Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89

1989 m. gruodžio 21 d.

dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 87 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

(1) kadangi siekiant Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties tikslų, šios sutarties 3 straipsnio f punkte nustatytas Bendrijos tikslas sukurti "sistemą, užtikrinančią, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma";

(2) kadangi ši sistema yra būtina, norint iki 1992 m. sukurti vidaus rinką ir toliau ją plėtoti;

(3) kadangi vidaus sienų panaikinimo išdavoje Bendrijoje jau vyksta bei toliau vyks bendrovių reorganizavimosi procesai, ypač koncentracijų forma;

(4) kadangi tokia raida turi būti sveikintina kaip atitinkanti dinamiškos konkurencijos reikalavimus, galinti padidinti Europos pramonės konkurencingumą, pagerinanti ekonomikos augimo sąlygas ir kelianti gyvenimo lygį Bendrijoje;

(5) kadangi vis dėlto yra būtina garantuoti, kad reorganizacijos procesas nedarytų ilgalaikės žalos konkurencijai; kadangi dėl to Bendrijos teisėje reikalingos koncentraciją, galinčią itin riboti konkurenciją bendrojoje rinkoje arba žymioje jos dalyje, reglamentuojančios nuostatos;

(6) kadangi Sutarties 85 ir 86 straipsniai, nors ir taikomi pagal Teisingumo Teismo precedentų teisę tam tikroms koncentracijos rūšims, nėra pakankami kontroliuoti visas operacijas, galinčias pasirodyti nesuderinamomis su Sutarties reikalaujama neiškreiptos konkurencijos sistema;

(7) kadangi todėl turėtų būti sukurtas naujas, leidžiantis veiksmingai kontroliuoti visas koncentracijos rūšis jų poveikio konkurencijos struktūrai požiūriu reglamento formos teisinis dokumentas, kuris būtų vienintelis tokioms koncentracijos rūšims Bendrijoje taikomas dokumentas;

(8) kadangi dėl to šis reglamentas turėtų būti pagrįstas ne tik Sutarties 87 straipsniu, bet visų pirma ir 235 straipsniu, pagal kurį Bendrija gali suteikti sau papildomų jos tikslams pasiekti būtinų įgaliojimų, atsižvelgiant į koncentraciją Sutarties II priede išvardytų žemės ūkio produktų rinkose;

(9) kadangi šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos reikšmingiems struktūriniams pokyčiams, kurių poveikis rinkai išeina už nacionalinių bet kurios valstybės narės sienų;

(10) kadangi šio reglamento taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal konkurencijoje dalyvaujančių įmonių geografinę veiklos teritoriją ir apribota nustatytais ribiniais dydžiais tam, kad apimtų Bendrijos masto koncentracijas; kadangi šie nustatyti ribiniai dydžiai reglamento taikymo pradinio etapo pabaigoje, atsižvelgiant į įgytą patirtį, turėtų būti pakoreguoti;

(11) kadangi Bendrijos masto koncentracija būna tada, kai bendroji suminė koncentracijoje dalyvaujančių įmonių apyvarta viršija nustatytus ribinius dydžius pasauliniu ir Bendrijos mastu, ir kai bent dvi iš koncentracijoje dalyvaujančių įmonių vykdo savo visą arba pagrindinę veiklą skirtingose valstybėse narėse, arba jeigu įmonės nors ir veikia didžiąja dalimi vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje, tačiau bent viena iš jų žymią savo veiklos dalį vykdo kurioje nors kitoje valstybėje narėje; kadangi Bendrijos masto koncentracija yra ir tais atvejais, kai ją vykdo pagrindinę veiklą už Bendrijos ribų vykdančios įmonės, kurių žymi veiklos dalis vykdoma Bendrijoje;

(12) kadangi koncentracijos kontrolės priemonės, nepažeidžiant Sutarties 90 straipsnio 2 dalies, įvestinos atsižvelgiant į nediskriminavimo tarp viešojo ir privataus sektoriaus principą; kadangi viešajame sektoriuje skaičiuojant koncentracijoje dalyvaujančių įmonių apyvartą reikia atsižvelgti į įmones, kurios kartu sudaro savarankišką sprendimo priėmimo teisę turintį ekonominį vienetą, nepriklausomai nuo jų kapitalo nuosavybės bei nuo joms taikomų administracinės priežiūros taisyklių;

(13) kadangi yra būtina nustatyti, ar Bendrijos mastu vykdoma koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka būtinybės palaikyti ir plėtoti joje veiksmingą konkurenciją požiūriu; kadangi, tai darydama, Komisija turi orientuotis į bendrą Sutarties 2 straipsnyje nurodytų pagrindinių tikslų, įskaitant Sutarties 130a straipsnyje nurodytos socialinės ir ekonominės sanglaudos stiprinimą, siekimo kontekstą;

(14) kadangi šis reglamentas turėtų įtvirtinti principą, kad Bendrijos mastu vykdoma koncentracija, sukurianti arba stiprinanti tokią padėtį, dėl kurios yra ribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, turi būti paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka;

(15) kadangi koncentracija, kuri dėl ribotos konkurencijoje dalyvaujančių įmonių rinkos dalies negali riboti veiksmingos konkurencijos, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka; kadangi, nepažeidžiant Sutarties 85 ir 86 straipsnių, tokia indikacija yra tada, kai konkurencijoje dalyvaujančių įmonių rinkos dalis bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje neviršija 25 %;

(16) kadangi Komisijai turi būti pavesta priimti visus reikiamus sprendimus nustatant, ar Bendrijos mastu vykdoma koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka, taip pat priimti veiksmingai konkurencijai atstatyti skirtus sprendimus;

(17) kadangi tam, kad būtų garantuota veiksminga kontrolė, įmonės turėtų būti įpareigotos iš anksto pranešti apie Bendrijos mastu vykdomas koncentracijas bei turėtų būti priimtos nuostatos dėl koncentracijos sustabdymo apibrėžtam laikotarpiui bei dėl galimybės prireikus tokį laikotarpį pratęsti arba atsisakyti tokio koncentracijos sustabdymo; kadangi, teisinio tikrumo dėlei, sandorių galiojimas turi būti apsaugotas tiek, kiek būtina;

(18) kadangi turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį Komisija turi pradėti procedūras koncentracijos, apie kurią jai pranešta, atžvilgiu, bei laikotarpiai, per kuriuos ji turi priimti galutinį sprendimą dėl tokios koncentracijos suderinamumo ar nesuderinamumo su bendrąja rinka;

(19) kadangi suinteresuotoms įmonėms turi būti suteikta teisė būti išklausytoms Komisijoje, kai pradedama procedūra; kadangi koncentracijoje dalyvaujančių įmonių valdymo ir priežiūros organų nariams bei pripažintiems darbuotojų atstovams, taip pat trečiosioms teisėtą interesą turinčioms šalims turi būti suteikta galimybė būti išklausytais;

(20) kadangi Komisija turėtų veikti glaudžiai ir nuolat bendradarbiaudama su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, iš kurių ji gauna informaciją ir paaiškinimus;

(21) kadangi šiame reglamente bei atsižvelgiant į Teisingumo Teismo precedentų teisę Komisijai turi būti suteikta teisė gauti pagalbą iš valstybių narių, taip pat ji turi būti įgaliota reikalauti informacijos bei atlikti koncentracijos vertinimui reikalingus tyrimus;

(22) kadangi šio reglamento reikalavimų laikymąsi turi būti galima užtikrinti piniginėmis baudomis ir delspinigiais; kadangi Teisingumo Teismui šiuo klausimu pagal Sutarties 172 straipsnį turėtų būti suteikta neribota jurisdikcija;

(23) kadangi koncentracijos sąvoką reikia apibrėžti taip, kad ji apimtų tik ilgalaikius koncentracijoje dalyvaujančių įmonių struktūros pakitimus sukeliančius veiksmus; kadangi dėl to yra būtina neįtraukti į šio reglamento taikymo sritį tų veiksmų, kuriais siekiama išlikusių nepriklausomomis įmonių konkurencinės veiklos koordinavimo arba dėl kurių toks koordinavimas vyksta, nes tokia veikla turi būti tiriama pagal atitinkamas Sutarties 85 ir 86 straipsnius įgyvendinančių reglamentų nuostatas; kadangi toks atskyrimas ypač reikalingas bendrų įmonių kūrimo atveju;

(24) kadangi šiame reglamente apibrėžtas konkurencinės veiklos derinimas neapima atvejų, kai dvi ar daugiau įmonių susitaria bendrai įgyti vienos arba kelių įmonių kontrolę, siekdamos tarpusavyje pasidalinti tokias įmones arba jų turtą, bei šį siekį realizuoja;

(25) kadangi šis reglamentas taikomas ir tada, kai koncentracijoje dalyvaujančios įmonės sutinka su koncentracijai vykdyti tiesiogiai reikalingais apribojimais;

(26) kadangi Komisijai turėtų būti suteikta išskirtinė kompetencija taikyti šį reglamentą, Teisingumo Teismui prižiūrint jo taikymą;

(27) kadangi valstybės narės negali taikyti savo nacionalinės konkurencijos teisės Bendrijos mastu vykdomai koncentracijai, išskyrus atvejus, kai tai leidžia šis reglamentas; kadangi atitinkamos nacionalinių valdžios institucijų teisės turėtų būti ribojamos tokiais atvejais, kai Komisija negali įsikišti, o konkurencija valstybės narės teritorijoje gali būti itin ribojama, ir jei tos valstybės narės konkurencijos interesai negali būti pakankamai apsaugoti kitokiais būdais, nei taikant šį reglamentą; kadangi tokiais atvejais valstybės narės privalo veikti greitai; kadangi šis reglamentas dėl nacionalinės teisės aktų skirtumų negali nustatyti vieno galutinio termino reikiamoms priemonėms priimti;

(28) kadangi, be to, išimtinis šio reglamento taikymas Bendrijos mastu vykdomoms koncentracijoms nepažeidžia Sutarties 223 straipsnio ir nedraudžia valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių kitiems nei numatyti šiame reglamente teisėtiems interesams apsaugoti, su sąlyga, kad tokios priemonės bus suderinamos su bendraisiais Bendrijų teisės principais ir kitomis jos nuostatomis;

(29) kadangi koncentracijos, kurioms netaikomas šis reglamentas iš esmės priklauso valstybių narių jurisdikcijai; kadangi Komisijai nepaisant to turėtų būti suteikti įgaliojimai veikti suinteresuotos valstybės narės prašymu tais atvejais, kai veiksminga konkurencija galėtų būti itin ribojama tos valstybės narės teritorijoje;

(30) kadangi turėtų būti stebimos sąlygos, kuriomis dalyvaujant Bendrijos įmonėms vykdoma koncentracija Bendrijos narėmis nesančiose šalyse, bei parengtos nuostatos, duodančios galimybę Tarybai suteikti Komisijai atitinkamą mandatą derėtis dėl nediskriminacinių sąlygų taikymo Bendrijos įmonėms;

(31) kadangi šis reglamentas jokiu būdu nesumažina koncentracijoje dalyvaujančiose įmonėse pripažintų darbuotojų kolektyvinių teisių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Nepažeidžiant 22 straipsnio, šis reglamentas taikomas visoms Bendrijos mastu vykdomoms koncentracijoms, kaip apibrėžta 2 dalyje.

2. Šiame reglamente koncentracija laikoma vykdoma Bendrijos mastu, kai

a) bendroji suminė koncentracijoje dalyvaujančių įmonių metinė apyvarta pasaulinėje rinkoje yra didesnė kaip 5 milijardai ekiu ir

b) kiekvienos iš ne mažiau kaip dviejų koncentracijoje dalyvaujančių įmonių bendroji metinė apyvarta Bendrijos mastu yra didesnė kaip 250 milijonų ekiu,

išskyrus atvejus, kai kiekvienos iš koncentraciją vykdančių įmonių apyvarta vienoje ir toje pačioje valstybėje narėje yra ne mažesnė kaip du trečdaliai jos bendrosios metinės apyvartos Bendrijos mastu.

3. 2 dalyje nurodytus ribinius dydžius prieš pasibaigiant ketvirtiesiems metams nuo šio reglamento priėmimo dienos remdamasi Komisijos pasiūlymu kvalifikuota balsų dauguma pakoreguos Taryba.

2 straipsnis

Koncentracijų vertinimas

1. Į šio reglamento taikymo sritį patenkančios koncentracijos, siekiant nustatyti, ar jos yra suderinamos su bendrąja rinka, vertinamos pagal toliau pateiktas nuostatas.

Atlikdama tokį vertinimą, Komisija atsižvelgia į:

a) poreikį palaikyti ir plėtoti veiksmingą konkurenciją bendrojoje rinkoje, tarp kitų kausimų, atsižvelgiant į visų susijusių rinkų struktūras ir realią arba potencialią Bendrijos viduje arba už jos ribų esančių įmonių konkurenciją;

b) koncentracijoje dalyvaujančių įmonių padėtį rinkoje, jų ekonominį ir finansinį pajėgumą, tiekėjams ir vartotojams prieinamas alternatyvas, jų galimybę naudotis tiekimo arba realizacijos rinkomis, bet kokius teisinius ar kitokio pobūdžio patekimo į rinką barjerus, atitinkamų prekių ir paslaugų pasiūlos ir paklausos tendencijas, tarpinių ir galutinių vartotojų interesus, techninės ir ekonominės pažangos plėtrą, kiek ji yra naudinga vartotojams ir nesudaro kliūčių konkurencijai.

2. Koncentracija, kuri nesukuria ar nesustiprina dominuojančios padėties, ir dėl to nėra itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, laikoma suderinama su bendrąja rinka.

3. Koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka.

3 straipsnis

Koncentracijos apibrėžimas

1. Laikoma, kad koncentracija vykdoma tada, kai:

a) susijungia dvi ar daugiau ankščiau buvusios savarankiškos įmonės, arba

b) vienas arba daugiau asmenų, jau kontroliuojančių bent vieną įmonę, arba

- viena ar daugiau įmonių

pirkdamos vertybinius popierius arba turtą, pagal sutartis arba kitokiais būdais įgyja tiesioginę ar netiesioginę visos arba dalies dar vienos ar daugiau įmonių kontrolę.

2. Veiksmai, įskaitant bendros įmonės steigimą, kurių tikslas arba pasekmė yra konkurencinės veiklos derinimas tarp išliekančių nepriklausomomis įmonių, nelaikomi koncentracija pagal 1 dalies b punktą.

Visas nepriklausomo ūkio subjekto funkcijas nuolat vykdančios bendros įmonės įsteigimas, kai konkurencinės veiklos derinimas tarp bendroje įmonėje dalyvaujančių šalių arba tarp jų ir naujos bendros įmonės nevyksta, laikomas koncentracija pagal 1 dalies b punktą.

3. Šiame reglamente kontrolės samprata apima teises, sutartis arba bet kokias kitas priemones, kurios atskirai arba kartu, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, ypač

a) nuosavybės teisę arba teisę naudotis visu ar dalimi įmonės turto;

b) teises arba sutartis, suteikiančias galimybę daryti lemiamą įtaką įmonės organų sudėčiai, balsavimui ar sprendimams.

4. Įgijusiais kontrolę laikomi asmenys arba įmonės, kurie

a) yra teisių turėtojai arba tokios teisės jiems suteiktos pagal atitinkamas sutartis, arba

b) neturėdami tokių teisių arba pagal sutartis suteiktų teisių, yra įgalioti naudotis iš jų kylančiomis teisėmis.

5. Laikoma, kad koncentracija neatsiranda, kai

a) kredito arba kitos finansinės institucijos ar draudimo bendrovės, kurių įprasta veikla apima savo arba kitų naudai vykdomus sandorius su vertybiniais popieriais ir prekybą jais, laikinai valdo įsigytų įmonės vertybinių popierių paketą jų perpardavimo tikslu, su sąlyga, kad jie nesinaudoja tų vertybinių popierių suteikiamomis balsavimo teisėmis tam, kad darytų įtaką tos įmonės konkurencinei veiklai, arba su sąlyga, kad jos naudojasi tų vertybinių popierių suteikiamomis balsavimo teisėmis tik visos arba dalies tokios įmonės, jos turto arba vertybinių popierių perleidimui parengti ir kad toks perleidimas įvyksta per vienerius metus nuo įsigijimo dienos. Komisija gali pratęsti šį laikotarpį tokioms institucijoms ar bendrovėms prašant, jei jos įrodo, kad įmonės perleidimas per nustatytą vienerių metų laikotarpį nėra realiai įmanomas;

b) kontrolės teisę įgyja įmonės administratorius pagal valstybės narės įstatymus dėl įmonių likvidavimo, veiklos nutraukimo, nemokumo, mokėjimų nutraukimo, kompromisinių susitarimų arba panašių procedūrų;

c) 1 dalies b punkte nurodytą veiklą vykdo finansinės holdingo bendrovės, nurodytos 1978 m. liepos 25 d. ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB [4] dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 84/569/EEB [5], 5 straipsnio 3 dalyje, su sąlyga, kad tose įmonėse turimos balsavimo teisės, ypač skiriant tokių įmonių valdymo arba priežiūros organų narius, yra naudojamos tik tam, būtų išlaikyta visa tokių investicijų vertė, o ne darant tiesioginę arba netiesioginę įtaką tų įmonių konkurencinei veiklai.

4 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie koncentracijas

1. Apie šiame reglamente apibrėžtas Bendrijos mastu vykdomas koncentracijas ne vėliau kaip per savaitę nuo sutarties sudarymo, viešojo konkurso paskelbimo arba kontrolinio įmonės akcijų paketo įsigijimo pranešama Komisijai. Savaitė pradedama skaičiuoti įvykdžius pirmąjį iš pirmiau nurodytų veiksmų.

2. Apie koncentraciją, sudaromą susijungiant įmonėms, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies a punkte, arba įgyjant bendrą kontrolę, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, praneša visos tame susijungime dalyvaujančios arba bendrą kontrolę įgyjančios šalys. Visais kitais atvejais pranešimą pateikia visos arba dalies vienos arba daugiau įmonių kontrolę įgyjantys asmenys arba įmonės.

3. Jeigu Komisija nustato, kad koncentracija, apie kurią yra pranešta, patenka į šio reglamento taikymo sritį, ji paskelbia apie patį pranešimo faktą, nurodydama šalių pavadinimus, koncentracijos pobūdį ir su ja susijusius ekonomikos sektorius. Komisija turi atsižvelgti į teisėtus įmonių komercinių paslapčių apsaugos interesus.

5 straipsnis

Apyvartos apskaičiavimas

1. Bendroji apyvarta, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalyje, apima koncentracijoje dalyvaujančių įmonių per praeitus finansinius metus vykdant jų įprastą veiklą už prekių pardavimą ir paslaugų teikimą gautas sumas, išskaičiavus prekybines nuolaidas ir pridėtinės vertės mokestį bei kitus tiesiogiai su apyvarta susijusius mokesčius. Bendroji koncentracijoje dalyvaujančios įmonės apyvarta neapima prekių pardavimo ir paslaugų teikimo tarp 4 dalyje nurodytų įmonių.

Apyvarta Bendrijoje arba valstybėje narėje apima atitinkamai visoje Bendrijoje arba toje valstybėje narėje įmonėms arba vartotojams parduotas prekes ir suteiktas paslaugas.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai koncentracija pasireiškia vienos ar daugiau įmonių padalinių įsigijimu, nepriklausomai nuo to, ar tie padaliniai yra savarankiški juridiniai vienetai, atsižvelgiama tik į pardavėjo ar pardavėjų gautą sandorio objektu esančių įsigyjamų padalinių metinę apyvartą.

Tačiau tų pačių asmenų arba įmonių per dvejų metų laikotarpį sudaromi du arba daugiau 1 pastraipoje nurodyti sandoriai yra laikomi viena ir ta pačia paskutiniojo sandorio sudarymo dieną pradėta koncentracija.

3. Vietoje apyvartos naudojami:

a) kredito bei kitoms finansų įstaigoms 1 straipsnio 2 dalies a punkto atžvilgiu — viena dešimtoji jų bendrojo turto.

1 straipsnio 2 dalies b punkto ir 1 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos atžvilgiu bendra apyvarta Bendrijos mastu pakeičiama vienos dešimtosios jų bendro turto, bei santykio tarp paskolų ir išmokų kredito įstaigoms bei vartotojams sandoriuose su Bendrijos rezidentais ir bendros tokių paskolų ir išmokų sumos, sandauga.

1 straipsnio 2 dalies atžvilgiu bendra apyvarta vienoje valstybėje narėje pakeičiama vienos dešimtosios jų bendro turto, bei santykio tarp paskolų ir išmokų kredito įstaigoms bei vartotojams sandoriuose su tos valstybės narės rezidentais ir bendros tokių paskolų ir išmokų sumos, sandauga;

b) draudimo įmonėms — bendra pasirašytų draudimo įmokų vertė, kuri apima visas pagal šių draudimo įmonių arba jų vardu sudarytas draudimo sutartis gautas arba gautinas įplaukas, įskaitant sumokamas perdraudimo įmokas, išskaičiavus individualių draudimo įmokų arba visų pasirašytų įmokų pagrindu apskaičiuotus mokesčius bei parafiskalines įmokas arba mokesčius; 1 straipsnio 2 dalies b punkto ir 1 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos atžvilgiu vadovaujamasi bendra pasirašytų draudimo įmokų suma, gauta atitinkamai iš Bendrijos ar iš vienos valstybės narės rezidentų.

4. Nepažeidžiant 2 dalies, bendroji koncentracijoje dalyvaujančios įmonės apyvarta, kaip apibrėžta 1 straipsnio 2 dalyje, yra apskaičiuojama sudedant tokias atitinkamas apyvartas:

a) koncentracijoje dalyvaujančios įmonės apyvartą;

b) apyvartas įmonių, kuriose koncentracijoje dalyvaujanti įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai:

- valdo daugiau kaip pusę kapitalo arba apyvartinių lėšų, arba

- gali naudotis daugiau kaip puse balsavimo teisių, arba

- gali skirti daugiau kaip pusę stebėtojų tarybos, valdybos arba teisiškai įmonę atstovaujančių organų narių, arba

- turi įmonės valdymo teisę;

c) įmonių, turinčių b punkte išvardytas teises ar galias koncentracijoje dalyvaujančioje įmonėje, apyvartas;

d) įmonių, kuriose b punkte nurodytas teises ar galias turi c punkte nurodyta įmonė, apyvartas;

e) įmonių, kuriose dvi arba daugiau a–d punktuose nurodytų įmonių kartu turi b punkte nurodytas teises ar galias, apyvartas.

5. Jeigu koncentracijoje dalyvaujančios įmonės 4 dalies b punkte nurodytas teises ar galias turi kartu, skaičiuojant 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą koncentracijoje dalyvaujančių įmonių bendrąją apyvartą

a) neatsižvelgiama į prekių pardavimo ar paslaugų teikimo apyvartą tarp bendros įmonės ir kiekvienos koncentracijoje dalyvaujančios įmonės arba bet kokios kitos su bet kuria iš jų susijusios, kaip apibrėžta 4 dalies b–e punktuose, įmonės;

b) atsižvelgiama į prekių pardavimo arba paslaugų teikimo tarp bendros įmonės ir bet kurios trečiosios įmonės apyvartą. Tokia apyvarta turi būti lygiomis dalimis paskirstyta tarp visų koncentracijoje dalyvaujančių įmonių.

6 straipsnis

Pranešimų nagrinėjimas ir procedūros pradžia

1. Komisija nagrinėja pranešimus iš karto juos gavusi.

a) Nusprendusi, kad koncentracija, apie kurią pranešama, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, ji tai patvirtina sprendimu.

b) Nustačiusi, kad nors koncentracija, apie kurią pranešama, patenka į šio reglamento taikymo sritį, tačiau nekelia rimtų abejonių dėl suderinamumo su bendrąja rinka, Komisija nusprendžia neprieštarauti ir paskelbia, kad ši koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka.

c) Antra vertus, nustačiusi, kad koncentracija, apie kurią pranešama, patenka į šio reglamento taikymo sritį ir kelia rimtas abejones dėl suderinamumo su bendrąja rinka, Komisija nusprendžia pradėti procedūrą.

2. Apie savo sprendimus Komisija nedelsdama praneša koncentracijoje dalyvaujančioms įmonėms ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms.

7 straipsnis

Koncentracijų sustabdymas

1. 2 dalies tikslais 1 straipsnyje apibrėžta koncentracija neturi būti vykdoma prieš pranešant apie ją ir tris savaites po pranešimo pateikimo.

2. Komisija gali savo iniciatyva nuspręsti, kad koncentracijos vykdymas gali būti ir toliau visiškai arba iš dalies sustabdytas tol, kol ji priims galutinį sprendimą arba nustatys kitokias atitinkamas laikinas priemones, jeigu remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu per 1 dalyje nurodytą laikotarpį ji mano, kad tai reikalinga norint garantuoti visišką bet kokio vėliau pagal 8 straipsnio 3 ir 4 dalis priimto sprendimo efektyvumą.

3. 1 ir 2 dalys neužkerta kelio vykdyti viešąjį konkursą, apie kurį pagal 4 straipsnio 1 dalį buvo pranešta Komisijai, su sąlyga, kad konkurso nugalėtojas nesinaudos kartu su vertybiniais popieriais gauta balsavimo teise arba naudosis ja tik tam, kad išsaugotų visą investicijų vertę remdamasis Komisijos pagal 4 dalį suteiktu leidimu nukrypti nuo šių nuostatų.

4. Paprašyta Komisija gali leisti nukrypti nuo 1, 2 arba 3 dalyse numatytų įpareigojimų, kad būtų užkirstas kelias dideliems nuostoliams, kuriuos patirtų viena ar kelios koncentracijoje dalyvaujančios įmonės arba trečiosios šalys. Kad butų garantuotos veiksmingos konkurencijos sąlygos, toks leidimas gali būti suteiktas su įvairiomis sąlygomis ir įpareigojimais. Leidimo nukrypti galima prašyti ir jis gali būti suteiktas bet kuriuo metu, netgi prieš pranešimą arba sudarius sandorį.

5. Bet kurio pažeidžiant 1 arba 2 punktus sudaryto sandorio galiojimas priklauso nuo pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą, 8 straipsnio 2 arba 3 dalį priimto sprendimo arba nuo 10 straipsnio 6 dalyje apibrėžtos prielaidos.

Tačiau šis straipsnis neturi įtakos sandorių su vertybiniais popieriais galiojimui, įskaitant ir tuos vertybinius popierius, kuriuos galima konvertuoti į kitokius vertybinius popierius, leidžiamus parduoti tiesiogiai arba netiesiogiai visuomenei prieinamoje rinkoje, reguliuojamoje ir prižiūrimoje nuolat veikiančių valstybės organų pripažintų institucijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas ir pardavėjas žinojo arba privalėjo žinoti, kad sandoris prieštarauja 1 arba 2 daliai.

8 straipsnis

Komisijos įgaliojimai priimti sprendimus

1. Nepažeidžiant 9 straipsnio, visos pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą pradėtos procedūros užbaigiamos priimant sprendimą pagal 2–5 dalis.

2. Jeigu Komisija nustato, kad koncentracija, apie kurią buvo pranešta, joje dalyvaujančioms įmonėms prireikus padarius pakeitimus, atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, ji priima sprendimą, skelbiantį šią koncentraciją suderinama bendrąja rinka.

Komisija gali susieti savo sprendimą su sąlygomis ir įpareigojimais, užtikrinančiais koncentracijoje dalyvaujančių įmonių prieš Komisiją prisiimtų įsipareigojimų pakeisti pradinį koncentracijos planą vykdymą. Koncentraciją suderinama su bendrąja rinka skelbiantis sprendimas taip pat apima ir būtinus su koncentracija tiesiogiai susijusius jos vykdymo apribojimus.

3. Nustačiusi, kad koncentracija atitinka 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, Komisija priima sprendimą, skelbiantį koncentraciją nesuderinama su bendrąja rinka.

4. Jei koncentracija jau yra įvykdyta, Komisija gali pagal 3 dalį priimtu arba atskiru sprendimu pareikalauti atskirti sujungtas įmones arba turtą, nutraukti bendrą kontrolę arba imtis bet kokių kitų veiksmingos konkurencijos sąlygoms atstatyti reikalingų veiksmų.

5. Komisija gali panaikinti pagal 2 dalį priimtą sprendimą, jei

a) sprendimas paskelbti apie koncentracijos suderinamumą paremtas neteisinga informacija, už kurią yra atsakinga viena iš įmonių, arba jei toks sprendimas gautas apgaule;

b) koncentracijoje dalyvaujančios įmonės pažeidžia bet kurį su sprendimu susietą įpareigojimą.

6. 5 dalyje numatytais atvejais Komisija gali priimti sprendimą pagal 3 dalį, nesilaikydama 10 straipsnio 3 dalyje nurodyto termino.

9 straipsnis

Klausimo perdavimas spręsti valstybių narių kompetentingoms institucijoms

1. Toliau nurodytomis sąlygomis Komisija gali priimti sprendimą oficialiai perduoti suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai medžiagą apie koncentraciją, apie kurią buvo pranešta. Apie tokį sprendimą nedelsiant pranešama koncentracijoje dalyvaujančioms įmonėms ir kompetentingoms valstybių narių institucijoms.

2. Gavusi tokį pranešimą, valstybė narė per tris savaites gali pranešti Komisijai, kad dėl koncentracijos gali būti sukurta arba sustiprinta dominuojanti padėtis, dėl ko tos valstybės narės rinkoje, turinčioje visus atskiros rinkos požymius, nepriklausomai nuo to, ar ji sudaro didelę Bendrijos rinkos dalį, būtų itin apribota konkurencija. Komisija apie tokį pranešimą informuoja koncentracijoje dalyvaujančias įmones.

3. Jeigu Komisija atsižvelgdama į atitinkamų prekių ar paslaugų rinką bei į 7 dalyje apibrėžtą nagrinėjamą geografinę rinką mano, kad tai yra atskira rinka ir kad toks pavojus konkurencijai egzistuoja, ji gali:

a) pati išnagrinėti atvejį, kad būtų išlaikyta arba atstatyta veiksminga konkurencija tiriamoje rinkoje, arba

b) perduoti šį klausimą nagrinėti kompetentingai suinteresuotos valstybės narės institucijai taikant tos valstybės narės nacionalinius konkurencijos įstatymus.

Tačiau jeigu Komisija mano, kad tokios atskiros rinkos nėra arba pavojus konkurencijai neegzistuoja, ji šiuo klausimu priima suinteresuotai valstybei narei skirtą sprendimą.

4. Sprendimas, ar perduoti klausimą nagrinėti pagal 3 dalį, priimamas, jei

a) pagal bendrą taisyklę Komisija per 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje numatytą 6 savaičių terminą nepradeda procedūros pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą; arba

b) jei Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešimo apie koncentraciją gavimo pradėjo procedūrą pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą, nesiimdama jokių parengiamųjų veiksmų būtinoms 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje arba 3 ir 4 dalyse numatytoms veiksmingos konkurencijos nagrinėjamoje rinkoje išlaikymo arba atkūrimo priemonėms priimti.

5. Jeigu per tris mėnesius, kaip numatyta 4 dalies b punkte, Komisija neatsižvelgdama į suinteresuotos valstybės narės priminimą nepriėmė sprendimo perduoti klausimą nagrinėti pagal 3 dalį arba ėmėsi 4 dalies b punkte nurodytų parengiamųjų priemonių, laikoma, kad Komisija priėmė sprendimą pagal 3 dalies b punktą perduoti klausimą nagrinėti suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai.

6. Suinteresuotos valstybės narės kompetentinga institucija ataskaitą arba koncentracijos patikrinimo išvadas paskelbia ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo klausimo perdavimo nagrinėti valstybei narei.

7. Nagrinėjamą geografinę rinką sudaro teritorija, kurioje koncentracijoje dalyvaujančios įmonės dalyvauja prekių ir paslaugų pasiūloje ir paklausoje ir kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai vienodos, galinti būti išskirta iš kaimyninių teritorijų dėl to, kad jose konkurencijos sąlygos gerokai skiriasi. Atliekant tokį vertinimą turėtų būti ypač atsižvelgiama į atitinkamų prekių bei paslaugų pobūdį ir savybes, įėjimo į rinką kliūtis arba vartotojų prioritetus, žymius įmonės aptariamoje rinkoje ir gretimose rinkose turimos rinkos dalies skirtumus ar žymius kainų skirtumus.

8. Taikydama šio straipsnio nuostatas, suinteresuota valstybė narė gali imtis tik konkurencijai nagrinėjamoje rinkoje išsaugoti ar jai atstatyti būtinai reikalingų priemonių.

9. Siekdama taikyti nacionalinę konkurencijos teisę, bet kuri valstybė narė gali pagal atitinkamas Sutarties nuostatas kreiptis į Teisingumo Teismą, ypač prašydama taikyti Sutarties 186 straipsnį.

10. Šis straipsnis bus persvarstytas baigiantis ketvirtiesiems metams nuo šio reglamento priėmimo dienos.

10 straipsnis

Procedūrų pradėjimo ir sprendimų priėmimo terminai

1. 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po tos dienos, kai gaunamas pranešimas apie koncentraciją arba, jei kartu su pranešimu pateikiama ne visa informacija, kitą dieną po tos dienos, kai gaunama visa informacija.

Šis laikotarpis pratęsiamas iki šešių savaičių, jei Komisija gauna valstybės narės prašymą pagal 9 straipsnio 2 dalį.

2. Sprendimai dėl koncentracijų, apie kurias yra pranešta, pagal 8 straipsnio 2 dalį priimami tik paaiškėjus, kad 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos rimtos abejonės buvo pašalintos koncentracijoje dalyvaujančioms įmonėms padarius pakeitimus, tačiau ne vėliau kaip iki 3 dalyje nustatyto termino.

3. Nepažeidžiant 8 straipsnio 6 dalies, pagal 8 straipsnio 3 dalį priimti sprendimai dėl koncentracijų, apie kurias pranešta, turi būti priimami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo procedūrų pradžios.

4. 3 dalyje nurodytas terminas išimties tvarka sustabdomas, jeigu dėl aplinkybių, susidariusių dėl vienos iš koncentracijoje dalyvaujančių įmonių, Komisija turėjo sprendimu prašyti informacijos pagal 11 straipsnį nurodyti atlikti tyrimą pagal 13 straipsnį.

5. Jeigu Teisingumo Teismas priima Komisijos pagal šį reglamentą priimtą sprendimą visiškai ar iš dalies anuliuojantį sprendimą, visi šiame reglamente nustatyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

6. Jeigu Komisija nepriėmė sprendimo pagal 6 straipsnio 1 dalies b arba c punktus arba pagal 8 straipsnio 2 arba 3 dalis per atitinkamai 1 ir 3 dalyse nustatytus galutinius terminus, nepažeidžiant 9 straipsnio laikoma, kad koncentracija buvo paskelbta suderinama su bendrąja rinka.

11 straipsnis

Informacijos reikalavimas

1. Vykdydama šiuo reglamentu jai priskirtas pareigas, Komisija gali gauti visą reikalingą informaciją iš valstybių narių Vyriausybių ir kompetentingų institucijų, 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų asmenų bei iš įmonių ir jų asociacijų.

2. Siųsdama paklausimus dėl informacijos asmeniui, įmonei arba įmonių asociacijai, Komisija tuo pat metu siunčia tokio paklausimo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje nuolat gyvena tas asmuo arba yra įmonės ar įmonių asociacijos buveinė, kompetentingai institucijai.

3. Informacijos paklausime Komisija nurodo jo teisinį pagrindą ir tikslą bei 14 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas sankcijas už neteisingos informacijos pateikimą.

4. Prašomą informaciją apie įmones pateikia jų savininkai arba jų atstovai, informaciją apie juridinius asmenis, bendroves ar firmas arba juridinio asmens teisių neturinčias asociacijas pateikia juos atstovauti pagal įstatymą ar jų įstatus įgalioti asmenys.

5. Jeigu asmuo, įmonė arba jų asociacija nepateikia prašomos informacijos per Komisijos nustatytą laikotarpį arba pateikia ne visą informaciją, Komisija gali sprendimu pareikalauti šią informaciją pateikti. Sprendime tiksliai apibrėžiama, kokios informacijos yra prašoma, nustatomas atitinkamas laikotarpis, per kurį ji turi būti pateikta, bei nurodomos 14 straipsnio 1 dalies c punkte ir 15 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos baudos bei teisė apskųsti sprendimą Teisingumo Teismui.

6. Komisija tuo pat metu siunčia sprendimo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje nuolat gyvena tas asmuo arba yra įmonės ar įmonių asociacijos buveinė, kompetentingai institucijai.

12 straipsnis

Valstybių narių institucijų atliekami tyrimai

1. Komisijos prašymu kompetentingos valstybių narių institucijos vykdo tyrimus, kuriuos Komisija laiko reikalingais pagal 13 straipsnio 1 dalį arba nurodo atlikti pagal 13 straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu. Už tokių tyrimų atlikimą atsakingi valstybių narių kompetentingų institucijų pareigūnai vykdo savo įgaliojimus pateikdami rašytinį valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas tyrimas, kompetentingos institucijos išduotą įgaliojimą. Tokiame įgaliojime nurodomas tyrimo objektas ir tikslas.

2. Jeigu to reikalauja Komisija arba kompetentinga valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas tyrimas, institucija, Komisijos pareigūnai gali padėti už jo vykdymą atsakingiems tos institucijos pareigūnams atlikti tyrimą.

13 straipsnis

Komisijos tyrimo įgaliojimai

1. Vykdydama šiuo reglamentu priskirtas pareigas Komisija gali įmonėse ir įmonių asociacijose atlikti visus būtinus tyrimus.

Tuo tikslu Komisijos įgaliotiems pareigūnams suteikiamos tokios teisės:

a) patikrinti buhalterines knygas bei kitus verslo dokumentus;

b) daryti tokių buhalterinių knygų arba verslo dokumentų išrašus ar kopijas arba jų reikalauti;

c) tyrimo vietoje reikalauti paaiškinimų žodžiu;

d) įeiti į bet kurias įmonės patalpas, teritoriją ar transporto priemones.

2. Įgalioti atlikti tyrimus Komisijos pareigūnai vykdo savo įgaliojimus pateikdami raštišką įgaliojimą, kuriame nurodomas tyrimo objektas ir tikslas bei 14 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos baudos už ne visų reikalaujamų buhalterinių knygų ar kitų verslo dokumentų pateikimą. Likus pakankamai laiko iki tyrimo pradžios Komisija apie tyrimą ir jį vykdyti įgaliotus pareigūnus raštu informuoja kompetentingą valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti vykdomas tyrimas, instituciją.

3. Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti Komisijos sprendimu atliekamus tyrimus. Sprendime nurodomas tyrimo objektas ir tikslas, tyrimo pradžios data, 14 straipsnio 1 dalies d punkte ir 15 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos sankcijos ir teisė apskųsti sprendimą Teisingumo Teismui.

4. Komisija iš anksto raštu informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingą instituciją apie ketinimą priimti sprendimą pagal 3 dalį. Prieš priimdama sprendimą, Komisija išklauso kompetentingos institucijos nuomonę.

5. Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti vykdomas tyrimas, kompetentingos institucijos pareigūnai tos institucijos arba Komisijos prašymu gali padėti Komisijos pareigūnams atlikti savo pareigas.

6. Jeigu įmonė arba įmonių asociacija trukdo pagal šį straipsnį vykdomam tyrimui, suinteresuota valstybė narė suteikia įgaliotiems Komisijos pareigūnams reikiamą pagalbą, kad jie galėtų atlikti jiems pavestą tyrimą. Šiam tikslui valstybės narės per 1 metus nuo šio reglamento įsigaliojimo pasitarusios su Komisija imasi būtinų priemonių.

14 straipsnis

Baudos

1. Komisija savo sprendimu gali skirti baudas nuo 1000 iki 50000 ekiu 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems asmenims, įmonėms ar įmonių asociacijoms, jeigu jie tyčia arba dėl neatsargumo:

a) nepraneša apie koncentraciją pagal 4 straipsnį;

b) pranešime pagal 4 straipsnį pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją;

c) atsakydami į pagal 11 straipsnį pateikiamą paklausimą pateikia neteisingą informaciją arba nepateikia informacijos per pagal 11 straipsnį priimtame sprendime nustatytą laikotarpį;

d) jei tyrimo pagal 12 arba 13 straipsnius metu pateikia ne visas reikalaujamas buhalterines knygas bei kitus verslo dokumentus arba atsisako leisti atlikti Komisijos pagal 13 straipsnį paskirtą tyrimą.

2. Komisija gali savo sprendimu skirti 10 % bendrosios koncentracijoje dalyvaujančių įmonių, kaip apibrėžta 5 straipsnyje, apyvartos neviršijančias baudas atitinkamiems asmenims arba koncentracijoje dalyvaujančioms įmonėms, jeigu jie tyčia arba dėl neatsargumo

a) nevykdo 7 straipsnio 4 dalyje arba 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nustatytų įpareigojimų;

b) vykdo koncentraciją pažeisdami 7 straipsnio 1 dalį arba ignoruodami pagal 7 straipsnio 2 dalį priimtą sprendimą;

c) vykdo koncentraciją, kuri sprendimu pagal 8 straipsnio 3 dalį yra paskelbta nesuderinama su bendrąja rinka, arba nesiima pagal 8 straipsnio 4 dalį priimtame sprendime numatytų priemonių.

3. Nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą.

4. Pagal 1 ir 2 dalis priimti sprendimai nėra baudžiamosios teisės pobūdžio.

15 straipsnis

Delspinigiai

1. Komisija 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems asmenims, koncentracijoje dalyvaujančioms įmonėms arba įmonių asociacijoms savo sprendimu gali nuo sprendime nurodytos dienos nustatyti iki 25000 ekiu delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kad priverstų juos:

a) pateikti visą ir teisingą informaciją, kurios reikalauta sprendime pagal 11 straipsnį;

b) leisti atlikti sprendimu pagal 13 straipsnį paskirtą tyrimą.

2. Komisija 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems asmenims ar įmonėms savo sprendimu nuo sprendime nurodytos dienos gali nustatyti iki 100000 ekiu delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kad priverstų juos:

a) vykdyti sprendime pagal 7 straipsnio 4 dalį arba 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipą nustatytus įpareigojimus; arba

b) taikyti sprendime pagal 8 straipsnio 4 dalį numatytas priemones.

3. Jei 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti asmenys, įmonės arba įmonių asociacijos įvykdė įpareigojimus, dėl kurių buvo nustatyti delspinigiai, Komisija gali nustatyti mažesnį už pagal pradinį sprendimą skirtiną galutinį delspinigių dydį.

16 straipsnis

Sprendimų peržiūrėjimas Teisingumo Teisme

Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją, kaip apibrėžta Sutarties 172 straipsnyje, peržiūrėti Komisijos sprendimus, kuriais buvo skirtos baudos arba delspinigiai. Jis gali baudą ar delspinigius panaikinti, sumažinti arba padidinti.

17 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Taikant 11, 12, 13 ir 18 straipsnius gauta informacija naudojama tik atitinkamo paklausimo, tyrimo ar nagrinėjimo tikslams.

2. Nepažeidžiant 4 straipsnio 3 dalies, 18 ir 20 straipsnių, Komisija ir kompetentingos valstybių narių institucijos, jų pareigūnai ir kiti tarnautojai negali atskleisti profesine paslaptimi esančios informacijos, kurią jie gavo taikydami šį reglamentą.

3. 1 ir 2 dalys neužkerta kelio skelbti bendro pobūdžio informaciją ar tyrimus, kuriuose nepateikiami su konkrečiomis įmonėmis arba įmonių asociacijomis susiję duomenys.

18 straipsnis

Šalių ir trečiųjų asmenų išklausymas

1. Prieš priimdama bet kokį 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje ir 3 – 5 dalyse, 14 ar 15 straipsniuose numatytą sprendimą, Komisija kiekviename tyrimo etape, įskaitant ir konsultacijas Patariamajame komitete, suteikia suinteresuotiems asmenims, įmonėms ir įmonių asociacijoms galimybę pareikšti nuomonę dėl jiems pareikštų prieštaravimų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, laikinas sprendimas pagal 7 straipsnio 2 arba 4 dalis dėl tolesnio koncentracijos sustabdymo arba leidimo nukrypti nuo sustabdymą numatančių nuostatų gali būti priimtas nesuteikiant suinteresuotiems asmenims, įmonėms ar įmonių asociacijoms galimybės iš anksto išsakyti savo nuomonę, su sąlyga, kad Komisija tokią galimybę suteikia kaip galima greičiau po sprendimo priėmimo.

3. Priimdama sprendimą Komisija remiasi tik tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Procedūros metu pilnai garantuojama šalių teisė į gynybą. Bent jau tiesiogiai su procesu susijusioms šalims garantuojama galimybė susipažinti su proceso medžiaga, atsižvelgiant į teisėtus įmonių komercinių paslapčių apsaugos interesus.

4. Tiek, kiek Komisija ar valstybių narių kompetentingos institucijos laiko, kad tai būtina, jos taip pat gali išklausyti ir kitus fizinius arba juridinius asmenis. Fiziniams arba juridiniams asmenims, galintiems įrodyti, kad jie yra pakankamai suinteresuoti, o ypač koncentracijoje dalyvaujančių įmonių administracijos arba valdymo organų nariams arba jų darbuotojų atstovams jų prašymu taip pat suteikiama teisė būti išklausytais.

19 straipsnis

Ryšiai su valstybių narių institucijomis

1. Gautų pranešimų kopijas Komisija perduoda valstybių narių kompetentingoms institucijoms per tris darbo dienas, svarbiausių jos vadovaujantis šiuo reglamentu gautų arba priimtų dokumentų kopijas — kaip įmanoma greičiau.

2. Komisija šiame reglamente numatytas procedūras vykdo glaudžiai ir nuolat bendradarbiaudama su kompetentingomis valstybių narių institucijomis, kurios gali dėl jų pareikšti savo nuomonę. Pagal 9 straipsnį Komisija, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalyje, gauna informaciją iš valstybių narių kompetentingų institucijų ir suteikia joms galimybę pareikšti nuomonę bet kuriame sprendimo pagal 9 straipsnio 3 dalį priėmimo procedūros etape, šiam tikslui suteikdama joms galimybę susipažinti su dokumentais.

3. Prieš priimant sprendimą pagal 8 straipsnio 2 – 5 dalis, 14 arba 15 straipsnius arba prieš patvirtinant nuostatas pagal 23 straipsnį konsultuojamasi su Patariamuoju komitetu koncentracijų kontrolės klausimais.

4. Patariamasis Komitetas sudaromas iš valstybių narių institucijų atstovų. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba du atstovus; negalintys dalyvauti atstovai gali būti pakeisti kitais. Ne mažiau kaip vienas iš valstybės narės atstovų turi būti atsakingas už konkurenciją ribojančių veiksmų ir dominuojančios padėties klausimus.

5. Konsultacijos vyksta bendruose posėdžiuose, kuriuos šaukia ir kuriems pirmininkauja Komisija. Faktų santrauka nurodant svarbiausius dokumentus kartu su sprendimo kiekvienu svarstomu klausimu projektu išsiunčiama kartu su kvietimu. Posėdis vyksta ne anksčiau kaip po 14 dienų nuo kvietimo išsiuntimo dienos. Išimtiniais atvejais Komisija gali kiek reikia sutrumpinti nurodytą laikotarpį, kad būtų išvengta didelės žalos, kurią koncentracija gali sukelti vienai ar daugiau koncentracijoje dalyvaujančių įmonių.

6. Patariamasis komitetas pateikia nuomonę dėl Komisijos sprendimo projekto, jei reikia, balsuodamas. Patariamasis komitetas gali pateikti nuomonę net jei kai kurie jo nariai nedalyvauja ir nėra atstovaujami. Nuomonė pateikiama raštu, pridedant prie sprendimo projekto. Komisija kiek galėdama atsižvelgia į komiteto pateiktą nuomonę. Ji praneša komitetui, kiek buvo atsižvelgta į jo nuomonę.

7. Patariamasis komitetas gali rekomenduoti paskelbti jo nuomonę, Komisija gali ją paskelbti. Priimant sprendimą dėl skelbimo, tinkamai atsižvelgiama į teisėtus įmonių komercinių paslapčių apsaugos interesus bei į koncentracijoje dalyvaujančių įmonių interesą paskelbti šią nuomonę.

20 straipsnis

Sprendimų paskelbimas

1. Pagal 8 straipsnio 2–5 dalis priimtus sprendimus Komisija skelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

2. Skelbiant nurodomi šalių pavadinimai ir sprendimo esmė, atsižvelgiant į teisėtus įmonių komercinių paslapčių apsaugos interesus.

21 straipsnis

Jurisdikcija

1. Komisija turi išimtinę kompetenciją priimti šiame reglamente numatytus sprendimus, kuriuos gali peržiūrėti Teisingumo Teismas.

2. Valstybės narės negali taikyti savo nacionalinės teisės aktų, nustatančių konkurenciją, Bendrijos mastu vykdomai koncentracijai.

Pirmoji pastraipa nepažeidžia valstybės narės teisės atlikti bet kokius tyrimus, reikalingus 9 straipsnio 2 dalies taikymui, arba imtis 9 straipsnio 8 dalies taikymui būtinų priemonių, apie tai pranešus pagal 9 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktą arba 5 dalį.

3. Nepaisydamos 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių kitiems šiame reglamente nenagrinėjamiems teisėtiems, su bendraisiais Bendrijos teisės principais ir kitomis jos nuostatomis suderinamiems interesams apsaugoti.

Valstybės saugumas, žiniasklaidos pliuralizmas ir priežiūros taisyklės turi būti laikomi 1 dalyje nurodytais teisėtais interesais.

Imtis pirmiau nurodytų priemonių dėl bet kokių kitų viešųjų interesų suinteresuota valstybė narė gali tik apie juos iš anksto pranešusi Komisijai bei jai juos pripažinus, įvertinus jų atitikimą bendriesiems Bendrijos teisės principams ir kitoms jos nuostatoms. Komisija informuoja suinteresuotą valstybę narę apie savo sprendimą per 1 mėnesį nuo pranešimo.

22 straipsnis

Reglamento taikymas

1. Šis reglamentas taikomas 3 straipsnyje apibrėžtoms koncentracijoms.

2. 3 straipsnyje apibrėžtoms koncentracijoms netaikomi Reglamentai Nr. 17 [6], (EEB) Nr. 1017/68 [7], (EEB) Nr. 4056/86 [8] ir (EEB) Nr. 3975/87 [9].

3. Jeigu Komisija valstybės narės prašymu nustato, kad 3 straipsnyje apibrėžta koncentracija, kuri pagal 1 straipsnį nelaikoma vykdoma Bendrijos mastu, sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, dėl kurios suinteresuotos valstybės narės teritorijoje galėtų būti gerokai apribota veiksminga konkurencija, Komisija tiek, kiek tokia koncentracija veikia prekybą tarp valstybių narių, gali priimti 8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje, 3 ir 4 dalyse numatytus sprendimus.

4. Taikomi 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai, 5, 6, 8 ir 10–20 straipsniai. Laikotarpis, per kurį gali būti pradėtos procedūros pagal 10 straipsnio 1 dalį, prasideda valstybės narės prašymo gavimo dieną. Prašymas turi būti parengiamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai apie koncentraciją buvo pranešta valstybei narei arba ji buvo pradėta vykdyti. Šis laikotarpis pradedamas skaičiuoti įvykus pirmajam iš šių įvykių.

5. Pagal 3 dalį Komisija imasi tik veiksmingai konkurencijai palaikyti arba atkurti valstybėje narėje [10], kurios prašymu ji imasi veiksmų, būtinų priemonių.

6. 3–5 dalys taikomos tol, kol bus peržiūrėti 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti ribiniai dydžiai.

23 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

Komisija turi įgaliojimus priimti įgyvendinimo nuostatas dėl pranešimo pagal 4 straipsnį formos, turinio ir kitų detalių, terminų pagal 10 straipsnį bei nagrinėjimo pagal 18 straipsnį.

24 straipsnis

Ryšiai su šalimis, kurios nėra narės

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų įmonės, vykdydamos 3 straipsnyje apibrėžtas koncentracijas Bendrijos narėmis nesančiose šalyse.

2. Komisija pirmą kartą ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šio reglamento įsigaliojimo bei vėliau periodiškai parengia atskaitą, kurioje pagal 3 ir 4 dalyse apibrėžtas sąlygas analizuoja, kaip traktuojamos koncentracijas valstybėmis narėmis nesančiose šalyse vykdančios Bendrijos įmonės. Šias ataskaitas kartu su rekomendacijomis Komisija pateikia Tarybai.

3. Jeigu Komisija remdamasi 2 dalyje nurodyta ataskaita arba kita informacija laiko, kad Bendrijos narėmis nesančios valstybės nesuteikia Bendrijos įmonėms palyginamo su Bendrijos šios Bendrijos nare nesančios valstybės įmonėms suteikiamu traktavimo, Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus dėl atitinkamo mandato suteikimo deryboms siekiant analogiško traktavimo Bendrijos įmonėms.

4. Priemonės, kurių imamasi pagal šį straipsnį, turi atitikti Bendrijos arba valstybių narių įsipareigojimus, nepažeidžiant Sutarties 234 straipsnio, pagal dvišales arba daugiašales tarptautines sutartis.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja 1990 m. rugsėjo 21 d.

2. Šis reglamentas netaikomas koncentracijai, dėl kurios sutartis buvo sudaryta arba kuri buvo paskelbta arba kontrolė įgyta pagal 4 straipsnio 1 dalį iki šio reglamento įsigaliojimo, bei bet kokiu atveju netaikomas koncentracijoms, dėl kurių iki šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės už konkurenciją atsakinga kompetentinga institucija yra pradėjusi procedūras.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1989 m. gruodžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

E. Cresson

[1] OL C 130, 1988 5 19, p. 4.

[2] OL C 309, 1988 12 5, p. 55.

[3] OL C 208, 1988 8 8, p. 11.

[4] OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

[5] OL L 314, 1984 12 4, p. 28.

[6] OL 13, 1962 2 21, p. 204/62.

[7] OL L 175, 1968 7 23, p. 1.

[8] OL L 378, 1986 12 31, p. 4.

[9] OL L 374, 1987 12 31, p. 1.

[10] Pastaba:Su šiuo Reglamentu susiję pranešimai, įrašyti į Tarybos protokolus, bus skelbiami vėliau Europos Sajungos oficialiajame leidinyje.

--------------------------------------------------