniai parodomi kaip sandorio vertės padidėjimas, kuris įtraukiamas į turto įsigijimo vertę, arba kaip su sandoriu susijusios išlaidos, kurios parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje;

d) nupirktų dividendų suma įtraukiama į nuosavybės priemonės įsigijimo vertę. Kol dividendai dar nėra gauti, nupirktų dividendų suma gali būti parodoma kaip atskiras straipsnis;

e) su dividendais susiję kaupimai nėra įtraukiami į apskaitą periodų pabaigoje, kadangi jie jau yra atspindėti nuosavybės priemonių rinkos kainoje, išskyrus priemones, kurios kaina nurodyta be teisės gauti dividendą;

f) teisių į nuosavybės priemones suteikimas parodomas kaip atskiras turtas, jas suteikus. Įsigijimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į buvusią nuosavybės priemonių vidurkinę kainą, naujų įsigijimų vertę ir proporciją tarp senų ir naujų nuosavybės priemonių. Kitas įsigijimo kainos skaičiavimo būdas – teisės į nuosavybės priemonę vertę galima apskaičiuoti pagal šios teisės vertę rinkoje, buvusią vidurkinę šios priemonės kainą ir nuosavybės priemonės rinkos kainą iki teisės į šią priemonę suteikimo. Jos parodomos apskaitoje pagal Eurosistemos apskaitos taisykles.

III SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

10 straipsnis

Pajamų pripažinimas

1. Pajamų pripažinimui taikomos šios taisyklės:

a) realizuotos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą;

b) nerealizuoti prieaugiai nepripažįstami pajamomis ir pervedami tiesiai į perkainojimo sąskaitas;

c) nerealizuoti perkainojimo nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

d) nerealizuotas perkainojimo nuostolis, įtrauktas į pelno (nuostolio) ataskaitą, negali būti kompensuojamas paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotu prieaugiu;

e) nerealizuotas perkainojimo nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso pozicijos, negali būti padengiamas kitų vertybinių popierių, kitos valiutos ar aukso nerealizuotu prieaugiu.

2. Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premijos ar nuolaidos apskaičiuojamos ir apskaitoje parodomos kaip dalis palūkanų pajamų ir amortizuojama per likusį iki vertybinių popierių išpirkimo laikotarpį, taikant tiesinį –linijinį arba vidaus grąžos (IRR) metodą. Tačiau IRR metodas privalomas diskontuotų vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.

3. Sukauptos sumos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal vidutinį rinkos kursą metų pabaigoje ir atstatomos tuo pačiu kursu.

4. Realizuotos užsienio valiutos pajamos ar išlaidos gali susidaryti tik pagal sandorius, dėl kurių pasikeičia atskiros valiutos pozicija.

5. Specialių perkainojimo sąskaitų lėšos, kurias pagal Statuto 49.2 straipsnį, įneša valstybės narės, kuriai panaikinta išlyga, centrinis bankas, panaudojamos padengti nerealizuotą perkainojimo nuostolį, jei jis viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą, kaip tai nurodyta šio straipsnio 1 dalies c punkte, prieš tokių nuostolių kompensavimą vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalimi. Specialiose perkainojimo sąskaitose esančios aukso valiutų ir vertybinių popierių lėšos, sumažėjus šiam turtui, mažinamos proporcingai šiam sumažėjimui.

11 straipsnis

Operacijų vertė

1. Operacijų vertei nustatyti taikomos šios bendrosios taisyklės:

a) vidurkinės kainos ir (ar) vidurkinio kurso metodas taikomas aukso, užsienio valiutos priemonių ir vertybinių popierių kasdienėje apskaitoje apskaičiuojant parduotų straipsnių įsigijimo kainą, atsižvelgiant į keitimo kurso ir (ar) kainos svyravimus;

b) turto ir (ar) įsipareigojimų vidurkinė kaina ir (ar) vidurkinis kursas sumažinamas ir (ar) padidinamas nerealizuoto perkainojimo nuostolio suma, kuri metų pabaigoje įrašoma į pelno (nuostolio) ataskaitą;

c) įsigyjant vertybinių popierių su atkarpa, nupirktos atkarpos išmokos apskaitoje parodomos kaip atskiras straipsnis. Įsigyjant vertybinius popierius užsienio valiuta, nupirkta atkarpos išmoka įtraukiama į šios valiutos poziciją, tačiau ši suma nėra įtraukiama į turto įsigijimo kainą, nustatant vertybinio popieriaus vidurkinę kainą.

2. Vertybiniams popieriams taikomos šios specialios taisyklės:

a) sandoriai apskaitoje parodomi sandorio kaina ir įrašomi į finansines sąskaitas švaria kaina;

b) saugojimo ir tvarkymo mokesčiai, mokesčiai už einamąsias sąskaitas ir kitos netiesioginės išlaidos neįskaitomos į sandorio kainą ir turi būti parodomos pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šios išlaidos neįtraukiamos į atitinkamo turto vidurkinę kainą;

c) pajamos parodomos apskaitoje bendra suma kartu su grąžintinomis sumomis kitais mokesčiais, kurie apskaitomi atskirai;

d) skaičiuojant vertybinio popieriaus vidurkinę įsigijimo kainą:

i) nauja svertinė vidurkinė kaina apskaičiuojama prie praėjusios dienos pozicijos pridėjus visus dienos pirkimus pagal jų įsigijimo kainą, po to apskaitoje parodomi tos pačios dienos pardavimai; arba

ii) vidurkinė kaina tikslinama paeiliui pagal kiekvieną dienos bėgyje įvykusį vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorį.

3. Auksui ir užsienio valiutai taikomos šios specialios taisyklės:

a) sandoriai užsienio valiuta, nedarantys poveikio grynajai šios valiutos pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą ir neturi įtakos šios valiutos pozicijos įsigijimo kainai;

b) sandoriai užsienio valiuta, kurie daro poveikį šios valiutos grynajai pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą;

c) faktiniai pinigų gavimai ir atsiskaitymai perskaičiuojami atsiskaitymo dienos vidutiniu rinkos keitimo kursu;

d) nustatant naują svertinį atskiros valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą ir aukso vidurkinę kainą, prie praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynųjų pozicijų pridedami per dieną atlikti tos pačios valiutos ir aukso grynieji įsigijimai tos dienos jų vidurkine įsigijimo verte. Grynųjų pardavimų atveju, realizuotos pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusios dienos atitinkamos valiutos ar aukso grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą ir šis vidurkinis kursas ar kaina išlieka nepakitę. Dėl vidurkinių dienos pirkimų ir pardavimų kursų arba aukso kainų skirtumų taip pat gaunamos realizuotos pajamos arba išlaidos. Jeigu užsienio valiutos arba aukso grynoji pozicija yra neigiama, aukščiau minėtas metodas taikomas atvirkštine tvarka, todėl įsipareigojimų grynosios pozicijos vidurkinį kursą ar kainą įtakos grynieji pardavimai, o grynieji pirkimai sumažina atitinkamą poziciją tuo metu taikomu svertiniu vidurkiniu kursu ir (ar) aukso kaina;

e) išlaidos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais, ir kitos bendrosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą.

IV SKYRIUS

NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

12 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1. Valiutos keitimo išankstiniai sandoriai, valiutos apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiami į grynąsias užsienio valiutos pozicijas tam, kad galima būtų apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

2. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, ateities sandoriai, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir kitos palūkanų normų priemonės apskaitomos ir perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.

3. Iš nebalansinių priemonių gautos pajamos ir išlaidos pripažįstamos ir traktuojamos panašiai kaip balansinės priemonės.

13 straipsnis

Valiutos keitimo išankstiniai sandoriai

1. Pagal valiutos keitimo išankstinius sandorius nupirkta ir parduota valiuta pripažįstama nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos, taikant išankstinio sandorio neatidėliotiną kursą. Dėl parduotos pagal šiuos sandorius valiutos gaunamos pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos sandorio dieną (arba antrą ar trečią dieną po sandorio dienos), taikant kasdienę pirkimų ir pardavimų tarpusavio padengimo procedūrą ir valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą. Šios pajamos ir išlaidos laikomos nerealizuotomis iki atsiskaitymo dienos ir apskaitoje parodomos kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalyje.

2. Neatidėliotino ir išankstinio kursų skirtumas traktuojamas kaip gautinos ar mokėtinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai valiutos pirkimų ir pardavimų atvejais.

3. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o perkainojimo sąskaitos likutis turi būti parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje ketvirčio pabaigoje.

4. Išankstiniai valiutos pirkimai turi reikšmės grynosios pozicijos vidurkiniam kursui sandorio sudarymo dieną arba, priklausomai nuo rinkoje galiojančios atsiskaitymų pagal neatidėliotinus sandorius tvarkos, dviem ar trim darbo dienom vėliau, taikant neatidėliotiną įsigijimo kursą.

5. Valiutos pozicijos pagal išankstinius sandorius vertinamos bendrai su tos pačios valiutos neatidėliotina pozicija, tarpusavyje padengiant visus galinčius susidaryti šių tos pačios valiutos pozicijų perkainojimo skirtumus. Grynasis perkainojimo nuostolio likutis, kai jis didesnis už ankstesnį perkainojimo sąskaitoje parodomą nerealizuotą prieaugį, debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Grynasis prieaugio likutis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

14 straipsnis

Valiutos apsikeitimo sandoriai

1. Neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pagal valiutos apsikeitimo sandorius pripažįstami balansinėse sąskaitose atsiskaitymo dieną.

2. Valiutos pirkimai ir pardavimai pagal apsikeitimo sandorių išankstinę dalį parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo pagal išankstinę sandorio dalį dienos, taikant neatidėliotiną kursą.

3. Pardavimo sandoriai pripažįstami sandorio neatidėliotinu kursu, todėl pajamos arba išlaidos iš šių sandorių nesusidaro.

4. Neatidėliotino ir išankstinio kurso skirtumas traktuojamas kaip mokėtinos ar gautinos palūkanos, kurios kaupiamos tolygiai ir pirkimų, ir pardavimų atvejais.

5. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

6. Grynosios užsienio valiutos pozicijos vidurkinis kursas nekinta.

7. Valiutos pozicija pagal apsikeitimo sandorius vertinama bendrai su neatidėliotina pozicija.

15 straipsnis

Palūkanų normos ateities sandoriai

1. Palūkanų normos ateities sandoriai sandorio sudarymo dieną parodomi nebalansinėse sąskaitose.

2. Pinigais sumokėta pirminė marža apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta pirminė marža balanse neparodoma.

3. Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis balanse parodomas atskiroje sąskaitoje kaip turtas arba įsipareigojimas, priklausomai nuo ateities sandorio kainos kaitos. Ta pati tvarka taikoma atviros pozicijos uždarymo dieną. Tą dieną ši sąskaita nedelsiant uždaroma ir bendras sandorio rezultatas įrašomas į pajamas arba išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar įvyksta pateikimas pagal šį sandorį. Tais atvejais pirkimas ar pardavimas apskaitoje parodomas taikant rinkos kainą.

4. Atlyginimai už sandorius parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

5. Perskaičiavimas į eurus prireikus atliekamas sandorio uždarymo dieną, taikant tos dienos rinkos kursą. Sandorio uždarymo dieną gautos užsienio valiutos įplaukos įtakoja tos dienos atitinkamos valiutos grynosios pozicijos vidurkinį kursą.

6. Kasdienių perkainojimo operacijų pasekmėje nustatytas prieaugis ir nuostolis parodomi atskirose sąskaitose. Balanso turto dalyje atidarytoje atskiroje sąskaitoje parodomas perkainojimo nuostolis, o įsipareigojimų dalyje atidarytoje sąskaitoje – perkainojimo prieaugis. Nerealizuoti nuostoliai debetuojami ir parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, atitinkama suma kredituojant įsipareigojimų sąskaitą kaip kiti įsipareigojimai.

7. Nerealizuotas nuostolis, įrašytas į pajamų ir išlaidų sąskaitas metų pabaigoje, negali būti atstatomas paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos galiojimo laikas. Nerealizuoto prieaugio, kaip kito turto straipsnio, suma debetuojama tarpinė sąskaita ir kredituojama perkainojimo sąskaita.

16 straipsnis

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

1. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2. Einamuoju laikotarpiu gautos ar sumokėtos palūkanos parodomos vadovaujantis kaupimo principu. Galima mokėjimų pagal atskirą palūkanų normų apsikeitimo sandorį tarpusavio užskaita.

3. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai užsienio valiuta daro įtaką užsienio valiutos grynosios pozicijos vidurkiniam kursui, jei yra skirtumas tarp gautų ir sumokėtų palūkanų. Mokėjimų likutis, pagal kurį gaunamos valiutos įplaukos, daro įtaką vidurkiniam kursui jo sumokėjimo dieną.

4. Kiekvienas palūkanų normų apsikeitimo sandoris vertinamas pagal rinkos kainą ir, jei reikia, perskaičiuojamas į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos galiojimo laikas. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5. Atlyginimai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

17 straipsnis

Palūkanų išankstiniai sandoriai

1. Palūkanų išankstiniai sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2. Atsiskaitymo dieną vienos šalies kitai šaliai mokamas kompensacinis mokėjimas įrašomas į pajamų ir išlaidų sąskaitas. Apskaitant šiuos mokėjimus, netaikomas kaupimo principas.

3. Jei palūkanų išankstiniai sandoriai sudaromi užsienio valiuta, kompensacinis mokėjimas daro įtaką šios valiutos grynosios pozicijos vidurkiniam kursui. Kompensacinio mokėjimo suma perskaičiuojama į eurus neatidėliotinu kursu atsiskaitymo dieną. Mokėjimų likutis, pagal kurį gaunamos valiutos įplaukos, daro įtaką valiutos vidurkiniam kursui jo sumokėjimo dieną.

4. Visi palūkanų išankstiniai sandoriai turi būti vertinami pagal rinkos kainą, ir, jei reikia, perskaičiuojami į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos galiojimo laikas.

Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5. Atlyginimai parodomi pajamų ir išlaidų sąskaitose.

18 straipsnis

Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai

Vertybinių popierių išankstinius sandorius apskaitoje galima parodyti pagal vieną iš toliau nurodytų metodų:

A metodas:

a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina;

b) parduotų vertybinių popierių valiutos vidurkinė kaina iki atsiskaitymo neperskaičiuojama. Pajamos ir išlaidos dėl išankstinio pardavimo apskaičiuojamos atsiskaitymo dieną;

c) atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o bet koks likutis, esantis perkainojimo sąskaitoje, parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Nupirktas vertybinis popierius apskaitoje parodomas sandorio termino pabaigos neatidėliotina kaina (tikrąja rinkos kaina), o skirtumas palyginus ją su pradine išankstine kaina pripažįstamas realizuotomis pajamomis ar išlaidomis;

d) įsigijus vertybinių popierių užsienio valiuta, valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas nekinta, jei ECB jau turi tos valiutos. Jei pagal išankstinį sandorį nupirkta obligacija išreikšta užsienio valiuta, kurios ECB neturi, todėl yra būtina šios valiutos nupirkti. Tokie užsienio valiutos pirkimai vykdomi pagal 11 straipsnio 3 dalies d punkte išdėstytas taisykles;

e) kiekviena išankstinė pozicija vertinama pagal išankstinę rinkos kainą, nustatytą likusiam sandorio terminui. Metų pabaigoje perkainojimo nuostoliai debetuojami ir parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, o perkainojimo pelnas kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Metų pabaigoje nerealizuoti nuostoliai parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti atstatomi paskesniais metais nerealizuotu prieaugiu, nebent priemonė uždaroma ar baigiasi jos galiojimo laikas.

B metodas:

a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos sandoryje numatyta išankstine kaina. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami;

b) ketvirčio pabaigoje vertybinio popieriaus perkainojimas atliekamas remiantis to vertybinio popieriaus grynąja pozicija, kurią sudaro balansinė šių vertybinių popierių pozicija ir nebalansinėse sąskaitose parodyti to paties vertybinio popieriaus pardavimai. Perkainojimo suma yra lygi skirtumui tarp šios grynos pozicijos vertės perkainojimo kaina ir jos vertės, apskaičiuotos taikant balansinės pozicijos vidurkinę kainą. Nupirkti vertybiniai popieriai ketvirčio pabaigoje perkainojami vadovaujantis 7 straipsnio nuostatomis. Įsipareigojimų perkainojimo rezultatas yra lygus skirtumui tarp neatidėliotinos kainos ir vidurkinės kainos;

c) vertybinių popierių pardavimo pagal išankstinius sandorius rezultatas parodomas tų finansinių metų apskaitoje, per kuriuos įsipareigojimas buvo prisiimtas. Šis rezultatas yra lygus skirtumui tarp pradinės išankstinės kainos ir balansinės pozicijos vidurkinės kainos arba nebalansinėje apskaitoje parodytų pirkimų vidurkinės kainos, jeigu pardavimo metu balansinė pozicija yra per maža.

V SKYRIUS

METINIS BALANSAS IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

19 straipsnis

Ataskaitų formos

1. Metinio ECB balanso forma turi atitikti III priede pateiktą formą.

2. ECB pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma pagal IV priede pateiktą formą.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas

1. Apskaitos ir pinigų politikos pajamų komitetas (AMICO), kuriame keičiamasi nuomonėmis apie ECBS, per Vykdomąją valdybą konsultuoja ECB Valdančiąją tarybą ECBS apskaitos taisyklių kūrimo ir taikymo klausimais.

2. Aiškinant šį sprendimą atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, Bendrijos įstatymais harmonizuotus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus tarptautinius apskaitos standartus.

3. Jei šiame sprendime nėra numatyta tam tikra apskaitos vedimo tvarka, ir jeigu Valdančioji taryba nepriėmė šiam Sprendimui prieštaraujantį sprendimą, ECB vadovaujasi tarptautiniais apskaitos standartais, susijusiais su ECB veikla ar apskaita tiek, kiek jie iš esmės neprieštarauja Europos Bendrijos apskaitos įstatymams.

21 straipsnis

Sprendimo pripažinimas negaliojančiu

Sprendimas ECB/2000/16 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

22 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis sprendimas įsigalioja 2003 m. sausio 1 d.

2. Nepažeidžiant pirmos dalies, šis sprendimas taip pat taikomas sudarant 2002 m. gruodžio 31 d. ECB metinį balansą bei ECB pelno (nuostolio) ataskaitą už metus, pasibaigusius 2002 m. gruodžio 31 d.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2002 m. gruodžio 5 d.

ECB Pirmininkas

Willem F. Duisenberg

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

SPECIALIŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS

Amortizacija – tai sistemingas premijos ir (ar) nuolaidos arba turto vertės mažinimas per tam tikrą laikotarpį.

Turtas – tai įmonės ištekliai, kuriuos ji kontroliuoja dėl praėjusių įvykių ir iš kurių įmonė ateityje tikisi gauti naudos.

Automatizuota vertybinių popierių skolinimo programa (angl. ASLP) – tai atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius apimanti finansinė operacija, kai tam tikras įkaitas skolinamas naudojantis bendru įkaitu. Pajamos dėl šių abiejų skolinimo ir skolinimosi operacijų gaunamos dėl skirtingų atpirkimo palūkanų, t. y. gautos maržos). Operaciją galima atlikti pagal pagrindinę programą, t. y. kuomet programą siūlantis bankas laikomas galutine sandorio šalimi, arba kaip agentūros vykdoma yra tik tarpininkas, o galutinė sandorio šalis yra faktiškas vertybinių popierių skolinimosi operacijas atliekanti įstaiga.

Vidurkinio kurso ir (ar) vidurkinės kainos metodas – tai slenkančio ar svertinio vidurkio metodas, pagal kurį kiekvieno įsigijimo vertė pridedama prie esamos apskaitinės vertės ir taip gaunama svertinė vidurkinė kaina ir (ar) vidurkinis kursas.

Pinigų (atsiskaitymų) metodas – tai apskaitos metodas, pagal kurį apskaitos įvykiai registruojami apskaitoje atsiskaitymo dieną.

Švari – tai sandorio kaina be sumokėtos premijos ar nuolaidos ir sukauptų palūkanų, tačiau į kainą įskaitomos su sandoriu susiję operacijų išlaidos.

Nuolaida – tai vertybinio popieriaus nominalios vertės ir jo kainos skirtumas, kai ši kaina yra mažesnė už nominalią.

Diskontinis vertybinis popierius – tai vertybinis popierius, už kurį negaunamos palūkanų atkarpos išmokos ir kurio grąža gaunama padidėjus kapitalo vertei, kadangi šis turtas išleidžiamas į apyvartą arba perkamas su nuolaida.

Nuosavybės priemonės – tai vertybiniai popieriai, už kuriuos gaunamas dividendas (įmonių akcijos ir vertybiniai popieriai, liudijantys apie investicijas į nuosavybės fondą).

Finansinis turtas – tai bet kuris turtas, jeigu tai: (i) grynieji pinigai; arba (ii) sutartinė teisė gauti grynuosius pinigus arba kitas finansines priemones iš kitos įmonės; arba (iii) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita įmone potencialiai palankiomis sąlygomis; (iv) kitos įmonės nuosavybės priemonė.

Finansinis įsipareigojimas – tai įmonės teisinė prievolė atiduoti pinigus ir kitą finansinę priemonę kitai įmonei arba su kita įmone apsikeisti finansinėmis priemonėmis potencialiai nepalankiomis įmonei sąlygomis.

Užsienio valiutos pozicija – tai atitinkamos valiutos grynoji pozicija. Apskaičiuojant užsienio valiutos grynąją poziciją, specialiosios skolinimo teisės (SST) traktuojamos kaip atskira valiuta.

Valiutų keitimo išankstinis sandoris – tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja sutartą dieną ateityje (vėliau kaip antrą dieną po sandorio sudarymo dienos) su kita sandorio šalimi apsikeisti valiutomis (kurių viena, kaip įprasta, - nacionalinė valiuta) pagal susitarime nustatytą valiutos keitimo kursą. Šis išankstinis valiutos keitimo kursas lygus pagrindiniam neatidėliotinam kursui, prie kurio pridedama ar atimama sutartyje numatyta premija arba nuolaida.

Valiutų apsikeitimo sandoris – tai susitarimas, pagal kurį institucija įsipareigoja nupirkti ar parduoti valiutos sumą (pirma sandorio dalis) ir kartu įsipareigoja ateityje tą pačią valiutos sumą parduoti arba nupirkti (antra sandorio dalis).

Palūkanų normų išankstinis sandoris – tai susitarimas, pagal kurį dvi šalys susitaria tam tikrą dieną ateityje mokėti palūkanas už nustatyto termino menamą indėlį. Atsiskaitymo dieną viena susitarimo šalis sumoka kitai šaliai kompensaciją, kurios dydis priklauso nuo atsiskaitymo dieną susidariusio skirtumo tarp sutartyje numatytų palūkanų ir rinkos palūkanų.

Vertybinių popierių išankstiniai sandoriai – tai biržoje oficialiai neregistruoti sandoriai, pagal kuriuos sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti sutartą palūkanų normos priemonę (paprastai obligaciją ar skolinį įsipareigojimą) ateityje už nustatytą kainą.

Palūkanų normų ateities sandoris – tai biržoje prekiaujamas ateities sandoris, kuriuo sandorio dieną susitariama pirkti ar parduoti palūkanų normos priemonę (pvz., obligaciją) ateityje už sutartą kainą. Dažniausiai faktinis pirkimas ar pardavimas neįvyksta, ir sandorio galiojimas, kaip taisyklė, baigiasi iki sutarto termino.

Vidaus grąžos metodas – tai nuolaidos norma, pagal kurią apskaičiuota vertybinio popieriaus vertė parodo jo dabartinę būsimų pinigų srautų vertę.

Dviejų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoris – tai sutartinė teisė apsikeisti pinigų srautais, atitinkančiais periodines palūkanų išmokas su sandorio šalimi viena ar dvejomis skirtingomis valiutomis.

Tarpusavio ryšio priemonės – tai techninės infrastruktūros, projektavimo ypatybės ir procedūros, kurios naudojamos kiekvienoje nacionalinėje atskirų atsiskaitymų realiu laiku sistemose (angl. RTGS) ir ECB mokėjimų mechanizme (angl. EPM) arba jų modifikacijos, skirtos apdoroti tarptautinius mokėjimus per TARGET sistemą.

Tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) – tai numeris, kurį suteikia atitinkama kompetentinga išduodančioji institucija.

Įsipareigojimas – tai dabartinė įmonės prievolė, atsiradusi dėl praeities įvykių, už kurią atsiskaičius, ji patiria išteklių nutekėjimą, tačiau tikisi iš to gauti ekonominę naudą ateityje.

Rinkos kaina – tai aukso, užsienio valiutos arba vertybinių popierių priemonių kaina, kuri dažniausiai nurodoma be sukauptų ar apmokėtų palūkanų, ir kuri skelbiama organizuotoje rinkoje (pvz., biržoje) ar neorganizuotoje rinkoje (pvz., oficialiai biržoje nekotiruojamų vertybinių popierių rinkoje).

Termino diena – tai diena, kai sueina laikas ir reikia mokėti visą nominalią arba pagrindinę turto vertę jo turėtojui (savininkui).

Vidutinė rinkos kaina – tai pirkimo ir pardavimo kainų, skelbiamų visuotinai pripažintose organizuotose rinkose ar rinkos tarpininkų, vidurkis, pagrįstas įprasto dydžio sandorių kotiruotėmis. Šis kainos vidurkis taikomas perkainojimo procedūrai metų pabaigoje.

Vidutinė rinkos norma – tai kiekvieną dieną 14 valandą 15 minučių ECB skelbiami kursai, kurie naudojami perkainojimo procedūroje metų pabaigoje.

Vertybinio popieriaus premija – − tai vertybinio popieriaus nominalios vertės ir jo kainos, kai ji yra didesnė už nominalią vertę, skirtumas.

Atidėjimai – tai sumos, kurios atidedamos iki pelno ar nuostolio apskaičiavimo, siekiant apsidrausti nuo bet kurių žinomų arba numatomų įsipareigojimų ar rizikos, kurių kainos negalima tiksliai apskaičiuoti (žr. "rezervai"). Atidėjimų ateities įsipareigojimams ir rizikos negalima panaudoti turto vertei tikslinti.

Realizuotos pajamos ar išlaidos – tai pajamos ar išlaidos dėl finansinio straipsnio pardavimo ir jo vidurkinės vertės, apskaičiuotos pagal vidurkinę kainą ir (ar) vidurkinį kursą, skirtumo.

Rezervai – tai iš skirstomo pelno atidėtos sumos, kuriomis neketinama padengti balanso sudarymo dieną žinomų konkrečių įsipareigojimų, nenumatytų išlaidų ar turto vertės sumažėjimo.

Perkainojimo sąskaitos – tai balansinės sąskaitos, kuriose registruojami finansinio turto arba įsipareigojimų vertės skirtumai tarp patikslintos įsigijimo vertės ir šių finansinių straipsnių vertinimo laikotarpio pabaigos rinkos kainos (kai pastaroji didesnė už pirmąją − turto atveju; bei mažesnė – įsipareigojimų atveju). Jose parodomi kotiruojamų kainų ir (ar) rinkos keitimo kursų skirtumai.

Atvirkštinio investavimo sandoris (atvirkštinis atpirkimas) – tai sandoris, pagal kurį grynųjų pinigų turėtojas sutinka pirkti turtą ir tuo pačiu sutinka jį atpirkti susitarta kaina pareikalavus, arba po tam tikro termino, ar nenumatytų įvykių atveju. Kartais dėl atpirkimo investavimo sandorio susitariama per trečiąją šalį (trišalis atpirkimo sandoris).

Grįžtamoji operacija – tai operacija, pagal kurią centrinis bankas perka (atpirkimo investavimo sandoris) ar parduoda (atpirkimo skolinimo sandoris) turtą pagal atpirkimo sandorį ar atlieka įkeitimu užtikrintas kredito operacijas.

Atsiskaitymas – tai veiksmas, kuriuo įvykdomi įsipareigojimai pervesti lėšas arba turtą tarp dviejų ar daugiau šalių. Atliekant vidines Eurosistemos operacijas, atsiskaitymas reiškia grynųjų likučių, susijusių su Eurosistemos vidaus operacijomis, panaikinimą ir reikalauja turto pervedimo.

Atsiskaitymo diena – tai diena, kada atitinkama atsiskaitymo įstaiga savo apskaitoje užregistruoja galutinį ir neatšaukiamą vertės pervedimą. Gali būti atsiskaitoma nedelsiant (realiu laiku), tą pačią dieną (dienos pabaigoje) arba susitartą dieną po įsipareigojimų prisiėmimo dienos.

Tiesinis turto nusidėvėjimo (amortizacijos )metodas – tai turto per tam tikrą laikotarpį nusidėvėjimas (amortizacija), kuris skaičiuojamas dalijant turto įsigijimo vertę (atėmus numatomą jo likutinę vertę) iš numatyto šio turto naudingo tarnavimo laiko pro rata temporis.

TARGET – tai T Sandorio išlaidos – su konkrečiu sandoriu susijusios išlaidos.

Sandorio kaina – tai sandorio metu tarp sandorio šalių sutarta kaina.

Nerealizuotas perkainojimo prieaugis ir (ar) nuostolis – tai vertės prieaugis ar nuostolis, atsirandantis dėl turto perkainojimo ir palyginimo su patikslinta įsigijimo verte.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BALANSO SUDARYMO IR JO VERTINIMO TAISYKLĖS

Pastaba:

balanso straipsnių numeravimas atitinka III priede pateiktos balanso formos numeravimą.

TURTAS

Balanso straipsnis | Balanso straipsnio turinys | Vertinimo principas |

| |

1. | Auksas ir su auksu susiję gautinos lėšos | Fizinis auksas (t. y. aukso luitai,, monetos, lakštai, grynuoliai) saugykloje ar "kelyje". Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo, (neskirstomo aukso sąskaitose), terminuoti indėliai ir pretenzijos gauti auksą pagal šiuos sandorius(operacijas): aukso kiekį didinančias ar mažinančias operacijas, aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorius, kuriuose aukso išdavimas ir gavimas skiriasi daugiau kaip viena darbo diena. | Rinkos verte |

2. | Pretenzijos užsienio valiuta ne euro zonos rezidentams | Pretenzijos užsienio valiuta sandorio šalies ne euro zonos rezidentams (įskaitant viršvalstybines ir tarptautines organizacijas ir ne EPS centrinius bankus) | |

2.1. | Gautinos lėšos iš TVF | a)Grynoji atsargų pozicija TVFŠalies kvota minus TVF sąskaitų eurais likučiai(į šią poziciją galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais administravimo išlaidoms) arba straipsnį "Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams") | a)Grynoji atsargų pozicija TVFNominalia verte, keitimas užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

b)Specialiosios skolinimosi teisėsSpecialių skolinimosi teisių lėšos (bendrąja verte) | b)Specialiosios skolinimosi teisėsNominalia verte, keitimas užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

c)Kitos pretenzijosBendrieji skolinimosi susitarimai (GAB), pagal specialius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai pagal Skurdo mažinimo ir augimo paskolą | c)Kitos pretenzijosNominalia verte, keitimas užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

2.2 | Likučiai bankų sąskaitose ir vertybinių popierių investicijos, išorės ir kitas išorės turtas | a)Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiaiEinamosios sąskaitos, terminuoti indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštinio atpirkimo sandoriai | a)Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiaiNominalia verte, keitimas užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

b)Vertybinių popierių (ne nuosavybės akcijos, dalyvavimas kapitale ir kiti vertybiniai popieriai turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas") investicijos ne euro zonojeNe euro zonos rezidentų išleisti apyvartiniai vertybiniai popieriai ir ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai | b)Vertybiniai popieriai (apyvartiniai)Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kaina metų pabaigoje |

c)Išorės paskolos (indėliai)Ne euro zonos rezidentams išduotos paskolos ir neapyvartiniai vertybiniai popieriai (ne nuosavybės akcijos, dalyvavimas kapitale ir kiti vertybiniai popieriai turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas"), išleisti ne euro zonos rezidentų | c)Išorės paskolosIndėliai nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verteAbu keičiami užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

d)Kitas išorės turtasNe euro zonos banknotai ir monetos | d)Kitas išorės turtasNominali vertė, keitimas užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

3. | Pretenzijos užsienio valiuta euro zonos rezidentams | a)Vertybiniai popieriaiApyvartiniai vertybiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai (ne nuosavybės akcijos, dalyvavimas kapitale ir kiti vertybiniai popieriai turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas") | a)Vertybiniai popieriai (apyvartiniai)Rinkos kaina ir užsienio valiutos rinkos kaina metų pabaigoje |

b)Kitos pretenzijosNeapyvartiniai vertybiniai popieriai (ne nuosavybės akcijos, dalyvavimas kapitale ir kiti vertybiniai popieriai turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas"), paskolos, indėliai, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kitas skolinimas | b)Kitos pretenzijosIndėliai nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte. Abu keičiami užsienio valiutos rinkos kursu metų pabaigoje |

4. | Pretenzijos eurais ne euro zonos rezidentams | | |

4.1 | Likučiai bankų sąskaitose, vertybinių popierių investicijos ir paskolos | a)Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiaiEinamosios sąskaitos, terminuoti indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštinio atpirkimo sandoriai dėl eurais nominuotų vertybinių popierių valdymo | a)Ne euro zonos bankų sąskaitų likučiaiNominalia verte |

b)Vertybinių popierių investicijos (ne nuosavybės akcijos, dalyvavimas kapitale ir kiti vertybiniai popieriai turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas") ne euro zonojeNe euro zonos rezidentų išleisti apyvartiniai popieriai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai | b)Apyvartiniai vertybiniai popieriaiMetų pabaigos rinkos kaina |

c)Ne euro zonos paskolosPaskolos ne euro zonos rezidentams ir ne euro zonos rezidentų išleisti neapyvartiniai vertybiniai popieriai | c)Ne euro zonos paskolosIndėliai nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte |

d)Ne euro zonos institucijų išleisti vertybiniai popieriaiViršnacionalinių ar tarptautinių organizacijų pvz., EIB (Europos investicijų banko), nepriklausomai nuo jų geografinės vietos) išleisti vertybiniai popieriai | d)Ne euro zonos institucijų išleisti vertybiniai popieriaiMetų pabaigos rinkos kaina |

4.2. | Pretenzijos dėl kredito pagal VKM II | Skolinimas pagal VKM II sąlygas | Nominalia verte |

5. | Skolinimas eurais euro zonos kredito institucijoms dėl pinigų politikos operacijų | 5.1.-5.5. straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas dokumente "Bendra pinigų politika euro zonoje: Bendrasis dokumentas dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų" | |

5.1. | Pagrindinės refinansavimo operacijos | Nuolatiniai atvirkštiniai sandoriai gauti lėšų likvidumui vykdomi kiekvieną savaitę ir paprastai jų terminas yra dvi savaitės | Nominalia verte arba atpirkimo verte |

5.2. | Ilgesnio termino refinansavimo operacijos | Nuolatiniai atvirkštiniai atpirkimo sandoriai gauti lėšų likvidumui vykdomi kiekvieną mėnesį ir paprastai jų terminas yra trys mėnesiai | Nominalia verte arba atpirkimo verte |

5.3. | Koreguojančios atvirkštinės operacijos | Atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kurių pagalba atliekamos konkretaus sandorio koregavimo operacijos | Nominalia verte arba atpirkimo verte |

5.4. | Struktūrinės atvirkštinės operacijos | Atvirkštinio atpirkimo sandoriai, kurių pagalba tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu | Nominalia verte arba atpirkimo verte |

5.5. | Paskolos už ribines palūkanas | Vienos nakties likvidumo paskola, kurios palūkanos atitinkamo turto atžvilgiu numatytos iš anksto (nuolatinio skolinimo galimybė) | Nominalia verte arba atpirkimo verte |

5.6. | Kreditai maržos poreikio skirtumams padengti | Papildomas kreditas kredito institucijoms dėl pagrindinio kitų šioms kredito įstaigoms suteiktų kreditų turto vertės padidėjimo | Nominalia verte arba įsigijimo kaina |

6. | Kitos pretenzijos eurais euro zonos kredito institucijoms | Einamosios sąskaitos, terminuoti indėliai, vienos dienos paskolos, atvirkštinio atpirkimo sandoriai, skirti vertybinių popierių portfelio pagal turto straipsnį "Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais" (įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo) valdymui ir kitos pretenzijos Ne vietinių euro zonos kredito įstaigų korespondentinės sąskaitos Kitos su Eurosistemos pinigų politikos priemonių operacijomis nesusiję pretenzijos ir operacijos | Nominalia verte arba įsigijimo kaina |

7. | Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais | Apyvartiniai vertybiniai popieriai (susiję su/ar tinkami pinigų politikos tikslams - nenuosavybės akcijos, dalyvavimas kapitale ar kiti vertybiniai popieriai turto straipsnyje "Kitas finansinis turtas"): skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, obligacijos be atkarpos, pinigų rinkos popieriai, laikomi iki jų galiojimo termino (įskaitant Vyriausybės vertybinius popierius iki EPS) eurais. ECB skolos sertifikatai, įsigyti dėl koregavimo | Metų pabaigos rinkos kaina |

8. | Vyriausybės skola eurais | Pretenzijos Vyriausybei, susidarę iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos) | Indėliai ir (ar) paskolos nominalia verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai įsigijimo verte |

9. | Eurosistemos vidaus pretenzijos | | |

9.1. | Pretenzijos dėl skolinių įsipareigojimų, kuriais garantuojamas ECB skolos sertifikatų išleidimas | Tik ECB balanso straipsnis Nacionalinių centrinių bankų išleisti skoliniai įsipareigojimai dėl ECB ir NCB susitarimų, susijusių su su ECB skolos sertifikatais | Nominalia verte |

9.2. | Pretenzijos dėl eurų banknotų skirstymo Eurosistemoje | Pretenzijos dėl ECB banknotų išleidimo pagal 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimą ECB/2001/15 dėl eurų banknotų išleidimo | Nominalia verte |

9.3. | Kitos grynosios pretenzijos Eurosistemoje | a)Grynosios pretenzijos dėl likučių TARGET sąskaitose ir nacionalinių centrinių bankų korespondentinėse sąskaitose, t. y. gryna pretenzijų ir įsipareigojimų suma (taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį "Kiti grynieji Eurosistemos vidaus įsipareigojimai") | a)Nominalia verte |

b)Kitos galimos Eurosistemos vidaus pretenzijos, įskaitant tarpinį ECB mokesčių pajamų už teisę kalti pinigus paskirstymą nacionaliniams centriniams bankams | b)Nominalia verte |

10. | Straipsniai, už kuriuos atsiskaitoma | Likučiai (pretenzijos) atsiskaitomose sąskaitose, įskaitant inkasuojamų čekių srautą | Nominalia verte |

11. | Kitas turtas | | |

11.1. | Euro zonos monetos | Eurų monetos | Nominalia verte |

11.2. | Ilgalaikis materialusis ir nematerialus turtas | Žemė ir pastatai, baldai ir įrengimai (įskaitant kompiuterių techninę įrangą), programinė įranga | Įsigijimo kaina (-os) minus nusidėvėjimas Nusidėvėjimo normos: Kompiuterių ir jų techninės ir (ar) programinės įrangos ir transporto priemonių:4 metaiĮrangos, baldų ir statinių:10 metųPastatų ir kapitalizuotų (pagrindinių) išlaidų jiems:25 metaiIšlaidų kapitalizacija: pagal nustatytą dydį (mažiau negu 10000 EUR be PVM − išlaidos nekapitalizuojamos) |

11.3. | Kitas finansinis turtas | Nuosavybės priemonės, dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines įmones. Investicijų portfeliai, susiję su pensijų fondais ir pašalpų fondais. Vertybiniai popieriai, laikomi dėl įstatymo reikalavimų ir tam tikros investicinės veiklos, kurią nacionaliniai centriniai bankai vykdo savo sąskaita – tam tikro portfelio, atitinkančio kapitalą ir atsargas valdymas ir tam tikro portfelio, laikomo kaip pastovios investicijos (ilgalaikis finansinis turtas) valdymas. Atvirkštinio atpirkimo sandoriai su kredito įstaigomis dėl į šį straipsnį įtraukiamo vertybinių popierių portfelio valdymo | a)Apyvartinės nuosavybės priemonėsRinkos verteb)Dalyvavimas kapitale ir nelikvidžios nuosavybės akcijosĮsigijimo kainac)Investicijos į dukterines ar kontroliuojamas įmonesGrynąja turto verted)Vertybiniai popieriai (apyvartiniai)Rinkos vertee)Neapyvartiniai vertybiniai popieriaiĮsigijimo kainaf)Ilgalaikis finansinis turtasĮsigijimo kainaPremijos ir (ar) nuolaidos amortizuojamos Nuosavybės priemonių apskaitos taisyklės smulkiai išnagrinėtos šio sprendimo 9 straipsnyje |

11.4. | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | Valiutos keitimo išankstinių sandorių, valiutos apsikeitimo sandorių, palūkanų normos ateities sandorių, finansinių apsikeitimų, palūkanų išankstinių sandorių vertinimo rezultatai | Grynoji pozicija tarp išankstinio ir neatidėliotino sandorio užsienio valiutos rinkos kursu |

11.5. | Sukauptos sumos ir iš anksto sumokėtos išlaidos | Negautos, tačiau ataskaitiniam laikotarpiui priskiriamos pajamos. Iš anksto sumokėtos išlaidos ir sukauptos sumokėtos palūkanos | Nominalia verte, užsienio valiuta keičiama rinkos kursu |

11.6. | Kitas įvairus turtas | Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai. Paskolos pagal patiką. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. ECB pelno, gauto iš eurų banknotų, tarpinis paskirstymas NCB | Nominalia verte ir (ar) įsigijimo kaina Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliaisRinkos verte |

12. | Metų nuostolis | | Nominali vertė |

Balanso straipsnis | Balanso straipsnio turinys | Vertinimo principas |

| |

1. | Banknotai apyvartoje | Pagal Sprendimą ECB/2001/15 ECB išleisti eurų banknotai | Nominali vertė |

2. | Įsipareigojimai eurais euro zonos kredito institucijoms, susiję su pinigų politikos operacijomis | 2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5. punktai: indėliai eurais kaip apibūdinta dokumente "Vieninga trečiame etape vykdoma pinigų politika: Bendrasis dokumentas dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų" | |

2.1. | Einamosios sąskaitos (padengiančios minimalių atsargų sistemą) | Kredito institucijų, kurios įtrauktos į finansinių institucijų, kurioms pagal Statutą taikomi minimalių atsargų reikalavimai, sąskaitos eurais. Į šį straipsnį taip pat įtraukiamos sąskaitos, kuriose pirmiausia laikomos minimalios atsargos | Nominali vertė |

2.2. | Indėlių priemonės | Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė) | Nominali vertė |

2.3. | Terminuoti indėliai | Renkami likvidumo absorbavimo tikslais, vykdomais dėl koregavimo operacijų | Nominali vertė |

2.4. | Koregavimo atgalinės operacijos | Su pinigų politika susijusios operacijos siekiant likvidumo absorbavimo | Nominali vertė arba (atpirkimo) sąnaudos |

2.5. | Indėliai, susiję su ribinėmis prievolėmis | Kredito institucijų indėliai, atsirandantys dėl turto, susijusio su kredito suteikimu šioms kredito institucijoms, nuvertėjimo | Nominali vertė |

3. | Kiti įsipareigojimai eurais euro zonos kredito institucijoms | Atpirkimo operacijos, susijusios su tuo pat metu vykdomomis atgalinėmis atpirkimo operacijomis, valdant vertybinių popierių portfelius, patenkančius į straipsnį "Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai, išreikšti eurais". Kitos operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politika Kredito institucijų einamosios sąskaitos nepatenka į šį straipsnį | Nominali vertė arba (atpirkimo) sąnaudos |

4. | ECB išleisti skolos sertifikatai | Tik ECB balanso straipsnis Skolos sertifikatai tokie, kaip apibrėžti dokumente "Vieninga trečiame etape vykdoma pinigų politika: Bendrasis dokumentas dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų". Diskonto dokumentas, išleistas siekiant likvidumo absorbavimo | Nominali vertė |

5. | Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams, išreikšti eurais | | |

5.1. | Valdžios sektorius | Einamosios sąskaitos, terminuoti indėliai, indėliai pagal pareikalavimą | Nominali vertė |

5.2. | Kiti įsipareigojimai | Darbuotojų, bendrovių ir klientų (įskaitant finansinių institucijų, įrašytų į atleistų nuo įsipareigojimo laikyti minimalias atsargas sąrašą – žr. 2.1. įsipareigojimo straipsnį) einamosios sąskaitos ir pan.: terminuoti indėliai, indėliai pagal pareikalavimą | Nominali vertė |

6. | Įsipareigojimai eurais euro zonos rezidentams | Einamosios sąskaitos, terminuoti indėliai, indėliai pagal pareikalavimą (įskaitant sąskaitas, per kurias vykdomi mokėjimai ir sąskaitas, per kurias valdomos atsargos): kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių (viršvalstybinių) institucijų (įskaitant Europos Komisijos); kitų indėlininkų einamosios sąskaitos Atpirkimo sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomomis atgalinėmis atpirkimo operacijomis, valdant vertybinius popierius, išreikštus eurais Nedalyvaujančių valstybių narių NCB ,,Target "sąskaitų likutis" | Nominali vertė arba (atpirkimo) sąnaudos |

7. | Įsipareigojimai užsienio valiuta euro zonos rezidentams | Einamosios sąskaitos Įsipareigojimai pagal atgalinio atpirkimo sandorius; paprastai investavimo sandoriai naudojant užsienio turtą ar auksą | Nominali vertė, parodyta metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kaina |

8. | Įsipareigojimai užsienio valiuta ne euro zonos rezidentams | | |

8.1. | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | Einamosios sąskaitos: Įsipareigojimai pagal atvirkštinio atpirkimo operacijas; paprastai investavimo sandoriai naudojant užsienio valiutą arba auksą | Nominali vertė, parodyta metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kaina |

8.2. | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kreditavimo programų pagal VKM II | Skolinimasis VKM II sąlygomis | Nominali vertė, parodyta metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kaina |

9. | Sandorio šalies specialios skolinimosi teisės TVF | SST straipsnis, rodantis, kiek atitinkamai šaliai (NCB) iš pradžių buvo suteikta SST | Nominali vertė, parodyta metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kaina |

10. | Intra-Eurosistemos įsipareigojimai | | |

10.1. | Įsipareigojimai, lygūs pervedimams į užsienio rezervus | ECB balanso straipsnis eurais | Nominali vertė |

10.2. | Kiti Eurosistemos įsipareigojimai (neto) | a)Grynieji įsipareigojimai iš Target sąskaitų ir korespondentinių NCB sąskaitų likučių, t. y. pretenzijų ir įsipareigojimų neto suma (taip pat žr. įsipareigojimų straipsnį "Kiti įsipareigojimai Eurosistemoje (neto)") | a)Nominali vertė |

b)Kiti galintys atsirasti Intra-Eurosistemos įsipareigojimai, įskaitant ECB pelno, gauto iš eurų banknotų, tarpinį paskirstymą NCB | b)Nominali vertė |

11. | Atsiskaitymo metu atsiradę straipsniai | Atsiskaitomosios sąskaitos likutis (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimus | Nominali vertė |

12. | Kiti įsipareigojimai | | |

12.1. | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | Išankstinių valiutos, išankstinių valiutos apsikeitimo, būsimų palūkanų normų, finansinių apsikeitimų, išankstinių palūkanų normų sandorių vertinimo rezultatai | Grynoji pozicija tarp išankstinio ir dabartinio sandorio užsienio valiutos rinkos kursu |

12.2 | Sukauptos išlaidos ir būsimos pajamos | Dar nepatirtos išlaidos, jau priskirtos ataskaitiniam laikotarpiui.Ataskaitiniu laikotarpiu gautos pajamos, susijusios su būsimu laikotarpiu | Nominali vertė, užsienio valiuta, parodyta rinkos kaina |

12.3. | Įvairūs kiti įsipareigojimai | Mokesčių (tarpinės) sąskaitos. (Užsienio valiuta) kreditas arba garantinio padengimo sąskaitos. Atpirkimo sandoriai su kredito institucijomis, susiję su tuo pačiu vykdomomis vertybinių popierių portfelio, pagal turto straipsnį "Kitas finansinis turtas", atvirkštinio atpirkimo sandoriais. Privalomieji indėliai, kiti negu atsargų indėliai. Kiti mažaverčiai straipsniai. Esamos pajamos (grynas sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas (prieš paskirstymą). Įsipareigojimai patikos pagrindu. Klientų aukso depozitai. | Nominali vertė arba (atpirkimo) sąnaudos Klientų aukso depozitai.Rinkos vertė |

13. | Atidėjimai | Pensijoms, valiutų keitimo ir kainos rizikai ir kitiems tikslams (pvz., numatomoms (būsimoms) išlaidoms ir įmokoms pagal Statuto 49.2 straipsnį, kuriuo vadovaujantis valstybių narių centriniams bankams suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos panaikintos) | Sąnaudos (nominali vertė) |

14. | Perkainojimo sąskaitos | a)Perkainojimo sąskaitos, susijusios su kainų kaita (aukso, visų rūšių eurais išreikštų vertybinių popierių, rinkos vertinimo skirtumų, susijusių su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis); perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kurso kaita (turimai grynajai kiekvienos valiutos pozicijai, įskaitant užsienio valiutos apsikeitimo (išankstinius) sandorius ir SST) | Perkainojimo skirtumas, susidaręs tarp vidutinių sąnaudų ir rinkos vertės, užsienio valiuta parodyta rinkos verte |

b)Valstybių narių centrinių bankų, kuriems panaikinta nukrypti leidžianti nuostata (žr. 10.5 straipsnį) specialiosios perkainojimo sąskaitos, sudarytos iš įnašų pagal Statuto 49.2 straipsnį |

15. | Kapitalas ir rezervai | | |

15.1. | Kapitalas | Apmokėtas kapitalas | Nominali vertė |

15.2. | Rezervai | Pagal Statuto 33 straipsnį įstatymu numatyti rezervai ir įnašai pagal Statuto 49.2 straipsnį, kuriuo vadovaujantis valstybių narių centriniams bankams suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos panaikintos | Nominali vertė |

16. | Metų pelnas | | Nominali vertė |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

ECB metinis balansas

(milijonai EUR) |

Turtas | Ataskaitiniai metai | Ankstesni metai |

| | |

1. | Auksas ir gautinas auksas |

2. | Pretenzijos užsienio valiuta ne euro zonos rezidentams | | |

2.1. | Gautinos sumos iš TVF | | |

2.2. | Likučiai bankuose, investavimas į vertybinius popierius, užsienio paskolos ir kitas užsienio turtas | | |

3. | Pretenzijos užsienio valiuta euro zonos rezidentams | | |

4. | Pretenzijos eurais ne euro zonos rezidentams | | |

4.1. | Likučiai bankuose, investavimas į vertybinius popierius ir paskolos | | |

4.2. | Pretenzijos, atsirandančios dėl kreditavimo programos pagal VKM II | | |

5. | Skolinimas eurais euro zonos kredito institucijoms, susijusioms su pinigų politikos operacijomis | | |

5.1. | Pagrindinės refinansavimo operacijos | | |

5.2. | Ilgalaikės refinansavimo operacijos | | |

5.3. | Koregavimo atvirkštinės operacijos | | |

5.4. | Struktūrinės atvirkštinės operacijos | | |

5.5. | Ribinė kreditavimo priemonė | | |

5.6. | Su atsargų pareikalavimais susiję kreditai | | |

6. | Kitos pretenzijos eurais euro zonos kredito institucijoms | | |

7. | euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai, išreikšti eurais | | |

8. | Valdžios sektoriaus (bendroji Vyriausybės) skola eurais | | |

9. | Intra-Eurosistemos reikalavimai | | |

9.1. | Pretenzijos, susijusios su ECB skolos sertifikatų emisijos padengimu skoliniais įsipareigojimais | | |

9.2. | Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje | | |

9.3. | Kitos Eurosistemos (grynosios) pretenzijos | | |

10. | | Atsiskaitymo metu atsiradę straipsniai | |

11. | Kitas turtas | | |

11.1. | euro zonos monetos | | |

11.2. | Ilgalaikis ir neilgalaikis materialusis turtas | | |

11.3. | Kitas finansinis turtas | | |

11.4. | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | | |

11.5. | Sukauptos pajamos ir būsimos išlaidos | | |

11.6. | Kitas įvairus turtas | | |

12. | Metų nuostolis | | |

Turtas iš viso | | |

Įsipareigojimai | Ataskaitiniai metai | Ankstesni metai |

| | |

1. | Banknotai apyvartoje |

2. | Įsipareigojimai eurais euro zonos kredito institucijoms, susiję su pinigų politikos operacijomis | | |

2.1. | Einamosios sąskaitos (dengiančios minimalių atsargų sistemą) | | |

2.2. | Indėlių priemonė | | |

2.3. | Terminuoti indėliai | | |

2.4. | Koregavimo atvirkštinės operacijos | | |

2.5. | Su atsargų pareikalavimais susiję indėliai | | |

3. | Kiti įsipareigojimai eurais euro zonos kredito institucijoms | | |

4. | ECB skolos sertifikatų emisija | | |

5. | Įsipareigojimai eurais kitiems euro zonos rezidentams | | |

5.1. | Valdžios sektoriui | | |

5.2. | Kiti įsipareigojimai | | |

6. | Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams | | |

7. | Įsipareigojimai užsienio valiuta euro zonos rezidentams | | |

8. | Įsipareigojimai užsienio valiuta ne euro zonos rezidentams | | |

8.1. | Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai | | |

8.2. | Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kreditavimo programos pagal VKM II | | |

9. | Sandorio šalių specialios skolinimosi teisės TVF | | |

10. | Intra-Eurosistemos įsipareigojimai | | |

10.1. | Įsipareigojimai, lygūs pervedimams į užsienio rezervus | | |

10.2. | Kiti Intra-Eurosistemos įsipareigojimai | | |

11. | Atsiskaitymo metu atsiradę straipsniai | | |

12. | Kiti įsipareigojimai | | |

12.1. | Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai | | |

12.2. | Sukauptos išlaidos ir būsimos pajamos | | |

12.3. | Kiti įvairūs įsipareigojimai | | |

13. | Atidėjimai | | |

14. | Perkainojimo sąskaitos | | |

15. | Kapitalas ir rezervai | | |

15.1. | Kapitalas | | |

15.2. | Rezervai | | |

16. | Metų pelnas | | |

Įsipareigojimų iš viso | | |

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

SKELBIAMA ECB PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

(milijonai EUR) |

gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaita | Už ataskaitinius metus | Už praėjusius metus |

| |

1.1.1. | Užsienio atsargų palūkanų pajamos |

1.1.2. | Iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje gautos palūkanų pajamos | | |

1.1.3. | Kitų palūkanų pajamos | | |

1.1. | Palūkanų pajamos | | |

1.2.1. | Išmokos patenkinti NCB reikalavimus dėl užsienio atsargų pervedimų | | |

1.2.2. | Kitos palūkanų išlaidos | | |

1.2. | Palūkanų išlaidos | | |

1. | Grynosios palūkanų pajamos | | |

2.1. | Iš finansinių operacijų gautas realizuotas pelnas (nuostoliai) | | |

2.2. | Finansinio turto ir pozicijų nurašymai | | |

2.3. | Perkėlimai į (iš) užsienio valiutų kursų svyravimų ir kainų rizikos atidėjimų | | |

2. | Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir rizikos atidėjimų rezultatas | | |

Komisinių ir kitų atlyginimų pajamos | | |

Komisinių ir kitų atlyginimų išlaidos | | |

3. | Komisinių ir kitų atlyginimų grynosios pajamos | | |

4. | Pelnas iš nuosavybės akcijų ir dalyvavimo kitų įmonių kapitale | | |

5. | Kitos pajamos | | |

Grynosios pajamos iš viso | | |

6. | Išlaidos personalo išlaikymui | | |

7. | Administracinės išlaidos | | |

8. | Materialaus trumpalaikio ir ilgalaikio turto amortizacija | | |

9. | Banknotų gamybos išlaidos | | |

10. | Kitos išlaidos | | |

Metų (nuostolis) pelnas | | |

--------------------------------------------------