Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001

2001 m. gegužės 28 d.

dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 61 straipsnio c punktą ir 67 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos iniciatyvą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Europos Sąjunga pati iškėlė sau tikslą puoselėti ir plėtoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Kad būtų palaipsniui sukurta tokia erdvė, Bendrija turi nustatyti, be kita ko, priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(2) Kad vidaus rinka veiktų tinkamai, teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus turėtų pagerėti, o svarbiausia turėtų tapti paprastesnis ir spartesnis.

(3) Tampere Europos Vadovų Taryba 1999 m. spalio 15–16 d. susitikime priminė, kad turėtų būti parengti nauji procedūriniai teisės aktai su užsieniu susijusiose bylose, ypač dėl įrodymų rinkimo.

(4) Ši sritis priklauso Sutarties 65 straipsnio taikymo sričiai.

(5) Siūlomo veiksmo tikslų, o būtent teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose gerinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija gali juos pasiekti geriau. Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje išdėstytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis reglamentas neapima jokių veiksmų, kurie nėra būtini siekiant šių tikslų.

(6) Iki šiol nėra jokio dokumento dėl įrodymų rinkimo, kuris įpareigotų visas valstybes nares. 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje taikoma tik tarp Europos Sąjungos 11 valstybių narių.

(7) Kadangi dažnai prieš priimant sprendimą civilinėje ar komercinėje byloje iki teismo vienoje valstybėje narėje būna labai svarbu surinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje, Bendrijos veikla negali būti apribota tik teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose perdavimu, kuris nustatytas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse [4]. Dėl to būtina toliau gerinti valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimą įrodymų rinkimo srityje.

(8) Veiksminga civilinių ar komercinių bylų nagrinėjimo tvarka reikalauja, kad prašymų dėl įrodymų rinkimo perdavimas ir vykdymas tarp valstybių narių teismų turi būti atliekamas tiesiogiai ir greičiausiomis priemonėmis.

(9) Greitam prašymų surinkti įrodymus perdavimui užtikrinti gali būti naudojamos visos atitinkamos priemonės, jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų, reikalaujančių, kad gautas dokumentas būtų įskaitomas ir patikimas. Kad būtų užtikrintas visiškas aiškumas ir teisinis tikrumas, prašymas surinkti įrodymus turi būti siunčiamas forma, užpildyta prašomojo teismo valstybės narės kalba arba kita tai valstybei priimtina kalba. Dėl tų pačių priežasčių formos, kiek įmanoma, taip pat turėtų būti naudojamos tolimesniam atitinkamų teismų tarpusavio susirašinėjimui.

(10) Prašymas surinkti įrodymus turėtų būti įvykdytas skubiai. Jeigu prašymas negali būti įvykdytas per 90 dienų nuo dienos, kai jį gavo prašomasis teismas, jis turėtų apie tai pranešti prašančiajam teismui, nurodydamas priežastis, trukdančias skubiai įvykdyti prašymą.

(11) Kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, prašymus surinkti įrodymus atsisakoma vykdyti tik išimtiniais atvejais.

(12) Prašomasis teismas prašymą turėtų įvykdyti pagal savo valstybės narės teisę.

(13) Šalys ir, jeigu yra, jų atstovai turėtų turėti galimybę dalyvauti renkant įrodymus, jeigu tai numatyta prašančiojo teismo valstybės narės teisėje, kad procesai vyktų panašiu būdu, tarytum įrodymai buvo surinkti prašančiojo teismo valstybėje narėje. Jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti dalyvauti, kad galėtų aktyviau dalyvauti renkant įrodymus. Tačiau sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti, turėtų nustatyti prašomasis teismas, pagal jo valstybės narės teisę.

(14) Prašančiojo teismo atstovai turėtų turėti galimybę dalyvauti renkant įrodymus, jeigu tai suderinama su prašančiojo teismo valstybės narės teise, kad būtų galima geriau įvertinti įrodymus. Jie taip pat turėtų turėti teisę prašyti dalyvauti prašomojo teismo nustatytomis sąlygomis pagal jo valstybės narės teisę, kad aktyviau dalyvautų renkant įrodymus.

(15) Kad būtų lengviau rinkti įrodymus, teismui valstybėje narėje pagal jo valstybės narės teisę turėtų būti sudaryta galimybė rinkti įrodymus tiesiogiai kitoje valstybėje narėje, jeigu jai priimtina tai, ir prašomosios valstybės narės centrinės įstaigos arba kompetentingos institucijos nustatytomis sąlygomis.

(16) Dėl prašymo vykdymo pagal šio reglamento 10 straipsnį neturėtų būti reikalaujama kompensuoti jokių mokesčių ar išlaidų. Nepaisant to, jeigu prašomasis teismas reikalauja kompensuoti, tas teismas neturėtų dengti ekspertų ir vertėjų žodžiu atlyginimų, taip pat išlaidų, atsiradusių taikant šio reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalis. Tokiu atveju prašantysis teismas turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti nedelsiamą kompensavimą. Jeigu reikalaujama eksperto nuomonės, prašomasis teismas prieš vykdymas prašymą gali prašyti prašančiojo teismo atitinkamo užstato dėl išlaidų ar išankstinio jų mokėjimo.

(17) Šis reglamentas turėtų turėti viršenybę, palyginti su nuostatomis, kurios taikomos jo taikymo srityje, išdėstytomis valstybių narių sudarytose tarptautinėse konvencijose. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nevaržomai sudaryti sutartis ar susitarimus, kad būtų lengviau bendradarbiauti renkant įrodymus.

(18) Pagal šį reglamentą perduodama informacija turėtų būti apsaugota. Kadangi yra taikomos 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo [5] ir 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje [6], šiame reglamente nebūtinos konkrečios nuostatos dėl duomenų apsaugos.

(19) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EEB [7], nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(20) Kad šis reglamentas būtų tinkamai taikomas, Komisija turėtų peržiūrėti jo taikymą ir pasiūlyti tokius pakeitimus, kurie gali pasirodyti reikalingi.

(21) Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnyje nustatyta tvarka Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(22) Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniuose nustatyta tvarka Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl ji nei privalo laikytis jo, nei jis jai taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas civilinėms ar komercinėms byloms, kai valstybės narės teismas pagal tos valstybės teisės nuostatas prašo:

a) kitos valstybės narės kompetentingo teismo surinkti įrodymus; arba

b) tiesiogiai surinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje.

2. Prašymas negali būti rengiamas siekiant gauti įrodymų, kurie nėra skirti naudoti jau prasidėjusiame ar numatomame teismo procese.

3. Šiame reglamente sąvoka "valstybė narė" – tai valstybės narės, išskyrus Daniją.

2 straipsnis

Tiesioginis perdavimas tarp teismų

1. Prašymus pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punktą, toliau – prašymai, teismas prieš teismo procesą, kuris jau prasidėjo ar yra numatytas, toliau – prašantysis teismas, perduoda kitos valstybės narės kompetentingam teismui, toliau – prašomasis teismas, surinkti įrodymus.

2. Kiekviena valstybė narė parengia sąrašą teismų, kurie kompetentingi rinkti įrodymus pagal šį reglamentą. Sąraše taip pat nurodoma teritorinė, o kai kuriais atvejais, speciali šių teismų jurisdikcija.

3 straipsnis

Centrinė įstaiga

1. Kiekviena valstybė narė paskiria centrinę įstaigą, atsakingą už:

a) informacijos teikimą teismams;

b) visų problemų, kurios gali atsirasti dėl prašymo, sprendimą;

c) prašymo persiuntimą kompetentingam teismui išimties tvarka, prašančiojo teismo reikalavimu.

2. Federacinė valstybė, valstybė, kurioje yra kelios teisinės sistemos, arba savarankiškus teritorinius vienetus turinti valstybė gali paskirti daugiau kaip vieną centrinę įstaigą.

3. Kiekviena valstybė narė taip pat paskiria šio straipsnio 1 dalyje minėtą centrinę įstaigą arba vieną ar kelias kompetentingas institucijas, kurios bus atsakingos už sprendimų dėl prašymų pagal šio reglamento 17 straipsnį priėmimą.

II SKYRIUS

PRAŠYMŲ PERDAVIMAS IR VYKDYMAS

1 skirsnis

Prašymų perdavimas

4 straipsnis

Prašymo forma ir turinys

1. Prašymas parengiamas naudojant priedo A formą arba kai kuriais atvejais I formą. Jame pateikiama ši informacija:

a) prašantysis teismas, o kai kuriais atvejais, ir prašomasis teismas;

b) proceso šalių ir jų atstovų, jeigu jie yra, vardai, pavardės ir adresai;

c) bylos pobūdis ir esmė bei trumpas bylos aplinkybių išdėstymas;

d) aprašymas, kaip bus renkami įrodymai;

e) jeigu prašymas susijęs su asmens apklausa:

- apklaustino (-ų) asmens (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) ir adresas (-ai),

- klausimai, kurie turi būti pateikti apklaustinam (-iems) asmeniui (-ims), arba bylos aplinkybių, dėl kurių jis (jie) bus apklausiamas (-i), išdėstymas,

- kai kuriais atvejais teisės atsisakyti liudyti pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę nurodymas,

- bet kuris reikalavimas, kad apklausa turi būti atlikta davus priesaiką arba vietoj jos patvirtinimą, ir bet kuri naudotina speciali forma,

- kai kuriais atvejais bet kuri kita informacija, kurią prašantysis teismas mano esant būtina;

f) kai prašymas teikiamas dėl bet kurios kitos įrodymų rinkimo formos, tikrintini dokumentai ar kiti daiktai;

g) kai kuriais atvejais bet kuris prašymas pagal šio reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalis, 11 ir 12 straipsnius bei visa kita informacija, būtina jiems taikyti.

2. Prašymo ir visų dokumentų, pridėtų prie prašymo, nereikia legalizuoti ar taikyti jiems bet kokį kitą lygiavertį formalumą.

3. Prie dokumentų, kuriuos prašantysis teismas mano esant būtina pridėti prašymui vykdyti, pridedamas vertimas į kalbą, kuria buvo parengtas prašymas.

5 straipsnis

Kalba

Prašymas parengiamas ir susirašinėjimas vyksta pagal šį reglamentą prašomosios valstybės narės valstybine kalba arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos, vietos, kurioje turi būti renkami įrodymai, valstybine kalba arba viena iš jos valstybinių kalbų, ar kita prašomosios valstybės narės nurodyta jai priimtina kalba. Kiekviena valstybė narė nurodo Europos bendrijos institucijų oficialią kalbą ar kalbas, kitas nei jos oficiali kalba, kuri ar kurios jai yra priimtinos formoms užpildyti.

6 straipsnis

Prašymų ir kitų raštų perdavimas

Prašymai ir raštai pagal šį reglamentą perduodami greičiausio perdavimo priemonėmis, kurias prašomoji valstybė narė nurodė kaip priimtinas. Perduoti galima bet kuriomis atitinkamomis priemonėmis, jeigu gauto dokumento turinys yra teisingas ir atitinka išsiųsto dokumento turinį, o visa jame pateikta informacija yra lengvai įskaitoma.

2 skirsnis

Prašymo gavimas

7 straipsnis

Prašymo gavimas

1. Gavęs prašymą, kompetentingas prašomasis teismas per septynias dienas nuo jo gavimo išsiunčia prašančiajam teismui patvirtinimą dėl gavimo, parengtą priede nurodyta B forma. Jeigu prašymas neatitinka šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų, prašomasis teismas gavimo patvirtinime apie tai įrašo pastabą.

2. Jeigu prašymo, parengto priede nurodyta A forma, kuris atitinka šio reglamento 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, vykdymas nepriklauso teismo, kuriam jis buvo perduotas, jurisdikcijai, pastarasis prašymą nusiunčia savo valstybės narės kompetentingam teismui ir apie tai priede nurodyta A forma praneša prašančiajam teismui.

8 straipsnis

Neišsamus prašymas

1. Jeigu prašymas negali būti įvykdytas, nes jame nėra visos būtinos informacijos pagal šio reglamento 4 straipsnį, prašomasis teismas apie tai nedelsiant praneša prašančiajam teismui, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo, parengto priede nurodyta C forma, gavimo ir prašo jo išsiųsti trūkstamą informaciją, kuri turėtų būti kuo tikslesnė.

2. Jeigu prašymas negali būti įvykdytas, nes yra būtinas užstatas arba išankstinis mokėjimas pagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, prašomasis teismas apie tai nedelsiant praneša prašančiajam teismui, tačiau ne vėliau kaip per 30 dienų prašymo, parengto priede nurodyta C forma, ir praneša prašančiajam teismui, kaip turėtų būti paduotas užstatas arba sumokėtas išankstinis mokėjimas. Prašomasis teismas nedelsiant patvirtina, kad yra gautas užstatas arba išankstinis mokėjimas, tačiau ne vėliau kaip per 10 dienų nuo užstato arba išankstinio mokėjimo gavimo, naudodamas D formą.

9 straipsnis

Prašymo užpildymas

1. Jeigu prašomasis teismas gavimo patvirtinime pažymi pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, kad prašymas neatitinka šio reglamento 5 ir 6 straipsnių, arba pranešė prašančiajam teismui pagal 8 straipsnį, kad prašymas negali būti įvykdytas, nes jame nėra visos būtinos informacijos pagal šio reglamento 4 straipsnį, terminas pagal 10 straipsnį pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prašomasis teismas gavo deramai užpildytą prašymą.

2. Jeigu prašomasis teismas paprašė užstato arba išankstinio mokėjimo pagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pateikiamas užstatas arba sumokamas išankstinis mokėjimas.

3 skirsnis

Prašomojo teismo renkami įrodymai

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl prašymo vykdymo

1. Prašomasis teismas prašymą vykdo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2. Prašomasis teismas prašymą vykdo pagal savo valstybės narės teisę.

3. Prašantysis teismas gali reikalauti, kad prašymas būtų vykdomas specialia tvarka, numatyta jo valstybės narės teisėje, naudodamas priede nurodytą A formą. Prašomasis teismas laikosi tokio reikalavimo, nebent ši tvarka nesuderinama su prašomojo teismo valstybės narės teise arba dėl didelių praktinių sunkumų. Jeigu prašomasis teismas nesilaiko šio reikalavimo dėl vienos iš šių priežasčių, jis informuoja prašantįjį teismą naudodamas priede nurodytą E formą.

4. Prašantysis teismas gali prašyti prašomojo teismo renkant įrodymus naudoti ryšio technologiją, pirmiausia vaizdo konferencijos ir telekonferencijos būdą.

Prašomasis teismas laikosi tokio reikalavimo, nebent jis nesuderinamas su prašomojo teismo valstybės narės teise arba dėl didelių praktinių sunkumų.

Jeigu prašomasis teismas nesilaiko šio reikalavimo dėl vienos iš šių priežasčių, jis apie tai informuoja prašantįjį teismą, naudodamas priede nurodytą E formą.

Jeigu prašančiajame teisme arba prašomajame teisme nėra galimybių naudotis pirmiau minėtomis techninėmis priemonėmis, tokias priemones gali suteikti teismai tarpusavio susitarimu.

11 straipsnis

Rinkimas esant šalims ir joms dalyvaujant

1. Jeigu prašančiojo teismo valstybės narės teisė numato, šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, turi teisę dalyvauti prašomajam teismui renkant įrodymus.

2. Prašantysis teismas savo prašyme informuoja prašomąjį teismą, kad šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, dalyvaus, o kai kuriais atvejais, kad prašoma jas dalyvauti, naudodamas priede nurodytą A formą. Ši informacija taip pat gali būti pateikta bet kuriuo kitu tinkamu laiku.

3. Jeigu šalių ir jų atstovų, jeigu tokie yra, prašoma dalyvauti renkant įrodymus, prašomasis teismas šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta tvarka nustato sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti.

4. Prašomasis teismas praneša šalims ir jų atstovams, jeigu tokie yra, apie procesinių veiksmų laiką ir vietą, o kai kuriais atvejais, sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti, naudodamas priede nurodytą F formą.

5. Šio straipsnio 1–4 dalys nedaro poveikio prašomojo teismo galimybei prašyti šalių ir jų atstovų, jeigu tokie yra, būti ar dalyvauti renkant įrodymus, jeigu tokia galimybė numatyta jo valstybės narės teisėje.

12 straipsnis

Rinkimas būnant ir dalyvaujant prašančiojo teismo atstovams

1. Jeigu tai suderinama su prašančiojo teismo valstybės narės teise, prašančiojo teismo atstovai turi teisę dalyvauti, kai įrodymus renka prašomasis teismas.

2. Šiame straipsnyje sąvoka "atstovas" apima prašančiojo teismo paskirtus teisėjus pagal jo valstybės narės teisę. Prašantysis teismas pagal savo valstybės narės teisę gali paskirti ir bet kurį kitą asmenį, tokį kaip ekspertą.

3. Prašantysis teismas savo prašyme informuoja prašomąjį teismą, kad jo atstovai dalyvaus, o kai kuriais atvejais, kad prašoma jų dalyvauti, naudodamas priede nurodytą A formą. Ši informacija taip pat gali būti pateikta bet kuriuo kitu tinkamu laiku.

4. Jeigu prašančiojo teismo atstovai prašomi dalyvauti renkant įrodymus, prašomasis teismas šio reglamento 10 straipsnyje nustatyta tvarka nustato sąlygas, kuriomis jie gali dalyvauti.

5. Prašomasis teismas praneša prašančiajam teismui apie procesinių veiksmų laiką ir vietą, o kai kuriais atvejais, sąlygas, kuriomis atstovai gali dalyvauti, naudodamas priede nurodytą F formą.

13 straipsnis

Prievartos priemonės

Prireikus prašomasis teismas, vykdydamas prašymą, taiko atitinkamas prievartos priemones tokiais atvejais ir tokiu mastu, kaip numatyta prašomojo teismo valstybės narės teisėje, kai prašymą, parengtą tuo pačiu tikslu, vykdo jo nacionalinės institucijos arba viena iš suinteresuotų šalių.

14 straipsnis

Atsisakymas vykdyti

1. Prašymas apklausti asmenį negali būti vykdomas, jeigu suinteresuotas asmuo reikalauja pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus arba kad jam būtų uždrausta juos duoti,

a) pagal prašomojo teismo valstybės narės teisę; arba

b) pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę ir tokia teisė buvo nurodyta prašyme arba prireikus, prašomojo teismo atveju, buvo patvirtinta prašančiojo teismo.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje minėtų priežasčių, prašymą galima atsisakyti vykdyti tik tuo atveju, jeigu:

a) prašymas nepriklauso šio reglamento taikymo sričiai, kuri nurodyta šio reglamento 1 straipsnyje; arba

b) prašymo vykdymas pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę nepriklauso teisėjų funkcijoms; arba

c) prašantysis teismas nesilaiko prašančiojo teismo prašymo užpildyti prašymą pagal šio reglamento 8 straipsnį per 30 dienų nuo dienos, kai prašomasis teismas paprašė jo tai padaryti; arba

d) užstatas arba išankstinis mokėjimas, kurio buvo paprašyta pagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, nepateikiamas per 60 dienų nuo dienos, kai prašomasis teismas paprašė tokio užstato arba išankstinio mokėjimo.

3. Prašomasis teismas negali atsisakyti vykdyti prašymo tik dėl to, kad pagal jo valstybės narės teisę tos valstybės narės teismas turi išimtinę jurisdikciją ieškinio dalykui arba tos valstybės narės teisė nepripažintų teisės pareikšti ieškinį dėl to.

4. Jeigu prašymą vykdyti atsisakoma dėl vienos iš šio straipsnio 2 dalyje minėtų priežasčių, prašomasis teismas apie tai praneša prašančiajam teismui per 60 dienų nuo dienos, kai prašomasis teismas gavo prašymą, naudodamas priede nurodytą H formą.

15 straipsnis

Pranešimas dėl delsimo

Jeigu prašomasis teismas negali įvykdyti prašymo per 90 dienų nuo jo gavimo, jis apie tai informuoja prašantįjį teismą, naudodamas priede nurodytą G formą. Tai darydamas jis nurodo delsimo priežastis, taip pat numatytą laiką, kurio prašomasis teismas mano jam prireiks prašymui įvykdyti.

16 straipsnis

Tvarka įvykdžius prašymą

Prašomasis teismas nedelsdamas išsiunčia prašančiajam teismui dokumentus, kuriuose nurodytas prašymo įvykdymas, ir kai kuriais atvejais grąžina iš prašančiojo teismo gautus dokumentus. Prie dokumentų pridedamas įvykdymo patvirtinimas, naudojant priede nurodytą H formą.

4 skirsnis

Prašančiojo teismo tiesiogiai renkami įrodymai

17 straipsnis

1. Jeigu teismas prašo, kad įrodymai būtų tiesiogiai renkami kitoje valstybėje narėje, jis prašymą paduoda šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje minėtai tos valstybės centrinei įstaigai arba kompetentingai institucijai, naudodamas priede nurodytą I formą.

2. Tiesiogiai įrodymai gali būti renkami tik savanorišku pagrindu, nesiimant prievartinių priemonių.

Jeigu tiesioginis įrodymų rinkimas reiškia, kad asmuo turi būti apklaustas, prašantysis teismas informuoja tą asmenį, kad apklausa vyks savanorišku pagrindu.

3. Įrodymus renka teisėjas arba bet kuris kitas asmuo, toks kaip ekspertas, kuris bus paskirtas pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę.

4. Per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija informuoja prašantįjį teismą, ar prašymas yra priimtinas, o prireikus, kokiomis sąlygomis pagal jos valstybės narės teisę turi būti įvykdytas, naudodama J formą.

Pirmiausia centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali paskirti savo valstybės narės teismą dalyvauti renkant įrodymus, kad būtų užtikrintas tinkamas šio straipsnio ir nustatytų sąlygų taikymas.

Centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija skatina naudoti tokias ryšio technologijas, kaip vaizdo konferencijos ir telekonferencijos.

5. Centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali atsisakyti tiesiogiai rinkti įrodymus tik tuo atveju, jeigu:

a) prašymas nepriklauso šio reglamento taikymo sričiai, kuri nurodyta šio reglamento 1 straipsnyje;

b) prašyme nėra visos reikalingos informacijos pagal šio reglamento 4 straipsnį; arba

c) tiesioginis įrodymų rinkimas prieštarauja jo valstybės narės pagrindiniams teisės principams.

6. Nepažeisdamas šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, prašantysis teismas prašymą vykdo pagal savo valstybės narės teisę.

5 skirsnis

Išlaidos

18 straipsnis

1. Už prašymo vykdymą pagal šio reglamento 10 straipsnį neturėtų būti reikalaujama kompensuoti jokių mokesčių ar išlaidų.

2. Nepaisant to, jeigu to reikalauja prašomasis teismas, prašantysis teismas nedelsdamas užtikrina, kad bus kompensuota:

- ekspertams ir vertėjams žodžiu sumokėti atlyginimai ir

- išlaidos, padarytos taikant šio reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Šalių pareigą padengti šiuos atlyginimus ar išlaidas reglamentuoja prašančiojo teismo valstybės narės teisė.

3. Jeigu reikalaujama eksperto nuomonės, prašomasis teismas, prieš vykdydamas prašymą, gali prašyti prašančiojo teismo atitinkamo užstato dėl prašomų išlaidų ar išankstinio jų apmokėjimo. Visais kitais atvejais užstatas ar išankstinis mokėjimas negali būti sąlyga prašymui vykdyti.

Užstatą pateikia arba išankstinį mokėjimą sumoka šalys, jeigu tai yra numatyta prašančiojo teismo valstybės narės teisėje.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

1. Komisija parengia ir reguliariai atnaujina vadovą, kuris gali būti prieinamas ir elektroniniu būdu, kuriame yra valstybių narių pateikta informacija pagal šio reglamento 22 straipsnį ir galiojančios sutartys arba susitarimai pagal šio reglamento 21 straipsnį.

2. Techninių pakeitimų atnaujinimas arba jų priderinimas prie tipinių formų, išdėstytų priede, atliekamas šio reglamento 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta konsultavimo tvarka.

20 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3–7 straipsniai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

21 straipsnis

Sąsaja su valstybių narių pasirašytomis arba ateityje pasirašytinomis sutartimis ar susitarimais

1. Šiam reglamentui, kalbant apie bylas, kurioms jis taikomas, teikiama pirmenybė, palyginti su kitomis valstybių narių sudarytų dvišalių ar daugiašalių sutarčių arba susitarimų nuostatomis, ypač 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dėl civilinio proceso ir 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje, santykiuose tarp valstybių narių, šių dokumentų Šalių.

2. Šis reglamentas netrukdo dviem valstybėms narėms arba keletui jų taikyti arba sudaryti sutartis ar susitarimus dėl tolesnio įrodymų rinkimo palengvinimo, jeigu jie neprieštarauja šiam reglamentui.

3. Valstybės narės nusiunčia Komisijai:

a) iki 2003 m. liepos 1 d. šio straipsnio 2 dalyje tarp valstybių narių taikomų sutarčių ar susitarimų kopiją;

b) šio straipsnio 2 dalyje minėtų tarp valstybių narių sudarytų sutarčių ar susitarimų kopiją, taip pat tokių sutarčių ar susitarimų, kuriuos jos ketina patvirtinti, projektus; ir

c) visus tokių sutarčių ar susitarimų denonsavimo dokumentus ar pakeitimus.

22 straipsnis

Informacijos pateikimas

Iki 2003 m. liepos 1 d. kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai:

a) sąrašą pagal šio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, nurodydama teritorinę, o kai kuriais atvejais, specialią teismų jurisdikciją;

b) centrinių įstaigų ir kompetentingų teismų pavadinimus ir adresus pagal šio reglamento 3 straipsnį, nurodydama jų teritorinę jurisdikciją;

c) šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje minėtame sąraše nurodytų teismų technines priemones prašymams priimti;

d) kalbas, kurios priimtinos dėl prašymų, kaip minėta šio reglamento 5 straipsnyje.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus paskesnius šios informacijos pasikeitimus.

23 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2007 m. sausio 1 d. ir kas penkeri metai po to Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šio reglamento taikymą, ypatingą dėmesį atkreipdama į praktinį šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkto ir 3 dalies bei 17 ir 18 straipsnių taikymą.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

2. Šis reglamentas taikomas nuo 2004 m. sausio 1 d., išskyrus 19, 21 ir 22 straipsnius, kurie taikomi nuo 2001 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gegužės 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

T. Bodström

[1] OL C 314, 2000 11 3, p. 2.

[2] 2001 m. kovo 14 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] 2001 m. vasario 28 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 160, 2000 6 30, p. 37.

[5] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[6] OL L 24, 1998 1 30, p. 1.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

32001R1206