Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 94/22/EB

1994 m. gegužės 30 d.

dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 57 straipsnio 2 dalies pirmąjį ir trečiąjį sakinius, 66 ir 100a straipsnius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

kadangi vidaus rinka apima teritoriją be vidaus sienų, kurioje garantuotas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas; kadangi privalo būti patvirtintos priemonės, reikalingos jos veikimui;

kadangi 1986 m. rugsėjo 16 d. rezoliucijoje [4] Taryba nustatė Bendrijos ir valstybių narių energetikos politikos tikslą – didesnę vidaus energetikos rinkos integraciją be prekybos kliūčių, siekiant garantuoti tiekimą, sumažinti išlaidas ir padidinti ekonominį konkurencingumą;

kadangi Bendrija didele dalimi priklauso nuo įvežamų angliavandenilių; kadangi dėl to patartina skatinti geriau žvalgyti, tirti ir išgauti Bendrijoje esančius išteklius;

kadangi valstybės narės yra suverenios ir turi suverenias teises į savo teritorijose esančius angliavandenilių išteklius;

kadangi Bendrija pasirašė Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją;

kadangi būtina imtis veiksmų, garantuojančių nediskriminacinę galimybę pradėti ir vykdyti veiklą, susijusią su angliavandenilių žvalgyba, tyrimu ir gavyba didesnę konkurenciją šiame sektoriuje skatinančiomis sąlygomis, taip remiant valstybių narių išteklių žvalgybą, tyrimą ir gavybą bei stiprinant energetikos vidaus rinkos integraciją;

kadangi dėl to būtina nustatyti bendras taisykles, garantuojančias, kad leidimų angliavandeniliams žvalgyti, tirti ir išgauti išdavimo tvarka galėtų naudotis visi turintys reikiamas galimybes subjektai; kadangi leidimai privalo būti išduodami remiantis objektyviais, formaliais kriterijais; kadangi sąlygos, kuriomis išduodami leidimai, taip pat turi būti iš anksto žinomos visiems subjektams, kurie dalyvauja šiame procese;

kadangi valstybės narės pasilieka teisę riboti galimybę pradėti ir vykdyti šią veiklą, remiantis visuomenės interesais, ir pareikalauti sumokėti įnašą pinigais arba angliavandeniliais; šio įnašo pareikalavimo detali tvarka neturi trukdyti subjektų valdymui; kadangi šios teisės neturėtų būti diskriminuojančios; kadangi, išskyrus įpareigojimus, susijusius su šia teise, būtina imtis veiksmų, neleidžiančių nustatyti subjektams sąlygų ir įsipareigojimų, nereikalingų šiai veiklai tinkamai vykdyti; kadangi subjektų veikla turi būti prižiūrima tik tiek, kiek būtina šių įsipareigojimų ir sąlygų vykdymui garantuoti;

kadangi numatytas leidimo taikymas teritorijoje ir jo galiojimo trukmė privalo būti ribojama, vengiant vienam subjektui suteikti išimtinę teisę toje teritorijoje žvalgyti, tirti ir vykdyti gavybą, kurią efektyviau vykdytų keli subjektai;

kadangi, remiantis šia direktyva, valstybių narių subjektams trečiojoje šalyje turėtų būti nustatyta teisinė padėtis, panaši į tą, kuri nustatyta trečiųjų šalių subjektams Bendrijoje; kadangi dėl to būtina nustatyti tvarką;

kadangi ši direktyva turėtų būti taikoma leidimams, išduotiems po tos dienos, kurią valstybės narės priėmė įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos;

kadangi 1990 m. rugsėjo 17 d. Tarybos direktyva 90/531/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos [5] ir 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/38/EEB dėl subjektų, vykdančių savo veiklą vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo [6], taikomos energetikos sektoriaus subjektų vykdomam prekių, darbų ir paslaugų viešajam pirkimui; kadangi Direktyvos 90/531/EEB 3 straipsnyje nurodyti alternatyvūs susitarimai taikomi pirmiausia su sąlyga, kad valstybėje narėje, kurioje prašoma taikyti šiuos susitarimus, leidimai išduodami be jokios diskriminacijos ir laikantis aiškių reikalavimų; kadangi valstybė narė vykdo šią sąlygą nuo to laiko, kai ir tol, kol ji atitinka šios direktyvos reikalavimus; kadangi dėl to būtina padaryti pakeitimus Direktyvoje 90/531/EEB;

kadangi Direktyvos 90/531/EEB 36 straipsnyje numatytas šios direktyvos taikymo srities patikrinimas, kuris turi būti atliktas per ketverius metus, atsižvelgiant į konkrečią pažangą, pasiektą atvėrus rinką, ir konkurencijos lygį. Taikymo srities patikrinimas apima angliavandenilių tyrimą ir gavybą;

kadangi dėl būsimų derybų, susijusių su veiklos pratęsimu pasibaigus koncesijai, suteiktai 1962 m. liepos 8 d. teritorijoms, kurios bus perleistos 2012 m. liepos 8 d., Danijoje susiklostė ypatinga padėtis ir šioms Danijos teritorijoms bus leista netaikyti visų nuostatų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1) "kompetentingos institucijos" – valstybinės valdžios institucijos, apibrėžtos Direktyvos 90/531/EEB 1 straipsnio 1 dalyje, atsakingos už leidimų išdavimą ir (arba) jų naudojimo priežiūrą;

2) "subjektas" – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, prašanti, galinti prašyti arba turinti leidimą;

3) "leidimas" – įstatymų ir kitų teisės aktų ar sutarties nuostatos ar dokumentas, išduotas remiantis anksčiau nurodytais aktais, kuriais valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia subjektui išimtinę teisę savo vardu ir rizika žvalgyti ar tirti ar išgauti angliavandenilius geografinėje teritorijoje. Leidimas gali būti išduodamas kiekvienai veiklos rūšiai atskirai arba iš karto kelioms veiklos rūšims;

4) "valstybinis subjektas" — valstybinė įmonė, apibrėžta Direktyvos 90/531/EEB 1 straipsnio 2 dalyje.

2 straipsnis

1. Valstybės narės pasilieka teisę savo teritorijoje nustatyti tas vietoves, kuriose gali būti žvalgomi, tiriami ir išgaunami angliavandeniliai.

2. Paskirsčius teritoriją 1 dalyje nurodytai veiklai, valstybės narės garantuoja, kad subjektų galimybės imtis šios veiklos ir ją vykdyti nebus diskriminuojamos.

Tačiau valstybės narės nacionalinio saugumo sumetimais gali atsisakyti leisti subjektui, kurį efektyviai kontroliuoja trečiosios šalys arba trečiosios šalies piliečiai, imtis šios veiklos ir ją vykdyti.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi reikalingų priemonių, garantuojančių, kad leidimai būtų išduodami ta tvarka, kuria visi suinteresuoti subjektai gali pateikti paraiškas pagal 2 ar 3 dalies nuostatas.

2. Šią tvarką inicijuoja:

a) kompetentingos institucijos, prieš 90 dienų iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos paskelbdamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje kvietimą pateikti paraiškas, arba

b) paskelbdamos kvietimą pateikti paraiškas, kuris bus paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje po to, kai kuris nors subjektas pateiks paraišką, nepažeidžiant 2 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kitiems suinteresuotiems subjektams nustatomas 90 dienų laikotarpis nuo paskelbimo dienos, per kurį jie privalo pateikti paraišką.

Skelbimuose nurodoma leidimo rūšis, geografinė vietovė ar vietovės, kurioms buvo ar yra prašoma leidimo ir numatyta diena ar laikotarpis, per kurį leidimas turi būti išduotas.

Kai pirmenybė suteikiama atskirų fizinių ar juridinių asmenų paraiškoms, pranešime tai turi būti nurodoma.

3. Valstybės narės gali išduoti leidimus netaikydamos 2 dalyje nustatytos tvarkos, jeigu teritorija, kuriai prašoma leidimo:

a) visą laiką yra naudojama arba

b) anksčiau jai buvo taikoma 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau leidimas nebuvo išduotas, arba

c) buvo perleista kito subjekto ir jai automatiškai netaikoma a punkte nurodyta sąlyga.

Valstybė narė, norinti taikyti šios dalies nuostatas, arba valstybės narės, kurios dar nepatvirtino šios tvarkos, per tris mėnesius nuo šios direktyvos priėmimo dienos paskelbia pranešimą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, nurodydamos savo teritorijose vietoves, kurias galima naudoti, kaip numatyta šioje dalyje, ir, kur apie tai galima gauti smulkią informaciją. Apie pasikeitimo šia informacija svarbą paskelbiama papildomu pranešimu. Jokia šioje dalyje numatyta paraiška leidimui gauti nesvarstoma, kol nepaskelbiamas čia nurodytas atitinkamas pranešimas.

4. Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies nuostatų, jeigu dėl geologinių ar su gavyba susijusių priežasčių leidimas pagrįstai gali būti išduotas greta esančios vietovės leidimo turėtojui. Atitinkama valstybė narė garantuoja, kad tuo atveju visų greta esančių vietovių leidimų turėtojai gali pateikti paraiškas ir tam skiriama pakankamai laiko.

5. Leidimo išdavimu, kaip apibrėžta 1 dalyje, nelaikoma:

a) leidimo išdavimas tik todėl, kad pasikeitė turinčio galiojantį leidimą subjekto pavadinimas ar nuosavybė, tokio subjekto sudėtis ar leidimas buvo perleistas;

b) leidimo išdavimas subjektui, turinčiam kitos formos leidimą, jeigu pastarajame leidime numatyta teisė išduoti anksčiau nurodytos formos leidimą;

c) kompetentingos institucijos priimtas sprendimas kaip numatyta leidime (nepriklausomai, ar toks leidimas buvo išduotas iki 14 straipsnyje nurodytos dienos, ar ne) ir susijęs su veiklos pradžia, sustabdymu, tęsimu ar nutraukimu arba su leidimo pratęsimu.

6. Nepaisant 2 dalyje nurodytos tvarkos taikymo, valstybės narės pasilieka teisę atsisakyti išduoti leidimus, garantuodamos, kad šia teise subjektai nediskriminuojami.

4 straipsnis

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių garantuoti, kad:

a) jeigu geografinės vietovės nėra delimituotos remiantis ankstesniu teritorijos geometriniu suskirstymu, kiekvienos vietovės ribos nustatomos neviršijant ploto, kurio dydį techniniu ir ekonominiu aspektu pateisina vykdoma veikla. Jeigu leidimai išduodami 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nustatomi objektyvūs kriterijai, su kuriais subjektai supažindinami prieš pateikiant paraiškas;

b) leidimo galiojimo laikotarpis yra ne ilgesnis negu būtina veiklai, kuriai išduotas leidimas. Tačiau kompetentingos institucijos gali pratęsti leidimą, jeigu numatytas laikotarpis nepakankamas atitinkamai veiklai ir ji buvo vykdoma pagal leidimą;

c) subjektai neturi išimtinių teisių į geografinę vietovę, kurioje leidimas išduotas ilgesniam, negu reikia deramai užbaigti leistiną veiklą, laikotarpiui.

5 straipsnis

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad:

1. Leidimai visuomet būtų išduodami remiantis kriterijais, susijusiais su:

a) subjektų techninėmis ir finansinėmis galimybėmis ir

b) jų siūlomu žvalgybos, tyrimo ir (arba) gavybos būdu atitinkamoje geografinėje vietovėje;

o, kur reikia:

c) jeigu leidimas parduodamas, kaina, kurią subjektas pasirengęs sumokėti, kad gautų leidimą;

d) jeigu, įvertinus pagal a, b ir, kur reikia, c punkte nurodytus kriterijus, dvi ar daugiau paraiškos turi vienodus privalumus, siekiant išrinkti vieną iš šių paraiškų, kitais atitinkamais objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais.

Kompetentingos institucijos, vertindamos paraiškas, gali atsižvelgti į pareiškėjų anksčiau vykdytos licencijuotos veiklos nepakankamą efektyvumą ir atsakomybę.

Jeigu kompetentingos institucijos nustato subjekto, kuriam jie gali išduoti leidimą, sudėtį, sprendimas priimamas remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais.

Jeigu kompetentingos institucijos nustato subjekto savininką, kuriam gali būti išduotas leidimas, sprendimas priimamas remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais.

Apie šiuos kriterijus paskelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje prieš paraiškų pateikimo laikotarpį. Valstybės narės, paskelbusios kriterijus savo oficialiuose žurnaluose, Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje gali pateikti tik nuorodą į publikaciją savo oficialiuose žurnaluose. Informacija apie kriterijų pakeitimus detaliai paskelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

2. Sąlygos ir reikalavimai, susiję su veiklos vykdymu ar nutraukimu, nustatyti kiekvienos rūšies leidimams ir numatyti paraiškos pateikimo metu taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, tiek nurodyti leidime, tiek kaip viena iš sąlygų, kurią būtina priimti prieš išduodant tokį leidimą, nustatomi ir paskelbiami suinteresuotiems subjektams. 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais atvejais šie reikalavimai ir sąlygos gali būti paskelbiami tik paraiškų leidimui gauti pateikimo dieną.

3. Sąlygų ir reikalavimų pakeitimai, padaryti tvarkos taikymo metu, pranešami visiems suinteresuotiems subjektams.

4. Šiame straipsnyje nurodyti kriterijai, sąlygos ir reikalavimai taikomi nediskriminuojant.

5. Atsisakius išduoti leidimą subjektui, jam pageidaujant, nurodomos tokio sprendimo priežastys.

6 straipsnis

1. Valstybės narės garantuoja, kad 5 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos ir reikalavimai bei detalūs, susiję su konkretaus leidimo naudojimu, įpareigojimai, nustatyti tik veiklai, kuriai buvo prašoma leidimo, deramai vykdyti, taikant 2 dalies nuostatas arba sumokant įnašą pinigais ar angliavandeniliais.

2. Valstybės narės, siekdamos valstybės ir viešo saugumo, visuomenės sveikatos apsaugos, transporto saugumo, aplinkos apsaugos, biologinių išteklių ir nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę ar archeologinę vertę, apsaugos, įrenginių ir darbuotojų saugumo, angliavandenilių išteklių planuoto valdymo (pavyzdžiui, angliavandenilių eikvojimo greitis arba regeneravimo optimizavimas) arba prireikus garantuoti iš mokesčių gaunamas pajamas, gali nustatyti sąlygas ir reikalavimus 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms veiklos rūšims.

3. 1 dalyje nurodytų įnašų mokėjimo taisykles, taip pat ir valstybės dalyvavimo reikalavimą, nustato valstybės narės, garantuodamos, kad bus išsaugotas nepriklausomas subjektų valdymas.

Jeigu viena iš leidimų išdavimo sąlygų yra valstybės dalyvavimas tokios rūšies veikloje, ir juridiniam asmeniui buvo pavesta valdyti šį dalyvavimą arba valstybė pati valdo šį dalyvavimą, nei juridiniam asmeniui, nei valstybei netrukdoma prisiimti teises ir įsipareigojimus, susijusius su šiuo dalyvavimu, tolygius jo svarbai, su sąlyga, kad juridinis asmuo ar valstybė negali būti informuojami klausimais, susijusiais su subjektų pirkimo šaltiniais, ir negali balsuoti priimant sprendimus dėl subjektų pirkimo šaltinių, kad juridinis asmuo ar valstybė kartu su valstybės subjektu ar subjektais balsuojant negali naudotis daugumos teise priimant kitus sprendimus, ir kad valstybė ar juridinis asmuo balsuoja laikydamiesi aiškių, objektyvių ir nediskriminuojančių principų bei netrukdo subjekto vadovybei priimti sprendimus, remiantis įprastais komerciniais principais.

Anksčiau nurodyto punkto nuostatos netrukdo nei juridiniam asmeniui, nei valstybei prieštarauti leidimų turėtojų sprendimams, kurie neatitinka leidime nurodytų sąlygų ir reikalavimų, susijusių su išeikvojimo politika ir valstybės finansinių interesų apsauga.

Galimybe prieštarauti sprendimams naudojamasi nediskriminuojant, ypač prieštaraujant sprendimams, susijusiems su investicijomis ir subjektų tiekimo šaltiniais. Jeigu valstybės dalyvavimą veikloje valdo leidimą turintis juridinis asmuo, valstybė narė parengia susitarimus, numatančius, kad juridinis asmuo, atlikdamas valstybės dalies valdytojo pareigas, pildo atskiras komercinių funkcijų sąskaitas, garantuojant, kad nesikeičiama informacija tarp atsakingo už valstybės dalyvavimo valdymą juridinio asmens padalinio ir pagal leidimą, išduotą tam juridiniam asmeniui, veikiančio jo padalinio. Jeigu atsakingas už valstybės dalyvavimo valdymą juridinio asmens padalinys pasamdo to juridinio asmens padalinį, turintį leidimą užsiimti konsultacine veikla, pirmasis padalinys pateikia visą informaciją, reikalingą konsultacijoms teikti. Visiems leidimus turintiems subjektams, susijusiems su pateikiama informacija, iš anksto pranešama, kokia informacija bus pateikta ir skiriama pakankamai laiko prieštaravimams pateikti.

4. Valstybės narės garantuoja, kad leidimus turinčių subjektų priežiūra bus ribojama būtinybe, kad būtų garantuotas 1 dalyje nurodytų sąlygų, reikalavimų ir įsipareigojimų taikymas. Svarbiausia, jos privalo imtis priemonių, garantuojančių, kad jokiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nebūtų numatyta, kad subjektas privalo pateikti informaciją apie numatomus ar faktinius pirkimo šaltinius, išskyrus tuos atvejus, kai to prašo kompetentingos institucijos, ir atsižvelgiant į Steigimo sutarties 36 straipsnyje nurodytus tikslus.

7 straipsnis

Nepažeisdamos atskiruose leidimuose įrašytų ar su jais susijusių nuostatų ir 3 straipsnio 5 dalies b punkto nuostatų, atitinkamos valstybės narės teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas, suteikiančias atskiram subjektui teisę gauti leidimą konkrečiai geografinei vietovei valstybės narės teritorijoje, panaikina iki 1997 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie de jure ar de facto bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais subjektai susiduria imdamiesi ir vykdydami angliavandenilių žvalgybą, tyrimą ir gavybą trečiosiose šalyse, į kuriuos buvo atkreiptas jų dėmesys. Valstybės narės ir Komisija garantuoja, kad bus laikomasi komercinio konfidencialumo.

2. Komisija iki 1994 m. gruodžio 31 d., o po to reguliariai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie subjektų padėtį trečiosiose šalyse bei apie 3 dalyje nurodytas derybas su tomis šalimis arba su tarptautinėmis organizacijomis.

3. Jeigu Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodytais pranešimais ar kita informacija, nusprendžia, kad trečioji šalis Bendrijos subjektams nesuteikia statuso, panašaus į tą, kurį Bendrija suteikia tos trečiosios šalies subjektams imtis 1 dalyje nurodytos veiklos ir ją vykdyti, Komisija gali pasiūlyti Bendrijai atitinkamą derybų mandatą dėl panašių konkurencinių galimybių Bendrijos subjektams. Taryba sprendimus priima kvalifikuotąja balsų dauguma.

4. 3 dalyje nurodytomis sąlygomis Komisija bet kuriuo metu gali pasiūlyti Tarybai įpareigoti vieną ar kelias valstybes nares atsisakyti išduoti leidimą subjektui, kurį kontroliuoja atitinkama trečioji šalis ir (arba) tos trečiosios šalies piliečiai.

Komisija šį pasiūlymą gali pateikti savo iniciatyva arba valstybei narei paprašius.

Taryba kaip galima greičiau priima sprendimą kvalifikuotąja balsų dauguma.

5. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės nepažeidžia Bendrijos įsipareigojimų, numatytų tarptautinėje sutartyje, reguliuojančioje galimybę imtis ir vykdyti angliavandenilių žvalgybą, tyrimą ir gavybą.

9 straipsnis

Kiekviena valstybė narė paskelbia ir perduoda Komisijai metinę ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie geografines vietoves, kuriose leista žvalgyti, tirti ir vykdyti gavybą, išduotus leidimus, leidimus turinčius subjektus ir jų sudėtį bei jos teritorijoje numatytus išteklius.

Ši nuostata neįpareigoja valstybių narių skelbti konfidencialios komercinės informacijos.

10 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip 1995 m. gegužės 1 d. informuoja Komisiją apie kompetentingas institucijas. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie vėliau įvykusius pasikeitimus. Komisija kompetentingų institucijų sąrašą ir pasikeitimus jame paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Ši direktyva taikoma leidimams, išduotiems nuo 14 straipsnyje nurodytos dienos.

12 straipsnis

Direktyvos 90/531/EEB 3 straipsnyje įrašoma tokia dalis:

"5. Žvalgant ar išgaunant naftą ar dujas geografinėse vietovėse, 1-4 dalys taikomos nuo tos dienos, kurią atitinkama valstybė narė įvykdė 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų [7] nuostatas:

a) 1 dalyje nurodytos sąlygos laikomos įvykdytomis nuo minėtos dienos, nepažeidžiant 3 dalies;

b) nuo minėtos dienos 4 dalyje nurodyta valstybė narė privalo pranešti tik nuostatas, susijusias su 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų laikymusi."

13 straipsnis

3 ir 5 straipsnių nuostatos netaikomos naujiems leidimams, kuriuos Danija išduoda iki 2012 m. gruodžio 31 d. teritorijoms, kurios bus perleistos 2012 d. liepos 8 d., pasibaigus 1962 m. liepos 8 d. išduoto leidimo galiojimui. Nauji leidimai išduodami remiantis objektyviais ir nediskriminuojančiais principais.

Šis straipsnis nesukuria jokio precedento kitų valstybių narių atžvilgiu.

14 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1995 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

15 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1994 m. gegužės 30 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

E. Klepsch

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. Simitis

[1] OL C 139, 1992 6 2, p. 12.

[2] OL C 19, 1993 1 25, p. 128.

[3] 1992 m. lapkričio 18 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 337, 1992 12 21, p. 145). 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 101, 1994 4 9, p. 14) ir 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL C 241, 1986 9 25, p. 1.

[5] OL L 297, 1990 10 29, p. 1.

[6] OL L 199, 1993 8 9, p. 84.

[7] OL L 164, 1994 6 30, p. 3.

--------------------------------------------------