Tarybos Direktyva

1991 m. gruodžio 19 d.

dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės

(91/674/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 54 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punkte reikalaujama, kad reikiamu mastu būtų suderintos garantijos, kurių valstybėse narėse yra reikalaujama iš bendrovių ir įmonių, apibrėžtų Sutarties 58 straipsnio 2 dalyje, siekiant apsaugoti narių bei kitų subjektų interesus, kad tokios garantijos būtų vienodos visoje Bendrijoje;

kadangi 1978 m. liepos 25 d. Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punkto pagrindu priimtos Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/605/EEB [5], nebūtina taikyti draudimo įmonėms iki tolesnio suderinimo; kadangi atsižvelgiant į šių įmonių svarbą Bendrijoje, priėmus Direktyvą 78/660/EEB, minėtas suderinimas negali būti toliau atidėliojamas;

kadangi 1983 m. birželio 13 d. Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punkto pagrindu priimta Tarybos direktyva 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės [6] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/605/EEB, numato, kad draudimo įmonėms gali būti taikomos išimtys tiktai iki nustatytos galutinės šios direktyvos taikymo datos; kadangi dėl šios priežasties šioje direktyvoje taip pat turi būti pateiktos nuostatos dėl draudimo įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės;

kadangi toks suderinimas tapo itin neatidėliotinu, nes draudimo įmonės veikia už savo šalies ribų; kadangi kreditoriams, skolininkams, nariams ir polisų turėtojams bei plačiajai visuomenei geresnis šių įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės palyginamumas ypač svarbus;

kadangi valstybėse narėse veikiančios įvairių teisinių formų draudimo įmonės vienos su kitomis konkuruoja; kadangi tiesioginio draudimo įmonės paprastai užsiima ir perdraudimo veikla, tokiu būdu konkuruodamos su įmonėmis, kurios specializuojasi perdraudimo veikloje; kadangi dėl tos priežasties, derinant reikalavimus netikslinga apsiriboti tų teisinių formų įmonėmis, kurios apibrėžtos Direktyvoje 78/660/EEB, bet reikia įtraukti ir įmones bei bendroves, kurioms taikoma 1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [7] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/618/EEB [8], taip pat kurioms taikoma 1979 m. kovo 5 d. Tarybos direktyva 79/267/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio gyvybės draudimo veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [9] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/619/EEB [10], kartu apimant ir kai kurias į minėtų direktyvų taikymo sritį neįtrauktas įmones, o taip pat perdraudimo bendroves ir firmas;

kadangi, nors atsižvelgiant į specifines draudimo įmonių ypatybes atrodytų tikslinga priimti atskirą direktyvą dėl šių įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės, tai nereiškia, kad dėl to reikia reikalauti nustatyti kitokius standartus negu numatyti Direktyvose 78/660/EEB ir 83/349/EEB; kadangi tai nebūtų nei tikslinga, nei atitiktų pagrindinius akcinių bendrovių teisės derinimo principus, nes nors draudimo įmonės užima svarbią vietą Bendrijos ekonomikoje, jos negali būti išskirtos iš visoms įmonėms nustatytos bendrų taisyklių sistemos; kadangi dėl šios priežasties buvo atsižvelgta tik į išimtinai draudimo įmonių ypatybes, ši direktyva taikoma tiktai išimtims iš Direktyvose 78/660/EEB ir 83/349/EEB nustatytų taisyklių;

kadangi skirtingų valstybių narių draudimo įmonių balansai iš esmės skiriasi savo struktūra bei turiniu; kadangi šia direktyva turi būti nustatoma vienoda visoms Bendrijos draudimo įmonėms balanso struktūra ir straipsnių pavadinimai;

kadangi tam kad būtų galima palyginti metinę finansinę atskaitomybę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę, būtina išspręsti kai kuriuos esminius klausimus dėl įvairių sandorių nurodymo balanse;

kadangi tam, kad būtų didesnė galimybė palyginti, būtina, kad įvairių balanso straipsnių turinys būtų tiksliai apibrėžtas;

kadangi gali būti naudinga atskirai nurodyti draudiko ir perdraudiko įsipareigojimus, turte nurodant perdraudiko techninių atidėjimų dalį kaip turtą;

kadangi taip pat turėtų būti nustatyta pelno (nuostolio) ataskaitos struktūra bei apibrėžti tam tikri jos straipsniai;

kadangi dėl draudimo šakos ypatumų gali būti naudinga į pelno (nuostolio) ataskaitą įtraukti nerealizuotą pelną bei nuostolius;

kadangi skaičių palyginamumas balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitoje iš esmės priklauso nuo į balansą įtraukiamų turto ir įsipareigojimų verčių; kadangi tam, kad būtų galima teisingai suprasti draudimo įmonės finansinę padėtį, turi būti nurodyta dabartinė investicijų vertė, taip pat jų vertė, apskaičiuota pagal pirkimo kainos arba pagal gamybos sąnaudų principą; kadangi privalomas dabartinės investicijų vertės atskleidimas, bent jau paaiškinamajame rašte, yra numatytas tik siekiant palyginamumo bei aiškumo, nesiekiant keisti draudimo įmonių apmokestinimo tvarkos;

kadangi apskaičiuojant gyvybės draudimo atidėjimus gali būti panaudoti rinkoje paprastai taikomi arba draudimą kontroliuojančių institucijų patvirtinti aktuarinio apskaičiavimo metodai; kadangi šiuos metodus gali taikyti bet kuris aktuarijus arba specialistas, atsižvelgdamas į sąlygas, kurios gali būti išdėstytos nacionalinės teisės aktuose, bei atitinkamai vadovaudamasis aktuarinio apskaičiavimo principais, pripažintais pagal dabartinį ir būsimą pagrindinių tiesioginio gyvybės draudimo riziką ribojančios bei finansinės kontrolės taisyklių derinimą;

kadangi, siekiant rizikos ribojimo bei skaidrumo, apskaičiuojant numatomų išmokėjimų atidėjimus, viena vertus, bet koks netiesioginis diskontavimas arba atskaitymai turėtų būti uždrausti, o kita vertus, turėtų būti tiksliai apibrėžtos tiesioginio diskontavimo arba atskaitymų sąlygos;

kadangi dėl draudimo įmonių ypatumų būtini tam tikri pakeitimai metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte;

kadangi ketinama apimti visas draudimo įmones, kurioms taikomos Direktyvos 73/239/EEB ir 79/267/EEB, bei kai kurias kitas, jokios išlygos, panašios į numatytas mažoms ir vidutinėms draudimo įmonėms pagal Direktyvą 78/660/EEB, nėra numatytos, tačiau tai neturėtų būti taikoma kai kurioms mažoms savidraudos draugijoms, kurioms netaikomos Direktyvos 73/239/EEB ir 79/267/EEB;

kadangi dėl tų pačių priežasčių valstybėms narėms pagal Direktyvą 83/349/EEB buvo leista netaikyti konsolidavimo pareigos grupės patronuojančioms įmonėms, jei įmonės, kurios turi būti konsoliduojamos, visos kartu neviršija tam tikro nustatyto dydžio, tačiau tai netaikoma draudimo įmonėms;

kadangi, atsižvelgiant į garantų asociacijos, žinomos kaip Lloyd's, ypatumus, jai būtina numatyti specialias nuostatas;

kadangi šios direktyvos nuostatos taip pat taikomos patronuojančios įmonės, kuri yra finansinė kontroliuojanti bendrovė, rengiamai konsoliduotai finansinei atskaitomybei, jei visos arba dauguma tokios patronuojančios įmonės dukterinių įmonių yra draudimo įmonės;

kadangi su šia direktyva, o ypač su jos pritaikymu susijusių problemų analizei, būtinas valstybių narių ir Komisijos atstovų bendradarbiavimas kokiame nors ryšių komitete; kadangi, norint išvengti didelio tokių komitetų skaičiaus, pageidautina, kad taip bendradarbiaujama būtų Direktyvos 78/660/EEB 52 straipsnyje numatytame komitete; kadangi nagrinėjant su draudimo įmonėmis susijusias problemas, šis komitetas turi būti tinkamos sudėties;

kadangi, atsižvelgiant į dalyko sudėtingumą, šioje direktyvoje nurodytoms draudimo įmonėms turi būti numatomas atitinkamas jos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis; kadangi jis turi būti pratęstas tiek, kad būtų galima atlikti būtinus pakeitimus, susijusius, viena vertus, su garantų asociacijomis, žinomomis kaip Lloyd's ir, antra vertus, su įmonėmis, kurios tuo metu, kai pradedama taikyti ši direktyva, investicijas nurodo istorine verte;

kadangi turėtų būti numatyta, kad siekiant didesnio skaidrumo ir suderinimo kai kurios šios direktyvos nuostatos bus peržiūrėtos po penkerių metų nuo jos taikymo pradžios,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKIRSNIS

Preliminarios nuostatos ir apimtis

1 straipsnis

1. Direktyvos 78/660/EEB 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1, 3–5 dalys, 6, 7, 13, 14 straipsniai, 15 straipsnio 3 ir 4 dalys, 16–21, 29–35, 37–42 straipsniai, 43 straipsnio 1 dalies, 1–7, 9–13 punktai, 45 straipsnio 1 dalis, 46, 48–50 straipsniai, 51 straipsnio 1 dalis, 54, 56–59 ir 61 straipsniai yra taikomi šios direktyvos 2 straipsnyje nurodytoms įmonėms, jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip.

2. Direktyvose 78/660/EEB ir 83/349/EEB pateiktos nuorodos į Direktyvos 78/660/EEB 9 ir 10 straipsnius (balansas) arba 23-26 straipsnius (pelno (nuostolio) ataskaita) atitinkamai laikomos nuorodomis į šios direktyvos 5 straipsnį (balansas) arba į 29 straipsnį (pelno (nuostolio) ataskaita).

3. Direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB nuorodos į Direktyvos 78/660/EEB 31-42 straipsnius, laikomos nuorodomis į tuos straipsnius, atsižvelgiant į šios direktyvos 45-62 straipsnius.

4. Jei aukščiau minėtos Direktyvos 78/660/EEB nuostatos yra susijusios su tais balanso straipsniais, kurių atitikmenys šioje direktyvoje nenurodyti, jos laikomos nuorodomis į šios direktyvos 6 straipsnį, kuriame išvardyti atitinkami turto ir įsipareigojimų straipsniai.

2 straipsnis

1. Šioje direktyvoje numatytos suderinimo priemonės taikomos bendrovėms ir firmoms, kurios pagal Sutarties 58 straipsnio 2 dalį yra:

a) įmonės, apibrėžtos Direktyvos 73/239/EEB 1 straipsnyje, išskyrus pagal tos direktyvos 3 straipsnį neįtrauktas savidraudos draugijas, taip pat minėtos direktyvos 4 straipsnio a, b, c ir e punktuose nurodytos įmonės, jeigu visa jų veikla arba didžioji jos dalis nėra susijusi su draudimu;

b) įmonės, apibrėžtos Direktyvos 79/267/EEB 1 straipsnyje, išskyrus įmones bei savidraudos draugijas, kurios nurodytos tos pačios direktyvos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 3 straipsnyje; arba

c) perdraudimo veikla užsiimančios įmonės.

Šioje direktyvoje tokios įmonės yra vadinamos draudimo įmonėmis.

2. Lėšos, priklausančios kolektyviniams pensijų fondams, kaip apibrėžta Direktyvos 79/267/EEB 1 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose, kurias savo vardu, bet trečiųjų asmenų naudai tvarko draudimo įmonė, turi atsispindėti balanse, jei įmonė įgyja nuosavybės teisę į tokį turtą. Bendra tokio turto ir įsipareigojimų suma turi būti nurodyta atskirai arba paaiškinamajame rašte, suskirsčius ją į turto bei įsipareigojimų straipsnius. Tačiau valstybės narės gali leisti šias lėšas nurodyti nebalansinės ataskaitos straipsniuose, jei yra specialios taisyklės, leidžiančios minėtas lėšas neįtraukti į turtą, kuris gali būti paskirstytas draudimo įmonės likvidavimo (arba panašių procedūrų) atveju.

Trečiųjų asmenų vardu bei jų naudai įsigytas turtas į balansą neįtraukiamas.

3 straipsnis

Šios direktyvos nuostatos, susijusios su gyvybės draudimu, yra taikomos mutatis mutandis toms draudimo įmonėms, kurios suteikia tik sveikatos draudimo garantijas ir kurios tai atlieka išimtinai arba daugiausia pagal techninius gyvybės draudimo principus.

Valstybės narės gali taikyti pirmąją šio straipsnio pastraipą sveikatos draudimui, kurį vykdo bendros įmonės pagal techninius gyvybės draudimo principus, jei tokia veikla sudaro reikšmingą jų veiklos dalį.

4 straipsnis

Ši direktyva taikoma garantų asociacijai, žinomai kaip Lloyd's, taikant pakeitimus, kurie yra nurodyti šios direktyvos priede, atsižvelgiant į Lloyd's ypatybes bei struktūrą.

2 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos dėl balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos

5 straipsnis

Pagal Direktyvos 78/660/EEB 4 straipsnio 3 dalies a arba b punktuose išdėstytas sąlygas, draudimo įmonės gali apjungti tiktai tokius straipsnius:

- balanse – straipsnius, žymimus arabiškais skaitmenimis, išskyrus techninių atidėjimų straipsnius,

- pelno (nuostolio) ataskaitoje – straipsnius, žymimus viena arba keliomis mažosiomis raidėmis, išskyrus I dalies 1 ir 4 straipsnius ir II dalies 1, 5 ir 6 straipsnius.

Apjungti straipsnius leidžiama tik pagal valstybių narių parengtas taisykles.

3 SKIRSNIS

Balanso išdėstymas

6 straipsnis

Valstybės narės nustato tokį balanso išdėstymą:

Turtas

A. Pasirašytas, bet neapmokėtas kapitalas

atskirai nurodant pareikalautą įmokėti kapitalą (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja pareikalauto įmokėti kapitalo nurodyti prie įsipareigojimų; šiuo atveju pareikalautas bet neapmokėtas kapitalas nurodomas Turto A straipsnyje arba E straipsnio IV dalyje).

B. Nematerialus turtas

apibūdintas Direktyvos 78/660/EEB 9 straipsnio Turto B straipsnyje ir C straipsnio I dalyje, atskirai nurodant:

- nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtas formavimo sąnaudas ir tik ta dalimi, kiek nacionaliniai teisės aktai leidžia jas parodyti kaip turtą (jei nacionaliniai teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte),

- prestižą, jei jis buvo įsigytas už užmokestį (jeigu nacionaliniai teisės aktai nereikalauja, kad tai būtų atskleista paaiškinamajame rašte).

C. Investicijos

I. Žemė ir pastatai:

žemė bei pastatai, kuriuos naudoja draudimo įmonė savo veiklai, turi būti nurodyti atskirai (jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja jų nurodyti paaiškinamajame rašte).

II. Investicijos į susijusias įmones bei dalyvavimas kitų įmonių kapitale:

1. Susijusių įmonių akcijos.

2. Susijusių įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai ir joms suteiktos paskolos.

3. Dalyvavimas kitų įmonių kapitale.

4. Skolos vertybiniai popieriai, išleisti įmonių, kurių kapitale dalyvauja draudimo įmonė, bei tokioms įmonėms suteiktos paskolos.

III. Kitos finansinės investicijos:

1. Akcijos bei kiti kintamųjų pajamų vertybiniai popieriai bei pajai investiciniuose fonduose.

2. Skolos vertybiniai popieriai bei kiti pastoviųjų pajamų vertybiniai popieriai.

3. Dalyvavimas investiciniuose portfeliuose.

4. Hipotekinės paskolos.

5. Kitos paskolos.

6. Indėliai kredito institucijose.

7. Kitos investicijos.

IV. Indėliai draudimą perduodančiose įmonėse.

D. Investicijos gyvybės draudėjo, kuris prisiima investavimo riziką, naudai

E. Skolininkai

(Sumos, kurias skolingos:

- susijusios įmonės ir

- įmonės, kurių kapitale dalyvauja draudimo įmonė,

nurodomos atskirai, kaip I, II ir III straipsnių postraipsniai).

I. Skolininkai, atsirandantys dėl tiesioginio draudimo operacijų:

1) draudėjai;

2) tarpininkai.

II. Skolininkai, atsirandantys dėl perdraudimo operacijų.

III. Kiti skolininkai.

IV. Pasirašytas, pareikalautas įmokėti, bet dar neįmokėtas kapitalas

(jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, kad pareikalautas įmokėti, bet dar neįmokėtas kapitalas būtų nurodytas kaip turtas A straipsnyje).

F. Kitas turtas

I. Materialus turtas bei atsargos, nurodyti Direktyvos 78/660/EEB 9 straipsnio Turto C straipsnio II dalyje ir D straipsnio I dalyje, išskyrus žemę bei pastatus, nebaigtus statinius bei išankstinius mokėjimus už žemę bei pastatus.

II. Grynieji pinigai banke ir kasoje.

III. Nuosavos akcijos (nurodant jų nominalią vertę, o jeigu nominalios vertės nėra — jų buhalterinę nominalią vertę), jei nacionalinės teisės aktai numato, kad jos turi būti įtrauktos į balansą.

IV. Kitas turtas.

G. Išankstiniai mokėjimai ir sukauptos pajamos

I. Sukauptos palūkanos ir nuomos pajamos.

II. Atidėtos įsigijimo sąnaudos (atskirai nurodant gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sąnaudas).

III. Kiti išankstiniai mokėjimai ir sukauptos pajamos.

H. Finansinių metų nuostoliai

(jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja jų nurodyti kaip įsipareigojimų A straipsnio VI dalyje).

Įsipareigojimai

A. Kapitalas ir rezervai

I. Pasirašytas akcinis kapitalas arba tolygios lėšos

(jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja šiame straipsnyje nurodyti pareikalautą įmokėti kapitalą. Tokiu atveju pasirašytas ir apmokėtas kapitalas nurodomi atskirai).

II. Akcijų priedai (nominalios vertės perviršis).

III. Perkainojimo rezervas.

IV. Rezervai.

V. Ankstesnių metų pelnas arba nuostolis.

VI. Finansinių metų pelnas arba nuostolis

(jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja, jog jis turi būti nurodytas turto H straipsnyje arba įsipareigojimų I straipsnyje).

B. Subordinuoti įsipareigojimai

C. Techniniai atidėjimai

1.Perkeltų įmokų atidėjimas: | | |

a)bendra suma | … | |

b)perdraudikų dalis ( – ) | … | |

| | … |

2.Gyvybės draudimo atidėjimai: | | |

a)bendra suma | … | |

b)perdraudikų dalis ( – ) | … | |

| | … |

3.Numatomi išmokėjimai: | | |

a)bendra suma | … | |

b)perdraudikų dalis ( – ) | … | |

| | … |

4.Priemokų ir įmokų grąžinimo techninis atidėjimas (jei nenurodoma 2 straipsnyje): | | |

a)bendra suma | … | |

b)perdraudikų dalis ( – ) | … | |

| | … |

5.Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas. | | |

6.Kiti techniniai atidėjimai: | | |

a)bendra suma | … | |

b)perdraudikų dalis ( – ) | … | |

| | … |

D. Techniniai atidėjimai gyvybės draudimo polisams, kai investavimo rizika tenka draudėjams:

a)bendra suma | … | |

b)perdraudikų dalis ( – ) | … | |

| | … |

E. Atidėjimai kitai rizikai bei mokėjimams

1. Atidėjimai pensijoms ir panašiems įsipareigojimams.

2. Atidėjimai mokesčiams.

3. Kiti atidėjimai.

F. Perdraudikų depozitai

G. Kreditoriai

(Sumos, kurios turi būti grąžintos:

- susijusioms įmonėms ir

- įmonėms, kurių kapitale dalyvauja draudimo įmonės,

nurodomos atskirai, kaip postraipsniai.)

I. Kreditoriai, atsirandantys dėl tiesioginio draudimo operacijų.

II. Kreditoriai, atsirandantys dėl perdraudimo operacijų.

III. Paskolos, padengtos obligacijomis, atskirai nurodant konvertuojamas paskolas.

IV. Kredito institucijoms mokėtinos sumos.

V. Kiti kreditoriai, tarp jų mokesčiai bei socialinis draudimas.

H. Sukauptos sąnaudos bei atidėtosios pajamos

I. Finansinių metų pelnas

(jei nacionalinės teisės aktai nereikalauja jo įtraukti į įsipareigojimų A straipsnio VI dalį).

7 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 14 straipsnis netaikomas su draudimo veikla susijusiems finansiniams įsipareigojimams.

4 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl tam tikrų balanso straipsnių

8 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 15 straipsnio 3 dalis taikoma tik Turto B straipsniui ir C straipsnio I bei II daliai, nurodytiems šios direktyvos 6 straipsnyje. Visi šių straipsnių pokyčiai nurodomi pagal jų balansinę vertę finansinių metų pradžioje.

9 straipsnis

Turtas: C straipsnio III dalies 2 punktas

Skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai

1. Šį straipsnį sudaro apyvartiniai skolos vertybiniai popieriai bei kiti kredito įstaigų ir kitų įmonių ar valstybinių įstaigų išleisti pastoviųjų pajamų vertybiniai popieriai, jei jie nenurodomi C straipsnio II dalies 2 arba 4 punktuose.

2. Vertybiniai popieriai, kurių palūkanų norma keičiasi atsižvelgiant į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, tarpbankines arba eurorinkos palūkanų normas, taip pat laikomi skolos vertybiniais popieriais ir kitais pastoviųjų pajamų vertybiniais popieriais.

10 straipsnis

Turtas: C straipsnio III dalies 3 punktas

Investicijų portfelio dalies turėjimas

Šiame straipsnyje nurodoma įmonei priklausanti dalis bendrame investicijų portfelyje, kurį sudaro kelios įmonės arba keli pensijų fondai, ir kurio valdymas perduotas vienai iš tų įmonių arba vienam iš tų pensijų fondų.

11 straipsnis

Turtas: C straipsnio III dalies 4 ir 5 punktai

Hipotekinės bei kitos paskolos

Paskolos draudėjams, kurių pagrindinis užstatas už paskolą yra polisas, yra įtraukiamos į "Kitas paskolas", o jų suma nurodoma paaiškinamajame rašte. Paskolos, garantuojamos nekilnojamuoju turtu, yra nurodomos net ir tuo atveju, jei jos garantuojamos draudimo polisais. Jei draudimo polisais negarantuotų "Kitų paskolų" suma yra reikšminga, paaiškinamajame rašte ji atitinkamai išskaidoma.

12 straipsnis

Turtas: C straipsnio III dalies 6 punktas

Indėliai kredito institucijose

Šiame straipsnyje nurodomos sumos, kurias išimti galima tik suėjus tam tikram terminui. Sumos, kurioms minėti apribojimai netaikomi, yra nurodomos F straipsnio II dalyje, netgi jeigu už jas yra skaičiuojamos palūkanos.

13 straipsnis

Turtas: C straipsnio III dalies 7 punktas

Kita

Šiame straipsnyje nurodomos tos investicijos, kurios neįtrauktos į C straipsnio III dalies 1-6 punktus. Jei šių investicijų sumos yra didelės, jos nurodomos paaiškinamajame rašte.

14 straipsnis

Turtas: C straipsnio IV dalis

Depozitai perdraudėjo įmonėse

Perdraudimą prisiimančios įmonės šiame balanso straipsnyje nurodo perdraudėjų skolingas sumas, kurios atitinka garantijas, jei tokios sumos yra deponuotos perdraudėjo įmonėse ar pas trečiuosius asmenis, arba yra laikomos tose įmonėse.

Šios sumos negali būti jungiamos su kitomis sumomis, kurias perdraudėjas turi grąžinti perdraudikui, arba jomis užskaityti tas sumas, kurias perdraudikas yra skolingas perdraudėjui.

Vertybiniai popieriai, perduodami perdraudėjams arba tretiesiems asmenims, kurie išlieka perdraudimą prisiimančios įmonės nuosavybe, įrašomi pastarosios sąskaitose atitinkamame straipsnyje kaip investicija.

15 straipsnis

Turtas: D straipsnis

Investicijos gyvybės draudėjų naudai, kai investavimo rizika tenka draudėjams

Gyvybės draudimo atveju šiame straipsnyje, pirma, nurodomos investicijos, kurių vertė yra naudojama su investiciniu fondu susijusių polisų vertei arba jų pelningumui nustatyti, antra, investicijos, kurios naudojamos pagal indeksą nustatomiems įsipareigojimams padengti. Šiame straipsnyje taip pat nurodomos paskutinių išgyvenusių draudėjų vardu laikomos investicijos, kurios turi būti tarp jų paskirstomos.

16 straipsnis

Turtas: F straipsnio IV dalis

Kita

Šį straipsnį sudaro F straipsnio I, II ir III dalyse nenurodytas turtas. Jeigu jo suma yra reikšminga, jis nurodomas paaiškinamajame rašte.

17 straipsnis

Turtas: G straipsnio I dalis

Sukauptos palūkanos ir nuomos pajamos

Šiame straipsnyje nurodomos iki balanso sudarymo dienos uždirbtos palūkanos ir nuomos pajamos, kurių dar negalima gauti.

18 straipsnis

Turtas: G straipsnio II dalis

Atidėtos įsigijimo sąnaudos

1. Draudimo polisų įsigijimo sąnaudos yra atidedamos pagal Direktyvos 78/660/EEB 18 straipsnį, jei taip atidėti nedraudžia valstybės narės.

2. Tačiau valstybės narės gali leisti ne gyvybės draudimo srityje įsigijimo sąnaudas atskaityti iš perkeltų įmokų, o gyvybės draudimo srityje jas atskaityti iš veiklos matematinių rezervų pagal aktuarinį apskaičiavimo metodą. Jei naudojamas šis metodas, iš atidėjimų atskaitomos sumos nurodomos paaiškinamajame rašte.

19 straipsnis

Įsipareigojimai: A straipsnio I dalis

Pasirašytas kapitalas arba tolygios lėšos

Šiame straipsnyje nurodomos visos sumos nepriklausomai nuo jų faktinės paskirties, kurios, atsižvelgiant į teisinę draudimo įmonės struktūrą, pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktus yra laikomos akcininkų arba kitų asmenų pasirašytu akciniu kapitalu.

20 straipsnis

Įsipareigojimai: A straipsnio IV dalis

Rezervai

Šis straipsnis apima visų rūšių rezervus, nurodytus Direktyvos 78/660/EEB 9 straipsnio Įsipareigojimų A straipsnio IV dalyje pagal ten nurodytą apibrėžimą. Be to, valstybės narės gali nustatyti ir kitokius rezervus, jei tokie reikalingi, draudimo įmonėms, kurių teisinė struktūra neaptariama Direktyvoje 78/660/EEB.

Minėtų draudimo įmonių balansuose rezervai nurodomi atskirai, kaip įsipareigojimų A straipsnio IV dalies postraipsniai, išskyrus perkainojimo rezervą, kuris nurodomas kaip įsipareigojimas A straipsnio III dalyje.

21 straipsnis

Įsipareigojimai: B straipsnis

Subordinuoti įsipareigojimai

Jei sudaroma sutartis, pagal kurią įmonės likvidavimo ar bankroto atveju jos įsipareigojimai, nepriklausomai nuo to, patvirtinti pažymėjimais, ar ne, turi būti apmokami tik patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, tokie įsipareigojimai parodomi šiame straipsnyje.

22 straipsnis

Jei valstybės narės leidžia į draudimo įmonės balansą įtraukti lėšas, dėl kurių paskirstymo draudėjams arba akcininkams iki finansinių metų pabaigos nebuvo priimtas sprendimas, tokios sumos nurodomos kaip įsipareigojimai B straipsnio a dalyje (Būsimų asignavimų fondas).

Šio straipsnio pokyčiai yra susiję su pelno (nuostolio) ataskaitos II straipsnio 12 dalies a punktu (Pervedimai į būsimų asignavimų fondą arba iš jo).

23 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnis

Techniniai atidėjimai

Techniniams atidėjimams taikomas Direktyvos 78/660/EEB 20 straipsnis pagal šios direktyvos 24-30 straipsnių reikalavimus.

24 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 1 dalies b punktas, 2 dalies b punktas, 3 dalies b punktas, 4 dalies b punktas, 6 dalies b punktas ir D straipsnio b punktas.

Perdraudimo sumos

1. Perdraudimo sumas sudaro faktinės arba apytikriai apskaičiuotos sumos, kurios pagal perdraudimo sutartis yra atskaitomos iš techninių atidėjimų bendrų sumų.

2. Atidėjimų perkeltoms įmokoms atveju perdraudimo sumos apskaičiuojamos pagal 57 straipsnyje nurodytus metodus arba pagal perdraudimo polise nurodytas sąlygas.

3. Valstybės narės gali reikalauti arba leisti perdraudimo sumas nurodyti Turto dalyje. Jei pasinaudojama šia galimybe, minėtos sumos nurodomos Turto D straipsnio a dalyje (Perdraudikų techninių atidėjimų dalis), suskirstant jas taip:

1. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas.

2. Gyvybės draudimo atidėjimas.

3. Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas.

4. Priemokų ir įmokų grąžinimo techninis atidėjimas (jei nenurodoma 2 punkte).

5. Kiti techniniai atidėjimai.

6. Techniniai atidėjimai gyvybės draudimo polisams, kai investicijų rizika tenka draudėjams.

Nepaisant 5 straipsnio nuostatų, šie straipsniai negali būti apjungiami.

25 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 1 dalis

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas

Atidėjimai perkeltoms įmokoms atitinka tą bendros pasirašytų įmokų sumos dalį, kuri perkeliama į kitus arba paskesnius finansinius metus. Gyvybės draudimo atveju valstybės narės gali, iki tolesnio derinimo, reikalauti arba leisti atidėjimus perkeltoms įmokoms įtraukti į C straipsnio 2 dalį.

Jei pagal 26 straipsnį C straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma suma, skirta atidėjimų rizikoms, kurioms galioja draudimo apsauga, šis straipsnis turi būti vadinamas "Atidėjimai perkeltoms įmokoms ir rizikoms, kurioms galioja draudimo apsauga". Jei rizikų, kurioms galioja draudimo apsauga, suma yra didelė, ji atskirai nurodoma balanse arba paaiškinamajame rašte.

26 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 6 dalis

Kiti techniniai atidėjimai

Šį straipsnį, inter alia, sudaro atidėjimai rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga, t. y. suma, kuri papildomai atidedama perkeltoms įmokoms rizikai, kurią draudimo įmonė turės prisiimti pasibaigus finansiniams metams, norėdama apmokėti visą žalą bei padengti išlaidas, susijusias su galiojančiomis draudimo sutartimis, kurios yra didesnės už atitinkamas perkeltas įmokas bei visas kitas pagal minėtas sutartis gautinas įmokas. Tačiau, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, atidėjimai rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga, gali būti sudedami su atidėjimais perkeltoms įmokoms, kaip apibrėžta 25 straipsnyje, ir įtraukiami į C straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą.

Jei rizikos, kuriai galioja draudimo apsauga, atidėjimo suma yra didelė, ji nurodoma atskirai balanse arba paaiškinamajame rašte.

Jei 3 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta galimybe nesinaudojama, šiame straipsnyje taip pat nurodomi senstantys rezervai.

27 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 2 dalis

Gyvybės draudimo atidėjimai

Gyvybės draudimo atidėjimus sudaro draudimo įmonės įsipareigojimų vertė, apskaičiuota pagal aktuarinius metodus, įskaitant jau deklaruotas priemokas ir atskaičius būsimų įmokų aktuarinę vertę.

28 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 3 dalis

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas

Numatomų išmokėjimų atidėjimą sudaro visos apskaičiuotos galutinės išlaidos, kurias draudimo įmonė patyrė padengdama žalą, susijusią su praneštais ar nepraneštais finansinių metų laikotarpio įvykiais iki pat jo pabaigos, atėmus šiai žalai patenkinti jau sumokėtas sumas.

29 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 4 dalis

Priemokų ir įmokų grąžinimo techninis atidėjimas

Priemokų ir įmokų grąžinimo techninį atidėjimą sudaro sumos, numatytos išmokėti draudėjams arba naudos gavėjams pagal sutartis, kurios, kaip apibrėžta 39 straipsnyje, yra mokamos kaip priemokos ir grąžinimai, jei minėtos sumos nebuvo priskirtos draudėjams arba naudos gavėjams arba įtrauktos į B straipsnio a dalį (Būsimų asignavimų fondas), kaip numatyta 22 straipsnio pirmoje pastraipoje, arba C straipsnio 2 dalyje.

30 straipsnis

Įsipareigojimai: C straipsnio 5 dalis

Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas

1. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą sudaro visos sumos, atidedamos pagal įstatymų arba administracinius reikalavimus, kurios skirtos išlyginti nuostolingumo svyravimams ateinančiais laikotarpiais arba apsisaugoti nuo ypatingos rizikos.

2. Jei tokių įstatymų arba administracinių reikalavimų nėra, šiuo tikslu sudaromi rezervai, kaip jie yra apibrėžti 20 straipsnyje; tai nurodoma paaiškinamajame rašte.

31 straipsnis

Įsipareigojimai: D straipsnis

Techniniai atidėjimai gyvybės draudimo polisams, kai investicijų rizika tenka draudėjams

Šiame straipsnyje nurodomi techniniai atidėjimai, skirti padengti įsipareigojimams, susijusiems su investicijomis pagal gyvybės draudimo polisus, kurių vertė arba pelningumas nustatomas pagal investicijas, kurių riziką prisiima draudėjas, arba pagal indeksą.

Visi papildomi techniniai atidėjimai, skirti padengti mirties, veiklos sąnaudų ar kitokiai rizikai (rizikai, susijusiai su terminui suėjus mokamomis draudimo išmokomis arba garantuotomis išmokomis draudimo sutarties nutraukimo atveju), yra nurodomi C straipsnio 2 dalyje.

D straipsnyje taip pat turi būti nurodomi techniniai atidėjimai, nurodantys bendrų įnašų fondo organizatoriaus įsipareigojimus jo nariams.

32 straipsnis

Įsipareigojimai: F straipsnis

Iš perdraudikų gauti depozitai

Šiame perdraudėjų balanso straipsnyje turi būti nurodytos pagal perdraudimo sutartis kitų draudimo įmonių padėtos arba iš jų sulaikytos sumos. Šių sumų negalima sujungti su kitomis sumomis, kurios turi būti grąžintos tokioms įmonėms, arba su tomis, kurias pastarosios įmonės turi grąžinti.

Jei perdraudėjas priėmė depozitą vertybiniais popieriais, kurie buvo perduoti jo nuosavybėn, tuomet šiame straipsnyje atsispindi ta suma, kurią ši įmonė turi grąžinti kaip depozitą.

5 SKIRSNIS

Pelno (nuostolio) ataskaitos išdėstymas

33 straipsnis

1. Valstybės narės nustato 34 straipsnyje pateiktą pelno ir nuostolių ataskaitos išdėstymą.

2. Ne gyvybės draudimo veiklos techninė ataskaita yra naudojama tose tiesioginio draudimo rūšyse, kurios nurodytos Direktyvoje 73/239/EEB, bei atitinkamose perdraudimo veiklos rūšyse.

3. Gyvybės draudimo veiklos techninė ataskaita naudojama tose tiesioginio draudimo rūšyse, kurios nurodytos Direktyvoje 79/267/EEB, bei atitinkamose perdraudimo veiklos rūšyse.

4. Valstybės narės gali reikalauti arba leisti įmonėms, užsiimančioms tik perdraudimu, visai savo veiklai naudoti ne gyvybės draudimo techninę ataskaitą. Tai taip pat taikytina įmonėms, vykdančioms tiesioginį ne gyvybės draudimą bei perdraudimą.

34 straipsnis

Pelno (nuostolio) ataskaita

I. Techninė ataskaita: ne gyvybės draudimo veikla

1.Uždirbtos įmokos be perdraudimo: | | | |

a)bendra pasirašytų įmokų suma | … | | |

b)perduotos perdraudimo įmokos ( – ) | … | … | |

c)bendrų perkeltų įmokų techninių atidėjimų pokyčiai, ir, jei nacionalinės teisės aktuose numatytas minėtų atidėjimų įtraukimas į įsipareigojimų C straipsnio 1 dalį, atidėjimų rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga, pokytis ( +/– ) | … | | |

d)perkeltų įmokų techninio atidėjimo pokytis, perdraudikų dalis ( +/– ) | … | … | … |

2.Paskirstytos pajamos iš investicijų, perkeltos iš netechninės ataskaitos (III straipsnis 6 dalis) | | | … |

3.Kitos techninės pajamos be perdraudimo | | | … |

4.Patirta žala be perdraudimo: | | | |

a)apmokėta žala | | | |

aa)bendra suma | … | | |

bb)perdraudikų dalis ( – ) | … | … | |

b)numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo pokytis, | | | |

aa)bendra suma | … | | |

bb)perdraudikų dalis ( – ) | … | … | … |

5.Kitų techninių atidėjimų pokyčiai be perdraudimo, nenurodyti kituose punktuose ( +/– ) | | | … |

6.Priemokos ir įmokų grąžinimai be perdraudimo | | | … |

7.Grynosios veiklos sąnaudos: | | | |

a)įsigijimo sąnaudos | | … | |

b)atidėtų įsigijimo sąnaudų pokytis ( +/– ) | | … | |

c)administracinės išlaidos | | … | |

d)perdraudimo komisiniai ir pelnas iš dalyvavimo ( – ) | | … | … |

8.Kitos techninės sąnaudos be perdraudimo | | | … |

9.Nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo pokytis ( +/– ) | | | … |

10.Bendra suma (ne gyvybės draudimo veiklos techninės ataskaitos likutis (III straipsnio 1 dalis) | | | … |

II. Techninė ataskaita — gyvybės draudimo veikla

1.Uždirbtos draudimo įmokos be perdraudimo: | | | |

a)bendra pasirašytų įmokų suma | | … | |

b)perduoto perdraudimo įmokos ( – ) | | … | |

c)perkeltų įmokų techninio atidėjimo pokytis be perdraudimo ( +/– ) | | … | … |

2.Pajamos iš investicijų: | | | |

a)pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių … | | … | |

b)pajamos iš kitų investicijų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių … | | | |

aa)pajamos iš žemės ir pastatų | … | | |

bb)pajamos iš kitų investicijų | … | … | |

c)investicijų vertės koregavimas | | … | |

d)pelnas iš investicijų realizavimo | | … | … |

3.Nerealizuotas investicijų pelnas | | | … |

4.Kitos techninės pajamos be perdraudimo | | | … |

5.Patirta žala be perdraudimo: | | | |

a)apmokėta žala | | | |

aa)bendra suma | … | | |

bb)perdraudikų dalis ( – ) | | … | … |

b)numatomų išmokėjimų techninio atidėjimo pokytis | | | |

aa)bendra suma | … | | |

bb)perdraudikų dalis ( – ) | … | … | … |

6.Kitų techninių atidėjimų pokyčiai be perdraudimo, nenurodyti kituose punktuose ( +/– ): | | | |

a)gyvybės draudimo atidėjimas be perdraudimo | | | |

aa)bendra suma | … | | |

bb)perdraudikų dalis ( – ) | … | … | |

b)kiti techniniai atidėjimai be perdraudimo | | … | … |

7.Priemokos ir įmokų grąžinimai be perdraudimo | | | … |

8.Grynosios veiklos sąnaudos: | | | |

a)įsigijimo sąnaudos | | … | |

b)atidėtų įsigijimo sąnaudų pokytis ( +/– ) | | … | |

c)administracinės išlaidos | | … | |

d)perdraudimo komisiniai ir pelno dalis ( – ) | | … | … |

9.Investicijų sąnaudos: | | | |

a)investicijų valdymo sąnaudos, įskaitant palūkanas | | … | |

b)investicijų vertės koregavimai | | … | |

c)investicijų realizavimo nuostolis | | … | … |

10.Nerealizuoti investicijų nuostoliai | | | … |

11.Kitos techninės sąnaudos be perdraudimo | | | … |

12.Investicijų pajamos, perkeltos į netechninę ataskaitą ( – ) (III straipsnio 4 dalis) | | | … |

13.Bendra suma: (Gyvybės draudimo veiklos techninės ataskaitos likutis) (III straipsnio 2 dalis) | | | … |

III. Netechninė ataskaita

1.Ne gyvybės draudimo veiklos techninės ataskaitos likutis (I straipsnio 10 dalis) | | | … |

2.Gyvybės draudimo veiklos techninės ataskaitos likutis (II straipsnio 13 dalis) | | | … |

3.Pajamos iš investicijų | | | |

a)pajamos iš dalyvavimo kitų įmonių kapitale, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių … | | … | |

b)pajamos iš kitų investicijų, atskirai nurodant pajamas, gautas iš susijusių įmonių … | | | |

aa)pajamos iš žemės ir pastatų | … | | |

bb)pajamos iš kitų investicijų | … | … | |

c)investicijų vertės koregavimai | | … | |

d)investicijų realizavimo pelnas | | … | … |

4.Pajamos iš investicijų, perkeltos iš gyvybės draudimo techninės ataskaitos (II straipsnio 12 dalis) | | | … |

5.Investicijų sąnaudos: | | | |

a)investicijų valdymo sąnaudos, įskaitant palūkanas | | … | |

b)investicijų vertės koregavimas | | … | |

c)investicijų realizavimo nuostoliai | | … | … |

6.Pajamos iš investicijų, perkeltos į ne gyvybės draudimo techninę ataskaitą (I straipsnio 2 dalis) | | | … |

7.Kitos pajamos | | | … |

8.Kitos sąnaudos, įskaitant vertės koregavimą | | | … |

9.Mokesčiai nuo įprastos veiklos pelno arba nuostolio | | | … |

10.Įprastos veiklos pelnas arba nuostolis atskaičius mokesčius | | | … |

11.Ypatingosios pajamos | | | … |

12.Ypatingosios sąnaudos | | | … |

13.Ypatingasis pelnas arba nuostolis | | | … |

14.Mokesčiai nuo ypatingojo pelno arba nuostolio | | | … |

15.Kiti mokesčiai, nenurodyti ankstesniuose straipsniuose | | | … |

16.Finansinių metų pelnas arba nuostolis | | | … |

6 SKIRSNIS

Specialios nuostatos dėl tam tikrų pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnių

35 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 1 dalies a punktasGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 1 dalies a punktasBendra pasirašytų įmokų suma

Bendrą pasirašytų įmokų sumą sudaro visos pagal draudimo sutartis per finansinius metus priklausančios sumos, nesvarbu, ar jos visos, ar tik jų dalis yra susijusios su praėjusiais finansiniais metais ir, inter alia:

i) įmokos, kurios dar tik bus pasirašytos (jas apskaičiuoti galima tik metų pabaigoje):

ii) - vienkartinės įmokos, įskaitant periodines įmokas,

- gyvybės draudimo srityje vienkartinės įmokos iš atidėjimų priemokoms ir įmokų grąžinimams, jei jos turi būti laikomos įmokomis pagal sutartis arba tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktai reikalauja arba leidžia jas įtraukti į įmokas;

iii) papildomos įmokos, jei draudėjai moka pusmečio, ketvirčio ar mėnesio bei papildomas įmokas draudimo įmonės patirtoms išlaidoms padengti;

iv) bendro draudimo atveju įmonei priklausanti visų įmokų dalis;

v) perdraudimo įmokos, kurias turi sumokėti draudimą perduodančios įmonės bei draudimo įmonės retrocesionierės, įskaitant ir draudimo portfelio padidėjimus,

atskaičius:

- sumas iš portfelio, kredituotas draudimą perduodančioms įmonėms ir draudimo įmonėms retrocesionierėms, ir

- panaikinimo sumas.

Nurodytos sumos neapima už įmokas nustatytų mokesčių ar kitų su jomis susijusių mokėjimų.

36 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 1 dalies b punktasGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 1 dalies b punktasAtiduotos perdraudimo įmokos

Atiduotas perdraudimo įmokas sudaro visos sumokėtos arba mokėtinos įmokos pagal draudimo įmonės sudarytas perduodamo perdraudimo sutartis. Įnešimai į portfelį sudarant perduodamo perdraudimo sutartį ar ją keičiant turi būti pridedami; gautini išėmimai iš portfelio atimami.

37 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 1 dalies c ir d punktaiGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 1 dalies c punktasPerkeltų įmokų techninio atidėjimo pokytis be perdraudimo

Iki tolesnio suderinimo, valstybės narės gyvybės draudimo atveju gali reikalauti arba leisti perkeltų įmokų techninio atidėjimo pokytį įtraukti į gyvybės draudimo atidėjimo pokyčius.

38 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 4 dalisGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 5 dalisPatirtos žalos be perdraudimo

1. Patirtas žalas sudaro visi finansinių metų mokėjimai kartu su atidėjimais žaloms, atskaičius atidėjimus praėjusių finansinių metų žaloms.

Į šias sumas taip pat įeina periodinės išmokos, draudimo anuliavimo išmokos, atidėjimų nuostoliams įmokėjimas perdraudėjams ir perdraudikams arba paėmimas iš jų, žalos valdymo išorinės bei vidinės išlaidos bei sąnaudos už patirtą žalą, apie kurią nebuvo pranešta, nurodytą 60 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies a punkte.

Regreso (polisų savininkų teisių įgijimas trečiųjų asmenų atžvilgiu) bei juridinės apdrausto turto nuosavybės pagrindu atgautinos sumos, kaip nurodyta šios direktyvos 60 straipsnio 1 dalies d punkte, yra atimamos.

2. Jei skirtumas tarp:

- metų pradžioje padarytų atidėjimų nuostoliams, kurie numatomi apmokėti praėjusių metų žalas, ir

- per metus atliktų mokėjimų už praėjusiais metais patirtą žalą bei metų pabaigoje nurodytų atidėjimų nuostoliams, susijusiems su neapmokėta žala, yra didelis,

jis nurodomas paaiškinamajame rašte, atitinkamai suskirstant pagal kategorijas bei sumas.

39 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 6 dalisGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 7 dalisPriemokos ir įmokų grąžinimai be perdraudimo

Priemokas sudaro visos finansinių metų sumos, jau sumokėtos arba mokėtinos draudėjams ir kitoms apdraustosioms šalims arba skirtos jų naudai, iš to skaičiaus techninių atidėjimų padidinimui arba būsimų įmokų sumažinimui panaudotos sumos, atspindinčios perviršį arba pelną iš visos veiklos arba jos dalies, atskaičius ankstesniais metais numatytas sumas, kurios jau nebereikalaujamos.

Įmokų grąžinimus sudaro tokios sumos, jeigu jos atsiranda grąžinant dalį draudimo įmokų, sudarant atskiras draudimo sutartis.

Jei priemokų ir įmokų grąžinimų sumos yra didelės, jos atskirai nurodomos ataskaitų paaiškinamajame rašte.

40 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 7 dalies a punktasGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 8 dalies a punktasĮsigijimo sąnaudos

Įsigijimo sąnaudas sudaro draudimo sutarčių sudarymo išlaidos. Jos apima tiesiogines išlaidas, tokias kaip įsigijimo komisiniai, draudimo dokumentų parengimo išlaidos arba draudimo sutarties įtraukimo į draudimo portfelį išlaidos, taip pat netiesioginės išlaidos, tokios kaip reklamos arba administracinės išlaidos, susijusios su pasiūlymų apdorojimu bei polisų išdavimu.

Valstybės narės gali reikalauti, kad polisų atnaujinimo komisiniai būtų įtraukiami į I straipsnio 7 dalies c punktą arba II straipsnio 8 dalies c punktą.

41 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 7 dalies c punktasGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 8 dalies c punktasAdministracinės sąnaudos

Administracines sąnaudas sudaro draudimo įmokų surinkimo, portfelio administravimo, priemokų bei įmokų grąžinimų, atiduoto ir prisiimto perdraudimo tvarkymo sąnaudos. Į jas visų pirma įeina išlaidos personalui bei atidėjimai biuro baldų bei įrengimų nusidėvėjimui, jeigu jų nereikia nurodyti kaip įsigijimo sąnaudų, patirtos žalos arba investicijų sąnaudų.

42 straipsnis

Gyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 2 ir 9 dalysNetechninė ataskaita: III straipsnio 3 ir 5 dalysPajamos iš investicijų ir investicijų sąnaudos

1. Visos su ne gyvybės draudimu susijusios pajamos iš investicijų bei investicijų sąnaudos, yra nurodomos netechninėje ataskaitoje.

2. Tik gyvybės draudimo veikla užsiimančios įmonės pajamas iš investicijų ir investicijų sąnaudas nurodo gyvybės draudimo techninėje ataskaitoje.

3. Įmonės, užsiimančios gyvybės ir ne gyvybės draudimo veikla, pajamas iš investicijų ir investicijų sąnaudas, jei jos yra tiesiogiai susijusios su gyvybės draudimo veikla, pateikia gyvybės draudimo techninėje ataskaitoje.

4. Valstybės narės gali reikalauti arba leisti, kad pajamos iš investicijų ir investicijų sąnaudos būtų nurodomos pagal investicijų pobūdį ir paskirtį, jei reikia, numatant naujus straipsnius ne gyvybės draudimo techninėje ataskaitoje, pagal analogiškus gyvybės draudimo techninės ataskaitos straipsnius.

43 straipsnis

Ne gyvybės draudimo techninė ataskaita: I straipsnio 2 dalisGyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 2 dalisNetechninė ataskaita: III straipsnio 4 ir 6 dalysPaskirstytas pelnas iš investicijų

1. Jei dalis pelno iš investicijų yra perkeliama į ne gyvybės draudimo techninę ataskaitą, perkelta suma atimama iš III straipsnio 6 dalies ir pridedama prie I straipsnio 2 dalies.

2. Jei dalis pelno iš investicijų iš gyvybės draudimo techninės ataskaitos yra perkeliama į netechninę ataskaitą, perkelta suma atimama iš II straipsnio 12 dalies ir pridedama prie III straipsnio 4 dalies.

3. Valstybės narės gali parengti paskirstyto pelno perkėlimo iš vienos pelno (nuostolio) ataskaitos dalies į kitą tvarką bei sumas. Kiekvienu atveju tokių perkėlimų priežastys bei pagrindas nurodomi paaiškinamajame rašte; kur galima, pakanka nuorodos į atitinkamą teisės aktą.

44 straipsnis

Gyvybės draudimo techninė ataskaita: II straipsnio 3 ir 10 dalysNerealizuoti investicijų pelnas ir nuostolis

1. Gyvybės draudimo srityje valstybės narės gali leisti pelno (nuostolio) ataskaitos II straipsnio 3 ir 10 dalyse visiškai arba iš dalies atskleisti skirtumo pokyčius tarp:

- investicijų įvertinimo pagal jų einamąją vertę arba taikant Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus metodus ir

- investicijų įvertinimo pagal pirkimo kainą.

Bet kuriuo atveju valstybės narės reikalauja, kad pirmojoje pastraipoje nurodytos sumos būtų pateikiamos minėtuose straipsniuose, jei jos susijusios su investicijomis, nurodytomis Turto D straipsnyje.

2. Valstybės narės, kurios reikalauja arba leidžia įvertinti Turto C straipsnyje nurodytas investicijas pagal jų einamąją vertę, ne gyvybės draudimo atveju gali leisti skirtumo tarp šių investicijų įvertinimo pagal jų einamąją vertę ir pagal pirkimo kainą pokyčius visiškai arba iš dalies atskleisti pelno (nuostolio) ataskaitos III straipsnio 3 dalies a punkte ir III straipsnio 5 dalies a punkte.

7 SKIRSNIS

Vertės nustatymo taisyklės

45 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 32 straipsnis, pagal kurį metinėje finansinėje atskaitomybėje straipsnių vertės nustatymas turi būti pagrįstas pirkimo kainos arba gamybos sąnaudų principu, yra taikomas investicijoms pagal šios direktyvos 46–49 straipsnius.

46 straipsnis

1. Valstybės narės gali reikalauti arba leisti investicijas nurodytas Turto C straipsnyje vertinti pagal jų einamąją vertę, apskaičiuojamą pagal 48 ir 49 straipsnius.

2. Turto D straipsnyje nurodytos investicijos yra pateikiamos pagal einamąją vertę.

3. Jei investicijos yra nurodomos pagal jų pirkimo kainą, jų einamoji vertė nurodoma paaiškinamajame rašte.

Tačiau valstybės narės, kuriose pranešimo apie šią direktyvą metu investicijos yra nurodomos pagal jų pirkimo kainą, gali suteikti įmonėms galimybę Turto C straipsnio I dalyje nurodytų investicijų einamąją vertę paaiškinamajame rašte nurodyti ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, o einamąją kitų investicijų vertę ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo tos pačios datos.

4. Jei investicijos rodomos jų einamąja verte, jų pirkimo kaina yra nurodoma paaiškinamajame rašte.

5. Toks pat įvertinimo metodas taikomas visoms investicijoms, nurodytoms arabiškais skaitmenimis pažymėtuose straipsniuose arba kaip Turto C straipsnio I dalyje.

6. Kiekvienam investicijų straipsniui taikomas metodas yra nurodomas paaiškinamajame rašte.

47 straipsnis

Jei investicijos nurodomos pagal jų einamąją vertę, yra taikomos Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnio 2 ir 3 dalys, išskyrus šios direktyvos 37 ir 44 straipsniuose nurodytus atvejus.

48 straipsnis

1. Kitų nei žemės ir pastatų investicijų atveju, einamoji vertė atitinka rinkos vertę, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus.

2. Jei investicijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos oficialius prekybos sąrašus, rinkos vertė reiškia vertę, buvusią balanso sudarymo dieną arba paskutinę biržos prekybos dieną prieš tą dieną, jei balanso sudarymo dieną biržoje prekyba nevyksta.

3. Jeigu yra rinkos kitokiom nei 2 dalyje nurodytom investicijoms, rinkos kaina reiškia vidutinę kainą, pagal kurią investicijomis buvo prekiaujama balanso sudarymo dieną arba paskutinę biržos prekybos dieną prieš tą dieną, jei balanso sudarymo dieną biržoje prekyba nevyksta.

4. Jei ataskaitų rengimo dieną 2 arba 3 dalyse nurodytos investicijos buvo parduotos arba turi būti parduotos per trumpą laikotarpį, rinkos vertė yra sumažinama faktinių arba apskaičiuotų realizavimo sąnaudų suma.

5. Išskyrus Direktyvos 78/660/EEB 59 straipsnyje nurodytus nuosavybės metodo taikymo atvejus, visos kitos investicijos yra vertinamos deramai atsižvelgiant į galimą realizavimo kainą.

6. Visais atvejais vertinimo metodas turi būti tiksliai apibūdinamas ir paaiškinamajame rašte nurodomos tokio metodo pasirinkimo priežastys.

49 straipsnis

1. Žemės ir pastatų einamoji vertė reiškia rinkos vertę vertės nustatymo dieną, kur reikia, atitinkamai sumažinant ją pagal 4 ir 5 dalių reikalavimus.

2. Rinkos kaina reiškia galimą žemės ir pastatų pardavimo kainą pagal atskirą sutartį, sudarytą tarp norinčio parduoti pardavėjo ir nesusijusio pirkėjo vertės nustatymo dieną, darant prielaidą, kad turtas yra viešai pateikiamas į rinką, rinkos sąlygos leidžia jį parduoti numatyta tvarka bei atsižvelgiant į turto pobūdį, yra numatytas normalus laikotarpis deryboms dėl jo pardavimo.

3. Rinkos kaina yra nustatoma atskirai įvertinant kiekvieną žemės sklypą ir pastatą mažiausiai kartą per penkerius metus pagal visuotinai arba draudimo priežiūros tarnybų pripažintus metodus. Direktyvos 78/660/EEB 35 straipsnio 1 dalies b punktas netaikomas.

4. Jei žemės arba pastatų vertė sumažėja nuo paskutinio pagal 3 straipsnį atlikto įvertinimo, ji atitinkamai perskaičiuojama. Tokiu būdu apskaičiuota žemesnė vertė nedidinama vėlesniuose balansuose, išskyrus atvejus, kai vertė padidėja naujai nustačius rinkos kainą pagal 2 ir 3 dalį.

5. Jei iki ataskaitų sudarymo dienos žemė ir pastatai buvo parduoti arba turi būti parduoti per trumpą laikotarpį, pagal 2 ir 4 dalis nustatyta vertė yra sumažinama faktinių arba apskaičiuotų realizavimo sąnaudų suma.

6. Jei žemės ir pastatų rinkos vertės nustatyti neįmanoma, tuomet einamąja verte yra laikoma pirkimo kainos arba gamybos sąnaudų principu apskaičiuota vertė.

7. Paaiškinamajame rašte yra nurodomas žemės ir pastatų einamosios vertės apskaičiavimo metodas bei jų suskirstymas pagal vertės nustatymo finansinius metus.

50 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 33 straipsnis draudimo įmonėms taikomas taip:

a) 1 dalies a punktas taikomas F straipsnio I dalyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje;

b) 1 dalies c punktas taikomas C straipsnio I, II, III, IV dalyse, F straipsnio I dalyje (išskyrus atsargas) bei III straipsnyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje.

51 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 35 straipsnis taikomas draudimo įmonėms, laikantis šių nuostatų:

a) jis taikomas B ir C straipsniuose nurodytam turtui bei F straipsnio I dalyje nurodytam ilgalaikiam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje;

b) 1 dalies c punkto aa papunktis taikomas C straipsnio II, III ir IV dalyse ir F straipsnio III dalyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje.

Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų patikslinta į investicijas įtrauktų perleidžiamų vertybinių popierių vertė, nurodant juos balanso dieną numatoma žemesne verte.

52 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 38 straipsnis taikomas F straipsnio I dalyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje.

53 straipsnis

Direktyvos 78/660/EEB 39 straipsnis taikomas E straipsnio I, II ir III dalyse bei F straipsnio II dalyje nurodytam turtui, kaip apibrėžta šios direktyvos 6 straipsnyje.

54 straipsnis

Ne gyvybės draudimo visų atidėtų įsigijimo sąnaudų suma yra nustatoma tokiu pačiu pagrindu kaip ir perkeltų įmokų.

Gyvybės draudimo visų atidėtų įsigijimo sąnaudų sumos apskaičiavimas gali būti įtraukiamas į aktuarinį apskaičiavimą, nurodytą 59 straipsnyje.

55 straipsnis

1. a) Jeigu Turto C straipsnio II ir III dalyse nurodomi skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai nebuvo įvertinti pagal rinkos vertę, balanse parodomi pirkimo kaina. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti tokius skolos vertybinius popierius balanse parodyti ta suma, kuri bus išmokama išpirkimo metu.

b) Jei a punkte nurodytų vertybinių popierių pirkimo kaina viršija sumą, mokamą suėjus jų išpirkimo terminui, šis skirtumas yra perkeliamas į pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau valstybės narės gali reikalauti arba leisti skirtumą nurašyti dalimis tokiu būdu, kad jis būtų visiškai nurašytas iki vertybinių popierių išpirkimo dienos. Šis skirtumas turi būti atskirai nurodytas balanse arba paaiškinamajame rašte.

c) Jei a punkte nurodytų vertybinių popierių pirkimo kaina yra mažesnė už sumą, mokamą suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui, valstybės narės gali reikalauti arba leisti šį skirtumą dalimis perkelti į pajamas per laikotarpį, likusį iki apmokėjimo dienos. Šis skirtumas turi būti atskirai nurodytas balanse arba paaiškinamajame rašte.

2. Jei pagal rinkos vertę neįvertinti skolos vertybiniai popieriai ir kiti pastovių pajamų vertybiniai popieriai yra parduodami prieš sueinant išpirkimo terminui, o gautos lėšos yra panaudojamos kitiems skolos arba pastovių pajamų vertybiniams popieriams pirkti, valstybės narės gali leisti skirtumą tarp lėšų, gautų iš pardavimo, ir jų buhalterinės vertės tolygiai paskirstyti per laikotarpį, likusį iki pradinių investicijų išpirkimo termino.

56 straipsnis

Techniniai atidėjimai

Techninių atidėjimų suma visuomet turi būti pakankama įmonės įsipareigojimams pagal draudimo sutartis įvykdyti, kiek tai galima pagrįstai numatyti.

57 straipsnis

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas

1. Perkeltų įmokų atidėjimai iš principo yra apskaičiuojami kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai. Tačiau valstybės narės gali leisti taikyti statistinius metodus, o ypač proporcingumo bei nustatyto koeficiento metodus, jei galima tikėtis, kad jie duos maždaug tokius pačius rezultatus, kaip ir atskiri skaičiavimai.

2. Toms draudimo rūšims, kurios negali remtis laikinojo ryšio tarp rizikos patirties ir įmokos prielaida, yra taikomi tokie apskaičiavimo metodai, pagal kuriuos atsižvelgiama į laikui bėgant kintančią riziką.

58 straipsnis

Atidėjimas rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga

26 straipsnyje nurodyti atidėjimai rizikai, kuriai galioja draudimo apsauga, yra apskaičiuojami pagal žalas ir administracines sąnaudas, kurios, pasibaigus finansiniams metams, gali atsirasti iš sutarčių, sudarytų iki finansinių metų pabaigos, jeigu jų nustatyta vertė viršija atidėjimus perkeltoms įmokoms bei visoms kitoms pagal minėtas sutartis gautinoms įmokoms.

59 straipsnis

Gyvybės draudimo atidėjimas

1. Atidėjimai gyvybės draudimui iš principo apskaičiuojami kiekvienai gyvybės draudimo sutarčiai atskirai. Tačiau valstybės narės gali leisti taikyti statistinius arba matematinius metodus, jei galima tikėtis, kad jie duos maždaug tokius pačius rezultatus, kaip ir atskiri skaičiavimai. Paaiškinamajame rašte pateikiama pagrindinių padarytų prielaidų santrauka.

2. Skaičiavimus kiekvienais metais atlieka aktuarijus arba kitas draudimo specialistas pagal patvirtintus aktuarinius metodus.

60 straipsnis

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas

1. Ne gyvybės draudimas :

a) atidėjimai dažniausiai apskaičiuojami kiekvienam atvejui atskirai pagal ateityje numatomas išlaidas. Gali būti taikomi ir statistiniai metodai, jeigu galima sudaryti pakankamus atidėjimus, atsižvelgiant į rizikos pobūdį; tačiau valstybės narės gali numatyti, kad tokie metodai gali būti taikomi tik iš anksto juos patvirtinus;

b) ši nuostata taip pat yra taikoma patirtoms žaloms, apie kurias iki balanso dienos nebuvo pranešta; atidėjimų suma nustatoma pagal žalų, apie kurias anksčiau buvo pranešta po balanso sudarymo, skaičių bei dydį;

c) apskaičiuojant atidėjimus, įtraukiamos ir žalų apmokėjimo išlaidos, neatsižvelgiant į jų kilmę;

d) atgautinos sumos, atsirandančios dėl perimtų draudėjo teisių trečiųjų asmenų atžvilgiu arba įgytų nuosavybės teisių į apdraustą turtą, atskaičiuojamos iš atidėjimų numatomiems išmokėjimams; jos įvertinamos pagal atsargumo principą. Jei šios sumos yra didelės, jos nurodomos paaiškinamajame rašte;

e) nesilaikydamos d punkto, valstybės narės gali reikalauti arba leisti atgautinas sumas nurodyti kaip turtą;

f) jei draudimo išmokos dėl žalos turi būti mokamos kaip periodinės išmokos, šiam tikslui atidėtinos sumos yra apskaičiuojamos pagal patvirtintus aktuarinius metodus;

g) netiesioginis diskontavimas arba atskaitymai, atsirandantys dėl dabartinės vertės įtraukimo į atidėjimus numatomiems išmokėjimams, kurie ateityje gali būti didesni, ar dėl kitų priežasčių, yra draudžiami.

Valstybės narės gali numatyti tiesioginį diskontavimą bei atskaitymus, atsižvelgiant į investicijų pajamas. Toks diskontavimas ir atskaitymai leidžiami tiktai jeigu:

i) planuojama apytikrė žalų apmokėjimo data yra ne anksčiau kaip praėjus ketveriems metams nuo atsiskaitymo dienos;

ii) diskontavimas ar atskaitymai atliekami pagal pripažintą atsargumo principą, kompetentinga institucija turi būti iš anksto informuojama apie metodo pakeitimą;

iii) apskaičiuodama bendrąsias žalos apmokėjimo išlaidas, įmonė atsižvelgia į visus veiksnius, kurie galėtų sąlygoti šių išlaidų padidėjimą;

iv) įmonė turi visus atitinkamus duomenis, reikalingus sudaryti patikimą žalų apmokėjimo indekso modelį;

v) dabartinių verčių apskaičiavimui naudojama palūkanų norma neviršija atsargiai įvertintų investicinių pajamų iš turto, investuoto numatomų išmokėjimų atidėjimui padengti per laikotarpį, reikalingą tokiai žalai apmokėti. Be to, ji neturi viršyti:

- investicinių pajamų iš minėto turto per praėjusius penkerius metus, arba

- investicinių pajamų iš minėto turto per metus, einančius prieš balanso sudarymo metus.

Diskontuodama arba atlikdama atskaitymus, įmonė savo paaiškinamajame rašte nurodo bendrą atidėjimų sumą iki diskontavimo arba atskaitymo, diskontuotų žalų arba žalos, iš kurios buvo daromi atskaitymai, kategorijas bei kiekvienai žalos rūšiai atskirai pritaikytus metodus, t. y. koeficientus, naudotus ankstesnės pastraipos iii ir v papunkčiuose nurodytiems apskaičiavimams, taip pat žalos apmokėjimui reikalingo laikotarpio nustatymo kriterijus.

2. Gyvybės draudimas:

a) numatomų išmokėjimų atidėjimo sumą sudaro naudos gavėjams mokėtinos sumos ir žalos apmokėjimo išlaidos. Į ją įeina atidėjimai patirtai žalai, apie kurią nėra pranešta;

b) valstybės narės gali reikalauti a punkte nurodytas sumas įtraukti į Įsipareigojimų C straipsnio 2 dalį.

61 straipsnis

1. Iki tolesnio suderinimo valstybės narės gali reikalauti arba leisti taikyti žemiau apibūdintus metodus, jei tuo metu, kai sudaroma metinė finansinė atskaitomybė, dėl nagrinėjamos draudimo klasės ar rūšies pobūdžio informacija apie tais draudiminiais metais gautinas įmokas ir (arba) apmokėtiną žalą yra nepakankama tiksliems įvertinimams atlikti.

1 metodas

Suma, kuria pasirašytos įmokos viršija žalą bei sąnaudas, susijusias su draudiminiais metais įsigaliojančiomis sutartimis, sudaro techninį atidėjimą, kuris įtraukiamas į numatomų išmokėjimų techninius atidėjimus, balanse rodomus Įsipareigojimų C straipsnio 3 dalyje. Atidėjimai taip pat gali būti apskaičiuojami pagal žinomą pasirašytų įmokų procentinę dalį, jei toks metodas tinka pagal apdraustos rizikos rūšį. Jei prireiktų, šių techninių atidėjimų suma gali būti padidinta, kad jos pakaktų dabartiniams bei būsimiems įsipareigojimams įvykdyti. Šiuo metodu suformuoti techniniai atidėjimai pakeičiami numatomų išmokėjimų techniniais atidėjimais, apskaičiuotais įprastu būdu, kai tik surenkama pakankama informacijos, bet ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po draudiminių metų.

2 metodas

Techninėje ataskaitoje arba tam tikruose jos straipsniuose pateikti skaičiai yra susiję su metais, einančiais prieš finansinius metus, arba su tam tikra jų dalimi. Tačiau šis laikotarpis negali būti ilgesnis negu dvylika mėnesių. Metinėse finansinėse ataskaitose pateiktos techninių atidėjimų sumos, jei reikia, yra padidinamos, kad jų pakaktų dabartiniams ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti.

2. Jei pasirenkamas vienas iš 1 dalyje nurodytų metodų, jis taikomas sistemingai kiekvienais metais, jei tam tikros aplinkybės nesąlygoja jų pakeitimo. Naudojamas metodas bei atitinkamas jo taikymo pagrindimas nurodomi paaiškinamajame rašte; pasikeitus taikomam metodui, paaiškinamajame rašte nurodoma jo įtaka turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei bei pelnui ir nuostoliui. Naudojant 1 metodą, paaiškinamajame rašte nurodomas laikotarpis, per kurį paprastai suformuojamas numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas. Naudojant 2 metodą, paaiškinamajame rašte nurodomas praėjusių metų, už kuriuos yra pateikti skaičiai, laikotarpis, likęs iki finansinių metų [pradžios], taip pat atitinkamų sandorių apimtys.

3. Šiame straipsnyje vartojamas terminas "draudiminiai metai" reiškia finansinius metus, per kuriuos yra sudaromos atitinkamos klasės arba rūšies draudimo sutartys.

62 straipsnis

Iki tolesnio suderinimo valstybės narės, reikalaujančios suformuoti nuostolių svyravimo išlyginimo atidėjimus, nustato jiems taikytinas vertės nustatymo taisykles.

8 SKIRSNIS

Paaiškinamojo rašto turinys

63 straipsnis

Pateikdamos Direktyvos 78/660/EEB 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą informaciją, draudimo įmonės nurodo:

I. Ne gyvybės draudimo paaiškinamajame rašte nurodoma:

1) bendra pasirašytų įmokų suma;

2) bendra uždirbtų įmokų suma;

3) bendra žalos sąnaudų suma;

4) bendra veiklos sąnaudų suma;

5) perdraudimo likutis.

Šios sumos nurodomos, suskirstant į iš tiesioginio draudimo ir iš perdraudimo gautas sumas, jei perdraudimo akceptai sudaro 10 % arba daugiau bendros pasirašytų įmokų sumos, o tiesioginio draudimo atveju jos suskirstomos į šias grupes pagal rūšis:

- nelaimingų atsitikimų ir sveikatos,

- transporto priemonių, trečiosios šalies atsakomybės (civilinės atsakomybės),

- transporto priemonių, kitų rūšių,

- jūrų, oro bei transporto,

- gaisro ir kitos turtui padarytos žalos,

- trečiosios šalies atsakomybės (civilinės atsakomybės),

- kreditų ir garantijų suteikimo,

- teismo išlaidų,

- pagalbos,

- įvairios.

Tiesioginio draudimo suskirstyti į grupes pagal rūšis nereikalaujama tais atvejais, jei tiesioginio draudimo atitinkamos grupės bendra pasirašytų įmokų suma neviršija 10 milijonų ekiu. Tačiau įmonės visais atvejais turi nurodyti sumas, susijusias su trimis didžiausiomis jų vykdomo draudimo rūšių grupėmis.

II. Gyvybės draudimo paaiškinamajame rašte nurodoma:

1) bendra pasirašytų įmokų suma, suskirstant ją į gautas tiesioginio draudimo ir perdraudimo sumas, jei gautos perdraudimo sumos sudaro 10 % arba daugiau bendros pasirašytų įmokų sumos, tiesioginiame draudime nurodant:

a) i) individualias įmokas;

ii) įmokas pagal grupių sutartis;

b) i) periodines įmokas;

ii) vienkartines įmokas;

c) i) įmokas iš sutarčių be priemokų;

ii) įmokas iš sutarčių su priemokomis;

iii) įmokas iš sutarčių, kai investicijų rizika tenka draudėjams.

Sumų, susijusių su a, b arba c punktais, nurodyti nereikia, jei jos neviršija 10 % bendros tiesioginiame draudime pasirašytų įmokų sumos;

2) perdraudimo likutis.

III. Kai taikoma 33 straipsnio 4 dalis, bendrą įmokų sumą, suskirstytą į gyvybės ir ne gyvybės draudimą.

IV. Visais atvejais, tiesioginio draudimo įmokų sumą pagal sutartis, draudimo įmonės sudarytas:

- valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė,

- kitose valstybėse narėse ir

- kitose šalyse,

išskyrus atvejus, kai ši suma neviršija 5 % bendros įmokų sumos.

64 straipsnis

Paaiškinamajame rašte draudimo įmonės nurodo bendrą komisinių sumą už tiesioginio draudimo veiklą, įtraukiamą į finansinių metų ataskaitas. Šis reikalavimas taikomas visų rūšių, t. y. įsigijimo, atnaujinimo, įmokų surinkimo bei portfelio valdymo komisiniams.

9 SKIRSNIS

Nuostatos dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės

65 straipsnis

1. Draudimo įmonės rengia konsoliduotą finansinę atskaitomybę bei konsoliduotas metines ataskaitas pagal Direktyvą 83/349/EEB, jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

2. Jei valstybė narė netaiko Direktyvos 83/349/EEB 5 straipsnio, šio straipsnio 1 dalis taip pat yra taikoma patronuojančioms įmonėms, kurių vienintelis arba pagrindinis tikslas yra įsigyti dukterinių įmonių akcijų ir gauti pelną, jei tokios dukterinės įmonės yra išimtinai draudimo įmonės arba ši veikla yra svarbiausia jų veiklos dalis.

66 straipsnis

Direktyva 83/349/EEB yra taikoma pagal šias nuostatas:

1. 4, 6 ir 40 straipsniai netaikomi.

2. 9 straipsnio 2 dalies pirmojoje ir antrojoje įtraukose nurodyta informacija, t. y.:

- ilgalaikio turto suma, ir

- grynoji apyvarta,

turi būti pakeista, nurodant šios direktyvos 35 straipsnyje nurodytų bendrų pasirašytų įmokų sumą.

3. Valstybė narė taip pat gali taikyti Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnį dviems arba kelioms draudimo įmonėms, kurios nėra susijusios taip, kaip aprašyta tos pačios direktyvos 1 straipsnio 1 arba 2 dalyje, bet kurios valdomos bendrai, tačiau ne pagal sutartį, memorandumo ar įstatų nuostatas. Bendras valdymas taip pat gali būti grindžiamas svarbiais irilgalaikiais perdraudimo santykiais.

4. Valstybės narės gali leisti nesilaikyti Direktyvos 83/349/EEB 26 straipsnio 1 dalies c punkto, jei sandoris buvo sudarytas pagal įprastas rinkos sąlygas ir jame buvo nustatytos draudėjo teisės. Visos tokio pobūdžio išimtys yra nurodomos, o tais atvejais, kai jos turi esminės įtakos į konsolidavimą įtrauktų įmonių turtui, įsipareigojimams, finansinei būklei bei pelnui ir nuostoliui, šis faktas nurodomas konsoliduotos finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte.

5. Direktyvos 83/349/EEB 27 straipsnio 3 dalis yra taikoma tuo atveju, jei į konsolidavimą įtrauktos įmonės balansas yra sudaromas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki konsoliduoto balanso sudarymo dienos.

6. Direktyvos 83/349/EEB 29 straipsnis netaikomas tiems įsipareigojimų straipsniams, kurių įvertinimą į konsolidavimą įtrauktos įmonės atlieka specialių, tik draudimo įmonėms taikomų nuostatų pagrindu, arba tiems turto straipsniams, kurių vertės pasikeitimai taip pat turi įtakos draudėjų teisėms arba šias teises nustato. Pasinaudojant šia išimtimi, apie tai turi būti nurodyta konsoliduotos finansinės atskaitomybės paaiškinamajame rašte.

67 straipsnis

Valstybės narės gali reikalauti arba leisti, kad tik konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje visos investicijų pajamos bei sąnaudos būtų nurodytos netechninėje ataskaitoje net ir tuo atveju, jei tokios pajamos ir sąnaudos yra susijusios su gyvybės draudimo veikla.

Be to, tokiais atvejais valstybės narės gali reikalauti arba leisti dalį investicijų pajamų perkelti į gyvybės draudimo techninę ataskaitą.

10 SKIRSNIS

Viešas paskelbimas

68 straipsnis

1. Tinkamai patvirtinta draudimo įmonių metinė finansinė atskaitomybė, kartu su metinėmis ataskaitomis bei už finansinių ataskaitų auditą atsakingų asmenų ataskaitomis, yra skelbiamos kaip numatyta nacionalinės teisės aktuose pagal Direktyvos 68/151/EEB [11] 3 straipsnį.

Tačiau valstybės narės nacionalinės teisės aktai gali leisti neskelbti metinės ataskaitos, kaip nustatyta pirmiau. Tokiu atveju ji turi būti prieinama visuomenei bendrovės pagrindinėje buveinėje atitinkamoje valstybėje narėje. Pareikalavus turi būti įmanoma gauti visos ataskaitos arba jos dalies kopiją. Tokios kopijos kaina negali viršyti jos padarymo administracinių išlaidų.

2. Straipsnio 1 dalis taikoma ir tinkamai patvirtintai konsoliduotai finansinei atskaitomybei, konsoliduotoms metinėms ataskaitoms ir už finansinių ataskaitų auditą atsakingų asmenų ataskaitoms.

3. Jei metinę finansinę atskaitomybę arba konsoliduotą finansinę atskaitomybę parengusi draudimo įmonė nėra įsteigta kaip viena iš Direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų įmonių rūšių, ir jeigu pagal nacionalinės teisės aktus ji neprivalo skelbti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų, kaip numatyta Direktyvos 68/151/EEB 3 straipsnyje, ji privalo bent sudaryti galimybes visuomenei susipažinti su tais dokumentais savo pagrindinėje buveinėje. Pareikalavus turi būti įmanoma gauti tokių dokumentų kopijas. Tokių kopijų kaina negali viršyti jos padarymo administracinių išlaidų.

4. Valstybės narės patvirtina atitinkamas sankcijas už šiame straipsnyje nurodytų informacijos paskelbimo taisyklių nesilaikymą.

11 SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

69 straipsnis

Tinkamos sudėties Ryšių komitetas, įsteigtas remiantis Direktyvos 78/660/EEB 52 straipsniu, turi ir tokias funkcijas:

a) nepažeidžiant Sutarties 169 ir 170 straipsnių, padėti valstybėms narėms vieningai taikyti šią direktyvą, organizuojant reguliarius susitikimus, kuriuose sprendžiamos praktinės problemos, atsirandančios ją įgyvendinant;

b) jei reikia, teikti patarimus Komisijai dėl šios direktyvos papildymų ar pakeitimų.

70 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1994 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsiant praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos pirmiausia būtų taikomos metinei finansinei atskaitomybei bei konsoliduotai finansinei atskaitomybei už finansinius metus, prasidedančius 1995 m. sausio 1 d. arba kalendoriniais 1995 metais.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

71 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, atsižvelgdama į šios direktyvos įgyvendinimo patirtį ir ypač siekdama didesnio skaidrumo bei norėdama suderinti joje minėtas nuostatas, per penkerius metus nuo šios direktyvos 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos išnagrinėja ir, jei reikia, peržiūri visas šios direktyvos nuostatas, pagal kurias valstybėms narėms yra numatytos pasirinkimo galimybės.

72 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Dankert

[1] OL C 131, 1987 4 18, p. 1.

[2] OL C 96, 1989 4 17, p. 93 ir OL C 326, 1991 12 16.

[3] OL C 319, 1987 11 30, p. 13.

[4] OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[5] OL L 317, 1990 11 16, p. 60.

[6] OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

[7] OL L 228, 1973 8 16, p. 3.

[8] OL L 330, 1990 11 29, p. 44.

[9] OL L 63, 1979 3 13, p. 1.

[10] OL L 330, 1990 11 29, p. 50.

[11] OL L 65, 1968 3 14, p. 8.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

NUOSTATOS DĖL LLOYD'S

A. Bendrosios nuostatos

Šioje direktyvoje tiek Lloyd's draudimo kompanija, tiek ir Lloyd's sindikatai yra laikomi draudimo įmonėmis.

Atsižvelgiant į B skirsnyje nurodytus būtinus patikslinimus:

- Lloyd's sindikatai rengia metinę finansinę atskaitomybę ("sindikatų atskaitomybę"), ir

- Lloyd's rengia bendrą atskaitomybę ("bendrą atskaitomybę") vietoj konsoliduotos finansinės atskaitomybės, kaip nurodyta Direktyvoje 83/349/EEB.

Šiame priede "Lloyd's atskaitomybė" reiškia pirmiau nurodytą abiejų rūšių atskaitomybę.

B. Specialiosios nuostatos

1. Sindikatų atskaitomybės turinys

Atsižvelgiant į 9 dalį, sindikatų atskaitomybė yra rengiama kaupiamuoju principu iš karto už trejus ataskaitinius draudiminius metus ir ją sudaro atskiros kiekvienų draudiminių ataskaitinių metų ataskaitos bei visų trejų metų bendras balansas. Ataskaitos, parengtos atitinkamai po 12 ir 24 mėnesių, yra vadinamos kalendorinių metų ataskaitomis. Draudiminių metų ataskaita yra sudaroma pelno (nuostolio) ataskaitos parengimą reglamentuojančių nuostatų pagrindu, joje papildomai nurodant:

a) kiekvieno įrašo pokyčius nuo praeitos ataskaitinės dienos;

b) sindikato numatytas lėšas atitinkamiems ataskaitiniams draudiminiams metams.

2. Bendros atskaitomybės turinys

Bendra atskaitomybė yra rengiama apjungiant visų Lloyd's sindikatų atskaitomybę. Kartu parengiamas ir paaiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:

a) sindikatų tarpusavio veikla, įskaitant pasirašytas įmokas bei apmokėtas žalas;

b) metodas, pagal kurį atsižvelgiama į priedo 9 punkte minimus praėjusius ataskaitinius metus;

c) metodas, pagal kurį apskaičiuojamas įmokų pajamų apribojimas atskiriems Lloyd's sindikatų nariams.

3. Kapitalas

Iš Lloyd's ir Lloyd's sindikatų nereikalaujama bendroje atskaitomybėje ir, atitinkamai, sindikatų atskaitomybėje pateikti skaičių, nurodomų Įsipareigojimų A straipsnio I dalyje (Pasirašytas kapitalas arba tolygios lėšos), A straipsnio II dalyje (Akcijų priedai) ir A straipsnio IV dalyje (Rezervai). Vietoj to bendros atskaitomybės paaiškinamajame rašte Lloyd's nurodo:

a) Individualius narių išteklius

1. Lloyd's depozitai.

2. Individualių rezervų fondas.

3. Specialių rezervų fondas.

4. Kita.

b) Centrinius Lloyd's išteklius

1. Centrinio fondo grynasis turtas.

2. Lloyd's kompanijos grynasis turtas.

4. Apmokestinimas

a) iš Lloyd's ir Lloyd's sindikatų nereikalaujama bendroje atskaitomybėje ir atitinkamai sindikatų atskaitomybėje pateikti skaičių, nurodomų Įsipareigojimų E straipsnio 2 dalyje (Atidėjimai mokesčiams) ir G straipsnio V dalyje (Kiti kreditoriai, tarp jų ir mokesčiai bei socialinis draudimas) nurodomų skaičių, jei tai susiję tik su mokesčiais; pelno (nuostolių) ataskaitoje nereikalaujama nurodyti III straipsnio 9 dalyje (Mokesčiai nuo įprastos veiklos pelno ar nuostolio) ir III straipsnio 14 dalyje (Mokesčiai nuo ypatingojo pelno ar nuostolio) nurodomų skaičių, išskyrus prie šaltinio išskaičiuojamas sumas;

b) tačiau visuose Lloyd's paaiškinamuosiuose raštuose aiškinama, kodėl nenurodomas nustatytas mokestis, ir pateikiama prie šaltinio atskaičiuojamoms sumoms taikomas bazinis mokesčių tarifas.

5. Apskaitos principai

a) Veikiančios įmonės principas

Direktyvos 78/660/EEB 31 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas veikiančios įmonės principas Lloyd's atskaitomybei netaikomas.

b) Kaupimo

Direktyvos 78/660/EEB 31 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas kaupimo principas Lloyd's atskaitomybei netaikomas.

c) Pajamų paskirstymo

Ne vėliau kaip praėjus trejiems metams po 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, Lloyd's ir Lloyd's sindikatai paskirsto iš draudimo sutarčių gautas pajamas sindikato ataskaitiniams metams remdamiesi pradinės datos principu.

d) Kiti apskaitos principai

Visoje Lloyd's atskaitomybėje:

- panašūs straipsniai traktuojami vienodai,

- jei sindikatas yra apmokėjęs žalą, yra atsižvelgiama į kalendorinių metų atgautas perdraudimo sumas,

- veiklos sąnaudos priskiriamos tiems draudiminiams ataskaitiniams metams, kuriais jos patirtos.

6. Techniniai atidėjimai

Pagal 9 dalį ir kaip išimtis iš 56 ir 60 straipsnių, techniniai atidėjimai neįtraukiami į Lloyd's atskaitomybę.

Tačiau:

a) kalendorinių draudiminių metų atskaitomybėje yra nurodoma suma, kuria gautos įmokos viršija apmokėtą žalą bei patirtas išlaidas, pagal 61 straipsnį;

b) numatomų išmokėjimų techniniai atidėjimai apskaičiuojami pasibaigus draudiminiams ataskaitiniams metams ir nurodomi atskaitomybėje pagal 8 dalį.

7. Kalendoriniai metai

Sindikatai parengia kalendorinių metų atskaitomybę pagal gautus grynus pinigus ir išmokėtas sumas.

8. Perdraudimo uždarymo sąskaita

Pagal 9 dalį, sindikatai uždaro savo sąskaitas trejų metų laikotarpio pabaigoje, sumokėdami premiją ("Perdraudimo uždarymas") ir pateikia bent jau tokią informaciją:

— Bendra nurodytos neapmokėtos žalos suma | … | | |

— Perdraudimo sumos, kurias planuojama atgauti ( – ) | … | | |

— Grynoji nurodyta neapmokėta žala | | … | |

— Atidėjimai patirtai žalai, apie kurią dar nepranešta | … | | |

— Perdraudimo sumos, kurias planuojama atgauti ( – ) | … | | |

— Atidėjimai grynajai patirtai žalai, apie kurią dar nepranešta | | … | |

— Įmokų suma perdraudikui ataskaitiniams metams užbaigti (gryna bendra suma) | | | … |

9. Praėję ataskaitiniai metai:

a) pagal šią dalį praėję ataskaitiniai metai yra tokie metai, kuriais tą dieną, kai jie yra paprastai užbaigiami, kaip nurodyta 8 dalyje, tam tikras netikrumas neleidžia nustatyti "perdraudimo uždarymo", ir kurie dėl šios priežasties yra paliekami atvirais iki minėto netikrumo panaikinimo;

b) kiekvienais praėjusiais ataskaitiniais metais į sindikatų atskaitomybę įtraukiama draudiminių metų ataskaita, kurioje nurodoma visų žinomų ir nežinomų neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymui atidėta suma, kuri atitinka įprastu būdu apskaičiuotus atidėjimus numatomiems išmokėjimams.

10. Depozitai perdraudėjų įmonėse

Trejus metus nuo 70 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos, iš Lloyd's ir Lloyd's sindikatų nereikalaujama atskleisti turto C straipsnio IV dalyje (depozitai perdraudėjų įmonėse) nurodomų sumų.

11. Gyvybės draudimo veikla

Nukrypstant nuo 33 straipsnio 3 dalies, Lloyd's gyvybės draudimo veikla (gyvybės draudimas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui) gali būti atskleista Lloyd's atskaitomybėje tokia forma, kokia nurodyta 34 straipsnio I dalyje dėl ne gyvybės draudimo veiklos.

12. Bendra įmokų suma

Nukrypstant nuo 35 straipsnio, bendra įmokų suma gali būti nurodoma be komisinių už tarpininkavimo paslaugas. Papildant 35 straipsnio reikalavimus, prie pelno (nuostolio) ataskaitos I straipsnio 1 dalies a punkte ir II straipsnio 1 dalies a punkte (Bendra pasirašytų įmokų suma) pateikiamas paaiškinamasis raštas:

- kiekvienoje sindikato atskaitomybėje paaiškinant, kuo remiantis nustatomi komisiniai bei atlyginimai už tarpininkavimo paslaugas, ir pateikiant apskaičiuotą vidutinę komisinių bei atlyginimų už tarpininkavimo paslaugas normą kiekvienoje pagrindinėje sindikato veiklos srityje,

- bendroje atskaitomybėje nurodant rinkoje taikomą apskaičiuotą vidutinę komisinių bei atlyginimų už tarpininkavimo paslaugas normą.

13. Lloyd's paaiškinamojo rašto turinys

Lloyd's paaiškinamajame rašte bendros įmokų sumos reikšmė yra kaip apibrėžta 12 dalyje.

--------------------------------------------------