Tarybos direktyva 2001/88/EB

2001 m. spalio 23 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 91/630/EEB, nustatančią būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

pasitarusi su Regionų komitetu,

kadangi:

(1) Sutarties protokolas dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalauja, kad formuojant ir įgyvendinant Bendrijos žemės ūkio politiką, Bendrija ir valstybės narės visapusiškai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus ir kartu laikytųsi valstybių narių nuostatų bei gerbtų papročius, pirmiausia susijusius su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regioniniu paveldu.

(2) remdamasi Tarybos direktyvos 91/630/EEB [4] 6 straipsniu, Komisija pateikė pranešimą apie intensyvaus kiaulių auginimo sistemas, ypač atsižvelgdama į paršavedžių, auginamų taikant įvairaus lygio jų judėjimo apribojimus ir grupėmis, gerovę, ir pateikė pasiūlymus dėl taisyklių koregavimo.

(3) kiaulės, kaip gyvi gyvūnai, yra įtrauktos į Sutarties I priede nustatytą produktų sąrašą.

(4) Veterinarijos mokslinio komiteto 1977 m. rugsėjo 30 d. išvada teigia, jog kiaulėms turėtų būti suteikta teisė pasinaudoti aplinkos teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su jų poreikiu judėti bei patenkinti įgimtą smalsumo poreikį, kai iš tikrųjų kiaulių gerovė nukenčia dėl griežtų jų erdvės apribojimų.

(5) aplinkos įvairovę ir judėjimo laisvę turinčioms paršavedėms yra būdinga bendrauti su kitomis kiaulėmis. Todėl dabartinė praktika laikyti kiaules uždarytas turėtų būti uždrausta. Tačiau augintojams reikėtų duoti pakankamai laiko atlikti struktūrinius gamybinių patalpų pakeitimus.

(6) turi būti palaikoma įvairių su gerove susijusių kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, pusiausvyra, pvz., sveikatos, ekonominių, socialinių, poveikio aplinkai.

(7) siekiant pakelti kiaulių gerovės lygį, ypač susijusį su Direktyvoje 91/630/EEB nenurodytais aspektais, reikėtų, kad Komisija, atsižvelgdama į vėlesnius tyrimus ir praktinę patirtį, pateiktų naują ataskaitą.

(8) priemonės, būtinos norint įgyvendinti Direktyvą 91/630/EEB, turėtų būti priimamos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [5],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 91/630/EEB šiuo dokumentu yra keičiama taip:

1) 3 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip:

"3 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

1. Visi ūkiai atitinka šiuos reikalavimus:

a) kiekvienoje grupėje laikomam nujunkytam paršeliui arba penimai kiaulei, išskyrus sukergtas kiaulaites ir paršavedes, laisvas (be pertvarų) grindų plotas turi būti ne mažesnis kaip:

Gyvasis svoris kg | m2 |

Iki 10 | 0,15 |

Nuo 10 iki 20 | 0,20 |

Nuo 20 iki 30 | 0,30 |

Nuo 30 iki 50 | 0,40 |

Nuo 50 iki 85 | 0,55 |

Nuo 85 iki 110 | 0,65 |

Daugiau kaip 110 | 1,00 |

b) kiekvienai sukergtai kiaulaitei ir kiekvienai paršavedei, laikomai grupėse, turi būti skirtas ne mažesnis kaip atitinkamai 1,64 m2 ir 2,25 m2 bendras laisvas (be pertvarų) grindų plotas. Kai grupę sudaro ne daugiau kaip 6 minėti gyvūnai, laisvas grindų plotas turi būti padidintas 10 % Kai grupę sudaro 40 arba daugiau gyvūnų, laisvas grindų plotas gali būti 10 % sumažintas.

2) Grindų paviršiai atitinka šiuos reikalavimus:

a) sukergtoms kiaulaitėms ir paršingoms paršavedėms: 1 dalies b punkte nurodyto ploto dalis, ne mažiau kaip 0,95 m2 vienai kiaulaitei ir ne mažiau kaip 1,3m2 paršavedei, turi būti ištisinė kieta danga, kurios ne daugiau kaip 15 % skiriama drenažo angoms;

b) jei kiaulių grupė yra laikoma ant betoninių grotelinių grindų:

i) didžiausias angų plotis turi būti:

- 11 mm paršeliams,

- 14 mm nujunkytiems paršeliams,

- 18 mm penimoms kiaulėms,

- 20 mm sukergtoms kiaulaitėms ir paršavedėms;

ii) mažiausias grotelių virbo plotis turi būti:

- 50 mm paršeliams ir nujunkytiems paršeliams ir

- 80 mm penimoms kiaulėms ir sukergtoms kiaulaitėms bei paršavedėms;

3. Draudžiama statyti naujus arba pertvarkyti senus paršavedžių arba kiaulaičių pririšimo įrenginius. Nuo 2006 m. sausio 1 d. paršavedes ir kiaulaites rišti draudžiama.

4. a) paršavedžių ir kiaulaičių laikymo grupėje laikotarpis prasideda praėjus keturioms savaitėms nuo jų apvaisinimo ir baigiasi likus vienai savaitei iki numatyto paršiavimosi laiko. Tvarto, kuriame yra laikoma grupė, sienelės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 2,8 m. Jei grupę sudaro mažiau kaip 6 paršavedės ar kiaulaitės, jų tvarto sienelės ilgis turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m;

b) taikant išlygą a punkto nuostatoms, paršavedės ir kiaulaitės, išaugintos ūkiuose, kuriuose auginama mažiau kaip 10 paršavedžių, a punkte minėtu laikotarpiu gali būti laikomos atskirai, jei jos gali laisvai apsisukti savo garduose.

5. Nepažeidžiant priede nustatytų reikalavimų, paršavedėms ir kiaulaitėms turi būti lengvai prieinama jų manipuliavimo poreikiams skirta medžiaga, atitinkanti bent jau tam tikrus to priedo reikalavimus.

6. Grupėje laikomos paršavedės ir kiaulaitės turi būti šeriamos taikant tokią sistemą, kuri leistų kiekvienai iš jų gauti pakankamai maisto ir tada, kai yra konkurencija.

7. Norint patenkinti paršingų paršavedžių ir kiaulaičių alkio bei kramtymo poreikius, joms visoms turi būti duodama pakankamai stambaus arba daug ląstelienos turinčio bei didelės energetinės vertės pašaro.

8. Grupėje laikomos agresyvios, kitų agresyvių puolamos, sergančios arba sužeistos kiaulės laikinai gali būti laikomos atskiruose tvartuose. Šis atskiras tvartas turi būti toks, kad jos galėtų laisvai jame apsisukti, jei tai neprieštarauja konkretiems veterinarų patarimams.

9. Nuo 2003 m. sausio 1 d. 1 dalies b punkto, 2, 4 bei 5 dalių nuostatos ir 8 dalies paskutinis sakinys yra taikomi visiems naujai pastatytiems, perstatytiems arba po tos datos pradedamiems naudoti ūkiams. Nuo 2013 m. sausio 1 d. šios nuostatos bus taikomos visiems ūkiams.

4 dalies a punkto nuostatos netaikomos ūkiams, kuriuose yra mažiau kaip penkios paršavedės."

2) Įterpiamas šis straipsnis:

"5a straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

1. Kiekvienas asmuo, samdantis arba įdarbinantis kiaulių prižiūrėtojus, užtikrina, kad jie gautų nurodymus ir patarimus dėl atitinkamų 3 straipsnio ir priedo nuostatų.

2. Gali būti rengiami atitinkami mokymo kursai. Svarbiausias dėmesys juose turi būti skiriamas gerovės klausimams."

3. 6 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip:

"6 straipsnis

1. Komisija, pageidautina iki 2005 m. sausio 1 d. ir jokiu būdu ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d., pateikia Tarybai pranešimą, parengtą remiantis Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto nuomone. Ją rengiant atsižvelgiama į socialines ekonomines, sanitarines išvadas, pasekmes aplinkai ir skirtingas klimato sąlygas. Be to, atsižvelgiama ir į kiaulininkystės bei mėsos perdirbimo technologijų ir sistemų, kurios galbūt sumažintų chirurginio kastravimo būtinybę, tobulinimą. Prireikus kartu su pranešimu pateikiami atitinkami įstatyminiai pasiūlymai dėl įvairių taikytinų su erdve ir grindų tipais susijusių nuolaidų poveikio nujunkytų paršelių ir penimų kiaulių gerovei. Taryba priima šiuos pasiūlymus kvalifikuota balsų dauguma.

2. Komisija ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai pranešimą, parengtą remiantis Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto nuomone.

Pranešime pirmiausia nurodoma:

a) gyvūnų tankumo, įskaitant grupės dydį ir gyvūnų skirstymo į grupes metodus, poveikį kiaulių gerovei, įskaitant jų sveikatą, esant įvairioms ūkininkavimo sistemoms;

b) gardo konstrukcijos ir įvairių grindų tipų poveikis kiaulių gerovei, įskaitant jų sveikatą ir atsižvelgiant į skirtingas klimato sąlygas;

c) rizikos faktoriai, susiję su uodegų kandžiojimu, ir patarimai sumažinti būtinybę karpyti uodegas;

d) tolesnė paršingų paršavedžių apgyvendinimo grupėse sistemos plėtra, atsižvelgiant į patologinius, zootechninius, fiziologinius ir etologinius įvairių sistemų aspektus, į kiaulių sveikatą, poveikį aplinkai ir skirtingas klimato sąlygas;

e) ploto, įskaitant suaugusiems veisliniams kuiliams skirtą atskirą plotą (apvaisinimo tikslams), reikalavimų nustatymas;

f) tolesnė sukergtų ir apsiparšiavusių paršavedžių palaido laikymo sistemos, atitinkančios jų poreikius ir nekeliančios pavojaus paršelių gyvybei, plėtra;

g) vartotojų požiūris ir nuostata dėl kiaulienos esant skirtingiems gyvūnų gerovės gerinimo lygiams;

h) įvairių kiaulių auginimo sistemų socialiniai ekonominiai padariniai ir jų įtaka Bendrijos ekonominiams partneriams.

Prireikus kartu su pranešimu pateikiami įstatyminiai pasiūlymai."

4) 10 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip:

"10 straipsnis

1. Komisijai padeda Sprendimu 68/361/EEB [6] įkurtas Veterinarijos nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB [7] 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.".

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2003 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 2001 m. spalio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Neyts-Uyttebroeck

[1] OL C 154, 2001 5 29, p. 114.

[2] 2001 m. birželio 14 d. Europos Parlamento pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 221, 2001 8 7, p. 74.

[4] OL K 340, 1991 12 11, p. 33.

[5] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[6] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

[7] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------