Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001

2001 m. gegužės 30 d.

dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 255 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami Komisijos pasiūlymą [1],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [2],

kadangi:

(1) Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antrojoje pastraipoje įtvirtinta atvirumo sąvoka, nurodant, kad Sutartimi žymimas naujas etapas dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi sprendimai yra priimami kaip galima atviriau bei kaip galima arčiau piliečių.

(2) Atvirumas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(3) Birmingeme, Edinburge ir Kopenhagoje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadose akcentuojama didesnio skaidrumo Sąjungos institucijų veikloje taikymo būtinybė. Šiuo reglamentu konsoliduojamos iniciatyvos, kurių jau ėmėsi institucijos, siekdamos pagerinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

(4) Šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne bei numatyti tokios galimybės principus ir ribas pagal ES sutarties 255 straipsnio 2 dalį.

(5) Susipažinimo su dokumentais galimybės klausimas nėra reglamentuojamas Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, todėl Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėta Deklaraciją Nr. 41, turėtų pagal šį reglamentą parengti rekomendacijas dėl dokumentų, susijusių su veikla, įeinančia į šių dviejų Sutarčių taikymo sritį.

(6) Platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė turėtų būti numatyta tais atvejais, kai institucijos atlieka įstatymų leidimo funkcijas, įskaitant ir tuos atvejus, kai joms ši teisė suteikta pagal įgaliojimą, tačiau tuo pačiu išsaugant institucijų sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą. Galimybė tiesiogiai susipažinti su tokiais dokumentais turėtų būti kaip galima platesnė.

(7) Pagal ES sutarties 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, teisė susipažinti taip pat galioja ir dokumentams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika bei su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosios teisės srityje. Kiekviena institucija turėtų laikytis joje galiojančių saugumo taisyklių.

(8) Siekiant garantuoti, kad šis reglamentas būtų visapusiškai taikomas visoje Sąjungos veikloje, visos agentūros, kurias įsteigia institucijos, turėtų laikytis šiame reglamente numatytų principų.

(9) Atsižvelgiant į ypač slapto pobūdžio tam tikrų dokumentų turinį, jiems turėtų būti taikomos specialios taisyklės. Europos Parlamento informavimo apie tokių dokumentų turinį sąranga turėtų būti nustatyta tarpinstituciniu susitarimu.

(10) Siekiant, kad institucijų darbas būtų kuo atviresnis, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų sudaryti galimybę susipažinti ne tiktai su šių institucijų parengtais dokumentais, bet ir su jų gaunamais dokumentais. Ryšium su tuo, prisimenama, kad prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 35 numatyta, kad valstybė narė turi teisę prašyti Komisijos arba Tarybos neperduoti be jos išankstinio sutikimo iš tos valstybės kilusio dokumento trečiosioms šalims.

(11) Iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei. Tačiau, išimties tvarka turėtų būti apsaugomi tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Institucijoms turėtų būti suteikta teisė saugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai yra būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis. Svarstydamos dėl išimčių, institucijos turėtų atsižvelgti į Sąjungos teisėje numatytus principus dėl asmeninių duomenų apsaugos visoje Sąjungos veikloje.

(12) Visos taisyklės, reglamentuojančios susipažinimo su institucijų dokumentais galimybę, turėtų atitikti šį reglamentą.

(13) Siekiant visiškai užtikrinti teisę susipažinti su dokumentais, turėtų būti taikoma dviejų lygių administracinė procedūra, numatanti papildomą teisminio nagrinėjimo arba kreipimosi su skundu į ombudsmeną galimybę.

(14) Kiekviena institucija turėtų imtis visų reikiamų priemonių informuoti visuomenę apie naujas įsigaliojusias nuostatas bei apmokyti savo personalą teikti pagalbą piliečiams, šiems naudojantis pagal šį reglamentą suteikiama teise. Kad piliečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis, kiekviena institucija turėtų padaryti prieinamu savo dokumentų registrą.

(15) Nors šiuo reglamentu nesiekiama keisti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, tačiau yra akivaizdu, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kuriuo grindžiami santykiai tarp institucijų ir valstybių narių, valstybės narės turėtų pasistengti nekliudyti deramam šio reglamento taikymui ir turėtų gerbti institucijų saugumo taisykles.

(16) Šis reglamentas nepažeidžia galiojančios valstybių narių, teisminės valdžios institucijų ar tyrimo organų teisės susipažinti su dokumentais.

(17) Pagal EB sutarties 255 straipsnio 3 dalį kiekviena institucija savo darbo tvarkos taisyklėse numato specialias nuostatas, reglamentuojančias galimybę susipažinti su jų dokumentais. Todėl, jei reikalinga, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 93/731/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais [3], 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas 94/90/EAPB, EB, Euratomas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais [4], 1997 m. liepos 10 d. Europos Parlamento sprendimas 97/632/EB, EAPB, Euratomas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento dokumentais [5] bei Šengeno dokumentų konfidencialumo taisyklės turėtų būti, jei reikia, pakeistos arba panaikintos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas yra:

a) nustatyti EB sutarties 255 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) dokumentais principus, sąlygas bei visuomenės ar privačių interesų sąlygojamus apribojimus, kad būtų užtikrinta kaip galima platesnė susipažinimo su dokumentų galimybė;

b) numatyti taisykles, kurios leistų kuo labiau palengvinti naudojimąsi šia teise, ir

c) skatinti gerą administracinę patirtį, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais.

2 straipsnis

Naudos gavėjai ir taikymo sritis

1. Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.

2. Institucijos gali, laikydamosi tų pačių principų, sąlygų ir apribojimų, leisti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, negyvenančiam arba neturinčiam registruotos buveinės valstybėje narėje, susipažinti su dokumentais.

3. Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.

4. Nepažeidžiant 4 ir 9 straipsnių, dokumentai yra pateikiami visuomenei pagal raštišką paraišką arba tiesiogiai elektroniniu būdu arba per registrą. Visų pirma yra tiesiogiai prieinami pagal 12 straipsnį teisėkūros procese parengti arba gauti dokumentai.

5. Slapto pobūdžio, kaip apibūdinta 9 straipsnio 1 dalyje, dokumentams yra taikoma speciali tame straipsnyje numatyta procedūra.

6. Šis reglamentas nepažeidžia teisės visuomenei susipažinti su institucijų turimais dokumentais, kurie gali būti parengti pagal tarptautinės teisės dokumentus arba juos įgyvendinančių institucijų aktus.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) "dokumentas" – bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys, susijęs su į institucijos atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ir sprendimais;

b) "trečioji šalis" – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, nepriklausantis atitinkamai institucijai, įskaitant valstybes nares, kitas Bendrijos arba ne Bendrijos institucijas ir įstaigas bei trečiąsias šalis.

4 straipsnis

Išimtys

1. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

a) visuomenės intereso, susijusio su:

- visuomenės saugumu,

- gynybos ir kariniais reikalais,

- tarptautiniais santykiais,

- Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika;

b) individo privatumu ir neliečiamumu, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.

2. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

- komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės,

- teismo proceso ir teisinės pagalbos,

- inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų,

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3. Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

4. Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

5. Valstybė narė gali prašyti, kad institucija neatskleistų iš tos valstybės narės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo.

6. Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.

7. Šio straipsnio 1–3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.

5 straipsnis

Dokumentai valstybėse narėse

Jei valstybė narė gauna paraišką dėl jos turimo iš dokumentą parengusios institucijos, ta valstybė narė, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas, konsultuojasi su minima institucija, kad galėtų priimti sprendimą, kuris nekliudytų siekti šio reglamento tikslų.

Arba valstybė narė gali nukreipti paraišką į tą instituciją.

6 straipsnis

Paraiškos

1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikiama bet kuria raštiška forma, įskaitant elektronine, viena iš EB sutarties 314 straipsnyje minimų kalbų, bei pakankamai tiksliai nurodant dokumentą, kad institucija galėtų jį identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį.

2. Jei paraiška nėra pakankamai konkreti, institucija kreipiasi į pareiškėją, kad patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti, pavyzdžiui, suteikdama informaciją, kaip naudotis viešuoju dokumentų registru.

3. Tuo atveju, kai paraiškoje prašoma labai ilgo dokumento, arba ji susijusi su labai dideliu skaičiumi dokumentų, atitinkama institucija gali neformaliai pasitarti su pareiškėju, kad būtų surastas teisingas sprendimas.

4. Institucija teikia informaciją bei pagalbą piliečiams apie tai kaip ir kur pateikti paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

7 straipsnis

Pirminės paraiškos tvarkymas

1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra vykdoma nedelsiant. Prašytojui išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Per 15 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja jį apie jo teisę pateikti kartotinę paraišką pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali per 15 darbo dienų nuo institucijos atsakymo gavimo pateikti kartotinę paraišką, prašydamas, kad institucija dar kartą peržiūrėtų savo poziciją.

3. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas 15 darbo dienų, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

4. Institucijai neatsiuntus atsakymo per nurodytą laikotarpį, prašytojas turi teisę pateikti kartotinę paraišką.

8 straipsnis

Kartotinės paraiškos tvarkymas

1. Kartotinė paraiška yra vykdoma nedelsiant. Per 15 darbo dienų nuo tokios paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba prašytojui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju institucija informuoja prašytoją apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises, tai yra: jis gali pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui atitinkamai EB sutarties 230 ir 195 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

2. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti 15 darbo dienų pratęstas su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

3. Jei institucija per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir prašytojas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas.

9 straipsnis

Slapto pobūdžio dokumentams taikoma tvarka

1. Slapto pobūdžio dokumentais yra laikomi iš institucijų arba jų įsteigtų agentūrų, iš valstybių narių, trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų kilę dokumentai, kurie, priklausomai nuo atitinkamos institucijos taisyklių, klasifikuojami kaip "TRÈS SECRET/TOP SECRET" (YPATINGAI SLAPTI), "SECRET" (SLAPTI) arba "CONFIDENTIEL" (KONFIDENCIALŪS), ir kurie gina esminius Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesus 4 straipsnio 1 dalies a punkte minimose srityse, ypač susijusius su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais.

2. Paraiškas dėl galimybės susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais 7 ir 8 straipsniuose numatyta tvarka gali tvarkyti tiktai tie asmenys, kurie turi teisę susipažinti su tais dokumentais. Šie asmenys, nepažeisdami 11 straipsnio 2 dalies, taip pat sprendžia, kurios su slapto pobūdžio dokumentais susijusios nuorodos, turi būti pateikiamos viešajame registre.

3. Slapto pobūdžio dokumentai registruojami registre ir išduodami tiktai esant dokumento parengėjo sutikimui.

4. Institucija, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su slapto pobūdžio dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama 4 straipsniu ginamų interesų.

5. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad, tvarkant su slapto pobūdžio dokumentais susijusias paraiškas būtų laikomasi šiame ir 4 straipsniuose nustatytų principų.

6. Visuomenė turi teisę susipažinti su institucijų taisyklėmis, susijusiomis su slapto pobūdžio dokumentais.

7. Komisija ir Taryba teikia su slapto pobūdžio dokumentais susijusią informaciją Europos Parlamentui pagal tarp šių institucijų priimtus susitarimus.

10 straipsnis

Galimybės susipažinti su dokumentais realizavimas pateikus paraišką

1. Prašytojui suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, leidžiant juos peržiūrėti vietoje arba atsiunčiant kopiją, įskaitant ir, jei įmanoma, elektroninę kopiją, pagal prašytojo pasirinkimą. Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti prašytojui. Šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje mažiau nei 20 puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu arba per registrą yra nemokamas.

2. Jei atitinkama institucija dokumentą jau buvo paskelbusi ir prašytojas gali jį lengvai gauti, ši institucija gali įvykdyti savo pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais informuodama prašytoją, kaip gauti prašomą dokumentą.

3. Dokumentai pateikiami tuo pavidalu ir forma (įskaitant elektroniniu būdu), arba alternatyviu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, stambiais rašmenimis (spaudos ar mašinraščio), visiškai atsižvelgiant į prašytojo pageidavimus.

11 straipsnis

Registrai

1. Siekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru. Registras turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu. Nuorodos apie dokumentus registre įrašomos nedelsiant.

2. Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuoroda), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 4 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.

3. Institucijos nedelsdamos imasi priemonių parengti registrą, kuris pradėtų veikti nuo 2002 m. birželio 3 d.

12 straipsnis

Susipažinimas su dokumentais tiesiogiai elektroniniu būdu arba per registrą

1. Institucijos sudaro galimybes, kad dokumentai, kiek įmanoma, būtų tiesiogiai prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą pagal atitinkamos institucijos taisykles.

2. Visų pirma tiesiogiai prieinami, laikantis 4 ir 9 straipsnio nuostatų, turėtų būti teisėkūros dokumentai, tai yra, valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba jas saistančių teisės aktų priėmimo procese parengti arba gauti dokumentai.

3. Kur įmanoma, tiesiogiai turėtų būti prieinami kiti dokumentai, ypač susiję su plėtros politika ar strategija.

4. Kai per registrą nesuteikiama galimybė tiesiogiai susipažinti su dokumentais, registre, jei įmanoma, nurodoma dokumento buvimo vieta.

13 straipsnis

Skelbimas Oficialiajame leidinyje

1. Be EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Euratomo sutarties 163 straipsnio pirmoje pastraipoje minimų teisės aktų, Oficialiajame leidinyje, laikantis šio reglamento 4 ir 9 straipsnių nuostatų, skelbiami šie dokumentai:

a) Komisijos pasiūlymai;

b) Tarybos bendros pozicijos, priimtos pagal EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose nurodytą procedūrą bei šias bendras pozicijas pagrindžiančios priežastys, taip pat Europos Parlamento pozicijos šiose procedūrose;

c) pagrindų sprendimai bei ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai;

d) Tarybos sudarytos konvencijos pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

e) Valstybių narių pasirašytos konvencijos ES sutarties 293 straipsnio pagrindu;

f) Bendrijos, arba pagal ES sutarties 24 straipsnį, sudaryti tarptautiniai susitarimai.

2. Jei įmanoma, Oficialiajame leidinyje spausdinami šie dokumentai:

a) Tarybai pateiktos valstybės narės iniciatyvos pagal EB sutarties 67 straipsnio 1 dalį arba pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

b) ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje minimos bendros pozicijos;

c) direktyvos, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimai, išskyrus nurodytus EB sutarties 254 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijos ir nuomonės.

3. Kiekviena institucija gali savo darbo tvarkos taisyklėse numatyti, kokie dar dokumentai skelbtini Oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Informacija

1. Kiekviena institucija imasi reikalingų priemonių informuoti visuomenę apie teises, kuriomis ji gali naudotis pagal šį reglamentą.

2. Valstybės narės bendradarbiauja su institucijomis, teikdamos informaciją piliečiams.

15 straipsnis

Administracinė veikla institucijose

1. Institucijos plėtoja gerą administracinę veiklą, siekiant lengviau įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamą teisę susipažinti su dokumentais.

2. Institucijos įsteigia tarpinstitucinį komitetą, kuris nustatytų geriausią administracinę veiklą, spręstų galimus konfliktus bei aptartų tolesnį visuomenės teisės susipažinti su dokumentais plėtojimą.

16 straipsnis

Dokumentų atkūrimas

Šiuo reglamentu nepažeidžiamos jokios galiojančios autorinių teisių normos, kurios gali riboti trečiosios šalies teisę atkurti arba naudoti išduotus dokumentus.

17 straipsnis

Ataskaitos

1. Kiekviena institucija kasmet spausdina ataskaitą apie praėjusius metus, kur taip pat nurodytas atvejų, kai institucija nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, skaičius, tokio atsisakymo priežastys bei į registrą neįtrauktų slapto pobūdžio dokumentų skaičius.

2. Ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 31 d. Komisija paskelbia ataskaitą apie šio reglamento principų įgyvendinimą ir pateikia rekomendacijas, įskaitant, jei reikia, pasiūlymus dėl šio reglamento pataisų bei priemonių, kurių turi imtis institucijos, veiksmų programą.

18 straipsnis

Taikymo priemonės

1. Kiekviena institucija suderina savo darbo tvarkos taisykles su šio reglamento nuostatoms. Tokie pataisymai įsigalioja nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

2. Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo Komisija išnagrinėja 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei [6] atitikimą šiam reglamentui, kad būtų kaip įmanoma geriau užtikrintas dokumentų išsaugojimas ir archyvavimas.

3. Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo Komisija išnagrinėja galiojančių susipažinimą su dokumentais reglamentuojančių taisyklių atitikimą šiam reglamentui.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Lejon

[1] OL C 177 E, 2000 6 27, p. 70.

[2] Europos Parlamento nuomonė, pareikšta 2001 m. gegužės 3 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas.

[3] OL L 340, 1993 12 31, p. 43. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/527/EB (OL L 212, 2000 8 23, p. 9).

[4] OL L 46, 1994 2 18, p. 58. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 96/567/EB, EAPB, Euratomas (OL L 247, 1996 9 28, p. 45).

[5] OL L 263, 1997 9 25, p. 27.

[6] OL L 43, 1983 2 15, p. 1.

--------------------------------------------------