Europos Parlamento ir Tarybos Sprendimas Nr. 163/2001/EB

2001 m. sausio 19 d.

dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA — mokymas) (2001–2005 m.)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 150 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę [3],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos [4],

kadangi:

(1) Komisija, bendradarbiaudama su pirmininkaujančia valstybe, 1998 m. balandžio 6–8 dienomis Birmingeme surengė konferenciją dėl Europos garso ir vaizdo kūrinių, tema "Skaitmeninio amžiaus perspektyvos ir galimybės". Pasitarimų metu buvo pabrėžta patobulintos ir į visus naujus skaitmeninio amžiaus aspektus atsižvelgiančios mokymo programos būtinybė garso ir vaizdo sektoriuje. 1998 m. gegužės 28 d. Taryba atsižvelgė į minėtos konferencijos baigiamąsias išvadas ir pareikalavo kurti naujas programas stipriai ir konkurencingai programų pramonei skatinti.

(2) 1998 m. spalio 26 d. aukšto lygio grupės ataskaitoje dėl garso ir vaizdo politikos, pavadintoje "Skaitmeninis amžius: Europos garso ir vaizdo politika", nuspręsta, jog tokiomis sąlygomis ir pirminis, ir tęstinis mokymas garso ir vaizdo sektoriuje turi būti stiprinamas.

(3) Europos garso ir vaizdo kūrinių gamybos ir platinimo perspektyvos bei jų turinio prieinamumas buvo pagrindinės diskusijų temos, nagrinėtos Helsinkyje 1999 m. rugsėjo 10 ir 11 dienomis forume dėl garso ir vaizdo politikos, pavadintame "Europos turinys skaitmeniniam tūkstantmečiui", pirmininkaujančios valstybės organizuotame bendradarbiaujant su Komisija.

(4) Pirmininkaujančioji valstybė, bendradarbiaudama su Komisija, 2000 m. balandžio 10–11 dienomis Oporte surengė seminarą "Mokymas naujajam tūkstantmečiui", kurio išvadose buvo pabrėžtas mokymo pastangų reikalingumas Europos garso ir vaizdo pramonės augimui ir pageidaujamam internacionalizavimui palengvinti.

(5) Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai, pavadintame "Garso ir vaizdo politika: tolimesni žingsniai", Komisija pripažįsta didelę įtaką, kurią užimtumui garso ir vaizdo pramonėje turės skaitmeninis amžius.

(6) Žaliojoje knygoje apie "Telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijų sektorių suartėjimą bei išvadas reglamentavimui" pripažįstama, kad naujų paslaugų atsiradimas paskatins naujų darbo vietų kūrimą. Norint prisitaikyti prie naujų rinkų, reikalingi naujas technologijas naudoti apmokyti darbuotojai. Komisijos surengtame viešame specialistų pasitarime dėl žaliosios knygos buvo patvirtintas pritaikyto rinkos reikmėms specializuoto profesinio mokymo poreikis.

(7) Savo 1999 m. rugsėjo 27 d. išvadose, padarytose remiantis viešojo specialistų pasitarimo apie žaliąją knygą rezultatais [5], Taryba pakvietė Komisiją atsižvelgti į šiuos rezultatus teikiant pasiūlymus priemonėms, skirtoms Europos garso ir vaizdo, įskaitant ir daugialypės terpės, sektoriams stiprinti.

(8) 1997 m. lapkričio 20–21 dienomis Liuksemburge surengta Europos Vadovų Taryba pripažino, kad tęstinis mokymas ir profesinis rengimas gali labai prisidėti prie valstybių narių vykdomos užimtumo politikos, siekiant pagerinti pasirengimą įsidarbinti, sugebėjimą prisitaikyti ir verslumą bei skatinti lygias galimybes.

(9) 2000 m. kovo 24 d. Lisabonoje susirinkusi Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė atitinkamo mokymo svarbą, ypač informacinės visuomenės naudojamų naujų technologijų srityje.

(10) Savo ataskaitoje Europos Vadovų Tarybai apie darbo galimybes informacinėje visuomenėje Komisija paminėjo didelį darbo vietų kūrimo potencialą, kurį formuoja naujos garso ir vaizdo paslaugos.

(11) Todėl reikia palengvinti investicijų į Europos garso ir vaizdo pramonę plėtrą ir pakviesti valstybes nares įvairiai skatinti naujų darbo vietų kūrimą.

(12) Komisija įgyvendino programą "Veiksmų programa Europos garso ir vaizdo pramonės plėtrai skatinti" (MEDIA) (1991–1995 m.), patvirtintą Tarybos sprendimu 90/685/EEB [6], ir tai ypač apėmė paramą mokymo veiklai asmenų, dirbančių Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonėje, profesiniams įgūdžiams tobulinti.

(13) Bendrijos Europos garso ir vaizdo pramonės plėtros bei stiprinimo strategija buvo patvirtinta pagal MEDIA II programą, priimtą Tarybos sprendimais 95/563/EB [7] ir 95/564/EB [8]. Remiantis pirmiau minėtos MEDIA II programos pasiekimais, jos tęstinumas turėtų būti užtikrintas atsižvelgiant į gautus rezultatus.

(14) Savo ataskaitoje apie rezultatus, pasiektus įgyvendinant MEDIA II (1996–2000 m.) programą nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1998 m. birželio 30 d., Komisija mano, kad programa patenkina Bendrijos finansavimo nacionaliniam finansavimui subsidiarumo principą, kadangi sritis, į kurią įsiterpia MEDIA II, papildo tradiciškai dominuojantį nacionalinių programų vaidmenį.

(15) Savo pranešime apie Bendrijos politikos paramą užimtumui Komisija pripažino teigiamą MEDIA II programos įtaką užimtumui garso ir vaizdo pramonėje.

(16) Kadangi remiantis Sutarties 151 straipsnio 4 dalimi būtina atsižvelgti į garso ir vaizdo sektoriaus kultūrinius aspektus, turi būti užtikrinta, kad dalyvavimas šioje programoje atspindėtų Europos kultūrinę įvairovę.

(17) Siekdama skatinti Europos garso ir vaizdo projektus, Komisija išnagrinės galimybę juos papildomai finansuoti pagal kitas Bendrijos priemones, ypač pagal "Elektroninės Europos" veiksmų planą, ir tokias, kaip finansuojamas Europos investicijų banko (EIB), Europos investicijų fondo (EIF), taip pat Europos bendrijos Penktoji pamatinė mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, priimta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 182/1999/EB [9]. Garso ir vaizdo sektoriaus specialistai bus informuoti apie Bendrijos lygiu teikiamas įvairias finansavimo galimybes.

(18) Europos garso ir vaizdo rinkos iškilimas reikalauja naujai rinkos dimensijai pritaikytų profesinių įgūdžių, ypač garso ir vaizdo projektų ekonominės, finansinės ir komercinės vadybos srityje bei naudojant naujas technologijas programoms projektuoti, kurti, gaminti, platinti, parduoti ir transliuoti.

(19) Specialistams turėtų būti suteikiami profesiniai įgūdžiai, leidžiantys jiems kaip galima geriau pasinaudoti Europos ir tarptautine garso ir vaizdo įrašų programų rinkos dimensija, bei jie turi būti skatinami kurti rinkos poreikius tenkinančius projektus.

(20) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas specializuotam mokymui intelektinės nuosavybės teisių srityje, įskaitant atitinkamas Bendrijos taisykles, taip pat garso ir vaizdo gaminių rinkodaros srityje, ypač kreipiant dėmesį į naujas skleidimo ir prekybos priemonių technologijas.

(21) Lygių galimybių principas yra pamatinis Bendrijos politikos principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi įgyvendinant šią programą.

(22) Specialistų mokymo turinį turėtų sudaryti pagrindinės ekonominės, teisinės, technologinės ir verslo žinios; dėl sparčių pokyčių šiose srityse visą gyvenimą trunkantis mokymasis tampa būtinybe.

(23) Siekiant užtikrinti, kad specialistai įvaldytų naujas technologijas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naudojimosi šiomis technologijomis mokymui, tuo didinant garso ir vaizdo sektoriaus įmonių konkurencingumą.

(24) Atsižvelgiant į subsidiarumo principą, profesinio mokymo centrų tinklo kūrimas turėtų būti skatinamas pažangiosios patirties bei geriausios praktikos mainams tarptautinėje aplinkoje palengvinti.

(25) Teikiant paramą profesiniam mokymui turėtų būti atsižvelgta į struktūrinius tikslus, pavyzdžiui, kūrybos, gamybos, pardavimo ir platinimo potencialo plėtojimą šalyse ar regionuose, turinčiuose mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančiuose siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje, taip pat į nepriklausomo Europos gamybos ir platinimo sektoriaus, ypač smulkių ir vidutinio dydžio įmonių, plėtrą.

(26) Remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais ir turint omenyje, kad valstybės narės negali pasiekti siūlomų profesinio mokymo politikos įgyvendinimo priemonių tikslų, ypač atsižvelgiant į tarptautines bendrijas, kurias sukurs mokymo centrai, Bendrija turėtų įgyvendinti šiems tikslams pasiekti būtinas priemones. Šis sprendimas taikomas tik tiek, kiek būtina šiems tikslams pasiekti.

(27) Visos pagal šią programą pasiūlytos priemonės skirtos tarptautiniam bendradarbiavimui, kuris suteikia pridėtinę vertę valstybių narių taikomoms priemonėms, siekti, atsižvelgiant į pirmiau minėtą subsidiarumo principą.

(28) Asocijuotos Vidurio ir Rytų Europos šalys, tos ELPA šalys, kurios yra EEE sutarties narės, Kipras, Malta ir Turkija pripažįstamos kaip potencialios Bendrijos programų dalyvės remiantis papildomu asignavimu ir su tomis šalimis susitarta tvarka. Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusios Europos šalys priklauso Europos garso ir vaizdo erdvei ir todėl, jei pageidauja bei atsižvelgdamos į biudžetinius apmokėjimus ar kitus savo garso ir vaizdo pramonės prioritetus, gali dalyvauti šioje programoje ar pasinaudoti riboto bendradarbiavimo formule, remiantis papildomu asignavimu ir suinteresuotų šalių sutartyse nustatyta tvarka.

(29) Europos trečiosioms šalims programa tampa atvira iš anksto ištyrus jų nacionalinės teisės aktų suderinamumą su Bendrijos teisynu, ypač su 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo [10].

(30) Europos ir trečiųjų šalių mokymo įstaigų bendradarbiavimas profesinio mokymo srityje bendrų interesų pagrindu gali suteikti galimybę Europos garso ir vaizdo pramonei sukurti pridėtinę vertę. Be to, trečiųjų šalių įtraukimas padidins Europos kultūrinės įvairovės supratimą ir skatins bendrųjų demokratinių vertybių plitimą. Toks bendradarbiavimas bus plėtojamas remiantis papildomu asignavimu ir sutartyse tarp suinteresuotų šalių nustatyta tvarka.

(31) Siekiant padidinti pridėtinę Bendrijos veiklos vertę, visuose lygmenyse būtina užtikrinti, kad pagal šį sprendimą taikomos priemonės yra suderintos bei papildo kitą Bendrijos veiklą. Numatytus programos veiksmus pageidautina koordinuoti su tais, kurių imasi tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba.

(32) Pagal Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba ir Komisija iki 2000 m. pabaigos turi pateikti ataskaitą dėl EIB ir EIF finansinių priemonių patikros, kurios buvo imtasi tam, kad būtų galima perskirstyti finansavimą pradedantiems verslą, pažangių technologijų firmoms ir mikroįmonėms, taip pat kitoms EIB ir EIF pateiktoms rizikos kapitalo ar garantinio mechanizmo iniciatyvoms. Turint tai omenyje, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas garso ir vaizdo sektoriui, įskaitant mokymo programas.

(33) Šiuo sprendimu visam programos laikotarpiui nustatomas finansavimas, į kurį, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinio susitarimo [11] 33 punkte, biudžeto valdymo institucija kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu turi orientuotis pirmiausiai.

(34) Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EEB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [12],

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Programos sukūrimas

Šiuo dokumentu sukuriama profesinio mokymo programa MEDIA — mokymas (toliau — programa), 2001 m. sausio 1 d.–2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

Programa skirta suteikti Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistams būtinų įgūdžių, leidžiančių jiems kaip galima geriau pasinaudoti Europos ir tarptautinės rinkos dimensija ir naujomis technologijomis.

2 straipsnis

Programos tikslai

1. Programos tikslai yra šie:

a) tenkinti pramonės reikmes ir skatinti konkurencingumą gerinant garso ir vaizdo sektoriaus specialistų tęstinį profesinį mokymą, siekiant jiems suteikti pažangiosios patirties ir įgūdžių, reikalingų sukurti Europos ir kitose rinkose konkurencingus gaminius, visų pirma tokiose srityse:

- naujų technologijų, ypač skaitmeninių, taikymas gaminant ir platinant aukštos pridėtinės komercinės ir meninės vertės garso ir vaizdo įrašų programas,

- ekonominė, finansinė ir komercinė vadyba, įskaitant teisinį reglamentavimą ir garso bei vaizdo įrašų programų finansavimo, gamybos ir platinimo technologijas,

- scenarijų rašymo metodika ir apsakymų rašymas, įskaitant naujų garso ir vaizdo įrašų programų tipų kūrimo metodus.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tiesioginių technologijų plėtros teikiamoms nuotolinio mokymo ir pedagoginės veiklos naujovių galimybėms.

Bus skatinamas įvairių garso ir vaizdo pramonės dalyvių, pavyzdžiui, scenarijaus autorių, režisierių, prodiuserių bendradarbiavimas šiuose mokymuose.

Kaip išimtis taip pat gali būti remiamos tam tikros pirminio profesinio mokymo, kuriame tiesiogiai dalyvauja pramoninis sektorius, priemonės, pavyzdžiui, magistratūros programos, jei joms neteikiama kita Bendrijos parama, ir sritys, kurios neremiamos nacionaliniu lygiu;

b) skatinti bendradarbiavimą ir pažangiosios patirties bei geriausios praktikos mainus kuriant už mokymą atsakingų partnerių, būtent mokymo įstaigų, profesionaliojo sektoriaus ir įmonių, tinklus bei plėtojant dėstytojų apmokymą.

Ypatinga reikšmė bus teikiama skatinti laipsnišką garso ir vaizdo mokymų sektoriaus bei tęstinio dėstytojų apmokymo tinklų sukūrimą.

2. Tam, kad būtų pasiekti šio straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje pastraipoje ir b punkte numatyti tikslai, ypatingas dėmesys skiriamas konkretiems šalių ar regionų, turinčių mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančių siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje, poreikiams, taip pat nepriklausomo Europos gamybos ir platinimo sektoriaus, ypač smulkių ir vidutinio dydžio įmonių, plėtrai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti tikslai įgyvendinami remiantis priede nustatyta tvarka.

3 straipsnis

Koordinavimas

Norėdama pasiekti didžiausią koordinavimo lygį, Komisija užtikrina programoje nurodytos mokymo veiklos ir plėtros projektų, remiamų pagal Tarybos sprendimu 2000/821/EB [13] sukurtą MEDIA plius programą, derinimą.

4 straipsnis

Finansinės nuostatos ir finansavimo sąlygos

1. Įgyvendinant priede numatytą veiklą dalyvaujantys Bendrijos paramos gavėjai užtikrina pagrindinę finansavimo dalį. Bendrijos finansinė parama neviršija 50 % numatytos veiklos išlaidų. Tačiau tam tikrais priede nurodytais atvejais ši dalis gali siekti 60 % numatytos veiklos išlaidų.

2. Bendrijos paramos gavėjai užtikrina, kad iš esmės dauguma mokymo priemonės dalyvių — programoje dalyvaujančių šalių piliečių — nėra šalies paramos gavėjos piliečiai. Tuo tikslu į Komisijos skiriamą mokymo priemonės finansavimą gali būti įtraukta parama specialistų iš įvairių kalbinių zonų dalyvavimui palengvinti.

3. Kiek įmanoma Komisija užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatoma kiekvienais metais turimų lėšų atitinkama dalis yra skiriama naujai veiklai.

4. Bendrijos teikiamas finansavimas nustatomas atsižvelgiant į kiekvieno numatyto projekto kaštus ir pobūdį.

5. Programai įgyvendinti 1 straipsnyje nurodytu laikotarpiu skirtas finansavimas yra 50 milijonų eurų.

6. Metinius asignavimus skiria biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinės perspektyvos ribų.

5 straipsnis

Programos įgyvendinimas

1. Komisija yra atsakinga už programos įgyvendinimą.

2. Remiantis 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta vadybos procedūra priimamos šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės dėl:

a) bendrųjų gairių visoms priede nurodytoms priemonėms;

b) skelbiamų konkursų turinio, kriterijų nustatymo ir projektų atrankos tvarkos;

c) kiekvienais metais turimų lėšų atitinkamos dalies skyrimo naujai veiklai;

d) paskesnio tikrinimo ir įvertinimo veiksmų tvarkos;

e) visų siūlymų skirti Bendrijos lėšas, kurios sudaro daugiau kaip 200000 eurų vienam paramos gavėjui per metus. Remiantis turima patirtimi ši riba gali būti keičiama.

3. Šiam sprendimui įgyvendinti reikiamos priemonės, susijusios su visais kitais klausimais, patvirtinamos remiantis 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta patariamąja procedūra. Ši procedūra taip pat taikoma galutinai parenkant techninės pagalbos įstaigas.

4. Techninė pagalba teikiama vadovaujantis Finansiniu reglamentu priimtomis nuostatomis.

5. Komisija nuolat ir laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie šios programos įgyvendinimą, ypač apie turimų lėšų naudojimą.

6 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra du mėnesiai.

3. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Suderinamumas ir papildomumas

Įgyvendindama programą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad programa derintųsi ir papildytų kitas Bendrijos politikos sritis, programas ir veiksmus, turinčius poveikį mokymo ir garso bei vaizdo sferoms.

Komisija taip pat užtikrina koordinavimą tarp šios programos ir kitų pirminio bei tęstinio mokymo sferoje vykdomų Bendrijos programų bei Europos socialinio fondo veiklos, laikantis šio fondo taisyklių.

Komisija užtikrina veiksmingą ryšį tarp šios programos ir programų bei veiksmų, vykdomų mokymo ir garso bei vaizdo sferose, Bendrijai bendradarbiaujant su šalimis ne narėmis ir susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis.

8 straipsnis

Programos atvėrimas trečiosioms šalims

1. Programa yra atvira dalyvauti asocijuotoms Vidurio ir Rytų Europos šalims pagal sąlygas, nustatytas jau sudarytose asociacijos sutartyse, ar tose, kurios bus sudarytos su tomis šalimis dėl dalyvavimo Bendrijos programose, arba prie jų pridėtuose protokoluose.

2. Ši programa yra atvira dalyvauti Kiprui, Maltai, Turkijai bei toms ELPA šalims, kurios yra EEE sutarties narės, naudojant papildomus asignavimus ir laikantis tvarkos, dėl kurios bus susitarta su tomis šalimis.

3. Ši programa yra atvira dalyvauti šalims, kurios yra Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų narės, tačiau nenurodytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, naudojant papildomus asignavimus ir tokiomis sąlygomis, kurios bus nustatytos sutartyse tarp suinteresuotų šalių.

4. Atveriant programą trečiosioms Europos šalims, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, iš anksto ištiriamas jų nacionalinių įstatymų suderinamumas su Bendrijos teisynu, įskaitant Tarybos direktyvos 89/552/EEB 6 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą.

5. Programa taip pat atvira bendradarbiauti su kitomis trečiosiomis šalimis naudojant papildomus asignavimus ir remiantis išlaidų pasidalinimu sutarta tvarka, nustatyta susitarimuose tarp suinteresuotų šalių. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos Europos trečiosios šalys, kurios nenori programoje dalyvauti visa apimtimi, turi teisę bendradarbiauti šioje straipsnio dalyje nustatytomis sąlygomis.

9 straipsnis

Tikrinimas ir vertinimas

1. Komisija užtikrina, kad pagal šį sprendimą taikomos priemonės iš anksto įvertinamos, vėliau tikrinamos ir vertinamos, stengiantis garantuoti programos prieinamumą ir jos skaidrumą.

2. Atrinkti paramos gavėjai pateikia Komisijai metinę ataskaitą.

3. Užbaigus projektus Komisija įvertina jų įgyvendinimo būdą ir poveikį, kad galėtų nustatyti, ar pasiekti programos pradžioje nustatyti tikslai.

4. Po dvejų programos įgyvendinimo metų Komisija, remdamasi gautais rezultatais, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetams įvertinimo ataskaitą dėl programos poveikio ir veiksmingumo. Ataskaitoje pateikiami veiklos rodikliai, pavyzdžiui, įtaka užimtumui.

Jei reikia, prie ataskaitos pridedami visi pasiūlymai programai pataisyti.

5. Programos įgyvendinimo pabaigoje Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų bei Regionų komitetams išsamią programos įgyvendinimo ir jos rezultatų ataskaitą.

Komisijos ataskaitoje ypač pabrėžiama Bendrijos finansinės paramos sukurta pridėtinė vertė, galima paramos įtaka užimtumui bei 3 ir 7 straipsniuose nurodytos koordinavimo priemonės.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2001 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje, 2001 m. sausio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

N. Fontaine

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Ringholm

[1] OL C 150, 2000 5 30, p. 59.

[2] OL C 168, 2000 6 16, p. 8.

[3] OL C 317, 2000 11 6, p. 60.

[4] 2000 m. liepos 6 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2000 m. lapkričio 23 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 375, 2000 12 28, p. 44) ir 2000 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento sprendimas.

[5] OL C 283, 1999 10 6, p. 1.

[6] OL L 380, 1990 12 31, p. 37.

[7] OL L 321, 1995 12 30, p. 25.

[8] OL L 321, 1995 12 30, p. 33.

[9] OL L 26, 1999 2 1, p. 1.

[10] OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB (OL L 202, 1997 7 30, p. 60).

[11] OL C 172,1999 6 18, p. 1.

[12] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[13] 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo (MEDIA plius — kūrimas, platinimas ir reklama) (2001-2005 m.) (OL L 336, 2000 12 30, p. 82).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. ĮGYVENDINIMUI NUMATYTOS PRIEMONĖS

Palaikant ir papildant valstybių narių taikomas priemones, šia programa siekiama sudaryti galimybę specialistams prisitaikyti prie garso ir vaizdo kūrinių rinkos, ypač Europos rinkos, dimensijos, skatinant profesinį mokymą šiose srityse:

- naujų technologijų, įskaitant Europos filmų ir garso bei vaizdo kūrinių paveldo saugojimą ir stiprinimą,

- ekonominės, finansinės ir komercinės vadybos, įskaitant teisinį reglamentavimą, platinimą ir prekybą,

- scenarijų rašymo metodikos ir naujų programų tipų kūrimo.

Mokymuose bus atsižvelgta į intelektinės nuosavybės teisių srities teisinį reglamentavimą, ypač į atitinkamas Bendrijos taisykles.

Garso ir vaizdo pramonės bei radijo specialistams bus prieinama atitinkama mokymo veikla.

Programa skatins įvairių garso ir vaizdo pramonės dalyvių, pavyzdžiui, scenarijaus autorių, režisierių, prodiuserių bendradarbiavimą siūlomų priemonių srityje, siekiant pagerinti projektų kokybę ir komercinį potencialą glaudžiau bendradarbiaujant įvairioms specialistų grupėms.

1.1. Naujų technologijų mokymas

Šiuo mokymu siekiama ugdyti specialistų gebėjimą naudoti pažangius kūrimo ir skleidimo metodus, ypač animacijos, kompiuterinės grafikos, daugialypės terpės ir sąveikinių taikomųjų sistemų srityse, įskaitant tarptautinį Europos kūrinių judėjimą palengvinančius pogamybinius metodus.

Siūlomos šios priemonės:

- skatinti naujų garso ir vaizdo technologijų mokymo modulių, papildančių valstybių narių taikomas priemones, rengimą ir atnaujinimą,

- kurti mokymo kursų tinklą, skiriant stipendijas skatinti dėstytojų ir specialistų mainus, organizuoti stažuotes kitų valstybių narių įmonėse, prisidėti prie dėstytojų apmokymo nuotolinio mokymo būdu ir skatinant mainus bei partnerystę su šalimis ar regionais, turinčiais mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančiais siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje.

1.2. Ekonominės, finansinės ir komercinės vadybos mokymas

Šiuo mokymu siekiama ugdyti specialistų gebėjimą vertinti ir naudoti Europos dimensiją kuriant, gaminant, prekiaujant ir platinant ar skleidžiant garso ir vaizdo įrašų programas.

Siūlomos šios priemonės:

- skatinti vadybos mokymo modulių rengimą ir atnaujinimą, papildant valstybių narių taikomas priemones bei akcentuojant Europos dimensiją,

- kurti mokymo kursų tinklą, skiriant stipendijas skatinti dėstytojų ir specialistų mainus, organizuoti stažuotes kitų valstybių narių įmonėse, prisidėti prie dėstytojų apmokymo nuotolinio mokymo būdu ir skatinant mainus bei partnerystę su šalimis ar regionais, turinčiais mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančiais siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje.

1.3. Scenarijų rašymo metodika

Šis mokymas skirtas kvalifikuotiems scenarijų autoriams ir režisieriams, siekiant patobulinti jų gebėjimus kurti tradiciniais ir sąveikiniais scenarijų ir apsakymų rašymo būdais pagrįstą metodiką visų tipų garso ir vaizdo įrašų programoms.

Bus taikomos šios priemonės:

- skatinti mokymo modulių, skirtų nustatyti tikslinę auditoriją, rengimą ir atnaujinimą; publikuoti ir kurti scenarijus, skirtus geros kokybės kūrinių siekiančiai tarptautinei auditorijai; skatinti bendradarbiavimą tarp scenarijaus autorių, režisierių, prodiuserių ir platintojų,

- kurti mokymo kursų tinklą, skiriant stipendijas skatinti dėstytojų ir specialistų mainus, organizuoti stažuotes kitų valstybių narių įmonėse, prisidėti prie dėstytojų apmokymo nuotolinio mokymo būdu ir skatinant mainus bei partnerystę su šalimis ar regionais, turinčiais mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančiais siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje.

1.4. Mokymo kursų tinklai

Šios priemonės tikslas yra skatinti programos paramos gavėjus pagerinti jų tęstinio mokymo veiklos koordinavimą siekiant sukurti Europos tinklus.

1.5. Pirminio profesinio mokymo veikla

Kaip išimtis, parama gali būti teikiama veiklai kai kuriose pirminio profesinio mokymo srityse, kuriose neteikiamas kitas Bendrijos ar nacionalinis finansavimas, įskaitant magistratūros programas, su pramone susijusias partnerystės ir (arba) darbo praktikos ryšiais.

2. ĮGYVENDINIMO TVARKA

2.1. Būdas

Įgyvendindama programą, Komisija, padedama 6 straipsnyje numatyto komiteto, glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis. Ji taip pat konsultuosis su suinteresuotais partneriais. Ji užtikrins, kad specialistų dalyvavimas tinkamai atspindėtų Europos kultūrinę įvairovę.

Ji skatins mokymo modulių kūrėjus bendradarbiauti su įstaigomis, profesionaliuoju sektoriumi ir įmonėmis vykdant ir tęsiant jų veiklą.

Komisija užtikrins, kad mokymo modulių kūrėjai imtųsi visų priemonių, jog būtų laikomasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto principo, o jeigu konkrečios priežastys pateisina šio principo nesilaikymą, tai būtų užtikrinama pridėtinė Bendrijos vertė.

Ji užtikrins, kad įstaigos teiktų kalbines paslaugas, ypač scenarijų rašymo metodikos srityje.

Ji palengvins apmokomųjų asmenų, ypač iš šalių ir regionų, turinčių mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančių siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje, dalyvavimą.

2.2. Bendrijos parama

Bendrijos finansavimas bus teikiamas bendro finansavimo su viešais ir (arba) privačiais partneriais pagrindu ir paprastai sudarys iki 50 % visų mokymo kaštų. Mokymo veiklai šalyse ar regionuose, turinčiuose mažą garso ir vaizdo kūrinių gamybos pajėgumą ir (arba) esančiuose siauroje kalbinėje ar geografinėje zonoje, ši dalis gali siekti 60 %.

Paprastai Bendrijos finansinė parama programos projektams gali būti teikiama daugiausiai trejus metus, periodiškai peržiūrint pasiektą pažangą.

6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bus taikoma sprendžiant dėl finansavimo paskyrimo priedo 1 skyriuje numatytoms kiekvienos rūšies priemonėms.

Laikydamasi Bendrijos finansavimo taisyklių ir vadovaudamasi 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Komisija patvirtins finansavimo taisykles, siekdama nustatyti kiekvienos tęstinio mokymo veiklos ir apmokomo specialisto finansavimo viršutinę ribą.

Modulių kūrėjai ir mokymo įstaigos bus atrenkami konkurso būdu.

Kiek įmanoma, Komisija užtikrins, kad kiekvienais metais turimų lėšų atitinkama dalis būtų skiriama naujai veiklai.

2.3. Įgyvendinimas

2.3.1. Programą 6 straipsnyje nustatyta tvarka įgyvendina Komisija. Ji kreipsis į konsultantus ir techninės pagalbos įstaigas, atrinktas konkurso būdu remiantis jų kompetencija šiame sektoriuje, įgyvendinant programą MEDIA II įgyta patirtimi ar kita šioje srityje įgyta patirtimi. Techninė pagalba bus finansuojama iš programos biudžeto. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija taip pat gali sudaryti veiksmų partnerystės sutartis su specialiomis organizacijomis, įskaitant tas, kurios buvo įkurtos pagal kitas Europos iniciatyvas, tokias kaip Audiovisual Eureka, Eurimages bei Europos garso ir vaizdo observatorija, kad galėtų įgyvendinti bendras priemones, padedančias pasiekti programos tikslus mokymo srityje. Komisija atliks galutinę programos paramos gavėjų atranką ir pagal 5 straipsnį nuspręs dėl finansinės paramos teikimo.

Tai bus pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija atrinks kandidatus Bendrijos paramai gauti ir užtikrins programos įgyvendinimo skaidrumą.

Paramos gavėjai imsis priemonių paskelbti apie Bendrijos paramą.

Atrinkdama remiamą veiklą, Komisija, be 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų prioritetų, ypač atsižvelgs į šiuos kriterijus:

- mokymo įstaigų, profesionaliojo sektoriaus ir įmonių bendradarbiavimą,

- priemonės naujumą,

- ypatingą priemonės veiksmingumą (įskaitant praktinius rezultatus, pvz., žinynus),

- priemonės ekonominį efektyvumą,

- kitų nacionalinių ar Bendrijos paramos priemonių prieinamumą.

Programos įgyvendinimo, ypač programos finansavimą gaunančių projektų įvertinimo, bei tinklų kūrimo priemonių reikmėms Komisija užtikrins, kad ji naudojasi garso ir vaizdo sektoriaus mokymo, kūrimo, gamybos, platinimo, reklamos srityse, taip pat teisių vadyboje, ypač naujoje skaitmeninėje aplinkoje, pripažintų ekspertų kompetencija.

Kad užtikrintų konsultantų ir ekspertų, kurių paslaugomis ji naudojasi, nepriklausomumą, Komisija nustatys šių asmenų grupių dalyvavimo kvietimuose pateikti paraiškas pagal šią programą nesuderinamumo nuostatas.

2.3.2. Komisija imsis reikiamų priemonių informacijai apie siūlomas programos galimybes paskelbti ir užtikrins jos reklamavimą. Komisija taip pat teiks internetu papildomą informaciją apie visas paramos programas, prieinamas pagal tiesiogiai su garso ir vaizdo sektoriumi susijusią Europos bendrijos politiką.

Tęsdamos MEDIA Desks ir Antennae tinklo veiklą bei užtikrindamos, kad šių institucijų profesinis meistriškumas auga, Komisija ir valstybės narės ypač imsis reikiamų priemonių, kad:

- informuotų garso ir vaizdo sektoriaus specialistus apie visas paramos programas, prieinamas jiems pagal Europos bendrijos politikos sritis,

- užtikrintų, jog programa yra skelbiama ir reklamuojama,

- skatintų kuo didžiausią specialistų dalyvavimą programos priemonėse,

- padėtų specialistams pateikti projektus konkursams,

- skatintų specialistų tarptautinį bendradarbiavimą,

- palaikytų ryšį tarp įvairių valstybių narių paramos organizacijų siekiant užtikrinti, kad programos priemonės papildo nacionalines paramos priemones.

--------------------------------------------------