32001L0016



Oficialusis leidinys L 110 , 20/04/2001 p. 0001 - 0027


Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/16/EB

2001 m. kovo 19 d.

dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [4],

kadangi:

(1) Siekiant sudaryti sąlygas Sąjungos piliečiams, ekonominės veiklos vykdytojams bei regioninės ir vietinės valdžios institucijoms kuo labiau pasinaudoti teritorijos be vidaus sienų sukūrimo pranašumais, tikslinga visų pirma pagerinti nacionalinių geležinkelių tinklų tarpusavio junglumą ir sąveiką bei prieigą prie jų imantis visų priemonių, kurios gali pasirodyti reikalingos technikos standartizavimo srityje, kaip numatyta Sutarties 155 straipsnyje.

(2) Pasirašydama 1997 m. gruodžio 12 d. Kiote priimtą protokolą, Europos Sąjunga įsipareigojo sumažinti dujų emisijas. Siekiant šių tikslų reikia suderinti pusiausvyrą tarp įvairių transporto rūšių ir padidinti geležinkelių transporto konkurencingumą.

(3) Tarybos aplinkosaugos ir subalansuotos plėtros integravimo į Bendrijos transporto politiką strategijoje pabrėžiamas būtinumas imtis priemonių, kad būtų sumažintas transporto poveikis aplinkai.

(4) Dėl transeuropiniame geležinkelių tinkle teikiamų komercinių vežimo geležinkeliais paslaugų visų pirma reikalingas ypač geras infrastruktūros ir riedmenų charakteristikų suderinamumas, taip pat veiksmingas įvairių infrastruktūros valdytojų ir operatorių informacijos ir ryšių sistemų tarpusavio ryšys. Nuo tokio suderinamumo ir tarpusavio ryšio priklauso veiklos rezultatai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos, ypač transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika.

(5) Siekdama šių tikslų, Taryba pirmosios priemonės ėmėsi 1996 m. liepos 23 d. priimdama Direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos [5].

(6) 1996 m. savo Baltojoje knygoje, pavadintoje "Bendrijos geležinkelių atgaivinimo strategija", Komisija paskelbė antrąją su paprastųjų geležinkelių sektoriumi susijusią priemonę ir paskui užsakė nacionalinių geležinkelių sistemų integracijos tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti 1998 m. gegužės mėn. kartu su rekomendacija priimti direktyvą, paremtą metodu, kurio buvo laikomasi greitojo susisiekimo geležinkelių sektoriuje. Šiame tyrime taip pat rekomenduota, kad, užuot iš karto pašalinus visas pasiekti sąveiką trukdančias kliūtis, problemos turėtų būti sprendžiamos palaipsniui, kiekvienos siūlomos priemonės ekonominės naudos santykiu pagrįsta pirmumo tvarka. Šis tyrimas parodė, kad yra veiksmingiau suderinti taikomas procedūras ir taisykles bei tarpusavyje sujungti informacijos ir ryšių sistemas negu imtis, pavyzdžiui, su infrastruktūros pakrovos gabaritu susijusių priemonių.

(7) Komisijos komunikate "Dėl paprastųjų geležinkelių sistemų integravimo" rekomenduojama priimti šią direktyvą ir pagrindžiami jos panašumai ir svarbiausi skirtumai, palyginti su Direktyva 96/48/EB. Svarbiausi skirtumai yra susiję su geografinės taikymo srities priderinimu, techninio taikymo srities išplėtimu siekiant atsižvelgti į pirmiau minėto tyrimo rezultatus ir laipsniško geležinkelių sistemos sąveikai trukdančių kliūčių šalinimo metodo, apimančio pirmumo tvarkos ir jo parengimo tvarkaraščio nustatymą, taikymu.

(8) Atsižvelgiant į tą laipsnišką metodą ir laiką, kurio dėl tos priežasties prireiks visoms techninėms sąveikos specifikacijoms (TSS) priimti, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas vidaus taisykles arba imasi projektų, kurie didina esamos sistemos nevienodumą.

(9) Laipsniško metodo taikymas atitinka ypatingus poreikius, būtinus siekiant paprastųjų geležinkelių sistemos, turinčios seną nacionalinę infrastruktūrą ir riedmenis, kuriems pritaikyti ar atnaujinti būtinos didelės investicijos, sąveikos, ir reikia itin stengtis, kad geležinkeliai ekonomiškai nenukentėtų, palyginti su kitomis transporto rūšimis.

(10) Parlamentas savo 1999 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl pasiūlymų geležinkelių klausimais prašė, kad palaipsniui atveriant geležinkelių sektorių kartu būtų taikomos kiek galima skubesnės ir veiksmingesnės techninio derinimo priemonės.

(11) 1999 m. spalio 6 d. Tarybos posėdyje Komisijos buvo paprašyta pasiūlyti strategiją, kaip pagerinti geležinkelių transporto sąveiką ir panaikinti tai, kas trukdo nedelsiant pašalinti technines, administracines ir ekonomines tinklų sąveikos kliūtis, kartu garantuojant aukšto lygio saugą, personalo rengimą ir kvalifikaciją.

(12) Vadovaudamosi 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros [6], geležinkelių bendrovės turėjo padidinti prieigą prie valstybių narių geležinkelių tinklų, o tam savo ruožtu reikalingas infrastruktūros, įrangos, riedmenų bei valdymo ir eksploatavimo sistemų, įskaitant atitinkamų posistemių eksploatacijai ir techninei priežiūrai bei kiekvienai TSS įgyvendinti reikalingą darbuotojų kvalifikaciją ir higienos bei darbų saugos sąlygas, sąveika. Tačiau šia direktyva nesiekiama tiesiogiai ar netiesiogiai derinti darbo sąlygas geležinkelių sektoriuje.

(13) Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų laikomasi bendrai geležinkelių tinklams taikomų saugos, sveikatos ir vartotojų apsaugos taisyklių tuos geležinkelius projektuojant, konstruojant, pradedant eksploatuoti ir eksploatuojant.

(14) Geležinkelių taikomi nacionaliniai teisės aktai, vidaus taisyklės ir techninės specifikacijos labai skiriasi, nes juose yra įteisinti nacionalinei pramonei būdingi metodai ir nustatomi specifiniai matmenys, įtaisai bei specialios charakteristikos. Tokia padėtis neleidžia traukiniams be kliūčių važinėti visame Bendrijos tinkle.

(15) Per daugelį metų esant tokiai padėčiai susiklostė labai glaudūs nacionalinės geležinkelių pramonės ir nacionalinių geležinkelių ryšiai, trukdantys iš tikrųjų atsiverti rinkoms. Siekiant padidinti šios pramonės konkurencingumą pasaulyje, reikalinga atvira konkurencinga Europos rinka.

(16) Dėl to tikslinga apibrėžti visoje Bendrijoje galiojančius pagrindinius reikalavimus, kurie bus taikomi transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai.

(17) Paaiškėjo, kad dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos masto ir sudėtingumo praktiniais sumetimais būtina padalyti ją į posistemius. Kiekvienam iš šių posistemių, ypač jų sudedamosioms dalims ir sąsajoms, visos Bendrijos mastu reikia apibrėžti pagrindinius reikalavimus ir nustatyti technines specifikacijas, kad tie pagrindiniai reikalavimai būtų įvykdyti.

(18) Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos nuostatų įgyvendinimas ekonominės naudos atžvilgiu neturėtų sudaryti nepateisinamų kliūčių išsaugoti kiekvienos valstybės narės esamą geležinkelių tinklą, tačiau įgyvendinant tas nuostatas turi būti stengiamasi išlaikyti tikslą pasiekti sąveiką.

(19) Techninės sąveikos specifikacijos taip pat turi poveikį sąlygoms, kuriomis žmonės naudojasi geležinkelių transportu, dėl to su šiais naudotojais reikia konsultuotis jiems rūpimais klausimais.

(20) Kiekvienai valstybei narei turėtų būti leidžiama ypatingais atvejais netaikyti tam tikrų techninių sąveikos specifikacijų, jei yra nustatyta tvarka, užtikrinanti, kad tokios išlygos yra pateisinamos. Sutarties 155 straipsnyje reikalaujama, kad Bendrijos veikloje sąveikos srityje būtų atsižvelgiama į potencialų ekonominį projektų gyvybingumą.

(21) TSS parengimas ir jų taikymas paprastųjų geležinkelių sistemai neturėtų kliudyti technologinei inovacijai, kuria turėtų būti siekiama gerinti ekonominius veiklos rezultatus.

(22) Siekiant sudaryti sąlygas didesnei transporto rūšių sąveikai, turėtų būti pasinaudota paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika, ypač vežant krovinius.

(23) Kad atitiktų tam tikras viešųjų pirkimų tvarkos geležinkelių sektoriuje ir ypač Direktyvos 93/38/EEB [7] nuostatas, bendruose dokumentuose arba kiekvienos sutarties sąlygose perkančiosios organizacijos turėtų įrašyti technines specifikacijas. Šiuo tikslu reikia sudaryti Europos specifikacijų rinkinį, kuriuo būtų grindžiamos tos techninės specifikacijos.

(24) Bendrijai būtų pravarti tarptautinė standartizacijos sistema, kurią taikant būtų rengiami standartai, faktiškai naudojami tų, kurie dalyvauja tarptautinėje prekyboje, ir tų, kurie atitinka Bendrijos politikos reikalavimus. Dėl to Europos standartizacijos organizacijos turi ir toliau bendradarbiauti su tarptautinėmis standartizacijos organizacijomis.

(25) Perkančiosios organizacijos turi nustatyti papildomus reikalavimus, reikalingus, kad būtų papildytos Europos specifikacijos ar kiti standartai. Šios specifikacijos turėtų atitikti pagrindinius reikalavimus, kurie buvo suderinti Bendrijos lygmeniu ir kuriuos turi atitikti transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema.

(26) Sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą reglamentuojanti tvarka turėtų būti pagrįsta modulių, kuriems taikomas Sprendimas 93/465/EEB [8], naudojimu. Kiek įmanoma ir siekiant skatinti pramonės plėtrą, tikslinga parengti su kokybės užtikrinimo sistema susijusią tvarką.

(27) Siekiant garantuoti sistemos sąveiką, sudedamųjų dalių atitiktis daugiausia siejama su jų naudojimo sritimi, ne tik su jų laisvu judėjimu Bendrijos rinkoje. Turėtų būti įvertintas pačių svarbiausių sudedamųjų dalių tinkamumas naudoti saugos, prieinamumo ir sistemos ekonomiškumo atžvilgiu. Dėl to gamintojui nebūtina pritvirtinti ženklo "CE" prie sudedamųjų dalių, kurioms dabar taikomos šios direktyvos nuostatos. Remiantis atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimu turėtų užtekti gamintojo atitikties deklaracijos.

(28) Tai neturi poveikio gamintojų įsipareigojimui pritvirtinti ženklą "CE" prie tam tikrų sudedamųjų dalių, kad būtų patvirtinta jų atitiktis kitoms jiems taikomoms Bendrijos nuostatoms.

(29) Transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą sudarantiems posistemiams turėtų būti taikoma patikros procedūra. Ši patikra turi leisti valdžios institucijoms, atsakingoms už leidimą pradėti jas eksploatuoti, būti tikroms, kad projektuojant, konstruojant ir pradedant eksploatuoti buvo laikomasi galiojančių taisyklių ir techninių bei eksploatavimo nuostatų. Ji taip pat turi sudaryti sąlygas gamintojams tikėtis vienodų sąlygų, kad ir kokiai šaliai jie priklauso. Dėl to reikia parengti modulį, apibrėžiantį posistemių "EB" patikrai taikomus principus ir sąlygas.

(30) "EB" patikros procedūra turėtų remtis techninėmis sąveikos specifikacijomis. Šioms TSS yra taikomos Direktyvos 93/38/EEB 18 straipsnio nuostatos. Notifikuotosios įstaigos, atsakingos už sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo ir tinkamumo naudoti procedūrų bei posistemių įvertinimo procedūros tikrinimą, privalo, ypač tais atvejais, kai nėra jokios Europos specifikacijos, kuo atidžiau koordinuoti savo sprendimus.

(31) Šias TSS Komisijos užsakymu rengia jungtinė grupė, kurioje atstovaujama infrastruktūros valdytojams, geležinkelių bendrovėms ir pramonininkams. ES nepriklausančių valstybių, ypač valstybių kandidačių, atstovams iš pat pradžių gali būti leidžiama kaip stebėtojams dalyvauti šios jungtinės reprezentacinės grupės posėdžiuose.

(32) Direktyvoje 91/440/EEB reikalaujama, kad būtų atskirta transporto paslaugų teikimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo buhalterinė apskaita. Jei taip yra, specializuotos paslaugos, kurias teikia geležinkelių infrastruktūros valdytojai, paskirti atlikti notifikuotųjų įstaigų funkcijas, turėtų būti struktūrizuotos taip, kad atitiktų šio tipo įstaigai taikytinus kriterijus. Kitos specializuotos įstaigos gali būti paskirtos notifikuotomis įstaigomis, jei atitinka tuos pačius kriterijus.

(33) Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 99/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [9].

(34) Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika pagal mastą apima visą Bendriją. Jokia atskira valstybė narė neturi galimybės imtis tokiai sąveikai pasiekti reikalingos veiklos. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės negali iki galo pasiekti pasiūlytų veiksmų tikslų, todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto bei poveikio juos geriau gali pasiekti Bendrija,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

1. Šia direktyva siekiama nustatyti sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad Bendrijos teritorijoje būtų pasiekta transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika, kaip aprašyta I priede. Šios sąlygos yra susijusios su šios sistemos dalių, pradėtų eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo dienos, projektavimu, konstravimu, pradėjimu eksploatuoti, modernizavimu, rekonstrukcija, eksploatavimu ir technine priežiūra, taip pat su darbuotojų, kurie dalyvauja šios sistemos eksploatacijoje, profesine kvalifikacija ir sveikatos bei saugos sąlygomis.

2. Siekiant šio tikslo reikia nustatyti minimalų techninio derinimo lygį ir sudaryti sąlygas:

a) tarptautinių geležinkelių transporto paslaugų teikimui lengvinti, gerinti ir plėtoti Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis;

b) padėti palaipsniui kurti įrangos ir paslaugų, skirtų transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai konstruoti, rekonstruoti, modernizuoti ir eksploatuoti, vidaus rinką;

c) prisidėti prie transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

"transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema" tai I priede aprašyta transeuropinio transporto tinklo, pastatyto ar modernizuoto paprastųjų geležinkelių transportui ir kombinuotam geležinkelių transportui, linijų ir stacionarių įrenginių bei ta infrastruktūra važiuoti suprojektuotų riedmenų visuma;

"sąveika" tai transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių, kurie atitinka šioms linijoms reikalingą eksploatacijos lygį, judėjimui. Šis gebėjimas priklauso nuo visų norminių, techninių ir eksploatacinių sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įvykdyti pagrindiniai reikalavimai;

"posistemiai" tai transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos padalijimo rezultatas, kaip nurodyta II priede. Šie posistemiai, kuriems turi būti nustatyti pagrindiniai reikalavimai, yra struktūriniai ir funkciniai;

"sąveikos sudedamosios dalys" tai bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka "sudedamoji dalis" apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą;

"pagrindiniai reikalavimai" .tai visos III priede nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas;

"Europos specifikacija" tai bendra techninė specifikacija, Europos techninis liudijimas arba Europos standartą perkeliantis nacionalinis standartas, kaip apibrėžta Direktyvos 93/38/EEB 1 straipsnio 8-12 dalyse;

"techninės sąveikos specifikacijos" (toliau – TSS) – tai specifikacijos, kurios yra taikomos kiekvienam posistemiui ar jo daliai, kad būtų įvykdyti pagrindiniai reikalavimai ir užtikrintas transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika;

"jungtinė reprezentacinė grupė" (JRG) - tai už techninių sąveikos specifikacijų rengimą atsakingas infrastruktūros valdytojus, geležinkelių bendroves ir pramonininkus vienijantis organas. "Infrastruktūros valdytojai" - tai Direktyvos 91/440/EEB 3 ir 7 straipsniuose nurodytos organizacijos ir įmonės;

"notifikuotosios įstaigos" - tai įstaigos, atsakingos už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių "EB" patikros procedūros įvertinimą;

"pagrindiniai parametrai" tai bet koks norminis, techninis arba eksploatacinis reikalavimas, labai svarbus sąveikai, dėl kurio prieš jungtinei reprezentacinei grupei pradedant rengti techninių sąveikos specifikacijų projektą 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turi būti priimtas sprendimas;

"specifinis atvejis" tai bet kuri transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos dalis, kuriai dėl geografinių, topografinių, miesto aplinkos arba suderinamumui su esama sistema įtakos turinčių suvaržymų techninėse sąveikos specifikacijose turi būti numatytos specialios laikinos arba galutinės nuostatos. Tai visų pirma gali būti nuo likusiosios Bendrijos dalies atskirtos geležinkelių linijos ir tinklai, pakrovos gabaritas, vėžės plotis arba tarpukelės plotis ir riedmenys, skirti tik vietiniam, regioniniam tradiciniam naudojimui, taip pat iš trečiųjų šalių ar į trečiąsias šalis važiuojantys riedmenys, jeigu tik šie riedmenys nekerta dviejų valstybių narių sienos;

"modernizavimas" tai bet kuris posistemio arba jo dalies modifikavimo darbas, kurį atlikus, kad būtų galima tą posistemį ar jo dalį pradėti eksploatuoti, reikalingas naujas leidimas, kaip numatyta 14 straipsnio 1 dalyje;

"rekonstrukcija" tai bet kuris posistemio arba jo dalies pakeitimo darbas, kurį atlikus, kad būtų galima tą posistemį ar jo dalį pradėti eksploatuoti, reikalingas naujas leidimas, kaip numatyta 14 straipsnio 1 dalyje;

"esama geležinkelių sistema" tai struktūra, kurią sudaro esamos geležinkelių sistemos linijos ir stacionarūs įrenginiai bei ta infrastruktūra važinėjantys visų kategorijų ir bet kokios kilmės riedmenys.

3 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma kiekvieno posistemio nuostatoms dėl sąveikos sudedamųjų dalių, sąsajų ir procedūrų, taip pat visuotinio transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos suderinamumo sąlygų, reikalingų jos sąveikai pasiekti.

2. Šios direktyvos nuostatos yra taikomos nepažeidžiant jokių kitų atitinkamų Bendrijos nuostatų. Tačiau, kad būtų įvykdyti pagrindiniai šios direktyvos reikalavimai, sąveikos sudedamosioms dalims, įskaitant sąsajas, gali prireikti taikyti tuo tikslu parengtas atskiras Europos specifikacijas.

4 straipsnis

1. Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, turi atitikti atitinkamus pagrindinius reikalavimus.

2. Direktyvos 93/38/EEB 18 straipsnio 4 dalyje nurodytos tolesnės techninės specifikacijos, kurios yra reikalingos Europos specifikacijoms arba kitiems Bendrijoje naudojamiems standartams užbaigti, neturi prieštarauti pagrindiniams reikalavimams.

II SKYRIUS

Techninės sąveikos specifikacijos (TSS)

5 straipsnis

1. Kiekvienam posistemiui taikoma TSS. Jei reikia, ypač linijų, mazgų ar riedmenų kategorijoms atskirai nagrinėti arba tam tikroms sąveikos problemoms kaip prioritetiniam dalykui spręsti, posistemiui gali būti taikomos kelios TSS. Šiuo atveju šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos atitinkamai posistemio daliai.

2. Posistemiai turi atitikti TSS; kol kiekvienas posistemis yra naudojamas, ši atitiktis yra nuolatos palaikoma.

3. Tokiu mastu, kokio reikia 1 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, kiekvienoje TSS:

a) nurodoma numatyta jos taikymo sritis (I priede nurodyta tinklo ar riedmenų dalis; II priede nurodytas posistemis ar jo dalis);

b) nustatomi kiekvieno atitinkamo posistemio ir jo sąsajų su kitais posistemiais pagrindiniai reikalavimai;

c) nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Prireikus šios specifikacijos gali skirtis pagal posistemio paskirtį, pvz., pagal I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) riedmenų kategorijas;

d) nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinos sąveikai transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje pasiekti;

e) kiekvienu nagrinėjamu atveju nustatomos atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros. Tai visų pirma apima Sprendime 93/465/EEB apibūdintus modulius arba tam tikrais atvejais – specifines procedūras, kurios turi būti taikomos arba sąveikos sudedamųjų dalių atitikčiai, arba jų tinkamumui naudoti ir posistemių "EB" patikrai įvertinti;

f) nurodyta TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma reikia nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, kad būtų galima palaipsniui pereiti iš esamos padėties į galutinę padėtį, kurioje TSS laikymasis tampa norma;

g) atitinkamiems darbuotojams nurodyta profesinė kvalifikacija bei profesinės sveikatos ir darbo saugos sąlygos, kurios reikalingos minėtiems posistemiams eksploatuoti ir techniškai prižiūrėti, taip pat TSS specifikacijoms įgyvendinti.

4. Kiekviena TSS parengiama remiantis esamo posistemio tyrimu, ir joje nurodoma, koks tikslinis posistemis gali būti palaipsniui pasiektas per pagrįstą terminą. Atitinkamai laipsniškas TSS priėmimas ir jų laikymasis padės palaipsniui pasiekti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveiką.

5. TSS tinkamu būdu išlaiko kiekvienos valstybės narės esamos geležinkelių sistemos suderinamumą. Šiuo tikslu gali būti numatyti konkretūs atvejai kiekvienam TSS komplektui, susijusiam ir su infrastruktūra, ir su riedmenimis; ypač daug dėmesio turi būti skiriama pakrovos gabaritui, vėžės pločiui arba tarpukelės pločiui ir iš trečiųjų šalių bei į jas važiuojantiems prekiniams vagonams. Kiekvienu konkrečiu atveju TSS nustatomos šio straipsnio 3 dalies c-g punktuose nurodytų TSS elementų įgyvendinimo taisyklės.

6. TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo riedmenų, kuriems TSS netaikomos, judėjimui.

6 straipsnis

1. TSS projektus Komisijos įgaliojimu parengia jungtinė reprezentacinė grupė 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. TSS yra priimamos ir svarstomos iš naujo ta pačia tvarka. Komisija TSS skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

2. Jungtinė reprezentacinė grupė yra skiriama 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; ji laikosi VIII priede nustatytų taisyklių. Jei jungtinė reprezentacinė grupė nesilaiko šių taisyklių arba neturi kompetencijos tam tikrai TSS parengti, ta pačia tvarka skiriama kita įgaliota grupė. Antruoju atveju jungtinė reprezentacinė grupė dalyvauja kitos grupės darbe.

3. Kad būtų atsižvelgta į technologijos raidą ar socialinius reikalavimus, jungtinė reprezentacinė grupė arba tam tikrais atvejais – atitinkama įgaliotoji grupė yra atsakinga už TSS svarstymą iš naujo ir atnaujinimą bei atitinkamų rekomendacijų teikimą 21 straipsnyje nurodytam komitetui.

4. Kiekvienos TSS projektas rengiamas dviem etapais.

Pirmiausia jungtinė reprezentacinė grupė nustato šios TSS pagrindinius parametrus, taip pat sąsajas su kitais posistemiais ir kitus konkrečius atvejus, kurių gali prireikti. Kiekvienam iš šių parametrų ir sąsajų pasiūlomi perspektyviausi alternatyvūs sprendimai ir jų techninis bei ekonominis pagrindimas. Sprendimas priimamas 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; prireikus paminimi konkretūs atvejai.

Paskui jungtinė reprezentacinė grupė, remdamasi šiais pagrindiniais parametrais, parengia TSS projektą. Tam tikrais atvejais jungtinė reprezentacinė grupė atsižvelgia į techninę pažangą, jau atliktą standartizavimo darbą, veikiančias darbo grupes ir pripažintą mokslinį tiriamąjį darbą. Prie TSS projekto pridedamas bendras TSS įgyvendinimo apskaičiuotos ekonominės naudos įvertinimas; šiame įvertinime nurodomas galimas poveikis visiems atitinkamiems operatoriams ir ūkio subjektams.

5. Kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti pačius perspektyviausius sprendimus, rengiant kiekvienos TSS (įskaitant pagrindinius parametrus) projektą, ją priimant ir iš naujo svarstant atsižvelgiama į visų techninių sprendimų, nagrinėtų kartu su tarp jų esančiomis sąsajomis, apskaičiuotą ekonominę naudą. Atliekant šį įvertinimą valstybės narės dalyvauja teikdamos reikalingus duomenis.

6. 21 straipsnyje nurodytas komitetas yra reguliariai informuojamas apie TSS specifikacijų rengimo darbą. Atliekant šį darbą komitetas gali nustatyti bet kurias sąlygas ar suformuluoti naudingas rekomendacijas dėl TSS koncepcijos ir ekonominės naudos analizės. Visų pirma komitetas gali valstybės narės prašymu reikalauti, kad būtų nagrinėjami alternatyvūs sprendimai ir kad šių alternatyvių sprendimų ekonominės naudos įvertinimas būtų išdėstytas prie sąveikumo TSS projekto pridedamoje ataskaitoje.

7. Priimant kiekvieną TSS, jos įsigaliojimo data nustatoma 21 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Jei techninio suderinamumo sumetimais du skirtingi posistemiai turi būti pradėti eksploatuoti vienu metu, atitinkamų TSS įsigaliojimo data yra ta pati.

8. Rengiant TSS projektus ir jas iš naujo svarstant atsižvelgiama į naudotojų nuomones dėl charakteristikų, turinčių tiesioginį poveikį sąlygoms, kuriomis jie tuos posistemius naudoja.

Tuo tikslu jungtinė reprezentacinė grupė arba tam tikrais atvejais – įgaliotoji grupė, rengdamos TSS projektus ir jas iš naujo svarstydamos, konsultuojasi su naudotojams atstovaujančiomis asociacijomis ir organizacijomis.

Kartu su TSS projektu jos pateikia šio konsultavimosi rezultatų ataskaitą.

Asociacijų ir organizacijų, su kuriomis reikia konsultuotis, sąrašą 21 straipsnyje nurodytas komitetas galutinai parengia prieš patvirtindamas įgaliojimą pirmajai TSS, ir tas sąrašas gali būti iš naujo nagrinėjamas ir atnaujinamas valstybės narės arba Komisijos prašymu.

9. Rengiant TSS projektus ir iš naujo jas svarstant atsižvelgiama į socialinių partnerių nuomonę dėl 5 straipsnio 3 dalies g punkte nurodytų sąlygų.

Šiuo tikslu su socialiniais partneriais konsultuojamasi prieš pateikiant TSS projektą 21 straipsnyje nurodytam komitetui priimti arba svarstyti iš naujo.

Su socialiniais partneriais konsultuojamasi padedant Komisijos sprendimu 98/500/EB [10] įsteigtam Sektorių dialogo komitetui.

Savo nuomonę socialiniai partneriai pateikia per tris mėnesius.

7 straipsnis

Valstybei narei nereikia taikyti vienos ar daugiau TSS, įskaitant tas, kurios yra susijusios su riedmenimis, šiais atvejais ir šiomis aplinkybėmis:

a) pasiūlytai naujai geležinkelio linijai, esamai linijai modernizuoti arba bet kuriam 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam elementui, jei su jais susiję darbai jau yra gerokai pasistūmėję arba jie vykdomi pagal sudarytą sutartį tuo metu, kai šios TSS yra skelbiamos;

b) bet kuriam esamos linijos rekonstravimo ar modernizavimo projektui, jei šių TSS ir esamos linijos pakrovos gabaritas, vėžės plotis, tarpukelės plotis arba elektrifikavimo įtampa yra nesuderinami;

c) pasiūlytai naujai linijai arba pasiūlytam esamos linijos rekonstravimui ar modernizavimui tos valstybės narės teritorijoje, kai jos geležinkelių tinklas yra jūra atskirtas ar izoliuotas nuo likusios Bendrijos dalies geležinkelių tinklo;

d) bet kuriai pasiūlytai esamos linijos rekonstrukcijai, pratęsimui arba modernizavimui, kai dėl šių TSS taikymo nukentėtų to projekto ekonominis perspektyvumas ir (arba) geležinkelių sistemos suderinamumas valstybėje narėje;

e) tais atvejais, kai po avarijos ar stichinės nelaimės tinklo skubaus atstatymo sąlygos ekonomiškai ir techniškai neleidžia iš dalies ar visiškai taikyti atitinkamų TSS;

f) prekiniams vagonams, važiuojantiems į trečiąsias šalis ar iš jų, kur vėžės plotis skiriasi nuo Bendrijos pagrindinio geležinkelių tinklo vėžės pločio.

Visais atvejais atitinkama valstybė narė iš anksto Komisijai praneša apie planuojamą išlygą ir nusiunčia jai dokumentus, kuriuose nurodo tas TSS arba tas TSS dalis, kurių ji nenori taikyti, taip pat atitinkamas specifikacijas, kurias ji nori taikyti. 21 straipsnyje numatytas komitetas išanalizuoja valstybės narės numatytas priemones. Šios straipsnio dalies b, d ir f punktuose nurodytais atvejais Komisija priima sprendimą 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Prireikus parengiama rekomendacija dėl taikytinų specifikacijų. Tačiau šios straipsnio dalies b punkte nurodytu atveju pakrovos gabaritui ir vėžės pločiui Komisijos sprendimas netaikomas.

III SKYRIUS

Sąveikos sudedamosios dalys

8 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių siekdamos užtikrinti, kad sąveikos sudedamosios dalys:

a) būtų pateikiamos į rinką tik tuo atveju, jei jos leidžia transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje pasiekti sąveiką ir kartu atitinka pagrindinius reikalavimus;

b) būtų naudojamos toje srityje, kuriai jos skirtos, ir būtų tinkamai įrengiamos ir prižiūrimos.

Šios nuostatos neužkerta kelio pateikti šias sudedamąsias dalis į rinką kitoms taikymo sritims.

9 straipsnis

Valstybės narės negali savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, drausti, riboti ar trukdyti pateikti į rinką sąveikos sudedamąsias dalis, skirtas naudoti transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje, jei jos atitinka šią direktyvą. Visų pirma jos negali reikalauti patikrinimų, kurie jau buvo atlikti pagal "EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaravimo procedūrą, kurios sudedamosios dalys yra išdėstytos IV priede.

10 straipsnis

1. Valstybės narės atitinkančiomis joms taikomus šios direktyvos pagrindinius reikalavimus laiko tas sąveikos sudedamąsias dalis, kurios turi "EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją.

2. Sąveikos sudedamosios dalies atitiktis atitinkamiems pagrindiniams reikalavimams ir tam tikrais atvejais – jos tinkamumas naudoti yra nustatomas pagal atitinkamoje TSS išdėstytas sąlygas, įskaitant bet kurią esančią Europos specifikaciją.

3. Nuorodos į Europos specifikacijas skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir paminimos atitinkamoje TSS. Jei atitinkamos Europos specifikacijos paskelbiamos priėmus tam tikrą TSS, į jas atsižvelgiama tada, kai TSS bus svarstomos iš naujo.

4. Valstybės narės skelbia nuorodas į Europos standartus perimančius nacionalinius standartus.

5. Iki TSS paskelbimo, jei nėra jokių Europos specifikacijų, ir nepažeisdamos 20 straipsnio 5 dalies, valstybės narės praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pagrindiniams reikalavimams įgyvendinti naudojamų standartų ir techninių specifikacijų sąrašą. Šis sąrašas pranešamas ne vėliau kaip 2002 m. kovo 20 d.

6. Jei priimant TSS Europos specifikacijos dar nėra ir šios specifikacijos laikymasis yra esminė išankstinė sąlyga sąveikai garantuoti, TSS galima nurodyti pačią naujausią turimą Europos specifikacijos projekto redakciją, kurios turi būti laikomasi arba kuri apima visą tą projektą ar jo dalį.

11 straipsnis

Jei valstybei narei arba Komisijai atrodo, kad Europos specifikacijos neatitinka pagrindinių reikalavimų, galima nuspręsti iš dalies arba visiškai išbraukti tas specifikacijas iš jas nurodančių publikacijų arba jas pakeisti 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pasikonsultavus dėl Europos standartų su komitetu, įsteigtu pagal Direktyvą 98/34/EB [11].

12 straipsnis

1. Jei valstybė narė nustato, kad sąveikos sudedamoji dalis, kuri turi "EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją ir yra pateikta į rinką, naudojama pagal paskirtį negalės atitikti pagrindinių reikalavimų, ji imasi visų reikalingų priemonių apriboti jos taikymo sričiai, uždrausti jos naudojimui arba pašalinti jai iš rinkos. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi, ir pateikia savo sprendimo motyvus, visų pirma nurodydamos, ar ji netinka dėl:

a) pagrindinių reikalavimų neatitikimo;

b) neteisingo Europos specifikacijų taikymo, kai remiamasi tokiomis specifikacijomis;

c) Europos specifikacijų netinkamumo.

2. Komisija nedelsdama konsultuojasi su atitinkamomis šalimis. Jei taip pasikonsultavusi Komisija nustato, kad ta priemonė yra pateisinama, ji nedelsdama apie tai informuoja valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir kitas valstybes nares. Jei po to konsultavimosi Komisija nustato, kad ta priemonė yra nepateisinama, ji nedelsdama apie tai informuoja valstybę narę, kuri ėmėsi iniciatyvos, ir gamintoją arba Bendrijoje įsisteigusį jo įgaliotąjį atstovą. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas yra pateisinamas tuo, kad Europos specifikacijose yra spraga, taikoma 11 straipsnyje nurodyta tvarka.

3. Jei sąveikos sudedamoji dalis, turinti "EB" atitikties deklaraciją, jos neatitinka, kompetentinga valstybė narė imasi atitinkamų priemonių prieš tuos, kurie tą deklaraciją parengė, ir apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

4. Komisija užtikrina, kad valstybės narės būtų informuojamos apie tos procedūros eigą ir rezultatus.

13 straipsnis

1. Kad parengtų sąveikos sudedamosios dalies "EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaraciją, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas taiko atitinkamose TSS nustatytas nuostatas.

2. Sąveikos sudedamosios dalies atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą atlieka notifikuotoji įstaiga, kuriai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas yra pateikęs paraišką.

3. Jei sąveikos sudedamosioms dalims yra taikomos kitos Bendrijos direktyvos, reglamentuojančios kitus aspektus, "EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijoje tokiais atvejais nurodoma, kad sąveikos sudedamosios dalys taip pat atitinka tų kitų direktyvų reikalavimus.

4. Jei nei gamintojas, nei Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas neįvykdo iš šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių kylančių prievolių, tas prievoles įvykdo bet kuris asmuo, kuris pateikia sąveikos sudedamąsias dalis į rinką. Taikant šią direktyvą tos pačios prievolės taikomos ir tiems, kurie surenka įvairios kilmės sąveikos sudedamąsias dalis arba sudedamųjų dalių dalis arba gamina sąveikos sudedamąsias dalis savo reikmėms.

5. Nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų:

a) kiekvienu atveju, kai valstybė narė nustato, kad "EB" atitikties deklaracija buvo netinkamai parengta, iš gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo reikalaujama atkurti sąveikos sudedamosios dalies atitiktį ir nutraukti pažeidinėjimą pagal tos valstybės narės nustatytas sąlygas;

b) jei neatitiktis išlieka, valstybė narė imasi visų atitinkamų priemonių, kad apribotų ar uždraustų tos sąveikos sudedamosios dalies pateikimą į rinką arba užtikrintų, kad ji būtų pašalinta iš rinkos 12 straipsnyje numatyta tvarka.

IV SKYRIUS

Posistemiai

14 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė duoda leidimą pradėti eksploatuoti tuos transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kurie yra arba veikia jos teritorijoje.

Šiuo tikslu valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog šie posistemiai galėtų būti pradėti eksploatuoti tik tais atvejais, kai jie yra suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad juos integravus į transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą jie atitiktų jiems keliamus pagrindinius reikalavimus. Visų pirma jos tikrina šių posistemių suderinamumą su sistema, į kurią jie yra integruojami.

2. Šiuos posistemius pradedant eksploatuoti ir paskui reguliariais laiko tarpais kiekviena valstybė narė tikrina, ar jie eksploatuojami ir techniškai prižiūrimi pagal jiems keliamus pagrindinius reikalavimus.

3. Rekonstrukcijos arba modernizavimo atveju geležinkelių infrastruktūros valdytojas ar įmonės vadovas siunčia atitinkamai valstybei narei projekto aprašymo dokumentus. Valstybė narė išnagrinėja šiuos dokumentus ir, atsižvelgdama į taikytinoje TSS nurodytą įgyvendinimo strategiją, nusprendžia, ar darbų apimtis yra tokia, kad pagal šią direktyvą reikia naujo leidimo pradėti posistemį eksploatuoti. Šis leidimas pradėti posistemį eksploatuoti yra reikalingas kiekvieną kartą, kai numatyti darbai gali turėti poveikį saugos lygiui.

15 straipsnis

Nepažeidžiant 19 straipsnio nuostatų, valstybės narės negali savo teritorijoje, remdamosi šia direktyva, uždrausti, riboti ar trukdyti konstruoti, pradėti eksploatuoti ir eksploatuoti transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą sudarančių struktūrinių posistemių, kurie atitinka pagrindinius reikalavimus. Visų pirma jos negali reikalauti, kad būtų atlikti patikrinimai, jau atlikti pagal procedūrą, taikomą rengiant "EB" patikros deklaraciją, kurios sudedamosios dalys yra nurodytos V priede.

16 straipsnis

1. Valstybės narės sąveikiais ir atitinkančiais jiems keliamus pagrindinius reikalavimus laiko tuos transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą sudarančius struktūrinius posistemius, kurie turi "EB" patikros deklaraciją.

2. Transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemos struktūrinio posistemio sąveikos patikra pagal pagrindinius reikalavimus nustatoma remiantis TSS, jei jos parengtos.

3. Iki TSS paskelbimo valstybės narės dėl kiekvieno posistemio siunčia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai techninių taisyklių, taikomų įgyvendinant pagrindinius reikalavimus, sąrašą. Jis pranešamas ne vėliau kaip 2002 m. kovo 20 d.

17 straipsnis

Jei pasirodo, kad TSS nevisiškai atitinka pagrindinius reikalavimus, valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva gali būti konsultuojamasi su 21 straipsnyje nurodytu komitetu.

18 straipsnis

1. Kad būtų parengta "EB" patikros deklaracija, perkančioji įmonė arba jos oficialus atstovas paprašo notifikuotąją įstaigą, kurią ji tuo tikslu pasirinko, taikyti VI priede nurodytą "EB" patikros procedūrą.

2. Už posistemio "EB" patikrą atsakingos notifikuotosios įstaigos užduotis prasideda nuo projektavimo etapo ir apima visą gamybos laikotarpį iki priėmimo etapo prieš pradedant posistemį eksploatuoti. Ji taip pat apima atitinkamo posistemio sąsajų su sistema, į kurią jis įtraukiamas, patikrą remiantis atitinkamoje TSS ir 24 straipsnyje numatytuose registruose esančia informacija.

3. Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės bylos, kuri yra pridedama prie "EB" patikros deklaracijos, parengimą. Šioje techninėje byloje turi būti visi būtini su posistemio charakteristikomis susiję dokumentai ir tam tikrais atvejais – visi dokumentai, patvirtinantys sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį. Joje taip pat turėtų būti visi dokumentai, susiję su naudojimo sąlygomis bei apribojimais ir su aptarnavimo, nuolatinio ar einamojo monitoringo, suderinimo ir techninės priežiūros instrukcijomis.

19 straipsnis

1. Jei valstybė narė nustato, kad struktūrinis posistemis, kuriam yra parengta "EB" patikros deklaracija ir techninė byla, neatitinka šios direktyvos ir visų pirma neatitinka pagrindinių reikalavimų, ji gali prašyti atlikti papildomus patikrinimus.

2. Prašančioji valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie visus papildomus patikrinimus, kuriuos ji prašo atlikti, ir savo prašymą pagrindžia. Komisija nedelsdama inicijuoja 21 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą.

V SKYRIUS

Notifikuotosios įstaigos

20 straipsnis

1. Valstybės narės paskelbia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įstaigas, atsakingas už 13 straipsnyje nurodytą atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūrą ir 18 straipsnyje nurodytą patikros procedūrą, nurodydamos kiekvienos įstaigos atsakomybės sritį ir iš anksto iš Komisijos gautus identifikacijos numerius. Komisija Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia tų įstaigų sąrašą, jų identifikacijos numerius ir atsakomybės sritis bei tą sąrašą nuolat atnaujina.

2. Valstybės narės, vertindamos įstaigas, kurias jos turi paskelbti, taiko VII priede numatytus kriterijus. Įstaigos, atitinkančios atitinkamuose Europos standartuose numatytus vertinimo kriterijus, yra laikomos atitinkančiomis minėtus kriterijus.

3. Valstybė narė atšaukia patvirtinimą įstaigos, kuri jau neatitinka VII priede nurodytų kriterijų. Apie tai ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4. Jei valstybė narė ar Komisija mano, kad kitos valstybės narės notifikuotoji įstaiga neatitinka atitinkamų kriterijų, klausimas perduodamas svarstyti 21 straipsnyje numatytam komitetui, kuris per tris mėnesius pateikia savo nuomonę. Atsižvelgdama į komiteto nuomonę, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša apie būtinus atlikti pakeitimus, kad notifikuotoji įstaiga išlaikytų jai suteiktą statusą.

5. Tam tikrais atvejais notifikuotųjų įstaigų veikla koordinuojama pagal 21 ir 22 straipsnius.

VI SKYRIUS

Komitetas ir darbo programa

21 straipsnis

1. Komisijai padeda pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigtas komitetas (toliau – komitetas).

2. Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas – trys mėnesiai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

22 straipsnis

Šiai direktyvai įsigaliojus, komitetas gali svarstyti kiekvieną klausimą, susijusį su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveika, įskaitant klausimus, susijusius su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos ir trečiųjų šalių geležinkelių sistemos sąveika.

23 straipsnis

1. Nepažeidžiant 6 straipsnio 1 dalyje numatytos įgaliojimų patvirtinimo tvarkos, TSS priėmimo pirmumo tvarka yra tokia:

a) pirmoji TSS grupė apims kontrolę/valdymą ir signalizaciją; telematikos priemones krovinių vežimo paslaugoms; traukinių eismo organizavimą ir valdymą (įskaitant darbuotojų tarptautinių vežimų kvalifikacijas vadovaujantis II ir III prieduose apibrėžtais kriterijais); prekinius vagonus; dėl riedmenų ir infrastruktūros kylančias triukšmo problemas.

Pirmiausia bus parengtos riedmenų TSS, skirtos tarptautiniam susisiekimui naudojamiems riedmenims;

b) atsižvelgiant į Komisijos ir jungtinės reprezentacinės grupės išteklius taip pat bus aptarti šie aspektai: telematikos priemonės keleivių vežimo paslaugoms, techninė priežiūra, ypač atsižvelgiant į saugą, keleiviniai vagonai, traukos vienetai ir lokomotyvai, infrastruktūra, energetika ir oro tarša.

Pirmiausia bus parengtos riedmenų TSS, skirtos tarptautiniam susisiekimui naudojamiems riedmenims;

c) Komisijos, valstybės narės arba jungtinės reprezentacinės grupės prašymu komitetas 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali, nepažeisdamas pirmiau nurodytos pirmumo tvarkos, nuspręsti parengti TSS papildoma tema, jei ji susijusi su II priede minimu posistemiu.

2. Komitetas, laikydamasis 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, sudaro darbo programą atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pirmumo tvarką ir kitas šia direktyva jam patikėtas užduotis.

Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoje pirmojoje darbo programoje minėtos TSS parengiamos ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 20 d.

3. Darbo programa susideda iš šių etapų:

a) jungtinės reprezentacinės grupės paskyrimas;

b) posistemių sąrašu (II priedas) paremtos paprastųjų geležinkelių sistemos tipinės architektūros sudarymas remiantis jungtinės reprezentacinės grupės parengtu projektu, kad būtų užtikrintas nuoseklumas tarp TSS. Ši architektūra turi visų pirma aprėpti įvairias šios sistemos sudedamąsias dalis ir jų sąsajas ir būti pamatine struktūra kiekvienos TSS taikymo sritims apibrėžti;

c) pavyzdinės TSS rengimo struktūros patvirtinimas;

d) TSS išdėstytų sprendimų ekonominės naudos analizės metodo patvirtinimas;

e) įgaliojimų, reikalingų TSS parengti, patvirtinimas;

f) kiekvienos TSS pagrindinių parametrų patvirtinimas;

g) standartizacijos programų projektų patvirtinimas;

h) pereinamojo laikotarpio nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki TSS paskelbimo valdymas, įskaitant 25 straipsnyje minimos pamatinės sistemos patvirtinimą.

VII SKYRIUS

Infrastruktūros ir riedmenų registrai

24 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir riedmenų registrai. Tuose registruose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Tuo tikslu kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros ir riedmenų registrus.

2. Tų registrų kopija siunčiama atitinkamoms valstybėms narėms ir jungtinei reprezentacinei grupei ir turi būti prieinama visuomenei.

VIII SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

25 straipsnis

1. Jungtinė reprezentacinė grupė, remdamasi valstybių narių pagal 10 straipsnio 5 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį pranešta informacija, geležinkelininkų techniniais dokumentais ir atitinkamų tarptautinių susitarimų tekstais, parengia techninių taisyklių, užtikrinančių dabartinį transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos laipsnį, pamatinės sistemos projektą. Komitetas išnagrinėja šį projektą ir nusprendžia, ar jis gali būti pamatine sistema tol, kol bus priimtos TSS.

2. Patvirtinus pirmiau minėtą pamatinę sistemą, valstybės narės informuoja komitetą apie savo ketinimą priimti kokias nors vidaus nuostatas ar savo teritorijoje parengti kokį nors projektą, kuris neatitinka pamatinės sistemos.

IX SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

26 straipsnis

Kiekviename sprendime, priimtame pagal šią direktyvą dėl sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo, transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą sudarančių posistemių tikrinimo, ir kiekviename sprendime, priimtame pagal 11, 12, 17 ir 19 straipsnius, išsamiai išdėstomi motyvai, kuriais jie remiasi. Apie tuos sprendimus kuo greičiau pranešama suinteresuotai šaliai, kartu nurodant jai pagal atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius įstatymus galimus teisės gynimo būdus ir laikotarpį, per kurį leidžiama tais būdais pasinaudoti.

27 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2003 m. balandžio 20 d., įgyvendina šią direktyvą, išskyrus konkrečias nuostatas dėl kiekvienos TSS, kurios yra įgyvendinamos kiekvienai TSS nustatyta tvarka. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

28 straipsnis

Kas dveji metai, o pirmą kartą – 2005 m. balandžio 20 d. Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie pažangą, padarytą siekiant transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos. Tame pranešime taip pat pateikiama 7 straipsnyje nurodytų atvejų analizė.

Jungtinė reprezentacinė grupė parengia ir reguliariai atnaujina priemonę, leidžiančią valstybės narės arba Komisijos prašymu pateikti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos lygio schemą. Tai priemonei rengti naudojama 24 straipsnyje numatytuose registruose sukaupta informacija.

29 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

30 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2001 m. kovo 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Lindh

[1] OL C 89 E, 2000 3 28, p. 1.

[2] OL C 204, 2000 7 18, p. 13.

[3] OL C 317, 2000 11 6, p. 22.

[4] 2000 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 59, 2001 2 23, p. 106), 2000 m. lapkričio 10 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 23, 2001 1 24, p. 15) ir 2001 m. vasario 13 d. Europos Parlamento sprendimas.

[5] OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

[6] OL L 237, 1991 8 24, p. 25.

[7] 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 199, 1993 8 9, p. 84). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/4/EB (OL L 101, 1998 4 1, p. 1).

[8] 1993 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 93/465/EEB dėl įvairių atitikties įvertinimo procedūrų įvairiuose etapuose taikomų modulių ir ženklinimo atitikties ženklu "CE" ir jo naudojimo taisyklių, kurios skirtos naudoti techninio derinimo direktyvose (OL L 220, 1993 8 30, p. 23).

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[10] 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimas 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (OL L 255, 1998 8 12, p. 27).

[11] 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48/EB (OL L 217, 1998 8 5, p. 18).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TRANSEUROPINĖ PAPRASTŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMA

1. INFRASTRUKTŪRA

Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos infrastruktūra – tai infrastruktūra transeuropinio transporto tinklo linijų, numatytų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros [1] arba išvardytų kurioje nors to paties sprendimo naujoje redakcijoje, parengtoje remiantis to sprendimo 21 straipsnyje numatyta galimybe keisti gaires.

Taikant šią direktyvą šis tinklas gali būti skirstomas į tokias kategorijas:

- keleiviams vežti skirtos linijos,

- mišriam (keleivių ir krovinių) vežimui skirtos linijos,

- kroviniams vežti specialiai suprojektuotos arba modernizuotos linijos,

- keleivių telkimosi mazgai,

- krovinių telkimosi mazgai, įskaitant skirtingų transporto rūšių terminalus,

- pirmiau minėtas sudedamąsias dalis jungiančios linijos.

Ši infrastruktūra apima traukinių eismo valdymo, lokalizavimo ir navigacines sistemas: techninius duomenų apdorojimo ir telekomunikacijų įrenginius, skirtus tolimojo susisiekimo keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms teikti tinkle, kad būtų užtikrinta saugi ir darni tinklo eksploatacija bei veiksmingas traukinių eismo valdymas.

2. RIEDMENYS

Riedmenis sudaro visi riedmenys, galintys važinėti visame transeuropiniame paprastųjų geležinkelių tinkle arba jo dalyje, įskaitant:

- savaeigius šiluminius arba elektrinius traukinius,

- šiluminius arba elektrinius traukos vienetus,

- keleivinius vagonus,

- prekinius vagonus, įskaitant sunkvežimiams vežti suprojektuotus riedmenis.

Kiekviena iš pirmiau minėtų kategorijų dar turi būti skirstoma į:

- tarptautinio naudojimo riedmenis,

- vidaus naudojimo riedmenis,

deramai atsižvelgiant į riedmenų naudojimą vietiniam, regioniniam ar tolimajam susiekimui.

3. TRANSEUROPINĖS PAPRASTŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SUDERINAMUMAS

Geležinkelių paslaugų kokybė Europoje priklauso, be kita ko , nuo infrastruktūros (plačiąja prasme, t. y. nuo visų atitinkamų posistemių stacionarių dalių) ir riedmenų (įskaitant visų atitinkamų posistemių riedmenyse esančias sudedamąsias dalis) charakteristikų suderinamumo. Nuo to suderinamumo priklauso veiklos rezultatai, sauga, paslaugų kokybė ir sąnaudos.

[1] OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

POSISTEMIAI

1. POSISTEMIŲ SĄRAŠAS

Taikant šią direktyvą transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą sudaranti sistema dar gali būti skirstoma į du posistemius:

a) struktūrines sritis:

- infrastruktūra,

- energetika,

- kontrolė ir valdymas bei signalizacija,

- traukinių eismo organizavimas ir valdymas,

- riedmenys, arba

b) eksploatacijos sritis:

- techninė priežiūra,

- telematikos priemonės keleivių ir krovinių vežimo paslaugoms.

2. POSISTEMIŲ APRAŠYMAS

Rengdama atitinkamos TSS projektą, jungtinė reprezentacinė grupė kiekvienam posistemiui ar jo daliai pasiūlo su sąveika susijusių sudedamųjų dalių ir aspektų sąrašą.

Iš anksto nesprendžiant, kokie su sąveika susiję aspektai ir sudedamosios dalys bus pasirinktos ar kokia tvarka joms bus pradėtos taikyti TSS, posistemius visų pirma sudaro:

2.1. Infrastruktūra:

Kelias, iešmai, inžineriniai statiniai (tiltai, tuneliai ir kt.), su stotimis susijusi infrastruktūra (platformos, prieigos zonos, įskaitant riboto judrumo asmenų reikmes), saugos ir apsaugos įranga.

2.2. Energetika:

Elektrifikavimo sistema, antžeminės linijos ir srovės imtuvai.

2.3. Kontrolė ir valdymas bei signalizacija:

Visa įranga, reikalinga saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti.

2.4. Traukinių eismo organizavimas ir valdymas:

Procedūros ir su jomis susijusi įranga, leidžianti įvairiems struktūriniams posistemiams darniai veikti normaliu ir pablogėjusiu režimu, įskaitant visų pirma traukinių valdymą, traukinių eismo planavimą ir valdymą.

Profesinės kvalifikacijos, kurių gali reikėti teikiant tarptautines paslaugas.

2.5. Telematikos priemonės:

Pagal I priedą šį posistemį sudaro du elementai:

a) priemonės keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant sistemas, teikiančias keleiviams prieš kelionę ir kelionės metu informaciją, bilietų užsakymo ir atsiskaitymo sistemas, bagažo tvarkymą ir traukinių tvarkaraščio tvarkymą bei šio tvarkaraščio derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais;

b) priemonės krovinių vežimo paslaugoms, įskaitant informacijos sistemas (tikralaikį krovinių ir traukinių monitoringą), rūšiavimo ir skirstymo sistemas, išankstinių užsakymų, atsiskaitymų ir sąskaitų-faktūrų tvarkymo sistemas, traukinių tvarkaraščių derinimą su kitų transporto rūšių tvarkaraščiais ir elektroninių važtos dokumentų rengimą.

2.6. Riedmenys:

Visos traukinių įrangos struktūros, valdymo ir kontrolės sistema, traukos ir energijos transformavimo vienetai, stabdymo, sukabinimo ir važiuoklės įtaisai (vežimėliai, ašys ir kt.) bei pakaba, durys, žmogaus ir mechanizmų sąsajos (mašinistas, traukinio personalas ir keleiviai, įskaitant riboto judrumo asmenų reikmes), pasyvieji ar aktyvieji saugos įtaisai bei keleivių ir traukinio personalo sveikatos reikmenys.

2.7. Techninė priežiūra:

Techninės priežiūros darbų tvarka, su technine priežiūra susijusi įranga, logistikos centrai ir ištekliai, sudarantys sąlygas privalomai korekcinei ir profilaktinei techninei priežiūrai, kad būtų užtikrintas geležinkelių sistemos sąveika ir garantuotos reikalingos eksploatacinės savybės.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Sauga

1.1.1. Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.

1.1.2. Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.

1.1.3. Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.

1.1.4. Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.

1.1.5. Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.

1.2. Patikimumas ir prieinamumas

Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.

1.3. Sveikata

1.3.1. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.

1.3.2. Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.

1.4. Aplinkosauga

1.4.1. Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemas dar projektuojant.

1.4.2. Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.

1.4.3. Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.

1.4.4. Eksploatuojant transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą turi būti laikomasi esamų akustinės taršos taisyklių.

1.4.5. Transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatavimas neturi sukelti neleistino lygio žemės virpesių netoli infrastruktūros esančiose tvarkingai prižiūrimose vietose ir jose vykdomai veiklai.

1.5. Techninis suderinamumas

Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.

Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.

2. KONKRETŪS KIEKVIENO POSISTEMIO REIKALAVIMAI

2.1. Infrastruktūra

2.1.1. Sauga

Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų neleidžiama patekti arba be leidimo nebūtų patenkama į įrenginius.

Turi būti imamasi priemonių, kad būtų apriboti asmenims kylantys pavojai, ypač traukiniams pravažiuojant pro stotis.

Viešai prieinama infrastruktūra turi būti suprojektuota ir pastatyta taip, kad būtų apriboti žmonių saugai kylantys pavojai (stabilumas, priešgaisrinė sauga, prieinamumas, evakuacija, platformos ir kt.).

Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

2.2. Energetika

2.2.1. Sauga

Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.

2.2.2. Aplinkosauga

Elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemų veikimas neturi kenkti aplinkai labiau nei leidžia nustatytos ribos.

2.2.3. Techninis suderinamumas

Naudojamos elektros ar šiluminės energijos tiekimo sistemos turi:

- sudaryti sąlygas, kad traukinius būtų galima eksploatuoti pagal apibrėžtus tokių traukinių eksploatavimo lygius,

- naudojant elektros energijos tiekimo sistemas, būti suderinamos su traukiniuose esančiais elektra maitinamais įtaisais.

2.3. Kontrolė ir valdymas bei signalizacija

2.3.1. Sauga

Kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginiai ir naudojamos procedūros turi sudaryti sąlygas pasiekti tokį traukinių važiavimo saugos lygį, kuris atitiktų tinklui nustatytus tikslus. Pablogėjus sąlygoms, kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemos turėtų ir toliau leisti saugų traukinių, kuriems leidžiama važiuoti, judėjimą.

2.3.2. Techninis suderinamumas

Visa nauja infrastruktūra ir visi nauji riedmenys, pagaminti ar sukurti patvirtinus suderinamas kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemas, turi būti pritaikyti naudoti tose sistemose.

Mašinistų kabinoje įrengta kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įranga turi leisti visoje transeuropinėje paprastųjų geležinkelių sistemoje užtikrinti normalų darbą esant nustatytoms sąlygoms.

2.4. Riedmenys

2.4.1. Sauga

Riedmenų ir transporto priemonių jungčių konstrukcija turi būti suprojektuota taip, kad įvykus susidūrimui ar nuvažiavus nuo bėgių būtų apsaugotos keleivių kupė ir mašinisto kabina.

Elektros įranga negali pabloginti kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių saugos ir veikimo.

Stabdymo metodai ir įtempiai turi būti suderinami su kelio, inžinerinių statinių ir signalizacijos sistemų konstrukcija.

Siekiant nekelti pavojaus asmenų saugai turi būti imamasi priemonių, kad jiems nebūtų pasiekiamos elektra veikiančios sudedamosios dalys.

Kilus pavojui, įtaisai turi sudaryti sąlygas keleiviams pranešti apie tai mašinistui, o palydovams - su juo susisiekti.

Įėjimo durys turi turėti keleivių saugą garantuojančią atidarymo ir uždarymo sistemą.

Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.

Turi būti numatytos atitinkamos atsargos priemonės, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.

Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir trukmės avarinio apšvietimo sistemą.

Traukiniai turi būti aprūpinti keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais.

2.4.2. Patikimumas ir prieinamumas

Svarbiausios įrangos, važiavimo, traukos ir stabdymo įrangos bei kontrolės ir valdymo sistemos konstrukcija turi būti tokia, kad leistų traukiniui toliau važiuoti esant konkrečiam ypatingam atvejui ir nesukeltų neigiamų padarinių tebeveikiančiai įrangai.

2.4.3. Techninis suderinamumas

Elektros įranga turi būti suderinama su kontrolės ir valdymo bei signalizacijos įrenginių veikimu.

Elektrinės traukos atveju srovės imtuvai turi būti tokie, kad traukiniai galėtų važiuoti naudodamiesi transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos energijos tiekimo sistemomis.

Riedmenų charakteristikos turi būti tokios, kad leistų jiems važiuoti visomis linijomis, kuriomis važiuoti jie numatyti.

2.5. Techninė priežiūra

2.5.1. Sveikata ir sauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros turi užtikrinti saugų posistemės veikimą ir nekelti pavojaus sveikatai ir saugai.

2.5.2. Aplinkosauga

Techniniai įrenginiai ir techninės priežiūros centruose taikomos procedūros negali viršyti leistinų kenksmingo poveikio artimai aplinkai dydžių.

2.5.3. Techninis suderinamumas

Paprastųjų riedmenų techninės priežiūros įrenginiai turi būti tokie, kad būtų galima atlikti su sauga, sveikata ir komfortu susijusius darbus visiems riedmenims, kuriems tie darbai buvo numatyti.

2.6. Eksploatacija ir traukinių eismo valdymas

2.6.1. Sauga

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugią eksploataciją atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.

2.6.2. Patikimumas ir prieinamumas

Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių nustatyta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukštą sistemos patikimumo ir prieinamumo lygį.

2.6.3. Techninis suderinamumas

Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir traukinių eismo valdymo darbuotojų kvalifikacija turi užtikrinti transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos eksploatacinį efektyvumą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.

2.7. Telematikos priemonės krovinių ir keleivių vežimui

2.7.1. Techninis suderinamumas

Pagrindiniai reikalavimai telematikos priemonėms garantuoja būtiniausią keleivių ir krovinių vežėjų aptarnavimo kokybę, ypač techninio suderinamumo atžvilgiu.

Turi būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti:

- kad duomenų bazės, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai būtų rengiami taip, kad būtų sudarytos sąlygos maksimaliems duomenų mainams tarp įvairių programų ir operatorių, išskyrus konfidencialius komercinius duomenis,

- nesudėtingą informacijos prieinamumą naudotojams.

2.7.2. Patikimumas ir prieinamumas

Tokių duomenų bazių naudojimo, tvarkymo, atnaujinimo ir techninės priežiūros būdai, programinė įranga ir duomenų perdavimo protokolai turi garantuoti šių sistemų veiksmingumą ir paslaugų kokybę.

2.7.3. Sveikata

Šių sistemų ir naudotojų sąsajos turi atitikti būtiniausias ergonomikos ir sveikatos apsaugos taisykles.

2.7.4. Sauga

Kaupiant ar perduodant su sauga susijusią informaciją turi būti užtikrintas tinkamas sąžiningumo ir patikimumo lygis.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

SĄVEIKOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIS IR TINKAMUMAS NAUDOTI

1. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

"EB" deklaracija yra taikoma sąveikos sudedamosioms dalims, susijusioms su transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikumu, kaip nurodyta 3 straipsnyje. Šios sąveikos sudedamosios dalys gali būti tokios:

1.1. Universalios sudedamosios dalys

Tai sudedamosios dalys, kurios nėra būdingos vien geležinkelių sistemai ir gali būti naudojamos kitose srityse.

1.2. Universalios specifinių charakteristikų sudedamosios dalys

Tai sudedamosios dalys, kurios iš esmės nėra būdingos geležinkelių sistemai, bet kurios turi turėti konkrečių eksploatacinių savybių jas naudojant geležinkeliuose.

1.3. Konkrečios sudedamosios dalys

Tai geležinkelių priemonėms būdingos sudedamosios dalys.

2. TAIKYMO SRITIS

"EB" deklaraciją sudaro:

- notifikuotosios įstaigos ar įstaigų pateiktas atskirai vertintos sąveikos sudedamosios dalies esminės atitikties techninėms specifikacijoms įvertinimas,

- arba notifikuotosios įstaigos ar įstaigų pateiktas sąveikos sudedamosios dalies tinkamumo naudoti geležinkeliuose ir, ypač jei ji susijusi su sąsajomis, techninių specifikacijų, ypač funkcinio pobūdžio, pagal kurias reikia tikrinti, atžvilgiu, įvertinimas.

Projektavimo ir gamybos etapuose notifikuotųjų įstaigų taikomos įvertinimo procedūros bus grindžiamos Sprendime 93/465/EEB apibūdintais moduliais laikantis techninėse sąveikos specifikacijose nurodytų sąlygų.

3. "EB" DEKLARACIJOS TURINYS

"EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai turi būti pažymėti data ir pasirašyti.

Tokia deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip ir instrukcijos, o joje turi būti:

- nuorodos į direktyvą,

- gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodykite firmos vardą ir visą adresą, įgaliotasis atstovas taip pat nurodo gamintojo arba konstruktoriaus firmos pavadinimą),

- sąveikos sudedamosios dalies aprašymas (modelis, tipas ir kt.),

- procedūros, kurios buvo laikomasi, kad būtų deklaruota atitiktis arba tinkamumas naudoti (13 straipsnis), aprašymas,

- visi reikalingi aprašymai, kuriuos atitinka sąveikos sudedamoji dalis ir visų pirma jos naudojimo sąlygos,

- procedūroje, kurios buvo laikomasi dėl atitikties arba tinkamumo naudoti, dalyvaujančios notifikuotosios įstaigos ar įstaigų pavadinimas, adresas, ekspertizės sertifikato data, kartu tam tikrais atvejais nurodant sertifikato galiojimo trukmę ir sąlygas,

- tam tikrais atvejais – nuorodos į Europos specifikacijas,

- pasirašiusiojo asmens, įgalioto prisiimti įsipareigojimus gamintojo arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo vardu, tapatybė.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

POSISTEMIŲ PATIKROS DEKLARACIJA

"EB" patikros deklaracija ir prie jos pridedami dokumentai turi būti pažymėti data ir pasirašyti.

Tokia deklaracija turi būti parašyta ta pačia kalba kaip techninė byla, o joje turi būti:

- nuorodos į direktyvą,

- perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (nurodykite firmos vardą ir visą adresą; įgaliotasis atstovas taip pat nurodo perkančiosios organizacijos firmos vardą),

- trumpas posistemio aprašymas,

- notifikuotosios įstaigos, kuri atliko 18 straipsnyje nurodytą "EB" patikrą, pavadinimas ir adresas,

- techninėje byloje esančių dokumentų nuorodos,

- visos svarbios laikinos ar galutinės nuostatos, kurias turi atitikti posistemiai, ypač tam tikrais atvejais – visi eksploatavimo apribojimai ar sąlygos,

- jei "EB" deklaracija laikina, jos galiojimo trukmė,

- pasirašiusiojo asmens tapatybė.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

POSISTEMIŲ PATIKROS PROCEDŪRA

1. ĮVADAS

"EB" patikra yra procedūra, kuria notifikuotoji įstaiga perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsisteigusio jos įgaliotojo atstovo prašymu tikrina ir patvirtina, kad posistemis:

- atitinka šią direktyvą,

- atitinka kitus iš Sutarties kylančius teisės aktus ir gali būti pradėtas eksploatuoti.

2. ETAPAI

Posistemis yra tikrinamas kiekviename iš šių etapų:

- bendras projektas,

- posistemio konstravimas, įskaitant visų pirma civilinės inžinerijos darbus, sudedamųjų dalių surinkimą, bendrą suderinimą,

- galutinis posistemio išbandymas.

3. SERTIFIKATAS

Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už "EB" patikrą, parengia atitikties sertifikatą, skirtą perkančiajai organizacijai arba Bendrijoje įsisteigusiam jos įgaliotajam atstovui, kuris savo ruožtu parengia "EB" patikros deklaraciją, skirtą valstybės narės, kurioje tas posistemis yra ir (arba) eksploatuojamas, techninės priežiūros institucijai.

4. TECHNINĖ BYLA

Prie patikros deklaracijos pridedamą techninę bylą turi sudaryti:

- infrastruktūra: inžinerinių statinių planai, kasimo ir sutvirtinimo darbų patvirtinimo dokumentai, betono ekspertizės ir inspekcijos pažymos,

- kiti posistemiai: bendrieji ir detalūs brėžiniai, elektros ir hidraulikos schemos, valdymo grandynai, duomenų apdorojimo ir automatinių sistemų aprašymas, eksploatavimo ir techninės priežiūros instrukcijos ir kt.,

- į posistemį įtrauktų sąveikos sudedamųjų dalių, nurodytų 3 straipsnyje, sąrašas,

- "EB" atitikties arba tinkamumo naudoti deklaracijų, kurios pirmiau minėtoms sudedamosioms dalims turi būti pateiktos pagal šios direktyvos 13 straipsnį, kopijos ir tam tikrais atvejais – atitinkami apskaičiavimai bei notifikuotųjų įstaigų remiantis bendromis techninėmis specifikacijomis atliktų bandymų ir ekspertizių dokumentų kopijos,

- notifikuotosios įstaigos, atsakingos už "EB" patikrą, sertifikatas, pateiktas kartu su atitinkamais apskaičiavimais ir patvirtintas jos parašu, pažymintis, kad projektas atitinka šią direktyvą, ir nurodantis visas abejones, užfiksuotas atliekant patikrą ir neatšauktas; prie sertifikato taip pat pridedamos tikrinimo ir kontrolės ataskaitos, parengtos tos pačios įstaigos atliekant savo užduotį, kaip nurodyta 5.3 ir 5.4 punktuose.

5. MONITORINGAS

5.1. "EB" monitoringo tikslas yra užtikrinti, kad iš techninės bylos kylantys įsipareigojimai buvo įvykdyti posistemio gamybos metu.

5.2. Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už gamybos tikrinimą, turi turėti galimybę nuolat patekti į statybos aikšteles, gamybos cechus, sandėliavimo patalpas ir tam tikrais atvejais – į ruošinių gamybos arba bandymų atlikimo patalpas ir apskritai į visas patalpas, kurios, jos manymu, turi būti prieinamos, kad ji galėtų atlikti savo užduotį. Perkančioji organizacija arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas jai turi nusiųsti arba būti nusiuntęs visus tam tikslui reikalingus dokumentus, visų pirma įgyvendinimo planus bei su posistemiu susijusius techninius dokumentus.

5.3. Notifikuotoji įstaiga, atsakinga už įgyvendinimo tikrinimą, turi periodiškai kontroliuoti, kad patvirtintų, jog laikomasi šios direktyvos. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti kontrolės ataskaitą. Ji gali reikalauti, kad dalyvautų tam tikruose statybos darbų etapuose.

5.4. Be to, notifikuotoji įstaiga gali neįspėdama apsilankyti darbų aikštelėse arba gamybos cechuose. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga gali atlikti visą arba dalinę kontrolę. Tiems, kurie yra atsakingi už įgyvendinimą, ji turi pateikti tikrinimo protokolą ir, jei reikia, kontrolės ataskaitą.

6. PATEIKIMAS

Visa šio straipsnio 4 dalyje nurodyta byla turi būti pateikta perkančiajai organizacijai arba Bendrijoje įsisteigusiam jos įgaliotajam atstovui notifikuotosios įstaigos, atsakingos už techniškai tvarkingo posistemio patikrą, išduotam patikros sertifikatui paremti. Byla turi būti pridėta prie "EB" patikros deklaracijos, kurią perkančioji organizacija siunčia atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.

Bylos kopiją perkančioji organizacija turi laikyti per visą posistemio eksploatavimo laiką. Paprašius ji turi būti nusiųsta bet kuriai kitai valstybei narei.

7. SKELBIMAS

Kiekviena notifikuotoji įstaiga turi periodiškai skelbti svarbią informaciją apie:

- gautus prašymus atlikti "EB" patikrą,

- išduotus atitikties sertifikatus,

- atsisakymus išduoti atitikties sertifikatą.

8. KALBA

Byla ir su "EB" patikros procedūromis susijusi korespondencija turi būti rašoma valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi perkančioji organizacija arba jos įgaliotasis atstovas Bendrijoje, valstybine kalba arba perkančiajai organizacijai priimtina kalba.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

BŪTINIAUSI KRITERIJAI, Į KURIUOS VALSTYBĖS NARĖS TURI ATSIŽVELGTI SKIRDAMOS NOTIFIKUOTĄSIAS ĮSTAIGAS

1. Įstaiga, jos direktorius ir už patikrinimų atlikimą atsakingi darbuotojai negali nei tiesiogiai, nei kaip įgaliotieji atstovai būti susiję nei su sąveikos sudedamųjų dalių ar posistemių projektavimu, gamyba, konstravimu, prekyba ar technine priežiūra, nei su jų naudojimu. Tai neatmeta galimybės gamintojui arba konstruktoriui ir tai įstaigai keistis technine informacija.

2. Įstaiga ir už patikrinimus atsakingi darbuotojai patikrinimus turi atlikti su kuo didžiausiu profesiniu sąžiningumu ir kuo didžiausia technine kompetencija ir turi būti laisvi nuo bet kokio asmenų ar grupių, kuriuos gali paveikti patikrinimų rezultatai, spaudimo ir paskatos, ypač finansinės, galinčios paveikti jų sprendimus arba jų atliekamo tikrinimo rezultatus.

3. Įstaiga turi samdyti darbuotojus ir turėti reikalingų priemonių, kad deramai atliktų su patikrinimais susijusias technines ir administracines užduotis; jai turėtų būti prieinama išskirtiniams patikrinimams reikalinga įranga.

4. Už patikrinimus atsakingi darbuotojai turi turėti:

- tinkamą techninį ir profesinį pasirengimą,

- pakankamai žinių apie patikrinimų, kuriuos jie atlieka, reikalavimus ir pakankamą tokių patikrinimų praktiką,

- sugebėjimą rengti sertifikatus, dokumentus ir išvadas, kurie sudaro atlikto tikrinimo įforminimą.

5. Turi būti garantuotas už patikrinimus atsakingų darbuotojų nepriklausomumas. Jokiems pareigūnams neturi būti atlyginama už darbą pagal atliktų patikrinimų skaičių ar tų patikrinimų rezultatus.

6. Įstaiga turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, jeigu pagal vidaus teisę tos atsakomybės nėra apdraudusi valstybė arba jeigu tuos patikrinimus valstybė narė atlieka netiesiogiai.

7. Įstaigos darbuotojai privalo laikytis profesinės paslapties dėl visko, ką jie sužino atlikdami savo pareigas (išskyrus kompetentingas administracines institucijas valstybėje, kurioje jie tas pareigas atlieka) vadovaudamiesi šia direktyva arba šią direktyvą įgyvendinančios nacionalinės teisės nuostatomis.

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

BENDROSIOS TAISYKLĖS, KURIŲ TURI LAIKYTIS JUNGTINĖ REPREZENTACINĖ GRUPĖ (JRG)

1. Laikydamasi bendros Bendrijos standartizacijos tvarkos, JRG turi dirbti atvirai ir skaidriai, vadovaudamasi bendru sutarimu ir nepaisydama jokių konkrečių interesų. Šiuo tikslu visi visoms trims mišrioje reprezentacinėje grupėje atstovaujamoms kategorijoms - infrastruktūros valdytojams, geležinkelių bendrovėms ir pramonei - nariai turi turėti galimybę rengiant TSS projektus pareikšti savo nuomonę pagal šios grupės darbo tvarkos taisykles ir prieš šiai grupei baigiant rengti TSS projektus.

2. Jei JRG trūksta reikalingo patyrimo tam tikros TSS projektui parengti, ji turi apie tai nedelsdama pranešti Komisijai.

3. JRG privalo sudaryti darbo grupes, reikalingas TSS projektams rengti; šių darbo grupių struktūra turi būti lanksti ir veiksminga. Todėl specialistų skaičius jose turi būti ribotas. Turi būti užtikrinta, kad viena, būtų vienodai atstovaujama infrastruktūros valdytojams ir geležinkelių bendrovėms, o antra, pramonei; atitinkama pusiausvyra turi būti išlaikoma tarp įvairių tautybių. Bendrijai nepriklausančių šalių specialistai gali dalyvauti darbo grupėse kaip stebėtojai.

4. Apie visus sunkumus, kurie iškyla dėl šios direktyvos ir kurių JRG darbo grupės negali išspręsti, turi būti nedelsiant pranešama Komisijai.

5. Visi darbo dokumentai, reikalingi JRG darbui kontroliuoti, turi būti pateikiami Komisijai ir 21 straipsnyje nurodytam komitetui.

6. JRG turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų saugomas kiekvienos svarbios informacijos, kuri dirbant pateikiama jai susipažinti, konfidencialumas.

7. JRG turi imtis visų būtinų priemonių, kad visi jos nariai ir visi darbo grupėse dalyvaujantys specialistai būtų informuojami apie 21 straipsnyje nurodyto komiteto darbo rezultatus ir šio komiteto bei Komisijos rekomendacijas.

--------------------------------------------------