Tarybos direktyva 92/118/EEB

1992 m. gruodžio 17 d.

nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymus [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomones [2],

atsižvelgdama į Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomones [3],

kadangi gyvūninės kilmės produktai įtraukti į sąrašą, pateiktą Sutarties II priede; kadangi šių produktų tiekimas į rinką yra svarbus tam tikros žemės ūkio darbuotojų dalies pajamų šaltinis;

kadangi, siekiant garantuoti racionalią šio sektoriaus plėtrą ir didinti produktyvumą, šiems produktams Bendrijos lygiu turėtų būti nustatytos gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos taisyklės;

kadangi Bendrija privalo imtis priemonių, skirtų laipsniškai kurti vidaus rinką be vidaus sienų per tam tikrą laiką, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d.;

kadangi minėtiems tikslams įgyvendinti Taryba yra nustačiusi gyvūnų sveikatos taisykles šviežiai mėsai, paukštienai, mėsos produktams, laukinių gyvūnų mėsai, triušienai ir pieno produktams;

kadangi prekyba gyvūninės kilmės produktais turi būti liberalizuota, nepažeidžiant galimybės taikyti apsaugos priemones, išskyrus atvejus, kai yra nurodyta kitaip;

kadangi dėl didelio gyvūnų ligų paplitimo pavojaus turėtų būti nustatyti ypatingi reikalavimai, taikomi tam tikriems į rinką tiekiamiems gyvūninės kilmės produktams, ypač kai jie skirti regionams, kur yra aukštas sveikatingumo lygis;

kadangi, kai buvo priimta Direktyva 92/65/EEB, Komisija sutiko atskirti gyvūnų sveikatos reikalavimus nuo reikalavimų, taikomų produktams;

kadangi tam, kad iki 1993 m. sausio 1 d. būtų įmanoma panaikinti patikrinimus valstybių narių pasienyje, turi būti nustatytos gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos taisyklės visiems produktams, kuriems atliekami tokie patikrinimai ir kurių prekyba bei importas dar nėra suderinti Bendrijos lygiu;

kadangi siekiant šio tikslo tam tikros šiuo metu galiojančios taisyklės turėtų būti pataisytos taip, kad būtų galima imtis minėtų priemonių;

kadangi trečiosioms šalims ir įmonėms, kurios atitinka šioje direktyvoje pateiktus reikalavimus, turėtų būti nurodyta patvirtinimo sistema ir Bendrijos kontrolės tvarka, užtikrinanti tokio patvirtinimo sąlygų laikymąsi;

kadangi produktų lydimieji dokumentai yra geriausias įrodymas paskirties vietos kompetentingai institucijai, kad siunta atitinka šios direktyvos nuostatas; kadangi visuomenės sveikatos arba gyvūnų sveikatos sertifikatas turėtų išlikti, kad būtų galima patikrinti tam tikrų importuojamų produktų paskirties vietą;

kadangi šiuo atveju turėtų būti taikomos taisyklės, principai ir apsaugos priemonės, nustatyti 1990 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 90/675/EEB nustatančia principus, reglamentuojančius produktų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų organizavimą [4];

kadangi Bendrijos vidaus prekybai taip pat turėtų būti taikomos taisyklės, išdėstytos Direktyvoje 89/662/EEB;

kadangi Komisijai turėtų būti patikėta patvirtinti tam tikras priemones, skirtas šiai direktyvai įgyvendinti; kadangi dėl to turėtų būti nustatyta Komisijos ir valstybių narių glaudaus ir veiksmingo bendradarbiavimo Veterinarijos nuolatiniame komitete tvarka;

kadangi, atsižvelgiant į tam tikrus tiekimo sunkumus dėl geografinės padėties, Graikijos Respublikai turėtų būti daromos tam tikros išlygos;

kadangi specialių taisyklių produktams, kuriems taikoma ši direktyva, priėmimas nepažeidžia galimybės priimti bendrąsias maisto higienos ir saugumo taisykles, dėl kurių Komisija pasiūlė pamatinę direktyvą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Ši direktyva nustato gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą gyvūninės kilmės produktais Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (įskaitant tokių produktų prekių pavyzdžius), kuriems netaikomi reikalavimai, išdėstyti tam tikrose Bendrijos taisyklėse, pateiktose Direktyvos 89/662/EEB [5] A priedo I dalyje, ir taisyklėse dėl ligų sukėlėjų, pateiktose Direktyvoje 90/425/EEB.

Ši direktyva nepažeidžia galimybės remiantis minėtomis tam tikromis taisyklėmis priimti dar detalesnes gyvūnų sveikatos taisykles arba, remiantis visuomenės sveikatos taisyklėmis, toliau taikyti apribojimus produktų, kuriems taikomos tam tikros 1 pastraipoje nurodytos taisyklės, importui ir prekybai.

2 straipsnis

1. Šioje direktyvoje:

a) prekyba – tai prekyba, apibrėžta Direktyvos 89/662/EEB 2 straipsnio 2 dalyje;

b) prekės mėginys – tai komercinės vertės neturintis mėginys, kuris paimamas įmonės savininko arba už tokią įmonę atsakingo asmens vardu ir kuris yra tipiškas toje įmonėje gaminamas gyvūninės kilmės produktas, arba yra gyvūninės kilmės produkto, kurį ketinama gaminti, pavyzdys ir kuris, atsižvelgiant į tai, kad bus tiriamas ateityje, privalo turėti nuorodą į produkto tipą, sudėtį ir gyvūno, iš kurio jis buvo paimtas, veislių;

c) pavojinga užkrečiamoji liga – tai visos ligos, kurioms taikoma Direktyva 82/894/EEB [6];

d) ligų sukėlėjai – tai organizmų arba jų vedinių visuma arba kultūra, randama viena arba įvairiomis kombinacijomis organizmuose arba kultūrose, kurios gali sukelti gyvūnui (išskyrus žmogų), ligą, bet kokie modifikuoti tokių organizmų vediniai, kurie gali nešioti arba perduoti gyvūnų ligų sukėlėją, arba audinys, ląstelės kultūra, sekretai ar ekskretai, kurie gali pernešti arba perduoti gyvūnų ligų sukėlėją; šis apibrėžimas netaikomas veterinarijos imunologiniams vaistams, kuriuos oficialiai leidžiama naudoti vadovaujantis Direktyva 90/677/EEB [7];

e) perdirbti gyvūniniai baltymai, skirti gyvūnams šerti – tai gyvūniniai baltymai, apdoroti tokiu būdu, kad vienas arba kaip sudėtinė dalis galėtų būti naudojamas gyvūnų pašarams. Juos sudaro žuvų miltai, mėsos miltai, kaulų miltai, kanopų miltai, ragų miltai, kraujo miltai, plunksnų miltai, sausi spirgai ir kiti panašūs produktai, tarp jų mišiniai, kuriuose yra tokių produktų;

f) perdirbti gyvūniniai baltymai, skirti maistui – tai spirgai, mėsos miltai ir kiaulės odos milteliai, nurodyti Direktyvos 77/99/EEB [8] 2 straipsnio b punkte;

g) bitininkystės produktai – tai medus, bičių vaškas, bičių pienelis, propolis arba žiedadulkės, kurie nėra skirti maistui arba vartoti pramonėje.

2. Be to, mutatis mutandis taikomi visi apibrėžimai, pateikti Direktyvų 89/662/EEB, 90/425/EEB ir 90/675/EEB antrajame straipsnyje.

3 straipsnis

Valstybės narės garantuoja, kad:

- gyvūninės kilmės produktų, nurodytų 1 straipsnyje, taip pat želatinos, kuri nėra skirta maistui, importas ir prekyba nėra draudžiami arba ribojami dėl priežasčių, susijusių su visuomenės arba gyvūnų sveikata, išskyrus priežastis, atsiradusias taikant šią direktyvą, arba Bendrijos teisės aktus, ypač bet kokią apsaugos priemonę,

- importuoti arba prekiauti nauju gyvūninės kilmės produktu, kuriam pateikti į valstybės narės rinką leidimas buvo duotas vėliau negu nurodyta 20 straipsnyje, gali būti leidžiama tik po sprendimo, kuris, remiantis 15 straipsnio pirma pastraipa, priimamas po to, kai įvertinamas tikrasis pavojingų užkrečiamųjų ligų paplitimo pavojus, kuriomis dėl šio produkto judėjimo gali užsikrėsti ne tik tos gyvūnų rūšys, iš kurių toks produktas pagamintas, bet ir kitos rūšys, kurios gali pernešti ligą, tapti ligos židiniu arba kelti pavojų žmonių sveikatai židiniu, ir kai Veterinarijos mokslo komitetas, įkurtas Sprendimu 81/651/EEB [9], jei reikia, pareiškia apie tai savo nuomonę,

- importuoti arba prekiauti kitais trečiųjų šalių gyvūninės kilmės produktais, nurodytais Direktyvos 77/99/EEB 2 straipsnio b punkte, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu jie atitinka tos direktyvos ir šios direktyvos reikalavimus.

II SKYRIUS Nuostatos, taikomos prekybai

4 straipsnis

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad, taikant Direktyvos 89/662/EEB 4 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 90/425/EEB 4 straipsnio 1 dalies a punktą, gyvūninės kilmės produktais, nurodytais šios direktyvos I ir II prieduose ir 3 straipsnio antroje ir trečioje įtraukose, nepažeidžiant tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtos įgyvendinant 11 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį, būtų leidžiama prekiauti tik tuo atveju, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

1) Produktai turi atitikti 5 straipsnio reikalavimus ir tam tikrus veterinarijos reikalavimus, pateiktus I priede, ir žmonių sveikatos reikalavimus, pateiktus II priede.

2) Produktai turi būti iš įmonių, kurios:

a) atsižvelgdamos į I ir II prieduose pateiktus tam tikrus reikalavimus dėl tokioje įmonėje gaminamų produktų:

- laikosi šioje direktyvoje nurodytų tam tikrų gamybos reikalavimų,

- nustato ir įdiegia monitoringo ir gamybos procesų kritinių taškų patikrinimo metodus,

- atsižvelgdamos į produktus, ima mėginius, tiria juos laboratorijoje, kurią kompetentingos institucijos pripažįsta tinkančia nustatyti, ar jie atitinka šioje direktyvoje nurodytus standartus,

- laiko rašytinę ar kitaip užfiksuotą informaciją, gautą remiantis ankstesnėmis įtraukomis, kad galėtų pateikti kompetentingai institucijai. Įvairių patikrinimų, ypač tyrimų, rezultatai laikomi ne trumpiau kaip dvejus metus,

- garantuoja tinkamą žymėjimo ir ženklinimo etiketėmis tvarkymą,

- praneša kompetentingai institucijai apie rimtą pavojų gyvūnų arba visuomenės sveikatai, jeigu tai rodo laboratorinių tyrimų rezultatai arba kiti jiems prieinami informacijos šaltiniai,

- į prekybą tiekia tik tuos produktus, kurių prekybos dokumente yra nurodyta produkto kilmė, pavadinimas ir, jei reikia, produkciją gaminančios įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris;

b) yra kompetentingos institucijos prižiūrimos, siekiant užtikrinti, kad įmonės valdytojas ar vadovas laikosi šios direktyvos reikalavimų;

c) yra kompetentingos institucijos įregistruotos remiantis įmonės garantija, kad jose laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

5 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad yra imamasi visų reikiamų priemonių garantuoti, kad gyvūninės kilmės produktai, nurodyti I ir II prieduose, nebus tiekiami į prekybą iš įmonių, įsikūrusių tokioje teritorijoje, kurioje galioja draudimai dėl ligos, kuriai yra imlūs tos gyvūnų rūšys, iš kurių šie produktai pagaminti, arba iš įmonės arba teritorijos, iš kurių išvežtų produktų judėjimas arba prekyba jais galėtų būti pavojinga tų valstybių narių gyvūnų sveikatai, išskyrus atvejus, kai produktai yra termiškai apdorojami laikantis Bendrijos teisės aktų.

Pateikus tam tikras garantijas ir darant išlygą šio straipsnio pirmajai pastraipai, tam tikrų produktų judėjimas gali būti leidžiamas laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos ir taikant apsaugos priemones.

6 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad prekiaujant ligų sukėlėjais yra laikomasi griežtų taisyklių, kurios turi būti nustatytos 18 straipsnyje numatyta tvarka.

7 straipsnis

1. Produktams, kuriems taikoma ši direktyva, taikomos patikrinimų taisyklės, nustatytos Direktyva 89/662/EEB, ir taisyklės dėl ligų sukėlėjų, nustatytos Direktyva 90/425/EEB, ypač organizuojant patikrinimus ir vėlesnius patikrinimus.

2. Direktyvos 90/425/EEB 10 straipsnis taikomas produktams, kuriems taikoma ši direktyva.

3. Prekiaujant Direktyvos 90/425/EEB 12 straipsnio nuostatos taikomos ir toms įmonėms, kurios tiekia gyvūninės kilmės produktus, kuriems taikoma ši direktyva.

4. Nepažeisdama tam tikrų šios direktyvos nuostatų, kompetentinga institucija atlieka, jos nuomone, reikalingus patikrinimus, kai įtariama, kad nesilaikoma šios direktyvos reikalavimų.

5. Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių arba baudžiamųjų priemonių dėl šios direktyvos pažeidimų, visų pirma, kai yra nustatoma, kad išduotuose sertifikatuose arba dokumentuose pateikta informacija neatitinka I ir II prieduose nurodytų produktų tikrosios būklės ar kad produktai neatitinka šios direktyvos reikalavimų arba nebuvo atlikti šioje direktyvoje nurodyti patikrinimai.

8 straipsnis

Direktyvos 92/46/EEB [10] A priedo 1 skyriaus 1 dalis papildoma tokia pastraipa:

"Pienas ir pieno produktai neturi būti vežami iš stebėjimo zonos, nustatytos vadovaujantis Direktyva 85/511/EEB, išskyrus atvejus, jei toks pienas prižiūrint kompetentingai institucijai buvo pasterizuotas (jį kaitinant 15 sekundžių 71,7° C temperatūroje)."

.

III SKYRIUS Nuostatos, taikomos Bendrijos importui

9 straipsnis

Importuojant produktus, kuriems taikoma ši direktyva, turi būti reikalaujama bent jau II skyriuje nurodytų garantijų, tarp jų garantijų, kurios nustatomos įgyvendinant 6 straipsnį, ir tų, kurios nurodytos 3 straipsnio antroje ir trečioje įtraukose.

10 straipsnis

1. Tam, kad 9 straipsnis būtų taikomas vienodai, taikomos toliau pateiktos nuostatos.

2. Produktai, nurodyti I ir II prieduose ir 3 straipsnio antroje ir trečioje įtraukose, gali būti importuojami į Bendriją tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:

a) produktai turi būti iš trečiosios šalies arba jos dalies, įtrauktos į sąrašą, kuris turi būti sudarytas ir atnaujintas laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai I ir II prieduose nurodyta kitaip;

b) produktai, išskyrus tuos, kurie nurodyti I priedo 5 skyriaus B dalyje, turi būti iš įmonių, dėl kurių trečiosios šalies kompetentinga institucija yra pateikusi Komisijai garantijas, kad jos atitinka šio straipsnio 3 dalies a punkto reikalavimus;

c) tam tikrais atvejais, kurie nurodyti I ir II prieduose bei 3 straipsnio antroje ir trečioje įtraukose, produktus turi lydėti gyvūnų sveikatos sertifikatas arba visuomenės sveikatos sertifikatas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti parengtas 18 straipsnyje numatyta tvarka, patvirtinantis, kad produktai atitinka šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus papildomus reikalavimus arba lygiavertes garantijas ir yra iš įmonių, teikiančių tokias garantijas, pasirašytas oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo arba, jei reikia, kurios nors kitos kompetentingos institucijos, pripažįstamos laikantis tos pačios tvarkos.

3. Laikantis 18 straipsnyje numatytos tvarkos:

a) nustatomi tam tikri reikalavimai – visų pirma siekiant apsaugoti Bendriją nuo tam tikrų pavojingų ligų arba ligų, kuriomis gali būti užkrėsti žmonės – arba tokiems reikalavimams lygiavertės garantijos.

Tam tikri reikalavimai ir lygiavertės trečiosioms šalims nustatytos garantijos negali būti palankesnės už reikalavimus ir garantijas, kurie nurodyti I ir II prieduose ir 3 straipsnio antroje ir trečioje įtraukose;

b) Bendrijoje sudaromas trečiųjų šalių įmonių, atitinkančių 2 dalies b punkto reikalavimus, sąrašas;

c) nustatomas būdas arba priemonės, kad būtų išvengta gyvūnų žarnų, kiaušinių ir kiaušinių produktų pakartotinio užkrėtimo.

4. Sprendimai, numatyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, turi būti priimti įvertinus ir, jei reikia, atsižvelgus į Veterinarijos mokslo komiteto nuomonę apie tai, koks yra realus pavojus, kad gali išplisti pavojingos užkrečiamosios ligos ar žmonėms pavojingos ligos, kuriomis dėl šio produkto judėjimo gali užsikrėsti ne tik gyvūnų, iš kurių toks produktas pagamintas, rūšys, bet ir kitos rūšys, kurios gali pernešti ligą, tapti ligos židiniu arba kelti pavojų visuomenės sveikatai.

5. Komisijos ir valstybių narių ekspertai atlieka patikrinimus vietoje, kad patikrintų, ar trečiųjų šalių pateiktos garantijos dėl produktų gamybos ir pateikimo į rinką sąlygų yra lygiavertės toms, kurios taikomos Bendrijoje.

Valstybių narių ekspertus, atsakingus už tokius patikrinimus, skiria Komisija, remdamasi valstybių narių siūlymu.

Šie patikrinimai atliekami Bendrijos, kuri padengia visas su jais susijusias išlaidas, vardu.

Iki tol, kol bus suorganizuoti šios dalies pirmoje pastraipoje minimi patikrinimai, toliau taikomos patikrinimams trečiosiose šalyse taikytinos nacionalinės taisyklės, kurios įpareigoja pranešti Veterinarijos nuolatiniam komitetui apie visus atvejus, kai nesilaikoma garantijų, pateiktų vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi.

6. Iki tol, kol bus sudaryti sąrašai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalies b punkte, valstybės narės turi teisę vykdyti kontrolę, numatyta Direktyvos 90/675/EEB 11 straipsnio 2 dalyje, ir naudoti nacionalinius sertifikatus, kurie turi būti pateikti importuojant produktus pagal galiojančias nacionalines taisykles.

11 straipsnis

Laikantis 18 straipsnyje numatytos tvarkos, importui į Bendriją nustatomi tam tikri veterinariniai reikalavimai ir produktų, nurodytų I priede bei skirtų eksperimentinėms laboratorijoms, lydimųjų dokumentų kategorija ir turinys.

12 straipsnis

1. Laikomasi principų ir taisyklių, išdėstytų Direktyvose 90/675/EEB ir 91/496/EEB [11], ypač atkreipiant dėmesį į patikrinimų, kuriuos privalo atlikti valstybės narės, organizavimą ir vėlesnius patikrinimus bei apsaugos priemones, kurios turi būti įgyvendintos.

Tačiau tam tikriems gyvūninės kilmės produktams 18 straipsnyje numatyta tvarka gali būti patvirtintos išlygos dėl fizinio patikrinimo, numatyto Direktyvos 90/675/EEB 8 straipsnio 2 dalyje.

2. Direktyvos 90/675/EEB 4 straipsnio 1 dalis papildoma tokia pastraipa:

"Tačiau jeigu gyvūninės kilmės produktai atvežami talpyklose arba vakuuminėse pakuotėse ar fasuotėse, atliekant atitikties patikrinimą pakanka įsitikinti, kad nėra pažeistos oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo arba kompetentingos institucijos ant tokios talpyklos arba pakuotės uždėtos plombos ir kad ant jų pateiktos nuorodos atitinka įrašus lydimajame dokumente arba sertifikate."

13 straipsnis

1. Valstybės narės, išduodamos atitinkamą licenciją, gali leisti importuoti iš trečiųjų šalių gyvūninės kilmės produktų, nurodytų I ir II prieduose, prekių mėginius.

2. Siuntą turi lydėti 1 dalyje nurodyta licencija, kurioje turi būti detaliai nurodyta visa informacija apie tam tikras sąlygas, kurių turi būti laikomasi importuojant tokią siuntą, tarp jų – išlygos dėl patikrinimų, numatytų Direktyvoje 90/675/EEB.

3. Tais atvejais, kai siunta, įvežta į valstybę narę, vežama į kitą, pirmoji valstybė narė garantuoja, kad siunta yra lydima atitinkamos licencijos. Siunta juda pagal Direktyvos 90/675/EEB 11 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kad siunta atitiktų licencijoje nurodytas sąlygas (ir ją būtų leidžiama įvežti į jos teritoriją), atsako licenciją išduodanti valstybė narė.

IV SKYRIUS Bendros baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

1. Direktyvos 72/461/EEB 3 straipsnio d punktas [12] išbraukiamas.

Šios direktyvos reikalavimams įgyvendinti ir toliau taikomi Komisijos sprendimai 92/183/EEB [13] ir 92/187/EEB [14], nepažeidžiant jokių pakeitimų, kurie turi būti padaryti laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos.

2. Direktyva 90/667/EEB keičiama taip:

a) 13 straipsnis papildomas tokia dalimi:

"2. Siekiant garantuoti, kad būtų atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tikrinimai:

a) produktai, perdirbti iš nelabai pavojingų arba pavojingų medžiagų, privalo atitikti Direktyvos 92/118/EEB I priedo 6 skyriaus [15] reikalavimus;

b) nelabai pavojingas medžiagas, pavojingas medžiagas, skirtas perdirbti įmonėje, esančioje kitoje valstybėje narėje ir paskirtoje 4 straipsnio 1 dalies pirmuoju sakiniu, ir perdirbtus produktus, gautus iš nelabai pavojingų arba pavojingų medžiagų, turi lydėti:

- jeigu jie yra iš įmonės, patvirtintos pagal 4 arba 5 straipsnius, – prekybos dokumentas, kuriame nurodyta:

- jei reikia, apdorojimo būdas,

- ar produkte yra atrajotojų baltymų,

- jeigu jie yra iš kitos įmonės, – oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo išduotas ir pasirašytas sertifikatas, kuriame nurodyta:

- siuntos apdorojimo būdai,

- salmonelių tyrimų rezultatas,

- ar produkte yra atrajotojų baltymų.";

b) 6 straipsnio sakinio dalis "nustatomi 19 straipsnyje numatyta tvarka" keičiama į "nustatomi laikantis Direktyvos 92/118/EEB I priedo 10 skyriaus reikalavimų";

c) 14 straipsnio pirmoji pastraipa išbraukiama.

15 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina visus priedus, nustatančius tam tikrus kitų produktų, kurie gali kelti realų pavojingų užkrečiamųjų ligų paplitimo pavojų arba realų pavojų žmonių sveikatai, reikalavimus.

Tokie priedai, jei reikia, taisomi laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos ir bendrųjų principų, pateiktų 3 straipsnio antroje įtraukoje.

16 straipsnis

1. Valstybėms narėms leidžiama įvežti į savo teritoriją gyvūninės kilmės produktus, nurodytus I ir II prieduose bei 3 straipsnio antroje ir trečioje įtraukose, kurie pagaminti valstybės narės teritorijoje ir buvo vežami per trečiąją šalį, kuri privalo išduoti gyvūnų sveikatos sertifikatą arba visuomenės sveikatos sertifikatą, patvirtinantį, kad laikomasi šios direktyvos reikalavimų.

2. Valstybės narės, kurios gali pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe, apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, įeinančioms į Veterinarijos nuolatinį komitetą, įkurtą Sprendimu 68/361/EEB [16].

17 straipsnis

1. Direktyvų 89/662/EEB ir 90/425/EEB A ir B priedai pakeičiami šios direktyvos III priedu.

2. Direktyva 77/99 iš dalies pakeičiama taip:

- 2 straipsnio b punkto iv papunktis išbraukiamas, o v ir vi papunkčiai atitinkamai tampa iv ir v papunkčiais,

- 6 straipsnio 2 dalis išdėstoma taip:

"2. Laikantis 20 straipsnyje nurodytos tvarkos ir siekiant garantuoti gerą visuomenės sveikatos apsaugą gali būti nustatyti papildomi kitų gyvūninės kilmės produktų reikalavimai."

18 straipsnis

Jei daroma nuoroda į šiame straipsnyje nurodytą tvarką, Veterinarijos nuolatinis komitetas veikia laikydamasis taisyklių, pateiktų Direktyvos 89/662/EEB 17 straipsnyje.

19 straipsnis

Remiantis 18 straipsnyje nurodyta tvarka ir siekiant palengvinti perėjimą prie naujos šia direktyva nustatomos tvarkos, gali būti priimtos laikinosios priemonės iki trejų metų laikotarpiui, kuris prasideda 1993 m. liepos 1 d.

20 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 17 straipsnį, o įsigalioję iki 1994 m. sausio 1 d. įgyvendina kitus reikalavimus. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3. 1994 m. sausio 1 dienos, kuri yra galutinis terminas direktyvos nuostatoms perkelti į nacionalinę teisę, nustatymas nepažeidžia veterinarinių patikrinimų pasieniuose panaikinimo, numatyto Direktyvose 89/662/EEB ir 90/425/EEB.

21 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1992 m. gruodžio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Gummer

[1] OL L 327, 1989 12 30, p. 29; ir OL C 84, 1990 4 2, p. 102.

[2] OL C 113, 1990 5 7, p. 205; ir OL C 149, 1990 6 18, p. 259.

[3] OL C 124, 1990 5 21, p. 15; ir OL C 182, 1990 7 23, p. 250.

[4] OL L 373, 1990 12 31, p. 1.

[5] OL L 395, 1989 12 30, p. 13. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/496/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 56).

[6] OL L 378, 1982 12 31, p. 58. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 90/134/EEB (OL L 76, 1990 3 22, p. 23).

[7] OL L 373, 1990 12 31, p. 26.

[8] OL L 26, 1977 1 31, p. 85. Direktyva, atnaujinta Direktyva 92/5/EEB (OL L 57, 1992 3 2, p. 1) ir su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/45/EEB (OL L 268, 1992 9 14, p. 35).

[9] OL L 233, 1981 8 19, p. 32.

[10] OL L 268, 1992 9 14, p. 1.

[11] OL L 268, 1991 9 24, p. 56.

[12] OL L 302, 1972 12 31, p. 24. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/687/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 16).

[13] OL L 84, 1992 3 31, p. 33.

[14] OL L 87, 1992 4 2, p. 20.

[15] OL L 62, 1993 3 15, p. 49.

[16] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TAM TIKRI GYVŪNŲ SVEIKATOS REIKALAVIMAI

1 skyrius Skystasis pienas, sausasis pienas ir sausieji pieno produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms

Bendrijos vidaus prekybą skystuoju pienu, sausuoju pienu ir sausaisiais pieno produktais, kurie nėra skirti vartoti žmonėms, ir jų importą į Bendriją reglamentuoja šie reikalavimai:

1) Visos talpyklos, kuriose vežami produktai, turi būti paženklintos, nurodant produkto rūšį.

2) Visos siuntos, jei reikia, turi būti lydimos prekybos dokumento, numatyto 4 straipsnio 2 dalies a punkto paskutinėje pastraipoje, arba 10 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto sveikatos sertifikato, kuriuose būtų įrašytas perdirbimo arba apdorojimo įmonės pavadinimas ir patvirtinimo numeris, bei pažymėta, kad produktas termiškai apdorotas laikantis šio skyriaus 3 dalies a punkto reikalavimų; šį dokumentą arba sertifikatą siuntos gavėjas saugo ne trumpiau kaip metus.

3) Šio skyriaus 2 dalyje numatytame dokumente arba sertifikate turi būti nurodyta, kad:

a) pienas perdirbtas arba termiškai apdorotas ne žemesnėje kaip 71,7° C temperatūroje ir ne trumpiau kaip 15 sekundžių ar esant lygiaverčiam deriniui, o sausasis pienas arba sausieji pieno produktai – tokiu pat karščiu pulverizatoriumi arba cilindre;

b) sausasis pienas ir sausieji pieno produktai atitinka šiuos reikalavimus:

i) buvo imtasi visų priemonių, kad po džiovinimo proceso jie nebūtų užteršti;

ii) galutinis produktas buvo supakuotas į naują pakuotę;

c) piltinių produktų talpyklų atveju, transporto priemonė arba talpykla, kuriuo skystasis pienas, sausasis pienas arba sausieji pieno produktai vežami į paskirties vietą, prieš pakraunant produktus buvo dezinfekuotas kompetentingų institucijų patvirtintomis dezinfekavimo priemonėmis.

Be to, skystąjį pieną, sausąjį pieną ir sausuosius pieno produktus leidžiama importuoti tik iš tų trečiųjų šalių arba trečiųjų šalių dalių, kurios yra sąraše, numatytame Direktyvos 92/46/EEB 23 straipsnyje, ir kurios atitinka tos direktyvos 26 straipsnio reikalavimus.

2 SKYRIUS Gyvūnų žarnos

A. Prekyba

Prekiaujant gyvūnų žarnomis būtina pateikti dokumentą, kuriame nurodoma produkto kilmės įmonė, kuri privalo būti:

- patvirtinta atsakingosios institucijos, kai žarnos yra sūdomos arba džiovinamos jų kilmės vietoje ir kai pasūdytos arba išdžiovintos žarnos po to naudojamos kitais tikslais,

- kitais atvejais ir vežant žarnas taip, kad būtų išvengta jų užteršimo, – patvirtinta laikantis Direktyvos 64/433/EEB [1] reikalavimų.

B. Importas iš trečiųjų šalių

Importuojant gyvūnų žarnas iš trečiosios šalies būtina pateikti sertifikatą, kuris nurodytas 10 straipsnio 2 dalies c punkte, išduotą ir pasirašytą eksportuojančios trečiosios šalies oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, kuriame nurodoma, kad:

i) žarnos yra iš įmonės, patvirtintos eksportuojančios šalies kompetentingos institucijos;

ii) žarnos yra išvalytos, išgrandytos ir tada sūdytos arba balintos (ar kitu alternatyviu būdu sūdymui ir balinimui išdžiovintos po grandymo);

iii) po apdorojimo, kaip nurodyta ii punkte, buvo imtasi veiksmingų priemonių, kad žarnos nebūtų užterštos dar kartą.

3 SKYRIUS Kanopinių gyvūnų, kuriems netaikoma Direktyva 64/433/EEB arba 72/462/EEB, kailiai ir odos

Prekiaujant kanopinių gyvūnų kailiais ir odomis ir juos importuojant iš trečiųjų šalių visas siuntas turi lydėti prekybos dokumentas, numatytas 4 straipsnio 2 dalies a punkto paskutinėje įtraukoje, arba sveikatos sertifikatas, numatytas 10 straipsnio 2 dalies c punkte, kuriame turi būti nurodyta, kad:

a) kanopinių gyvūnų, išskyrus kiaulių:

i) kailiai arba odos nėra gyvūnų, kilusių iš teritorijos arba šalies, kurioje dėl pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkio tokios rūšies gyvuliams taikomi apribojimai;

ii) kailiai arba odos yra išdžiovintos, sausai ar drėgnai sūdytos arba chemiškai apdorotos likus ne mažiau kaip 14 dienų iki išsiuntimo;

iii) kailių arba odų siunta buvo laikoma atskirai nuo kitų gyvūninės kilmės produktų arba gyvūnų, galinčių išplatinti pavojingą užkrečiamąją ligą.

Šie reikalavimai netaikomi, jeigu kailiai ir odos 21 dieną buvo laikomi atskirai arba 21 dieną buvo vežami jų neiškraunant;

b) kiaulių:

i) odos gautos iš kiaulių, kurios iki skerdimo bent tris mėnesiu buvo laikomos eksporto šalyje;

ii) odos yra išdžiovintos, sausai arba drėgnai sūdytos arba chemiškai apdorotos, likus ne mažiau kaip 14 dienų iki išsiuntimo;

iii) odos yra iš kiaulių kilmės šalies arba, šalį skirstant į regionus, iš kilmės regiono, kuriame per 12 mėnesių iki išsiuntimo nebuvo įregistruota nė vieno afrikinio kiaulių maro arba kiaulių vezikulinės ligos atvejo;

iv) siunta buvo laikoma atskirai nuo kitų gyvūninės kilmės produktų arba gyvūnų, galinčių išplatinti pavojingą užkrečiamąją ligą.

Importuoti neapdorotus kailius ir odas leidžiama tik iš tų trečiųjų šalių, iš kurių, laikantis Bendrijos taisyklių, leidžiama importuoti tų gyvūnų rūšių šviežią mėsą.

4 SKYRIUS Naminių gyvūnų ėdalas, kurio sudėtyje yra nelabai pavojingų medžiagų tokia prasme kaip vartojama Direktyvoje 90/667/EEB

1. Kiekvienos talpyklose hermetiškai užplombuoto naminių gyvūnų ėdalo siuntą turi lydėti sertifikatas, išduotas ir pasirašytas kilmės šalies oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, kuriame būtų nurodyta, kad produktai apdoroti termiškai, kai Fc ne mažesnis kaip 3,0.

2. Kiekvieną pusiau drėgno naminių gyvūnų ėdalo siuntą turi lydėti prekybos dokumentas arba sertifikatas, nustatytas Direktyvos 90/667/EEB 13 straipsnio 2 dalies b punkte, kuriame būtų nurodyta, kad:

i) gyvūninės kilmės žaliava, iš kurios pagamintas gyvūnų ėdalas, yra tik sveikų gyvūnų, kurių mėsa pripažinta tinkama maistui, skerdiena;

ii) visos gyvūninės kilmės sudėtinės dalys termiškai apdorotos ne žemesnėje kaip 90° C temperatūroje;

iii) po perdirbimo imtasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad siunta nebūtų pakartotinai užkrėsta.

3. Sausas naminių gyvūnų ėdalas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) žaliava, iš kurios pagamintas naminių gyvūnų ėdalas, yra nelabai pavojingos medžiagos, atitinkančios Direktyvos 90/667/EEB 2, 5 ir 17 straipsnių reikalavimus;

b) kiekvieną siuntą turi lydėti komercinis dokumentas arba sertifikatas, numatytas Direktyvos 90/667/EEB 13 straipsnio 2 dalies b punkte, kuriame turi būti nurodyta, kad:

i) sausame gyvūnų ėdale yra paskerstų gyvūnų produktų, kurių visų dalių temperatūra termiškai apdorojant buvo ne žemesnė kaip 90° C, bet tik tuo atveju, jei nėra būtina termiškai apdoroti gatavą produktą, kurio sudėtinės dalys buvo apdorotos tokiu būdu;

ii) po terminio apdorojimo buvo imtasi visų atsargumo priemonių garantuoti, kad produktas iki išsiuntimo jokiu būdu nebus užkrėstas;

iii) produktas yra supakuotas į naują pakuotę (maišelius arba maišus);

iv) gamybos procesas yra patikrintas, laikantis Direktyvos 90/667/EEB II priedo III skyriaus 2 dalies reikalavimų, ir tikrinimo rezultatai yra patenkinami.

4. Produktų, pagamintų iš perdirbtų kailių, kiekvieną siuntą turi lydėti prekybos dokumentas arba sertifikatas, numatytas Direktyvos 90/667/EEB 13 straipsnio 2 dalies b punkte, kuriame turi būti nurodyta, kad perdirbant tokie produktai buvo apdoroti terminiu būdu, kurio pakanka sunaikinti ligų sukėlėjus (tarp jų salmoneles), ir kad buvo imtasi reikiamų priemonių produktams apsaugoti nuo užkrėtimo po perdirbimo.

5 SKYRIUS Kaulai ir kaulų produktai (išskyrus kaulų miltus), ragai ir ragų produktai (išskyrus ragų miltus) bei kanopos ir kanopų produktai (išskyrus kanopų miltus)

Prekiaujant ir importuojant šiuos produktus būtina laikytis šių reikalavimų:

A. Jeigu šie produktai skirti maistui arba pašarui:

1) prekiaujant kaulais, ragais ir kanopomis turi būti laikomasi gyvūnų sveikatos reikalavimų, nurodytų Direktyvoje 72/461/EEB;

2) prekiaujant kaulų, ragų ir kanopų produktais būtina laikytis gyvūnų sveikatos reikalavimų, nurodytų Direktyvoje 80/215/EEB [2];

3) importuojant kaulus ir jų produktus, ragus ir jų produktus, kanopas ir jų produktus būtina laikytis Direktyvos 72/462/EEB [3] reikalavimų;

B. Jeigu šie produktai, tarp jų tie, iš kurių gaminama želatina, skirti ne maistui ar pašarui, o kitiems tikslams:

1) Valstybės narės leidžia importuoti kaulus ir jų produktus (išskyrus kaulų miltus), ragus ir jų produktus (išskyrus ragų miltus) bei kanopos ir jų produktus (išskyrus kanopų miltus), jeigu:

i) prieš eksportą produktai buvo išdžiovinti ir nebuvo atšaldyti ar užšaldyti;

ii) iš savo kilmės šalies produktai siunčiami tik kelių arba jūros transportu tiesiai į Bendrijos pasienio kontrolės punktą, jų neperkraunant į kitą transporto priemonę jokiame kitame uoste arba vietoje, esančioje už Bendrijos ribų;

iii) po dokumentų patikrinimo, nurodyto Direktyvoje 90/675/EEB, produktai siunčiami tiesiai į gamybos įmonę.

2) Kiekvieną siuntą turi lydėti dokumentas, kuriuo importuotojas įsipareigoja, kad produktai, importuojami pagal šio skyriaus reikalavimus, nebus tiesiogiai naudojami maistui arba pašarui.

Tokio turinio deklaracija turi būti pateikta pirmajame prekių įvežimo į Bendriją poste pasienio kontrolės punkto oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui ir, šiam įrašius atitinkamas pastabas, kartu su siunta vežama iki paskirties vietos.

3) Atsižvelgiant į gyvūnų sveikatą ir garantijas, kurias pateikia trečioji šalis dėl kilmės kontrolės, laikantis šios direktyvos 18 straipsnyje nurodytos tvarkos gali būti daromos kai kurių šių reikalavimų išlygos.

6 SKYRIUS Perdirbti gyvūniniai baltymai

I. Nepažeidžiant apribojimų, taikomų galvijų spongiforminės encefalopatijos atveju, arba apribojimų šerti atrajotojus atrajotojų gyvūniniais baltymais, prekiaujant perdirbtais gyvūniniais baltymais ir juos importuojant privaloma:

A. Prekiaujant perdirbtais gyvūniniais baltymais, kurie skirti:

- maisto produktams, – pateikti dokumentą arba sertifikatą, numatytą Direktyvoje 77/99/EEB, kuriame būtų patvirtinta, kad laikomasi tos direktyvos reikalavimų,

- pašarui, – pateikti dokumentą arba sertifikatą, nurodytą Direktyvos 90/667/EEB 13 straipsnyje.

B. Importuojant perdirbtus gyvūninius baltymus:

1) Pateikti sveikatos sertifikatą, numatytą 10 straipsnio 2 dalies c punkte, pasirašytą kilmės šalies oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, kuriame būtų nurodyta, kad:

a) produktas yra:

i) skirtas pašarui, tinkamai apdorotas termiškai ir po apdorojimo atitinka biologinius standartus, nurodytus Direktyvos 90/667/EEB II priedo III skyriuje;

ii) skirtas maistui ir atitinka Direktyvos 80/215/EEB reikalavimus;

b) imtasi visų reikiamų priemonių, kad apdorotas produktas nebūtų užkrėstas;

c) išvežus siuntą iš kilmės šalies, paimti pavyzdžiai ir atliktas tyrimas dėl salmonelių;

d) tokių tyrimų rezultatai neigiami.

2) Patikrinę B dalies 1 punkte nurodytą sertifikatą, pasienio kontrolės punkto kompetentingi pareigūnai, nepažeisdami II dalies reikalavimų, privalo paimti produktų mėginius:

i) iš kiekvienos nesupakuotų produktų siuntos;

ii) atsitiktinės atrankos būdu iš siuntų, supakuotų gamybos įmonėje.

3) Norint išleisti Bendrijos teritorijoje į laisvą apyvartą perdirbtų gyvūninių baltymų siuntas, būtina įrodyti, kad mėginių, parinktų laikantis B dalies 1 punkto c papunkčio reikalavimų ir, jei reikia, dar kartą perdirbtų, tyrimo rezultatai yra neigiami.

C. Leidžiama laikytis šios direktyvos paskelbimo dieną galiojančių nacionalinių taisyklių dėl reikalavimų, taikomų galvijų spongiforminės encefalopatijos ir avių ir ožkų skrepi ligų atvejais tol, kol bus priimtas sprendimas dėl terminio apdorojimo būdo, galinčio sunaikinti šių ligų sukėlėją.

Prekiaujant ir importuojant mėsos miltus ir kaulų miltus toliau taikomi reikalavimai, nurodyti Direktyvos 89/662/EEB 5 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 90/675/EEB 11 straipsnio 2 dalyje.

II. Valstybės narės gali vykdyti atsitiktinę nesupakuotų produktų siuntų iš trečiųjų šalių atranką, kai šešių iš eilės siuntų tyrimų rezultatai buvo neigiami. Jeigu bent vieno šių tyrimų rezultatas yra teigiamas, apie tai pranešama kilmės šalies kompetentingai institucijai, kad ši galėtų imtis atitinkamų priemonių padėčiai ištaisyti. Apie tokias priemones turi būti pranešta už importo patikrinimus atsakingai kompetentingai institucijai. Jei tos pačios kilmės siuntų tyrimo rezultatai ir toliau yra teigiami, visos kitos tos pačios kilmės siuntos turi būti tiriamos tol, kol atitiks pirmajame sakinyje nurodytus reikalavimus.

III. Valstybės narės privalo registruoti visų atrinktų ir patikrintų siuntų tyrimų rezultatus.

IV. Remiantis Direktyvos 89/662/EEB 3 straipsnio 3 dalies reikalavimais, perkelti siuntas į kitos rūšies transporto priemonę leidžiama tik tuose uostuose, kurie patvirtinti laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, ir jeigu valstybės narės yra pasirašiusios dvišalį susitarimą netikrinti siuntų tol, kol jos patenka į pasienio kontrolės postą, esantį galutinėje jų paskirties valstybėje narėje.

V. Siunta, kurioje aptikta salmonelių:

a) išvežama iš Bendrijos;

b) naudojama ne pašarui, o kitais tikslais. Šiuo atveju išvežti tokią siuntą iš uosto arba saugyklos leidžiama tik tuo atveju, jeigu jos produktų nebus dedama į gyvūnų pašarus;

c) dar kartą perdirbama įmonėje, patvirtintoje laikantis Direktyvos 90/667/EEB reikalavimų, arba kitoje patvirtintoje nukenksminimo įmonėje. Siunta iš uosto arba saugyklos gali būti išvežta tik gavus kompetentingos institucijos leidimą ir tik po to, kai yra apdorojama, o tyrimo dėl salmonelių, kurį atlieka kompetentinga institucija remdamasi Direktyvos 90/667/EEB II priedo III skyriaus reikalavimais, rezultatai yra neigiami.

7 SKYRIUS Gyvūnų (išskyrus arklinių šeimos gyvūnus) kraujas ir jo produktai

1. Prekyba krauju ir jo produktais vyksta laikantis bendrosios nuostatos, pateiktos šios direktyvos 4 straipsnyje.

2. Importuojant kraujo produktus, skirtus farmacijos pramonei, būtina pateikti sveikatos sertifikatą, numatytą 10 straipsnio 2 dalies c punkte, kuriame, siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai, būtų nurodyta, kad šie produktai, jų pakuotė, vežimo sąlygos, laikymas, tvarkymas ir perdirbimas atitinka nuostatas dėl atitikties, taip pat nuostatas dėl fasuočių, pakuočių ir perdirbimo atliekų pašalinimo, nepažeidžiant maisto produktų importavimo tvarkos, kuriai vis dar taikomi Direktyvos 72/462/EEB reikalavimai.

3. Importuojant gyvūnų, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus, kraujo produktus kitu tikslu, būtina pateikti oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo pasirašytą gyvūnų sveikatos sertifikatą, kuris numatytas 10 straipsnio 2 dalies c punkte ir kuriame dėl snukio ir nagų ligos ir (arba) mėlynojo liežuvio viruso pavojaus sveikatai kilmės šalyje, laikantis 18 straipsnyje numatytos tvarkos, būtų nurodyta:

a) kad produktai yra:

- atvežti iš skerdyklos, nuo kurios 10 km atstumu esanti teritorija nėra apimta minėtų ligų, kurioms yra imlios tos gyvūnų rūšys, iš kurių šie produktai yra pagaminti,

- pagaminti iš gyvūnų, kurie patys (arba jų motinos):

- tris mėnesius buvo laikomi kilmės šalyje,

- buvo atliktas patikrinimas prieš skerdimą ir post mortem skerdienos patikrinimas, bei kuriems minėtos ligos nenustatytos.

Jeigu siuntos atitinka minėtus reikalavimus:

- visais, išskyrus 5 punkte paminėtu, atvejais kraujo produktų siuntos iš įvežimo uosto turi būti vežamos tiesiai į laboratoriją tirti, o jų likučiai po tyrimų turi būti nedelsiant sunaikinti,

- mėginys turi būti imamas iš kiekvienos kraujo produktų partijos, siunčiamas į laboratoriją, patvirtintą 18 straipsnyje numatyta tvarka, ir tiriamas siekiant nustatyti, ar jame nėra snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų viruso,

- tokia partija privalo likti laboratorijoje tol, kol mėginio dėl snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligų viruso tyrimo rezultatai bus neigiami,

- importuotojas padengia visas tyrimų išlaidas, laikydamasis Direktyvos 90/675/EEB nuostatų;

b) arba kad produktai buvo apdoroti vienu iš šių būdų:

- ne trumpiau kaip tris valandas buvo kaitinami ne žemesnėje kaip 65° C temperatūroje arba

- švitinami 2,5 megaradų stiprumo spinduliais, arba

- yra apdoroti taip, kad per tris valandas jų pH pakito iki pH 5;

c) arba kad kraujo produktai, skirti naudoti in vitro diagnostikai arba kaip laboratoriniai reagentai, yra atvežti užplombuotose sandariose talpyklose. Šiuo atveju:

- ant talpyklų arba jų pakuočių matomoje vietoje turi būti etiketė su įrašu "Naudoti tik in vitro diagnostikai arba kaip laboratorinius reagentus",

- kraujo produktus leidžiama naudoti tik in vitro diagnostikai arba kaip laboratorinius reagentus, o visuose spaudiniuose apie produktus turi būti nurodyta, kad šie produktai arba jų likučiai jokiu būdu neturi turėti kontakto su atrajotojais arba kiaulėmis.

4. Valstybės narės leidžia importuoti kraujo produktus iš trečiųjų šalių, kai laikoma, kad jose nėra pavojingos užkrečiamosios ligos atvejų, jeigu prie tokių produktų yra pridėtas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kuriame nurodyta, kad jie yra pagaminti iš gyvūno, kilusio iš valstybės narės arba vienos iš minėtų trečiųjų šalių.

5. Kraujo produktai užplombuotose sandariose talpyklose gali būti laikomi įmonėse, kurias visą laiką prižiūri oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, užtikrinantis, kad tokie produktai laikomi atskirai nuo visų kitų gyvūninės kilmės produktų, laikomų toje pačioje įmonėje.

8 SKYRIUS Arklinių šeimos gyvūnų serumas

1. Prekiauti leidžiama tik tokiu arklinių šeimos gyvūnų serumu, kuris gautas iš arklinių šeimos gyvūnų, neužkrėstų pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios nurodytos Direktyvoje 90/426/EEB [4], arba pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurioms arklinių šeimos gyvūnai yra imlūs, ir yra įsigytas įmonėse arba centruose, kuriems netaikomi toje direktyvoje nurodyti sveikatos apribojimai.

2. Importuoti leidžiama tik tokį arklinių šeimos gyvūnų serumą, kuris gautas iš arklinių šeimos gyvūnų, gimusių ir išaugintų trečiojoje šalyje, iš kurių leidžiama importuoti skersti skirtus arklius, ir kuris buvo įsigytas, perdirbtas ir išsiųstas laikantis reikalavimų, kurie turi būti nustatyti remiantis 18 straipsnyje numatyta tvarka.

9 SKYRIUS Lydyti kiaulių taukai ir riebalai

1. Valstybės narės leidžia importuoti į Bendriją lydytus kiaulių taukus ir riebalus iš trečiųjų šalių, kurios yra sąraše, pridėtame prie Direktyvos 79/542/EEB, iš kurių leidžiama importuoti tokių gyvūnų rūšių šviežią mėsą.

2. Jeigu per 12 mėnesių, likusių iki eksporto, šio skyriaus 1 dalyje nurodytoje šalyje įvyko pavojingos užkrečiamosios ligos protrūkis, prie kiekvienos lydytų kiaulių taukų ir riebalų siuntos turi būti pridėtas šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje minimas sertifikatas, kuriame būtų nurodyta, kad:

A. Lydyti kiaulių taukai arba riebalai yra termiškai apdoroti vienu iš šių būdų:

i) ne trumpiau kaip 30 minučių kaitinti ne žemesnėje kaip 70° C temperatūroje arba

ii) ne trumpiau kaip 15 minučių kaitinti ne žemesnėje kaip 90° C temperatūroje, arba

iii) kaitinti minimalioje 80° C temperatūroje visą lydyti skirtą laiką.

B. Lydyti kiaulių taukai ir riebalai yra supakuoti į naują pakuotę ir imtasi visų priemonių išvengti jų pakartotinio užkrėtimo.

C. Vežant nesupakuotus produktus, vamzdžiai, siurbliai ir nesupakuotų produktų cisternos ir kitos konteinerinės cisternos arba cisternos, kuriais produktai iš perdirbimo įmonės vežami tiesiai į laivą ar kranto rezervuarus arba tiesiai į įmones, yra patikrinti ir nustatyta, kad jie švarūs.

10 SKYRIUS Žaliava, iš kurios gaminami pašarai ir farmaciniai arba techniniai produktai

1. Žaliava – tai ne maistui skirta šviežia mėsa, liaukos, organai ir kiti subproduktai, taip pat žarnų gleivės. Žaliava laikoma šviežia, jeigu ji buvo tik paveikta šalčiu ar kaip kitaip apdorota, ligų sukėlėjus sunaikinant nepakankamai. Tai gali būti tik nelabai pavojingos medžiagos tokia prasme kaip vartojama Direktyvoje 90/667/EEB.

2. Žaliavą turi lydėti prekybos dokumentas arba sertifikatas, nurodytas Direktyvos 90/667/EEB 13 straipsnio 2 dalyje, arba sertifikatas, atitinkantis pavyzdį, kuris turi būti parengtas laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos; taip pat ji turi atitikti Sprendimo 92/183/EEB reikalavimus.

3. Prekiaujant žaliavomis sveikatos sertifikato arba prekybos dokumento originalas turi būti pateiktas veterinarijos institucijoms, atsakingoms už perdirbimo įmonę ir tarpinio laikymo saugyklą – šaldymo patalpas – arba rūšiavimo patalpas; importuojant žaliavas į Bendriją, jis turi būti pateiktas pasienio kontrolės institucijai.

4. Žaliava turi būti vežama tiesiai į patvirtintas arba įregistruotas perdirbimo įmones, kurios atitinka Direktyvos 90/667/EEB sąlygas, arba į šaldymo patalpas, kurios patvirtintos tarpiniam laikymui. Prieš perdirbant vaistų gamybai skirtą žaliavą ji gali būti taip pat rūšiuojama ir laikoma specialiai šiam tikslui valstybių narių patvirtintose patalpose. Apie tokių rūšiavimo patalpų patvirtinimą valstybės narės informuoja Komisiją.

5. Žaliava gali būti vežama į perdirbimo įmonę tik vandens nepraleidžiančiose ir tinkamai užplombuotose talpyklose arba transporto priemonėse. Atsižvelgiant į paskirtį, ant gavėjui skirtų ir žaliavą lydinčių dokumentų turi būti įrašytas paaiškinimas "Skirta tik naminių gyvūnų ėdalui gaminti" arba "Skirta tik vaistams arba techniniams produktams gaminti". Ant talpyklų ir lydimuosiuose dokumentuose turi būti įrašytas gavėjo įmonės pavadinimas ir adresas.

6. Transporto priemonės ir talpyklos, kuriomis vežamos prekės, taip pat visi įrenginiai arba prietaisai, kurie lietėsi su neapdorota žaliava, turi būti išvalyti ir dezinfekuoti. Pakavimo medžiagos turi būti sudegintos arba sunaikinamos kitais, oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo nurodytais, būdais.

7. Tarpinis žaliavų laikymas leidžiamas tik šaldymo patalpose, kurios patvirtintos tam tikslui, ir turi vykti gavus leidimą bei prižiūrint oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui. Žaliava turi būti laikoma atskirai nuo kitų prekių taip, kad būtų išvengta bet kokio epizootinių ligų platinimo.

8. Perdirbimo įmonėje žaliava apdorojama taip, kad būtų sunaikinti visi ligų sukėlėjai ir pašalintas bet koks pavojus naminių gyvūnų bandoms. Saugiam sunaikinimui skirtas žaliavas išvežti iš įmonės į perdirbimo įmones, patvirtintas arba įregistruotas šiuo tikslu laikantis Direktyvos 90/667/EEB reikalavimų, leidžiama tik išskirtiniais atvejais ir tik turint oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo leidimą. Šio skyriaus 5, 6 ir 9 dalių nuostatos taikomos vežant žaliavas ir siunčiant pranešimą už perdirbimo įmonę atsakingam oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui.

9. Pranešimą apie žaliavą, kuri vežama iš kilmės įmonės arba už Bendrijos išorinių sienų:

- už kilmės įmonę atsakingas oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas, jei žaliava skirta prekybai Bendrijoje, arba

- pasienio kontrolės pareigūnas, jei žaliava yra importuojama į Bendriją

teleksu arba faksu "Animo sistema" siunčia oficialiai paskirtam veterinarijos gydytojui, atsakingam už perdirbimo įmonę, tarpinės paskirties saugyklą arba rūšiavimo patalpas.

10. Importą į Bendriją taip pat reglamentuoja šios nuostatos:

a) valstybės narės leidžia importuoti į Bendriją žaliavą tik iš trečiųjų šalių, įrašytų Tarybos sprendime 79/542/EEB pateiktame sąraše arba nurodytų specialiame Komisijos sprendime dėl tam tikrų žaliavų;

b) žaliavos, patikrintos pasienyje, kompetentingai veterinarijos institucijai prižiūrint vežamos tiesiai į patvirtintą arba įregistruotą perdirbimo įmonę, kuri yra nuolatos prižiūrima oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo ir kuri gali pateikti garantiją, kad žaliavos bus naudojamos tik pagal leidime nurodytą paskirtį ir iš įmonės nebus išvežtos neapdorotos, arba tiesiai į patvirtintą tarpinės paskirties saugyklą, arba į patvirtintas rūšiavimo patalpas;

c) iki paskirties įmonės prekes lydi sveikatos sertifikatas, kuriame būtų pasienio kontrolės institucijos registracijos numeris, arba patvirtinta tokio sertifikato kopija.

11 SKYRIUS Triušiena ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsa

Valstybės narės garantuoja, kad triušiena ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsa būtų importuojama tik tokiu atveju, jei:

a) mėsa įvežama iš trečiųjų šalių, įskaitant:

i) ūkiuose auginamų medžiojamųjų kailinių žvėrių mėsą, gaunamą iš šalių, įtrauktų į sąrašą šalių, iš kurių importuoti tam tikrų gyvūnų rūšių šviežią mėsą leidžiama vadovaujantis Direktyva 72/462/EEB;

ii) ūkiuose auginamų laukinių paukščių mėsą, gaunamą iš šalių, įtrauktų į sąrašą, iš kurių importuoti šviežią paukštieną leidžiama vadovaujantis Direktyva 91/494/EEB [5];

iii) triušieną, gaunamą iš šalių, kurios įtrauktos į sąrašą, sudarytą remiantis 18 straipsnyje nurodyta tvarka;

b) mėsa atitinka bent jau reikalavimus, pateiktus Direktyvos 91/495/EEB [6] atitinkamai II ir III skyriuose;

c) mėsa yra iš įmonių, galinčių pateikti b punkte nurodytas garantijas ir pripažintų laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, arba kol bus sudarytas a punkto iii papunktyje nurodytas sąrašas, iš įmonių, patvirtintų kompetentingų institucijų;

d) kiekvieną mėsos siuntą lydi sveikatos sertifikatas, numatytas 10 straipsnio 2 dalies c punkte.

12 SKYRIUS Bitininkystės produktai

1. Bitininkystės produktai, kurie skirti naudoti tik bitininkystėje:

a) neturi būti iš tokios teritorijos, kurioje galioja draudimas, susijęs su bičių amerikinio puvinio arba akariozės atvejais, jeigu dėl akariozės paskirties valstybė narė gavo papildomų garantijų pagal Direktyvos 92/65/EEB 14 straipsnio 2 dalį [7];

b) privalo atitikti Direktyvos 92/65/EEB 8 straipsnio a punkto reikalavimus.

2. Jei reikia, išlygos turi būti suteiktos šios direktyvos 18 straipsnyje numatyta tvarka.

13 SKYRIUS Medžioklės trofėjai

Prekiaujant ir importuojant neapdorotus medžioklės trofėjus būtina prie jų pridėti prekybos dokumentą, numatytą 4 straipsnio 2 dalies a punkto paskutinėje įtraukoje, arba sveikatos sertifikatą, nurodytą 10 straipsnio 2 dalies c punkte, kuriame būtų nurodyta, kad:

1) Tai nėra gyvūnų, sumedžiotų teritorijoje, kurioje galioja su pavojingos užkrečiamosiomis ligomis susiję draudimai, trofėjai.

2) Trofėjai yra visiškai sausi ir be nereikalingos mėsos, ir kad likus ne mažiau kaip 14 dienų iki išsiuntimo jie buvo išdžiovinti ar sausai arba drėgnai pasūdyti.

3) Siunta nesilietė su jokiu kitu gyvūninės kilmės produktu arba gyvūnu, nuo kurių ji būtų galėjusi užsikrėsti.

4) Produktui išdžiūvus, jis buvo dezinfekuotas naudojant priemones, pripažintas siunčiančiosios šalies kompetentingos institucijos.

5) Trofėjai supakuoti į naują permatomą pakuotę.

14 SKYRIUS Mėšlas dirvai tręšti [8]

Perdirbto mėšlo produktai

Visos organinės trąšos apdorotos taip, kad jose neliktų ligų sukėlėjų.

Apdoroto mėšlo produktais prekiauti arba juos importuoti leidžiama tik tuo atveju, jeigu:

- juose nėra salmonelių:

salmonelių nėra 25 gramuose apdoroto produkto,

- juose nėra enterobakterijų:

remiantis aerobinių bakterijų skaičiumi (< 1000 koliforminių vienetų viename apdoroto produkto grame),

- sporas sudarančių bakterijų kiekis ir toksinų susidarymo lygis yra sumažėjęs:

drėgmė < 14 %., produkto aW vertė < 0,7.

Produktai turi būti laikomi taip, kad po perdirbimo būtų neįmanoma jų užteršti arba kad antrąkart patektų infekcija ir drėgmė.

Todėl produktai turi būti laikomi:

- sandariai uždarytose ir izoliuotose siloso duobėse arba

- sandariuose pakuose (plastikiniuose maišuose arba didžiuliuose krepšiuose).

Neperdirbtas mėšlas

Prekiauti arba importuoti leidžiama tik neperdirbtą vištų ir arklinių šeimos gyvūnų mėšlą. Šis mėšlas turi būti iš regiono, kuris nėra apimtas pavojingos užkrečiamosios gyvūnų ligos, ypač:

- snukio ir nagų ligos,

- Njukaslio ligos,

- kiaulių maro,

- paukščių gripo,

- afrikinio kiaulių maro,

- afrikinės arklių ligos,

- kiaulių vezikulinės ligos.

Jei reikia, laikantis šios direktyvos 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, gali būti nustatyti bakteriologiniai standartai.

15 SKYRIUS Neapdorotos vilnos, plaukai, šeriai, plunksnos ir plunksnų dalys

1. Avių vilnos, atrajotojų plaukai ir kiaulių šeriai laikomi neapdorotais, jeigu nėra išplauti gamybiniu būdu arba gauti po rauginimo proceso, o plunksnos ir plunksnų dalys, – jeigu nėra apdorotos garais ar kitu būdu, garantuojančiu, kad ligų sukėlėjai nebus pernešti.

2. Importuoti ir prekiauti leidžiama tik saugiai supakuota ir sausa neapdorota avių vilna, atrajotojų plaukais, kiaulių šeriais, plunksnomis ir jų dalimis (gaminiais). Tačiau draudžiama prekiauti ir importuoti kiaulių šerius iš šalių arba regionų, kuriuose afrikinis kiaulių maras yra būdingas, išskyrus kiaulių šerius, kurie yra:

a) nuplikyti, nudažyti arba išbalinti arba

b) kitaip apdoroti, kai sunaikinami ligų sukėlėjai, jeigu tai įrodoma pateikiant veterinarijos gydytojo, atsakingo už jų kilmės vietą, sertifikatą. Gamybinis plovimas nėra laikomas apdorojimo būdu, atitinkančiu šios nuostatos reikalavimus.

3. Šio skyriaus nuostatos netaikomos prekiaujant arba importuojant dekoratyvines plunksnas arba plunksnas, jeigu:

a) jas keleiviai veža asmeniniais tikslais;

b) jų siuntos, kurios laikomos Bendrijos vidaus ar importo preke, yra siunčiamos privatiems asmenims ir nėra skirtos naudoti pramonėje.

4. Prekės turi būti siunčiamos tiesiai į paskirties įmonę arba saugyklą ir laikomos tokiomis sąlygomis, kad būtų išvengta ligų sukėlėjų plitimo.

[1] OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/497/EEB (OL L 268, 1991 9 24, p. 69).

[2] OL L 47, 1980 2 21, p. 4. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/687/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 16).

[3] OL L 302, 1972 12 31, p. 28. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/688/EEB (OL L 377, 1991 12 31, p. 18).

[4] OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 92/130/EEB (OL L 47, 1992 2 22, p. 26).

[5] OL L 268, 1991 9 24, p. 25.

[6] OL L 268, 1991 9 24, p. 41.

[7] OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

[8] Mėšlas – tai galvijų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų ir vištų ekskrementų ir šlapimo mišinys.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

TAM TIKRI VISUOMENĖS SVEIKATOS REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Mėsos produktų, pagamintų iš paukštienos, ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsos, laukinių medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsos ir triušienos, importas iš trečiųjų šalių

Valstybės narės garantuoja, kad nebus importuojami mėsos produktai iš paukštienos, ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsos, laukinių medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsos ir triušienos, išskyrus atvejus, jei:

a) mėsos produktai yra iš trečiųjų šalių, įtrauktų į sąrašą laikantis:

i) Direktyvos 71/118/EEB 14 straipsnio dėl paukštienos;

ii) Direktyvos 92/45/EEB 16 straipsnio dėl laukinių medžiojamų paukščių ir žvėrių mėsos;

iii) triušienai ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsai skirto sąrašo, kuris turi būti sudarytas laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos;

b) naudota šviežia mėsa atitinka tam tikrus Direktyvos 71/118/EEB 14 straipsnyje nurodytus paukštienos, Direktyvos 92/45/EEB 16 straipsnyje – laukinių gyvūnų mėsos, Direktyvos 91/495/EEB 3 straipsnyje – triušienos ir tos pačios direktyvos 6 straipsnyje – ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių ir žvėrių mėsos reikalavimus;

c) mėsos produktai yra iš įmonių, teikiančių garantijas, lygiavertes nurodytosioms Direktyvoje 77/99/EEB ir patvirtintas laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, arba, kol bus priimtas toks sprendimas, – patvirtintas valstybės narės kompetentingos institucijos, šių produktų importui taikant taisykles, nustatytas Direktyvos 90/675/EEB 11 straipsnio 2 dalyje;

d) mėsos produktai yra paruošti, patikrinti ir tvarkomi laikantis atitinkamų Direktyvos 77/99/EEB reikalavimų;

e) kiekvieną mėsos produktų siuntą lydi sveikatos sertifikatas, nustatytas remiantis 18 straipsnyje nurodyta tvarka.

2 SKYRIUS

Iki 1994 m. sausio 1 d., laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos, nustatomi sveikatos reikalavimai, kurių turi būti laikomasi:

- tiekiant rinkai ir importuojant kiaušinius bei kiaušinių produktus, skirtus maistui, nepažeidžiant taisyklių, nustatytų vadovaujantis bendrais rinkos organizavimo principais,

- ruošiant maistui skirtą želatiną,

- prekiaujant ir importuojant maistui skirtą medų, varlių kojeles ir sraiges.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

I DIREKTYVOS 89/662/EEB A IR B PRIEDŲ SUVESTINĖ

"

A PRIEDAS

VETERINARIJOS TEISĖS AKTAI

I SKYRIUS

- 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/433/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa (OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64).

- 1971 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 71/118/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos prekybai šviežia paukštiena (OL L 55, 1971 3 8, p. 23).

- 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 72/461/EEB dėl sveikatos problemų, darančių įtaką Bendrijos vidaus prekybai šviežia mėsa (OL L 302, 1972 12 31, p. 24).

- 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai mėsos produktais (OL L 26, 1977 1 31, p. 85).

- 1980 m. sausio 22 d. Tarybos direktyva 80/215/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai mėsos produktais (OL L 47, 1980 2 21, p. 4).

- 1988 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 88/675/EEB, nustatanti maltos, smulkesniais kaip 100 g mėsos gabalėliais supjaustytos mėsos ir jos ruošinių gamybos bei prekybos reikalavimus (OL L 382, 1988 12 31, p. 3).

- 1989 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 89/437/EEB dėl higienos ir sveikatos problemų, turinčių įtakos kiaušinių produktų gamybai ir tiekimui į rinką (OL L 212, 1989 7 22, p. 87).

- 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių žuvininkystės ūkiuose auginamų vandens gyvūnų ir jų produktų tiekimo į rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1).

- 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/492/EEB, nustatanti sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius gyvų dvigeldžių moliuskų gamybą ir tiekimą į rinką (OL L 268, 1991 9 24, p. 1).

- 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 91/493/EEB, nustatanti sveikatos reikalavimus žuvų produktų gamybai ir tiekimui į rinką (OL L 268, 1991 9 24, p. 15).

- 1991 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 91/494/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą šviežia paukštiena ir jos importą iš trečiųjų šalių (OL L 268, 1991 9 24, p. 35).

- 1991 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 91/495/EEB dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos triušienos ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių bei žvėrių mėsos gamybai ir jos tiekimui į rinkai (OL L 268, 1991 9 24, p. 41).

- 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 92/45/EEB dėl visuomenės ir gyvūnų sveikatos problemų, susijusių su medžiojamų paukščių ir žvėrių medžiokle bei jų mėsos tiekimu į rinką (OL L 268, 1992 9 14, p. 35).

- 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 92/46/EEB, nustatanti sveikatos taisykles žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno pagrindo produktų gamybai ir tiekimui į rinką (OL L 268, 1992 9 14, p. 1).

II SKYRIUS

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai, išdėstyti tam tikrose Bendrijos taisyklėse, pateiktose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir taisyklėse dėl ligų sukėlėjų, pateiktose Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (išskyrus reikalavimus dėl ligų sukėlėjų).

B PRIEDAS

PRODUKTAI, KURIŲ NEBŪTINA REGLAMENTUOTI BENDRIJOS TEISĖS AKTAIS, TAČIAU KURIAIS PREKIAUJANT BUS ATLIEKAMI PATIKRINIMAI, NUMATYTI ŠIOJE DIREKTYVOJE

Kiti gyvūninės kilmės produktai, neįtraukti į šios direktyvos B priedą ir į Direktyvos 90/425/EEB priedą: tokie produktai turi būti nustatyti laikantis 18 straipsnyje nurodytos tvarkos.

"

II DIREKTYVOS 90/425/EEB A IR B PRIEDŲ SUVESTINĖ

"

A PRIEDAS

I SKYRIUS VETERINARIJOS TEISĖS AKTAI

1 skirsnis

- 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL 121, 1964 7 29, p. 1977/64).

- 1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma ir jos importui į Bendriją (OL 194, 1988 7 22, p. 10).

- 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1).

- 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42).

- 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus Bendrijos vidaus prekybai kiaulių sperma ir jos importui iš trečiųjų šalių (OL L 224, 1990 8 18, p. 62).

- 1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą paukštiena ir perinti skirtais kiaušiniais bei jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 303, 1990 10 31, p. 6).

- 1990 lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/667/EEB, nustatanti veterinarijos taisykles dėl gyvūninių atliekų tvarkymo ir perdirbimo, siekiant tiekimo į rinką ir ligų sukėlėjų prevencijos gyvūninės arba žuvų kilmės pašaruose, ir iš dalies pakeičianti Direktyvą 90/425/EEB (OL L 363, 1990 12 27, p. 51).

- 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių žuvininkystės ūkiuose auginamų vandens gyvūnų ir jų produktų tiekimo į rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1).

- 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19).

- 1991 lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir iš dalies pakeičianti Direktyvas 90/425/EEB ir 91/496/EEB (OL 340, 1991 12 11, p. 17).

2 skirsnis

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I skyriaus 1 dalyje (OL L 268, 1992 9 14, p. 54), ir jų importą į Bendriją.

— Dėl ligų sukėlėjų:

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi reikalavimai nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I skyriuje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu nurodytoje Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją.

II SKYRIUS ZOOTECHNIKOS TEISĖS AKTAI

- 1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/504/EEB dėl grynaveislių galvijų (OL L 206, 1977 8 12, p. 8).

- 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 88/661/EEB dėl zootechnikos standartų, taikomų veislinėms kiaulėms (OL L 382, 1988 12 31, p. 36).

- 1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių avių ir ožkų (OL L 153, 1989 6 8, p. 30).

- 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais (OL L 224, 1990 8 18, p. 55).

- 1991 m. kovo 25 d. Tarybos direktyva 91/174/EEB, nustatanti zootechninius ir kilmės reikalavimus prekybai grynaveisliais gyvūnais (OL L 85, 1991 4 5, p. 37).

B PRIEDAS

GYVŪNAI IR PRODUKTAI, KURIŲ NEBŪTINA REGLAMENTUOTI BENDRIJOS TEISĖS AKTAIS, TAČIAU KURIAIS PREKIAUJANT BUS ATLIEKAMI ŠIOJE DIREKTYVOJE NURODYTI PATIKRINIMAI

I SKYRIUS

Veterinarijos teisės aktai dėl gyvūnų, neįtrauktų į A priedo I skyriaus sąrašą

II SKYRIUS

Veterinarijos teisės aktai dėl spermos, kiaušialąsčių ir embrionų, neįtrauktų į A priedo I skyriaus sąrašą.

"

--------------------------------------------------