Tarpinstitucinis susitarimas

1999 m. gegužės 6 d.

tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo

(1999/C 172/01)

1. Šio susitarimo, sudaryto tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau — institucijos), tikslas — užtikrinti biudžeto vykdymo tvarką ir pagerinti kasmetinę biudžeto sudarymo procedūrą bei institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais.

2. Laikantis šio susitarimo biudžeto vykdymo tvarka taikoma visoms išlaidoms. Visoms ją įgyvendinančioms institucijoms ji privaloma tol, kol galioja šis susitarimas.

3. Šiuo susitarimu nekeičiamos atitinkamos Sutartyse numatytos įvairių institucijų biudžeto galios.

4. Bet kokiems šio susitarimo pakeitimams būtina gauti visų institucijų, kurios yra šio susitarimo šalys, sutikimą. Perspektyvinis finansinis planas turi būti keičiamas laikantis šiame susitarime tam nustatytos tvarkos.

5. Šį susitarimą sudaro dvi dalys:

- I dalyje yra pateikiama 2000-2006 m. perspektyvinio finansinio plano apibrėžimas ir įgyvendinimo nuostatos, ir ji taikoma tol, kol yra vykdomas perspektyvinis finansinis planas,

- II dalyje yra aptariamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo tobulinimas taikant biudžeto sudarymo procedūrą.

6. Kai mano, kad tai yra būtina, taip pat visais atvejais, kai pagal 26 dalį pateikiamas koks nors pasiūlymas dėl naujo perspektyvinio finansinio plano, Komisija pateikia šio susitarimo taikymo ataskaitą, prireikus — kartu su pasiūlytomis pataisomis.

7. Šis susitarimas įsigalioja 2000 m. sausio 1 d. Nuo tos pačios dienos jis pakeičia:

- 1982 m. birželio 30 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinę deklaraciją dėl įvairių biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo priemonių [1],

- 1993 m. spalio 29 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo [2],

- 1995 m. kovo 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją dėl finansinių nuostatų įtraukimo į teisės aktus [3],

- 1996 m. gruodžio 12 d. Jungtinę deklaraciją dėl biudžeto institucijoms teikiamos informacijos apie žvejybos susitarimus tobulinimo [4],

- 1997 m. liepos 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo nuostatų [5],

- 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto teisinių pagrindų ir jo vykdymo [6].

IDALIS. 2000-2006 m. PERSPEKTYVINIS FINANSINIS PLANAS: APIBRĖŽIMAS IR ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

A. Perspektyvinio finansinio plano turinys ir taikymo sritis

8. I priede išdėstytas 2000-2006 m. perspektyvinis finansinis planas yra šio susitarimo sudedamoji dalis. Jis yra tarpinstitucinės biudžeto vykdymo tvarkos kontrolės pagrindas. Jo turinys atitinka 1999 m. kovo 24-25 d. Berlyne vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas.

9. Perspektyviniu finansiniu planu siekiama užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Europos Sąjungos išlaidos, išskirstytos pagal plataus pobūdžio kategorijas, būtų daromos tvarkingai ir neviršijant nuosavų lėšų.

10. 2000-2006 m. perspektyviniame finansiniame plane kiekvieniems metams ir kiekvienai pozicijai ar subpozicijai nustatomos išlaidų sumos paskirtos įsipareigojimams vykdyti. Bendros metų išlaidų sumos taip pat išskiriamos į asignavimus įsipareigojimams vykdyti ir į asignavimus mokėjimams. Taip pat nurodomi asignavimai plėtrai skirtoms išmokoms, kurios turi būti naudojamos laikantis 25 dalies antrosios pastraipos.

Visos šios sumos nurodomos 1999 m. kainomis, išskyrus pinigų rezervą, kur sumos pateikiamos einamojo laikotarpio kainomis.

Į perspektyvinį finansinį planą neįtraukti biudžeto straipsniai, pagal 1977 m. gruodžio 21 d. Finansinio reglamento, taikomo Europos Bendrijų bendrajam biudžetui [7] (toliau — Finansinis reglamentas), 4 straipsnį finansuojami iš paskirtų pajamų.

Tam tikri išlaidų punktai gali būti finansuojami tik iki aukščiausios šiam tikslui nustatytos ribos, nepažeidžiant 11 dalies antrosios pastraipos.

Informacija apie operacijas, neįtrauktas į Europos Bendrijų bendrą biudžetą, ir numatomi įvairių Bendrijos nuosavų lėšų kategorijų pokyčiai pateikiami atskirose lentelėse. Ši informacija atnaujinama kasmet, kai yra daromi techniniai perspektyvinio finansinio plano patikslinimai.

Žemės ūkio orientacinė gairė lieka nepakitusi. Ji bus iš naujo išnagrinėta remiantis ataskaita, kurią Komisija pateiks Tarybai prieš kitą Europos Sąjungos plėtros etapą, kad būtų galima padaryti visus reikiamus patikslinimus.

11. Institucijos pripažįsta, kad kiekviena iš 2000-2006 m. perspektyviniame finansiniame plane pateiktų absoliučių sumų rodo kasmetinę didžiausią Europos Bendrijų bendrojo biudžeto išlaidų sumą. Nepažeisdamos jokių šių ribų pakeitimų pagal šio susitarimo nuostatas, jos įsipareigoja atitinkamais savo įgaliojimais naudotis taip, kad per kiekvieną biudžeto sudarymo procedūrą ir įgyvendinant atitinkamų metų biudžetą būtų paisoma įvairių kasmetinių išlaidų ribų.

Tačiau perspektyvinio finansinio plano 7 pozicijos (pasirengimo narystei parama) didžiausios sumos yra orientacinio pobūdžio ir abibiudžeto valdymo institucijos gali biudžeto sudarymo procedūros metu bendrai nuspręsti pakeisti paskirstymą.

12. Abi biudžeto valdymo institucijos sutaria pritarti maksimalioms neprivalomų išlaidų, gaunamų pagal biudžetus sudarytus laikantis perspektyviniame finansiniame plane nustatytų didžiausių sumų, padidinimo normoms vykdant 2000-2006 m. perspektyvinį finansinį planą.

Išskyrus perspektyvinio finansinio plano 2 poziciją (struktūrinius procesus), institucijos biudžeto sudarymo procedūros ir priėmimo metu, siekdamos patikimo finansinio valdymo, kiek įmanoma užtikrins, kad į įvairioms pozicijoms nustatytas didžiausias sumas būtų įtrauktas ir pakankamas lėšų rezervas.

Laikydamiesi šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų neprivalomų išlaidų padidinimo maksimalių normų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja atsižvelgti į asignavimus įsipareigojimams vykdyti, numatytus struktūrinių procesų perspektyviniame finansiniame plane.

13. Joks bendro sprendimo procedūros būdu Europos Parlamento ir Tarybos priimtas aktas ir joks Tarybos priimtas aktas, kuriuose viršijami biudžete numatyti asignavimai arba perspektyviniame finansiniame plane pagal 11 dalį numatytos išlaidos, negali būti įgyvendinami, kol atitinkama tvarka nėra padarytos biudžeto pataisos, ir, jei reikalinga, nėra patikslintas perspektyvinis finansinis planas.

14. Kiekvienais perspektyviniame finansiniame plane nurodytais metais bendri mokėjimams reikalingi asignavimai, juos kasmet patikslinus ir atsižvelgus į kitus patikslinimus ar pakeitimus, negali sudaryti tokio nuosavų lėšų poreikio, kuri viršytų šioms lėšoms galiojančią maksimalią ribą.

Prireikus abi biudžeto valdymo institucijos pagal Komisijos pasiūlymą ir Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau — EB sutartis) 272 straipsnio 9 dalies penktoje pastraipoje nustatytas balsavimo taisykles nusprendžia sumažinti perspektyviniame finansiniame plane nustatytas ribas, kad nebūtų viršytos maksimalios nuosavų lėšų ribos.

B. Perspektyvinio finansinio plano kasmetiniai patikslinimai

Techniniai patikslinimai

15. Kiekvienais metais Komisija, prieš pradėdama biudžeto sudarymo n + 1 metams procedūrą, nustatys žemės ūkio orientacinę gairę ir taip, kaip toliau nurodyta, techniškai patikslins perspektyvinį finansinį planą pagal bendrojo nacionalinio produkto (BNP) ir kainų pokyčius:

a) iš naujo įvertins asignavimų įsipareigojimams vykdyti ir asignavimų mokėjimams aukščiausias ribas ir bendras sumas, išskyrus pinigų rezervą, n + 1 metų kainomis;

b) apskaičiuos galimą rezervą pagal nuosavų lėšų didžiausią sumą.

Komisija šiuos techninius patikslinimus atliks remdamasi naujausiais ekonominiais duomenimis ir turimomis prognozėmis. Tačiau perspektyvinio finansinio plano 1 pozicijos (žemės ūkio) didžiausia suma techniškai patikslinama atsižvelgiant į 2 % metinį defliatorių. Subpozicijos "Struktūriniai fondai" didžiausia suma techniškai tikslinama įvertinus bendrąjį defliatorių, numatytą struktūrinių fondų nuostatose, nustatančiose atitinkamų operacijų planavimą. 2004-2006 m. asignavimų indeksų bazę Komisija, remdamasi naujausia turima informacija, iš naujo įvertins ir, jei reikia, techniškai patikslins iki 2003 m. gruodžio 31 d. Ankstesnių metų asignavimai nebus tikslinami ex-post.

Tokių patikslinimų rezultatai ir jais grindžiamos ekonominės prognozės bus pranešamos abiem biudžeto valdymo institucijoms.

Nebus atliekama jokių tolesnių techninių patikslinimų nei tais pačiais metais, nei vėlesniais metais ex-post pataisomis.

Su įgyvendinimu susiję patikslinimai

16. Komisija, pranešdama abiem biudžeto valdymo institucijoms apie perspektyvinio finansinio plano techninius patikslinimus, pateikia visus pasiūlymus dėl bendrų asignavimų mokėjimams patikslinimų, kuriuos ji, įvertinusi vykdymo eigą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas organizuotas asignavimų įsipareigojimams vykdyti procesas.

17. Jei tikslinimai daromi 2001 m. ir yra vėluojama patvirtinti struktūrinių procesų programas, viršijus atitinkamas aukščiausias išlaidų ribas abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja, Komisijos pasiūlymu, 2000 m. nepanaudotus asignavimus perkelti į kitus metus.

18. Europos Parlamentas ir Taryba sprendimus dėl šių pasiūlymų priima iki n metų gegužės 1 d. pagal EB sutarties 272 straipsnio 9 dalies penktojoje pastraipoje nustatytas balsavimo taisykles.

C. Perspektyvinio finansinio plano taisymas

19. Be reguliarių techninių patikslinimų ir patikslinimų pagal vykdymo aplinkybes, Komisijos pasiūlymu perspektyvinis finansinis planas, atsiradus iš anksto nenumatytoms aplinkybėms, gali būti pataisytas prisilaikant nuosavų lėšų didžiausios sumos.

20. Paprastai kiekvienas toks taisymo pasiūlymas turi būti pateiktas ir patvirtintas prieš pradedant atitinkamų metų arba pirmųjų iš kelerių metų biudžeto sudarymo procedūrą.

Kiekvieną sprendimą pataisyti perspektyvinį finansinį planą ne daugiau kaip 0,03 % Bendrijos BNP iš nenumatytoms išlaidoms skirto rezervo bendrai priima abi biudžeto valdymo institucijos pagal EB sutarties 272 straipsnio 9 dalies penktojoje pastraipoje nustatytas balsavimo taisykles.

Kiekvieną sprendimą pataisyti perspektyvinį finansinį planą daugiau kaip 0,03 % Bendrijos BNP iš nenumatytoms išlaidoms skirto rezervo bendrai priima abi biudžeto valdymo institucijos vienbalsiu Tarybos pritarimu.

21. Išskyrus 2 pozicijoje numatytas išlaidas, institucijos išnagrinės galimybę perskirstyti išlaidas tarp pozicijos programų, ypač įvertinus visus tikėtinai neišnaudotus asignavimus. Turėtų būti siekiama sutaupyti žymią sumos dalį, absoliučia išraiška ir naujai suplanuotų išlaidų procentu, neviršijančią šiai pozicijai nustatytos didžiausios sumos.

Institucijos taip pat išnagrinės galimybę vienos pozicijos didžiausios sumos padidinimą kompensuoti kitos pozicijos didžiausios sumos sumažinimu.

Perspektyvinio finansinio plano 1-6 pozicijoms numatytos sumos niekada negali būti naudojamos 7 pozicijos (pasirengimo narystei paramos) reikmėms, ir atvirkščiai — pasirengimo narystei paramai skirta suma negali būti naudojama 1-6 pozicijoms.

Stojimui skirtos sumos gali būti naudojamos tik tiesiogiai dėl plėtros atsiradusioms išlaidoms padengti ir jos negali būti skirtos nenumatytoms perspektyvinio finansinio plano 1-7 pozicijų išlaidoms dengti. Atitinkamai 1-7 pozicijoms numatytos išlaidos negali būti naudojamos naujų stojimo procesų lėšoms papildyti.

Pataisius perspektyvinio finansinio plano privalomas išlaidas, negali sumažėti neprivalomų išlaidų suma.

Atliekant taisymus privalu išlaikyti atitinkamą santykį tarp įsipareigojimų ir mokėjimų.

D. Bendro sprendimo dėl perspektyvinio finansinio plano patikslinimo ar taisymo nebuvimo padariniai

22. Jei Europos Parlamentas ir Taryba nepriima bendro sprendimo dėl bet kurio Komisijos pasiūlyto perspektyvinio finansinio plano patikslinimo ar taisymo, anksčiau nustatytos sumos po kasmetinio techninio patikslinimo ir toliau bus taikomos kaip didžiausios išlaidų sumos einamiesiems metams.

E. Rezervai

23. Perspektyvinio finansinio plano 6 pozicijoje esantys trys rezervai įtraukiami įEuropos Bendrijų bendrą biudžetą. Reikalingos lėšos bus naudojamos tik pasinaudojus šiais ištekliais:

a) iš pinigų rezervo 2000-2002 m. numatoma kompensuoti poveikį žemės ūkio biudžeto išlaidoms kilusį dėl ženklių ir nenumatytų euro/JAV dolerio pariteto svyravimų biudžeto tikslais naudojamo pariteto atžvilgiu;

b) paskolų trečiosioms šalims garantavimo rezervu siekiama aprūpinti biudžeto pozicijas, iš kurių lėšos bus naudojamos Garantijų fondui [8], ir skirti lėšų bet kokiems papildomiems mokėjimams, jei skolininkas neįvykdo skolinių įsipareigojimų;

c) kritiniais atvejais teikiamos paramos rezervas skirtas tam, kad būtų skubiai reaguojama į trečiosiose šalyse dėl įvykių, kurie negalėjo būti numatyti sudarant biudžetą, atsirandančius konkrečios pagalbos poreikius, visų pirma ir daugiausia lėšų skiriant humanitarinio pobūdžio operacijoms.

Kai Komisija manys, kad reikia pasinaudoti vienu iš šių rezervų, abiem biudžeto valdymo institucijoms ji pateiks pasiūlymą dėl atitinkamo lėšų pervedimo.

Prieš Komisijai pateikiant bet kokį pasiūlymą pasinaudoti kritiniais atvejais teikiamos paramos rezervo lėšomis, turi būti išnagrinėtos galimybės perskirstyti asignavimus.

Pateikdama pasiūlymą dėl lėšų pervedimo, Komisija tuo pačiu metu inicijuoja ir trišalį — jei reikia, supaprastintą, — dialogą tam, kad abi biudžeto valdymo institucijos galėtų susitarti dėl būtinybės naudotis rezervu ir dėl reikalingos sumos.

Jei Komisijos pasiūlymas nepadeda pasiekti susitarimo tarp abiejų biudžeto valdymo institucijų ir Europos Parlamentas ir Taryba negali susitarti dėl bendros pozicijos, jie nepriima sprendimo dėl Komisijos pasiūlymo pervesti lėšas.

F. Lankstumo priemonė

24. Lankstumo priemone, kurios maksimali metinė suma siekia 200 mln. eurų, siekiama sudaryti galimybę atitinkamais finansiniais metais neviršijant nustatytos sumos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurios negalėtų būti finansuojamos iš vienoje arba keliose pozicijose nustatytų didžiausių sumų.

Nepanaudotos metinės sumos dalis gali būti perkeliama į n + 2 metus. Jei šia priemone pasinaudojama, visos perkeltos lėšos pradedamos naudoti nuo pirmos pagal eilę. Metinė n metų sumos dalis, nepanaudota n + 2 metais, panaikinama.

Lankstumo priemonė paprastai neturėtų būti naudojama toms pačioms reikmėms tenkinti dvejus metus iš eilės.

Pasiūlymą naudoti lankstumo priemonę Komisija pateikia po to, kai išnagrinėja visas galimybes perskirstyti asignavimus pozicijoje, kurioje susidaro papildomų išlaidų.

Pasiūlyme yra nurodomas priemonės naudojimo principas, poreikiai, kuriems ji skirta, ir reikalinga suma. Pasiūlymas atitinkamiems finansiniams metams gali būti pateikiamas metinės biudžeto sudarymo procedūros metu. Komisijos pasiūlymas įtraukiamas į išankstinį biudžeto projektą arba, kaip numatyta Finansiniame reglamente, pateikiamas kartu su atitinkama biudžeto priemone.

Sprendimą pasinaudoti lankstumo priemone bendrai priima abi biudžeto valdymo institucijos pagal EB sutarties 272 straipsnio 9 dalies penktojoje pastraipoje nustatytas balsavimo taisykles. Susitarimas pasiekiamas taikant šio susitarimo II dalies A skirsnyje ir III priede nustatytą derinimo procedūrą.

G. Perspektyvinio finansinio plano pritaikymas plėtrai

25. Kai perspektyviniame finansiniame plane nurodytu laikotarpiu Sąjunga plėsis, į ją įstojant naujoms valstybėms narėms, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir EB sutarties 272 straipsnio 9 dalies penktojoje pastraipoje nustatytomis balsavimo taisyklėmis, bendrai patikslins perspektyvinį finansinį planą, kad būtų atsižvelgta į dėl šios plėtros kilusias išlaidas.

Nepakenkiant stojimo derybų baigčiai, atitinkamų pozicijų pakeitimai neturėtų viršyti neatskiriamą šio susitarimo dalį sudarančiame II priede pateiktoje orientacinėje finansinėje struktūroje, pagrįstoje prielaida, kad nuo 2002 m. išsiplėtusioje Sąjungoje bus šešios naujos valstybės narės, nurodytų sumų.

Papildomi poreikiai bus tenkinami iš šiam tikslui perspektyviniame finansiniame plane atidėtų sumų ir, esant reikalui, pasinaudojant papildomomis nuosavomis lėšomis, gautomis iš Sąjungai išsiplėtus padidėjusio Bendrijos BNP.

H. Perspektyvinio finansinio plano trukmė ir perspektyvinio finansinio plano nebuvimo padariniai

26. Iki 2005 m. liepos 1 d. Komisija pateiks pasiūlymus dėl naujojo vidutinės trukmės perspektyvinio finansinio plano.

Nesant susitarimo dėl naujo perspektyvinio finansinio plano ir jei viena iš šio susitarimo šalių aiškiai nepaskelbia negaliojančiu esamo perspektyvinio finansinio plano, esamame perspektyviniame finansiniame plane nurodytos praėjusių metų didžiausios sumos bus tikslinamos pagal 15 dalį, šioms sumoms taikant vidutinę ankstesniu laikotarpiu nustatytą padidėjimo normą, neatsižvelgiant į dėl Sąjungos plėtros padarytus patikslinimus. Tačiau ši padidėjimo norma negali viršyti tų pačių metų Bendrijos BNP augimo normos.

II DALIS. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO TOBULINIMAS BIUDŽETO SUDARYMO PROCEDŪROS METU

A. Tarpinstitucinė bendradarbiavimo tvarka

27. Institucijos susitaria nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto klausimais tvarką. Išsami informacija apie šį bendradarbiavimą pateikta III priede, kuris yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

B. Biudžeto sudarymas

28. Kasmet Komisija pateikia išankstinį biudžeto projektą, atspindintį faktinius finansinius Bendrijos poreikius.

Jame atsižvelgiama į:

- gebėjimus panaudoti asignavimus siekiant išlaikyti griežtą pusiausvyrą tarp asignavimų įsipareigojimams vykdyti ir asignavimų mokėjimams,

- galimybes pradėti kurti naujas strategijas vykdant bandomuosius projektus ir (arba) atliekant naujas parengiamąsias operacijas arba tęsiant daugiametes besibaigiančias operacijas, įvertinus, ar bus įmanoma priimti 36 dalyje nurodytą pamatinį aktą,

- būtinumą užtikrinti, kad visi išlaidų pakeitimai, palyginti su ankstesniais metais, būtų daromi laikantis biudžeto vykdymo tvarkos reikalavimų.

29. Institucijos, kiek įmanoma, vengs įtraukti į biudžetą punktus, kuriuose operacijoms skiriamos mažos išlaidų sumos.

Abi biudžeto valdymo institucijos taip pat įsipareigoja atsižvelgti į Komisijos išankstiniuose projektuose ir pagal dabartinio biudžeto įgyvendinimo patirtį atliktą galimybių įgyvendinti biudžetą vertinimą.

C. Išlaidų klasifikavimas

30. Institucijos būtinomis išlaidomis laiko tokias išlaidas, kurias biudžeto institucija yra įpareigota įtraukti į biudžetą dėl Sutartyse numatytų teisinių įsipareigojimų arba dėl pagal Sutartis priimtų aktų.

31. Išankstiniame biudžeto projekte turi būti pasiūlymas dėl kiekvieno naujo biudžeto punkto ar kiekvieno punkto, kurio juridinė bazė yra iš dalies pataisyta, klasifikavimo.

Jei Europos Parlamentas ir Taryba nepritaria išankstiniame biudžeto projekte pasiūlytam klasifikavimui, jie svarsto atitinkamo biudžeto punkto klasifikavimą remdamiesi IV priedu, kuris yra neatskiriama šio susitarimo dalis. Susitarimą siekiama priimti taikant III priede numatytą derinimo procedūrą.

D. Maksimalus neprivalomų išlaidų padidinimas, nesant perspektyvinio finansinio plano

32. Nepažeisdamos 12 dalies pirmosios pastraipos, institucijos susitaria dėl šių nuostatų:

a) pagal EB sutarties 272 straipsnio 9 dalies ketvirtąją pastraipą Europos Parlamento savarankiškai tvarkomas rezervas, kuris sudaro pusę didžiausios leistinos normos, taikomas nuo Tarybos per pirmąjį svarstymą sudaryto biudžeto projekto, įskaitant visus dalinių pakeitimų aktus.

Didžiausios leistinos normos laikomasi metinio biudžeto atžvilgiu, įskaitant visus papildomus ir (arba) pataisytus biudžetus. Nepakenkiant naujos normos nustatymui, nepanaudota didžiausios leistinos normos dalimi galima naudotis svarstant papildomus ir (arba) pataisytus biudžetus;

b) nepažeidžiant a punkto, jei biudžeto sudarymo procedūros metu paaiškėja, kad, norint baigti procedūrą, reikia susitarti dėl naujos neprivalomų išlaidų padidėjimo normos nustatymo mokėjimų asignavimams ir (arba) asignavimams įsipareigojimams vykdyti (antroji norma gali skirtis nuo pirmosios), institucijos stengsis pasiekti susitarimą tarp abiejų dviejų biudžeto valdymo institucijų, taikydamos III priede numatytą derinimo procedūrą.

E. Finansinių nuostatų įtraukimas į teisės aktus

33. Taikant bendro sprendimo procedūrą patvirtintuose daugiametes programas reglamentuojančiuose teisės aktuose įtraukiama nuostata, kuria teisės aktų leidybos institucija nustato programos finansinę struktūrą visu jos trukmės laikotarpiu.

Ši suma yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu.

Biudžeto institucija ir Komisija, rengdama išankstinį biudžeto projektą, įsipareigoja nenukrypti nuo šios sumos, jei dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių, įvertinus programos įgyvendinimo rezultatus, ypač vertinimus, neiškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių.

34. Daugiametes programas reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriems netaikoma bendro sprendimo procedūra, nenurodoma suma laikytina reikalinga.

Tarybos įrašytas finansinis dydis bus vertinamas kaip teisės aktų leidybos institucijos valios įrodymas ir nepaveiks Sutartyje nurodytų biudžeto institucijos galių. Ši nuostata bus paminėta visuose dokumentuose, kuriuose yra tokia finansinė nuoroda.

Atitinkamą sumą patvirtinus derinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos jungtinėje deklaracijoje [9], būdu pasiektu susitarimu, pagal šio susitarimo 33 dalį ji bus laikoma orientaciniu dydžiu.

35. Finansinio reglamento 3 straipsnyje nurodyta finansinė ataskaita atspindi pasiūlytosios programos tikslo finansinį aspektą ir pateikia programos vykdymo grafiką. Prireikus ji patikslinama, rengiant išankstinį biudžeto projektą, atsižvelgus į programos vykdymo būklę.

Patikslinta ataskaita biudžeto institucijai perduodama pateikus išankstinį biudžeto projektą ir patvirtinus biudžetą.

F. Teisiniai pagrindai

36. Sutartyje numatyta tvarka biudžete kuriai nors Bendrijos veiklai numatyti asignavimai skiriami iš anksto priėmus pamatinį aktą.

"Pamatinis aktas" yra antrinės teisės aktas, kuris suteikia teisinį pagrindą Bendrijos veiklai ir atitinkamoms biudžete numatytoms išlaidoms. Toks aktas turi būti reglamento, direktyvos arba sprendimo formos (Entscheidung arba Beschluß). Rekomendacijos ir nuomonės, bei rezoliucijos ir deklaracijos nėra pamatiniai aktai.

37. Tačiau toliau nurodytos priemonės gali būti vykdomos be pamatinio akto, jei veikla, kurią numatoma jomis finansuoti, priskirtina Bendrijos kompetencijai:

a) i) asignavimai eksperimentinio pobūdžio bandomiesiems projektams, kuriais siekiama patikrinti veiklos galimumą ir jos naudingumą. Atitinkami asignavimai įsipareigojimams vykdyti gali būti įtraukiami į biudžetą tik dvejus finansinius metus. Jų bendra suma negali viršyti 32 milijonų eurų;

ii) asignavimai parengiamajai veiklai, kuria siekiama parengti pasiūlymus dėl būsimų Bendrijos veiksmų tvirtinimo. Parengiamoji veikla turi atitikti aiškius principus ir gali būti įvairių formų. Atitinkami asignavimai įsipareigojimams vykdyti gali būti įtraukiami į biudžetą ne daugiau kaip trejus finansinius metus. Teisės aktų leidybos procedūra turėtų būti nustatoma prieš trečiųjų finansinių metų pabaigą. Vykstant teisės aktų leidybos procesui skiriami asignavimai turi atitikti konkrečius parengiamosios veiklos ypatumus, susijusius su numatytais darbais, iškeltais tikslais ir naudą gaunančiais asmenimis.

Tokiu būdu skirtos lėšos savo kiekiu negali prilygti toms lėšoms, kurios skirtos pagrindinei veiklai finansuoti. Bendra naujoms pozicijoms skirta suma finansiniais metais negali viršyti 30 milijonų eurų, o bendra parengiamiesiems veiksmams faktiškai skirta asignavimų suma negali viršyti 75 milijonų eurų.

Pateikdama išankstinį biudžeto projektą Komisija pateikia ataskaitą dėl i ir ii papunkčiuose numatytų veiksmų, joje taip pat nurodomas veiklos tikslas, rezultatų vertinimas ir tolesni darbai;

b) asignavimai specifinio ar nuolatinio pobūdžio veiksmams, kuriuos Komisija atlieka vykdydama su jos institucine prerogatyva susijusias užduotis, išskyrus a punkte nurodytą jos teisę inicijuoti teisės aktus ir EB sutartimi jai tiesiogiai suteiktas konkrečias galias. Sąrašas pateikiamas V priede, kuris yra šio susitarimo sudedamoji dalis. Šis sąrašas gali būti papildytas pateikus išankstinį biudžeto projektą, nurodžius reikiamus straipsnius ir atitinkamas sumas;

c) asignavimai, skirti kiekvienos institucijos autonominei administracinei veiklai.

G. Išlaidos, susijusios su žvejybos susitarimais

38. Institucijos susitaria finansuoti žvejybos susitarimų išlaidas pagal VI priede, kuris yra šio susitarimo sudedamoji dalis, išdėstytas nuostatas.

H. Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) finansavimas

39. Pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnį į Europos Bendrijų bendrą biudžetą įtrauktoms BUSP išlaidoms institucijos, taikydamos III priede nustatytą derinimo procedūrą ir vadovaudamosi Komisijos pateiktu išankstiniu biudžeto projektu, stengiasi kiekvienais metais pasiekti susitarimą dėl į Bendrijos biudžetą įtrauktinos einamųjų išlaidų sumos ir dėl šios sumos paskirstymo tarp BUSP biudžeto skyriaus straipsnių, kaip numatyta šios dalies ketvirtojoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo, Europos Parlamentas ir Taryba įtrauks į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba išankstiniame biudžeto projekte pasiūlytą sumą, jei ši yra mažesnė.

Bendra BUSP operacinių išlaidų suma įtraukiama tik į vieną biudžeto skyrių (BUSP) ir paskirstoma šio skyriaus straipsniams, kaip numatyta šios dalies ketvirtojoje pastraipoje. Ši suma skirta faktiškai numatytoms reikmėms padengti ir pakankamam rezervui nenumatytiems veiksmams sudaryti. Į rezervą jokios lėšos neįtraukiamos. Į kiekvieną straipsnį įtraukiamos jaupatvirtintos bendrosios strategijos ar bendrųjų veiksmų priemonės, kurios yra numatytos, bet dar nepatvirtintos, ir visa būsimoji, t. y. nenumatyta, veikla, kurią Taryba numato patvirtinti atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi pagal Finansinį reglamentą Komisija turi įgaliojimus neperžengdama BUSP veiklos ribų savarankiškai pervesti asignavimus tarp vieno biudžeto skyriaus straipsnių, t. y. ir asignavimus BUSP, bus užtikrintas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jei finansinių metų BUSP biudžeto sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubiai priimti sprendimą.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos turi būti įtraukti BUSP veiksmai, galėtų būti paskirstomi pagal šias gaires:

- rinkimų/dalyvavimo demokratiniuose pereinamųjų laikotarpių procesuose stebėjimas ir organizavimas,

- Sąjungos atstovavimas ne Sąjungoje,

- konfliktų prevencija/taikos ir saugumo užtikrinimo procesai,

- finansinė parama nusiginklavimo procesams,

- įnašai tarptautinėms konferencijoms,

- skubūs veiksmai.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad šeštojoje įtraukoje paminėtame straipsnyje nurodytai veiklai skirta suma negali viršyti 20 % bendros BUSP biudžeto skyriaus sumos.

40. Kartą per metus Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl Tarybos dokumento, kuriame nurodyti pagrindiniai BUSP aspektai ir esminiai pasirinkimai, įskaitant ir Europos Bendrijų bendro biudžeto finansinius aspektus. Be to, pirmininkaujanti valstybė narė nuolat informuoja Europos Parlamentą apie BUSP veiksmų eigą ir jų įgyvendinimą.

Kai Taryba priima kokį nors su išlaidomis susijusį BUSP sprendimą, Taryba nedelsdama kiekvienu atveju nusiunčia Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (finansinę ataskaitą), ypač dėl trukmės, įdarbinto personalo, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimo, transporto įrenginių, mokymo poreikių ir saugumo įrengimų.

Kas ketvirtį Komisija praneša biudžeto institucijai apie BUSP veiksmų atlikimą ir finansų prognozes likusiam metų laikotarpiui.

Hecho en Estrasburgo, el seis de mayo de mil novecientos noventa y nueve.Udfærdiget i Strasbourg den sjette maj nitten hundrede og nioghalvfems.Geschehen zu Straßburg am sechsten Mai neunzehnhundertneunundneunzig.Έγινε στο Στρασβούργο, στις έξι Μαΐου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα.Done at Strasbourg on the sixth day of May in the year one thousand nine hundred and ninety-nine.Fait à Strasbourg, le six mai mille neuf cent quatre-vingt-dix-neuf.Fatto a Strasburgo, addì sei maggio millenovecentonovantanove.Gedaan te Straatsburg, de zesde mei negentienhonderd negenennegentig.Feito em Estrasburgo, em seis de Maio de mil novecentos e noventa e nove.Tehty Strasbourgissa kuudentena päivänä toukokuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän.Som skedde i Strasbourg den sjätte maj nittonhundranittionio.

Por el Consejo de la Unión EuropeaFor Rådet for Den Europæiske UnionFür den Rat der Europäischen UnionΓια το Συμβούλιο της Ευρωπαϊκής ΈνωσηςFor the Council of the European UnionPour le Conseil de l'Union européennePer il Consiglio dell'Unione europeaVoor de Raad van de Europese UniePelo Conselho da União EuropeiaEuroopan unionin neuvoston puolestaFör Europeiska unionens råd

+++++ TIFF +++++

Por la Comisión EuropeaFor Europa-KommissionenFür die Europäische KommissionΓια την Ευρωπαϊκή ΕπιτροπήFor the European CommissionPour la Commission européennePer la Commissione europeaVoor de Europese CommissiePela Comissão EuropeiaEuroopan komission puolestaFör Europeiska kommissionen

+++++ TIFF +++++

Por el Parlamento EuropeoFor Europa-ParlamentetFür das Europäische ParlamentΓια το Ευρωπαϊκό ΚοινοβούλιοFor the European ParliamentPour le Parlement européenPer il Parlamento europeoVoor het Europees ParlementPelo Parlamento EuropeuEuroopan parlamentin puolestaFör Europaparlamentet

+++++ TIFF +++++

[1] OL C 194, 1982 7 28, p. 1.

[2] OL C 331, 1993 12 7, p. 1.

[3] OL C 102, 1996 4 4, p. 4.

[4] OL C 20, 1997 1 20, p. 109.

[5] OL C 286, 1997 9 22, p. 80.

[6] OL C 344, 1998 11 12, p. 1.

[7] OL L 356, 1977 12 31, p. 1.

[8] Įsteigtas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 (OL L 293, 1994 11 12, p. 1).

[9] OL C 89, 1975 4 22, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PERSPEKTYVINIS FINANSINIS PLANAS (15 VALSTYBIŲ NARIŲ TURINTI ES)

(mln. eurų — 1999 m. kainomis) |

Asignavimai įsipareigojimams vykdyti | 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 |

1. ŽEMĖS ŪKIS | 40920 | 42800 | 43900 | 43770 | 42760 | 41930 | 41660 |

Bendroji žemės ūkio politika (be kaimo plėtros) | 36620 | 38480 | 39570 | 39430 | 38410 | 37570 | 37290 |

Kaimo plėtra ir gretutinės priemonės | 4300 | 4320 | 4330 | 4340 | 4350 | 4360 | 4370 |

2. STRUKTŪRINIAI PROCESAI | 32045 | 31455 | 30865 | 30285 | 29595 | 29595 | 29170 |

Struktūriniai fondai | 29430 | 28840 | 28250 | 27670 | 27080 | 27080 | 26660 |

Sanglaudos fondas | 2615 | 2615 | 2615 | 2615 | 2515 | 2515 | 2510 |

3. VIDAUS POLITIKOS KRYPTYS | 5930 | 6040 | 6150 | 6260 | 6370 | 6480 | 6600 |

4. IŠORĖS VEIKSMAI | 4550 | 4560 | 4570 | 4580 | 4590 | 4600 | 4610 |

5. ADMINISTRAVIMAS | 4560 | 4600 | 4700 | 4800 | 4900 | 5000 | 5100 |

6. REZERVAI | 900 | 900 | 650 | 400 | 400 | 400 | 400 |

Pinigų rezervas | 500 | 500 | 250 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kritiniais atvejais teikiamos paramos rezervas | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 |

Paskolų garantavimo rezervas | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 |

7. PASIRENGIMO NARYSTEI PARAMA | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 |

Žemės ūkis | 520 | 520 | 520 | 520 | 520 | 520 | 520 |

Pasirengimo narystei struktūriniai instrumentai | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 |

PHARE (valstybės kandidatės) | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 |

IŠ VISO ASIGNAVIMŲ ĮSIPAREIGOJIMAMS VYKDYTI | 92025 | 93475 | 93955 | 93215 | 91735 | 91125 | 90660 |

IŠ VISO ASIGNAVIMŲ MOKĖJIMAMS | 89600 | 91110 | 94220 | 94880 | 91910 | 90160 | 89620 |

Asignavimai mokėjimams (BNP %) | 1,13 % | 1,12 % | 1,13 % | 1,11 % | 1,05 % | 1,00 % | 0,97 % |

SKIRTA STOJIMUI (asignavimai mokėjimams) | | | 4140 | 6710 | 8890 | 11440 | 14220 |

Žemės ūkis | | | 1600 | 2030 | 2450 | 2930 | 3400 |

Kitos išlaidos | | | 2540 | 4680 | 6440 | 8510 | 10820 |

MAKSIMALI ASIGNAVIMŲ MOKĖJIMAMS SUMA | 89600 | 91110 | 98360 | 101590 | 100800 | 101600 | 103840 |

Maksimali asignavimų mokėjimams suma (BNP %) | 1,13 % | 1,12 % | 1,18 % | 1,19 % | 1,15 % | 1,13 % | 1,13 % |

Nenumatytų išlaidų atsarga | 0,14 % | 0,15 % | 0,09 % | 0,08 % | 0,12 % | 0,14 % | 0,14 % |

Nuosavų lėšų maksimali suma | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

FINANSINĖ STRUKTŪRA (21 VALSTYBĘ NARĘ TURINTI ES)

(mln. eurų — 1999 m. kainomis) |

Asignavimai įsipareigojimams vykdyti | 2000 | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 |

1. ŽEMĖS ŪKIS | 40920 | 42800 | 43900 | 43770 | 42760 | 41930 | 41660 |

Bendroji žemės ūkio politika (be kaimo plėtros) | 36620 | 38480 | 39570 | 39430 | 38410 | 37570 | 37290 |

Kaimo plėtra ir gretutinės priemonės | 4300 | 4320 | 4330 | 4340 | 4350 | 4360 | 4370 |

2. STRUKTŪRINIAI PROCESAI | 32045 | 31455 | 30865 | 30285 | 29595 | 29595 | 29170 |

Struktūriniai fondai | 29430 | 28840 | 28250 | 27670 | 27080 | 27080 | 26660 |

Sanglaudos fondas | 2615 | 2615 | 2615 | 2615 | 2515 | 2515 | 2510 |

3. VIDAUS POLITIKOS KRYPTYS | 5930 | 6040 | 6150 | 6260 | 6370 | 6480 | 6600 |

4. IŠORĖS VEIKSMAI | 4550 | 4560 | 4570 | 4580 | 4590 | 4600 | 4610 |

5. ADMINISTRAVIMAS | 4560 | 4600 | 4700 | 4800 | 4900 | 5000 | 5100 |

6. REZERVAI | 900 | 900 | 650 | 400 | 400 | 400 | 400 |

Pinigų rezervas | 500 | 500 | 250 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Kritiniais atvejais teikiamos paramos rezervas | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 |

Paskolų garantavimo rezervas | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 | 200 |

7. PASIRENGIMO NARYSTEI PARAMA | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 | 3120 |

Žemės ūkis | 520 | 520 | 520 | 520 | 520 | 520 | 520 |

Pasirengimo narystei struktūriniai instrumentai | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 | 1040 |

PHARE (valstybės kandidatės) | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 | 1560 |

8. PLĖTRA | | | 6450 | 9030 | 11610 | 14200 | 16780 |

Žemės ūkis | | | 1600 | 2030 | 2450 | 2930 | 3400 |

Struktūriniai procesai | | | 3750 | 5830 | 7920 | 10000 | 12080 |

Vidaus politikos kryptys | | | 730 | 760 | 790 | 820 | 850 |

Administravimas | | | 370 | 410 | 450 | 450 | 450 |

IŠ VISO ASIGNAVIMŲ ĮSIPAREIGOJIMAMS VYKDYTI | 92025 | 93475 | 100405 | 102245 | 103345 | 105325 | 107440 |

IŠ VISO ASIGNAVIMŲ MOKĖJIMAMS | 89600 | 91110 | 98360 | 101590 | 100800 | 101600 | 103840 |

Iš jų plėtrai | | | 4140 | 6710 | 8890 | 11440 | 14220 |

Asignavimai mokėjimams (BNP %) | 1,13 % | 1,12 % | 1,14 % | 1,15 % | 1,11 % | 1,09 % | 1,09 % |

Nenumatytų išlaidų atsarga | 0,14 % | 0,15 % | 0,13 % | 0,12 % | 0,16 % | 0,18 % | 0,18 % |

Nuosavų lėšų maksimali suma | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % | 1,27 % |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETO SEKTORIUJE

A. Techniškai patikslinus ateinančių finansinių metų perspektyvinį finansinį planą, prieš Komisijai priimant sprendimą dėl išankstinio biudžeto projekto bus šaukiamas trišalio dialogo posėdis, kuriame, deramai įvertinus institucijų įgaliojimus, bus aptarti galimi tų metų biudžeto prioritetai.

B. 1. Derinimo procedūra nustatoma visoms išlaidoms.

2. Privalomoms išlaidoms Komisija, pateikdama savo išankstinį biudžeto projektą, nustato:

a) su naujais ir numatomais teisės aktais susijusius asignavimus;

b) asignavimus dėl tvirtinant ankstesnį biudžetą galiojusių teisės aktų taikymo.

Komisija atidžiai įvertina dėl teisės aktų kilusių Bendrijos įsipareigojimų finansinius aspektus. Prireikus ji atnaujina savo vertinimus biudžeto sudarymo procedūros metu. Ji pateikia biudžeto institucijai visas deramai pagrįstas priežastis, kurių ši gali paprašyti.

Jei Komisija mano, kad tai būtina, ji gali pateikti biudžeto institucijai ad hoc pataisų raštą, pagal kurį būtų atnaujinami duomenys, kurių pagrindu išankstiniame biudžeto projekte sudaryta žemės ūkio išlaidų sąmata, ir (arba), remiantis naujausia turima informacija apie atitinkamų metų sausio 1 dieną galiojančius žvejybos susitarimus, būtų pataisytas asignavimų, įtrauktų į tarptautinių žvejybos susitarimų operacinius punktus ir į rezervą, paskirstymas.

Šis pataisų raštas turi būti nusiųstas biudžeto institucijai iki spalio mėnesio pabaigos.

Jei jis pateikiamas Tarybai likus mažiau nei mėnesiui iki pirmojo biudžeto svarstymo Europos Parlamente, Taryba ad hoc pataisų raštą dažniausiai nagrinėja per biudžeto projekto antrąjį svarstymą.

Dėl to prieš antrąjį biudžeto svarstymą Taryboje abi biudžeto valdymo institucijos bando patenkinti būtinas sąlygas tam, kad kiekviena iš institucijų pataisų raštą patvirtintų per vieną svarstymą.

3. Derinimo procedūros tikslas yra:

a) tęsti diskusijas apie bendras išlaidų kryptis ir, atsižvelgiant į jas, apie bendras ateinančių metų biudžeto ypatybes įvertinant Komisijos išankstinį biudžeto projektą;

b) užtikrinti abiejų biudžeto valdymo institucijų sutarimą dėl:

- 2 dalies a ir b punktuose nurodytų asignavimų, įskaitant ir 2 dalyje nurodytus asignavimus, pasiūlytus ad hoc pataisų rašte,

- į biudžetą numatomų įtraukti asignavimų neprivalomoms išlaidoms, kaip numatyta šio susitarimo 12 dalies trečiojoje pastraipoje,

- ir ypač klausimų, kurių sprendimui šiame susitarime yra nurodyta ši procedūra.

4. Procedūra pradedama trišalio dialogo posėdžiu, surengtu paliekant institucijoms pakankamai laiko, kad jos pasiektų susitarimą ne vėliau kaip Tarybos nustatytą biudžeto projekto sudarymo dieną.

Šio trišalio dialogo, vykstančio tarp Tarybos ir Europos Parlamento delegacijų, dalyvaujant ir Komisijos delegacijai, rezultatams taikoma derinimo procedūra.

Jei per trišalį dialogą nenusprendžiama kitaip, derinimo posėdis surengiamas per tradicinį tų pačių dalyvių posėdį Tarybos nustatytą projekto biudžeto sudarymo dieną.

5. Naujas trišalio dialogo posėdis surengiamas prieš pirmąjį svarstymą Europos Parlamente, kad institucijos galėtų nustatyti programas, kurioms yra reikalingas taikinimas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl jų asignavimų. Šiame posėdyje institucijos taip pat pasikeis nuomonėmis apie dabartinio biudžeto įgyvendinimo eigą, kad būtų galima aptarti įvairius pervedimo klausimus arba galimus papildančius ar pataisančius biudžetus.

6. Institucijos tęsia derinimą po pirmojo biudžeto svarstymo abiejose biudžeto valdymo institucijose, kad būtų pasiektas sutarimas dėl privalomų ir neprivalomų išlaidų, o ypač būtų aptartas 2 dalyje minėtas ad hoc pataisų raštas.

Šiuo tikslu trišalis dialogas surengiamas po pirmojo svarstymo Europos Parlamente.

Trišalio dialogo rezultatai bus aptariami antrajame derinimo posėdyje, kuris turi būti surengtas likus vienai dienai iki antrojo biudžeto svarstymo Taryboje.

Jei būtina, diskusijas dėl neprivalomų išlaidų institucijos tęsia po antrojo biudžeto svarstymo Taryboje.

7. Šiuose trišalio dialogo posėdžiuose institucijų delegacijoms vadovauja Tarybos (Biudžeto) pirmininkas, Europos Parlamento Biudžetų komiteto pirmininkas ir už biudžetą atsakingas Komisijos narys.

8. Kiekviena biudžeto valdymo institucija imasi visų reikalingų priemonių, kad derinimo procedūros rezultatų būtų laikomasi visos biudžeto sudarymo procedūros metu.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

IŠLAIDŲ KLASIFIKAVIMAS [1]

1 pozicija

— Bendrosios žemės ūkio politikos išlaidos ir išlaidos gyvūnų ir augalų gerovei | Privalomos |

— Kaimo plėtra ir gretutinės priemonės | Neprivalomos |

2 pozicija | Neprivalomos |

3 pozicija | Neprivalomos |

4 pozicija

— Išlaidos dėl tarptautinių susitarimų, kuriuos Europos Sąjunga ar Bendrija sudarė su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir žvejybos susitarimus | Privalomos |

— Įnašai tarptautinėms organizacijoms arba institucijoms | Privalomos |

— Kiti punktai, įtraukti į perspektyvinio finansinio plano 4 poziciją | Neprivalomos |

5 pozicija

— Išmokos ir įvairūs mokesčiai pasibaigus tarnybai | Privalomos |

— Pensijos ir tarnybos pašalpos | Privalomos |

— Teisinės išlaidos | Privalomos |

— Nuostolių padengimo išlaidos | Privalomos |

— Kompensacijos | Privalomos |

— Kiti punktai, įtraukti į perspektyvinio finansinio plano 5 poziciją | Neprivalomos |

6 pozicija

— Pinigų rezervas | Privalomos |

— Paskolų garantavimo rezervas | Privalomos |

— Kritiniais atvejais teikiamos paramos rezervas | Neprivalomos |

7 pozicija

— Žemės ūkis (kaimo plėtros priemonės ir gretutinės priemonės) | Neprivalomos |

— Pasirengimo narystei struktūrinė priemonė | Neprivalomos |

— Phare (valstybės kandidatės) | Neprivalomos |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

EB ir Euroatomo sutarčių straipsnių, Komisijai tiesiogiai suteikiančių konkrečius įgaliojimus, kurie gali turėti finansinės reikšmės biudžeto III skirsnio — Komisijos — B daliai (veiklos asignavimai), sąrašas

I. EB SUTARTIS

138 straipsnis | Socialinis dialogas |

140 straipsnis | Socialinių klausimų studijos, nuomonės, konsultacijos |

143 ir 145 straipsniai | Specialūs socialinės padėties pranešimai |

152 straipsnio 2 dalis | Iniciatyvos sveikatos apsaugos koordinavimui stiprinti |

155 straipsnio 2 dalis | Iniciatyvos transeuropinių tinklų koordinavimui stiprinti |

157 straipsnio 2 dalis | Iniciatyvos pramonės koordinavimui stiprinti |

159 straipsnio antroji pastraipa | Pažangos ataskaita siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos |

165 straipsnio 2 dalis | Iniciatyvos techninių tyrimų ir plėtros koordinavimui stiprinti |

173 straipsnis | Mokslo tiriamųjų darbų ir technologijų plėtros ataskaita |

180 straipsnio 2 dalis | Iniciatyvos stiprinti vystymą remiančio bendradarbiavimo strategijų koordinavimą |

II. EURATOMO SUTARTIS

6 skyriaus 5 skirsnio | Tiekimo politika |

70 straipsnis | Finansinė parama perspektyvioms valstybių narių teritorijose vykdomoms programoms, atsižvelgiant į biudžeto nustatytas ribas |

7 skyriaus 77 straipsnis ir t. t. | Apsaugos įrenginiai |

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

DĖL ŽVEJYBOS SUSITARIMŲ KILUSIŲ IŠLAIDŲ FINANSAVIMAS

A. Su žvejybos susitarimais susijusios išlaidos finansuojamos pagal du punktus (remiantis 1998 m. biudžeto nomenklatūra):

a) tarptautinius žuvininkystės susitarimus (B7–8 0 0 0);

b) įnašus į tarptautines organizacijas (B7–8 0 0 1).

Visos sumos, susijusios su susitarimais ir protokolais, įsigaliosiančiais minimų metų sausio 1 d., įrašomos B7–8 0 0 0 pozicijoje. Sumos, susijusios su visais naujais arba atnaujintais susitarimais, įsigaliosiančiais po minimų metų sausio 1 d., priskiriamos B7–8 0 0 0 pozicijai, bet įrašomos į B0–4 0 pozicijos rezervą.

B. Taikant III priede numatytą derinimo procedūrą, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pateiktu pasiūlymu, sieks susitarti dėl sumos, kuri turi būti įtraukiama į biudžeto pozicijas ir rezervą.

C. Komisija įsipareigoja nuolat informuoti Europos Parlamentą apie pasirengimą deryboms ir jų eigą, įskaitant biudžeto klausimus.

Su žvejybos susitarimais susijusių teisės aktų atžvilgiu institucijos įsipareigoja visokeriopai stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Jei paaiškėja, kad žvejybos susitarimų asignavimai (įskaitant rezervą) yra nepakankami, Komisija pateikia biudžeto institucijai reikalingą informaciją, kad būtų galima trišalio dialogo forma, jei reikia, supaprastinta, pasikeisti nuomonėmis apie tokią padėtį nulėmusias priežastis ir priemones, kurių būtų galima imtis laikantis nustatytos tvarkos. Esant būtinybei, Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija biudžeto institucijai pateikia išsamią informaciją apie galiojančių susitarimų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiai metų daliai.

--------------------------------------------------