Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB

1997 m. gruodžio 16 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [3], atsižvelgiant į 1997 m. lapkričio 11 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

(1) kadangi Bendrijos politikos ir veiksmų programoje dėl aplinkos ir subalansuotos plėtros [4] kaip pagrindinis principas pripažįstama, kad visi turėtų būti veiksmingai apsaugoti nuo žinomų rizikos, kurią žmonių sveikatai kelia oro tarša, veiksnių, ir kad tai visų pirma reikalauja kontroliuoti azoto dioksido (NO2), kietųjų dalelių (KD) – juodųjų dūmų bei kitų teršalų, pavyzdžiui, anglies monoksido (CO) išmetimą; kadangi siekiant sumažinti troposferos ozono (O3) susidarymą bei jo daromą poveikį sveikatai ir aplinkai, turi būti sumažintas jo pirmtakų azoto oksidų (NOx) ir angliavandenilių (HC) išmetimas; kadangi rūgštėjimo keliama žala aplinkai taip pat reikalauja inter alia sumažinti NOx ir HC išmetimą;

(2) kadangi 1992 m. balandžio mėn. Bendrija pasirašė JT/EEK protokolą dėl lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekio sumažinimo, o 1993 m. gruodžio mėn. prisijungė prie protokolo dėl NOx kiekio sumažinimo, abu susiję su 1979 m. Konvencija dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų, kuri buvo patvirtinta 1982 m. liepos mėn.;

(3) kadangi pavienės valstybės narės negali veiksmingai įgyvendinti tikslų dėl teršalų išmetimo iš ne kelių mobiliųjų mašinų variklių sumažinimo, ir todėl juos galima geriau įgyvendinti suderinant valstybių narių įstatymus, susijusius su priemonėmis, nukreiptomis prieš oro taršą iš variklių, kurie turi būti įrengti ne kelių mobiliosiose mašinose;

(4) kadangi naujausi Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad iš ne kelių mobiliųjų mašinų variklių išmetami teršalai sudaro didžiąją visų žmogaus sukeliamų tam tikrų kenksmingų į atmosferą išmetamų teršalų dalį; kadangi tam tikra kategorija uždegimo suspaudimu variklių, kuriuos reglamentuoja ši direktyva, sukelia didelę dalį oro taršos NOx ir KD, ypač kai ji lyginama su tarša, kuri kyla dėl kelių transporto sektorius veiklos;

(5) kadangi ne kelių mobiliųjų mašinų, veikiančių ant žemės su įrengtais uždegimo suspaudimu varikliais, išmetami teršalai, ypač išmetami NOx ir KD, kelia didžiausią susirūpinimą šioje srityje; kadangi šie šaltiniai turėtų būti reglamentuojami pirmiausia; tačiau kadangi taip pat būtų svarbu vėliau išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, kad būtų įtraukta išmetamųjų teršalų kontrolė iš kitų ne kelių mobiliųjų mašinų variklių, taip pat kilnojamų generatorinių įrenginių, remiantis atitinkamais bandymų ciklais, o ypač iš benzininių variklių; kadangi CO ir HC išmetalų kiekį galima labai sumažinti išplečiant šioje direktyvoje numatyto taikymo sritį įtraukiant benzininius variklius;

(6) kadangi teisės aktai, kontroliuojantys žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties traktorių variklių išmetamuosius teršalus, užtikrinantys tokį aplinkos apsaugos lygį, kuris būtų lygiavertis šia direktyva nustatytam lygiui, su ją visiškai atitinkančiais standartais ir reikalavimais, turėtų būti kaip galima greičiau įdiegti;

(7) kadangi sertifikavimo procedūroms buvo panaudotas toks tipo patvirtinimo būdas, kuris, kaip Europos metodas, išlaikė laiko išbandymą dėl kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių; kadangi kaip naujas elementas buvo pasiūlytas variklių grupės (variklių šeimos) pradinio variklio, pagaminto naudojant panašias sudedamąsias dalis pagal panašius konstrukcijos principus, patvirtinimas;

(8) kadangi varikliai, pagaminti pagal šios direktyvos reikalavimus, turės būti atitinkamai pažymėti ir apie juos turės būti pranešama patvirtinimą išduodančioms institucijoms; kadangi tam, kad būtų sumažintos administracinės prievolės, valdžios institucijos nenumato tiesioginės variklių gamybos datų kontrolės, atitinkančios sugriežtintus reikalavimus; kadangi ši gamintojams suteikiama laisvė reikalauja, kad jie palengvintų valdžios institucijos atliekamų atrankinių patikrinimų parengimą ir kad atitinkama informacija apie gamybos planavimą būtų prieinama reguliariais laikotarpiais; kadangi neprivaloma, kad visiškai būtų laikomasi atitinkamų reikalavimų dėl pranešimo, perduodamo laikantis šios tvarkos, bet aukštas atitikties laipsnis palengvintų valdžios institucijų planuojamų įvertinimų patvirtinimą ir padėtų padidinti pasitikėjimą tarp gamintojų ir tipo patvirtinimą išduodančių institucijų;

(9) kadangi patvirtinimai, išduodami pagal Direktyvą 88/77/EEB [5] ir JT/EEK 49 reglamento 02 seriją, kaip pateikta Direktyvos 92/53/EEB [6] IV priedo II priedėlyje, yra pripažįstami lygiaverčiais patvirtinimams, kurių reikalauja ši direktyva pirmajame etape;

(10) kadangi turi būti leista pateikti valstybių narių rinkai variklius, atitinkančius šios direktyvos reikalavimus ir įeinančius į jos taikymo sritį; kadangi šiems varikliams neturi būti taikomi jokie kiti nacionaliniai reikalavimai dėl išmetamųjų teršalų; kadangi patvirtinimus išduodanti valstybė narė imsis būtinų kontrolės priemonių;

(11) kadangi nustatant šią naują bandymų tvarką ir ribines vertes yra būtina atsižvelgti į ypatingus šio tipo variklių naudojimo būdus;

(12) kadangi šiuos naujus standartus reikia parengti pagal įrodytus dviejų etapų metodo principus;

(13) kadangi iš esmės sumažinti didesnės galios variklių išmetalų kiekį turbūt yra lengviau, kadangi gali būti taikomos esamos technologijos, sukurtos kelių transporto priemonių varikliams; kadangi atsižvelgiant į tai buvo numatytas pakopinis reikalavimų įgyvendinimas, I etapą pradedant didžiausios iš trijų galios intervalu; kadangi šis principas buvo paliktas galioti II etapui, išskyrus naują ketvirtą galios intervalą, neįtrauktą į I etapą;

(14) kadangi šiam ne kelių mobiliųjų mašinų naudojimo sektoriui, kuris dabar yra reglamentuojamas ir, išskyrus žemės ūkio traktorius, yra pats svarbiausias, palyginti su teršalais, išmetamais iš kelių transporto priemonių, įgyvendinant šią direktyvą galima tikėtis didelio išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo; kadangi paprastai dėl labai gero dyzelinių variklių darbo, atžvelgiant į CO ir HC išmetalus, viso išmetamo kiekio mažinimo atsarga yra labai maža;

(15) kadangi siekiant apsidrausti nuo ypatingų techninių arba ekonominių aplinkybių, buvo įtrauktos procedūros, kuriomis gamintojus būtų galima atleisti nuo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

(16) kadangi norint užtikrinti "produkcijos atitiktį" (PA), varikliui išdavus patvirtinimą, iš gamintojo bus reikalaujama užtikrinti atitinkamas priemones; kadangi buvo imtasi atsargumo priemonių nustatyto reikalavimų neatitikimo atveju, kurios nustato informacijos pateikimo tvarką, korekcinius veiksmus ir bendradarbiavimo tvarką, leidžiančius sureguliuoti galimus valstybių narių nuomonės dėl sertifikuotų variklių atitikties skirtumus;

(17) kadangi ši direktyva neturės įtakos valstybių narių teisei nustatyti reikalavimus, užtikrinančius darbininkų apsaugą, naudojant ne kelių mobiliąsias mašinas;

(18) kadangi tam tikri šios direktyvos priedai turėtų būti papildyti ir prireikus pritaikyti technikos pažangai pagal komitete numatytą tvarką;

(19) kadangi turėtų būti patvirtintos nuostatos, užtikrinančios variklių bandymą pagal geros laboratorinės praktikos reikalavimus;

(20) kadangi šiame sektoriuje reikia skatinti pasaulinę prekybą, kiek įmanoma suderinant Bendrijoje galiojančius išmetimo standartus su standartais, taikomais arba planuojamais taikyti trečiosiose šalyse;

(21) kadangi todėl yra būtina numatyti galimybę pakartotinai nagrinėti šią padėtį remiantis naujomis technologijomis ir ekonominiu pagrįstumu bei atsižvelgiant į pažangą, pasiektą įgyvendinant antrąjį etapą;

(22) kadangi 1994 m. gruodžio 20 d. [7] buvo priimtas laikinasis susitarimas tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl priemonių, reikalingų teisės aktams, priimtiems pagal Sutarties 189b straipsnį, įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslai

Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus dėl išmetamųjų teršalų standartų ir tipo patvirtinimo tvarkos variklių, kurie turi būti įrengti ne kelių mobiliosiose mašinose. Tai padės sklandžiai veikti vidaus rinkai, taip pat pagerins žmonių sveikatą ir aplinkos apsaugą.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje:

- ne kelių mobiliosios mašinos – tai bet kokia savaeigė mašina, kilnojama pramoninė įranga arba transporto priemonė su kėbulu arba be jo, neskirta keleiviams arba kroviniams pervežti keliais, kurioje įrengtas I priedo 1 dalyje apibrėžtas vidaus degimo variklis,

- tipo patvirtinimas – tai tokia procedūra, kai valstybė narė patvirtina, kad vidaus degimo variklio tipas arba variklių šeima pagal variklio (-ių) išmetamų dujinių arba kietųjų dalelių kiekį atitinka nustatytus šios direktyvos reikalavimus,

- variklio tipas – tai variklių kategorija, kurie nesiskiria pagal pagrindines variklio charakteristikas, apibrėžtas II priedo 1 priedėlyje,

- variklių šeima – tai gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurie dėl jų konstrukcijos turi panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas ir kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus,

- pirminis variklis – tai iš variklių šeimos atrinktas variklis, atitinkantis I priedo 6 ir 7 dalyse nurodytus reikalavimus,

- variklio galia – tai naudingoji galia, kaip apibrėžta I priedo 2.4 dalyje,

- variklio pagaminimo data – tai data, kai atliekamas galutinis variklio patikrinimas, jam paliekant gamybos liniją. Šiame etape variklis yra parengtas tiekti arba laikyti sandėlyje,

- pateikimas į rinką – tai veiksmas, kai gaminys, kuriam taikoma ši direktyva, už mokestį arba nemokamai patenka į Bendrijos rinką, ketinant pasiūlyti vartotojui ir (arba) naudoti Bendrijoje,

- gamintojas – tai asmuo arba organizacija, atskaitinga patvirtinimą išduodančiai institucijai visais tipo patvirtinimo proceso klausimais ir garantuojanti produkcijos atitiktį. Nebūtina, kad tas asmuo arba organizacija tiesiogiai dalyvautų visuose variklio konstravimo etapuose,

- patvirtinimą išduodanti institucija – tai valstybės narės kompetentinga institucija arba institucijos, atsakingos už visus variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo klausimus, už patvirtinimo sertifikatų išdavimą ir panaikinimą, už tarpininkavimą tarp kitų valstybių narių patvirtinimus išduodančių institucijų, ir už gamintojo numatytų atitikties užtikrinimo priemonių patikrą,

- techninis centras – tai organizacija (-os) arba institucija (-os), kuri (-os) kaip tyrimų laboratorija yra paskirta vykdyti tyrimus arba patikrinimus valstybės narės patvirtinimus išduodančios institucijos vardu. Šias pareigas patvirtinimą išduodanti institucija gali atlikti pati,

- informacinis dokumentas – tai II priede nurodytas dokumentas, kuriame nurodyta, kokią informaciją turi pateikti pareiškėjas,

- informacijos aplankas – tai išsamus duomenų, brėžinių, fotonuotraukų ir pan. aplankas arba byla, kuriuos pareiškėjas pateikia techniniam centrui arba patvirtinimą išduodančiai institucijai, kaip tai nurodyta informacijos dokumente,

- informacijos paketas – tai informacijos aplankas kartu su visomis bandymų ataskaitomis ar kitais dokumentais, kuriais techninis centras arba patvirtinimą išduodanti institucija papildė informacijos aplanką vykdydama savo pareigas,

- informacijos paketo rodyklė – tai dokumentas, kuriame pateikiamas informacijos paketo turinys, tinkamai sunumeravus ar kitaip aiškiai sužymėjus visus puslapius.

3 straipsnis

Tipo patvirtinimo paraiška

1. Gamintojas prašymą dėl variklio ar variklių šeimos tipo patvirtinimo pateikia valstybės narės patvirtinimą išduodančiai institucijai. Prie paraiškos pridedamas informacijos aplankas, kurio turinys nurodomas II priede esančiame informacijos dokumente. Variklis, atitinkantis variklio tipo charakteristikas, apibūdintas II priedo 1 priedėlyje, pateikiamas už patvirtinimo bandymus atsakingam techniniam centrui.

2. Jei paraiška pateikiama variklių šeimai ir jei patvirtinimą išduodanti institucija nustato, kad pateikta atrinkto pirminio variklio paraiška ne visai atitinka variklių šeimą, apibūdintą II priedo 2 priedėlyje, patvirtinti pagal šio straipsnio 1 dalį pateikiamas kitas, o jei reikia, papildomas pirminis variklis, kurį pasirenka patvirtinimą išduodanti institucija.

3. Variklio tipo arba variklių šeimos paraiška gali būti pateikta tik vienai valstybei narei. Pateikiama atskira kiekvieno patvirtinamo variklio tipo arba variklių šeimos paraiška.

4 straipsnis

Tipo patvirtinimo tvarka

1. Paraišką priimančioji valstybė narė tipo patvirtinimą išduoda visiems variklių tipams arba variklių šeimoms, atitinkantiems informacijos aplanke esančią išsamią informaciją ir šios direktyvos reikalavimus.

2. Valstybė narė kiekvienam patvirtinamo variklio tipui arba variklių šeimai užpildo visus taikytinus tipo patvirtinimo sertifikato, kurio pavyzdys pateiktas VI priede, skirsnius ir sudaro arba patikrina informacijos paketo turinio rodyklę. Tipo patvirtinimo sertifikatai numeruojami pagal VII priede aprašytą metodą. Užpildytas tipo patvirtinimo sertifikatas ir jo priedai pateikiami pareiškėjui.

3. Jei patvirtinamas variklis gali dirbti arba rodyti tam tikrą savybę tik kartu su kitomis ne kelių mobiliųjų mašinų dalimis ir dėl šios priežasties vieno arba kelių reikalavimų atitiktį galima patikrinti, tik kai patvirtinamas variklis veikia kartu su kitomis mechanizmų dalimis, tiek tikromis, tiek sumodeliuotomis, šio variklio (-ių) tipo patvirtinimo taikymo sritis turi būti atitinkamai apribota. Variklio tipo ar variklių šeimos patvirtinimo sertifikate turi būti nurodomi visi apribojimai dėl naudojimo ir visos jo montavimo sąlygos.

4. Kiekvienos valstybės narės patvirtinimą išduodanti institucija:

a) kiekvieną mėnesį siunčia kitų valstybių narių patvirtinimus išduodančioms institucijoms sąrašą (su VIII priede nurodyta išsamia informacija) variklių ir variklių šeimų, kuriems ji išdavė tipo patvirtinimus, atsisakė juos išduoti arba per tą mėnesį panaikino;

b) gavusi kitos valstybės narės patvirtinimą išduodančios institucijos prašymą, nedelsdama siunčia:

- variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo sertifikato kopiją kartu su kiekvieno variklio tipo arba variklių šeimos informacijos paketu arba be jo, kurį ji patvirtino, atsisakė patvirtinti arba panaikino, ir (arba)

- variklių, pagamintų pagal išduotus tipo patvirtinimus, sąrašą, kaip apibūdinta 6 straipsnio 3 dalyje, kartu su IX priede nurodyta išsamia informacija ir (arba)

- 6 straipsnio 4 dalyje apibūdintos deklaracijos kopiją.

5. Kiekvienos valstybės narės patvirtinimą išduodanti institucija kasmet arba papildomai prie gautos atitinkamos paraiškos siunčia Komisijai duomenų lapo kopiją, kaip nurodyta X priede, apie variklius, patvirtintus po paskutinio pranešimo.

5 straipsnis

Patvirtinimų pakeitimai

1. Tipo patvirtinimą išdavusi valstybė narė turi imtis priemonių užtikrinančių, kad ji bus informuojama apie visus informacijos pakete atsirandančius išsamios informacijos pasikeitimus.

2. Paraiška dėl tipo patvirtinimo pakeitimo arba pratęsimo pateikiama tik tos valstybės narės patvirtinimą išduodančiai institucijai, kuri išdavė pirmąjį tipo patvirtinimą.

3. Jei informacijos pakete esanti išsami informacija pasikeitė, atitinkamos valstybės narės patvirtinimą išduodanti institucija:

- prireikus paskelbia pataisytą informacijos paketo puslapį (-ius), pažymėdama kiekvieną pataisytą puslapį, kad būtų aiškiai matomas pakeitimo pobūdis ir pakartotino išdavimo data. Kai tik pataisyti puslapiai paskelbiami, informacijos paketo (kuris pridedamas prie tipo patvirtinimo sertifikato) rodyklė taip pat pataisoma, kad būtų nurodytos paskutinės pataisytų puslapių datos,

- paskelbia pataisytą tipo patvirtinimo sertifikatą (pažymėtą pratęsimo numeriu), jei pasikeitė bet kokia jame esanti informacija (išskyrus esančią jo prieduose) arba jei nuo patvirtinime nurodytos datos pasikeitė šios direktyvos standartai. Pataisytame sertifikate aiškiai nurodomos pataisymo priežastys ir pakartotinio išleidimo data.

Jei atitinkamos valstybės narės patvirtinimą išduodanti institucija nustato, kad bet koks informacijos paketo pakeitimas reikalauja naujų bandymų arba patikrinimų, ji apie tai praneša gamintojui ir pirmiau paminėtus dokumentus parengia tik po sėkmingų naujų bandymų arba patikrinimų.

6 straipsnis

Atitiktis

1. Gamintojas prie kiekvieno gaminio, pagaminto pagal patvirtinto tipo reikalavimus, pritvirtina I priedo 3 dalyje apibrėžtus ženklus, taip pat ir tipo patvirtinimo numerį.

2. Jei pagal 4 straipsnio 3 dalį tipo patvirtinimo sertifikate yra nustatyti naudojimo apribojimai, gamintojas kartu su kiekvienu pagamintu gaminiu pateikia išsamią informaciją apie šiuos apribojimus ir nurodo visas jo montavimo sąlygas. Jei variklių tipo serija tiekiama vienam atskiram mechanizmų gamintojui, pakanka, kad ne vėliau kaip pirmojo variklio pristatymo dieną jam būtų pateiktas vienas informacinis dokumentas, kuriame papildomai būtų išvardyti atitinkami variklių identifikavimo numeriai.

3. Tipo patvirtinimą išdavusiai institucijai paprašius, per 45 dienas nuo kiekvienų kalendorinių metu pabaigos ir nedelsiant nuo tos dienos, kai pasikeičia šios direktyvos reikalavimai, taip pat nedelsiant, kai institucija gali nustatyti bet kokią papildomą datą, gamintojas pateikia sąrašą, kuriame nurodoma kiekvieno tipo variklių, pagamintų pagal šios direktyvos reikalavimus nuo paskutinio pateikto pranešimo arba nuo tada, kai pirmą kartą buvo taikomi šios direktyvos reikalavimai, identifikavimo numerių serija. Jei variklio kodavimo sistemą neleidžia išsiaiškinti identifikavimo numerių ir atitinkamų variklių tipų arba variklių šeimų bei tipo patvirtinimo numerių tarpusavio ryšio, jis šiame sąraše turi būti išsamiai apibrėžtas. Be to, šiame sąraše turi būti konkreti informacija, jei gamintojas nustoja gaminti patvirtinto tipo variklius arba variklių šeimą. Jei nereikalaujama reguliariai siųsti šį sąrašą patvirtinimą išduodančiai institucijai, gamintojas šiuos įrašus turi saugoti ne trumpiau kaip 20 metų.

4. Gamintojas per 45 dienas nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos ir kiekvienai 9 straipsnyje nurodytai įsigaliojimo datai tipo patvirtinimą išdavusiai institucijai siunčia deklaraciją su smulkiai apibūdintais variklių tipais ir variklių šeimomis, kartu su atitinkamais nuo nurodytos datos ketinamų gaminti variklių identifikavimo kodais.

7 straipsnis

Lygiaverčių patvirtinimų priėmimas

1. Europos Parlamentas ir Taryba, Komisijai pasiūlius, gali pripažinti šioje direktyvoje nustatytų tipo patvirtinimo sąlygų ir nuostatų bei tarptautiniais reglamentais arba trečiųjų šalių reglamentais nustatytos tvarkos lygiavertiškumą daugiašaliais arba dvišaliais susitarimais tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių.

2. Tipo patvirtinimai pagal Direktyvą 88/77/EEB, kurie atitinka A arba B etapus, numatytus Direktyvos 91/542/EEB 2 straipsnyje ir I priedo 6.2.1 skirsnyje [8], ir, jei reikia, atitinkami patvirtinimo ženklai priimami I etape, numatytame šios direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje. Jų galiojimas pasibaigia privalomai įgyvendinus II etapą, numatytą šios direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje.

8 straipsnis

Registravimas ir pateikimas į rinką

1. Valstybės narės atitinkamais atvejais negali atsisakyti registruoti arba pateikti į rinką naujus variklius, tiek įrengtus mašinose, tiek neįrengtus, atitinkančius šios direktyvos reikalavimus.

2. Valstybės narės atitinkamais atvejais gali tik leisti registruoti arba pateikti į rinką naujus variklius, tiek įrengtus mašinose, tiek neįrengtus, ir atitinkančius šios direktyvos reikalavimus.

3. Valstybės narės tipo patvirtinimą išduodanti institucija imasi priemonių, reikalingų tokiam patvirtinimui užregistruoti ir kontroliuoti, jei reikia, kartu su kitos valstybės narės patvirtinimą išduodančia institucija, identifikavimo numerius tų variklių, kurie buvo pagaminti pagal šios direktyvos reikalavimus.

4. Papildoma šių identifikavimo numerių kontrolė gali būti atliekama kartu su 11 straipsnyje aprašyta gamybos atitikties kontrole.

5. Jei dėl identifikavimo numerių kontrolės to prašo patvirtinimą išduodanti atsakingoji institucija, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigę jo atstovai nedelsdami pateikia visą reikalingą informaciją apie jo (jų) pirkėjus, kartu pagal 6 straipsnio 3 dalį pateikdami pagamintų variklių identifikavimo numerius. Jei varikliai parduodami mašinų gamintojui, pateikti papildomos informacijos nereikalaujama.

6. Jei patvirtinimą išduodančios institucijos prašymu gamintojas nesugeba patvirtinti 6 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ypač šio straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, patvirtinimas, pagal šią direktyvą išduotas tam tikram variklio tipui arba jų šeimai, gali būti panaikintas. Šios informacijos pateikimo tvarka yra apibrėžta 12 straipsnio 4 dalyje.

9 straipsnis

Kalendorinis grafikas

1. TIPO PATVIRTINIMŲ IŠDAVIMAS

2. I ETAPO TIPO PATVIRTINIMAS

(A/B/C VARIKLIŲ KATEGORIJOS)

Valstybės narės atsisako išduoti bet kokio variklio tipo arba variklių šeimos tipo patvirtinimą bei išduoti VI priede apibūdintą dokumentą, taip pat atsisako išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne kelių mobiliosioms mašinoms, kuriose įrengtas bet koks variklis:

nuo 1998 m. birželio 30 d. varikliams, kurių galia:

—A: | 130 kW ≤ P ≤ 560 kW, |

—B: | 75 kW ≤ P < 130 kW, |

—C: | 37 kW ≤ P < 75 kW, |

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei iš to variklio išmetami dujiniai ir kietųjų dalelių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.2.1 skirsnio lentelėje.

3. II ETAPO TIPO PATVIRTINIMAI

(VARIKLIŲ KATEGORIJOS: D, E, F, G)

Valstybės narės atsisako išduoti bet kokio tipo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimą bei išduoti VI priede apibūdintą dokumentą, taip pat turi atsisakyti išduoti bet kokį kitą tipo patvirtinimą ne kelių mobiliosioms mašinoms, kuriuose įrengtas bet koks variklis:

—D: | nuo 1999 m. gruodžio 31 d. varikliams kurių galia 18 kW ≤ P < 37 kW |

—E: | nuo 2000 m. gruodžio 31 d. varikliams kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW |

—F: | nuo 2001 m. gruodžio 31 d. varikliams kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW |

—G: | nuo 2002 m. gruodžio 31 d. varikliams kurių galia 37 kW ≤ P < 75 kW |

jei variklis neatitinka šioje direktyvoje apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio išmetami dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.2.3 skirsnio lentelėje.

4. REGISTRACIJA IR PATEIKIMAS Į RINKĄ: VARIKLIO GAMYBOS DATOS

I etapas

- A kategorija: 1998 m. gruodžio 31 d.

- B kategorija: 1998 m. gruodžio 31 d.

- C kategorija: 1999 m. kovo 31 d.

II etapas

- D kategorija: 2000 m. gruodžio 31 d.

- E kategorija: 2001 m. gruodžio 31 d.

- F kategorija: 2002 m. gruodžio 31 d.

- G kategorija: 2003 m. gruodžio 31 d.

10 straipsnis

Išimtys ir pakaitinė tvarka

1. 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 9 straipsnio 4 dalies reikalavimai netaikomi:

- varikliams, skirtiems naudoti ginkluotosiose pajėgose,

- varikliams, kuriems netaikomi reikalavimai pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Gamintojui paprašius, kiekviena valstybė narė jau nebegaminamiems, bet dar esantiems sandėliuose varikliams, arba ne kelių mobiliųjų mašinų atsargoms dėl jose įrengtų variklių gali netaikyti pateikimo į rinką terminų, nustatytų 9 straipsnio 4 dalyje, pagal šias sąlygas:

- gamintojas privalo pateikti paraišką patvirtinimą išduodančiai institucijai tos valstybės narės, kuri patvirtino atitinkamą variklio tipą (-us) arba variklių šeimą (-as) prieš įsigaliojant šiam galutiniam terminui (-ams),

- gamintojo paraiškoje turi būti 6 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas sąrašas tų naujų variklių, kurie nepateikti į rinką per nustatytą galutinį terminą (-us); jei ši direktyva varikliams taikoma pirmą kartą, gamintojas privalo pateikti paraišką tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai toje valstybėje narėje, kurioje šie varikliai laikomi,

- prašyme turi būti apibrėžtos techninės ir (arba) ekonominės jo pagrįstumo priežastys,

- varikliai turi atitikti bet kurį tipą arba šeimą, kuriems tipo patvirtinimas nebegalioja arba kuriems anksčiau tipo patvirtinimas nebuvo reikalingas, bet kurie buvo pagaminti iki nustatyto galutinio termino,

- varikliai turi būti fiziškai laikomi Bendrijoje iki nustatyto galutinio laikotarpio (-ių),

- didžiausias vieno arba kelių tipų naujų variklių, teikiamų į kiekvienos valstybės narės rinką taikant šią išimtį, skaičius neturi viršyti 10 % visų nagrinėjamų tipų variklių, pateiktų tos valstybės narės rinkai per praėjusius metus,

- jei valstybė narė prašymą priima, ji privalo per vieną mėnesį nusiųsti kitų valstybių narių patvirtinimą išduodančioms institucijoms išsamią informaciją apie tam gamintojui suteiktas išimtis ir nurodyti jų priežastis,

- pagal šį straipsnį išimtį suteikianti valstybė narė atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog gamintojas laikysis visų atitinkamų įsipareigojimų,

- patvirtinimą išduodanti institucija išduoda kiekvieno konkretaus variklio atitikties sertifikatą, kuriame padaromas specialus įrašas. Jei taikytina, gali būti naudojamas jungtinis dokumentas, kuriame nurodomi visi nagrinėjamo variklio identifikavimo numeriai,

- valstybės narės kasmet Komisijai siunčia suteiktų išimčių sąrašą, išsamiai apibūdindamos jų suteikimo priežastis.

Tokia galimybė yra apribojama 12 mėnesių laikotarpiu nuo tos dienos, kai varikliui pirmą kartą taikomas pateikimo į rinką galutinis terminas (-ai).

11 straipsnis

Pasirengimo gaminti priemonių atitikimas

1. Tipo patvirtinimą išduodanti valstybė narė, prireikus kartu su kitos valstybės narės patvirtinimą išduodančiomis institucijomis, imasi visų priemonių patikrinti atsižvelgiant į I priedo 5 dalyje nustatytas specifikacijas, ar pasirengta užtikrinti veiksmingą gamybos atitikties kontrolę prieš išduodant tipo patvirtinimą.

2. Tipo patvirtinimą išduodanti valstybė narė, prireikus kartu su kitos valstybės narės patvirtinimą išduodančiomis institucijomis, imasi visų priemonių patikrinti atsižvelgiant į I priedo 5 dalyje nustatytas specifikacijas, ar šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių vis dar pakanka ir ar kiekvienas pagamintas variklis, turintis tipo patvirtinimo numerį pagal šią direktyvą, ir toliau atitinka patvirtinimo sertifikate ir jos prieduose pateiktą patvirtinto variklio tipo arba šeimos aprašymą.

12 straipsnis

Patvirtinto tipo arba šeimos neatitikimas

1. Yra neatitikimas patvirtintam tipui arba šeimai, jei yra nustatyti nukrypimai nuo tipo patvirtinimo sertifikato ir (arba) informacijos paketo išsamios informacijos ir jei pagal 5 straipsnio 3 dalį tipo patvirtinimą išdavusioji valstybė narė neleido taikyti šių nukrypimų.

2. Jei tipo patvirtinimą išdavusioji valstybė narė nustato, kad varikliai su pridedamu atitikties sertifikatu arba su patvirtinimo ženklu neatitinka jų patvirtinto tipo arba šeimos, ji imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad gaminami varikliai vėl atitiktų patvirtintą tipą arba šeimą. Tos valstybės narės patvirtinimą išduodančios institucijos praneša kitų valstybių narių institucijoms apie taikomas priemones, kurios prireikus gali baigtis tipo patvirtinimo panaikinimu.

3. Jei valstybė narė parodo, kad tipo patvirtinimo numerį turintis variklis neatitinka patvirtinto tipo arba šeimos, ji gali prašyti, kad tipo patvirtinimą išdavusioji valstybė narė patikrintų, ar gaminami varikliai atitinka patvirtintąjį tipą arba šeimą. Tokių veiksmų imamasi per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

4. Valstybės narės patvirtinimą išduodančios institucijos per vieną mėnesį vienos kitoms praneša apie visus tipo patvirtinimo panaikinimus ir šių priemonių priežastis.

5. Jei tipo patvirtinimą išdavusi valstybė narė nesutinka dėl jai pranešto neatitikimo, suinteresuotos valstybės narės siekia išspręsti šį ginčą. Komisija apie tai informuojama ir prireikus atitinkamai konsultuojasi sprendimui pasiekti.

13 straipsnis

Darbuotojų saugos reikalavimai

Šios direktyvos nuostatos neturi įtakos valstybių narių teisei nustatyti, tinkamai laikantis Sutarties, tokių reikalavimų, kokie, jų manymu, yra reikalingi, kad būtų garantuota darbininkų, naudojančių šioje direktyvoje nurodytus mechanizmus, sauga, jei tai neturės įtakos konkrečių variklių pateikimui į rinką.

14 straipsnis

Pritaikymas technikos pažangai

Visus pakeitimus, kurie reikalingi norint šios direktyvos priedus pritaikyti prie technikos pažangos, išskyrus reikalavimus, apibrėžtus I priedo 1 dalies 2.1–2.8 skirsniuose ir 4 dalyje, priima Komisija ir Direktyvos 92/53/EEB 13 straipsniu įsteigtas komitetas, laikydamasis šios direktyvos 15 straipsnyje nustatytos tvarkos.

15 straipsnis

Veiksmų tvarka komitete

1. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė pareiškiama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

2. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, kurias nedelsdama taiko;

b) tačiau, jei numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija apie jas nedelsdama praneša Tarybai. Tokiu atveju:

- Komisija priimtų priemonių taikymą atideda ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui nuo pranešimo dienos,

- Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šios straipsnio dalies pirmoje įtraukoje nurodytą laiką gali priimti kitokį sprendimą.

16 straipsnis

Patvirtinimą išduodančios institucijos ir techniniai centrai

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pavadinimus ir adresus patvirtinimus išduodančių institucijų ir techninių centrų, atsakingų už šios direktyvos taikymą. Paskelbtieji centrai turi atitikti Direktyvos 92/53/EEB 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

17 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinius įstatymus

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1998 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Tolesnis išmetamųjų teršalų ribinių verčių mažinimas

Europos Parlamentas ir Taryba iki 2000 m. pabaigos turi nuspręsti dėl pasiūlymo, kurį Komisija pateiks iki 1999 m. pabaigos, dėl tolesnio išmetamųjų teršalų ribinių verčių mažinimo, atsižvelgdami į galimybę pasauliniu mastu naudotis metodais, skirtais dyzelinių variklių oro taršai ir oro kokybės padėčiai kontroliuoti.

20 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1997 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-Robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Lahure

[1] OL C 328, 1995 12 7, p. 1.

[2] OL C 153, 1996 3 28, p. 2.

[3] 1995 m. spalio 25 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 308, 1995 11 20, p. 29), 1997 m. sausio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 123, 1997 4 21, p. 1) ir 1997 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 167, 1997 7 2, p. 22). 1997 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas ir 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas.

[4] Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija, 1993 m. vasario 1 d. susitikimas Taryboje (OL C 138, 1993 5 17, p. 1).

[5] 1987 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis dėl transporto priemonių dyzelinių variklių skleidžiamų dujinių teršalų, suderinimo (OL L 36, 1988 2 9, p. 33). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/1/EB (OL L 40, 1996 2 17, p. 1).

[6] 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/53/EEB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 70/156 EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (OL L 225, 1992 8 10, p. 1).

[7] OL C 102, 1996 4. 4, p. 1.

[8] OL L 295, 1991 10 25, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI, SIMBOLIAI IR SANTRUMPOS, VARIKLIŲ ŽENKLINIMAS, SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI, PRODUKCIJOS ATESTAVIMO ATITIKTIES SPECIFIKACIJA, VARIKLIŲ ŠEIMĄ APIBŪDINANTYS PARAMETRAI, PIRMINIO VARIKLIO PARINKIMAS

1. TAIKYMO SRITIS

Ši direktyva taikoma varikliams, skirtiems įrengti ne kelių mobiliosiose mašinose.

Ši direktyva netaikoma varikliams, varantiems:

- Direktyvoje 70/156/EEB [1] ir Direktyvoje 92/61/EEB [2] apibrėžiamas transporto priemones,

- Direktyvoje 74/150/EEB [3] apibrėžiamus žemės ūkio traktorius.

Be to, direktyva taikoma varikliams, kurie turi būti įrengti mašinose, atitinkančiose šiuos specialius reikalavimus:

A. skirtose ir pritaikytose judėti arba būti varomoms žeme, keliais arba be jų, su U. S. varikliu, kurio naudingoji galia pagal 2.4 skirsnį yra didesnė kaip 18 kW, bet ne didesnė kaip 560 Kw [4], ir yra dažniau eksploatuojamos kintamu apsisukimų dažniu, o ne vienu pastoviu apsisukimų dažniu.

Mašinos, kurių varikliams taikomas šis apibrėžimas, yra šios mašinos, (ir ne tik jos):

- pramoninė gręžimo įranga, kompresoriai ir t. t.,

- statybinė įranga, įskaitant ratinius krautuvus, buldozerius, vikšrinius traktorius, vikšrinius krautuvus, automobilinius krautuvus, visureigius sunkvežimius, hidraulinius ekskavatorius ir t. t.,

- žemės ūkio įranga, dirvos frezeriai,

- miškų ūkio įranga,

- savaeigės žemės ūkio transporto priemonės (išskyrus aukščiau apibrėžtus traktorius),

- medžiagų apdorojimo įranga,

- automobiliniai krautuvai su šakėmis,

- kelių priežiūros įranga (autogreideriai, kelio volai, asfalto klojimo mašinos),

- sniego valymo įranga,

- oro uostų pagalbinė antžeminė įranga,

- lėktuvų trapai,

- savaeigiai kranai.

Ši direktyva netaikoma:

B. Laivams

C. Geležinkelio lokomotyvams

D. Lėktuvams

E. Generatorinėms.

2. APIBRĖŽIMAI, SIMBOLIAI IR SANTRUMPOS

Šioje direktyvoje:

2.1. Uždegimo suspaudimu (U. S.) variklis – tai visi varikliai, veikiantys uždegimo suspaudimu principu (pvz., dyzelinis variklis).

2.2. Dujiniai teršalai – tai anglies monoksidas, angliavandeniliai (tariant, kad tai C1: H1,85 santykis) ir azoto oksidai, pastarieji išreiškiami azoto dioksido (NO2) ekvivalentu.

2.3. Kietųjų dalelių teršalai – tai bet kokia medžiaga, surinkta ant nustatyto filtro, U. S. variklio išmetamąsias dujas atskiedus švariu filtruotu oru, kad temperatūra būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C).

2.4. Naudingoji galia – tai "EEB kW" išreikšta galia, gauta bandymų stende alkūninio veleno ar jo atitikmens gale, išmatuota EEB metodu, taikomu matuoti transporto priemonių vidaus degimo variklių galią, kaip nustatyta Direktyvoje 80/1269/EEB [5], išskyrus tai, kad neįskaitoma variklį aušinančio ventiliatoriaus sunaudojama galia [6], ir naudojamos šioje direktyvoje apibrėžtos bandymų sąlygos bei etaloninis kuras.

2.5. Vardinis apsisukimų dažnis – tai apsisukimų reguliatoriaus leidžiamas didžiausias visos apkrovos apsisukimų dažnis, tiksliai apibrėžtas gamintojo.

2.6. "Apkrovos procentinė dalis" – tai didžiausio sukimo momento dalis esant tam tikram apsisukimų dažniui.

2.7. Didžiausio sukimo momento apsisukimų dažnis – tai variklio apsisukimų dažnis, kai pasiekiamas didžiausias gamintojo apibrėžtas variklio sukimo momentas.

2.8. Tarpinis apsisukimų dažnis – tai variklio apsisukimų dažnis, atitinkantis vieną iš šių reikalavimų:

- varikliams, kurie skirti dirbti visos apkrovos sukimo momento kreivės apsisukimų dažnių diapazone, tarpinis apsisukimų dažnis – tai pareikštas didžiausio sukimo momento apsisukimų dažnis, jei jis sudaro 60–75 % vardinio apsisukimų dažnio,

- jei pareikštas didžiausio sukimo momento apsisukimų dažnis yra mažesnis kaip 60 % vardinio apsisukimų dažnio, tarpinis apsisukimų dažnis lygus 60 % vardinio apsisukimų dažnio,

- jei pareikštas didžiausio sukimo momento apsisukimų dažnis yra didesnis kaip 75 % vardinio apsisukimų dažnio, tarpinis apsisukimų dažnis lygus 75 % vardinio apsisukimų dažnio.

2.9. Simboliai ir santrumpos

2.9.1. Bandymų parametrų simboliai

Simbolis | Vienetas | Terminas |

Ap | m2 | Izokinetinio ėminių ėmimo zondo skerspjūvio plotas |

AT | m2 | Išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotas |

Aver | | Svorinės vidutinės vertės: |

m3/h | —tūrinio srauto |

kg/h | —masės srauto |

C1 | — | Angliavandenilis, išreikštas vieną anglies atomą turinčiu angliavandeniliu |

conc | ppm tūrio % | Koncentracija (su komponentą žyminčia priesaga) |

concc | ppm tūrio % | Pataisytoji fono koncentracija |

concd | ppm tūrio % | Praskiedimo oro koncentracija |

DF | — | Praskiedimo faktorius |

fa | — | Laboratorinis atmosferos faktorius |

FFH | — | Degalų specifinis faktorius, naudojamas koncentracijai drėgnose dujose apskaičiuoti pagal vandenilio ir anglies santykį, atitinkantį koncentraciją sausoje terpėje |

GAIRW | kg/h | Įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

GAIRD | kg/h | Įsiurbiamo oro masės srautas, skaičiuojamas sausam orui |

GDILW | kg/h | Skiedimo oro masės srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

GEDFW | kg/h | Praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentiškas masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms |

GEXHW | kg/h | Išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms |

GFUEL | kg/h | Degalų masės srautas |

GTOTW | kg/h | Praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas, skaičiuojamas drėgnoms dujoms |

HREF | kg/h | Etaloninė absoliučiojo drėgmės vertė 10,71 g/kg apskaičiuojant NOx ir kietųjų dalelių drėgnio pataisos faktorius |

Ha | g/kg | Įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė |

Hd | g/kg | Skiedimo oro absoliučioji drėgmė |

i | — | Atskirą režimą žymintis indeksas |

KH | — | NOx drėgnio pataisos faktorius |

Kp | — | Kietųjų dalelių drėgnio pataisos faktorius |

KW,a | — | Įsiurbiamo oro drėgnio pataisos faktorius |

KW,d | — | Praskiedimo oro drėgnio pataisos faktorius |

KW,e | — | Praskiestų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius |

KW,r | — | Natūralių išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius |

L | % | Bandomojo variklio sukimo momento dalis nuo didžiausio sukimo momento, išreikšta procentais |

mass | g/h | Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas |

MDIL | kg | Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiedimo oro masė |

MSAM | kg | Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiesto išmetamųjų dujų ėminio masė |

Md | Mg | Praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių masė |

Mf | mg | Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė |

pa | kPa | Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (ISO 3046: psy = bandymo PSY, aplinkos slėgis) |

pB | kPa | Suminis atmosferos slėgis (ISO 3046): px = PX vietos aplinkos suminis slėgis py = PY bandymo aplinkos suminis slėgis) |

pd | kPa | Praskiedimo oro sočiųjų garų slėgis |

ps | kW | Sauso oro atmosferinis slėgis |

P | kW | Nepataisytoji stabdymo galia |

PAE | kW | Pareikštoji suminė galia, suvartota bandymui įrengtais pagalbiniais mechanizmais, nereikalingais pagal šio priedo 2.4 skirsnį |

PM | kW | Didžiausia išmatuota galia bandymo sąlygomis esant bandymo apsisukimų dažniui (žr. VI priedo 1 priedėlį) |

Pm | kW | Galia, išmatuota skirtingais bandymo režimais |

q | — | Praskiedimo santykis |

r | — | Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis |

Ra | % | Įsiurbiamo oro santykinis drėgnis |

Rd | % | Praskiedimo oro santykinis drėgnis |

Rf | — | Liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) atsako faktorius |

S | kW | Dinamometro nustatyta vertė |

Ta | K | Įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra |

TD | K | Rasos taško absoliučioji temperatūra |

Tref | K | Etaloninė temperatūra (degimo oro: 298 K) |

VAIRD | m3/h | Įsiurbiamojo oro tūrinis srautas, skaičiuojamas sausam orui |

VAIRW | m3/h | Įsiurbiamojo oro tūrinis srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

VDIL | m3 | Praskiedimo oro, praėjusio per kietųjų dalelių ėmimo filtrus, ėminio tūris |

VDILW | m3/h | Praskiedimo oro tūrinis srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

VEDEW | m3/h | Atskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinis tūrinis srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

VEXHD | m3/h | Išmetamųjų dujų tūrinis srautas, skaičiuojamas sausam orui |

VEXHW | m3/h | Išmetamųjų dujų tūrinis srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

VSAM | m3 | Ėminio, praėjusio per kietųjų dalelių ėminių ėmimo filtrą, tūris |

VTOTW | m3/h | Praskiestų išmetamųjų dujų tūrinis srautas, skaičiuojamas drėgnam orui |

WF | — | Svorio faktorius |

WFE | — | Tikrasis svorio faktorius |

2.9.2. Cheminių sudedamųjų dalių simboliai

CO | Anglies monoksidas |

CO2 | Anglies dioksidas |

HC | Angliavandeniliai |

NOx | Azoto oksidai |

NO | Azoto oksidas |

NO2 | Azoto dioksidas |

O2 | Deguonis |

C2H6 | Etanas |

PT | Kietosios dalelės |

DOP | Dioktilftalatas |

CH4 | Metanas |

C3H8 | Propanas |

H2O | Vanduo |

PTFE | Politetrafluoretilenas |

2.9.3. Santrumpos

FID | Liepsnos jonizacinis detektorius |

HFID | Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius |

NDIR | Nedisperguojantis infraraudonųjų spindulių analizatorius |

CLD | Chemiliuminescencinis detektorius |

HCLD | Šildomas chemiliuminescencinis detektorius |

PDP | Tūrinis siurblys |

CFV | Ribinio srauto Venturi debitmatis |

3. VARIKLIŲ ŽENKLINIMAS

3.1. Ant variklio, patvirtinto kaip techninis mazgas, turi būti:

3.1.1. Variklio gamintojo prekinis ženklas arba prekės pavadinimas.

3.1.2. Variklio tipas, variklių šeima (jei tinka) ir vienintelis variklio identifikavimo numeris.

3.1.3. EB tipo patvirtinimo numeris, kaip apibūdinta VII priede.

3.2. Šie ženklai turi būti patvarūs visą variklio naudojimo laiką, lengvai įskaitomi ir nenutrinami. Jei naudojamos etiketės arba plokštelės, jos turi būti tvirtinamos taip, kad ir tvirtinimas taip pat laikytų visą variklio naudojimo laiką, o etikečių (plokštelių) nebūtų įmanoma nuimti jų nesulaužius ar neištrynus.

3.3. Šie ženklai turi būti pritvirtinami ant variklio dalies, be kurios variklis negalėtų normaliai veikti ir kuri paprastai nekeičiama per variklio naudojimo laiką.

3.3.1. Šie ženklai turi būti tokioje vietoje, kad vidutinio ūgio žmogus juos lengvai matytų, kai visi variklio darbui reikalingi papildomi mechanizmai yra įrengti.

3.3.2. Kiekvienas variklis turi turėti papildomą nuimamą plokštelę iš patvarios medžiagos, kurioje būtų visi 3.1 skirsnyje nurodyti duomenys ir kuri prireikus būtų uždedama tokioje vietoje, kad 3.1 skirsnyje nurodyti ženklai vidutinio ūgio žmogui būtų lengvai matomi ir pasiekiami, kai variklis įrengiamas mašinoje.

3.4. Variklių kodavimas pagal identifikavimo numerius turi būti toks, kad pagal jį vienareikšmiai būtų galima nustatyti gamybos seriją.

3.5. Visi ženklai ant variklių turi būti uždedami prieš jiems paliekant gamybos liniją.

3.6. Tiksli variklio ženklų vieta pateikiama VI priedo 1 dalyje.

4. SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

4.1. Bendroji dalis

Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimui, turi būti projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos taip, kad normaliomis sąlygomis eksploatuojamas variklis, nepaisant galinčios jį veikti vibracijos, atitiktų šios direktyvos nuostatas.

Gamintojo taikomos techninės priemonės turi garantuoti, jog minėtų išmetamųjų teršalų kiekis pagal šią direktyvą yra veiksmingai ribojamas per visą normalaus variklio eksploatavimo laiką esant normalioms naudojimo sąlygoms. Laikoma, kad variklis šias nuostatas atitinka, jei jis atitinka 4.2.1, 4.2.3 ir 5.3.2.1 skirsnių nuostatas.

Jei naudojamas katalizinis konverteris ir (arba) kietųjų dalelių gaudyklė, gamintojas patvarumo bandymais, kuriuos jis gali daryti pats pagal geros inžinerinės praktikos reikalavimus, ir atitinkamais įrašais turi įrodyti, kad šie papildomo apdorojimo įtaisai gali tinkamai veikti visą variklio eksploatavimo laiką. Įrašai turi būti daromi pagal šio priedo 5.2 skirsnio ir ypač pagal 5.2.3 skirsnio reikalavimus. Vartotojui turi būti suteikiama atitinkama garantija. Įtaisą leidžiama reguliariai keisti praėjus tam tikram variklio eksploatavimo laikotarpiui. Bet koks periodiškai daromas variklio sudedamųjų dalių arba sistemų reguliavimas, remontas, ardymas, valymas ar keitimas, kad būtų išvengta variklio darbo sutrikimų dėl papildomo apdorojimo įtaiso, gali būti vykdomas tik tiek, kiek tai technologiškai būtina užtikrinant tinkamą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimą. Todėl planinės priežiūros reikalavimai turi būti įtraukti į vartotojo instrukciją, nurodyti aukščiau minėtų garantijų nuostatose ir patvirtinti prieš išduodant patvirtinimą. Atitinkama ištrauka iš instrukcijos apie apdorojimo įtaiso (–ų) priežiūrą (keitimą) ir apie garantijos sąlygas turi būti pridedama prie informacinio dokumento, nurodyto šios direktyvos II priede.

4.2. Išmetamųjųteršalų specifikacijos

Bandymui pateikiamo variklio išmetamos dujinės ir kietųjų dalelių sudedamosios dalys yra matuojamos V priede aprašytais metodais.

Gali būti naudojamos kitos sistemos arba analizatoriai, jei gaunami rezultatai būtų lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems naudojant šias etalonines sistemas:

- dujiniams išmetalams, matuojamiems natūraliose išmetamosiose dujose – sistemą, parodytą V priedo 2 paveiksle,

- dujiniams išmetalams, matuojamiems atskiestose viso srauto praskiedimo sistemos išmetamosiose dujose – sistemą, parodytą V priedo 3 paveiksle,

- kietųjų dalelių išmetalams – viso srauto praskiedimo sistemą, veikiančią arba su atskiru kiekvienam režimui filtru, arba vieno filtro metodu, parodytą V priedo 13 paveiksle.

Sistemos lygiavertiškumo nustatymas yra pagrįstas septynių (arba didesnio skaičiaus) bandymų ciklo, naudojant nagrinėjamą sistemą ir vieną arba kelias pirmiau nurodytas etalonines sistemas, koreliacijos tyrimu.

Lygiavertiškumo kriterijus apibrėžiamas kaip ciklo išmetalų kiekio svorinių vidurkių sutapimas ±5 % tikslumu. Taikytinas ciklas – tai III priedo 3.6.1 skirsnyje pateiktas ciklas.

Norint į šią direktyvą įtraukti naują sistemą, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas pakartojamumo ir atkuriamumo apskaičiavimu, kaip apibrėžta ISO 5725.

4.2.1. Gauti anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetalų kiekiai I etape turi neviršyti lentelėje nurodytų kiekių:

Naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) | Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) | Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kg Wh) |

130 ≤ P ≤ 560 | 5,0 | 1,3 | 9,2 | 0,54 |

75 ≤ P < 130 | 5,0 | 1,3 | 9,2 | 0,70 |

37 ≤ P < 75 | 6,5 | 1,3 | 9,2 | 0,85 |

4.2.2. Ribinės išmetalų kiekio vertės, pateiktos 4.2.1 skirsnyje, – tai ribinės variklio išmetalų kiekio vertės, ir jos turi būti nustatomos prieš bet kokį išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo įtaisą.

4.2.3. Anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetalų kiekiai II etape turi neviršyti lentelėje nurodytų verčių:

Naudingoji galia (P) (kW) | Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) | Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) | Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) | Kietosios dalelės (PT) (g/kg Wh) |

130 ≤ P ≤ 560 | 3,5 | 1,0 | 6,0 | 0,2 |

75 ≤ P < 130 | 5,0 | 1,0 | 6,0 | 0,3 |

37 ≤ P < 75 | 5,0 | 1,3 | 7,0 | 0,4 |

18 ≤ P < 37 | 5,5 | 1,5 | 8,0 | 0,8 |

4.2.4. Jei, kaip apibrėžta 6 dalyje kartu su II priedo 2 priedėliu, vieną variklių šeimą sudaro daugiau kaip vieno galios intervalo varikliai, pirminio variklio (tipo patvirtinimas) ir visų tos pačios šeimos variklių tipų (COP) išmetalų vertės turi atitikti griežčiausius didesnės galios intervalo reikalavimus. Pareiškėjas, apibrėždamas variklių šeimą, turi laisvę apsiriboti vienu galios intervalu ir pateikti atitinkamą paraišką dėl sertifikavimo.

4.3. Montavimas mobiliosiose mašinose

Variklio montavimas mobiliosiose mašinose turi atitikti nustatytus tipo patvirtinimo taikymo srities apribojimus. Be to, jis visada turi atitikti šias varikliui patvirtinti reikalingas charakteristikas:

4.3.1. Slėgio sumažėjimas įsiurbimo kolektoriuje patvirtintam varikliui turi neviršyti II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto sumažėjimo;

4.3.2. Išmetamųjų dujų priešslėgis patvirtintam varikliui turi neviršyti II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto priešslėgio.

5. PRODUKCIJOS ATESTAVIMO ATITIKTIES SPECIFIKACIJA

5.1. Siekiant tikrinti, ar yra priemonės ir procedūros, užtikrinančios veiksmingą produkcijos atitikties kontrolę prieš tipo patvirtinimo išdavimą, patvirtinimą išduodanti institucija taip pat turi patvirtinti gamintojo prisijungimą prie suderintojo standarto EN 29002 (kurio taikymo sritis atitinka nagrinėjamus variklius) arba lygiaverčio akreditavimo standarto, kuris atitiktų reikalavimus. Gamintojas turi pateikti išsamią informaciją apie registraciją ir įsipareigoti pranešti patvirtinimą išduodančiai institucijai apie visus jos galiojimo arba taikymo srities pakeitimus. Kad būtų patikrinta, ar šio priedo 4.2 skirsnio reikalavimų laikomasi visą laiką, turi būti atliekama atitinkama produkcijos kontrolė.

5.2. Patvirtinimo savininkas visų pirma turi:

5.2.1 Užtikrinti, kad būtų procedūros, reikalingos veiksmingai kontroliuoti produkto kokybę.

5.2.2. Turėti galimybę naudotis kontrolės įranga, reikalinga kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti.

5.2.3. Užtikrinti, kad bandymų duomenys būtų registruojami ir kad priedėlyje pridedami dokumentai būtų prieinami tokį laikotarpį, kuris turi būti nustatytas suderinus su patvirtinimą išduodančia institucija.

5.2.4. Analizuoti kiekvieno bandymų tipo rezultatus, kad būtų patikrinamas ir garantuojamas variklio charakteristikų stabilumas, atsižvelgiant į pramoninės gamybos proceso kitimus.

5.2.5. Užtikrinti, kad bet kokia variklių arba jų sudedamųjų dalių imtis, pateikianti įrodymus apie konkretaus bandymo tipo neatitikimą, taptų kitos imties ir kito bandymo priežastimi. Turi būti imtasi visų veiksmų, reikalingų atkurti atitinkamos produkcijos atitiktį.

5.3. Patvirtinimą išdavusioji kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikomus kiekvienam gamybos vienetui.

5.3.1. Patikrinimą darančiam inspektoriui kiekvieno patikrinimo metu pateikiami bandymų įrašų žurnalai ir gamybos apskaitos įrašai.

5.3.2. Jei paaiškėja, kad kokybės lygis nepatenkinamas arba jei reikia patikrinti duomenų, teikiamų pagal 4.2 skirsnį, pagrįstumą, taikoma tokia veiksmų tvarka:

5.3.2.1. Iš variklių serijos imamas bet kuris variklis ir bandomas, kaip aprašyta III priede. Gauti anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių išmetalų kiekiai turi neviršyti 4.2.1 skirsnio lentelėje nurodytų kiekių, atsižvelgiant į 4.2.2 skirsnio reikalavimus arba 4.2.3 skirsnyje nurodytas vertes.

5.3.2.2. Jei iš serijos paimtas variklis neatitinka 5.3.2.1 skirsnio reikalavimų, gamintojas gali prašyti atlikti tos pačios specifikacijos variklių imties, paimtos iš tos serijos, kartu su iš pradžių paimtu varikliu, matavimus. Gamintojas su techniniu centru susitaria dėl tos imties dydžio n. Bandomi varikliai, išskyrus iš pradžių paimtą variklį. Apskaičiuojamas tos imties kiekvieno teršalo verčių aritmetinis vidurkis (

x

). Laikoma, kad šios serijos gamyba atitinka reikalavimus, jei ji atitinka šią sąlygą:

x

+ k · S

≤ L

[7],

čia:

L – kiekvieno konkretaus teršalo ribinė vertė, nustatyta 4.2.1 arba 4.2.3 skirsnyje,

k – tai nuo n priklausantis statistinis koeficientas, pateiktas šioje lentelėje:

n | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 |

k | 0,973 | 0,613 | 0,489 | 0,421 | 0,376 | 0,342 | 0,317 | 0,296 | 0,279 |

n | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |

k | 0,265 | 0,253 | 0,242 | 0,233 | 0,224 | 0,216 | 0,210 | 0,203 | 0,198 |

k =

0,8602n

5.3.3. Patvirtinimą išduodanti institucija arba techninis centras, atsakingas už produkcijos atitikties patikrinimą, išbando variklius, kurie yra iš dalies arba iki galo pašildomi pagal gamintojo specifikacijas.

5.3.4. Patikrinimai, kuriuos įgalioja atlikti kompetentinga institucija, paprastai daromi kartą per metus. Jei nevykdomi 5.3.2 skirsnio reikalavimai, kompetentinga institucija turi garantuoti, kad kiek įmanoma greičiau bus imtasi visų reikalingų veiksmų produkcijos atitikčiai atkurti.

6. VARIKLIŲ ŠEIMĄ APIBRĖŽIANTYS PARAMETRAI

Variklių šeima gali būti apibrėžiama pagrindiniais konstrukcijos parametrais, kurie turi būti bendri tos šeimos varikliams. Tam tikrais atvejais parametrai gali būti tarpusavyje susiję. Į šiuos veiksnius taip pat turi būti atsižvelgta, kad būtų garantuojama, jog į variklių šeimą bus įtraukti tik panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas turintys varikliai.

Kad varikliai būtų laikomi priklausančiais tai pačiai variklių šeimai, turi būti toks bendrų parametrų sąrašas:

6.1. Degimo ciklas:

- 2 taktų

- 4 taktų

6.2. Aušinimo terpė:

- oras

- vanduo

- alyva

6.3. Vieno cilindro tūris:

- varikliai, kurių cilindrų tūris gali skirtis tik 15 %

- variklių su išmetalų papildomo apdorojimo sistemomis cilindrų skaičius

6.4. Oro įsiurbimo metodas:

- natūralus įsiurbimas

- pripūtimas

6.5 Degimo kameros tipas (konstrukcija):

- prieškamera

- sūkurinė kamera

- atviroji kamera

6.6. Vožtuvų ir angų forma, dydis ir skaičius:

- cilindro galvutėje

- cilindro sienelėje

- karteryje

6.7. Kuro sistema:

- siurblinis purkštuvas

- siurblys linijoje

- paskirstomasis siurblys

- atskiras elementas

- siurblys – purkštuvas

6.8. Įvairios savybės:

- išmetamųjų dujų recirkuliacija

- vandens įpurškimas/emulsija

- oro įpūtimas

- pripūtimo aušinimo sistema

6.9. Išmetamųjų dujų papildomas apdorojimas

- oksidavimo katalizatorius

- redukavimo katalizatorius

- terminis reaktorius

- kietųjų dalelių gaudyklė

7. PIRMINIO VARIKLIO PASIRINKIMAS

7.1. Šeimos pirminis variklis atrenkamas naudojant pirminį didžiausio kuro tiekimo per vieną taktą esant pareikštam didžiausiojo sukimo momento apsisukimų dažniui kriterijų. Tais atvejais, kai šis dviejų arba daugiau variklių pirminis kriterijus sutampa, pirminis variklis atrenkamas pagal antrinį didžiausio kuro tiekimo per vieną taktą, esant vardiniam apsisukimų dažniui, kriterijų. Esant tam tikroms aplinkybėms patvirtinimą išduodanti institucija gali nuspręsti, kad šeimai blogiausias išmetamųjų teršalų kiekio požiūriu atvejis gali būti geriausiai apibūdintas bandant antrą variklį. Taigi patvirtinimą išduodanti institucija bandymui gali išsirinkti papildomą variklį, pasirinkimą pagrįsdama savybėmis, kurios rodytų, kad šis šeimai priklausantis variklis gali turėti didžiausią išmetamųjų teršalų lygį.

7.2. Jei šeimai priklausantys varikliai gali turėti kitų kintamų savybių, kurios galėtų būti laikomos veikiančiomis išmetalų susidarymą, šios savybės taip pat turi būti identifikuotos ir į jas turi būti atsižvelgiama renkantis pirminį variklį.

[1] OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/81/EEB (OL L 264, 1993 10 23, p. 49).

[2] OL L 225, 1992 8 10, p. 72.

[3] OL L 84, 1974 3 28, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 88/297/EEB (OL L 126, 1988 5 20, p. 52).

[4] Patvirtinimas, išduotas pagal Europos Ekonominės Komisijos 49 reglamento 02 pakeitimų seriją, ½ klaidų sąrašą, yra laikomas lygiaverčiu patvirtinimui, išduotam pagal Direktyvą 88/77/EEB (žr. Direktyvos 92/53/EEB IV priedo II dalį).

[5] OL L 375, 1980 12 31, p. 46. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/491/EEB (OL L 238, 1989 8 15, p. 43).

[6] Tai reiškia, kad, kitaip nei reikalaujama Direktyvos 80/1269/EEB I priedo 5.1.1.1 skirsnyje, nustatant variklio naudingąją galią jį aušinantis ventiliatorius neturi būti įrengtas; jei gamintojas vis dėlto daro bandymus su prijungtu ventiliatoriumi, jo sunaudojama galia turi būti pridedama prie taip išmatuotos galios.

[7] St2 = ∑ x − x-2n − 1, čia x – tai atskiras rezultatas, gautas n imčiai.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr…..

dėl tipo patvirtinimo ir susijęs su priemonėmis, nukreiptomis prieš dujinius ir kietųjų dalelių teršalus, išmetamus iš vidaus degimo variklių, kurie turi būti įrengti ne kelių mobiliosiose mašinose

(Direktyva 97/68/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva / /EB)

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

BANDYMŲ EIGA

1. ĮVADAS

1.1 Šiame priede aprašomas dujinių ir kietųjų dalelių teršalų, išmetamų iš bandomųjų variklių, nustatymo metodas.

1.2. Bandymas atliekamas su ant bandymų stendo užkeltu bei su dinamometru sujungtu varikliu.

2. BANDYMŲ SĄLYGOS

2.1. Bendrieji reikalavimai

Visi tūriai ir tūriniai srautai skaičiuojami, kai temperatūra 273 K (0 °C) ir slėgis 101,3 kPa.

2.2. Variklio bandymo sąlygos

2.2.1. Matuojama variklio įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra, išreikšta Kelvinais, sauso oro atmosferinis slėgis ps, kPa, o parametras fa nustatomas laikantis šių nuostatų:

Varikliai su natūraliu įsiurbimu ir mechaniniu pripūtimu:

f

=

p

Varikliai su turbopripūtimu su įsiurbiamo oro aušintuvu arba be jo:

f

=

p

×

2.2.2. Bandymo galiojimas

Kad bandymas būtų laikomas galiojančiu, parametras fa turi būti toks:

0,98 ≤ f

≤ 1,02

2.2.3. Varikliai su pripučiamo oro aušinimu

Turi būti registruojama aušinimo terpės temperatūra bei pripučiamo oro temperatūra.

2.3. Variklio oro įsiurbimo sistema

Bandomajame variklyje turi būti įrengta oro įsiurbimo sistema, ribojančia oro tiekimą pagal aukščiausią, švariam oro filtrui gamintojo apibrėžtą lygį, varikliui dirbant gamintojo nustatytomis sąlygomis, kurios užtikrina didžiausią oro srautą.

Gali būti naudojama bandymų stoties sistema, jei joje esančios sąlygos tiksliai atitiks tikrąsias variklio darbo sąlygas.

2.4. Variklio dujų išmetimo sistema

Bandomajame variklyje turi būti įrengta dujų išmetimo sistema, kurios išmetamųjų dujų priešslėgis atitiktų viršutinę, gamintojo apibrėžtą ribinę vertę, varikliui dirbant tokiomis sąlygomis, kuriomis gaunama didžiausia pareikštoji galia.

2.5. Aušinimo sistema

Pakankamo pajėgumo variklio aušinimo sistema, užtikrinanti gamintojo nustatytą normalią variklio darbo temperatūrą.

2.6. Tepimo alyva

Užrašomos bandyme naudotos alyvos specifikacijos ir pateikiamos kartu su bandymo rezultatais.

2.7. Bandymo degalai

Naudojami IV priede nurodyti etaloniniai degalai.

Bandyme naudotų etaloninių degalų cetaninis skaičius ir sieros kiekis turi būti užrašomi VI priedo 1 priedėlio 1.1.1 ir 1.1.2 skirsniuose.

Kuro temperatūra įpurškimo siurblio įėjime turi būti 306–316 K (33–43 °C).

2.8. Dinamometro parametrų nustatymas

Oro įsiurbimo apribojimas ir išmetimo vamzdžio priešslėgis nustatomi pagal viršutines gamintojo nustatytas ribas, kaip nurodyta 2.3 ir 2.4 skirsniuose.

Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo apsisukimų dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurių konstrukcija neleidžia dirbti visos apkrovos sukimo momento kreivės apsisukimų dažnių intervale, didžiausią sukimo momentą esant bandymų apsisukimų dažniams pateikia gamintojas.

Variklio nustatomieji parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal šią formulę:

S =

P

+ P

L

100

− P

Jei santykis

P

P

≥ 0,03

,

PAE vertę gali patikrinti tipo patvirtinimą išdavusi techninė institucija.

3. BANDYMO EIGA

3.1. Ėminių ėmimo filtrų paruošimas

Bent vieną valandą prieš bandymą kiekvienas filtras (pora) dedamas į uždarytą, bet neužsandarintą Petri lėkštelę ir filtrui stabilizuoti dedamas į svėrimo kamerą. Po stabilizavimo kiekvienas filtras (pora) pasveriamas ir užrašoma tuščio filtro masė. Filtras (pora) laikomas uždarytoje Petri lėkštelėje arba filtro laikiklyje, kol bus reikalingas bandymui. Jei filtras (pora) nepanaudojamas per aštuonias valandas nuo tada, kai jis išimamas iš svėrimo kameros, prieš naudojimą jis turi būti dar kartą pasveriamas.

3.2. Matavimo įrangos montavimas

Bandymų įranga ir ėminių ėmimo zondai turi būti įrengti, kaip to reikalaujama. Jei išmetamosioms dujoms praskiesti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos prijungiamas išmetimo vamzdis.

3.3. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas

Praskiedimo sistema ir variklis paleidžiami ir šildomi tol, kol, esant visiškai apkrovai bei vardiniam apsisukimų dažniui, nusistovi visos temperatūros ir slėgio vertės (3.6.2 skirsnis).

3.4. Praskiedimo santykio nustatymas

Taikant vieno filtro metodą, kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema paleidžiama ir veikia per aplenkimo grandinę (neprivaloma taikant kelių filtrų metodą). Praskiedimo oro kietųjų dalelių foninė taršos koncentracija gali būti nustatyta praskiedimo orą leidžiant per kietųjų dalelių filtrus. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, vieną matavimą galima atlikti bet kuriuo metu prieš bandymą, jo metu arba jį pabaigus. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, turi būti matuojama ne mažiau kaip tris kartus – pradėjus bandymą, prieš sustabdymą ir maždaug per bandymo vidurį, suvidurkinant vertes.

Praskiedimo oro tiekimas nustatomas taip, kad kiekvienu režimu filtro įėjimo temperatūra būtų ne didesnė kaip 325 K (52 °C). Suminis praskiedimo santykis neturi būti mažesnis kaip keturi.

Taikant vieno filtro metodą, viso srauto sistemoms visais režimais ėminio masės srautas per filtrą turi sudaryti pastovią praskiestų išmetimo dujų masės srauto dalį. Šis masių santykis palaikomas ± 5 % tikslumu, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių, jei sistemos neturi aplenkimo grandinės. Sistemoms su dalies srauto praskiedimu taikant vieno filtro metodą masės srautas per filtrą yra pastovus ± 5 % tikslumu kiekvienu režimu, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių, jei sistemos neturi aplenkimo grandinės.

Sistemoms su kontroliuojama CO2 arba NOx koncentracija CO2 arba NOx kiekis praskiedimo ore turi būti matuojamas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Praskiedimo oro foninės CO2 arba NOx koncentracijos verčių skirtumas prieš bandymą ir po jo neturi viršyti atitinkamai 100 ppm arba 5 ppm.

Jei naudojama praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema, atitinkamos foninės koncentracijos yra nustatomos visą bandymo ciklą imant praskiedimo oro ėminius į ėminių maišą.

Nenutrūkstamos (be maišo) foninės koncentracijos vertės gali būti nustatomos ne mažiau kaip trijuose taškuose: pradžioje, pabaigoje ir kur nors ciklo viduryje bei suvidurkinamos. Gamintojui paprašius, fono matavimų galima nedaryti.

3.5. Analizatorių tikrinimas

Nustatomas išmetamų teršalų analizatorių nulis ir analizatoriai kalibruojami.

3.6. Bandymo ciklas

3.6.1. Mechanizmo A specifikacija pagal I priedo 1 dalį:

3.6.1.1. Bandomasis variklis tikrinamas pagal tokį dinamometro 8 režimų ciklą [1]:

Režimo numeris | Variklio apsisukimų dažnis | Apkrova (%) | Svorio faktorius |

1 | Vardinis | 100 | 0,15 |

2 | Vardinis | 75 | 0,15 |

3 | Vardinis | 50 | 0,15 |

4 | Vardinis | 10 | 0,1 |

5 | Vidutinis | 100 | 0,1 |

6 | Vidutinis | 75 | 0,1 |

7 | Vidutinis | 50 | 0,1 |

8 | Tuščiąja eiga | — | 0,15 |

3.6.2. Variklio kondicionavimas

Variklis ir sistema šildomi esant didžiausiam apsisukimų dažniui ir sukimo momentu, kad variklio parametrai nusistovėtų pagal gamintojo rekomendacijas.

Pastaba:

Vykdant kondicionavimą taip pat turėtų būti pašalinta per ankstesnius bandymus išmetimo sistemoje susidariusių nuosėdų įtaka. Be to, siekiant sumažinti dviejų gretimų bandymo taškų tarpusavio įtaka tarp jų yra nustatytas stabilizacijos periodas.

3.6.3. Bandymų seka

Pradedama vykdyti bandymų seka. Bandymas atliekamas pagal tam bandymo ciklui pirmiau nustatytą režimų numerių seką.

Kiekvienam bandymo ciklo režimui nustatytas apsisukimų dažnis po pradinio pereinamojo laikotarpio turi ± 1 % arba ± 3 min–1 tikslumu atitikti vardinį apsisukimų dažnį pagal tai, kuris yra didesnis, išskyrus apsisukimų dažnį tuščiąja eiga, kuris neturi viršyti gamintojo nurodyto leistino nuokrypio. Turi būti išlaikomas tokio dydžio nustatytas sukimo momentas, kad jo vidurkis per matavimų laikotarpį atitiktų didžiausią sukimo momentą ±2 % tikslumu esant bandymų apsisukimų dažniui.

Kiekvienam matavimo taškui reikalingas trumpiausias laikas – 10 minučių. Jei bandant variklį reikalingas ilgesnis ėminių ėmimo laikas, kad ant matavimo filtro būtų gauta pakankama kietųjų dalelių masė, jei reikia, bandymo režimo periodas gali būti ilgesnis.

Režimo trukmė užrašoma ir pateikiama ataskaitoje.

Dujinių išmetalų koncentracijos vertės yra matuojamos ir užrašomos paskutiniąsias tris režimo minutes.

Kietųjų dalelių ėminių ėmimas ir dujinių išmetalų matavimas neturi būti pradedamas prieš pasiekiant variklio stabilizaciją, kaip apibrėžia gamintojas, o jų pabaiga turi sutapti.

Degalų temperatūra matuojama degalų purškimo siurblio įėjime arba, kaip apibrėžia gamintojas, užrašoma matavimų vieta.

3.6.4. Analizatoriaus rodmenys

Analizatoriaus rodmenys registruojami savirašio juostoje arba nustatomi matuojant lygiaverte duomenų gavimo sistema išmetamosioms dujoms tekant per analizatorių ne trumpiau kaip paskutiniąsias tris kiekvieno režimo minutes. Jei praskiesto CO ir CO2 koncentracijai matuoti ėminiai imami į maišą (žr. 1 priedėlio 1.4.4 skirsnį), ėminys surenkamas į maišą paskutiniąsias tris kiekvieno režimo minutes, maiše esantis ėminys analizuojamas ir užrašomi duomenys.

3.6.5. Kietųjų dalelių ėminių ėmimas

Kietųjų dalelių ėminiai imami taikant vieno filtro arba kelių filtrų metodą (žr. 1 priedėlio 1.5 skirsnį). Kadangi šiais metodais gauti rezultatai gali šiek tiek skirtis, kartu su rezultatais turi būti nurodomas taikytas metodas.

Taikant vieno filtro metodą turi būti atsižvelgta į svorio faktorius, nustatytus bandymo ciklo aprašyme, atitinkamai suderinant ėminio srautą ir (arba) ėminių ėmimo trukmę.

Ėminiai kiekvienu režimu turi būti imami kaip galima vėliau. Vieno režimo ėminio ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 20 s taikant vieno filtro metodą ir ne trumpesnė kaip 60 s taikant kelių filtrų metodą. Sistemose be aplenkiamosios grandinės ėminio ėmimo trukmė vienu režimu turi būti ne trumpesnė kaip 60 s taikant vieno ir kelių filtrų metodus.

3.6.6. Variklio tikrinimo sąlygos

Variklio apsisukimų dažnis ir apkrova, įsiurbiamo oro temperatūra, degalų srautas ir oro arba išmetamųjų dujų srautas matuojamas kiekvienu režimu, kai tik stabilizuojasi variklio darbas.

Jei neįmanoma atlikti išmetamųjų dujų srauto matavimo arba degimui reikalingo oro ir suvartojamų degalų kiekio matavimų, tai galima apskaičiuoti naudojant anglies ir deguonies balanso metodą (žr. 1 priedėlio 1.2.3 skirsnį).

Visi apskaičiavimams reikalingi papildomi duomenys yra užrašomi (žr. 3 priedėlio 1.1 ir 1.2 skirsnius).

3.7. Kartotinis analizatorių tikrinimas

Atlikus išmetamųjų teršalų bandymą kartotiniam patikrinimui naudojamos tos pačios nulio nustatymo ir kalibravimo dujos. Bandymas laikomas priimtinu, jei gautas dviejų matavimų rezultatų skirtumas yra mažesnis negu 2 %.

[1] Tapatus CI ciklui, nurodytam standarto ISO 81748–4 projekte.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR GAMINIŲ ATITIKTIES TIKRINIMUI, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

ETALONINIAI DEGALAI NE KELIŲ MOBILIOMS MAŠINOMS (1)

Pastaba.

Pagrindinės variklio darbo/išmetamųjų dujų savybės yra išryškintos.

1 pastaba.

Jei reikia apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės šiluminį naudingumo koeficientą, kuro šilumingumo vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę:

Savitoji energija

MJ/kg =

×

+ 9,42 · s − 2,499 · x

kurioje:

d = tankis esant 288 K (15 °C temperatūrai),

x = vandens masės dalis (%/100),

y = pelenų masės dalis (%/100),

s = sieros masės dalis (%/100).

2 pastaba:

Specifikacijose nurodytos vertės yra "tikrosios vertės". Nustatant jų ribines vertes, buvo naudojamos ASTM D 3244 "Ginčų dėl naftos gamybos kokybės pagrindo nustatymo" sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R = atkuriamumas).

Nepaisant šio mato, būtino statistiniais sumetimais, kuro gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti, ar kuras atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti naudojamos ASTM D 3244 sąlygos.

3 pastaba.

Pateiktieji skaičiai rodo išgarintus kiekius (surinktoji procentinė dalis + nuostolių procentinė dalis).

4 pastaba.

Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4 R intervalo reikalavimo. Tačiau jei tarp kuro tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimų, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ASTM D 3244 sąlygas, jei vietoje vieno nustatymo būtų daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamam preciziškumui pasiekti.

5 pastaba.

Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė greičiausiai bus ribota. Reikėtų tiekėjo klausti apie laikymo sąlygas ir trukmę.

6 pastaba.

Šie degalai turi būti sudaryti tik iš tiesioginės ir krekingo distiliacijos angliavandenilių frakcijos komponentų; leidžiama desulfuracija. Kuras turi būti be jokių metalinių junginių priedų arba cetaninį skaičių gerinančių priedų.

7 pastaba.

Leidžiamos didesnės vertės, tokiu atveju turi būti pranešama apie naudojamų etaloninių degalų cetaninį skaičių.

8 pastaba.

Leidžiamos didesnės vertės, tokiu atveju turi būti pranešama apie naudojamuose etaloniniuose degaluose esantį sieros kiekį.

9 pastaba.

Kiekis turi būti nuolat peržiūrimas atsižvelgiant į rinkos tendencijas. Varikliui išduodant pradinį patvirtinimą nenaudojant išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo įtaisų, pareiškėjo prašymu leidžiamas mažiausias sieros masės kiekis yra 0,050 %, tokiu atveju matuojamai kietųjų dalelių koncentracijai pagal šią lygtį turi būti daroma didinimo iki vidutinės vertės, kurios vardinė vertė pagal specifikacijas (0,150 % masės), pataisa:

PT

= PT +

čia:

PTadj = pataisytoji PT vertė (g/kWh)

PT = matuojama svorinė savitoji išmetamų kietųjų dalelių kiekio vertė (g/kWh)

SFC = svorinis savitasis degalų suvartojimas (g/kWh), apskaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę

NSLF = specifikacijose nustatytas vardinio sieros kiekio masės dalies vidurkis (t. y. 0,15 %/100)

FSF = sieros kiekio degaluose masės dalis (%/100)

Svorinio savitojo degalų suvartojimo apskaičiavimo lygtis:

SFC =

∑

G

× WF

∑

P

× WF

čia:

Pi = Pm,i + PAE,i

Darant produkcijos atitikties įvertinimą pagal I priedo 5.3.2 skirsnį reikalavimai turi būti įvykdomi naudojant etaloninius degalus su tokiu sieros kiekiu, kuris atitinka mažiausią (didžiausią) 0,1 % (0,2 %) masės koncentraciją.

10 pastaba.

Didesnės vertės leistinos iki 855 kg/m3, tokiu atveju turi būti pranešama apie vartotų etaloninių degalų tankį. Darant produkcijos atitikties įvertinimą pagal I priedo 5.3.2 skirsnį, reikalavimai turi būti įvykdomi naudojant etaloninius degalus, kurie atitinka mažiausią (didžiausią) 835 kg/m3 (845 kg/m3) tankį.

11 pastaba.

Visos degalų charakteristikos ir ribinės vertės turi būti peržiūrimos atsižvelgiant į rinkos tendencijas.

12 pastaba.

Turi būti pakeistas į EN/ISO 6245 nuo jo priėmimo datos.

| Ribinės vertės ir vienetai (2) | Bandymo metodas |

Cetaninis skaičius (4) | mažiausias 45 (7) didžiausias 50 | ISO 5165 |

Tankis esant 15 °C temperatūrai | mažiausias 835 kg/m3 didžiausias 845 kg/m3 (10) | ISO 3675, ASTM D 4052 |

Distiliavimas (3) – 95 % atitinkanti temperatūra | didžiausia 370 °C | ISO 3405 |

Klampumas esant 40 °C temperatūrai | mažiausias 2,5 mm2/s didžiausias 3,5 mm2/s | ISO 3104 |

Sieros kiekis | mažiausias 0,1 % masės (9) didžiausias 0,2%masės (8) | ISO 8754, EN 24260 |

Pliūpsnio temperatūra | mažiausia 55 °C | ISO 2719 |

CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra) | mažiausia – didžiausia +5 °C | EN 116 |

Vario plokštelės korozija | didžiausias 1 | ISO 2160 |

Anglies likutis, nustatytas Conradson metodu (10 % distiliavimo likučio) | didžiausias 0,3 % masės | ISO 10370 |

Pelenų kiekis | didžiausias 0,01 % masės | ASTM D 482 (12) |

Vandens kiekis | didžiausias 0,05 % masės | ASTM D 95, D 1744 |

Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius | mažiausias 0,20 mg KOH/g | |

Oksiduotų medžiagų kiekis (5) | didžiausias 2,5 mg/100 ml | ASTM D 2274 |

Priedai (6) | | |

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

1. ANALIZINĖ IR ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMA

DUJŲ IR KIETŲJŲ DALELIŲ ĖMINIŲ ĖMIMO SISTEMOS

Skaicius | Aprašymas |

2 | Natūralių išmetamųjų dujų analizės sistema |

3 | Praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema |

4 | Dalinis srautas, izokinetinis srautas, siurbiamosios orpūtės reguliavimas, dalies ėminio ėmimas |

5 | Dalinis srautas, izokinetinis srautas, pučiamosios orpūtės reguliavimas, dalies ėminio ėmimas |

6 | Dalinis srautas, CO2 ar NOx koncentracijos matavimas, dalies ėminio ėmimas |

7 | Dalinis srautas, CO2 koncentracijos matavimas, anglies kiekio balansas, viso ėminio ėmimas |

8 | Dalinis srautas, vienas Venturi, koncentracijos matavimas, dalies ėminio ėmimas |

9 | Dalinis srautas, du Venturi arba dvi diafragmos, koncentracijos matavimas, ir dalies ėminio ėmimas |

10 | Dalinis srautas, daugiavamzdis daliklis, koncentracijos matavimas ir dalies ėminio ėmimas |

11 | Dalinis srautas, srauto reguliavimas, viso ėminio ėmimas |

12 | Dalinis srautas, srauto reguliavimas, dalies ėminio ėmimas |

13 | Visas srautas, tūrinis siurblys arba ribinio srauto venturi, dalies ėminio ėmimas |

14 | Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema |

15 | Viso srauto praskiedimo sistema |

1.1. Dujinių išmetalų nustatymas

Rekomenduojamos ėminių ėmimo ir analizės sistemos detaliai apibūdintos 1.1.1 skirsnyje ir 2 bei 3 paveiksluose. Kadangi lygiaverčius rezultatus galima gauti taikant skirtingas konfigūracijas, nebūtina tiksliai kartoti šių paveikslų schemų. Papildomai informacijai gauti ir komponentų sistemų funkcijoms koordinuoti galima naudoti papildomus komponentus, pvz., prietaisus, vožtuvus, solenoidinius vožtuvus, siurblius ir jungiklius. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas geru inžineriniu sprendimu.

1.1.1. Dujinių išmetalų komponentai CO, CO2, HC, NOx

Visų analizinių sistemų, skirtų dujinių išmetalų kiekiui natūraliose arba praskiestose išmetamosiose dujose nustatyti, aprašymas pagrįstas jose naudojamais:

- HFID analizatoriumi angliavandenilių kiekiui matuoti,

- NDIR analizatoriais anglies monoksido ir anglies dioksido kiekiui matuoti,

- HCLD arba lygiaverčiu analizatoriumi azoto oksido kiekiui matuoti.

Natūralių išmetamųjų dujų (žr. 2 paveikslą) visų komponentų ėminys gali būti imamas vienu ėminių ėmimo zondu arba dviem ėminių ėmimo zondais, kurie yra labai arti ir kurių ėminiai viduje paskirstomi tarp įvairių analizatorių. Būtina tikrinti, kad išmetamųjų teršalų komponentai nesikondensuotų (įskaitant vandenį ir sieros rūgštį) jokiame analizės sistemos taške.

Praskiestų išmetamųjų dujų (žr. 3 paveikslą) angliavandenilių ėminių ėmimo zondas yra kitoks nei kitų komponentų ėmimo zondas. Būtina tikrinti, kad išmetamųjų teršalų komponentai nesikondensuotų (įskaitant vandenį ir sieros rūgštį) jokiame analizės sistemos taške.

+++++ TIFF +++++

2 paveikslasIšmetamųjų dujų CO, NOx ir HC analizės sistemos schema

+++++ TIFF +++++

3 paveikslasPraskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ir HC analizės sistemos schema

Aprašymas – 2 ir 3 paveikslai

Bendroji nuostata:

Visų imamų dujų kelyje esančių komponentų temperatūra turi būti lygi atitinkamoms sistemoms nustatytai temperatūrai.

- natūralių išmetamųjų dujų ėminių ėmimo zondas SP1 (tik 2 paveiksle)

Rekomenduojamas tiesus, daugiaangis uždaro galo zondas iš nerūdijančio plieno. Vidinis skersmuo turi būti ne didesnis kaip vidinis ėminių ėmimo linijos skersmuo. Zondo sienelių storis turi būti ne didesnis kaip 1 mm. Turi būti ne mažiau kaip trys 3 skylės trijose skirtingose radialinėse plokštumose, per kurias galėtų tekėti maždaug tas pat srautas. Zondas savo pločiu turi užimti bent 80 % išmetimo vamzdžio skersmens.

- praskiestų išmetamųjų dujų HC ėminių ėmimo zondasSP2 (tik 3 paveiksle)

Zondas turi:

- būti apibrėžtas kaip pirmoji 254–762 mm ilgio šildomosios ėminių ėmimo linijos HSL3 dalis,

- turėti bent 5 mm vidinį skersmenį,

- būti įrengtas toje praskiedimo tunelio DT (1.2.1.2 skirsnis) vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos yra gerai sumaišomos (t. y. maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį),

- būti pakankamai toli (pagal spindulį) nuo kitų zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų kokių nors srovių ar sūkurių įtakos,

- būti šildomas, kad dujų srauto temperatūra prie zondo išėjimo padidėtų iki 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C).

- praskiestų išmetamųjų dujų CO, CO2, NOx ėminių ėmimo zondasSP3 (tik 3 paveiksle).

Zondas turi būti:

- toje pat plokštumoje kaip SP2,

- būti pakankamai toli (pagal spindulį) nuo kitų zondų ir tunelio sienos, kad nebūtų kokių nors srovių ar sūkurių įtakos,

- būti izoliuotas per visą jo ilgį ir šildomas iki ne mažesnės kaip 328 K (55 °C) temperatūros, kad nesikondensuotų vanduo.

- šildoma ėminių ėmimo linija HSL1

Ėminių ėmimo linija ėminys nuo atskiro zondo patenka į padalijimo tašką (-us) ir HC analizatorių.

Ėminių ėmimo linija turi:

- ne mažesnį kaip 5 mm ir ne didesnį kaip 13,5 mm vidinį skersmenį,

- būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE (politetrafluoretileno),

- palaikyti 463 K ± 10 K (190 °C ± 10 °C) sienelių temperatūrą, matuojamą kiekvienoje atskirai kontroliuojamoje šildomoje dalyje, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra lygi 463 K (190 °C) arba mažesnė,

- palaikyti didesnę kaip 453 K (180 °C) sienelių temperatūrą, jei išmetamųjų dujų temperatūra ėminių ėmimo zonde yra didesnė kaip 463 K (190 °C),

- prieš pat šildomą filtrą (F2) ir HFID palaikyti 463 K ± 10 K (190°C ± 10 °C) dujų temperatūrą.

- šildoma NOx ėminių ėmimo linija HSL2

Ėminių ėmimo linija turi:

- palaikyti 328–473 K (55–200 °C) sienelių temperatūrą iki pat konverterio C, jei naudojama aušinimo vonia, ir iki pat analizatoriaus, jei aušinimo vonia nenaudojama,

- būti pagaminta iš nerūdijančio plieno ar PTFE.

Kadangi ėminių ėmimo linija turi būti šildoma tik tam, kad būtų išvengta vandens ir sieros rūgšties kondensavimosi, ėminių ėmimo linijos temperatūra priklausys nuo kure esančio sieros kiekio.

- CO (CO2) ėminių ėmimo linija SL

Linija turi būti pagaminta iš PTFE ar nerūdijančio plieno. Ji gali būti šildoma ir nešildoma.

- fono ėminių ėmimo maišas BK (neprivalomas; tik 3 paveiksle)

Imti ėminius, kuriuose nustatomos fono koncentracijos.

- ėminių ėmimo maišas BG (pasirinktinai; tik 3 paveiksle, tik CO ir CO2 ėminiams)

Imti ėminius, kuriuose nustatomos koncentracijos vertės.

- šildomas priešfiltris F1 (neprivalomas)

Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip ir HSL1.

- šildomas filtras F2

Filtras turi šalinti bet kokias kietąsias daleles iš dujų ėminio prieš jam patenkant į analizatorių. Jo temperatūra turi būti tokia pat kaip HSL1. Prireikus filtras turi būti pakeistas.

- šildomas ėminių ėmimo siurblys P

Siurblys turi būti pašildomas iki HSL1 temperatūros.

- HC

Šildomas liepsnos jonizacinis detektorius (HFID) angliavandeniliams nustatyti. Temperatūra turi būti palaikoma nuo 453 K iki 473 K (nuo 180 °C iki 200 °C).

- CO, CO2

NDIR analizatoriai anglies monoksidui ir anglies dioksidui nustatyti.

- NO2

CLD ar HCLD analizatorius azoto oksidams nustatyti. Jei naudojamas HCLD, jo temperatūra turi būti palaikoma nuo 328 K iki 473 K (nuo 55 °C iki 200 °C).

- konverteris C

Konverteris turi būti naudojamas NO2 kataliziškai redukuoti iki NO prieš analizę CLD ar HCLD.

- aušinimo vonia B

Vandeniui iš išmetimo vamzdžio atšaldyti ir kondensuoti. Vonios temperatūra turi būti palaikoma nuo 273 K iki 277 K (nuo 0 °C iki 4 °C) ledu arba naudojant šaldytuvą. Ji neprivaloma, jei analizatoriui netrukdo vandens garai, kaip nustatyta III priedo III priedo 3 priedėlio 1.9.1–1.9.2 skirsniuose.

Negalima vandens šalinti cheminėmis džiovinimo priemonėmis.

- temperatūros daviklis T1, T2, T3

Dujų srauto temperatūrai kontroliuoti.

- temperatūros daviklis T4

NO2–NO konverterio temperatūrai kontroliuoti.

- temperatūros daviklis T5

Aušinimo vonios temperatūrai kontroliuoti.

- manometras G1, G2, G3

Slėgiui ėminio ėmimo linijose matuoti.

- slėgio reguliatorius R1, R2

Atitinkamai oro ir kuro, tiekiamų HFID, slėgiui reguliuoti.

- slėgio reguliatorius R3, R4, R5

Reguliuoti slėgiui ėminio ėmimo linijose ir srautui į analizatorius.

- debitmatis FL1, FL2, FL3

Srautui aplenkiamojoje grandinėje kontroliuoti.

- debitmatis FL4–FL7 (neprivalomas)

Srautui per analizatorius reguliuoti.

- selektoriaus vožtuvas V1–V6

Tinkami vožtuvai ėminiui imti ir patikros bei nulio nustatymo dujoms į analizatorius tiekti.

- solenoidinis vožtuvasV7, V8

NO2–NO konverteriui aplenkti.

- adatinis vožtuvas V9

Balansuoti srautui tarp NO2–NO konverterio C ir aplenkiamosios grandinės.

- V10, V11 adatinis vožtuvas

Srautams į analizatorių reguliuoti.

- svirtinis vožtuvas V12, V13

Kondensatui iš vonios B išleisti.

- selektoriaus vožtuvas V14

Fono ėminio maišui arba ėminio maišui pasirinkti.

1.2. Kietųjų dalelių nustatymas

1.2.1 ir 1.2.2 skirsniuose ir 4–15 paveiksluose pateikti išsamūs rekomenduojamų praskiedimo ir ėminių ėmimo sistemų aprašymai. Kadangi skirtingos konfigūracijos gali duoti lygiaverčius rezultatus, nereikalaujama, kad būtų tiksliai laikomasi šių paveikslų aprašymų. Gali būti naudojami papildomi komponentai, pvz., prietaisai, vožtuvai, solenoidiniai vožtuvai, siurbliai ir jungikliai, papildomai informacijai gauti ir sudedamųjų dalių sistemų funkcijoms derinti. Kitų komponentų, kurie nėra būtini kai kurių sistemų tikslumui užtikrinti, gali ir nebūti, jei jų nenaudojimas paremtas geru inžineriniu sprendimu.

1.2.1. Praskiedimo sistema

1.2.1.1. Srauto dalies praskiedimo sistema (4–12 paveikslai)

Pateikta praskiedimo sistema veikia išmetamųjų dujų srauto dalies praskiedimo principu. Išmetalų srauto padalijimas ir vėlesnis praskiedimo procesas gali būti vykdomas skirtingų tipų praskiedimo sistemose. Norint vėliau surinkti kietąsias daleles, į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 skirsnis, 14 paveikslas) leidžiamas visas praskiestų išmetamųjų teršalų srautas arba tik jo dalis. Pirmasis metodas vadinamas viso ėminio ėmimo metodu, antrasis metodas – dalies ėminio ėmimo metodu.

Skiedimo santykio apskaičiavimas priklauso nuo taikomos sistemos tipo.

Rekomenduojami šie tipai:

- izokinetinės sistemos (4 ir 5 paveikslai)

Taikant šias sistemas srautas, kuris patenka į tiekimo vamzdį, nustatomas pagal viso išmetamųjų teršalų srauto dujų greitį ir (arba) slėgį, todėl per ėminio ėmimo zondą turi tekėti nesutrikdytas ir vienodas išmetamųjų teršalų srautas. Tai paprastai pasiekiama išmetimo vamzdžio tiesiojoje dalyje prieš zondą įrengiant rezonatorių. Tokiu atveju padalijimo santykis apskaičiuojamas pagal lengvai išmatuojamus dydžius, pvz., pagal vamzdžių skersmens dydį. Pažymėtina, kad izokinetinis metodas taikomas tik srauto režimams suderinti, o ne dalelėms pagal jų dydį paskirstyti. Šis paskirstymas paprastai nėra būtinas, nes dalelės yra per daug mažos, kad galėtų sekti paskui dujų srautus.

- srauto reguliavimo sistemos, kai matuojama koncentracija (6 – 10 paveikslai)

Taikant šias sistemas ėminys imamas iš viso išmetamųjų teršalų srauto reguliuojant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetalų srautą. Skiedimo santykis nustatomas pagal bandomųjų dujų, pvz., CO2 ar NOx, paprastai esančių variklio išmetamosiose dujose, koncentracijas. Matuojama koncentracija praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, o koncentracija nepraskiestose išmetamosiose dujose gali būti išmatuota tiesiogiai arba nustatyta pagal kuro srautą ir anglies balanso lygtį, jei yra žinoma kuro sudėtis. Sistemos gali būti kontroliuojamos pagal apskaičiuotą skiedimo santykį (6 ir 7 paveikslai) arba pagal srautą į tiekimo vamzdį (8, 9 ir 10 paveikslai).

- srauto reguliavimo sistemos, kai matuojamas srautas (11 ir 12 paveikslai)

Taikant šias sistemas ėminys paimamas iš viso išmetamųjų teršalų srauto nustatant praskiedimo oro srautą ir visą praskiestą išmetamųjų teršalų srautą. Skiedimo santykis nustatomas pagal dviejų srautų skirtumą. Būtina tiksliai kalibruoti debitmačius vieną pagal kitą, kadangi santykinis dviejų srautų dydis esant didesniems skiedimo santykiams gali duoti dideles paklaidas (9 paveikslas ir kiti). Srautas reguliuojamas labai paprastai, praskiestų išmetamųjų dujų srautą laikant pastoviu ir prireikus keičiant praskiedimo oro srautą.

Taikant dalies srauto praskiedimo sistemas būtina kreipti dėmesį į tai, kad būtų išvengta potencialių problemų dėl kietųjų dalelių nuostolio tiekimo vamzdyje, užtikrinant, kad iš variklio išmetamųjų teršalų srauto būtų paimtas reprezentatyvus ėminys ir kad tiksliai būtų nustatytas padalijimo santykis.

Aprašytose sistemose kreipiamas dėmesys į šias kritines vietas.

+++++ TIFF +++++

4 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai yra imama dalis ėminio (SB reguliavimas)

Natūralios išmetamosios dujos tiekimo vamzdžiu TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT naudojant izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Naudojant diferencinio slėgio relę DPT išmatuojamas slėgių skirtumas tarp slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įleidžiamojoje angoje. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC1, kuris taip reguliuoja siurbiamąją orpūtę SB, kad zondo gale būtų nulinis slėgių skirtumas. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra vienodi ir srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (padalijimas). Padalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir padalijimo santykio vertes.

+++++ TIFF +++++

5 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema su izokinetinio ėminių ėmimo zondu, kai yra imama dalis ėminio (PB reguliavimas)

Natūralios išmetamosios dujos tiekimo vamzdžiu TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT naudojant izokinetinio ėminių ėmimo zondą ISP. Naudojant diferencinio slėgio relę DPT išmatuojamas slėgių skirtumas tarp slėgio išmetimo vamzdyje ir slėgio zondo įleidžiamojoje angoje. Šis signalas perduodamas srauto reguliatoriui FC1, kuris taip reguliuoja pučiamąją orpūtę SB, kad zondo gale būtų nulinis slėgių skirtumas. Šiam tikslui mažas kiekis praskiedimo oro, kurio srautas jau buvo išmatuotas srauto matavimo įtaisu FM1, nukreipiamas į TT per pneumatinę droseliavimo sklendę. Šiomis sąlygomis dujų greitis EP ir ISP yra vienodas, srautas per ISP ir TT yra pastovi išmetamųjų dujų srauto dalis (padalijimas). Padalijimo santykį nulemia EP ir ISP skerspjūvio plotai. Praskiedimo oras siurbiamąja orpūte SB siurbiamas per DT, ir srauto greitis DT įėjime matuojamas FM1. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal praskiedimo oro srauto ir padalijimo santykio vertes.

+++++ TIFF +++++

6 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai yra matuojama CO2 ar NOx koncentracija imant dalį ėminio

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA natūraliose ir praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama bandomųjų dujų (CO2 ar NOx) koncentracija. Šie signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2, kuris reguliuoja pučiamąją orpūtę PB ar siurbiamąją orpūtę SB, kad DT būtų palaikomas norimas išmetamųjų dujų padalijimas ir skiedimo santykis. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentraciją natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore.

+++++ TIFF +++++

7 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai matuojama CO2 koncentracija, taikomas anglies kiekio balansas ir imamas visas ėminys

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (–iais) EGA praskiestose išmetamosiose dujose bei praskiedimo ore matuojama CO2 koncentracija. CO2 ir degalų srauto GFUEL signalai perduodami į srauto reguliatorių FC2 ar į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto reguliatorių FC3 (žr. 14 paveikslą). FC2 reguliuoja pučiamąją orpūtę PB, FC3 – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (žr. 14 paveikslą), taip nustatydami srautą į sistemą ir iš jos, kad DT būtų galima palaikyti norimą išmetamųjų dujų padalijimą ir skiedimo santykį. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal CO2 koncentraciją ir GFUEL taikant anglies balanso prielaidą.

+++++ TIFF +++++

8 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai yra vienas Venturi, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT dėl neigiamo slėgio, kurį Venturi VN sukuria praskiedimo tunelyje. Dujų srautas per TT priklauso nuo kinetinės energijos mainų Venturi zonoje ir dėl to priklauso nuo dujų absoliučios temperatūros TT išėjime. Vadinasi, išmetamųjų dujų padalijimas tam tikram srautui tunelyje nėra pastovus, ir skiedimo santykis esant mažai apkrovai yra šiek tiek mažesnis nei esant didelei apkrovai. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandomųjų dujų (CO2 ar NOx) koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, ir taip išmatuotų verčių pagrindu apskaičiuojamas skiedimo santykis.

+++++ TIFF +++++

9 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai yra du Venturi arba dvi diafragmos, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu, kuriame yra diafragmų arba Venturi vamzdžių rinkinys. Pirmasis (FD1) yra įrengtas EP, antrasis (FD2) – TT. Papildomai reikalingi du slėgio reguliavimo vožtuvai (PCV1 ir PCV2), kurie palaikytų pastovų išmetamųjų teršalų srauto padalijimą reguliuodami priešslėgį EP ir slėgį DT. PCV1 yra pasroviui nuo SP EP, PCV2 yra tarp pučiamosios orpūtės PB ir DT. Išmetamųjų dujų analizatoriumi (-iais) EGA matuojama bandomųjų dujų (CO2 ar NOx) koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore, ir taip išmatuotų verčių pagrindu apskaičiuojamas skiedimo santykis. Ji yra būtina tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą, ir gali būti panaudota nustatyti PCV1 ir PCV2, kad jie tiksliai dalytų srautą. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentraciją.

+++++ TIFF +++++

10 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai yra daugiavamzdis daliklis, matuojama koncentracija ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT srauto dalikliu FD3, kurį sudaro keletas vienodų matmenų (tokio pat skersmens, ilgio ir kreivio spindulio) vamzdžių, įrengtų EP. Išmetamosios dujos per vieną iš šių vamzdžių leidžiamos į DT, ir išmetamosios dujos per kitus vamzdžius leidžiamos per slopinamąją kamerą DC. Taigi išmetamųjų dujų padalijimą nustato bendras vamzdžių skaičius. Pastovaus padalijimo kontrolė reikalauja, kad tarp DC ir TT išėjimo slėgis, matuojamas diferencinio slėgio rele DPT, būtų lygus nuliui. Nulinis slėgio skirtumas pasiekiamas į DT prie TT išėjimo įpurškiant šviežio oro. Išmetamųjų dujų analizatoriumi(-iais) EGA matuojama bandomųjų dujų (CO2 ar NOx) koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, praskiestose išmetamosiose dujose ir praskiedimo ore. Ji yra būtina tikrinant išmetamųjų dujų padalijimą ir gali būti naudojama įpurškiamam šviežio oro srautui reguliuoti, kad būtų tiksliai kontroliuojamas padalijimas. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal bandomųjų dujų koncentraciją.

+++++ TIFF +++++

11 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imamas visas ėminys

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Visas srautas per tunelį reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3 ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ėminio ėmimo siurbliu P (žr. 16 paveikslą). Norint gauti norimą išmetamųjų dujų srauto padalinimą, praskiedimo oro srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC2, kuris gali kaip valdymo signalus naudoti GEXH, GAIR ar GFUEL. Ėminio srautas į DT yra skirtumas tarp viso srauto ir praskiedimo oro srauto. Praskiedimo oro srautas matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos srauto matavimo įtaisu FM3 (žr. 14 paveikslą). Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.

+++++ TIFF +++++

12 paveikslasDalies srauto praskiedimo sistema, kai yra reguliuojamas srautas ir imama dalis ėminio

Natūralios išmetamosios dujos per ėminių ėmimo zondą SP ir tiekimo vamzdį TT iš išmetimo vamzdžio EP tiekiamos į praskiedimo tunelį DT. Išmetamųjų dujų padalijimas ir srautas į DT yra kontroliuojami srauto reguliatoriumi FC2, kuris nustato atitinkamai pučiamosios orpūtės PB ir siurbiamosios orpūtės SB srautus (ar greičius). Tai yra įmanoma, nes ėminys, paimtas kietųjų dalelių ėminio ėmimo sistema, grąžinamas į DT. FC2 kaip valdymo signalus galima naudoti GEXH, GAIR ar GFUEL. Praskiedimo oro srautas yra matuojamas srauto matavimo įtaisu FM1, visas srautas – srauto matavimo įtaisu FM2. Skiedimo santykis apskaičiuojamas pagal šiuos du srautus.

Aprašymas – 4–12 paveikslai

- išmetimo vamzdis EP

Išmetimo vamzdis gali būti izoliuotas. Rekomenduojamas išmetimo vamzdžio storio ir skersmens santykis yra 0,015 ar mažesnis, kad būtų mažesnė šiluminė inercija. Naudojamų lanksčiųjų vamzdžio dalių ilgis turi apribotas 12 kartų didesniu kaip vamzdžio skersmuo ar mažesniu ilgiu. Sulenkimų turi būti kiek įmanoma mažiau, kad būtų sumažintas nusėdimas dėl inercijos. Jei sistema turi bandomojo stendo duslintuvą, duslintuvas taip pat gali būti izoliuotas.

Jei sistema izokinetinė, tai bent per 6 skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jos išmetimo vamzdis turi būti be alkūnių, sulenkimų ir staigių skersmens pokyčių. Dujų greitis ėminių ėmimo zonoje turi būti didesnis kaip 10 m/s, išskyrus tuščiosios eigos režimą. Išmetamųjų dujų slėgio svyravimai vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 500 Pa. Visos priemonės, skirtos slėgio svyravimams sumažinti, išskyrus ant važiuoklės įrengiamą išmetimo sistemą (įskaitant duslintuvą ir papildomo apdorojimo įtaisus), turi nekeisti variklio darbo ir nebūti kietųjų dalelių nusėdimo priežastimi.

Sistemoms be izokinetinio ėminių ėmimo zondo tiesųjį vamzdį rekomenduojama turėti per 6 skersmens ilgius iki zondo viršaus ir tris skersmens ilgius pasroviui nuo jo.

- ėminių ėmimo zondas SP (6–12 paveikslai)

Mažiausias vidinis skersmuo turi būti 4 mm. Mažiausias išmetimo vamzdžio ir zondo skersmens santykis turi būti lygus keturiems. Zondas turi būti atviru galu prieš srovę nukreiptas vamzdis, esantis vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija, ar dauginių skylių zondas, kaip SP, aprašytas 1.1.1 skirsnyje.

- izokinetinis ėminių ėmimo zondas ISP (4 ir 5 paveikslai)

Izokinetinio ėminių ėmimo zondas turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas vienoje ašyje su išmetimo vamzdžio vidurio linija toje jo vietoje, kuri atitinka EP skirsnyje aprašytas sąlygas, ir turėti konstrukciją, užtikrinančią proporcingąjį natūralių išmetamųjų dujų srauto ėminį. Mažiausias vidinis skersmuo turi būti lygus 12 mm.

Izokinetiniam išmetamųjų teršalų srauto padalijimui būtina turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp EP ir ISP palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir ISP yra tokie pat, ir masės srautas per ISP sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. ISP turi būti sujungtas su diferencinio slėgio rele. Nulinis slėgių tarp EP ir ISP skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.

- srauto daliklis FD1, FD2 (9 paveikslas)

Norint gauti proporcingąjį natūralių išmetamųjų dujų ėminį, atitinkamai išmetimo vamzdyje EP ir tiekimo vamzdyje TT įrengiamas Venturi vamzdžių arba diafragmų rinkinys. Reikia turėti reguliavimo sistemą, sudarytą iš dviejų slėgio reguliavimo vožtuvų PCV1 ir PCV2, kad srautas būtų proporcingai padalytas kontroliuojant slėgį EP ir DT.

- srauto daliklisFD3 (10 paveikslas)

Išmetamųjų dujų proporcingajam ėminiui gauti išmetimo vamzdyje EP įrengiamas vamzdžių rinkinys (dauginių vamzdžių blokas). Vienu iš vamzdžių išmetamosios dujos tiekiamos į praskiedimo tunelį DT, kitais vamzdžiais išmetamosios dujos patenka į slopinimo kamerą DC. Turi būti vienodi vamzdžių matmenys (tas pat skersmuo, ilgis, kreivio spindulys), todėl išmetamųjų dujų srauto padalijimas priklauso nuo bendrojo vamzdžių skaičiaus. Norint srautą proporcingi padalyti, reikia turėti reguliavimo sistemą, kuri tarp dauginių vamzdžių bloko įėjimo į DC ir vamzdžio išėjimo į TT palaikytų nulinį slėgių skirtumą. Šiomis sąlygomis išmetamųjų dujų greičiai EP ir FD3 yra proporcingi, ir srautas į TT sudaro pastovią išmetamųjų dujų srauto dalį. Šie du taškai turi būti sujungti su diferencinio slėgio rele DPT. Nulinis slėgių tarp EP ir ISP skirtumas kontroliuojamas srauto reguliatoriumi FC1.

- išmetamųjų dujų analizatorius EGA (6–10 paveikslai)

Gali būti naudojami CO2 ar NOx analizatoriai (taikant anglies balanso metodą – tik CO2 analizatorius). Analizatoriai turi būti kalibruojami kaip ir išmetamųjų dujų analizatoriai. Koncentracijos skirtumui nustatyti galima naudoti vieną analizatorių arba kelis.

Matavimo sistemų tikslumas turi būti toks, kad GEDFW,i arba VEDFW,i būtų nustatomi ± 4% tikslumu.

- tiekimo vamzdis TT (4–12 paveikslai)

Tiekimo vamzdis:

- turi būti kiek įmanoma trumpesnis, bet ne ilgesnis kaip 5 m,

- turėti tokį pat kaip ėminių zondas skersmenį ar didesnį, tačiau ne didesnį kaip 25 mm,

- turi būti išvestas į praskiedimo tunelį vienoje su jo vidurio linija ašyje ir pakreiptas pasroviui.

Jei vamzdžio ilgis yra 1 m ar mažesnis, jis turi būti izoliuotas medžiaga, kurios didžiausias šilumos laidumas būtų 0,05 W/(m × K), ir kurios radialinis izoliuojančio sluoksnio storis atitiktų zondo skersmenį. Jei vamzdis ilgesnis kaip 1 m, jis turi būti izoliuojamas ir šildomas, kad sienelių temperatūra būtų ne mažesnė kaip 523 K (250 °C).

Kitas būdas – tai reikiamos tiekimo vamzdžių sienelių temperatūros nustatymas taikant etaloninius šilumos pernešimo apskaičiavimo metodus.

- diferencinio slėgio relė DPT (4, 5 ir 10 paveikslai)

Diferencinio slėgio relė turi turėti ± 500 Pa arba mažesnį diapazoną.

- srauto reguliatorius FC1 (4,5 ir 10 paveikslai)

Izokinetinėse sistemose (11, 12 paveikslai) srauto reguliatorius yra būtinas palaikyti nuliniam slėgių skirtumui tarp EP ir ISP. Nustatyti reguliatorių galima:

a) kiekvienam režimui reguliuojant siurbiamosios orpūtės SB greitį ar srautą ir palaikant pastovų pučiamosios orpūtės PB greitį ar srautą (4 paveikslas) arba

b) reguliuojant siurbiamąją orpūtę SB iki praskiestų išmetamųjų dujų pastovaus masės srauto ir kontroliuojant pučiamosios orpūtės PB srautą, kartu ir išmetamųjų teršalų ėminio srautą tiekimo vamzdžio TT galo srityje (5 paveikslas).

Jei naudojama slėgio kontrolės sistema, reguliavimo kontūro liekamoji paklaida turi būti ne didesnė kaip ± 3 Pa. Slėgio svyravimai praskiedimo tunelyje vidutiniškai turi būti ne didesni kaip ± 250 Pa.

Išmetamųjų dujų srautą proporcingai padalijant dauginių vamzdžių sistemoje (10 paveikslas) srauto reguliatorius reikalingas palaikyti nuliniam slėgių skirtumui tarp dauginių vamzdžių bloko išėjimo ir TT išėjimo. Nustatoma reguliuojant TT išėjime į DT įpurškiamo šviežio oro srautą.

- slėgio reguliavimo vožtuvas PCV1, PCV2 (9 paveikslas)

Proporcingam srauto padalijimui dviejų Venturi (dviejų diafragmų) sistemoje reikia turėti du slėgio reguliavimo vožtuvus, kurių vienas reguliuotų priešslėgį EP, kitas – slėgį DT. Vožtuvas EP turi būti įrengtas pasroviui nuo SP, kitas – tarp PB ir DT.

- slopinimo kamera DC (10 paveikslas)

Dauginių vamzdžių bloko išėjime turi būti įrengta slopinimo kamera, kuri mažintų slėgio svyravimus išmetimo vamzdyje EP.

- Venturi VN 8 paveikslas)

Venturi praskiedimo tunelyje DT yra įrengtas tam, kad tiekimo vamzdžio TT išėjimo srityje būtų sukurtas neigiamas slėgis. Dujų srautas per TT nustatomas pagal kinetinės energijos mainus Venturi zonoje ir iš esmės yra proporcingas pučiamosios orpūtės PB srautui, tokiu būdu užtikrinamas pastovus skiedimo santykis. Kadangi kinetinės energijos mainus veikia temperatūra TT išėjime ir slėgio tarp EP ir DT skirtumas, tikrasis skiedimo santykis esant mažai apkrovai yra šiek tiek mažesnis, palyginti su didele apkrova.

- srauto reguliatoriusFC2 (6, 7, 11 ir 12 paveikslai, neprivalomas)

Gali būti naudojamas srauto reguliatorius, kuris reguliuotų pučiamosios orpūtės PB ir (arba) siurbiamosios orpūtės SB srautą. Jį galima jungti prie išmetamųjų dujų srauto, įsiurbiamojo oro ar kuro srauto signalų ir (arba) prie CO2 ar NOx skirtuminių signalų.

Tiekiant suslėgtąjį orą (11 paveikslas), FC2 tiesiogiai reguliuoja oro srautą.

- srauto matavimo įtaisas FM1 (6, 7, 11 ir 12 paveikslai)

Dujų skaitiklis ar kitas prietaisas praskiedimo oro srautui matuoti. FM1 nėra būtinas, jei pučiamoji orpūtė PB yra sukalibruota srautui matuoti.

- srauto matavimo įtaisas FM2 (12 paveikslas)

Dujų skaitiklis ar kitas prietaisas praskiestų išmetamųjų dujų srautui matuoti. FM2 nėra būtinas, jei siurbiamoji orpūtė yra SB yra sukalibruota srautui matuoti.

- pučiamoji orpūtė PB (4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 12 paveikslai)

Praskiedimo oro srautui reguliuoti PB gali būti prijungta prie srauto reguliatorių FC1 ar FC2. PB nereikalinga, jei naudojama droselio sklendė. Sukalibruota SB gali būti naudojama praskiedimo oro srautui matuoti.

- siurbiamoji orapūtė SB (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai)

Tik dalies ėminių ėmimo sistemoms. Sukalibruota SB gali būti naudojama praskiestų išmetamųjų dujų srautui matuoti.

- praskiedimo oro filtras DAF (4–12 paveikslai)

Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir išvalyti leidžiant pro aktyvintas anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Praskiedimo oro temperatūra turi būti 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C).

Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių lygiui nustatyti turi būti imamas laikantis geros inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.

- kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas PSP (4, 5, 6, 9, 10 ir 12 paveikslai)

Zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis ir:

- turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos būtų gerai sumaišyti, t. y. praskiedimo tunelio (DT) vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

- vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,

- gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

- praskiedimo tunelis DT (4–12 paveikslai)

Praskiedimo tunelis:

- turi būti pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras galėtų visiškai susimaišyti turbulentinio srauto sąlygomis,

- turi būti pagamintas iš nerūdijančio plieno ir tokių matmenų:

- sienelių storio ir skersmens santykis 0,025 arba mažesnis, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo yra didesnis kaip 75 mm,

- vardinis sienelių storis ne mažesnis kaip 1,5 mm, jei praskiedimo tunelio vidinis skersmuo yra lygus 75 mm arba mažesnis,

- skersmuo turi būti bent 75 mm, jei taikomas dalies ėminio ėmimo metodas,

- rekomenduojamas skersmuo galėtų būti bent 25 mm, jei taikomas viso ėminio ėmimo metodas,

– prieš išmetamųjų dujų tiekimą į praskiedimo tunelį galėtų būti šildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, taikant tiesioginį šildymą ar išankstinį pašildymą skiedimo oru, jei skiedimo oro temperatūra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

– gali būti izoliuotas.

Variklio išmetalai turi būti gerai sumaišyti su praskiedimo oru. Pradedant eksploatuoti dalies ėminio ėmimo sistemą sumaišymo kokybė turi būti tikrinama darant tunelio CO2 koncentracijos profilį, varikliui dirbant (bent keturiuose vienodu atstumu išdėstytuose matavimo taškuose). Jei būtina, galima naudoti maišymo diafragmą.

Pastaba.

Jei apie praskiedimo tunelį DT aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų praskiedimo tunelio sienų. Todėl rekomenduojama tunelį šildyti ir (arba) izoliuoti neperžengiant anksčiau nurodytų ribų.

Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., sukamąjį ventiliatorių, ir aušinama tol, kol aušinimo terpės temperatūra nebus mažesnė kaip 293 K (20 °C).

- šilumokaitis HE (9 ir 10 paveikslai)

Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad įsiurbiamosios orpūtės SB įleidžiamojoje angoje būtų galima palaikyti temperatūrą, lygią bandymo metu naudojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K.

1.2.1.2. Viso srauto praskiedimo sistema (13 paveikslas)

Aprašytoji praskiedimo sistema pagrįsta viso išmetamųjų teršalų srauto praskiedimu taikant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (CVS – Constant Volume Sampling) koncepciją. Turi būti išmatuotas visas išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro mišinio tūris. Galima naudoti PDP ar CFV sistemą.

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys leidžiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 skirsnis, 14 ir 15 paveikslai), kurioje surenkamos kietosios dalelės. Jei tai daroma tiesiogiai, toks būdas vadinamas viengubu praskiedimu. Jei ėminys antrinio praskiedimo tunelyje dar kartą skiedžiamas, tai vadinama dvigubu praskiedimu. Šis metodas yra naudingas, jei filtro prieigų temperatūra po vieno praskiedimo neatitinka jai keliamų reikalavimų. Nors būdama iš dalies praskiedimo sistema, dvigubo praskiedimo sistema 1.2.2 skirsnyje ir 15 paveiksle aprašyta apibūdinta kaip kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos modifikacija, kadangi dauguma jos ir tipinės ėminių ėmimo sistemos dalių yra tokios pat.

Dujiniai išmetalai taip pat gali būti nustatomi viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelyje. Todėl dujinių komponentų ėminių ėmimo zondai yra parodyti 13 paveiksle, bet jų nėra aprašomojoje lentelėje. Atitinkami reikalavimai aprašyti 1.1.1 skirsnyje.

Aprašymas – 13 paveikslas

- išmetimo vamzdis EP

Išmetimo vamzdžio ilgis nuo variklio išmetimo kolektoriaus išėjimo, turbokompresoriaus išėjimo ar nuo papildomo apdorojimo įtaiso iki praskiedimo tunelio turi būti ne didesnis kaip 10 m. Jei sistemos ilgis yra didesnis kaip 4 m, tuomet visi vamzdžiai, ilgesni kaip 4 m, turi būti izoliuoti, išskyrus linijoje įrengtą dūmų matuoklį, jei naudojamas. Radialinis izoliacijos storis turi būti bent 25 mm. Izoliavimo medžiagos šiluminio laidumo, išmatuoto esant 673 K (400 °C), vertė turi būti ne didesnė kaip 0,1 W/(m × K). Norint, kad išmetimo vamzdžio terminė inercija būtų mažesnė, rekomenduojama naudoti išmetimo vamzdžius, kurių storio ir skersmens santykis būtų 0,015 ar mažesnis. Lanksčiųjų vamzdžio dalių naudojimas turi būti apribotas 12 kartų didesniu kaip vamzdžio skersmuo ilgiu ar mažesniu ilgiu.

+++++ TIFF +++++

13 paveikslasViso srauto praskiedimo sistema

Visas nepadorotų išmetamųjų dujų srautas praskiedimo tunelyje DT maišomas su praskiedimo oru.

Praskiestų išmetamųjų dujų srautas matuojamas tūriniu siurbliu PDP (Positive Displacement Pump) ar ribinio srauto Venturi CFV (Critical Flow Venturi). Proporcingam kietųjų dalelių ėminiui imti ar srautui nustatyti gali būti naudojamas šilumokaitis HE ar elektroninis srauto kompensavimas EFC (Electronic Flow Compensation). Kadangi kietųjų dalelių masė nustatoma visame praskiestųjų išmetamųjų dujų sraute, apskaičiuoti skiedimo santykio nereikia.

- tūrinis siurblys PDP

PDP matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą pagal siurblio apsisukimų skaičių ir siurblio našumą. PDP ar praskiedimo oro tiekimo sistema turi dirbtinai nemažinti išmetimo sistemos priešslėgio. Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant CVS sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus ± 1,5 kPa, kai variklio apsisukimų dažnio ir apkrovos sąlygos yra vienodos.

Dujų mišinio temperatūra prieš pat PDP turi būti lygi bandymo eigoje matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 6 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.

Srauto kompensavimą galima taikyti tik tuo atveju, kai temperatūra PDP įėjime yra ne didesnė kaip 323 K (50 oC).

- ribinio srauto Venturi CFV

CFV matuoja visą praskiestų išmetamųjų dujų srautą, jį palaikydamas soties sąlygomis (kritinis srautas). Statinis išmetamųjų dujų priešslėgis, išmatuotas veikiant CFV sistemai, turi būti lygus statiniam slėgiui, išmatuotam neprijungus CFV ± 1,5 kPa, kai variklio apsisukimų dažnio ir apkrovos sąlygos yra vienodos. Dujų mišinio temperatūra prieš pat CFV turi būti lygi darant bandymą matuojamai vidutinei darbo temperatūrai ± 11 K, kai netaikomas srauto kompensavimas.

- šilumokaitis HE (neprivalomas, jei naudojamas EFC)

Šilumokaitis turi būti pakankamo galingumo, kad galėtų užtikrinti reikalaujamų ribų, kurios nurodytos anksčiau, temperatūrą.

- elektroninis srauto kompensavimas EFC (neprivalomas, jei naudojamas HE)

Jei PDP ar CFV įėjime temperatūra nėra palaikoma pagal anksčiau nurodytas ribas, tai nepertraukiamam srauto matavimui ir proporcingojo ėminių ėmimo kietųjų dalelių sistemoje kontrolei reikalinga srauto kompensavimo sistema.

Šiuo tikslu nepertraukiamai matuojamo srauto signalai naudojami reguliuoti ėminio srautui per kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos kietųjų dalelių filtrus (žr. 14 ir 15 paveikslus).

- praskiedimo tunelis DT

Praskiedimo tunelis:

- turi būti gana mažo skersmens, kad jame galėtų susidaryti turbulentinis srautas (Reynoldso skaičius didesnis kaip 4000), ir pakankamo ilgio, kad išmetamosios dujos ir praskiedimo oras visiškai susimaišytų; galima naudoti maišymo diafragmą,

- turi būti bent 75 mm skersmens,

- gali būti izoliuotas.

Variklio išmetalai turi būti nukreipti pasroviui toje vietoje, kur jie patenka į praskiedimo tunelį, ir gerai sumaišyti.

Taikant viengubą praskiedimą ėminys iš praskiedimo tunelio tiekiamas į kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą (1.2.2 skirsnis, 14 paveikslas). PDP ar CFV pralaidumas turi būti pakankamas, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą praskiestų išmetamųjų dujų temperatūra būtų mažesnė kaip 325 K (52 °C) arba jai lygi.

Jei taikomas dvigubas praskiedimas, ėminys iš praskiedimo tunelio yra tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį, kuriame jis papildomai skiedžiamas ir po to leidžiamas per ėminių ėmimo filtrus (1.2.2 skirsnis, 15 paveikslas).

PDP ar CFV pralaidumas turi būti pakankamas, kad ėminių ėmimo zonoje praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų mažesnė kaip 464 K (191 °C) arba jai lygi. Antrinio praskiedimo sistema turi tiekti pakankamą antrinio praskiedimo oro kiekį, kad prieš pat pirminį kietųjų dalelių filtrą dvigubai praskiesto išmetamųjų dujų srauto temperatūra būtų mažesnė kaip 325 K (52 °C) ar jai lygi.

- praskiedimo oro filtras DAF

Praskiedimo orą rekomenduojama filtruoti ir išvalyti leidžiant pro aktyvintas anglis, kad būtų pašalinti ore esantys angliavandeniliai. Praskiedimo oro temperatūra turi būti 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C). Variklio gamintojo prašymu praskiedimo oro ėminys fono kietųjų dalelių lygiui nustatyti turi būti imamas laikantis geros inžinerinės praktikos, kad vėliau fono koncentracijos vertę būtų galima atimti iš praskiestose išmetamosiose dujose nustatytos koncentracijos vertės.

- kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas PSP

Zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis ir:

- turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos būtų gerai sumaišyti, t. y. praskiedimo tunelio (DT) vidurio linijoje maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

- vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,

- gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

1.2.2. Kietųjųdalelių ėminių ėmimo sistema (14 ir 15 paveikslai)

Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema reikalinga kietosioms dalelėms ant kietųjų dalelių filtro rinkti. Viso ėminio ėmimo ir dalies srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus leidžiamas visas praskiestų išmetalų ėminys, praskiedimo (1.2.1.1 skirsnis, 7 ir 11 paveikslai) ir ėminio ėmimo sistema paprastai sudaro vientisą bloką. Dalies ėminio ėmimo ir dalies srauto ar viso srauto praskiedimo atveju, kai per filtrus perleidžiama tik dalis praskiesto išmetamųjų teršalų srauto, praskiedimo (1.2.1.1 skirsnis, 4, 5, 6, 8 9, 10 paveikslai; ir 1.2.1.2 skirsnis, 13 paveikslas) ir ėminio ėmimo sistemos paprastai sudaro atskirus blokus.

Šioje direktyvoje viso srauto praskiedimo sistemos dvigubo praskiedimo sistema DDS (15 paveikslas) laikoma tam tikra tipinės kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos, pavaizduotos 14 paveiksle, modifikacija. Dvigubo praskiedimo sistemą sudaro visos svarbiausios kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos dalys, pvz., filtro laikikliai ir ėminių ėmimo siurblys, ir ji dar turi tam tikrų praskiedimo sistemos ypatumų, pvz., praskiedimo oro tiekimas ir antrinio praskiedimo tunelis.

Rekomenduojama ėminio siurblio neišjungti visą bandymo laiką, kad reguliavimo kontūrai nebūtų kokiu nors būdu veikiami. Taikant vieno filtro metodą reikia naudoti aplenkimo sistemą, kad ėminys per jo ėmimo filtrą galėtų būti nukreiptas norimu laiku. Šio jungimo įtaka reguliavimo kontūrams turi būti kiek įmanoma sumažinta.

Aprašymas – 14 ir 15 paveikslai

- dalelių ėminių ėmimo zondasPSP (14 ir 15 paveikslai)

Paveiksluose pavaizduotas kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondas yra pagrindinė kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT dalis

ir:

- turi būti nukreiptas prieš srovę ir įrengtas toje vietoje, kurioje praskiedimo oras ir išmetamosios dujos būtų gerai sumaišyti, t. y. praskiedimo sistemų praskiedimo tunelio (DT) vidurio linijoje (žr. 1.2.1 skirsnį) maždaug 10 tunelio skersmenų atstumu pasroviui nuo tos vietos, kurioje išmetamosios dujos patenka į praskiedimo tunelį,

- vidinis jo skersmuo turi būti lygus bent 12 mm,

- gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

+++++ TIFF +++++

14 paveikslasKietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema

Ėminio ėmimo siurblys P per kietųjų dalelių ėminio ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT ima praskiestų išmetamųjų dujų ėminį iš dalies srauto arba viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT. Ėminys praleidžiamas pro filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 13 paveikslą), praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

+++++ TIFF +++++

15 paveikslasPraskiedimo sistema (tik viso srauto sistema)

Praskiestų išmetamųjų dujų ėminys iš viso srauto praskiedimo sistemos praskiedimo tunelio DT per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą PSP ir kietųjų dalelių tiekimo vamzdį PTT tiekiamas į antrinio praskiedimo tunelį SDT, kuriame ėminys skiedžiamas dar kartą. Toliau ėminys perleidžiamas per filtro laikiklį (-ius) FH, kuriame (-iuose) yra kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrai. Praskiedimo oro srautas paprastai yra pastovus, tuo tarpu ėminio srautas reguliuojamas srauto reguliatoriumi FC3. Jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 13 paveikslą), visas praskiestų išmetamųjų dujų srautas panaudojamas kaip FC3 valdymo signalas.

- kietųjų dalelių tiekimo vamzdisPTT (14 ir 15 paveikslai)

Kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio ilgis turi būti ne didesnis kaip 1020 mm ir turi būti mažinamas, kai tik tai yra įmanoma.

Matmenys taikomi:

- dalies srauto praskiedimo, kai imama dalis ėminio, tipui ir viso srauto viengubo praskiedimo sistemai nuo zondo (atitinkamai SP, ISP, PSP) viršaus iki filtro laikiklio,

- dalies srauto praskiedimo, kai imamas visas ėminys, tipui nuo praskiedimo tunelio galo iki filtro laikiklio,

- viso srauto dvigubo praskiedimo sistemai nuo zondo viršaus iki antrinio praskiedimo tunelio.

Tiekimo vamzdis:

- gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

- antrinio praskiedimo tunelis SDT (15 paveikslas)

Antrinio praskiedimo tunelio skersmuo turi būti bent 75 mm, ir jis turi būti pakankamo ilgio, kad dvigubai praskiesto ėminio buvimo tunelyje trukmė būtų bent 0,25 s. Pirminio filtro laikiklis FH turi būti įrengtas ne toliau kaip 300 mm nuo antrinio praskiedimo tunelio SDT išleidžiamosios angos.

Antrinio praskiedimo tunelis:

- gali būti tiesiogiai šildomas ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra prieš tiekiant išmetamąsias dujas į praskiedimo tunelį yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas.

- filtro laikiklis (-iai)FH (14 ir 15 paveikslai)

Pirminis ir atsarginis filtrai gali būti viename korpuse ar atskiruose korpusuose. Turi atitikti III priedo 1 priedėlio 1.5.1.3 skirsnio reikalavimus.

Filtro laikiklis(–iai):

- gali būti tiesiogiai šildomas (-i) ar praskiedimo oru iš anksto pašildomas (-i) iki ne didesnės kaip 325 K (52 °C) sienelių temperatūros, jei oro temperatūra yra ne didesnė kaip 325 K (52 °C),

- gali būti izoliuotas (-i).

- ėminių ėmimo siurblysP (14 ir 15 paveikslai)

Jei netaikomas srauto reguliatorius FC3, kietųjų dalelių ėminio ėmimo siurblys turi būti pakankamai toli nuo tunelio, kad būtų palaikoma pastovi (± 3 K) įleidžiamų dujų temperatūra.

- praskiedimo oro siurblysDP (15 paveikslas) (tik viso srauto dvigubam praskiedimui)

Praskiedimo oro siurblys turi būti tokioje vietoje, kad tiekiamo antrinio praskiedimo oro temperatūra būtų 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C).

- srauto reguliatoriusFC3 (14 ir 15 paveikslai)

Srauto reguliatorius reikalingas kietųjų dalelių srautui kompensuoti dėl temperatūros ir priešslėgio svyravimų ėminio kelyje, jei nėra kitų priemonių. Srauto reguliatorius yra būtinas, jei taikomas elektroninis srauto kompensavimas EFC (žr. 13 paveikslą).

- srauto matavimo įtaisas FM3 (14 ir 15 paveikslai) (kietųjų dalelių ėminio srautas)

Dujų skaitiklis arba prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas pakankamai toli nuo ėminio ėmimo siurblio P, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų pastovi (± 3 K), jei netaikomas srauto koregavimas su FC3.

- srauto matavimo įtaisas FM4 (15 paveikslas) (tik praskiedimo oras, viso srauto dvigubas praskiedimas)

Dujų skaitiklis ar prietaisas kietųjų dalelių srautui matuoti turi būti įrengtas taip, kad įleidžiamų dujų temperatūra būtų 298 K ± 5 K (25 °C ± 5 °C).

- rutulinis vožtuvas BV (neprivalomas)

Rutulinio vožtuvo skersmuo turi būti ne mažesnis kaip kietųjų dalelių tiekimo vamzdžio PTT vidinis skersmuo, ir jungimo laikas trumpesnis kaip 0,5 sekundės.

Pastaba.

Jei apie PSP, PTT, SDT ir FH aplinkos temperatūra yra mažesnė kaip 293 K (20 °C), reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kietųjų dalelių nuostolių ant šaltų šių dalių sienelių. Todėl rekomenduojama šias dalis šildyti ir (arba) izoliuoti pagal atitinkamuose aprašymuose nurodytas ribas. Be to, rekomenduojama, kad imant ėminį temperatūra prieš filtrą būtų ne mažesnė kaip 293 K (20 °C).

Esant didelei variklio apkrovai, tuneliui aušinti galima naudoti nekenksmingas aušinimo priemones, pvz., sukamąjį ventiliatorių, ir aušinti tol, kol aušinimo terpės temperatūra nebus mažesnė kaip 293 K (20 °C).

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

PATVIRTINIMO SERTIFIKATO NUMERAVIMO SISTEMA

(žr. 4 straipsnio 2 dalį)

1. Numerį sudaro penkios dalys, atskirtos "*" ženklu.

1 dalis 1 – Vokietija

2 – Prancūzija

3 – Italija

4 – Nyderlandai

5 – Švedija

6 – Belgija

9 – Ispanija

11 – Jungtinė Karalystė

12 – Austrija

13 – Liuksemburgas

17 – Suomija

18 – Danija

21 – Portugalija

23 – Graikija

IRL – Airija

2 dalis šios direktyvos numeris. Kadangi joje nurodytos skirtingos įgyvendinimo datos ir skirtingi techniniai standartai, pridedamos dvi raidės. Šios raidės rodo griežtumo pakopų skirtingas taikymo datas ir variklio naudojimo skirtingos specifikacijos mobiliosiose mašinose atvejus, kuriems buvo išduotas tipo patvirtinimas. Pirmoji raidė apibrėžta 9 straipsnyje. Antroji raidė apibrėžta I priedo 1 dalyje atsižvelgiant į bandymo režimą, apibrėžtą III priedo 3.6 skirsnyje.

3 dalis paskutinės direktyvos, darančios patvirtinimui taikytinus pakeitimus, numeris. Jei tinka, pridedamos dvi kitos raidės, atsižvelgiant į 2 dalyje aprašytas sąlygas, net jei dėl naujų parametrų tik viena iš raidžių turi būti pakeičiama. Jei nė viena iš šių raidžių nekeičiama, jos praleidžiamos.

4 dalis keturių skaičių eilės numeris (atitinkamais atvejais su priekyje einančiais nuliais) pagrindinio patvirtinimo numeriui pažymėti. Seka pradedama nuo 0001.

5 dalis dviejų skaičių eilės numeris (atitinkamais atvejais su priekyje einančiais nuliais) išplėtimui pažymėti. Kiekvieno pagrindinio patvirtinimo numerio seka pradedama nuo 01.

2. Trečiojo patvirtinimo (kol kas be išplėtimo), atitinkančio paraiškos datą A (I etapas, viršutinis galios intervalas) ir taikomo A specifikacijos mobiliųjų mašinų varikliams, išduoto Jungtinėje Karalystėje, pavyzdys:

e 11*98/…AA*00/000XX*0003*00

3. Ketvirtojo patvirtinimo, atitinkančio paraiškos datą E (II etapas, vidutinis galių intervalas) antrojo išplėtimo tos pačios specifikacijos (A) mašinoms, išduoto Vokietijoje, pavyzdys:

e 1*01/…EA*00/000XX*0004*02

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

X PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

Komisijos pranešimas dėl 15 straipsnio

Komisija patvirtina, kad pagal laišką ir modus vivendi dėl procedūros komitete, ji ir toliau išsamiai informuos Europos Parlamentą apie jos siūlomas priimti įgyvendinimo priemones dėl šios direktyvos taikymo.

--------------------------------------------------