Tarybos Direktyva

1991 m. liepos 15 d.

nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius gyvų dvigeldžių moliuskų gamybą ir tiekimą į rinką

(91/492/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi siekiant sukurti vidaus rinką ir ypač norint užtikrinti sklandų žuvininkystės produktų rinkos bendro organizavimo, nustatyto Reglamentu (EEB) Nr. 3796/81 [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2886/89 [5], veikimą, yra svarbu, kad nuo šiol dvigeldžius moliuskus pateikti į rinką nekliudytų valstybėse narėse galiojantys skirtingi sveikatos reikalavimai; kadangi tai leis moliuskų auginimą ir jų pateikimą rinkai geriau suderinti bei skatins konkurenciją vienodomis sąlygomis, taip pat užtikrins vartotojams produktų kokybę;

kadangi 1979 m. spalio 30 d. Tarybos direktyva 79/923/EEB dėl reikalaujamos vėžiagyvių augimviečių kokybės [6] nustato, kad yra būtina parengti sveikatos reikalavimus, kurie galiotų vėžiagyvių produktams;

kadangi šie reikalavimai turėtų būti nustatyti visiems gyvų moliuskų derliaus rinkimo, tvarkymo, laikymo, vežimo ir skirs tymo etapams, siekiant apsaugoti vartotojų visuomenės sveikatą; kadangi šie reikalavimai vienodai taikomi dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams;

kadangi, jeigu į rinką pateikus gyvų dvigeldžių moliuskų kiltų sveikatos problemų, svarbu atsekti moliuskus išsiuntusią įmonę arba moliuskų derliaus surinkimo vietą, kurioje surinktas jų derlius; kadangi todėl būtina nustatyti registravimo ir ženklinimo etiketėmis sistemą, suteikiančią galimybę nustatyti moliuskų siuntos judėjimą surinkus moliuskų derlių;

kadangi svarbu, kad būtų nustatyti visuomenės sveikatos standartai galutiniam produktui; kadangi vis dėlto mokslo ir technologijos žinios ne visada yra pakankamai išsamios pasiūlyti galutinius sprendimus tam tikroms sveikatos problemoms pašalinti ir kadangi todėl, norint užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugą, būtina nustatyti Bendrijos sistemą, užtikrinančią spartų sveikatos standartų patvirtinimą ir, prireikus, jų papildymą žmonių sveikatai apsaugoti nuo užterštumo virusais arba nuo kitų pavojų;

kadangi gyvi dvigeldžiai moliuskai, gauti iš jų derliaus surinkimo vietų, kurių moliuskai tiesiogiai ir saugiai žmonėms nevartotini, gali būti tinkami vartoti juos išvalius arba pakankamai ilgai palaikius švariame natūralaus moliuskų išsivalymo vietos vandenyje; kadangi todėl būtina apibrėžti moliuskų augimvietes, kuriose juos galima rinkti tiesiogiai žmonėms vartoti arba surinktus valyti arba vežti į natūralaus valymo vietas;

kadangi moliuskų augintojų atsakomybė yra visų pirma užtikrinti, kad dvigeldžiai moliuskai auginami ir pateikiami rinkai laikantis nustatytų sveikatos reikalavimų; kadangi kompetentingos institucijos, atlikdamos patikrinimusirkontrolę, turi užtikrinti, kad moliuskų augintojai laikosi pirmiau nurodytų reikalavimų; kadangi kompetentingos institucijos moliuskų derliaus surinkimo vietas privalo visų pirma reguliariai kontroliuoti, siekdamos užtikrinti, kad tų derliaus surinkimo vietų moliuskai nėra užteršti mikroorganizmų ir nuodingų medžiagų kiekiais, kurie laikomi pavojingais žmonių sveikatai;

kadangi Bendrijos lygmeniu turi būti nustatytos kontrolės priemonės, užtikrinančios vienodą šioje direktyvoje nustatytų standartų taikymą visose valstybėse narėse;

kadangi taisyklės, principai ir apsaugos priemonės, nustatytos 1990 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 90/675/EEB, nustatančia principus, reglamentuojančius produktų, įvežamų į Bendriją iš trečiųjų šalių, veterinarinio patikrinimo organizavimą [7], turėtų būti taikomos šiuo atveju;

kadangi atsižvelgiant į prekybą tarp valstybių narių turėtų būti taikomos ir taisyklės, nustatytos 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvoje 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą [8], su pakeitimais, padarytais Direktyva 90/675/EEB;

kadangi gyviems dvigeldžiams moliuskams, išaugintiems trečiojoje šalyje ir skirtiems pateikti Bendrijos rinkai, neturi būti taikomi palankesni reikalavimai negu taikomi Bendrijoje; kadangi turi būti numatyta Bendrijos tvarka moliuskų auginimo trečiosiose šalyse ir pateikimo rinkai sąlygoms patikrinti, norint suteikti Bendrijai galimybę įdiegti bendrą importo sistemą, pagrįstą lygiavertėmis sąlygomis;

kadangi norint, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias aplinkybes ir siekiant tam tikroms savo veiklą vykdžiusioms jau iki 1993 m. sausio 1 d. įmonėms suteikti galimybę prisitaikyti prie visų šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, joms turėtų būtų nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos;

kadangi gyviems gyvūnams, kurie maistui vartojami gyvi, turėtų būti leidžiama, atsižvelgiant į jų tinkamumo vartoti datą, nukrypti nuo taisyklių, pateiktų 1978 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 79/112/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su galutiniam vartotojui skirtų maisto produktų ženklinimu etiketėmis, pateikimu ir reklama, suderinimo [9], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/72/EEB [10], suderinimo;

kadangi norint pašalinti tam tikrų įgyvendinimo taisyklių trūkumą, turėtų būti numatyta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones;

kadangi Komisijai turėtų būti patikėtas uždavinys patvirtinti tam tikras šios direktyvos įgyvendinimo priemones; kadangi dėl to turėtų būti nustatyta tvarka, numatanti glaudų ir veiksmingą Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą Veterinarijos nuolatiniame komitete,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Ši direktyva nustato sveikatos reikalavimus gyvų dvigeldžių moliuskų, skirtų tiesiogiai žmonėms vartoti arba tolesniam perdirbimui prieš vartojimą, auginimui ir tiekimui į rinką.

Išskyrus nuostatas, reglamentuojančias moliuskų valymą, ši direktyva taikoma dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojami apibrėžimai:

1) "dvigeldžiai moliuskai" – plonasluoksniai moliuskai, filtruojantys maitinančią terpę;

2) "jūriniai biotoksinai" – nuodingosios medžiagos, kurios patenka į dvigeldžių moliuskų organizmą, maitinantis toksinų turinčiu planktonu;

3) "švarus jūrų vanduo" – jūros vanduo arba sūrokas vanduo, naudotinas laikantis šia direktyva nustatytų reikalavimų, be mikrobiologinių teršalų ir nuodingų bei nepageidaujamų medžiagų, pasitaikančių aplinkoje arba jas išleidus į aplinką, išvardytų Direktyvos 79/923/EEB priedo sąraše, kiekiais, kurie galėtų pakenkti dvigeldžių moliuskų kokybei arba pabloginti jų skonį;

4) "kompetentinga institucija" – pagrindinė valstybės narės institucija, kompetentinga atlikti veterinarinius patikrinimus arba bet kuri institucija, kuriai ji yra perleidusi savo įgaliojimus;

5) "paruošimas perdirbti" – gyvų dvigeldžių moliuskų, dėl kurių kokybės jų nebūtina vežti į natūralaus išsivalymo vietas arba apdoroti valymo centruose, laikymas talpyklose arba bet kokiuose įrenginiuose su švariu jūros vandeniu arba natūraliose vietose, norint iš jų pašalinti smėlį, dumblą ar gleives;

6) "rinkėjas" – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, iš derliaus surinkimo vietų visomis priemonėmis renkantis gyvus dvigeldžius moliuskus tvarkyti ir pateikti rinkai;

7) "augimvietė" – jūros, upės žiočių ar lagūnos dalis su natūraliais dvigeldžių moliuskų ištekliais arba vietos, naudojamos dvigeldžiams moliuskams auginti, iš kurių renkami gyvi dvigeldžiai moliuskai;

8) "natūralaus išsivalymo vieta" – bet kuri kompetentingos institucijos patvirtinta, aiškiai pažymėtomis ribomis ir paženklinta plūdurais, gairėmis ar bet kokiomis kitomis fiksuotomis priemonėmis jūros, upės žiočių arba lagūnos dalis, išimtinai natūraliam gyvų dvigeldžių moliuskų valymui;

9) "išsiuntimo centras" – bet kokie patvirtinti pakrantės arba atviros jūros įrenginiai gyviems dvigeldžiams moliuskams, tinkamiems žmonėms vartoti, priimti, paruošti perdirbti, plauti, valyti, rūšiuoti ir pakuoti;

10) "valymo centras" – patvirtinta įmonė su talpyklomis, į kurias tiekiamas natūralus, švarus jūros vanduo arba atitinkamai išvalytas jūros vanduo ir kuriose gyvi dvigeldžiai moliuskai laikomi tokį laiką, kurio reikia pašalinti mikrobiologinį užterštumą ir per kurį jie tampa tinkami žmonėms vartoti;

11) "moliuskų vežimas į natūralaus išsivalymo vietą" – operacija, kurios metu gyvi dvigeldžiai moliuskai, prižiūrint kompetentingai institucijai, perkeliami į patvirtintas jūros arba lagūnos ar upių žiočių vietas laikotarpiui, būtinam iš moliuskų pašalinti teršalus. Šis procesas neapima konkrečios dvigeldžių moliuskų perkėlimo operacijos į vietas, labiau tinkančias jiems auginti arba penėti;

12) "transporto priemonės" – automobiliuose, vagonuose, lėktuvuose ir laivų triumuose žeme, jūra arba oru vežamiems kroviniams skirtos vietos;

13) "pakavimas" – procesas, kurio metu gyvi dvigeldžiai moliuskai dedami į paskirtį atitinkančią pakuotę;

14) "siunta" – tvarkomų išsiuntimo centre arba apdorojamų valymo centre gyvų dvigeldžių moliuskų kiekis, skirtas vienam arba keliems vartotojams.

15) "partija" – tam tikras gyvų dvigeldžių moliuskų kiekis, surinktas augimvietėje ir vėliau ketinamas siųsti į patvirtintą išsiuntimo centrą, valymo centrą, natūralaus išsivalymo vietą arba, prireikus, į perdirbimo gamyklą;

16) "tiekimas į rinką"– gyvų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmogaus maistui ar perdirbti Bendrijoje, laikymas, siūlymas parduoti, pardavimas, pristatymas ar kita teikimo rinkai forma, išskyrus tiesioginį, pakrantės žvejų vykdomą, mažų kiekių tiekimą į vietines turgavietes mažmenininkui ar vartotojui – tuo atveju sveikatos patikrinimas atliekamas vadovaujantis nacionalinėmis mažmeninės prekybos tikrinimo taisyklėmis;

17) "importavimas" – gyvų dvigeldžių moliuskų įvežimas į Bendrijos teritoriją iš trečiųjų šalių;

18) "fekalinės koliforminės bakterijos" – fakultatyvinės, aerobinės, gramneigiamos, nesudarančios sporų, neturinčios citochromo oksidazės, lazdelės formos bakterijos, sugebančios fermentuoti laktozę išsiskiriant dujoms ir esant tulžies druskoms ar kitoms aktyviosioms paviršiaus medžiagoms su panašiomis augimą slopinančiomis savybėmis 44 °C ± 0, 2 °C temperatūroje bent per 24 valandas.

19) "E. coli" – fekalinės koliforminės bakterijos, kurios per 24 valandas 44 °C ± 0, 2 °C temperatūroje sudaro indolą iš triptofano.

II SKYRIUS

Nuostatos dėl Bendrijos produkcijos

3 straipsnis

1. Pateikiant rinkai gyvus dvigeldžius moliuskus, skirtus tiesiogiai žmonėms vartoti, jiems taikomi šie reikalavimai:

a) moliuskai turi būti kilę iš priedo I skyriuje nustatytus reikalavimus atitinkančių augimviečių; tačiau kalbant apie pectinidae, ši nuostata galioja tik akvakultūros produktams, kaip apibrėžta 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvos 91/493/EEB, nustatanti sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius žuvininkystės produktų gamybą ir jų tiekimą į rinką [11] 2 straipsnio 2 dalyje;

b) moliuskai turi būti surinkti ir atvežti iš augimviečių į išsiuntimo centrą, valymo centrą, į natūralaus išsivalymo vietą arba į perdirbimo gamyklą, laikantis priedo II skyriuje nustatytų reikalavimų;

c) jeigu numatyta šioje direktyvoje, moliuskai, laikantis priedo III skyriuje nustatytų reikalavimų, buvo nuvežti į tinkamas ir šiai paskirčiai patvirtintas natūralaus išsivalymo vietas;

d) moliuskai turi būti tvarkomi laikantis higienos reikalavimų ir prireikus išvalyti šiam tikslui patvirtintose, priedo IV skyriuje išdėstytus reikalavimus atitinkančiose įmonėse;

e) moliuskai turi atitikti priedo V skyriuje išdėstytus kriterijus;

f) sveikatos kontrolė turi būti atlikta pagal priedo VI skyriaus nuostatas;

g) moliuskai turi būti tinkamai supakuoti, laikantis priedo VII skyriaus nuostatų;

h) moliuskai turi būti saugomi ir vežami laikantis nustatytų higienos reikalavimų, išdėstytų priedo VIII ir IX skyriuose;

i) moliuskai turi būti paženklinti sveikumo ženklu, kaip numatyta priedo X skyriuje.

2. Gyvi, perdirbimui skirti dvigeldžiai moliuskai turi atitikti atitinkamus 1 dalies reikalavimus ir būti perdirbti pagal Tarybos direktyvos 91/493/EEB reikalavimus.

4 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad asmenys, tvarkantys gyvus dvigeldžius moliuskus, jų auginimo ir tiekimo į rinką metu, imasi visų priemonių būtinų, kad šios direktyvos reikalavimų būtų laikomasi.

Už išsiuntimą ir valymo centrus atsakingi asmenys visų pirma užtikrina:

- kad reprezentatyvieji pavyzdžių kiekiai laboratoriniams tyrimams būtų reguliariai imami ir analizuojami, norint parengti ilgą laikotarpį apimančias žinias apie rajonus, iš kurių siunčiamos moliuskų partijos, ir apie gyvų dvigeldžių moliuskų sveikumą iki moliuskų tvarkymo ir po jų sutvarkymo išsiuntimo centre arba valymo centre;

- kad patikrinimų rezultatai būtų nuolat įrašomi į registravimo knygą kompetentingai institucijai pateikti.

5 straipsnis

1. a) kompetentinga institucija patvirtina išsiuntimo centrus ir valymo centrus, kai ji įsitikina, jog jie atitinka šios direktyvos reikalavimus. Jeigu šių reikalavimų nebesilaikoma, kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių. Imdamasi šių veiksmų ji visų pirma atsižvelgia į visų patikrinimų, atliktų pagal 6 straipsnio 1 dalį, rezultatus.

Tačiau laikantis aiškios sąlygos, kad iš tokių centrų gaunami gyvi moliuskai atitinka šia direktyva nustatytus higienos standartus, reikalavimams, susijusiems su priedo IV skyriuje nustatytais įrenginiais ir struktūromis, kurie turi būti nustatyti iki 1991 m. spalio 1 d. 12 straipsniu numatyta tvarka, valstybės narės išsiuntimo ir valymo centrams gali skirti kitą, 1995 m. gruodžio 31 d. pasibaigiantį terminą, per kurį jie prisitaikytų prie pirmiau nurodytame skyriuje išdėstytų jiems patvirtinti būtinų reikalavimų. Tokie nukrypimai gali būti leidžiami tik toms savo veiklą pradėjusioms iki 1991 m. gruodžio 31 d. įmonėms, kurios iki 1992 m. liepos 1 d. įteikė kompetentingai nacionalinei institucijai deramai pagrįstas paraiškas dėl nukrypimo. Kartu su paraiška turi būti įteiktas veiklos planas ir programa, kuriuose būtų nurodytas laikotarpis, per kurį įmonės galėtų pradėti laikytis anksčiau išvardytų reikalavimų. Jeigu iš Bendrijos prašoma finansinės pagalbos, gali būti patenkinti tik prašymai dėl projektų, kurie atitinka šios direktyvos nuostatas.

Kompetentinga institucija parengia patvirtintų išsiuntimo centrų ir valymo centrų, iš kurių kiekvienas turi oficialų numerį, sąrašą.

Patvirtintų išsiuntimo centrų ir valymo centrų sąrašą bei visus vėlesnius jo pakeitimus visos valstybės narės turi perduoti Komisijai, kuri šią informaciją siunčia kitoms valstybėms narėms;

b) išsiuntimo centrus ir valymo centrus reguliariai tikrina ir kontroliuoja kompetentinga institucija, kuriai suteikiama teisė laisvai patekti į visas šių centrų vietas norint užtikrinti, kad laikomasi šios direktyvos nuostatų.

Jeigu tokių patikrinimų ir monitoringo metu nustatoma, kad šios direktyvos reikalavimų nesilaikoma, kompetentinga institucija imasi atitinkamų veiksmų.

2. a) kompetentinga institucija parengia moliuskų augimviečių ir moliuskų natūralaus išsivalymo vietų, iš kurių, laikantis šios direktyvos ir ypač priedo I skyriaus reikalavimų, galima paimti gyvus dvigeldžius moliuskus, sąrašą, nurodydama šių vietų koordinates ir ribas.

Šis sąrašas turi būti perduotas tiems, kuriems skirtos šios direktyvos nuostatos, pavyzdžiui, moliuskų rinkėjams ir išsiuntimo centrų bei valymo centrų savininkams;

b) moliuskų augimviečių ir natūralaus moliuskų išsivalymo vietas laikydamasi šios direktyvos reikalavimų stebi kompetentinga institucija.

Jeigu tokio monitoringo metu nustatoma, kad šios direktyvos reikalavimų nebesilaikoma, kompetentinga institucija reikalavimų nesilaikančių moliuskų augimviečių arba moliuskų natūralaus išsivalymo vietų veiklą nutraukia tol, kol atkuriama įprasta jų būklė.

3. Kompetentinga institucija gali uždrausti bet kokį dvigeldžių moliuskų auginimą ir rinkimą vietose, kurios laikomos tokiai veiklai netinkamomis dėl sveikatos priežasčių.

6 straipsnis

1. Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybių narių institucijomis, jeigu būtina užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą, gali atlikti patikrinimus vietose. Ekspertai visų pirma gali tikrinti, ar centrai, moliuskų augimvietės ir moliuskų natūralaus išsivalymo vietos faktiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus. Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, savo pareigas einantiems ekspertams suteikia visą būtiną pagalbą. Komisija praneša valstybėms narėms apie šių patikrinimų rezultatus.

2. Priemonės l daliai įgyvendinti tvirtinamos 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Komisija gali parengti rekomendacijas, kurios apima geros gamybos praktikos gaires, taikytinas įvairiems gamybos ir pateikimo rinkai etapams.

7 straipsnis

1. Taikomos Direktyvoje 89/662/EEB nustatytos taisyklės dėl gyvų dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, gaubtagyvių ir jūrinių pilvakojų, skirtų žmonėms vartoti, visų pirma organizuojant patikrinimus ir priemones, kurių turi būti imtasi po patikrinimų, kuriuos turi atlikti paskirties valstybė narė, ir įgyvendintinoms apsaugos priemonėms.

2. Direktyva 89/662/EEB pakeičiama taip:

a) A priede įrašoma ši įtrauka:

"— 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/492/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius gyvų dvigeldžių moliuskų gamybą ir tiekimą į rinką, (OL L 268, 1991 9 24, p. 1)";

b) B priede išbraukiama ši įtrauka:

"— žmonėms vartoti skirti gyvi dvigeldžiai moliuskai".

III SKYRIUS

Importas iš trečiųjų šalių

8 straipsnis

Nuostatos, taikomos gyvų dvigeldžių moliuskų importui iš trečiųjų šalių, yra bent jau lygiavertės toms, kurios reglamentuoja Bendrijos produktų gaminimą ir tiekimą į rinką.

9 straipsnis

Siekiant užtikrinti vienodą 8 straipsniu nurodyto reikalavimo įgyvendinimą, taikoma ši tvarka:

1) Komisijos ir valstybių narių ekspertai atlieka patikrinimus, kuriais nustatoma, ar dvigeldžių moliuskų auginimo ir jų tiekimo į rinką sąlygos gali būti laikomos lygiavertėmis toms sąlygoms, kurios taikomos Bendrijoje.

Valstybių narių ekspertus, kuriems turi būti pavesta atlikti tokius patikrinimus, skiria Komisija, remdamasi valstybių narių pasiūlymu.

Tokie patikrinimai atliekami Bendrijos vardu, kuri padengia visas su jais susijusias išlaidas.

Šių patikrinimų dažnumas ir jų atlikimo tvarka nustatomi 12 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) nusprendžiant, ar moliuskų auginimo ir jų tiekimo į rinką sąlygos trečiojoje šalyje laikytinos lygiavertėmis Bendrijos sąlygoms, visų pirma atsižvelgiama:

a) į trečiosios šalies teisės aktus;

b) į trečiosios šalies kompetentingos institucijos ir jos kontrolės tarnybų struktūrą, jų įgaliojimus ir priežiūrą, kuri taikoma šioms tarnyboms, bei jų galimybes stebėti, kaip įgyvendinami galiojantys tos šalies įstatymai;

c) į esamas sveikatos sąlygas auginant ir pateikiant rinkai gyvus dvigeldžius moliuskus ir ypač į augimviečių mikrobiologinio ir aplinkos užterštumo monitoringą, ir ar jose yra jūrinių biotoksinų;

d) į informacijos, kurią pateikia trečioji šalis apie planktone nustatytus toksinus moliuskų augimvietėse, reguliarumą ir skubumą, visų pirma apie rūšis, kurių nebūna Bendrijos vandenyse ir pavojus, kuriuos šios rūšis gali sukelti Bendrijoje;

e) į garantijas, kurias trečioji šalis gali suteikti dėl priedo V skyriuje nustatytų standartų laikymosi;

3) Komisija 12 straipsnyje nustatyta tvarka priima sprendimą:

a) dėl trečiųjų šalių, atitinkančių lygiavertiškumo reikalavimus, minimus 2 dalyje, sąrašo;

b) dėl konkrečių reikalavimų kiekvienai trečiajai šaliai iš jos importuojant gyvus dvigeldžius moliuskus. Į šiuos reikalavimus turi būti įtraukta:

i) sveikatos sertifikato, kuris turi lydėti į Bendriją siunčiamas siuntas, gavimo tvarka;

ii) augimviečių, iš kurių gyvi dvigeldžiai moliuskai gali būti surenkami ir importuojami, ribų nustatymas;

iii) įsipareigojimas pranešti Bendrijai apie bet kokius galimus pokyčius dėl augimviečių patvirtinimo;

iv) bet koks moliuskų valymas juos įvežus į Bendrijos teritoriją;

c) dėl įmonių, kurioms leidžiama importuoti gyvus dvigeldžius moliuskus, sąrašo. Šiam tikslui parengiamas vienas arba keli tokių įmonių sąrašai. Įmonė negali būti įrašyta į sąrašą, jeigu jos oficialiai nepatvirtina trečiosios šalies, eksportuojančios į Bendriją, kompetentinga institucija. Toks patvirtinimas suteikiamas, jei laikomasi šių reikalavimų:

- reikalavimų, lygiaverčių šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams,

- trečiosios šalies oficiali kontrolės tarnyba atlieka monitoringą;

4) 3 dalyje nurodyti sprendimai gali būti keičiami 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šie sprendimai ir jų pakeitimai spausdinami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, L serijoje;

5) kol nėra priimti 3 dalyje minimi sprendimai, valstybės narės gyvų dvigeldžių moliuskų importui iš trečiųjų šalių taiko reikalavimus, bent jau lygiaverčius tiems, kurie reglamentuojaBendrijos produktų gaminimą ir tiekimą į rinką.

10 straipsnis

Taikomos Direktyvoje 90/675/EEB nustatytos taisyklės ir principai, ypač dėl patikrinimų ir vėlesnių patikrinimų, kuriuos turi atlikti valstybės narės, organizavimo bei apsaugos priemonių, kurios turi būti įgyvendintos.

Nepažeidžiant reikalavimo laikytis šio straipsnio pirmoje pastraipoje minimų taisyklių bei principų ir kol bus įgyvendinti Direktyvos 90/675/EEB 8 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnyje numatyti sprendimai, ir toliau taikomos atitinkamos nacionalinės taisyklės įgyvendinant nurodytos direktyvos 8 straipsnio 1 ir 2 dalis.

IV SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

11 straipsnis

Priedo skyrius gali keisti Taryba kvalifikuota balsų dauguma, gavusi Komisijos pasiūlymą.

Komisija, gavusi Veterinarijos mokslinio komiteto nuomonę, iki 1994 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie priedo I ir V skyrius, prie kurios prideda visus siūlomus nurodytų skyrių pakeitimus.

12 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje numatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu nedelsdamas klausimą perduoda Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau – komitetas).

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pateikia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į reikalo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jei jos atitinka komiteto nuomonę;

b) kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jei nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas Tarybai, ji per tris mėnesius nepatvirtina jokių priemonių, pasiūlytas priemones patvirtina ir nedelsdama įgyvendina Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Taryba paprasta balsų dauguma yra balsavusi prieš tokias priemones.

13 straipsnis

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl išsamių šios direktyvos taikymo taisyklių gali būti nepriimtas iki 1993 m. sausio 1 d., laikantis 12 straipsniu nustatytos tvarkos dvejiems metams gali būti patvirtintos būtinos pereinamojo laikotarpio priemonės.

14 straipsnis

Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, iki 1992 m. liepos 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie būtiniausius reikalavimus dėl struktūros ir įrenginių, kurių turi laikytis maži išsiuntimo centrai arba mažos įmonės, užtikrinančios paskirstymą vietos rinkoje ir esančios teritorijose, kurioms taikomi tam tikri apribojimai, susiję su jų tiekimu, ir kartu pateikia galimus pasiūlymus, dėl kurių Taryba iki 1992 m. gruodžio 31 d., laikydamasi Sutarties 43 straipsnyje nustatytos balsavimo tvarkos, priims sprendimą.

Taryba persvarsto šios direktyvos nuostatas iki 1998 m. sausio 1 d., gavusi Komisijos pasiūlymą ir atsižvelgdama į sukauptą patirtį.

15 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

16 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Bukman

[1] OL C 84, 1990 4 2, p. 29.

[2] OL C 183, 1991 7 15.

[3] OL C 332, 1990 12 31, p. 1.

[4] OL L 379, 1981 12 31, p. 1.

[5] OL L 282, 1989 10 2, p. 1.

[6] OL L 281, 1979 11 10, p. 47.

[7] OL L 373, 1990 12 31, p. 1.

[8] OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

[9] OL L 33, 1979 2 8, p. 1.

[10] OL L 42, 1991 1 16, p. 27.

[11] OL L 268, 1991 9 24, p. 15.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

I SKYRIUS

AUGIMVIEČIŲ REIKALAVIMAI

1. Augimviečių vietą ir ribas turi nustatyti kompetentinga institucija taip, kad būtų galima identifikuoti augimvietes, iš kurių gyvus dvigeldžius moliuskus:

a) galima rinkti tiesiogiai žmonėms vartoti. Šiose augimvietėse surinkti moliuskai turi atitikti šios direktyvos V skyriuje išdėstytus reikalavimus;

b) galima rinkti, tačiau į rinką žmonėms vartoti jie gali būti pateikiami tik apdoroti valymo centre, juos atvežus iš natūralaus išsivalymo vietos. Šių augimviečių gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g mėsos, atlikus penkių vamzdelių trijų praskiedimų maksimalaus patogeninių bakterijų kiekio nustatymo tyrimą, neturi būti daugiau kaip 6000 fekalinių koliforminių bakterijų, arba ne daugiau kaip 4600E. Coli 100 g mėsos 90 % mėginių.

Moliuskai, išvalyti valymo centre arba natūralaus išsivalymo vietoje, turi atitikti visus šio priedo V skyriuje nurodytus reikalavimus;

c) galima rinkti, tačiau rinkai moliuskai pateiktini tik po ilgalaikio (ne trumpesnio kaip du mėnesiai) apdorojimo natūralaus išsivalymo vietoje, kur moliuskai išvalomi arba nevalomi, arba intensyvaus valymo laikotarpio, kurio trukmė turi būti nustatyta šios direktyvos 12 straipsnyje numatyta tvarka, kad būtų laikomasi a papunkčio reikalavimų. Šių augimviečių gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g mėsos, atlikus penkių vamzdelių trijų praskiedimų maksimalaus patogeninių bakterijų kiekio nustatymo tyrimą, neturi būti daugiau kaip 60000 fekalinių koliforminių bakterijų.

2. Apie visus nustatytų augimviečių ribų pakeitimus ir apie laikiną ar galutinį jų uždarymą kompetentinga institucija nedelsdama praneša tiems, kuriems skirta ši direktyva, o svarbiausia – moliuskų augintojams ir valymo centrų bei išsiuntimo centrų operatoriams.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI DĖL MOLIUSKŲ DERLIAUS RINKIMO, MOLIUSKŲ PARTIJŲ GABENIMO Į IŠSIUNTIMO ARBA VALYMO CENTRUS, NATŪRALIAS MOLIUSKŲ IŠSIVALYMO VIETAS ARBA PERDIRBIMO ĮMONES

1. Derliaus rinkimo būdai neturi pernelyg pažeisti dvigeldžių moliuskų kiautų arba audinių.

2. Gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti tinkamai apsaugoti, kad renkant nebūtų sutraiškyti, suraižyti arba kad jų neveiktų vibracija ir pernelyg didelės teigiamos arba neigiamos temperatūros.

3. Renkant gyvų dvigeldžių moliuskų derlių, moliuskus vežant, iškraunant ir tvarkant, jie neturi būti papildomai užteršiami, neturi nukentėti jų kokybė ir įvykti kokių didesnių pokyčių, galinčių nulemti moliuskų tinkamumą būti valomiems, perdirbamiems ar vežamiems į moliuskų natūralaus išsivalymo vietas.

4. Gyvų dvigeldžių moliuskų negalima pakartotinai panardinti į vandenį, kuriame jie gali būti papildomai užteršti po to, kai moliuskų derlius buvo surinktas ir iškrautas.

5. Transporto priemonės gyviems dvigeldžiams moliuskams vežti turi būti naudojamos laikantis reikalavimų, leidžiančių moliuskus apsaugoti, kad jie nebūtų papildomai užteršti arba kad jų kiautai nebūtų sutraiškyti. Jas taip pat turi būti galima tinkamai nusausinti ir išvalyti.

Jeigu gyvi dvigeldžiai moliuskai vežami nesupakuoti didelį atstumą į išsiuntimo centrą, valymo centrą, moliuskų natūralaus išsivalymo vietą arba perdirbimo įmonę, transporto priemonės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrintos kuo geresnės sąlygos moliuskams išlikti gyviems, ir visų pirma atitiktų šio priedo IX skyriaus 2 skirsnio reikalavimus.

6. Registravimo dokumentą dvigeldžių moliuskų siuntoms identifikuoti, kai jos iš augimviečių vežamos į išsiuntimo centrą, valymo centrą, moliuskų natūralaus išsivalymo vietą arba perdirbimo įmonę, moliuskų rinkėjui pareikalavus išduoda kompetentinga institucija. Kiekvienai moliuskų siuntai rinkėjas turi įskaitomai ir neištrinamai užpildyti atitinkamus registravimo dokumento, kuriame turi būti pateikti tokie duomenys, skyrius:

- rinkėjo tapatybė ir parašas,

- moliuskų surinkimo data,

- moliuskų augimvietės vieta, nurodant kiek įmanoma tikslesnes šios vietos detales,

- vėžiagyvių rūšys ir kiekiai, nurodant kiek įmanoma tikslesnes detales,

- patvirtinimo numeris ir vieta, į kurią moliuskai vežami pakuoti, natūraliai išsivalyti arba perdirbti.

Registravimo dokumentai turi būti sunumeruoti iš eilės. Kompetentinga institucija turi turėti registracijos knygą, kurioje įrašomi registravimo dokumentų numeriai ir gyvus dvigeldžius moliuskus renkančių asmenų pavardės bei asmenys, kuriems dokumentai buvo išduoti. Ant kiekvienos gyvų dvigeldžių moliuskų siuntos registravimo dokumento, kai ji pristatoma į išsiuntimo centrą, valymo centrą, moliuskų natūralaus išsivalymo vietą arba perdirbimo įmonę, turi būti dedamas antspaudas su data; tokį dokumentą šių centrų, moliuskų natūralaus išsivalymo vietų arba įmonių savininkai šiuos dokumentus turi saugoti ne trumpiau kaip 60 dienų.

Tačiau jeigu moliuskus renka tie patys darbuotojai, kurie dirba išsiuntimo centruose, valymo centruose, moliuskų natūralaus išsivalymo vietose arba moliuskams perdirbti paskirtose įmonėse, registravimo dokumentas gali būti pakeičiamas nuolatiniu leidimu vežti, kurį išduoda kompetentinga institucija.

7. Jeigu moliuskų augimvietė arba natūralaus jų išsivalymo vieta laikinai uždaromos, kompetentinga institucija neišduoda registravimo dokumentų tai augimvietei ir nedelsdama visus jau išduotus registravimo dokumentus paskelbia netekusiais galios.

III SKYRIUS

MOLIUSKŲ NATŪRALAUS IŠSIVALYMO VIETŲ REIKALAVIMAI

Turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1) gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti surinkti ir vežti laikantis šio priedo II skyriaus reikalavimų;

2) gyviems dvigeldžiams moliuskams tvarkyti taikomi būdai turi užtikrinti, kad, sudėti į natūralius vandenis, iš naujo pradėtų maitintis košdami vandenį;

3) gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti laikomi tokiu tankumu, kad galėtų būti tinkamai išvalyti;

4) gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti laikomi jūros vandenyje natūralaus jų išsivalymo vietoje tam tikrą laiką, kuris turi būti ilgesnis už laikotarpį, kuris nustatomas tam, kad fekalinių bakterijų kiekis sumažėtų iki lygio, leistino pagal šios direktyvos nuostatas, atsižvelgiant į tą faktą, kad turi būti laikomasi šio priedo V skyriaus standartų;

5) minimalią vandens temperatūrą, reikalingą veiksmingam moliuskų išsivalymui natūralaus išsivalymo vietoje, prireikus kiekvienai gyvų dvigeldžių moliuskų rūšiai ir patvirtintai moliuskų natūralaus išsivalymo vietai turi nustatyti ir paskelbti kompetentinga institucija;

6) moliuskų natūralaus išsivalymo vietos turi būti patvirtintos kompetentingos institucijos. Šiose vietose esančių moliuskų laikymo vandenyje plotų ribos turi būti aiškiai pažymėtos plūdurais, gairėmis arba kitomis stacionariomis priemonėmis; minimalus atstumas tarp moliuskų natūralaus išsivalymo vietų, taip pat tarp šių vietų ir augimviečių turi būti ne mažesnis kaip 300 metrų;

7) moliuskų natūralaus išsivalymo vietose esantys plotai privalo būti patikimai vienas nuo kito atskirti, kad moliuskų siuntos nesusimaišytų; į vandenį dedami ir iš jo išimami visi moliuskai iš karto, kad kita siunta nebūtų dedama tol, kol ankstesnė siunta neišimta;

8) moliuskų natūralaus išsivalymo vietų operatoriai turi nuolatos registruoti duomenis, kuriuos galėtų patikrinti kompetentinga institucija: gyvų dvigeldžių moliuskų kilmę, moliuskų laikymo natūralaus išsivalymo vietoje trukmę, moliuskų natūralaus išsivalymo vietas ir vėlesnes moliuskų paskirties vietas;

9) iš natūralaus išsivalymo vietų surinktas moliuskų siuntas, vežamas į patvirtintus išsiuntimo centrą, valymo centrą arba perdirbimo įmonę, turi lydėti šio priedo II skyriaus 6 dalyje minimas registravimo dokumentas, išskyrus tuos atvejus, jeigu tie patys darbuotojai dirba ir moliuskų natūralaus išsivalymo vietose, ir išsiuntimo centre, valymo centre arba perdirbimo įmonėje.

IV SKYRIUS

IŠSIUNTIMO CENTRŲ ARBA VALYMO CENTRŲ PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI

1. Bendrieji pastatų ir įrenginių reikalavimai

Centrai arba valymo centrai turi būti statomi vietose, kurios yra toli nuo pašalinių kvapų, dūmų, dulkių ar kitų teršalų. Šių vietų neturi užlieti potvynių vanduo arba aplinkinių teritorijų nuotėkos.

Išsiuntimo centruose ir valymo centruose turi bent jau būti:

1) pastatuose, kuriuose gyvi dvigeldžiai moliuskai tvarkomi arba laikomi:

a) patikimos konstrukcijos statiniai arba įrenginiai, suprojektuoti ir prižiūrimi taip, kad būtų tinkami gyvus dvigeldžius moliuskus apsaugoti nuo užteršimo visų rūšių atliekomis, nešvariu vandeniu, dūmais ar garais, purvu arba nuo patalpose esančių graužikų ar kitų gyvūnų;

b) lengvai valomos grindys, paklotos taip, kad jas būtų lengva nusausinti;

c) pakankamai gamybinio ploto visoms operacijoms tinkamai atlikti;

d) patvarios ir lengvai valomos sienos;

e) tinkamas natūralus arba dirbtinis apšvietimas;

2) pakankamas kiekis persirengimo kambarių, kriauklių rankoms nusiplauti ir tualetų; prie tualetų privalo būti įrengtas pakankamas kiekis kriauklių rankoms nusiplauti;

3) atitinkama įranga įrankiams, talpykloms ir įrenginiams plauti;

4) įrenginiai, skirti tiekti ir prireikus laikyti geriamąjį vandenį, kaip apibrėžta 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 80/778/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens [1], arba įrenginiai švariam jūros vandeniui tiekti.

Įmonėms gali būti leidžiama tiekti negeriamąjį vandenį. Tokiame vandenyje negalima laikyti gyvų dvigeldžių moliuskų, šiuo vandeniu negalima plauti ar dezinfekuoti talpyklų, mechanizmų ar įrenginių, kurie turi sąlytį su gyvais dvigeldžiais moliuskais. Vamzdžiai ir išleidimo angos, kuriais teka negeriamasis vanduo, turi būti aiškiai atskirti nuo vamzdžių, kuriais teka geriamasis vanduo;

5) įrenginiai ir instrumentai arba jų paviršius, prie kurių liesis gyvi dvigeldžiai moliuskai, turi būti pagaminti iš korozijai atsparių medžiagų, kurias lengva pakartotinai nuplauti ir nuvalyti.

II. Bendrieji higienos reikalavimai

Darbuotojams, patalpoms, įrenginiams ir darbo sąlygoms turi būti taikomi griežti švaros ir higienos reikalavimai:

1) darbuotojai, apdorojantys arba tvarkantys gyvus dvigeldžius moliuskus, turi vilkėti švariais darbo drabužiais ir prireikus mūvėti darbui tinkamas pirštines;

2) darbuotojai įpareigojami laikytis asmeninės higienos reikalavimų, pvz., nespjaudyti, kad nebūtų užteršiami gyvi dvigeldžiai moliuskai; bet kuris darbuotojas, susirgęs liga, kurią gali platinti gyvi dvigeldžiai moliuskai, turi būti laikinai nušalinamas nuo darbo su šiais produktais arba jų tvarkymo, kol pasveiks;

3) visi graužikai, vabzdžiai ar kiti kenkėjai turi būti naikinami ir vykdoma tolesnės infestacijos prevencija. Naminiai gyvūnai į patalpas neįleidžiami;

4) patalpos, įranga ir įrankiai gyviems dvigeldžiams moliuskams tvarkyti turi būti švarūs ir tinkamai prižiūrėti; darbo dienos pabaigoje, o prireikus ir bet kuriuo kitu metu įrenginiai ir instrumentai turi būti kruopščiai valomi;

5) neturint kompetentingos institucijos leidimo patalpų, instrumentų ir įrenginių negalima naudoti kitiems tikslams negu gyviems dvigeldžiams moliuskams tvarkyti;

6) atliekos, laikantis higienos reikalavimų, turi būti laikomos atskiroje vietoje ir prireikus tam skirtose uždengtose talpyklose. Nustatytais laiko tarpais atliekos iš įmonės prieigų turi būti išvežamos;

7) gatava produkcija turi būti laikoma uždengta, atskirai nuo patalpų, kuriose tvarkomi kiti, ne gyvi dvigeldžiai moliuskai, gyvūnai, pvz., vėžiagyviai.

III. Valymo centrų reikalavimai

Be išdėstytų I ir II skyriuose, reikia laikytis šių reikalavimų:

1) valymo talpyklų ir vandeniui laikyti skirtų talpyklų dugnai bei sienelės turi būti lygiais paviršiais, tvirti ir sandarūs. Juos turi būti lengva išvalyti šveičiant arba naudojant slėgiu tiekiamą vandenį. Talpyklų dugnai turi būti pakankamo nuolydžio, su įrengta skysčių nuotekos sistema;

2) purvas nuo moliuskų prieš valymą turi būti nuplaunamas slėgiu tiekiamu švariu jūros arba geriamuoju vandeniu. Pirminį plovimą taip pat galima atlikti valymo talpyklose iki valymo pradžios, vandens nutekėjimo vamzdžius, visą laiką kol vyksta pirminis plovimas, laikant atidarytus ir pakankamai ilgai po to, kad prieš pradedant valymo procedūrą sistemą būtų galima švariai išplauti vandens srove;

3) į valymo talpyklas tonai apdorojamų gyvų dvigeldžių moliuskų kiekvieną valandą reikia prileisti pakankamą kiekį jūros vandens;

4) gyvų dvigeldžių moliuskų valymui turi būti naudojamas švarus jūros arba išvalytas jūros vanduo; tarp jūros vandens paėmimo vietos ir panaudoto vandens išleidimo angų turi būti pakankamas atstumas, kad būtų išvengta užteršimo; jeigu jūros vandenį būtina apdoroti, šiai operacijai išduodamas leidimas, kai jos veiksmingumą patikrina kompetentinga institucija; geriamasis vanduo, naudojamas ruošti jūros vandenį iš pagrindinių jūros vandens sudedamųjų dalių, turi atitikti Direktyvoje 90/778/EEB nustatytus reikalavimus;

5) valymo sistema turi veikti taip, kad gyvi dvigeldžiai moliuskai pradėtų maitintis košdami vandenį, išsivalytų nuotėkų nešvarumus, nebūtų iš naujo užteršti ir sugebėtų išlikti gyvi tokios būklės, kad juos po valymo prieš pateikiant rinkai būtų galima supakuoti, sandėliuoti ir vežti;

6) gyvų dvigeldžių moliuskų kiekis, skirtas valyti, neturi viršyti valymo centro pajėgumo; valymo procesas turi vykti nenutrūkdamas pakankamą laiko tarpą, kad būtų laikomasi šio priedo V priedu nustatytų mikrobiologinių standartų. Valymo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos akimirkos, kai gyvus dvigeldžius moliuskus valymo talpyklose apsemia vanduo, ir baigiamas, kai moliuskai išimami.

Valymo centrai turi atsižvelgti į duomenis apie žaliavas (dvigeldžių moliuskų tipą, moliuskų kilmės vietą, mikrobų kiekį ir t. t.), jeigu būtina valymo laikotarpį prailginti, siekiant užtikrinti, kad moliuskai atitinka šio priedo V skyriuje nurodytus bakteriologinius reikalavimus;

7) jeigu valymo talpyklose laikomos kelios moliuskų siuntos, jose turi būti tos pačios rūšies ir iš tos pačios augimvietės gauti moliuskai arba gauti iš skirtingų vienodos būklės augimviečių. Apdorojimo trukmė turi būti apskaičiuojama pagal ilgiausią laiko tarpą, reikalingą kuriai nors talpykloje esančiai moliuskų siuntai išvalyti;

8) valymo sistemų talpyklų gyviems dvigeldžiams moliuskams laikyti konstrukcija turi privalo būti tokia, kad ištekėtų jūros vanduo; gyvų dvigeldžių moliuskų sluoksnių storis turi būti toks, kad valant nekliudytų atverti moliuskų kiautų;

9) į valymo talpyklas, kuriose valomi gyvi dvigeldžiai moliuskai, negalima dėti vėžiagyvių, žuvų arba kitų rūšių jūros gyvūnų;

10) baigus valymą, gyvų dvigeldžių moliuskų kiautai turi būti kruopščiai išplauti geriamuoju arba švariu jūros vandeniu, liejamu žarna; šią operaciją prireikus galima atlikti valymo talpykloje; kiautams plauti naudoto vandens grąžinti į technologinį procesą negalima;

11) valymo centrai turi turėti savo laboratorijas arba naudotis kitų laboratorijų, turinčių būtinus įrenginius valymo veiksmingumui patikrinti naudojant detalius mikrobiologinius aprašymus, paslaugomis. Ne valymo centruose esančias laboratorijas turi būti patvirtinusi kompetentinga institucija;

12) valymo centruose turi būti reguliariai registruojami tokie duomenys:

- valymo sistemos vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai,

- nevalytų gyvų dvigeldžių moliuskų mikrobiologinių tyrimų rezultatai,

- išvalytų gyvų dvigeldžių moliuskų mikrobiologinių tyrimų rezultatai,

- į valymo centrą pristatomų gyvų dvigeldžių moliuskų kiekiai, pristatymo datos ir atitinkamų registracijos dokumentų numeriai,

- moliuskų sudėjimo į valymo sistemą ir išėmimo iš jos laikas (valymo periodai),

- išvalytų moliuskų siuntų išsiuntimo detalės,

Šie įrašai turi būti išsamūs ir tikslūs, aiškiai įskaitomi ir padaryti nuolat pildomoje knygoje, kuri turi būti prieinama patikrinti kompetentingai institucijai;

13) valymo centrai turi priimti tik tas gyvų dvigeldžių moliuskų siuntas, kurios turi šio priedo II skyriuje minimą registracijos dokumentą.

Valymo centrai, išsiunčiantys gyvų dvigeldžių moliuskų partijas į išsiuntimo centrus, turi išduoti šio priedo II skyriaus 6 dalyje minimą registracijos dokumentą.

14) Prie kiekvienos pakuotės su gyvais dvigeldžiais moliuskais turi būti etiketė, patvirtinanti, kad visi moliuskai išvalyti.

IV. Išsiuntimo centrų reikalavimai

1. Be I ir II skyriuose išvardytų, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

a) ruošiant produktą perdirbti, jis negali būti užteršiamas; gamybinėse patalpose, kuriose produktas ruošiamas perdirbti, turi būti taikoma kompetentingos institucijos patvirtinta tvarka, visų pirma kreipiant dėmesį į šiose gamybinėse patalpose naudojamo jūros vandens bakteriologinę ir cheminę kokybę;

b) gamybinėse patalpose esantys įrenginiai ir talpyklos neturi būti taršos šaltinis;

c) skirstant gyvus dvigeldžius moliuskus pagal dydį, jie neturi būti papildomai užteršiami arba neturi atsirasti kokių nors pakitimų, kurie galėtų turėti įtakos produkto tinkamumui transportuoti ir sandėliuoti po to, kai produktas supakuojamas;

d) gyvi dvigeldžiai moliuskai plaunami arba valomi slėgiu tiekiamu jūros ar geriamuoju vandeniu; plovimui naudotas vanduo negali būti panaudotas pakartotinai.

2. Išsiuntimo centrai turi priimti tik tas gyvų dvigeldžių moliuskų siuntas, kurias lydi šio priedo II skyriaus 6 dalyje minimas registravimo dokumentas, ir yra vežamos iš patvirtintų augimviečių, moliuskų natūralaus išsivalymo vietų arba valymo cechų.

3. Išsiuntimo centrai turi turėti savo laboratorijas arba naudotis kitų laboratorijų, turinčių būtinus įrenginius patikrinti, inter alia, ar moliuskai atitinka šio priedo V skyriuje išdėstytus mikrobiologinius standartus, paslaugomis. Ne valymo centruose esančias laboratorijas turi būti patvirtinusi kompetentinga institucija.

Tačiau šie reikalavimai netaikomi išsiuntimo centrams, moliuskus gaunantiems tik ir tiesiogiai iš valymo cechų, kuriuose moliuskai po išvalymo buvo patikrinti.

4. Išsiuntimo centrai kompetentingoms institucijoms turi pateikti šiuos duomenis:

- iš patvirtintų augimviečių arba moliuskų natūralaus išsivalymo vietų atvežtų gyvų dvigeldžių moliuskų mikrobiologinių tyrimų rezultatus,

- į išsiuntimo centrą pristatytų gyvų dvigeldžių moliuskų kiekius, jų pristatymo datas ir atitinkamus registravimo dokumentų numerius,

- išsiuntimo detales.

Šie duomenys turi būti surašyti chronologine tvarka ir saugomi tiek, kiek nustato kompetentinga institucija, tačiau ne trumpiau kaip tris mėnesius.

5. Laivuose įrengtiems išsiuntimo centrams galioja 1 punkto b, c ir d papunkčiuose ir 3 bei 4 punktuose nustatyti reikalavimai. I ir II skyriuose nustatyti reikalavimai tokiems išsiuntimo centrams taikomi mutatis mutandis, tačiau šios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nustatyti specialūs reikalavimai.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI GYVIEMS DVIGELDŽIAMS MOLIUSKAMS

Gyvi dvigeldžiai moliuskai, skirti žmonėms iškart vartoti, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. Moliuskai turi būti gyvybingi ir švieži, jų kiautai švarūs, turėti būdingą skambesį stuksenant, o jų vidinėje ertmėje turi būti pakankamai skysčio.

2. Atlikus penkių mėgintuvėlių trijų praskiedimų maksimalaus patogeninių bakterijų kiekio nustatymo tyrimą arba bet kokį kitą tokio paties tikslumo bakteriologinį tyrimą, 100 g moliusko mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio turi būti mažiau kaip 300 fekalinių koliforminių bakterijų arba mažiau kaip 230 E. Coli.

3. 25 g moliusko mėsos neturi būti salmonelių bakterijų.

4. Moliuskuose neturi būti randamų gamtoje arba paskleistų į aplinką nuodingų arba nepageidaujamų junginių, išvardytų Direktyvos 79/923/EEB priede, tokiais kiekiais, kurie apskaičiuotame įprastame maisto kiekyje viršytų kasdienę paros normą arba pablogintų moliuskų skonį.

Šios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija nustato tyrimo metodus cheminiams kriterijams ir taikomoms ribinėms vertėms patikrinti.

5. Viršutinės radionuklidų kiekio ribos neturi būti didesnės už Bendrijos ribas, nustatytas maisto produktams.

6. Valgomosiose moliusko dalyse (visame moliusko kūne arba atskirose valgomose dalyse) biologinio tyrimo metodu – prireikus taikomu kartu su cheminiu metodu saksitoksinui aptikti – arba bet kuriuo kitu metodu, pripažintu šios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, nustatytas bendras paralyžiuojančių vėžiagyvių nuodų (PSP) kiekis 100 g moliusko mėsos neturi būti didesnis kaip 80 mikrogramų.

Jeigu rezultatai užginčijami, remiamasi biologiniu tyrimo metodu.

7. Įprastais biologinio tyrimo metodais valgomosiose moliuskų dalyse (visame moliusko kūne arba atskirose valgomose dalyse) neturi būti aptikta viduriavimą sukeliančių vėžiagyvių nuodų.

8. Jeigu nėra nustatyta virusologinio tyrimo tvarkos ir virusologinių standartų, sveikatos patikrinimai turi būti paremti fekalinių bakterijų skaičiavimu.

Tyrimai, kuriais nustatoma, ar laikomasi šio skyriaus reikalavimų, turi būti atliekami taikant tinkamus ir moksliškai pripažintus metodu.

Kad ši direktyva būtų taikoma vienodai, šios direktyvos 12 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti nustatyti mėginių ėmimo planai, taip pat taikytini metodai ir analizės leistinos paklaidos, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio skyriaus reikalavimų.

Šiame skyriuje nustatytas fekalinių bakterijų rodiklio veiksmingumas ir šių bakterijų kiekio ribos bei kiti dydžiai turi būti nuolatos persvarstomi ir, moksliškai įrodžius tokią būtinybę, patikslinti laikantis šios direktyvos 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Jeigu yra mokslinių įrodymų, patvirtinančių būtinybę taikyti kitokius sveikatos patikrinimus arba pakeisti šiame skyriuje pateiktus parametrus siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tokios priemonės turi būti tvirtinamos 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

VISUOMENĖS SVEIKATOS KONTROLĖ IR PRODUKCIJOS STEBĖSENA

Visuomenės sveikatos kontrolės sistemą, siekdama patikrinti, ar laikomasi šia direktyva nustatytų reikalavimų, turi nustatyti kompetentinga institucija. Šią kontrolės sistemą turi sudaryti:

1. Reguliari gyvų dvigeldžių moliuskų natūralaus išsivalymo vietų ir augimviečių stebėsena, siekiant:

a) išvengti bet kokio aplaidumo, susijusio su gyvų dvigeldžių moliuskų kilme ir jų paskirties vieta;

b) patikrinti gyvų dvigeldžių moliuskų mikrobiologinę kokybę, susijusią su moliuskų augimvietėmis ir moliuskų natūralaus išsivalymo vietomis;

c) patikrinti, ar moliuskų augimvietėse ir natūralaus jų išsivalymo vietose nėra nuodus išskiriančio planktono ir biologinės kilmės nuodų gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose;

d) patikrinti, ar nėra cheminių teršalų, kurių didžiausias leistinas kiekis bus nustatytas šios direktyvos 12 straipsnyje numatyta tvarka iki 1992 m. gruodžio 31 d.

Taikant c ir d punktus, kompetentingos institucijos turi nustatyti mėginių ėmimo planus, kad būtų galima patikrinti tokių nuodų ar teršalų buvimą reguliariai arba kiekvienu atskiru atveju, jei moliuskai renkami nevienodais laiko tarpais.

2. Mėginių ėmimo planuose, kaip numatyta 1 punkte, visų pirma turi būti atsižvelgiama:

a) į tikėtinus kiekvienos moliuskų augimvietės ir jų natūralaus išsivalymo vietų užterštumo fekalinėmis bakterijomis skirtumus;

b) į galimybę, kad vienose moliuskų augimvietėse ir moliuskų natūralaus išsivalymo vietose yra planktono su jūriniais biologinės kilmės nuodais, o kitose – tokio planktono nėra. Bandiniai imami taip:

i) stebėsena: reguliariai imami mėginiai, siekiant nustatyti toksinų turinčio planktono sudėties pokyčius ir geografinį šio planktono paplitimą. Gavus informacijos apie galimą toksinų kaupimąsi moliuskuose, mėginiai turi būti imami dar intensyviau;

ii) intensyvus bandinių ėmimas:

- planktono stebėjimas augimvietėse ir žvejybos vandenyse didinant vietų, iš kurių mėginiai imami, ir mėginių skaičių ir

- toksiškumo tyrimas tiriant paveikto ploto moliuskus, kurie yra labiausiai neatsparūs užterštumui.

Kitas leidimas moliuskus tiekti į rinką iš tokio ploto negali būti išduotas tol, kol atlikus naujų bandinių toksiškumo tyrimus nebus gauti reikalavimus atitinkantys rezultatai.

c) į galimą moliuskų užteršimą jų augimvietėse ir moliuskų natūralaus išsivalymo vietose.

Jeigu mėginių ėmimo plano rezultatai patvirtina, kad pateikiant į rinką gyvus dvigeldžius moliuskus žmonių sveikatai gali iškilti pavojus, kompetentinga institucija turi uždaryti tokių moliuskų augimvietes, kol nebus atkurta ankstesnė padėtis.

3. Tikrinant, ar laikomasi galutiniam produktui nustatytų reikalavimų, atliekami priedo V skyriuje nustatyti laboratoriniai tyrimai. Turi būti nustatyta kontrolės sistema patikrinti, ar jūrinių biotoksinų kiekis neviršija saugių ribų.

4. Reguliari įmonių kontrolė. Tokių tikrinimų metu:

a) patikrinama, ar tebesilaikoma patvirtinimui būtinų sąlygų;

b) tikrinamos patalpų, priemonių, įrangos švara ir darbuotojų asmens higiena;

c) įsitikinama, ar teisingai tvarkomi ir apdorojami gyvi dvigeldžiai moliuskai;

d) tikrinama, ar teisingai taikomos ir ar gerai veikia valymo ir paruošimo perdirbti sistemos;

e) tikrinamos šio priedo IV skyriaus III skirsnio 12 punkte nurodytos knygos;

f) tikrinama, ar teisingai naudojami sveikumo ženklai.

Atliekant tokius patikrinimus gali būti imami mėginiai laboratoriniams tyrimams; tokių tyrimų rezultatai pranešami už įmonę atsakingiems asmenims.

5. Gyvų dvigeldžių moliuskų sandėliavimo ir vežimo sąlygų patikrinimai.

VII SKYRIUS

PAKAVIMAS

1. Gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti pakuojami laikantis patenkinamų higienos sąlygų.

Pakavimui naudojama medžiaga arba talpykla:

- neturi veikti gyvų dvigeldžių moliuskų juslinių savybių,

- gyviems dvigeldžiams moliuskams neturi perduoti žmonių sveikatai žalingų medžiagų,

- turi būti pakankamai tvirta, kad tinkamai apsaugotų gyvus dvigeldžius moliuskus.

2. Austrės pakuojamos kiautu į apačią.

3. Visos gyvų dvigeldžių moliuskų pakuotė turi būti užplombuotos ir užplombuotos iš išsiuntimo centro vežamos vartotojui arba mažmeninkui.

VIII SKYRIUS

LAIKYMAS IR SAUGOJIMAS

1. Visose moliuskų laikymo patalpose gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti laikomi temperatūroje, kuri neturi įtakos moliuskų kokybei ir jų gyvybingumui; pakuotės negalima dėti tiesiai ant sandėlio grindų, ji turi būti dedama ant švaraus paaukštinto paviršiaus.

2. Supakuotų gyvų dvigeldžių moliuskų, juos išgabenus iš išsiuntimo centro, negalima nardinti į vandenį arba purkšti vandeniu, išskyrus atvejus, kai išsiuntimo centre moliuskai pateikiami mažmeninei prekybai.

IX SKYRIUS

VEŽIMAS IŠ IŠSIUNTIMO CENTRO

1. Žmonėms vartoti skirtos gyvų dvigeldžių moliuskų siuntos turi būti vežamos užplombuotose paketuose iš išsiuntimo centro iki bus pateiktos vartotojui arba mažmenininkui.

2. Gyvų dvigeldžių moliuskų siuntoms vežti skirtos transporto priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) vidinės transporto priemonių sienelės arba bet kokios kitos transporto priemonių dalys, galinčios susiliesti su gyvais dvigeldžiais moliuskais, turi būti pagamintos iš korozijai atsparių medžiagų; sienelių paviršius turi būti lygus ir lengvai valomas;

b) transporto priemonės turi būti tinkamai įrengtos, kad būtų užtikrinta veiksminga gyvų dvigeldžių moliuskų apsauga nuo pernelyg didelių temperatūros svyravimų, užteršimo purvu arba dulkėmis ir moliuskų kiautų sužalojimų dėl vibracijos arba trinties;

c) gyvi dvigeldžiai moliuskai neturi būti vežami su juos galinčiais užteršti kitais produktais.

3. Gyvi dvigeldžiai moliuskai turi būti vežami ir skirstomi uždengtose transporto priemonėse arba talpyklose, kuriose produktas laikomas temperatūroje, dėl kurios nepakinta moliuskų kokybė ir gyvybingumas.

Gyvų dvigeldžių moliuskų paketai neturi būti vežami sudėti tiesiai ant transporto priemonės ar konteinerio grindų, jie turi būti sudėti ant pakylų arba kaip kitaip, kad nesiliestų su grindimis.

Ledas, naudojamas vežant gyvų dvigeldžių moliuskų siuntas, turi būti sušaldytas iš geriamojo arba švaraus jūros vandens.

X SKYRIUS

SIUNTŲ ŽENKLINIMAS

1. Gyvų dvigeldžių moliuskų siuntos paketai turi būti paženklinti sveikumo ženklu, pagal kurį būtų galima identifikuoti pirminį siuntos išsiuntimo centrą bet kuriuo vežimo ir paskirstymo metu, kol siunta patenka į mažmeninę prekybą. Nepažeidžiant Direktyvos 79/112/EEB, sveikumo ženkle turi būti tokia informacija:

- išsiuntimo šalis,

- dvigeldžių moliuskų rūšis (bendrasis ir mokslinis pavadinimas),

- išsiuntimo centro identifikavimas pagal kompetentingos institucijos suteiktą patvirtintą numerį,

- įpakavimo data, bent jau diena ir mėnuo.

Nukrypstant nuo Direktyvos 79/112/EEB, vietoj moliuskų tinkamumo vartoti datos gali būti įrašas "pardavimo metu šie gyvūnai turi būti gyvi".

2. Sveikumo ženklas gali būti įspaustas pakavimo medžiagoje arba ant atskiros etiketės, kuri pritvirtinama prie pakavimo medžiagos arba įdedama į paketo vidų. Etiketė taip pat gali būti pririšama ją persukant arba pritvirtinama sankabėlėmis; lipnūs sveikumo ženklai neturi būti naudojami, išskyrus tuos, kurie gali būti nuplėšti. Kiekvienas subjektas privalo naudoti tik vieno tipo sveikatos ženklą, kurio negalima perduoti.

3. Sveikumo ženklas turi būti tvirtas ir atsparus vandeniui, o jame pateikiama informacija įskaitoma, neištrinama ir lengvai iššifruojama.

4. Sveikumo ženklą, kuris tvirtinamas prie siuntų, kuriose dvigeldžiai moliuskai nesupakuoti į atskirus vartotojams skirtus paketus, mažmeninkas saugo ne mažiau kaip 60 dienų po siuntos paskirstymo.

[1] OL L 229, 1980 8 30, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1985 m. Stojimo aktu (OL L 302, 1985 11 15, p. 218).

--------------------------------------------------