Tarybos direktyva 1999/105/EB

1999 gruodžio 22 d.

dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/440/EEB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga [4] ir 1971 m. kovo 30 d. Tarybos direktyva 71/161/EEB dėl Bendrijoje parduodamos miško dauginamosios medžiagos išorinės kokybės standartų [5] keletą kartų buvo iš esmės pakeistos; kadangi turi būti padaryti kiti svarbūs pakeitimai, siekiant aiškumo šias direktyvas reikėtų sujungti ir taisyti;

(2) miškai užima didelį Bendrijos plotą ir jų svarba įvairi atsižvelgiant į miškų socialines, ekonomines, aplinkos, ekologines ir kultūrines funkcijas; būtina konkrečiai vertinti skirtingų tipų miškus ir konkrečiai veikti pripažįstant kuo įvairiausias gamtines, socialines, ekonomines ir kultūrines Bendrijos miškų sąlygas; šiuos miškus atkuriant ir įveisiant naujus miškus būtina vadovautis ir subalansuotu miškų tvarkymu atsižvelgiant į Europos Sąjungos miškų ūkio strategiją, išdėstytą 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos rezoliucijoje [6];

(3) iš medžių rūšių gauta miško dauginamoji medžiaga ir dirbtiniai hibridai, svarbūs miškų ūkio reikmėms, turėtų būti genetiškai tinkami įvairiomis vietos sąlygomis ir labai kokybiški; biologinės miškų įvairovės, įskaitant genetinę medžių įvairovę, išsaugojimas bei jos plėtra yra būtini subalansuotam miškų tvarkymui;

(4) kadangi tiek, kiek pirmiau išvardyti dalykai yra susiję su augalų sveikata, suderintos sąlygos turi atitikti 1976 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvos 77/93/EEB dėl augalų arba augalinių produktų apsaugos priemonių nuo kenksmingų organizmų įvežimo į valstybes nares nuo ir nuo jų išplitimo Bendrijoje [7] nuostatas;

(5) moksliniais miškų ūkio tyrimais nustatyta, kad norint didinti miško vertę, įskaitant tokias jo savybes kaip stabilumą, prisitaikymą, atsparumą, produktyvumą ir įvairovę, būtina naudoti tam tikrai vietai genetiniu ir fenotipiniu atžvilgiu tinkamą labai kokybišką dauginamąją medžiagą; miško sėklos, jeigu reikia, turėtų atitikti tam tikrus techninės kokybės standartus;

(6) įtvirtinant vidaus rinką būtina šalinti bet kokias esamas arba galimas prekybos kliūtis, kurios gali trukdyti miško dauginamajai medžiagai laisvai judėti Bendrijoje; visų valstybių narių labui turėtų būti taikomos Bendrijos taisyklės, nustatančios kuo griežtesnius standartus;

(7) Bendrijos taisyklės turėtų reglamentuoti sėklų bei augalų fenotipines ir genetines savybes ir dauginamosios medžiagos techninę kokybę;

(8) šios taisyklės turėtų būti taikomos prekiaujant ir kitose valstybėse narėse, ir vidaus rinkoje;

(9) šiose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į praktinio pobūdžio poreikius ir jos turėtų būti taikomos tik toms rūšims bei dirbtiniams hibridams, kurie yra svarbūs miškų ūkio reikmėms visoje Bendrijoje arba jos dalyje;

(10) kai kuriose valstybėse narėse miško dauginamoji medžiaga, priskiriama "šaltinio tapatybė nustatyta" kategorijai, kuri Direktyva 66/404/EEB nebuvo patvirtinta pardavinėti, yra tradiciškai naudojama, atitinka klimato sąlygas ir yra būtina miškų ūkio reikmėms ir dėl to tikslinga patvirtinti tokią medžiagą, kad ja būtų galima prekiauti valstybėse narėse, kurios to pageidauja; tačiau nedera nustatyti, kad ši medžiaga būtų parduodama galutiniam vartotojui visose valstybėse narėse;

(11) kai kurių Bendrijos regionų, pavyzdžiui: Alpių, Viduržemio jūros arba šiaurinių regionų, konkrečios klimato sąlygos arba klimato poveikiui jautrios vietos sąlygos nulemia tam tikrus techninės kokybės reikalavimus, taikomus atskirų rūšių miško dauginamajai medžiagai;

(12) laikantis Lisabonoje įvykusios Trečiosios ministrų konferencijos dėl miškų apsaugos Europoje bendros deklaracijos nuostatų, atkuriant ir įveisiant mišką turėtų būti teikiama pirmenybė vietinėms rūšims ir vietinėms provenencijoms, gerai prisitaikiusioms prie vietos sąlygų;

(13) dauginamajai medžiagai, skirtai eksportuoti arba reeksportuoti į trečiąsias šalis, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje nustatytos priemonės;

(14) kalbant apie Bendrijos dauginamąją medžiagą, sėklinės bazės patvirtinimas ir provenencijų regionų ribų nustatymas – tai svarbiausi dalykai atliekant atranką; valstybės narės, nustatydamos kuo griežtesnius sėklinės bazės patvirtinimo standartus, turėtų taikyti vienodas taisykles; tik iš tokios sėklinės bazės gauta dauginamoji medžiaga turėtų būti pateikiama į rinką;

(15) genetiškai modifikuota miško dauginamoji medžiaga neturėtų būti pateikiama į rinką, jeigu ji pavojinga žmogaus sveikatai ir aplinkai;

(16) turėtų būti atliktas miško dauginamosios medžiagos, sudarytos iš genetiškai modifikuotų organizmų, keliamos rizikos aplinkai įvertinimas; po tokio įvertinimo Komisija turėtų teikti Tarybai siūlymą dėl reglamento, užtikrinančio, kad tokios rizikos aplinkai įvertinimo tvarka ir kiti svarbūs dalykai, įskaitant leidimų išdavimo tvarką, atitiktų nustatytąją 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyvoje 90/220/EEB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką [8]; iki tokio reglamento įsigaliojimo turėtų būti taikoma Direktyva 90/220/EEB;

(17) šios direktyvos reikalavimus atitinkančiai dauginamajai medžiagai turėtų būti taikomi tik šioje direktyvoje nustatyti prekybos apribojimai;

(18) valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leista numatyti, kad jų teritorijoje į rinką būtų galima pateikti tik nustatytus standartus atitinkančias augalų dalis ir sodmenis;

(19) valstybėms narėms turėtų būti leidžiama jų teritorijoje gautai sėklinei bazei nustatyti papildomus arba griežtesnius jos patvirtinimo reikalavimus;

(20) valstybės narės turėtų parengti provenencijų regionų sąrašą, kuriame nurodytų sėklinės bazės kilmę, jeigu ji žinoma; valstybės narės turėtų parengti provenencijų regionų ribų žemėlapius;

(21) valstybės narės turėtų parengti jų teritorijoje patvirtintos sėklinės bazės nacionalinius registrus; kiekviena valstybė narė taip pat turėtų parengti nacionalinio registro santrauką, pateikiamą atskiru sąrašu;

(22) Komisija, remdamasi šiuo nacionaliniu sąrašu, turėtų užtikrinti, kad nacionalinis registras būtų paskelbtas visoje Bendrijoje;

(23) nuėmus derlių, oficialios įstaigos visai iš patvirtintos sėklinės bazės gautai dauginamajai medžiagai turėtų išduoti pagrindinį sertifikatą;

(24) būtina užtikrinti, kad parduoti skirta arba į rinką pateikta dauginamoji medžiaga būtų ne tik nustatytos fenotipinės bei genetinės kokybės, bet ir būtų tinkamai identifikuojama nuo jos rinkimo iki pristatymo galutiniam vartotojui;

(25) be to, turėtų būti įdiegti atskiri Bendrijos kokybės standartai, taikomi stiebo atkarpoms ir, jeigu reikia, tuopos atžaloms;

(26) turėtų būti prekiaujama tik tam tikrus kokybės standartus atitinkančiomis ir į sandarią pakuotę sudėtomis sėklomis;

(27) siekiant užtikrinti, kad prekiaujant būtų laikomasi fenotipinės arba genetinės kokybės, tinkamo identifikavimo ir techninės kokybės standartų, valstybės narės turi nustatyti tinkamą kontrolės tvarką;

(28) pirmiau minėtus reikalavimus atitinkančiai dauginamajai medžiagai turi būti taikomi tik Bendrijos taisyklėse numatyti prekybos apribojimai; tam tikromis aplinkybėmis valstybėms narėms turėtų būti leista uždrausti parduoti galutiniam vartotojui netinkamą jų teritorijoje naudoti miško dauginamąją medžiagą;

(29) laikotarpiais, kai atsiranda laikinų sunkumų įsigyti šios direktyvos principus atitinkančios tam tikrų rūšių dauginamosios medžiagos, laikantis tam tikrų sąlygų laikinai turėtų būti patvirtinta ne tokius griežtus reikalavimus atitinkanti dauginamoji medžiaga;

(30) Bendrijoje neturėtų būti prekiaujama iš trečiųjų šalių įvežta miško dauginamąja medžiaga, jeigu jos sėklinei bazei ir gavybos būdams suteiktos garantijos neprilygsta Bendrijoje gautai miško dauginamajai medžiagai suteiktoms garantijoms; importuota miško dauginamoji medžiaga turėtų būti pateikiama į Bendrijos rinką su kilmės šalyje išduotu pagrindiniu sertifikatu arba oficialiu sertifikatu bei dokumentais, kuriuose nurodomi išsamūs duomenys apie visas eksportuotinas siuntas;

(31) laikantis tam tikrų sąlygų valstybei narei visiškai arba iš dalies neturėtų būti taikomos su kai kurių medžių rūšimis susijusios šios direktyvos nuostatos;

(32) pageidautina, kad būtų organizuojami laikini eksperimentai, kuriais būtų rengiamos geresnės alternatyvos tam tikroms šios direktyvos nuostatoms;

(33) reikėtų nustatyti Bendrijos kontrolės priemones, kurios užtikrintų, kad šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai ir sąlygos būtų taikomi vienodai visose valstybėse narėse;

(34) iš esmės technines priedų pataisas turi būti palengvinta padaryti taikant skubos tvarką;

(35) šiam dokumentui įgyvendinti būtinų priemonių turi būti imtasi laikantis Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijai suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo tvarką [9];

(36) 1994 m. Stojimo sutartis nustatė Suomijos Respublikai ir Švedijos Karalystei pereinamąjį laikotarpį Direktyvai 66/440/EEB taikyti iki 1999 m. gruodžio 31 d., o Suomijos Respublikai toks pat pereinamasis laikotarpis taip pat nustatytas Direktyvai 71/161/EEB taikyti; šis pereinamasis laikotarpis turi būti pratęstas tam, kad minėtos šalys ne vėliau kaip iki šios direktyvos įgyvendinimo datos galėtų taikyti savo nacionalinę tvarką,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma prekybai skirtos miško dauginamosios medžiagos gavybai ir prekybai šia medžiaga Bendrijoje.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamos toliau išvardytos sąvokos ir (arba) klasifikavimo būdai:

miško dauginamoji medžiaga : visoje Bendrijoje arba jos dalyje miškų ūkio reikmėms svarbių medžių rūšių ir dirbtinių jų hibridų, visų pirma išvardytų I priede, dauginamoji medžiaga;

dauginamoji medžiaga – tai bet kuris iš toliau išvardytų dalykų sėklos : sodmenims gauti skirti kankorėžiai, sudėtiniai vaisiai, vaisiai ir sėklos;

augalų dalys : sodmenims gauti skirti stiebo ūgeliai, lapų atkarpos ir šaknų gabaliukai, audinių dalys arba gemalai mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, įskiepyti skirti ūgeliai, ūglių atkarpos ir bet kokios sodmenims gauti augalų dalys;

sodmenys : iš sėklų, augalų dalių arba iš savaime atželiančių augalų išauginti augalai;

sėklinė bazė – tai bet kuris iš toliau išvardytų dalykų sėklų šaltinis : sėklų rinkimo rajone augantys medžiai;

medynas : nustatytose ribose auganti medžių populiacija, pakankamai vienoda pagal sudėtį;

sėklinė plantacija : atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba tvarkoma taip, kad nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių;

šeimų tėvai : palikuonims gauti naudojami medžiai, kai identifikuotas motininis medis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvo žiedadulkėmis (tikrasis sibas) arba keleto identifikuotų ar neidentifikuotų tėvų žiedadulkėmis (pusiau sibas);

klonas : individų grupė (atskirų klonų), vegetatyvinėmis dauginimo priemonėmis išvesta iš vieno motininio medžio, pavyzdžiui, ūgeliais įšaknydinti, mikrodauginimu, skiepijimu, atlankomis arba augalo padalinimo būdu;

klonų mišinys : apibrėžtų proporcijų identifikuotų klonų mišinys;

autochtoninis ir vietinis – tai vienas iš šių dalykų autochtoninis medynas arba sėklų šaltinis : autochtoninis medynas arba sėklų šaltinis – tai medynas arba sėklų šaltinis, kuris paprastai nuolatos natūraliai atželia. Medyną arba sėklų šaltinį galima dirbtinai atželdinti naudojant dauginamąją medžiagą, surinktą tame pat medyne ar sėklų šaltinyje arba artimos kaimynystės autochtoniniuose medynuose ar sėklų šaltiniuose;

vietinis medynas arba sėklų šaltinis : vietinis medynas ar sėklų šaltinis – tai autochtoninis medynas ar sėklų šaltinis arba medynas ar sėklų šaltinis dirbtinai išaugintas iš sėklų, kurių kilmės vieta yra tame pačiame provenencijos regione;

kilmė : autochtoninio medyno arba sėklų šaltinio kilmė – tai vieta, kurioje medžiai auga. Neautochtoninio medyno arba sėklų šaltinio kilmė – tai vieta, iš kurios sėklos arba augalai iš pradžių buvo įvežti. Medyno arba sėklų šaltinio kilmė gali būti nežinoma;

provenencija : vieta, kurioje auga koks nors medynas;

provenencijos regionas : rūšių arba porūšių provenencijos regionas – tai vietovė arba vietovių grupė, kuriuose susiklosto beveik vienodos ekologinės sąlygos ir kuriuose randami panašių fenotipinių arba genetinių požymių medynai arba sėklų šaltiniai, jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio;

gavyba : gavyba apima visas sėklų augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklų ar augalų dalių stadijas;

prekyba : pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui, įskaitant pristatymą pagal paslaugų sutartį;

tiekėjas : kiekvienas miško dauginamosios medžiagos prekyba arba importu profesionaliai besiverčiantis fizinis ar juridinis asmuo;

oficiali įstaiga i) prižiūrint nacionalinei vyriausybei valstybės narės įkurta arba paskirta institucija, atsakinga už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus;

ii) kiekviena valstybinės valdžios institucija, įkurta:

- nacionaliniu lygmeniu, arba

- regiono lygmeniu, prižiūrint nacionalinėms institucijoms ir laikantis apribojimų, nustatytų atitinkamos valstybės narės konstitucijos.

Laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų, pirmiau minėtos įstaigos gali pavesti šioje direktyvoje numatytus uždavinius atlikti jų vadovaujamam ir prižiūrimam bet kokiam juridiniam asmeniui, reglamentuojamam viešosios arba privatinės teisės ir kuriam pagal oficialiai patvirtintus jo įstatus suteiktos tam tikros išimtinai viešosios funkcijos, jeigu toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais.

Be to, laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, taip pat galima patvirtinti i papunktyje nurodytos įstaigos vardu įsteigtus kitus juridinius asmenis, pavaldžius minėtai įstaigai, kuri juos prižiūri, jeigu toks juridinis asmuo nesuinteresuotas priemonių, kurias jis taiko, rezultatais.

Valstybės narės praneša Komisijai apie savo atsakingas oficialias įstaigas. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms;

miško dauginamoji medžiaga skirstoma į šias kategorijas "šaltinio tapatybė nustatyta" : dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinės bazės, kuri gali būti viename provenencijos regione esantis sėklų šaltinis arba medynas ir kuri atitinka II priede nustatytus reikalavimus;

"atrinkta" : dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinės bazės, kuri yra viename provenencijos regione augantis medynas, atrinktas pagal fenotipą populiacijos lygiu, ir kuri, atitinka III priede nustatytus reikalavimus;

"atitinkanti (kokybės) reikalavimus" : Dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinės bazės, kuri yra sėklinė plantacija, šeimų tėvai, klonai arba klonų mišiniai, kurių sudedamosios dalys yra atrinktos pagal fenotipą individualiu lygiu, ir kuri atitinka IV priede nustatytus reikalavimus. Bandymai neprivalo būti pradėti arba užbaigti.

"išbandyta" : dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinės bazės, kurią sudaro medynai, sėklinės plantacijos, šeimų tėvai, klonai arba klonų mišiniai. Dauginamosios medžiagos pranašumas turi būti įrodytas lyginamuoju bandymu arba įvertinant dauginamosios medžiagos pranašumą, nustatytą remiantis sėklinės bazės sudedamųjų dalių genetiniu įvertinimu. Medžiaga atitinka V priede nustatytus reikalavimus.

3 straipsnis

1. I priede pateiktą rūšių ir dirbtinių hibridų sąrašą galima keisti laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

2. Jeigu tam tikroms rūšims ir dirbtiniams hibridams netaikomos šioje direktyvoje nurodytos priemonės, valstybės narės savo teritorijoje gali imtis šių arba ne tokių griežtų priemonių.

3. Šioje direktyvoje nurodytos priemonės netaikomos miško dauginamajai medžiagai – sodmenims arba augalų dalims – jeigu įrodoma, kad ji skirta ne miškų ūkio, o kitoms reikmėms.

Tokiais atvejais su medžiaga pateikiama etiketė arba kitas dokumentas, būtinas pagal kitas Bendrijos arba nacionalines nuostatas, taikomas šiai numatytos paskirties medžiagai. Jeigu tiekėjas prekiauja ir miškų ūkio reikmėms skirta medžiaga, ir medžiaga, kuri, kaip įrodyta, skirta ne miškų ūkio, o kitoms reikmėms, tais atvejais, kai jokios pirmiau minėtos nuostatos nenumatytos, pastaroji medžiaga pateikiama su etikete arba kitu dokumentu, kuriuose įrašyta: "Ne miškų ūkio reikmėms".

4. Šioje direktyvoje nustatytos priemonės netaikomos miško dauginamajai medžiagai, jeigu įrodoma, kad ji skirta eksportuoti arba reeksportuoti į trečiąsias šalis.

4 straipsnis

1. Valstybės narės nustato, kad būtų naudojama tik patvirtinta sėklinė bazė miško dauginamajai medžiagai, kuria turi būti prekiaujama, gauti.

2. Sėklinę bazę gali patvirtinti tik:

a) oficialios įstaigos, jeigu ji atitinka šios direktyvos II, III, IV arba V priedo atitinkamus reikalavimus;

b) nurodant atitinkamą vienetą, kuris vadinamas "patvirtinimo vienetu". Kiekvienas patvirtinimo vienetas idenfikuojamas pateikiant atskirą registro nuorodą.

3. Valstybės narės nustato, kad:

a) patvirtinimas atšaukiamas, jeigu nustojama laikytis šios direktyvos reikalavimų;

b) patvirtinus dauginamajai medžiagai gauti naudojamą sėklinę bazę, priskiriamą "atrinkta", "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" ir "išbandyta" kategorijoms, ji turi būti reguliariai iš naujo tikrinama.

4. Siekdamos išsaugoti miško ūkio reikmėms naudojamų augalų genetinius išteklius, nurodytomis konkrečiomis sąlygomis, kurios nustatomos laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, kad būtų atsižvelgta į su išsaugojimu in situ susijusius pokyčius, ir į tvarų ir subalansuotą augalų genetinių išteklių naudojimą auginant ir prekiaujant miško dauginamąja medžiaga, kuri dėl savo kilmės yra natūraliai prisitaikiusi prie vietinių bei regioninių sąlygų ir kuriai gresia genetinis nuskurdinimas, valstybės narės gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje ir II, III, IV ir V prieduose nustatytų reikalavimų, jeigu laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos nustatomos konkrečios sąlygos.

5. Valstybės narės visoje savo teritorijoje arba jos dalyje ne ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui gali patvirtinti sėklinę bazę išbandytai dauginamąjai medžiagai gauti, jeigu remiantis genetinio įvertinimo arba lyginamųjų bandymų, nurodytų V priede, preliminariais rezultatais galima manyti, jog sėklinė bazė, kai bandymai bus baigti, atitiks reikalavimus, kad ją būtų galima patvirtinti pagal šią direktyvą.

5 straipsnis

1. Jeigu 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą sėklinę bazę sudaro genetiškai modifikuoti organizmai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/220/EEB 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose, tokią medžiagą leidžiamą naudoti tik tuo atveju, kai ji nepavojinga žmonių sveikatai ir aplinkai.

2. Jeigu kalbama apie 1 dalyje nurodytą genetiškai modifikuotą sėklinę bazę:

a) atliekamas rizikos aplinkai įvertinimas, kaip nustatyta Direktyvoje 90/220/EEB;

b) Komisijos siūlymu ir remiantis tinkamu Sutarties teisiniu pagrindu parengtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente nustatoma tvarka, užtikrinanti, kad rizikos aplinkai įvertinimas ir kiti su tuo susiję dalykai atitiktų Direktyvos 90/220/EEB nuostatas. Iki šio reglamento įsigaliojimo genetiškai modifikuota sėklinė bazė gali būti įtraukta į šios direktyvos 10 straipsnyje nurodytą nacionalinį registrą, tik tuo atveju, kai leidimas ją naudoti buvo išduotas pagal Direktyvą 90/220/EEB;

c) genetiškai modifikuotai sėklinei bazei, kurią naudoti leidimas išduotas pagal šio straipsnio b punkte nurodyto reglamento nuostatas, nebetaikomi Direktyvos 90/220/EEB 11–18 straipsniai;

d) rizikos aplinkai įvertinimo rezultatų įgyvendinimo techniniai ir moksliniai duomenys nustatomi laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

6 straipsnis

1. Valstybės narės miško dauginamajai medžiagai, gautai iš patvirtintos sėklinės bazės, taiko šio straipsnio a–d punktus:

a) I priede išvardytų rūšių medžiaga negalima prekiauti, jeigu ji nepriskirta "šaltinio tapatybė nustatyta", "atrinkta", "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" arba "išbandyta" kategorijai ir jeigu ji neatitinka II, III, IV ir V priedų atitinkamų reikalavimų;

b) I priede išvardytų dirbtinių hibridų medžiaga negalima prekiauti, jeigu ji nepriskirta "atrinkta", "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" arba "išbandyta" kategorijai ir jeigu ji neatitinka III, IV ir V priedų atitinkamų reikalavimų;

c) I priede išvardytų vegetatyviniu dauginimo būdu gautų rūšių ir dirbtinių hibridų medžiaga negalima prekiauti, jeigu ji nepriskirta "atrinkta", "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" arba "išbandyta" kategorijai ir jeigu ji neatitinka III, IV ir V priedų atitinkamų reikalavimų. Galima prekiauti "atrinkta" kategorijos dauginamąja medžiaga, jeigu didesnė jos dalis buvo išauginta iš sėklų;

d) I priede išvardytų rūšių ir dirbtinių hibridų medžiaga, visiškai arba iš dalies sudaryta iš genetiškai modifikuotų organizmų, negalima prekiauti, jeigu ji nepriskirta "išbandyta" kategorijai ir jeigu ji neatitinka V priedo reikalavimų.

2. Kategorijos, kurioms priskirta iš skirtingų sėklinės bazės tipų gauta dauginamąja medžiaga galima prekiauti, išdėstytos VI priedo lentelėje.

3. I priede išvardytų rūšių ir dirbtinių hibridų miško dauginamąja medžiaga negalima prekiauti, jeigu ji neatitinka VII priedo reikalavimų.

Augalų dalimis ir sodmenimis negalima prekiauti, jeigu jie neatitinka vyraujančių tarptautinių standartų, kurie turi būti patvirtinti laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4. Valstybės narės nustato, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjas būtų oficialiai registruotas. Atsakinga oficiali įstaiga gali laikyti tiekėjus, kurie jau įregistruoti pagal Direktyvą 77/93/EEB, registruotais taikant šią direktyvą. Tokie tiekėjai vis tiek turi laikytis šios direktyvos reikalavimų.

5. Nepaisant to, kad pasakyta šio straipsnio 1 dalyje, savo teritorijoje valstybės narės gali leisti tiekėjams pateikti į rinką tam tikrą kiekį:

a) bandymams, mokslo reikmėms, atrankai arba genetinio išsaugojimo reikmėms skirtos miško dauginamosios medžiagos;

b) sėklų, jeigu aiškiai įrodoma, kad jos skirtos ne miškų ūkio reikmėms.

6. Sąlygos, kurių laikantis valstybės narės gali išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus leidimus, gali būti nustatomos taikant 26 straipsnio 3 dalyje numatytą tvarką.

7. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali išduoti leidimą prekiauti dauginamąja medžiaga, jeigu ji yra gauta iš sėklinės bazės, atitinkančios ne visus šio straipsnio 1 dalyje išvardytų atitinkamų kategorijų reikalavimus, tik tuo atveju, kai laikomasi sąlygų, kurios turi būti nustatytos taikant 26 straipsnio 3 dalyje numatytą tvarką.

8. Laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, gali būti nustatytos konkrečios nuostatos, kad būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, kuriomis galima prekiauti miško dauginamąja medžiaga, tinkančia ekologiniam ūkininkavimui.

7 straipsnis

Valstybės narės II–V ir VII prieduose nustatytus reikalavimus gali papildyti kitais arba griežtesniais sėklinės bazės patvirtinimo ir dauginamosios medžiagos gavybos jų teritorijoje reikalavimais.

8 straipsnis

Savo teritorijoje valstybės narės gali riboti sėklinės bazės, skirtos "šaltinio tapatybė nustatyta" kategorijos miško dauginamajai medžiagai gauti, patvirtinimą.

9 straipsnis

1. Jeigu sėklinė bazė skirtą "šaltinio tapatybė nustatyta" ir "atrinkta" kategorijų dauginamąjai medžiagai gauti, valstybės narės atitinkamoms rūšims nustato provenencijų regionų ribas.

2. Valstybės narės rengia ir skelbia provenencijų regionų ribų žemėlapius. Šie žemėlapiai siunčiami Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

10 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė parengia jos teritorijoje patvirtintų atskirų rūšių sėklinės bazės nacionalinius registrus. Nacionaliniame registre įrašomi visi kiekvieno patvirtinimo vieneto duomenys bei jam skirta atskira registro nuoroda.

2. Kiekviena valstybė narė parengia nacionalinio registro santrauką – nacionalinį sąrašą – pateikiamą atskiru sąrašu, kurį galima gauti Komisijos arba kitų valstybių narių prašymu. Nacionaliniame sąraše kiekvienas patvirtinimo vienetas teikiamas bendra forma. Sėklinei bazei, priskiriamai "šaltinio tapatybė nustatyta" ir "atrinkta" kategorijoms, leidžiama pateikti apibendrintus duomenis pagal provenencijų regionus. Nurodomi šie duomenys:

a) botaninis pavadinimas;

b) kategorija;

c) paskirtis;

d) sėklinės bazės tipas;

e) registro arba, jeigu reikia, jo santraukos nuoroda, arba provenencijos regiono tapatybės kodas;

f) vieta: trumpas pavadinimas, jeigu reikia, ir kurie nors iš šių duomenų:

i) "šaltinio tapatybė nustatyta" kategorijos sėklinei bazei – provenencijos regionas ir geografinės platumos bei ilgumos ribos,

ii) "atrinkta" kategorijos sėklinei bazei – provenencijos regionas ir geografinė padėtis, apibrėžta ilguma ir platuma, arba geografinės platumos bei ilgumos ribos,

iii) "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" kategorijos sėklinei bazei – tiksli geografinės vieta ar vietos, kuriose sėklinė bazė yra eksploatuojama,

iv) "išbandyta" kategorijos sėklinei bazei – tiksli geografinė padėtis (padėtys), kurioje (kuriose) sėklinė bazė yra eksploatuojama;

g) aukštis virš jūros lygio arba šio aukščio ribos;

h) plotas: sėklų šaltinio (-ių), medyno (-ų) arba sėklinės plantacijos (-ų) dydis;

i) kilmė: nurodoma, ar sėklinė bazė yra autochtoninė (vietinė), neautochtoninė (nevietinė) ar jos kilmė nežinoma. Jeigu žinoma, nurodoma neautochtoninės (nevietinės) sėklinės bazės kilmė;

j) jeigu sėklinė bazė priskiriama "išbandyta" kategorijai, nurodoma, ar ji genetiškai modifikuota.

3. Šių nacionalinių sąrašų rengimo forma gali būti nustatoma laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

11 straipsnis

1. Remdamasi kiekvienos valstybės narės pateiktu nacionaliniu sąrašu, Komisija gali skelbti sąrašą, pavadintą "Patvirtintos sėklinės bazės miško dauginamajai medžiagai gauti Bendrijos sąrašas".

2. Į Bendrijos sąrašą įtraukiami duomenys, pateikti 10 straipsnio 2 dalyje nurodytuose nacionaliniuose sąrašuose, nurodoma naudojimo sritis ir visi leidimai, išduodami pagal 8, 17, 20 straipsnius arba pagal šiuos straipsnius taikomi apribojimai.

12 straipsnis

1. Surinkus derlių, oficiali įstaiga visai dauginamąjai medžiagai, gautai iš patvirtintos sėklinės bazės, išduoda pagrindinį sertifikatą, į kurį įrašyta atskira registro nuoroda ir kuriame nurodoma VIII priede nustatyta atitinkama informacija.

2. Jeigu valstybė narė nustato, kad laikantis 13 straipsnio 2 dalies nuostatų vėliau bus atliekamas vegetatyvinis dauginimas, išduodamas naujas pagrindinis sertifikatas.

3. Jeigu laikantis 13 straipsnio 3 dalies a, b, c arba e punktų nuostatų sudaromi mišiniai, valstybės narės užtikrina, kad mišinių sudedamųjų dalių registro nuorodas būtų galima identifikuoti, ir išduodamas naujas pagrindinis sertifikatas arba kitas mišinį identifikuojantis dokumentas.

13 straipsnis

1. Dauginamoji medžiaga per visas jos gavybos stadijas laikoma atskirai nurodant atskirus patvirtinimo vienetus. Kiekvienos dauginamosios medžiagos siunta identifikuojama nurodant šiuos duomenis:

a) pagrindinio sertifikato kodą ir numerį;

b) botaninį pavadinimą;

c) kategoriją;

d) paskirtį;

e) sėklinės bazės tipą;

f) registro nuorodą arba provenencijos regiono tapatybės kodą;

g) "šaltinio tapatybė nustatyta" ir "atrinkta" kategorijų dauginamajai medžiagai arba kitai dauginamajai medžiagai, jeigu reikia – provenencijos regionas;

h) jeigu reikia, nurodoma, ar medžiaga yra autochtoninė arba vietinė, neautochtoninė arba nevietinė ar jos kilmė nežinoma;

i) sėkloms nurodomi subrendimo metai;

j) sodmenų – sėjinukų arba ūgelių – amžių ir tipą, nesvarbu, ar tai pakirstos jų šaknys ar jie persodinti, ar sudėti į konteinerius;

k) ar dauginamoji medžiaga genetiškai modifikuota.

2. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatų, valstybės narės gali nustatyti, kad vienas patvirtinimo vienetas, priskiriamas "atrinkta", "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" ir "išbandyta" kategorijoms, būtų vėliau naudojamas vegetatyviniam dauginimui. Tokiais atvejais medžiaga laikoma atskirai ir identifikuojama kaip tokia medžiaga.

3. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės gali nustatyti:

a) kad viename provenencijos regione būtų galima sudaryti iš dviejų arba keleto patvirtinimo vienetų gautos ir "šaltinio tapatybė nustatyta" arba "atrinkta" kategorijai priskiriamos dauginamosios medžiagos mišinius;

b) jeigu viename provenencijos regione sudaromi dauginamosios medžiagos, gautos iš sėklų šaltinių ir medynų, priskiriamų "šaltinio tapatybė nustatyta" kategorijai, mišiniai, kad tokia nauja mišinio siunta būtų sertifikuota kaip "dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklų šaltinio";

c) jeigu sudaromi dauginamosios medžiagos, gautos iš neautochtoninės arba nevietinės sėklinės bazės, ir dauginamosios medžiagos, gautos iš nežinomos kilmės sėklinės bazės, mišiniai, kad tokia nauja mišinio siunta būtų sertifikuota kaip "kilmė nežinoma";

d) jeigu mišiniai sudaromi pagal a, b arba c punktus, kad provenencijos regiono tapatybės kodą būtų galima pakeisti registro nuoroda, kaip nurodoma šio straipsnio 1 dalies f punkte;

e) kad būtų galima sudaryti dauginamosios medžiagos, gautos iš to paties patvirtinimo vieneto, subrendusio skirtingais metais, mišinius;

f) jeigu mišiniai sudaromi pagal e punktą, kad būtų užrašomi tikrieji subrendimo metai ir kad būtų nurodoma, kiek kiekvienų metų dauginamosios medžiagos naudota.

14 straipsnis

1. Dauginamąja medžiaga galima prekiauti tik siuntomis, atitinkančiomis 13 straipsnio reikalavimus, kurios pateikiamos su tiekėjo etikete arba kitu dokumentu ("tiekėjo etiketė arba dokumentas"), kuriame, be informacijos, reikalaujamos pagal 13 straipsnio nuostatas, nurodoma ši informacija:

a) pagrindinio sertifikato, išduoto pagal 12 straipsnio nuostatas, numeris (-iai) arba kito dokumento, kurį galima gauti pagal 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuoroda;

b) tiekėjo pavadinimas;

c) tiekiamas kiekis;

d) "išbandyta" kategorijos dauginamoji medžiaga, kurios sėklinė bazė patvirtinta laikantis 4 straipsnio 5 dalies nuostatų, žymima žodžiais "laikinai patvirtinta";

e) ar medžiaga buvo dauginta vegetatyviniu būdu.

2. Su sėklomis pateikiamoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje tiekėjo etiketėje arba dokumente taip pat pateikiama ši papildoma informacija, nustatyta pagal galimybes taikant galiojančius tarptautinius metodus:

a) švarumas: kokią produkto, kuris parduodamas kaip sėklų siunta, masės dalį, išreikštą procentais, sudaro švarios sėklos, kitos sėklos ir neutrali medžiaga;

b) švarių sėklų daigumo procentas arba, jeigu daigumo procento nustatyti neįmanoma ar praktiškai nepagrįsta, gyvybingų sėklų procentas, nustatytas naudojant konkretų apskaičiavimo metodą;

c) 1000 švarių sėklų masė;

d) produkto, kuris parduodamas kaip sėklos, kilograme esančių daigių sėklų skaičius arba, jeigu jo nustatyti neįmanoma ar praktiškai nepagrįsta, gyvybingų sėklų skaičius kilograme.

3. Siekiant, kad būtų galima nedelsiant gauti einamųjų sezonų derliaus sėklų, valstybės narės, nepaisydamos, jog šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas sėklų daigumo tyrimas dar nebaigtas, gali leisti šias sėklas parduoti tik pirmam pirkėjui. Tiekėjas kiek galima greičiau patvirtina, kad laikomasi šio straipsnio 2 dalies b ir d punktuose nustatytų sąlygų.

4. Nedideliems sėklų kiekiams šio straipsnio 2 dalies b ir d punktų pirmiau minėtos nuostatos netaikomos. Kiekius ir sąlygas galima nustatyti laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

5. Tuopos (Populus spp.) dalimis galima prekiauti tik tuo atveju, kai tiekėjo etiketėje arba dokumente nurodomas EB klasifikacijos numeris pagal VII priedo, C dalies 2 punkto b papunktį.

6. Jeigu kokios nors kategorijos miško dauginamoji medžiaga pateikiama su spalvota etikete arba dokumentu, dauginamajai medžiagai, priskiriamai "šaltinio tapatybė nustatyta" kategorijai, naudojama geltonos spalvos tiekėjo etiketė arba dokumentas, dauginamajai medžiagai, priskiriamai "atrinkta" kategorijai – žalios, dauginamąjai medžiagai, priskiriamai "atitinkanti (kokybės) reikalavimus" kategorijai – rožinės, o dauginamajai medžiagai, priskiriamai "išbandyta" kategorijai – mėlynos spalvos.

7. Miško dauginamosios medžiagos, gautos iš sėklinės bazės, kuri sudaryta iš genetiškai modifikuotų organizmų, siunta pateikiama su oficialia arba kokia kita etikete ar dokumentu, kuriuose aiškiai nurodomas tas faktas.

15 straipsnis

Sėklos parduodamos tik sudėtos į užplombuotą pakuotę. Pakuotė plombuojama taip, kad atidarius ji būtų netinkama naudoti.

16 straipsnis

1. Valstybės narės oficialia kontrolės sistema, kurią jos nustato arba patvirtina, užtikrina, kad dauginamosios medžiagos, paimtos iš atskirų patvirtinimo vienetų arba iš atskirų siuntų, tapatybę būtų galima nustatyti viso proceso metu nuo jos rinkimo iki pristatymo galutiniam vartotojui. Reguliariai atliekami registruotų tiekėjų oficialūs tikrinimai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos oficialios įstaigos viena kitai teiktų administracinę pagalbą siekiant gauti reikiamą informaciją, kuri būtina užtikrinant deramą šios direktyvos taikymą, ypač jeigu miško dauginamoji medžiaga iš vienos valstybės narės gabenama į kitą.

3. Tiekėjai oficialioms įstaigoms pateikia dokumentus, kuriuose nurodomi duomenys apie visas parduotas ir sulaikytas siuntas.

4. Šio straipsnio 2 dalies išsamios taikymo taisyklės parengiamos laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ne vėliau kaip iki 2002 m. birželio 30 d.

5. Valstybės narės imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad šios direktyvos nuostatų būtų laikomasi, nustatydamos tinkamą miško dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės tvarką, kuri būtų taikoma šios medžiagos gavyboje, siekiant ją parduoti ir parduodant.

6. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių oficialiomis įstaigomis, gali atlikti tikrinimus vietoje, jeigu tai būtina užtikrinant, kad direktyva būtų taikoma vienodai. Jie visų pirma gali patikrinti, ar miško dauginamoji medžiaga atitinka šios direktyvos reikalavimus. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas tikrinimas, ekspertams teikia visokią būtiną pagalbą, kad šie galėtų atlikti savo pareigas. Komisija informuoja valstybes nares apie tyrimo rezultatus.

17 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad dauginamajai medžiagai, pateiktai į rinką laikantis šios direktyvos nuostatų, jos savybių, tyrimo ir tikrinimo reikalavimų, ženklinimo ir plombavimo atžvilgiu būtų taikomi tik šioje direktyvoje nustatyti prekybos apribojimai.

2. Taikant šią direktyvą, valstybei narei gali būti leista laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos visoje savo teritorijoje arba jos dalyje uždrausti parduoti galutiniam vartotojui tam tikrą dauginamąją medžiagą, skirtą sėti arba sodinti.

Tai leidžiama tik tuo atveju, kai yra pagrįstų priežasčių manyti:

a) kad naudojant minėtą dauginamąją medžiagą dėl jos fenotipinių ir genetinių savybių būtų daromas neigiamas poveikis miškų ūkiui, aplinkai, genetiniams ištekliams arba biologinei įvairovei visoje valstybėje narėje arba jos dalyje, remiantis šiais dalykais:

- įrodymais, susijusiais su medžiagos provenencijos regionu arba jos kilme, arba

- bandymų arba mokslinių tyrimų, atliktų atitinkamose vietose Bendrijoje arba už jos ribų, rezultatais;

b) remiantis žinomais bandymų ir mokslinių tyrimų rezultatais arba sodmenų prigijimo ir augimo, susijusio su jų morfologinėmis ir fiziologinėmis savybėmis, rezultatais, gautais taikant miškų ūkio praktiką, yra priežasčių manyti, kad dėl minėtos dauginamosios medžiagos savybių jos panaudojimas darytų neigiamą poveikį miškų ūkiui, aplinkai, genetiniams ištekliams arba biologinei įvairovei visoje valstybėje narėje arba jos dalyje.

3. Išsamios šio straipsnio 2 dalies taikymo taisyklės parengiamos laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės, kurios "šaltinio tapatybė nustatyta" kategorijos dauginamajai medžiagai taiko 8 straipsnį, gali uždrausti šią medžiagą parduoti galutiniam vartotojui.

18 straipsnis

1. Siekiant pašalinti vienoje arba keliose valstybėse narėse atsiradusius kokius nors laikinus sunkumus, kuriems negalima užkirsti kelio Bendrijos lygmeniu, tiekiant miško dauginamąją medžiagą, atitinkančią šios direktyvos reikalavimus, galutiniam vartotojui, Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, bent vienos susijusios valstybės narės prašymu leidžia vienai arba keletui valstybių narių patvirtinti vienos arba keleto rūšių miško dauginamąją medžiagą, atitinkančią ne tokius griežtus reikalavimus, ir ja prekiauti laikotarpiu, kurio trukmę nustato Komisija.

Jeigu imamasi tokių veiksmų, tiekėjo etiketėje arba dokumentuose, kurių reikalaujama pagal 14 straipsnio 1 dalį, nurodoma, kad minėta medžiaga atitinka ne tokius griežtus reikalavimus.

2. Išsamios šio straipsnio 1 dalies taikymo taisyklės gali būti parengtos laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

19 straipsnis

1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato, ar garantijos, suteiktos trečiojoje šalyje gautai miško dauginamajai medžiagai jos sėklinės bazės patvirtinimo ir priemonių, kurių buvo imtasi gaunant miško dauginamąją medžiagą, kad ją būtų galima parduoti, atžvilgiu yra tokios pat kaip ir garantijos, suteiktos miško dauginamajai medžiagai, gautai Bendrijoje ir atitinkančiai šios direktyvos reikalavimus.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dalykų, Taryba nustato rūšis, sėklinės bazės tipą ir miško dauginamosios medžiagos kategorijas, kuriomis galima leisti prekiauti Bendrijoje pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat šios medžiagos provenencijos regioną.

3. Iki to laiko, kol Taryba pagal šio straipsnio 1 dalį priima sprendimą, valstybėms narėms, laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, gali būti leidžiama priimti tokius sprendimus. Leidžiant priimti tokius sprendimus siekiama užtikrinti, kad garantijos, suteiktos medžiagai, kuri turi būti importuota, yra visais atžvilgiais lygiavertės garantijoms, suteiktoms miško dauginamajai medžiagai, gautai Bendrijoje pagal šią direktyvą. Visų pirma su šia importuota medžiaga pateikiamas jos kilmės šalies išduotas pagrindinis sertifikatas arba oficialus sertifikatas ir trečiosios šalies tiekėjo parengti dokumentai, kuriuose nurodomi duomenys apie visas siuntas, kurios turi būti eksportuotos.

20 straipsnis

Valstybei narei pateikus prašymą, Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, gali leisti, kad valstybė narė tam tikroms medžių rūšims, kurios tos valstybės narės miškų ūkio reikmėms nėra svarbios, visiškai arba iš dalies netaikytų šios direktyvos nuostatų, išskyrus tuos atvejus, kai tai prieštarauja 17 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

21 straipsnis

Rengiant tobulesnes alternatyvas tam tikroms šios direktyvos nuostatoms, laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos gali būti nutarta konkrečiomis sąlygomis organizuoti Bendrijos lygmeniu laikinus eksperimentus.

Eksperimento trukmė neviršija septynerių metų.

Atsižvelgiant į šiuos eksperimentus, valstybėms narėms gali būti leista nesilaikyti tam tikrų šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų. Šios išlygos apibrėžiamos nurodant nuostatas, kurioms jos taikomos.

22 straipsnis

Miško dauginamoji medžiaga, jeigu reikia, turi atitikti tam tikras augalų sveikatos sąlygas, nustatytas Direktyvoje 77/93/EB.

23 straipsnis

Kiekvienas pakeitimas, kuris turi būti padarytas prieduose atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, priimamas laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

24 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imtasi įgyvendinant šią direktyvą, susijusios su toliau pateiktuose straipsniuose išdėstytais klausimais, priimamos laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos valdymo tvarkos.

- 2, 10, 14, 16, 18, 27 straipsniai.

25 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imtasi įgyvendinant šią direktyvą, susijusios su toliau pateiktuose straipsniuose išdėstytais klausimais, priimamos laikantis 26 straipsnio 3 dalyje nustatytos valdymo tvarkos.

- 3, 4, 5, 6, 17, 19, 20, 21, ir 23 straipsniai.

26 straipsnis

1. Komisijai padeda Sėklininkystės nuolatinis komitetas (toliau – Komitetas).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra du mėnesiai.

4. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

27 straipsnis

1. Ne ilgesniu kaip 10 metų pereinamuoju laikotarpiu, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2003 m. sausio 1 d., valstybės narės sėklinei bazei, iš kurios gaunama išbandyta dauginamoji medžiaga ir kuriai Direktyvos 66/404/EEB nuostatos anksčiau nebuvo taikytos, tvirtinti gali naudoti lyginamųjų bandymų rezultatus, neatitinkančius V priede nustatytų reikalavimų.

Šie bandymai pradedami iki 2003 m. sausio 1 d. ir iki tos dienos gauti rezultatai turi įrodyti, kad dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinės bazės, yra pranašesnė.

2. Ne ilgesniu kaip 10 metų pereinamuoju laikotarpiu, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2003 m. sausio 1 d., valstybės narės sėklinei bazei, iš kurios gaunama išbandyta visų rūšių ir dirbtinių hibridų, kuriems taikomos šios direktyvos nuostatos, dauginamoji medžiaga, tvirtinti gali naudoti genetinio įvertinimo bandymų rezultatus, neatitinkančius V priede nustatytų reikalavimų.

Šie bandymai pradedami iki 2003 m. sausio 1 d. ir iki tos dienos gauti rezultatai turi įrodyti, kad dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinės bazės, yra geresnės kokybės.

3. Naujoms rūšims ir dirbtiniams hibridams, kurie į I priedą gali būti įtraukti vėliau, šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis nustatomas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

4. Valstybėms narėms, laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, gali būti leidžiama pasibaigus pereinamajam laikotarpiui naudoti lyginamųjų bandymų ir genetinio vertinimo bandymų rezultatus.

28 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję nuo 2003 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

3. Valstybėms narėms leidžiama prekiauti miško dauginamosios medžiagos atsargomis, sukauptomis iki 2003 m. sausio 1 d., tol, kol jos baigsis.

29 straipsnis

Šia direktyva nuo 2003 m. sausio 1 d. panaikinama Direktyva 66/404/EEB ir Direktyva 71/161/EEB.

Direktyva 66/404/EEB netaikoma Suomijos Respublikai bei Švedijos Karalystei, o Direktyva 71/161/EEB netaikoma Suomijos Respublikai.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal IX priede pateiktą koreliacijos lentelę.

30 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

31 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K. Hemilä

[1] OL C 199, 1999 7 14, p. 1.

[2] Nuomonė pareikšta 1999 m. gruodžio 1 d. (Oficialiajame leidinyjedar nepaskelbta).

[3] OL C 329, 1999 11 17, p. 15.

[4] OL Nr. 125, 1966 7 11, p. 2326/66. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[5] OL L 87, 1971 4 17, p. 14. Su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[6] OL C 56, 1999 2 26, p. 1.

[7] OL L 26, 1977 1 31, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 1999/53/EB (OL L 142, 1999 06 5, p. 29).

[8] OL L 117, 1990 5 8, p. 15. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 97/35/EB (OL L 169, 1997 6 27, p. 72).

[9] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

MEDŽIŲ RŪŠIŲ IR DIRBTINIŲ HIBRIDŲ SĄRAŠAS

Europinis kėnis Abies alba Mill.

Graikinis kėnis Abies cephalonica Loud.

Pilkasis kėnis Abies grandis Lindl.

Ispaninis kėnis Abies pinsapo Boiss.

Paprastasis klevas Acer platanoides L.

Platanalapis klevas Acer pseudoplatanus L.

Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.

Baltalksnis Alnus incana Moench.

Karpotasis beržas Betula pendula Roth.

Plaukuotasis beržas Betula pubescens Ehrh.

Paprastasis skroblas Carpinus betulus L.

Valgomasis kaštainis Castanea sativa Mill.

Atlasinis kedras Cedrus atlantica Carr.

Libaninis kedras Cedrus libani A. Richard.

Paprastasis bukas Fagus sylvatica L.

Siauralapis uosis Fraxinus angustifolia Vahl.

Paprastasis uosis Fraxinus excelsior L.

Europinis maumedis Larix x decidua Mill.

Plačiažvynis maumedis Larix eurolepis Henry.

Japoninis maumedis Larix kaemferi Carr.

Sibirinis maumedis Larix sibirica Lebed.

Paprastoji eglė Picea abies Karst.

Sitkinė eglė Picea sitchensis Carr.

Kryminė pušis Pinus brutia Ten.

Kanarinė pušis Pinus canariensis C. Smith

Kedrinė pušis Pinus cembra L.

Suktaspyglė pušis Pinus contorta Loud.

Alepinė pušis Pinus halepensis Mill.

Baltažievė pušis Pinus leucodermis Antoine.

Juodoji pušis Pinus nigra Arnold.

Pajūrinė pušis Pinus pinaster Ait.

Italinė pušis Pinus pinea L.

Spindulinė pušis Pinus radiata D. Don.

Paprastoji pušis Pinus sylvestris L.

Tuopa Populus spp. ir dirbtiniai jos rūšies hibridai.

Trešnė Prunus avium L.

Didžioji pocūgė Pseudotsuga menziesii Franco.

Burgundinis ąžuolas Quercus cerris L.

Akmeninis ąžuolas Quercus ilex L.

Bekotis ąžuolas Quercus petraea Liebl.

Pūkuotasis ąžuolas Quercus pubescens Willd.

Paprastasis ąžuolas Quercus robur L.

Raudonasis ąžuolas Quercus rubra L.

Kamštinis ąžuolas Quercus suber L.

Baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia L.

Mažalapė liepa Tilia cordata Mill.

Didžialapė liepa Tilia platyphyllos Scop.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP "ŠALTINIO TAPATYBĖ NUSTATYTA", GAUTI

1. Sėklinė bazė – tai sėklų šaltinis arba medynas, esantys viename provenencijos regione. Valstybė narė kiekvienu atskiru atveju savo nuožiūra sprendžia, ar būtina atlikti oficialų tikrinimą, išskyrus tuos atvejus, kai oficialus tikrinimas turi būti atliktas, jeigu medžiaga yra skirta konkrečioms miškų ūkio reikmėms.

2. Sėklų šaltinis arba medynas atitinka valstybės narės nustatytus kriterijus.

3. - Turi būti nurodytas provenencijos regionas ir vietos (-ų), kurioje (-iose) dauginamoji medžiaga surinkta, geografinė padėtis, aukštis virš jūros lygio arba šio aukščio ribos.

- Turi būti nurodyta, ar sėklinė bazė:

a) autochtoninė ar neautochtoninė, ar jos kilmė nežinoma, arba

b) vietinė ar nevietinė, ar jos kilmė nežinoma.

Turi būti nurodyta neautochtoninės arba nevietinės sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP "ATRINKTA", GAUTI

Bendrieji teiginiai: Medynas vertinamas atsižvelgiant į konkrečią nurodytą paskirtį, pagal kurią dauginamoji medžiaga bus naudojama, ir deramas dėmesys atsižvelgiant į konkrečią paskirtį skiriamas 1–10 punktų reikalavimams. Valstybė narė nustato atrankos kriterijus, o medžiagos paskirtis nurodoma nacionaliniame registre.

1. Kilmė: Pateikiant istorinio pobūdžio įrodymus arba kitomis tinkamomis priemonėmis nustatoma, ar medynas yra autochtoninis (vietinis), neautochtoninis (nevietinis) ar jo kilmė nežinoma; turi būti nurodyta neautochtoninės(nevietinės) sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.

2. Atskyrimas: Medynai turi būti nutolę pakankamu atstumu nuo blogos kokybės tos pačios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių ar veislių, galinčių kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikalavimą, kai autochtoninius (vietinius) medynus supa neautochtoniniai (nevietiniai) arba nežinomos kilmės medynai.

3. Pakankamas populiacijos dydis: Medynai turi būti sudaryti iš vienos arba keleto medžių grupių, kurios yra gerai pasiskirsčiusios ir pakankamai gausios, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarpusavio apsidulkinimas. Kad būtų išvengta nepageidautino inbrydingo poveikio, atrinkti medynai sudaromi iš pakankamo kiekio ganėtinai tankiai tam tikrame plote augančių individų.

4. Amžius ir išsivystymas: Medynai turi būti sudaryti iš tokio amžiaus arba išsivystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus.

5. Vienodumas: Medynų atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžius reikėtų pašalinti.

6. Prisitaikymas: Turi būti akivaizdu, kad prisitaikoma prie provenencijos regione vyraujančių ekologinių sąlygų.

7. Sveikata ir atsparumas: Medyno medžiai apskritai neturi būti apnikti žalingų organizmų ir turi būti atsparūs nepalankioms klimato ir vietos sąlygoms, išskyrus tuos atvejus, kai šis reikalavimas medžiams netaikomas kalbant apie atsparumą teršalams jų augimo vietoje.

8. Medienos išauginimas (gavyba): Pavirtinant atrinktus medynus medienos išauginimas (gavyba) paprastai turi būti pranašesnis už priimtą vidurkį panašiomis ekologinėmis ir tvarkymo sąlygomis.

9. Medienos kokybė: Atsižvelgiama į medienos kokybę, o tam tikrais atvejais medienos kokybė gali būti pagrindinis kriterijus.

10. Forma ir augimo pobūdis: Medyno medžiai turi būti ypač gerų morfologinių savybių – jų kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis priimtinas, šakos smulkios, o nereikalingas šakas medžiai lengvai numeta. Be to, dvišakų ir įvijos medienos medžių turėtų būti nedaug.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP "ATITINKANTI (KOKYBĖS) REIKALAVIMUS", GAUTI

1. Sėklinės plantacijos

a) Sėklinės plantacijos tipą, jos paskirtį, kryžminimo schemą, plantacijos išdėstymą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti oficiali įstaiga.

b) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į III priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.

c) Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos sodinami arba turėjo būti pasodinti pagal oficialios įstaigos patvirtintą planą, parengtą taip, kad būtų galima nustatyti kiekvienos sudedamosios dalies tapatybę.

d) Sėklinių plantacijų retinimas aprašomas kartu su atrankos kriterijais, kuriais vadovaujamasi atliekant tokius retinimus ir kurie įregistruoti oficialioje įstaigoje.

e) Sėklinės plantacijos tvarkomos, o sėklų derlius renkamas taip, kad būtų pasiekti plantacijoms nustatyti tikslai. Sėklinėse plantacijose, skirtose dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.

2. Šeimos (-ų) tėvai

a) Tėvai atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į III priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus, arba pagal jų kombinacinę galią.

b) Šeimos (-ų) tėvų paskirtį, kryžminimo schemą ir apdulkinimo sistemą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi tvirtinti ir registruoti oficiali įstaiga.

c) Tėvų tapatybę, skaičių ir jų proporciją mišinyje turi tvirtinti bei registruoti oficiali įstaiga.

d) Tėvų, skirtų dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas dauginamojoje medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.

3. Klonai

a) Klonų tapatybė nustatoma pagal skiriamuosius požymius, kuriuos tvirtina ir registruoja oficiali įstaiga.

b) Atskirų klonų vertingumas nustatomas remiantis patirtimi arba įrodomas ganėtinos trukmės bandymais.

c) Motininiai medžiai, naudojami klonams gauti, atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į III priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.

d) Valstybė narė nustato didžiausią patvirtinimo galiojimo metų skaičių arba didžiausią gautų remetų skaičių.

4. Klonų mišinys

a) Klonų mišinys atitinka 3a, 3b ir 3c punktų reikalavimus.

b) Mišinį sudarančių klonų tapatybę, skaičių ir proporciją, atrankos būdą ir sodmenis turi tvirtinti ir registruoti oficiali įstaiga. Kiekvienas mišinys turi būti pakankamai genetiškai įvairus.

c) Valstybė narė nustato didžiausią patvirtinimo galiojimo metų skaičių arba didžiausią gautų skaičių.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT SĖKLINĘ BAZĘ, SKIRTĄ DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP "IŠBANDYTA", GAUTI

1. VISIEMS BANDYMAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

a) Bendrieji teiginiai

Sėklinė bazė turi atitikti III arba IV priedo atitinkamus reikalavimus.

Sėklinei bazei tvirtinti organizuojami bandymai turi būti parengti, išdėstyti ir atliekami, o jų rezultatai aiškinami laikantis pripažintos tarptautinės tvarkos. Kai atliekami lyginamieji bandymai, bandoma dauginamoji medžiaga turi būti palyginta su vienu arba geriau su keletu patvirtintų arba iš anksto parinktų standartų.

b) Požymiai, kuriuos reikia ištirti

i) Bandymai turi būti parengti taip, kad būtų įvertinti konkretūs požymiai, kurie turi būti nurodyti atliekant kiekvieną bandymą.

ii) Deramas dėmesys kreipiamas į prisitaikymą, augimą, svarbius biotinius ir nebiotinius veiksnius. Be to, kiti požymiai, kurie laikomi svarbiais dėl numatytos konkrečios paskirties, vertinami atsižvelgiant į regiono, kuriame atliekamas bandymas, ekologines sąlygas.

c) Dokumentai

Dokumentuose turi būti aprašytos bandymo vietos, įskaitant jų geografinę padėtį, klimatas, dirva, ankstesnis dirvos naudojimas, personalas, tvarkymas ir bet kokia nebiotinių arba biotinių veiksnių padaryta žala, o šie dokumentai turi būti prieinami oficialiai įstaigai. Medžiagos amžių ir vertinimo metu gautus rezultatus turi registruoti oficiali įstaiga.

d) Bandymų organizavimas

i) Kiekvienas dauginamosios medžiagos pavyzdys auginamas, sodinamas ir prižiūrimas vienodai atsižvelgiant į tai, kiek tai leidžia sodmenų tipas.

ii) Kiekvienas eksperimentas turi būti atliekamas taikant galiojančią statistinę schemą ir naudojant pakankamą medžių skaičių tam, kad būtų įvertintos kiekvienos sudedamosios dalies, kuri tiriama, atskiros savybės.

e) Analizė ir rezultatų pagrįstumas

i) Eksperimentų duomenys turi būti analizuojami taikant pripažintus tarptautinius statistinius metodus ir pateikiami kiekvieno požymio tyrimo rezultatai.

ii) Bandymo atlikimo metodologija ir išsamūs jo rezultatai laisvai prieinami.

iii) Turi būti pateiktas pareiškimas apie siūlomą prisitaikymo regioną, esantį šalyje, kurioje buvo atliktas bandymas, taip pat nurodytos savybės, kurios galėtų mažinti naudingumą.

iv) Jeigu bandymais įrodoma, kad dauginamajai medžiagai nebūdingos bent jau šios savybės:

- sėklinės bazės, iš kurios ji buvo gauta, savybės arba, kad

- dauginamoji medžiaga nėra tokia pat atspari ekonominės svarbos žalingiems organizmams kaip sėklinė bazė,

tokia dauginamoji medžiaga atmetama.

2. REIKALAVIMAI SĖKLINĖS BAZĖS SUDEDAMOSIOMS DALIMS GENETIŠKAI VERTINTI

a) Genetiškai galima vertinti šias sėklinės bazės sudedamąsias dalis: sėklų plantacijas, šeimos (-ų) tėvus, klonus ir klonų mišinius.

b) Dokumentai

Sėklinei bazei tvirtinti būtini šie papildomi dokumentai:

i) vertinamų sudedamųjų dalių tapatybės, kilmės ir genealogijos;

ii) kryžminimų schema, naudota gauti dauginamajai medžiagai, su kuria atliekami vertinimo bandymai.

c) Bandymų atlikimo tvarka

Turi būti laikomasi šių reikalavimų:

i) kiekvienos sudedamosios dalies genetinė vertė turi būti įvertinta dviejose arba keliose bandymo vietose, iš kurių bent viena turi būti tokioje aplinkoje, kurioje numatoma naudoti dauginamąją medžiagą;

ii) dauginamosios medžiagos, kuri turi būti pardavinėjama, nustatytas pranašumas apskaičiuojamas remiantis pirmiau minėta genetine verte ir konkrečia kryžminimo schema;

iii) vertinimo bandymus ir genetinius skaičiavimus turi tvirtinti oficiali įstaiga.

d) Aiškinimas

i) Nustatytas dauginamosios medžiagos pranašumas apskaičiuojamas palyginant su etalonine populiacija kurio nors požymio arba tam tikrų požymių atžvilgiu.

ii) Nurodoma, ar nustatyta dauginamosios medžiagos genetinė vertė palyginti su etalonine populiacija yra mažesnė kurio nors svarbaus požymio atžvilgiu.

3. DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS LYGINAMOJO BANDYMO REIKALAVIMAI

a) Dauginamosios medžiagos imčių paėmimas

i) Lyginamajam bandymui paimta dauginamosios medžiagos imtis iš tiesų turi būti reprezentatyvioji dauginamosios medžiagos, gautos iš sėklinės bazės, kuri turi būti patvirtinta, imtis.

ii) Sėkliniu dauginimo būdu gautos dauginamosios medžiagos, skirtos lyginamajam bandymui:

- derlius turi būti surinktas tokiais metais, kai buvo geros žydėjimo ir vaisių bei sėklų brandinimo sąlygos; galima naudoti dirbtinį apdulkinimą;

- derlius turi būti surinktas tokiais būdais, kurie užtikrina, kad paimtos imtys yra reprezentatyvinės.

b) Etaloniniai augalai

i) Etaloninių augalų, naudojamų palyginimo tikslams atliekant bandymus, vegetacijos ypatybės bandymų atlikimo regione pagal galimybes turėtų būti žinomos pakankamai ilgą laiką. Etaloniniai augalai iš esmės reprezentuoja medžiagą, kuri, kaip įrodyta, pačioje bandymo pradžioje buvo tinkama miškų ūkiui tokiomis ekologinėmis sąlygomis, kuriomis ją siūloma sertifikuoti. Etaloniniai augalai pagal galimybes turėtų būti kilę iš medynų, atrinktų pagal III priedo kriterijus, arba iš sėklinės bazės, oficialiai patvirtintos išbandytai medžiagai gauti.

ii) Atliekant lyginamąjį dirbtinių hibridų bandymą pagal galimybes turi būti įtrauktos etaloninių augalų abiejų tėvų rūšys.

iii) Jeigu įmanoma, turi būti naudojama keletas etaloninių augalų. Kai būtina ir jeigu tai pagrįsta, etaloninius augalus galima pakeisti labiausiai tinkama bandomąja medžiaga arba bandyme naudojamų sudedamųjų dalių vidutinės kokybės augalais.

iv) Tokie pat etaloniniai augalai naudojami atliekant visus bandymus kuo įvairesnėmis vietos sąlygomis.

c) Aiškinimas

i) Bent vieno svarbaus požymio atžvilgiu turi būti nustatytas didelis statistinis pranašumas palyginti su etaloniniais augalais.

ii) Aiškiai nurodoma, jeigu buvo nustatyti kokie nors ekonominiu arba ekologiniu požiūriu svarbūs požymiai, kurie yra gerokai prastesni už tokius pačius etaloninių augalų požymius ir kurių poveikį turi kompensuoti tinkami požymiai.

4. SĄLYGINIS PATVIRTINIMAS

Remiantis preliminariu jaunų bandomųjų augalų vertinimu, galima duoti sąlyginį patvirtinimą. Tvirtinimus, kad esama pranašumo, grindžiamus preliminariu vertinimu, reikia iš naujo tikrinti ne vėliau kaip po dešimties metų.

5. ANKSTYVIEJI BANDYMAI

Medelyne, šiltnamyje ir laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatus oficiali įstaiga gali pripažinti ir jais remtis, duodama sąlyginį arba galutinį patvirtinimą, jeigu gali būti įrodyta, kad įvertinta savybė ir požymiai, kurie paprastai vertinami atliekant miško bandymus, yra glaudžiai susiję. Kiti požymiai, kurie turi būti ištirti, turi atitikti 3 punkte nustatytus reikalavimus.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ SKIRTINGŲ SĖKLINĖS BAZĖS TIPŲ, KATEGORIJOS, KURIOMIS GALIMA PREKIAUTI

| Sėklinės bazės tipas |

Šaltinio tapatybė nustatyta (geltona) | Atrinkta (žalia) | Atitinkanti (kokybės) reikalavimus (rožinė) | Išbandyta (mėlyna) |

Sėklų šaltinis | x | | | |

Medynas | x | x | | x |

Sėklinė plantacija | | | x | x |

Šeimos (-ų) tėvai | | | x | x |

Klonas | | | x | x |

Klonų mišinys | | | x | x |

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

A DALIS I priede išvardytų augalų rūšių vaisių ir sėklų siuntoms taikomi reikalavimai.

1. I priede išvardytų augalų rūšių vaisių ir sėklų siuntomis galima prekiauti, jeigu vaisių ir sėklų siuntoje yra ne mažiau kaip 99 % vienos rūšies vaisių arba sėklų.

2. Nepaisant to, kas pasakyta 1 dalyje, kalbant apie I priede išvardytas artimai susijusias rūšis, išskyrus dirbtinius hibridus, nurodomas vaisių arba sėklų siuntos švarumas, jeigu jis mažesnis kaip 99 %.

B DALIS I priede išvardytų rūšių augalų ir dirbtinių hibridų dalims taikomi reikalavimai.

I priede išvardytų rūšių augalų ir dirbtinių hibridų dalys turi būti geros ir tinkamos kokybės, kad jomis būtų galima prekiauti. Gera ir tinkama kokybė nustatoma remiantis bendrosiomis savybėmis, sveikata ir tinkamu dydžiu. Galima nurodyti, kad tuopa (Populus spp.) atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus C dalyje.

C DALIS Techninės kokybės reikalavimai, taikomi tuopai (Populus spp.), išaugintai iš ūgelių arba atžalų.

1. Stiebo ūgeliai

a) Ūgeliai laikomi netinkamos kokybės, kad jais būtų galima prekiauti, jeigu jie turi šių trūkumų:

i) ūgelių medienos amžius yra didesnis kaip dveji metai;

ii) jie turi mažiau kaip du visiškai susiformavusius pumpurus;

iii) ūgelius yra paveikusi nekrozė arba jie pažeisti žalingų organizmų;

iv) ūgeliai yra apdžiūvę, sušutę, suplėkę arba apipuvę.

b) Mažiausi ūgelių matmenys:

- mažiausias ilgis: 20 cm,

- mažiausias viršūnės skersmuo:

1 EC klasė: 8 mm,

2 EC klasė: 10 mm.

2. Atžalos

a) Atžalos laikomos netinkamos kokybės, kad jomis būtų galima prekiauti, jeigu jie turi šių trūkumų:

- jų medienos amžius yra didesnis kaip dveji metai;

- jie turi mažiau kaip penkis visiškai susiformavusius pumpurus;

- atžalas yra paveikusi nekrozė arba jie pažeisti žalingų organizmų;

- atžalos yra apdžiūvusios, sušutusios, suplėkusios arba apipuvusios;

- atžalos žaizdotos ir šios žaizdos padarytos ne genėjant;

- atžalos daugiastiebės;

- atžalos stiebas pernelyg išlinkęs.

b) Atžalų dydžio klasės.

Klasė | Mažiausias skersmuo, išmatuotas atžalos viduryje (mm) | Mažiausias aukštis (m) |

Ne Viduržemio jūros regionai

N 1 | 6 | 1,5 |

N 2 | 15 | 3,00 |

Viduržemio jūros regionai

S 1 | 25 | 3,00 |

S 2 | 30 | 4,00 |

D DALIS I priede išvardytų rūšių ir dirbtinių hibridų sodmenims taikomi reikalavimai.

Sodmenys yra geros ir tinkamos kokybės, kad jais būtų galima prekiauti. Gera ir tinkama kokybė nustatoma remiantis bendrosiomis savybėmis, sveikata, gyvybingumu ir fiziologine kokybe.

E DALIS Sodmenims, kurie turi būti parduoti Viduržemio jūros klimato regionų galutiniam vartotojui, taikomi reikalavimai.

Sodmenų negalima parduoti, jeigu mažiau kaip 95 % kiekvienos siuntos yra geros ir tinkamos kokybės, kad jais būtų galima prekiauti.

1) Sodmenys laikomi netinkamos kokybės, kad juos būtų galima parduoti, jeigu jie turi šių trūkumų:

a) žaizdų, padarytų ne genėjant, arba žaizdų, padarytų nuimant derlių;

b) trūksta pumpurų, iš kurių galėtų susiformuoti viršūninis ūglis;

c) sodmenys yra daugiastiebiai;

d) jų šaknų sistema deformuota;

e) sodmenys yra apdžiūvę, sušutę, suplėkę, apipuvę arba pažeisti kitų žalingų organizmų;

f) augalai nėra pakankamai proporcingi.

2) Augalų dydis.

Rūšis | Didžiausiasamžius (metais) | Didžiausias ilgis (cm) | Didžiausias aukštis (cm) | Mažiausias šaknų kaklelio skersmuo (mm) |

Alepo pušis (Pinus halepensis) | 1 | 8 | 25 | 2 |

2 | 12 | 40 | 3 |

Bosnijos pušis (Pinus leucodermis) | 1 | 8 | 25 | 2 |

2 | 10 | 35 | 3 |

Juodoji pušis (Pinus nigra) | 1 | 8 | 15 | 2 |

2 | 10 | 20 | 3 |

Pajūrinė pušis (Pinus pinaster) | 1 | 7 | 30 | 2 |

2 | 15 | 45 | 3 |

Italinė pušis (Pinus pinea) | 1 | 10 | 30 | 3 |

2 | 15 | 40 | 4 |

Akmeninis ąžuolas (Quercus ilex) | 1 | 8 | 30 | 2 |

2 | 15 | 50 | 3 |

Kamštinis ąžuolas (Quercus suber) | 1 | 13 | 60 | 3 |

3) Taros, jeigu naudojama, dydis.

Rūšis | Mažiausias taros tūris (cm3) |

Pajūrinė pušis (Pinus pinaster) | 120 |

Kitos rūšys | 200 |

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

A DALIS

+++++ TIFF +++++

B DALIS

+++++ TIFF +++++

C DALIS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

ATITIKIMO LENTELĖ

A.

Direktyva 66/440/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

3 straipsnis | 2 straipsnis |

2, 16 ir 16b straipsniai | 3 straipsnis |

5, 5b ir 5d straipsniai | 4 straipsnis |

– | 5 straipsnis |

4 straipsnis | 6 straipsnis |

– | 7 straipsnis |

– | 8 straipsnis |

5a straipsnis | 9 straipsnis |

6 straipsnis | 10 straipsnis |

13a straipsnis | 11 straipsnis |

– | 12 straipsnis |

8 straipsnis | 13 straipsnis |

9 straipsnis | 14 straipsnis |

10 straipsnis | 15 straipsnis |

11 straipsnis | 16 straipsnis |

13 straipsnis | 17 straipsnis |

15 straipsnis | 18 straipsnis |

14 straipsnis | 19 straipsnis |

– | 20 straipsnis |

– | 21 straipsnis |

– | 22 straipsnis |

16a straipsnis | 23 straipsnis |

– | 24 straipsnis |

– | 25 straipsnis |

17 straipsnis | 26 straipsnis |

5 straipsnis | 27 straipsnis |

18 straipsnis | 28 straipsnis |

– | 29 straipsnis |

– | 30 straipsnis |

19 straipsnis | 31 straipsnis |

2 straipsnis | I priedas |

– | II priedas |

I priedas | III priedas |

– | IV priedas |

II priedas | V priedas |

– | VI priedas |

– | VII priedas |

III priedas (jo dalis) | VIII priedas |

– | IX priedas |

B.

Direktyva 71/161/EEB | Ši direktyva |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

4 straipsnis | 2 straipsnis |

3 straipsnio 2 dalis, 16 ir 17 straipsniai | 3 straipsnis |

– | 4 straipsnis |

– | 5 straipsnis |

5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnis | 6 straipsnis |

– | 7 straipsnis |

– | 8 straipsnis |

– | 9 straipsnis |

– | 10 straipsnis |

– | 11 straipsnis |

– | 12 straipsnis |

– | 13 straipsnis |

10 ir 11 straipsniai | 14 straipsnis |

– | 15 straipsnis |

12 straipsnis | 16 straipsnis |

14 straipsnis | 17 straipsnis |

15 straipsnis | 18 straipsnis |

– | 19 straipsnis |

– | 20 straipsnis |

– | 21 straipsnis |

– | 22 straipsnis |

9 straipsnis | 23 straipsnis |

– | 24 straipsnis |

– | 25 straipsnis |

18 straipsnis | 26 straipsnis |

– | 27 straipsnis |

19 straipsnis | 28 straipsnis |

– | 29 straipsnis |

– | 30 straipsnis |

20 straipsnis | 31 straipsnis |

2 straipsnis | I priedas |

– | II priedas |

– | III priedas |

– | IV priedas |

– | V priedas |

– | VI priedas |

2 ir 3 priedai | VII priedas |

– | VIII priedas |

– | IX priedas |

--------------------------------------------------