Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001

2001 m sausio 12 d.

dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims [1], ir ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį,

paskelbusi šio reglamento projektą [2],

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 994/98 įgalioja Komisiją, remiantis Sutarties 87 straipsniu, paskelbti, kad esant tam tikroms sąlygoms pagalba mokymui neprieštarauja bendrajai rinkai ir apie ją Komisijos informuoti nebūtina, kaip numatyta Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

(2) Komisija savo daugelyje sprendimų yra taikiusi Sutarties 87 ir 88 straipsnius pagalbai mokymui, ir neseniai yra išsakiusi savo nuostatą pranešime dėl pagalbos mokymui [3]. Atsižvelgiant į didelę Komisijos patirtį taikant tuos straipsnius pagalbai mokymui, siekiant sustiprinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą, nesilpninant Komisijos monitoringo, reikėtų, kad Komisija pasinaudotų Reglamentu (EB) Nr. 994/98 jai suteiktais įgaliojimais.

(3) Norint visiems sektoriams numatyti skaidrią ir nuoseklią politiką, reikėtų, kad šio reglamento taikymo sritis būtų kiek galima platesnė ir apimtų žemės ūkio, žuvininkystės bei akvakultūros sektorius.

(4) Šis reglamentas neriboja valstybių narių galimybių pranešti apie pagalbą mokymui. Komisija tokius pranešimus vertins ypač atsižvelgdama į šiame reglamente pateiktus kriterijus, arba pagal taikomas Bendrijos rekomendacijas bei gaires, jeigu tokios rekomendacijos ar gairės yra. Tokios rekomendacijos ir gairės yra parengtos dėl Sutarties I priede išvardytos veiklos, susijusios su gaminių gamyba, apdorojimu bei pardavimu, ir jūrų transporto sektoriui. Rekomendacija dėl valstybės pagalbos mokymui turėtų būti panaikintos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, kadangi šio reglamento turinys pakeičia tos rekomendacijos turinį.

(5) Siekiant skaidrumo, reikėtų priminti, kad pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio ir panaikinančio tam tikrus reglamentus [4], 51 straipsnio 1 dalies antrą papunktį, Sutarties 87–89 straipsniai netaikomi valstybių narių finansinei paramai, teikiamai priemonėms, kurioms teikiama Bendrijos pagalba mokymui pagal to reglamento 9 straipsnį.

(6) Siekiant skaidrumo, reikėtų pabrėžti, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas tiktai toms mokymo priemonėms, kurios yra valstybės pagalba tokia prasme kaip vartojama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Daug mokymo priemonių nepatenka į to straipsnio taikymo sritį, tačiau jos yra bendro pobūdžio priemonės, kadangi gali būti taikomos visoms įmonėms visuose sektoriuose be diskriminacijos ir be galimybės priemones taikančiai institucijai taikyti jas savo nuožiūra, pvz., bendros mokesčių lengvatų schemos, tokios kaip automatiniai mokesčių kreditai, gali būti taikomos visoms įmonėms, investuojančioms į darbuotojų mokymą. Kitos mokymo priemonės nepatenka į Sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi jos tiesiogiai teikia naudos žmonėms visur ir neteikia pranašumo atskiroms įmonėms arba sektoriams. Pavyzdžiui: mokyklinis lavinimas arba pradinis mokymas (toks kaip amato mokymas arba kvalifikacijos kėlimas vieną dieną per savaitę), bedarbių mokymas ar perkvalifikavimas, įskaitant praktikos atlikimą įmonėse; priemonės tiesiogiai skirtos darbuotojams arba netgi kai kurioms darbuotojų kategorijoms,suteikiančioms galimybę gauti mokymą, nesusijusį su įmone ar pramonės šaka, kurioje jie dirba (pavyzdžiui, "mokymo sąskaita"). Kita vertus, reikėtų priminti, kad finansavimas iš sektoriaus fondų, jeigu valstybė nustato, kad jis privalomas, nėra laikomas asmeniniais ištekliais, tai yra valstybės ištekliai, tokia prasme kaip vartojama Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(7) Pagal šį reglamentą išimtis turėtų būti taikoma bet kuriai pagalbai, kuri atitinka visus šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus, ir visoms pagalbos schemoms, jeigu bet kuri pagal tokią schemą teikiama pagalba atitinka šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus. Siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir supaprastinti administravimą nesilpninant Komisijos monitoringo, pagalbos schemos ir ne pagal schemą teikiama individuali pagalba turėtų daryti aiškią nuorodą į šį reglamentą.

(8) Norint pašalinti skirtumus, kurie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, siekiant palengvinti įvairių Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų dėl mažų ir vidutinių įmonių koordinavimą, o taip pat siekiant administravimo aiškumo ir teisinio tikrumo, šiame reglamente naudojamas 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo [5] pateiktas tokių įmonių apibrėžimas.

(9) Norint nustatyti, ar pagalba neprieštarauja bendrajai rinkai pagal šį reglamentą, būtina atsižvelgti į pagalbos intensyvumą, ir tokiu būdu į pagalbos dydį, išreikštą subsidijos ekvivalentu. Apskaičiuojant dalimis teikiamos pagalbos subsidijos ekvivalentą, bei pagalbą, kuri teikiama kaip lengvatinė paskola, būtina remtis subsidijos teikimo momentu rinkoje galiojusiomis palūkanų normomis. Siekiant valstybės pagalbos teikimo taisyklių vienodumo, skaidrumo ir jų nesudėtingo taikymo, šiame reglamente rinkos palūkanų normomis turėtų būti laikomos pamatinės normos, su sąlyga, kad lengvatinė paskola yra užtikrinama pakankamomis garantijomis ir nesukelia nepagrįstai didelės rizikos. Pamatinės palūkanų normos yra tos, kurias reguliariai nustato Komisija remdamasi objektyviais kriterijais ir kurios yra skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir internete.

(10) Mokymas dažniausiai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, kadangi mokymo dėka susidaro didesnis kvalifikuotų darbuotojų ratas, iš kurių gali pasirinkti kitos įmonės, kyla Bendrijos pramonės konkurencingumas, mokymas yra svarbus veiksnys formuojant užimtumo strategiją. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės Bendrijoje paprastai nepakankamai investuoja į jų darbininkų mokymą, valstybės pagalba gali padėti ištaisyti šiuos rinkos trūkumus, todėl tam tikroms sąlygomis ji gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, ir jai netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas.

(11) Norint užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų tik būtino mažiausio dydžio, kokio reikia pasiekti Bendrijos tikslams, kurių vien tik rinkos jėgos negalėtų pasiekti, leistini pagalbos, kuriai taikoma išimtis, intensyvumai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į teikiamo mokymo rūšį, įmonės dydį ir jos geografinę vietovę.

(12) Bendras lavinimas suteikia perduodamuosius įgūdžius, ir žymiai padidina kvalifikuoto darbininko įsidarbinimo galimybes. Šiuo tikslu skiriama pagalba iškraipo konkurenciją daug mažiau, todėl didesnis pagalbos intensyvumas gali būti laikomas neprieštarajaunčiu bendrajai rinkai, ir jai gali būti netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas. Kita vertus, specialusis mokymas, kuris daugiausia naudos teikia įmonei, sukelia didesnę konkurencijos iškraipymo riziką, todėl neprieštaujančia bendrajai rinkai ir atleista nuo išankstinio pranešimo reikalavimo gali būti tiktai daug mažesnio intensyvumo pagalba.

(13) Atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria MVĮ, ir santykinai didesnes jų išlaidas dėl investavimo į darbuotojų mokymą, turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą yra taikoma išimtis, intensyvumas MVĮ.

(14) Remtinuose regionuose, apibrėžtuose Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose, mokymas daro santykinai didesnį išorinį poveikį, kadangi tuose regionuose į mokymą investuojama nepakankamai, ir nedarbo lygis yra žymiai aukštesnis. Todėl turėtų būti padidintas pagalbos, kuriai pagal šį reglamentą yra taikoma išimtis, intensyvymas tokiems regionams.

(15) Mokymo jūrų transporto sektoriuje ypatumai pateisina specifinį požiūrį į tą sektorių.

(16) Komisija ir toliau turėtų atskirai vertinti kiekvieną didelės apimties pagalbą, prieš pradedant ją įgyvendinti. Atitinkamai pagalbai, viršijančiai nustatytą dydį, kuris turėtų būti 1000000 eurų, negali būti taikoma šiuo reglamentu nustatyta išimtis, ir jai taikomi Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai.

(17) Pagal šį reglamentą neturėtų būti taikoma išimtis pagalbai, kuri kaupiama kartu su kita valstybės pagalba, įskaitant tą, kurią teikia nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijos, arba su kitokia Bendrijos parama, teikiama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, jeigu tokios kartu kaupiamos pagalbos dydis viršija šiuo reglamentu nustatytas ribas.

(18) Norint užtikrinti skaidrumą ir veiksmingą monitoringą pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 3 straipsnį, reikėtų nustatyti standartinę formą, kuria valstybės narės pateiktų Komisijai sutrumpintą informaciją apie tai, ar, remiantis šiuo reglamentu, yra įgyvendinama pagalbos schema, arba suteikiama individuali pagalba ne pagal schemą, kad ta informacija būtų paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Dėl tų pačių priežasčių reikėtų nustatyti taisykles dėl duomenų registravimo, kurių valstybės narės turėtų laikytis rinkdamos informaciją apie pagalbą, kuriai buvo taikoma išimtis pagal šį reglamentą. Kad valstybės narės galėtų parengti metines ataskaitas, kurias jos turi teikti Komisijai, Komisija turėtų nustatyti joms konkrečius reikalavimus, ir, atsižvelgiant į plačias galimybes pasinaudoti būtinomis technologijomis, reikalavimą informaciją pateikti kompiuterinėje laikmenoje.

(19) Atsižvelgiant į Komisijos patirtį ir ypač į tai, kaip dažnai reikia peržiūrėti valstybės pagalbos politiką, šio reglamento galiojimo laiką reikėtų apriboti. Jeigu pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, jo taikymas nebus pratęstas,, toms pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, šios išimties taikymas turėtų būti pratęstas dar šešiems mėnesiams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas pagalbai visuose sektoriuose, įskaitant veiklą, susijusią su Sutarties I priede išvardytų gaminių gamyba, apdorojimu ir pardavimu.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente:

a) "pagalba" reiškia bet kokią priemonę, kuri atitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

b) "mažos ir vidutinės įmonės" reiškia įmones, apibrėžtas I priede;

c) "didelės įmonės" reiškia įmones, kurioms negali būti taikomas I priede pateiktas MVĮ apibrėžimas;

d) "specialusis mokymas" reiškia mokymą tiesiogiai ir iš esmės susijusį su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, ir suteikiantį įgūdžius, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis;

e) "bendrasis mokymas" reiškia mokymą, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis, ir tokiu būdu žymiai pagerina darbuotojo galimybes įsidarbinti. Mokymas laikomas "bendruoju", jeigu, pavyzdžiui,

- jį kartu organizuoja skirtingos savarankiškos įmonės, arba jei jis prieinamas skirtingų įmonių darbuotojams,

- jis yra pripažįstamas, patvirtintas ir įteisintas valstybinės valdžios institucijų ar įstaigų, arba kitų įstaigų ar institucijų, kurioms valstybės narės yra suteikusios reikalingus įgaliojimus;

f) "pagalbos intensyvumas" reiškia bendrą pagalbos dydį išreikštą procentais nuo projekto tinkamų finansuoti sąnaudų. Naudojami tokie skaičiai, kurie yra prieš tiesioginių mokesčių atskaitymą. Jeigu pagalba teikiama kitokia nei subsidijos forma, pagalbossuma yra pagalbos subsidijos ekvivalentas. Jeigu pagalba išmokama dalimis, jos vertė yra diskontuojama suteikimo metu. Diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos, teikiamos kaip lengvatinė paskola, dydį naudojamos pagalbos suteikimo metu galiojusios pamatinės palūkanų normos;

g) "nepalankioje padėtyje esantis darbuotojas" tai:

- bet kuris jaunesnis nei 25 metų asmuo, kuris anksčiau nėra turėjęs jokio nuolatinio apmokamo darbo,

- bet kuris asmuo, turintis rimtą negalią atsiradusią dėl psichinio, protinio ar psichologinio negalavimo, bet vis dėlto galintis patekti į darbo rinką,

- bet kuris migrantas darbininkas, kuris atvyksta arba yra atvykęs į Bendriją ir tampa Bendrijos nuolatiniu gyventoju, kad pradėtų darbinę veiklą, ir kuriam reikalingas profesinis ir (arba) kalbos mokymas,

- bet kuris asmuo, norintis tęsti darbą po mažiausiai trejų metų pertraukos, ir ypač asmuo, kuris metė darbą dėl sunkumų derinant savo darbinę veiklą ir šeimyninį gyvenimą, pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo,

- bet kuris asmuo vyresnis nei 45 metai, kuris nėra įgyjęs aukštesnio nei vidurinio ar jam prilyginamo išsilavinimo,

- bet kuris asmuo ilgą laiką buvęs bedarbiu, t. y. asmuo, kuris neturėjo darbo12 mėnesių iš eilės, pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo.

3 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

1. Ne pagal schemą teikiama individuali pagalba, atitinkanti visas šiame reglamente numatytas sąlygas, neprieštarauja bendrajai rinkai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas informuoti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu joje yra aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo ir Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje duomenis.

2. Pagalbos schemos, atitinkančios visas šio reglamento sąlygas, neprieštarauja bendrajai rinkai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir joms netaikomas Sutarties 88 straipsnio 3 dalies reikalavimas informuoti, jeigu:

a) visokia pagalba, kuri galėtų būti teikiama pagal tokią schemą, atitinka visas šiuo reglamentu numatytas sąlygas;

b) schemoje yra aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje duomenis.

3. Pagalba, suteikta pagal šio straipsnio 2 dalyje minimą schemą neprieštarauja bendrajai rinkai pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas informuoti pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, jeigu suteikta pagalba tiesiogiai tenkina visas šiuo reglamentu numatytas sąlygas.

4 straipsnis

Pagalba mokymui, kuriai taikoma išimtis

1. Pagalbos schemos arba individualiai teikiama pagalba mokymui turi atitikti 2–7 dalyse numatytas sąlygas.

2. Jeigu pagalba teikiama specialiajam mokymui, jos intensyvumas neviršija 25 % didelėms įmonėms, ir 35 % mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Šie intensyvumai padidinami penkiais procentiniais punktais įmonėms, esančioms regionuose, kuriems gali būti teikiama regioninė pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, ir dešimt procentinių punktų įmonėms, esančioms regionuose, kuriems gali būti teikiama regioninė pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą.

3. Jeigu pagalba teikiama bendrajam mokymui, jos intensyvumas neviršija 50 % didelėms įmonėms ir 70 % mažoms ir vidutinėms įmonėms.

4. 2 ir 3 dalyse nurodyti didžiausi leistini intensyvumo dydžiai padidinami dešimt procentinių punktų, jeigu mokymas yra suteikiamas nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams.

5. Tais atvejais, kai pagalbos projektas apima tiek specialiojo, tiek bendrojo mokymo elementus, kurie negali būti atskirti nustatant pagalbos intensyvumą, ir tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, ar pagalbos projektas yra skirtas specialiajam ar bendrajam mokymui, taikomas specialiajam mokymui numatytas intensyvumas, kaip apibrėžta 2 dalyje.

6. Kai pagalba teikiama jūrų transporto sektoriuje, jos intensyvumas gali siekti 100 %, nepriklausomai nuo to, ar mokymo projektas susijęs su specialiuoju ar bendruoju mokymu, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:

a) apmokomas asmuo nėra nuolatinis laivo įgulos narys, o tik laikinas darbuotojas;

b) mokymas vyksta laivuose, įtrauktuose į Bendrijos registrus.

7. Pagalbos mokymui tinkamomis finansuoti išldaidomis yra:

a) mokytojų išlaikymo išlaidos;

b) mokytojų ir apmokomų asmenų kelionės išlaidos;

c) kitos einamosios išlaidos, tokios kaip medžiagos ir būtinos atsargos;

d) įrankių ir įrangos nusidėvėjimas, jeigu jie naudojami vien tik mokymo projektui;

e) su mokymo projektu susijusios orientavimo ir konsultavimo paslaugų išlaidos;

f) apmokomų asmenų išlaikymo išlaidos, ne didesnės nei visų kitų nuo a iki e punktuose nurodytų tinkamų finansuoti išlaidų suma. Įskaitomos tiktai tos valandos, kurias apmokomi asmenys faktiškai dalyvauja mokymo procese, atėmus visą gamyboje praleistą, arba tam tolygų laiką.

Tinkamos finansuoti išlaidos pagrindžiamos dokumentais, kurie yra skaidrūs ir detalizuoja išlaidas papunkčiui.

5 straipsnis

Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos

Išimtis netaikoma, jeigu pagalbos, suteiktos vienai įmonei vienam mokymo projektui įgyvendinti, suma viršija 1000000 eurų.

6 straipsnis

Kaupimas

1. Didžiausi pagalbos dydžiai nustatyti 4 ir 5 straipsniuose yra taikomi nepriklausomai nuo to, ar parama pagalbą gaunančiam projektui yra finansuojama vien tik valstybės narės ištekliais ar ji yraiš dalies finansuojama Bendrijos.

2. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, negali būti kaupiama su bet kuria kita valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, arba kitokiu Bendrijos finansavimu toms pačioms išlaidoms, jeigu dėl tokio kaupimo pagalbos intensyvumas viršytų šiuo reglamentu nustatytą dydį.

7 straipsnis

Skaidrumas ir monitoringas

1. Įgyvendindamos bet kokią pagalbos schemą arba suteikdamos individualią, ne pagal schemą teikiamą pagalbą, kuriai buvo taikoma išimtis pagal šį reglamentą, valstybė narės per 20 darbo dienų perduoda Komisijai sutrumpintą informaciją apie pagalbos schemą arba individualiai suteiktą pagalbą II priede pateikta forma, kad ta informacija būtų paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

2. Valstybės narės renka išsamius duomenis apie pagalbos schemas, kurioms buvo taikomos išimtys pagal šį reglamentą, individualiai suteiktą pagalbą pagal tas schemas bei individualią ne pagal esamas schemas suteiktą pagalbą, kurioms buvo taikoma išimtis pagal šį reglamentą. Duomenys turi nurodyti visą informaciją, kuri reikalinga nustatyti, kad visos išimties suteikimo sąlygos pagal šį reglamentą yra įvykdytos, taip pat nurodyti kad įmonės statusas yra maža ar vidutinė įmonė. Valstybės narės saugo duomenis apie individualiai suteiktą pagalbą 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos, o apie pagalbos schemą – 10 metų nuo paskutinės individualios pagalbos pagal tą schemą suteikimo datos. Komisijai raštu paprašius, valstybė narė per 20 darbo dienų, arba ilgesnį prašyme nurodytą laikotarpį, pateikia Komisijai visą informaciją, kurią Komisija mano esnt būtiną įvertinti, ar laikomasi visų šiuo reglamentu nustatytų sąlygų.

3. Valstybės narės rengia ataskaitą apie šio reglamento taikymą per visus ar dalį kalendorinių metų, per kuriuos šis reglamentas galioja, III priede nurodyta forma, taip pat kompiuterinėje laikmenoje. Valstybės narės pateikia Komisijai tokias ataskaitas ne vėliau nei trys mėnesiai nuo laikotarpio, už kurį pateikiama ataskaita, pabaigos.

8 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo laikas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis galioja iki 2006 m. gruodžio 31 d.

2. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, pagalbos schemos, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, toliau galės tokia išimtimi naudotis per šešių mėnesių tikslinimo laikotarpį.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. sausio 12 d.

Komisijos vardu

Mario Monti

Komisijos narys

[1] OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

[2] OL C 89, 2000 3 28, p. 8.

[3] OL C 343, 1998 11 11, p. 10.

[4] OL L 160, 1999 6 26, p. 80.

[5] OL L 107, 1996 4 30, p. 4.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimas

(ištrauka iš 1996 m. balandžio 3 d. Komisijos rekomendacijos 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 107, 1996 4 30, p. 4.)

"1 straipsnis

1. Mažos ir vidutinės įmonės, toliau vadinamos "MVĮ", yra apibrėžiamos kaip įmonės:

- kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir

- kurių:

- metinė apyvarta neviršija 40 mln. eurų arba

- metinė turto balansinė vertė neviršija 27 mln. eurų,

- kurios atitinka 3 dalyje nurodytą savarankiškumo kriterijų.

2. Kai reikia išskirti mažas įmones ir vidutines įmones, "maža įmonė" apibrėžiama kaip įmonė:

- kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir

- kurios:

- metinė apyvarta neviršija 7 mln. eurų arba

- metinė turto balansinė vertė neviršija 5 mln. eurų,

- kuri atitinka 3 dalyje nurodytą savarankiškumo kriterijų.

3. Savarankiškos įmonės yra tokios įmonės, kurių 25 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių nuosavybės teise nepriklauso vienai įmonei ar bendrai kelioms įmonėms, kurios neatitinka MVĮ ar mažų įmonių apibrėžimo. Ši riba gali būti viršyta dviem toliau nurodytais atvejais:

- kai įmonę valdo viešos investicinės bendrovės, rizikos kapitalo bendrovės ar instituciniai investuotojai, tuo atveju, jei jos nekontroliuoja įmonės nei atskirai, nei visos bendrai,

- jei kapitalas yra pasiskirstęs tokiu būdu, kad neįmanoma nustatyti, kas jį valdo ir jei įmonė pareiškia, kad ji gali daryti teisėtą prielaidą, jog jos 25 % arba daugiau kapitalo nuosavybės teise nepriklauso vienai ar kelioms įmonėms bendrai, kurios neatitinka MVĮ ar mažų įmonių apibrėžimo.

4. Todėl skaičiuojant 1 ir 2 dalyse nustatytas ribas, būtina pridėti atitinkamus pagalbą gaunančios įmonės ir visų įmonių, kurias ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, turėdama jų 25 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių, rodiklius.

5. Kai reikia išskirti mikroįmones iš kitų MVĮ, jos apibrėžiamos kaip įmonės, turinčios mažiau kaip 10 darbuotojų.

6. Jei paskutinę balanso sudarymo dieną įmonė viršija nustatytą darbuotojų skaičiaus ar finansinę ribą arba nesiekia šių ribų, ji įgyja arba praranda "MVĮ", "vidutinės įmonės", "mažos įmonės" ar "mikroįmonės" statusą, tik tada, jei tokia padėtis kartojasi dvejus finansinius metus iš eilės.

7. Darbuotojų skaičius atitinka metinių darbo vienetų (MDV) skaičių, tai reiškia, visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, įdarbinti per vienerius metus, kartu su nevisą darbo dieną dirbančiais bei sezoninius darbus dirbančiais darbuotojais sudaro MDV dalis. Darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinio patvirtinto ataskaitinio laikotarpio metus.

8. Apyvartos ir turto balansinės vertės ribos yra tos ribos, kurios buvo per paskutinį patvirtintą 12 mėnesių ataskaitinį laikotarpį. Naujai įsteigtoms įmonėms, kurių atskaitomybės dar nėra patvirtintos, taikomos ribos, nustatytos atlikus patikimus preliminarius skaičiavimus per finansinius metus."

--------------------------------------------------

II PPIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Komisijai teikiamos periodinės ataskaitos forma

Metinės ataskaitos apie pagalbos schemas, kurioms taikoma išimtis pagal reglamentą dėl bendrosios išimties, priimtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį, forma

Valstybės narės ataskaitas Komisijai pagal bendrosios išimties reglamentus, priimtus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98, teikia žemiau nurodyta forma:

Ataskaitos taip pat turi būti teikiamos elektroninėje laikmenoje.

Apie visas pagalbos schemas, kurioms išimtis taikoma pagal bendrosios išimties reglamentą, priimtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį, teikiama tokia informacija:

1. Pagalbos schemos pavadinimas

2. Taikomas Komisijos reglamentas dėl išimties taikymo

3. Išlaidos

Pateikiamos atskiros sumos apie kiekvieną pagalbos instrumentą pagal schemą arba individualiai suteiktą pagalbą (pvz., subsidija, lengvatinė paskola, ir t. t.). Sumos išreiškiamos eurais arba, jeigu taikoma, nacionaline valiuta. Jeigu yra mokesčių nuostolių, nurodyti per metus nesurinktų mokesčių sumą. Jeigu tikslių sumų nurodyti neįmanoma, pateikiami numatomi nuostoliai.

Šios išlaidų sumos turėtų būti pateikiamos tokia tvarka:

atskirai nurodyti apie kiekvieną pagalbos instrumentą per ataskaitinius metus (pvz., subsidija, lengvatinė paskola, garantija, ir t. t.):

3.1) numatytos sumos, (numatomi) mokesčių nuostoliai arba kitos negautos pajamos, duomenys apie garantijas, susijusias su naujais pagalbą gaunančiais projektais. Jeigu taikomos garantijų schemos, nurodyti bendrą naujai suteiktų garantijų sumą;

3.2) faktiškai išmokėtos sumos, (numatomi) mokesčių nuostoliai arba kitos negautos pajamos, duomenys apie garantijas, susijusias su naujais ir esamais projektais. Jeigu taikomos garantijų schemos, turėtų būti nurodoma: bendra nesuteiktų garantijų suma, pajamos iš įmokų, susigrąžinamos lėšos, išmokėtas žalos atlyginimas, schemos veiklos rezultatai per ataskaitinius metus;

3.3) pagalbą gaunančių naujų projektų skaičius;

3.4) numatomas bendras sukurtų arba išlaikytų darbo vietų skaičius, vykdant naujus projektus (jeigu reikia);

3.5) numatoma bendra investicijų suma, kurioms pagalba teikiama pagal naujus projektus;

3.6) 3.1 punkte nurodytų sumų paskirstymas pagal regionus arba pagal NUTS [1] 2-ą arba žemesnį lygį, arba pagal 87 straipsnio 3 dalies a punkto, 87 straipsnio 3 dalies c punkto regionus ir pagalbos negaunančius regionus;

3.7) 3.1 punkte nurodytų sumų paskirstymas pagal sektorius, pagal pagalbos gavėjo veiklos sektorius (jeigu apimama daugiau nei vienas sektorius, nurodyti kiekvieno jo dalį):

- žemės ūkis

- žuvininkystė ir (arba) akvakultūros sektorius

- anglies kasyba

- gamyba

iš kurių:

plienas

laivų statyba

sintetiniai pluoštai

automobiliai

kita gamyba (nurodyti)

- paslaugos

iš kurių:

jūrų transporto sektorius

transporto paslaugos

finansinės paslaugos

kitos paslaugos (nurodyti)

- kiti sektoriai (nurodyti)

4. Kita informacija ir pastabos

[1] NUTS – Bendrijos teritorinių vienetų nomenklatūra statistikos tikslams.

--------------------------------------------------

32001R0068