Tarybos Direktyva

1988 m. birželio 14 d.

nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui

(88/407/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Direktyvoje 64/432/EEB [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3768/85 [5] yra pateiktos nuostatos, susijusios su gyvūnų sveikatos problemomis, prekiaujant galvijais ir kiaulėmis Bendrijoje; kadangi Direktyvoje 72/462/EEB [6] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) 3768/85 yra pateiktos nuostatos, susijusios su veterinarinio patikrinimo problemomis importuojant galvijus ir kiaules iš trečiųjų šalių;

kadangi pirmiau išvardytos nuostatos leido užtikrinti, kad, prekiaujant galvijais ir kiaulėmis Bendrijos viduje bei juos importuojant į Bendriją iš trečiųjų šalių, provenencijos šalis garantuotų, kad buvo laikytasi visų gyvūnų sveikatos kriterijų, o tai beveik visiškai pašalino gyvūnų ligų plitimo riziką; kadangi vis dėlto išlieka tam tikra šių ligų plitimo rizika prekiaujant sperma;

kadangi derinant nacionalines nuostatas dėl gyvūnų sveikatos, reglamentuojančias prekybą gyvūnais ir jų produktais Bendrijoje, būtina sukurti darnią sistemą, kuria būtų paremta Bendrijos vidaus prekyba galvijų sperma bei jos importas;

kadangi prekiaujant sperma Bendrijos viduje, valstybė narė, kurioje sperma buvo surinkta, privalėtų garantuoti, kad sperma buvo surinkta ir paruošta oficialiai patvirtintuose ir prižiūrimuose spermos surinkimo centruose, kad ji yra gyvūnų, kurių sveikatos būklė nesukelia gyvūnų ligų plitimo rizikos, kad ji buvo surinkta, paruošta, saugoma ir transportuojama, laikantis normų, leidžiančių išsaugoti jos sveikatos būklę, ir kad ji būtų gabenama į paskirties šalį kartu su veterinarijos sertifikatu, siekiant užtikrinti šių garantijų laikymąsi;

kadangi Bendrijoje vykdomos politikos dėl vakcinacijos nuo tam tikrų ligų krypčių skirtumas pateisina tolesnį tam tikram laikotarpiui nustatomų išlygų taikymą ir suteikia valstybėms narėms teisę tam tikrų ligų atžvilgiu reikalauti papildomos apsaugos;

kadangi importuojant į Bendriją spermą iš trečiųjų šalių, atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos kriterijus, reikėtų sudaryti trečiųjų šalių sąrašą; kadangi, nepažeisdamos šio sąrašo, valstybės narės leidimą importuoti spermą turėtų suteikti tik tuo atveju, jeigu ji surinkta spermos surinkimo centruose, kurie atitinka tam tikrus standartus ir kurie yra oficialiai prižiūrimi; kadangi, be to, atsižvelgiant į aplinkybes reikėtų nustatyti specialias gyvūnų sveikatos sąlygas, taikytinas sąraše nurodytoms šalims; kadangi, norint patikrinti, ar laikomasi šių standartų, gali būti atliekami patikrinimai vietoje;

kadangi reikia numatyti tvarką, kuria būtų galima spręsti ginčus, kylančius tarp valstybių narių dėl spermos surinkimo centro patvirtinimo pagrįstumo;

kadangi valstybės narės gali atsisakyti priimti spermos siuntą, jeigu yra nustatoma, kad ji neatitinka šios direktyvos nuostatų; kadangi turi būti suteikta galimybė šią spermą grąžinti atgal, jeigu tai neprieštarauja gyvūnų sveikatos reikalavimams ir jeigu to prašo siuntėjas arba jo įgaliotas asmuo; kadangi siuntėjui arba jo atstovui turėtų būti leidžiama susipažinti su draudimo arba apribojimo motyvais ir gauti eksperto nuomonę;

kadangi, siekiant užkirsti kelią tam tikrų užkrečiamųjų ligų plitimui, įvežant spermos siuntą į Bendriją, išskyrus išorinio tranzito atvejį, turėtų būti atliekama importo kontrolė;

kadangi turi būti nustatytos priemonės, kurių turi imtis valstybės narės vidinio tranzito atveju, atlikus šią kontrolę;

kadangi užkrečiamųjų ligų protrūkio kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje atveju valstybei narei turėtų būti leidžiama imtis neatidėliotinų priemonių; kadangi reikėtų, kad pavojus, kurį sukelia tokios ligos, ir apsaugos priemonės, kurias jos sąlygoja, visose valstybėse narėse būtų vertinami vienodai; kadangi tuo tikslu Veterinarijos nuolatiniame komitete reikėtų nustatyti Bendrijos neatidėliotinų veiksmų tvarką, kuria turės būti imamasi reikiamų priemonių;

kadangi Komisijai turėtų būti patikėta imtis tam tikrų šios direktyvos įgyvendinimo priemonių; kadangi šiuo tikslu reikėtų nustatyti glaudaus ir efektyvaus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo Veterinarijos nuolatiniame komitete tvarką;

kadangi ši direktyva netaikoma prekybai sperma, kuri buvo pagaminta iki tos dienos, kai valstybės narės privalo įgyvendinti šią direktyvą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Šia direktyva nustatomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui iš trečiųjų šalių.

2 straipsnis

Prireikus taikomos Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnyje ir Direktyvos 72/462/EEB 2 straipsnyje pateiktos sąvokos.

Be to:

a) "sperma" – paruoštas arba atskiestas galvijų ejakuliatas;

b) "spermos surinkimo centras" – oficialiai patvirtinta ir prižiūrima įstaiga, esanti valstybės narės arba trečiosios šalies, kurioje gaunama dirbtiniam sėklinimui skirta sperma, teritorijoje;

c) "oficialus gydytojas" – veterinarijos gydytojas, kurį skiria valstybės narės arba trečiosios šalies kompetentinga centrinė institucija;

d) "centro veterinarijos gydytojas" – veterinarijos gydytojas, atsakingas už nuolatinį šia direktyva numatytų reikalavimų laikymąsi centre;

e) "siunta" – spermos kiekis, kuriam išduotas vienas sertifikatas;

f) "surinkimo šalis" – valstybė narė arba trečioji šalis, kurioje sperma yra surenkama ir iš kurios ji siunčiama į valstybę narę;

g) "patvirtintoji laboratorija" – laboratorija, esanti valstybės narės arba trečiosios šalies teritorijoje ir kompetentingos veterinarijos institucijos įpareigota atlikti šioje direktyvoje numatytus tyrimus;

h) "surinkimas" – bet kuriuo metu iš donoro paimamas spermos kiekis.

II SKYRIUS

Bendrijos vidaus prekyba

3 straipsnis

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad iš jos teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją siunčiama sperma atitiktų toliau nurodytas bendras sąlygas:

a) dirbtiniam sėklinimui skirta sperma turi būti surinkta ir paruošta gyvūnų sveikatos požiūriu patvirtintame spermos surinkimo centre ir skirta Bendrijos vidaus prekybai, vadovaujantis 5 straipsnio 1 dalimi;

b) turi būti surinkta iš galvijų, kurių sveikatos būklė atitinka B priedo reikalavimus;

c) turi būti surinkta, paruošta, saugoma ir transportuojama, vadovaujantis A ir C priedais;

d) į paskirties valstybę sperma turi būti transportuojama su 6 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančiu veterinarijos sertifikatu.

4 straipsnis

1. Nepažeisdamos 2 dalies nuostatų, valstybės narės iki 1992 m. gruodžio 31 d. leidžia įvežti spermą bulių, kurių serumo neutralizacijos reakcijos arba ELISA tyrimo, skirto galvijų infekciniam rinotracheitui arba infekciniam pustuliniam vulvovaginitui nustatyti, rezultatas yra neigiamas arba kurių tyrimų rezultatas po vakcinacijos, atliktos vadovaujantis šia direktyva, yra teigiamas.

Valstybės narės iki 1992 m. gruodžio 31 d. gali leisti įvežti spermą bulių, kurių serumo neutralizacijos reakcijos arba ELISA tyrimo, skirto galvijų infekciniam rinotracheitui arba infekciniam pustuliniam vulvovaginitui nustatyti, rezultatas yra teigiamas ir kurie nebuvo vakcinuoti, vadovaujantis šia direktyva.

Tuo atveju kiekviena siunta yra ištiriama inokuliuojant gyvulį ir (arba) viruso išskyrimo metodu.

Šis reikalavimas netaikomas spermai gyvūnų, kuriems iki pirmosios vakcinacijos sėklinimo centre buvo atlikti pirmojoje pastraipoje nurodyti tyrimai ir gautas neigiamas rezultatas.

Šie tyrimai dvišaliu susitarimu gali būti atliekami surinkimo šalyje arba paskirties šalyje.

Iki 1992 m. sausio 1 d. Taryba peržiūri šią dalį, remdamasi Komisijos pranešimu bei galimais pasiūlymais.

2. Valstybės narės, kurių visuose centruose laikomiems gyvūnams atliktų serumo neutralizacijos reakcijos arba ELISA tyrimų rezultatai yra neigiami, turi teisę neleisti įvežti į savo teritoriją spermos, surinktos centruose, kurie neturi tokio statuso.

19 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti nuspręsta leisti taikyti pirmiau išvardytas nuostatas valstybės narės teritorijos daliai, jeigu visuose šios teritorijos dalies centruose laikomi tik tokie gyvuliai, kurių serumo neutralizacijos reakcijos arba ELISA tyrimų rezultatai yra neigiami.

3. Nepažeisdamos kitų Bendrijos nuostatų, valstybės narės, kuriose nėra atliekama vakcinacija nuo snukio ir nagų ligos, negali uždrausti įvežti spermą gyvulių, kurie yra vakcinuoti vadovaujantis šia direktyva.

Tuo atveju ne daugiau kaip 10 % prekybai skirtos spermos kiekio nuo kiekvieno surinkimo (ne mažiau kaip 5 šiaudeliai) paskirties valstybės narės arba jos nurodytoje laboratorijoje viruso išskyrimo metodu gali būti atliekami tyrimai dėl snukio ir nagų ligos. Jeigu rezultatas yra teigiamas, gali būti atsisakyta leisti įvežti spermą.

5 straipsnis

1. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra spermos surinkimo centras, užtikrina, kad 3 straipsnio a dalyje numatytas patvirtinimas suteikiamas tik tada, kai yra laikomasi A priedo nuostatų ir kai spermos surinkimo centras laikosi kitų šios direktyvos nuostatų.

Valstybė narė taip pat užtikrina, kad oficialus veterinarijos gydytojas prižiūrėtų, kaip laikomasi šių nuostatų, ir, jeigu vienos ar kelių iš šių nuostatų yra nesilaikoma, ji panaikina patvirtinimą.

2. Visi patvirtintieji spermos surinkimo centrai yra įregistruojami, ir kiekvienam iš jų yra suteikiamas veterinarinės registracijos numeris. Kiekviena valstybė narė spermos surinkimo centrų ir jų veterinarinės registracijos numerių sąrašą perduoda kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei prireikus jas informuoja apie patvirtinimo panaikinimą.

Jeigu viena valstybė narė mano, kad kitos valstybės narės spermos surinkimo centre nesilaikoma arba nebesilaikoma patvirtinimo sąlygas reglamentuojančių nuostatų, apie tai ji praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai. Ši institucija imasi visų būtinų priemonių ir praneša kitos valstybės kompetentingai institucijai apie priimtus sprendimus bei jų motyvus.

Jeigu ši kita valstybė baiminasi, kad nebuvo imtasi būtinų priemonių arba kad jos buvo neadekvačios, ji apie tai praneša Komisijai, kuri vieno ar keleto veterinarijos ekspertų paprašo pateikti savo nuomonę. Atsižvelgiant į šią nuomonę, valstybėms narėms gali būti leista 19 straipsnyje numatyta tvarka laikinai uždrausti įvežti minėtame centre surinktą spermą.

Šis leidimas gali būti panaikintas 19 straipsnyje numatyta tvarka, atsižvelgiant į vieno ar kelių veterinarijos ekspertų pareikštą naują nuomonę.

Veterinarijos ekspertai privalo būti nedalyvaujančios ginče valstybės narės piliečiai.

Bendrosios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 18 straipsnyje numatyta tvarka.

6 straipsnis

1. Valstybės narės leidžia įvežti spermą tik pateikus valstybės narės, kurioje buvo surinkta sperma, oficialaus veterinarijos gydytojo išduotą D priedo nuostatas atitinkantį veterinarijos sertifikatą.

Šiam sertifikatui taikomi reikalavimai:

a) jis turi būti sudarytas mažiausiai viena iš valstybės narės, kurioje surenkama sperma, valstybinių kalbų bei viena iš paskirties valstybės narės valstybinių kalbų;

b) jo originalas turi lydėti siuntą iki paskirties vietos;

c) jis turi būti sudarytas ant vieno lapo;

d) jis turi būti skirtas vienam gavėjui.

2. a) Paskirties valstybė narė gali uždrausti įvežti siuntas, jeigu patikrinus dokumentus paaiškėja, kad nebuvo laikomasi 3 straipsnio nuostatų.

b) Kilus įtarimui, kad sperma yra infekuota arba joje yra patogeninių mikroorganizmų ir siekiant gauti patikimų įrodymų, paskirties valstybė narė gali imtis būtinų priemonių, įskaitant saugojimą karantine.

c) Sprendimais, priimtais vadovaujantis a ir b punktais, turi būti leidžiama siuntėjo ar jo įgalioto asmens prašymu grąžinti spermą, jeigu tai neprieštarauja gyvūnų sveikatos reikalavimams.

3. Jeigu buvo uždrausta įvežti spermą dėl vienos iš priežasčių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, ir jeigu valstybė narė, kurioje buvo surinkta sperma, per trisdešimt dienų nesuteikia leidimo spermą grąžinti, paskirties valstybės narės kompetentinga veterinarijos institucija gali nurodyti spermą sunaikinti.

4. Apie kompetentingos veterinarijos institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis 2 ir 3 dalimis, turi būti pranešta siuntėjui ar jo įgaliotam asmeniui, nurodant sprendimo motyvus.

7 straipsnis

1. Ši direktyva neturi įtakos kompetentingos institucijos pagal šią direktyvą priimtų sprendimų apskundimo tvarkai, kuri yra nustatyta valstybės narės galiojančiais teisės aktais.

Pateikus prašymą, apie šiuos motyvuotus sprendimus nedelsiant raštu turi būti informuotas siuntėjas arba jo įgaliotas asmuo, nurodant galiojančiuose teisės aktuose numatytus apskundimo būdus bei ieškinio pateikimo formas ir terminus. Apie šiuos sprendimus taip pat turi būti pranešta surinkimo arba provenencijos valstybės narės kompetentingai veterinarijos institucijai.

2. Kiekviena valstybė narė, prieš kompetentingai institucijai imantis kitų priemonių, suteikia siuntėjui, kurio siųstoms spermos siuntoms buvo taikytos 6 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, galimybę gauti veterinarijos eksperto nuomonę tam, kad būtų nustatyta, ar buvo laikomasi 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Veterinarijos ekspertas turi būti kurios nors valstybės narės, išskyrus surinkimo valstybę narę ir paskirties valstybę narę, pilietis.

Valstybių narių siūlymu Komisija sudaro sąrašą veterinarijos ekspertų, kurie gali būti įpareigoti pareikšti tokias nuomones. Bendrosios šio straipsnio taikymo taisyklės, ypač tvarka, kurios reikia laikytis formuluojant šią nuomonę, nustatomos 18 straipsnyje numatyta tvarka.

III SKYRIUS

Importas iš trečiųjų šalių

8 straipsnis

1. Valstybė narė gali leisti importuoti spermą tik iš trečiųjų šalių, įtrauktų į 19 straipsnyje numatyta tvarka sudarytą sąrašą. Šis sąrašas gali būti papildytas arba iš dalies pakeistas 18 straipsnyje numatyta tvarka.

2. Sprendžiant, ar trečioji šalis gali būti įtraukta į 1 dalyje nurodytą sąrašą, ypač atsižvelgiama į:

a) gyvulių, kitų naminių gyvūnų ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje šalyje, ypač atsižvelgiant į egzotines gyvūnų ligas bei šios šalies aplinkos sanitarinę būklę, kuri galėtų turėti neigiamos įtakos valstybių narių gyvūnų sveikatai;

b) trečiosios šalies pateikiamos informacijos apie jos teritorijoje nustatytas gyvūnų užkrečiamąsias ligas ir ypač ligas, kurios įtrauktos į Tarptautinio epizootijų biuro A ir B sąrašus, reguliarumą ir operatyvumą;

c) šioje šalyje galiojančias gyvūnų ligų prevencijos bei kontrolės taisykles;

d) šios šalies veterinarijos tarnybų struktūrą bei šių tarnybų įgaliojimus;

e) gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės organizavimą bei priemonių įgyvendinimą;

f) garantijas dėl šios direktyvos nuostatų laikymosi, kurias gali suteikti trečioji šalis.

3. 1 dalyje nurodytas sąrašas ir visi jame padaryti pakeitimai yra skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

1. 19 straipsnyje numatyta tvarka sudaromas spermos surinkimo centrų, iš kurių valstybės narės gali leisti įvežti trečiųjų šalių kilmės spermą, sąrašas. Šis sąrašas gali būti iš dalies pakeistas arba papildytas ta pačia tvarka.

2. Sprendžiant, ar trečiojoje šalyje esantis spermos surinkimo centras gali būti įtrauktas į 1 dalyje nurodytą sąrašą, ypač svarbu atsižvelgti į trečiojoje šalyje vykdomą veterinarinę spermos gamybos sistemos priežiūrą, į veterinarijos tarnybų įgaliojimus bei į spermos surinkimo centrams taikomą priežiūrą.

3. Spermos surinkimo centras gali būti įtrauktas į 1 dalyje nurodytą sąrašą tik tuo atveju, jeigu:

a) jis yra šalyje, kuri įtraukta į 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą;

b) jis atitinka A priedo I ir II skyrių reikalavimus;

c) atitinkamos trečiosios šalies veterinarijos tarnybos jam suteikė oficialų leidimą eksportuoti į Bendriją;

d) jis yra prižiūrimas atitinkamos trečiosios šalies spermos surinkimo centro veterinarijos gydytojo;

e) jį reguliariai, mažiausiai du kartus per metus, tikrina atitinkamos trečiosios šalies oficialus veterinarijos gydytojas.

10 straipsnis

1. Sperma turi būti imama iš gyvulių, kurie iki spermos paėmimo momento mažiausiai šešis mėnesius išbuvo trečiojoje šalyje, įtrauktoje į sąrašą, sudarytą vadovaujantis 8 straipsnio 1 dalimi.

2. Nepažeisdamos 8 straipsnio 1 dalies bei šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės leidžia importuoti spermą iš sąraše esančių trečiųjų šalių tik tada, kai ši sperma atitinka su spermos importu iš tos šalies susijusius gyvūnų sveikatos reikalavimus, priimtus 18 straipsnyje numatyta tvarka.

Patvirtinant pirmojoje pastraipoje nurodytus reikalavimus, reikia atsižvelgti:

a) į zonos, kurioje yra spermos surinkimo centras, sanitarinę būklę, atkreipiant ypatingą dėmesį į ligas, nurodytas Tarptautinio epizootijų biuro A sąraše;

b) į spermos surinkimo centre esančios bandos sveikatos būklę, įskaitant su tyrimais susijusius reikalavimus;

c) į gyvulio donoro sveikatos būklę bei su tyrimais susijusius reikalavimus;

d) į reikalavimus, susijusius su spermos tyrimais.

3. Pagal 2 dalį nustatant gyvūnų sveikatos reikalavimus dėl tuberkuliozės bei bruceliozės, remiamasi standartais, nustatytais Direktyvos 64/432/EEB A priede. Taikant 18 straipsnyje numatytą tvarką ir nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį atskirai, gali būti nuspręsta netaikyti šių reikalavimų, jeigu suinteresuota trečioji šalis pateikia panašias gyvūnų sveikumo garantijas; tuo atveju, tam, kad tokie gyvūnai galėtų patekti į spermos surinkimo centrus, minėta tvarka turi būti nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai bent jau lygiaverčiai nurodytiems direktyvos A priede.

4. 4 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

11 straipsnis

1. Valstybės narės leidžia importuoti spermą tik pateikus veterinarijos sertifikatą, kurį užpildo ir pasirašo trečiosios surinkimo šalies oficialus veterinarijos gydytojas.

Šiam sertifikatui taikomi reikalavimai:

a) jis turi būti sudarytas mažiausiai viena iš paskirties valstybės narės valstybinių kalbų bei viena iš valstybės narės, kurioje atliekama 12 straipsnyje numatyta importo kontrolė, valstybinių kalbų;

b) jo originalas turi lydėti spermos siuntą;

c) jis turi būti sudarytas viename lape;

d) jis turi būti skirtas vienam gavėjui.

2. Veterinarijos sertifikatas turi atitikti pavyzdį, sudarytą 19 straipsnyje nurodyta tvarka.

12 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena į Bendrijos muitų teritoriją įvežama spermos siunta būtų patikrinta prieš išleidžiant į laisvą apyvartą arba prieš atliekant muitinės procedūrą, bei draudžia įvežti šią spermą į Bendriją, jeigu įvežant atliktos importo kontrolės metu buvo nustatyta, kad:

- sperma nėra kilusi iš trečiosios šalies, įtrauktos į sąrašą, sudarytą vadovaujantis 8 straipsnio 1 dalimi, teritorijos,

- sperma buvo surinkta centre, kuris nėra įtrauktas į sąrašą, sudarytą vadovaujantis 9 straipsnio 1 dalimi,

- sperma kilusi iš trečiosios šalies, iš kurios, vadovaujantis 15 straipsnio 2 dalimi, spermą importuoti užrausta,

- kartu su spermos siunta siunčiamas veterinarijos sertifikatas neatitinka 11 straipsnyje numatytų bei minėtu straipsniu vadovaujantis nustatytų sąlygų.

Ši dalis netaikoma į Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms spermos siuntoms, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra siuntoms, skirtoms išvežti už šios teritorijos ribų.

Tačiau ši dalis taikoma, jeigu gabenant spermą per Bendrijos teritoriją atsisakoma muitinio tranzito procedūros.

2. Kilus įtarimui, kad sperma yra užkrėsta patogeniniais mikroorganizmais, ir siekiant gauti patikimų įrodymų, paskirties valstybė narė gali imtis būtinų priemonių, įskaitant saugojimą karantine.

3. Jeigu buvo uždrausta įvežti spermą dėl vienos iš 1 ir 2 dalyje nurodytų priežasčių ir jeigu eksportuojanti trečioji šalis per trisdešimt dienų nesuteikia leidimo spermą grąžinti, paskirties valstybės narės kompetentinga veterinarijos institucija gali nurodyti spermą sunaikinti.

13 straipsnis

Kiekviena spermos siunta, kurią, atlikus 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą kontrolę, viena iš valstybių narių leido įvežti į Bendriją, į kitos valstybės narės teritoriją privalo būti gabenama kartu su sertifikato originalu arba patvirtintu šio originalo nuorašu; bet kuris iš šių dokumentų turi būti tinkamai patvirtintas kompetentingos institucijos, atsakingos už tyrimą, atliktą vadovaujantis 12 straipsniu.

14 straipsnis

Jeigu yra nusprendžiama imtis priemonių dėl spermos sunaikinimo, taikant 12 straipsnio 3 dalį, visas su tuo susijusias išlaidas padengia siuntėjas, gavėjas arba jų įgalioti asmenys, valstybei nemokant jokių kompensacijų.

IV SKYRIUS

Apsaugos ir kontrolės priemonės

15 straipsnis

1. Jeigu įvežant į valstybės narės teritoriją kitos valstybės narės kilmės spermą kyla gyvūnų ligos plitimo pavojus, valstybė narė gali imtis šių priemonių:

a) kitoje valstybėje narėje kilus epizootinei ligai, laikinai uždrausti arba apriboti spermos įvežimą iš tos valstybės narės vietovių, kuriose liga aptikta;

b) jeigu epizootinė liga smarkiai išplinta arba jeigu atsiranda kita sunki užkrečiama gyvūnų liga, laikinai uždrausti arba apriboti spermos įvežimą iš visos tos kitos valstybės narės teritorijos.

Kiekviena valstybė narė nedelsdama informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją apie kiekvieną jos teritorijoje atsiradusią pirmojoje pastraipoje nurodytą ligą bei priemones, kurių buvo imtasi kontroliuoti šią ligą. Ji taip pat nedelsdama jas informuoja apie ligos išnykimą.

2. Nepažeisdama 8, 9 ir 10 straipsnių reikalavimų, jeigu per spermą plintanti gyvūnų užkrečiamoji liga, kuri gali sukelti pavojų vienos iš valstybių narių gyvūnų sveikatai, kyla arba plinta trečiojoje šalyje, arba jeigu tai gali būti pateisinama kitomis su gyvūnų sveikata susijusiomis priežastimis, atitinkama paskirties valstybė narė uždraudžia importuoti spermą, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, per kitą valstybę narę, neatsižvelgiant į tai, ar sperma kilusi iš visos ar tik iš dalies trečiosios šalies teritorijos.

3. Apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi, vadovaudamosi 1 ir 2 dalimis, bei apie jų panaikinimą valstybės narės nedelsdamos privalo informuoti kitas valstybes nares ir Komisiją, nurodydamos šių priemonių motyvus.

18 straipsnyje numatyta tvarka gali būti nuspręsta iš dalies pakeisti šias priemones, pirmiausia siekiant jas suderinti su priemonėmis, kurių ėmėsi kitos valstybės narės, arba jas panaikinti.

4. Esant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms aplinkybėms ir atsiradus būtinybei, kad kitos valstybės narės taip pat taikytų minėtose straipsnio dalyse nurodytas priemones, kurios prireikus gali būti iš dalies pakeistos vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, atitinkamų priemonių yra imamasi 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Leidimas atnaujinti importą iš trečiosios šalies suteikiamas 18 straipsnyje numatyta tvarka.

16 straipsnis

1. Kiek tai yra būtina šios direktyvos vieningam taikymui užtikrinti, Komisijos veterinarijos ekspertai, bendradarbiaudami su valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, gali atlikti patikrinimus vietoje.

Surinkimo šalis, kurios teritorijoje yra atliekamas patikrinimas, ekspertams suteikia visą jų užduočiai atlikti reikalingą pagalbą. Komisija informuoja surinkimo šalį apie atliktų patikrinimų rezultatus.

Surinkimo šalis imasi priemonių, būtinų šio patikrinimo rezultatams įvertinti. Jeigu surinkimo šalis nesiima minėtų priemonių, Komisija, kai situacija įvertinama Veterinarijos nuolatiniame komitete, gali taikyti 5 straipsnio 2 dalies ketvirtosios pastraipos ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Bendrosios šio straipsnio vykdymo nuostatos, ypač dėl 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytų patikrinimų dažnumo bei metodų, nustatomos 19 straipsnyje nurodyta tvarka.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

17 straipsnis

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima šios direktyvos priedų pakeitimus, ypač susijusius su technologijos pažanga.

18 straipsnis

1. Jeigu taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka, į Veterinarijos nuolatinį komitetą, (toliau — komitetas), įsteigtą 1968 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu, savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu nedelsdamas kreipiasi jo pirmininkas.

2. Komitete valstybių narių balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisijos atstovas pateikia priemonių, kurios turi būti patvirtintos, projektą. Komitetas per dvi dienas pareiškia savo nuomonę dėl šių priemonių. Nuomonė pateikiama 54 balsų dauguma.

4. Komisija patvirtina priemones ir nedelsdama ima jas taikyti, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę. Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba priima priemones kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu, gavusi pasiūlymą, Taryba per tris mėnesius nepriima jokio sprendimo, Komisija patvirtina pasiūlytas priemones ir nedelsdama ima jas taikyti, išskyrus atvejį, kai Taryba paprasta balsų dauguma prieštarauja šioms priemonėms.

19 straipsnis

1. Jeigu turi būti taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka, į komitetą nedelsdamas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu kreipiasi jo pirmininkas.

2. Komitete valstybių narių balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė pateikiama 54 balsų dauguma.

4. Komisija patvirtina nustatytas priemones ir nedelsdama ima jas taikyti, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę. Kai nustatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba priima priemones kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu, gavusi pasiūlymą, Taryba per penkiolika dienų nepatvirtina priemonių, Komisija patvirtina siūlomas priemones ir nedelsdama ima jas taikyti, išskyrus atvejį, kai Taryba atmetė priemones paprasta balsų dauguma.

20 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma spermai, kuri buvo surinkta ir paruošta valstybėje narėje iki 1990 m. sausio 1 d.

2. Iki sprendimų, priimtų vadovaujantis 8, 9 ir 10 straipsniais, įsigaliojimo dienos valstybės narės spermos iš trečiųjų šalių importui netaiko palankesnių sąlygų, nei tos, kurios atsiranda taikant II skyriaus nuostatas.

21 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1990 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1988 m. birželio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. Kiechle

[1] OL C 267, 1983 10 6, p 5.

[2] OL C 342, 1983 12 19, p 11.

[3] OL C 140, 1984 5 28, p 6.

[4] OL C 121, 1964 7 29, p 1977/64.

[5] OL L 362, 1985 12 31, p 8.

[6] OL C 302, 1972 12 31, p 28.

--------------------------------------------------

A PRIEDAS

I SKYRIUS

SPERMOS SURINKIMO CENTRŲ PATVIRTINIMO SĄLYGOS

Spermos surinkimo centrai privalo:

a) būti nuolat prižiūrimi centro veterinarijos gydytojo;

b) būti aprūpinti:

i) gyvūnų laikymo patalpomis, įskaitant izoliavimo patalpas;

ii) spermos surinkimui reikalingomis patalpomis, įskaitant atskirą patalpą įrengimams valyti ir dezinfekuoti ar sterilizuoti;

iii) spermos paruošimo patalpa, kuri neprivalo būti toje pačioje vietoje;

iv) spermos saugojimo patalpa, kuri neprivalo būti toje pačioje vietoje;

c) būti pastatyti arba izoliuoti taip, kad būtų išvengta bet kokių kontaktų su išorėje esančiais gyvūnais;

d) būti pastatyti taip, kad gyvūnų laikymo, spermos surinkimo, paruošimo ir saugojimo patalpas būtų galima lengvai valyti ir dezinfekuoti;

e) būti aprūpinti gyvūnų izoliavimo patalpomis, kurios tiesiogiai nesusisiekia su įprastinėmis gyvūnų laikymo patalpomis;

f) būti suprojektuoti taip, kad gyvūnų laikymo zona fiziškai būtų atskirta nuo spermos paruošimo patalpos ir kad abi šios patalpos būtų atskirtos nuo spermos saugojimo patalpos.

II SKYRIUS

SPERMOS SURINKIMO CENTRŲ PRIEŽIŪROS SĄLYGOS

Spermos surinkimo centrai privalo:

a) būti prižiūrimi taip, kad juose būtų laikomi tik tos rūšies gyvūnai, kurių sperma turi būti surenkama. Tačiau taip pat gali būti laikomi kiti naminiai gyvūnai, kurie būtini normaliam spermos surinkimo centro darbui užtikrinti, jeigu jie nesukelia jokios infekcijos rizikos gyvūnams, kurių sperma turi būti surenkama, ir jeigu jie atitinka centro veterinarijos gydytojo nustatytas sąlygas;

b) registruoti visus centre laikomus galvijus, nurodant jų veislę, gimimo datą ir kiekvieno gyvūno identifikaciją, taip pat registruoti visus patikrinimus dėl ligų ir visas atliktas vakcinacijas bei pateikti informaciją apie kiekvieno gyvūno būklę iš jo ligos arba sveikatos bylos;

c) reguliariai, ne rečiau kaip 2 kartus per metus inspektuojami oficialaus veterinarijos gydytojo, o šių inspekcijų metu turi būti atliekamas patvirtinimo ir priežiūros sąlygų patikrinimas;

d) būti prižiūrimi taip, kad į juos negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Be to, visi lankytojai turi atitikti centro veterinarijos gydytojo nustatytus reikalavimus;

e) samdyti techniniu požiūriu kompetentingus asmenis, įgijusius atitinkamą apmokymą dezinfekcijos ir higienos procedūrų, kurios leidžia užkirsti kelią ligų plitimui, klausimais;

f) būti prižiūrimi taip, kad būtų įvykdytos toliau nurodytos sąlygos:

i) patvirtintuose centruose paruošiama ir saugoma tik patvirtintame centre surinkta sperma, laikoma atskirai nuo bet kurios kitos spermos siuntos. Tačiau nepatvirtintame centre surinkta sperma gali būti paruošiama patvirtintuose centruose, jeigu:

- ši sperma buvo paimta iš galvijų, kurie atitinka B priedo I skyriaus 1 dalies d punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose nurodytas sąlygas,

- sperma paruošiama atskirais įrengimais arba kitu metu nei paruošiama sperma, skirta prekiauti Europos bendrijoje; tuo atveju po panaudojimo įrengimai turi būti išvalyti ir sterilizuoti,

- šia sperma negali būti prekiaujama Bendrijos viduje ir ji negali kontaktuoti ar būti saugoma su sperma, skirta Bendrijos vidaus prekybai,

- ši sperma yra lengvai identifikuojama dėl aiškaus ženklinimo, kuris skiriasi nuo vii punkte numatyto ženklinimo;

ii) sperma surenkama, paruošiama ir saugoma tik specialiai tam skirtose patalpose, laikantis pačių griežčiausių higienos reikalavimų;

iii) visi įrankiai, kontaktuojantys su sperma arba gyvūnu donoru spermos surinkimo arba paruošimo metu prieš kiekvieną panaudojimą yra tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami;

iv) spermos paruošimui naudojami gyvūniniai produktai, įskaitant priedus arba skiediklius, pagaminti taip, kad nekelia jokio pavojaus gyvūnų sveikatai arba yra iš anksto paruošti taip, kad būtų išvengta tokių pavojų;

v) gabenimui ir saugojimui naudojami indai kaskart prieš juos pripildant yra tinkamai dezinfekuojami arba sterilizuojami;

vi) kriogeninė medžiaga anksčiau nebuvo naudojama kitiems gyvūniniams produktams;

vii) kiekviena spermos dozė aiškiai paženklinama, kad būtų galima lengvai nustatyti spermos surinkimo datą, taip pat gyvūno veislę ir patį gyvūną donorą bei centro pavadinimą arba jo kodą; šio ženklinimo charakteristikos ir forma nustatomos 19 straipsnyje numatyta tvarka.

--------------------------------------------------

B PRIEDAS

I SKYRIUS

GYVŪNŲ ĮVEŽIMO Į PATVIRTINTUS SPERMOS SURINKIMO CENTRUS SĄLYGOS

1. Visi į spermos surinkimo centrą įvežami galvijai:

a) ne mažiau kaip 30 dienų turi būti buvę izoliuoti valstybės narės kompetentingos institucijos specialiai patvirtintose patalpose, kuriose laikomi tik ne blogesnės sveikatos būklės porakanopiai gyvūnai;

b) prieš patalpinant į a punkte nurodytas izoliavimo patalpas turi būti atrinkti iš bandų, kurios yra:

i) oficialiai neužkrėstos tuberkulioze;

ii) oficialiai neužkrėstos brucelioze arba neužkrėstos brucelioze.

Gyvuliai iki to momento negali būti laikomi kitose, blogesnės sveikatos būklės, bandose;

c) turi būti kilę iš enzootine galvijų leukoze neužkrėstos bandos arba iš karvių, kurių serologinio tyrimo dėl enzootinės galvijų leukozės, atlikto ne daugiau kaip prieš trisdešimt dienų iki gyvulių įvežimo į centrą, rezultatas buvo neigiamas.

Jeigu šis reikalavimas negali būti įvykdytas, sperma negali būti prekiaujama, iki donorui nesueis dveji metai ir iki pagal II skyriaus 1 dalies iii punktą nebus atliktas tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas;

d) prieš a dalyje nurodytą izoliavimo laikotarpį ir per trisdešimt dienų iki jo galvijams turi būti atlikti šie tyrimai, kurių rezultatai turi būti neigiami:

i) odos mėginys tuberkulinui nustatyti, atliekamas Direktyvos 64/432/EEB B priede nustatyta tvarka;

ii) agliutinacijos tyrimas, atliekamas direktyvos 64/432/EEB C priede nustatyta tvarka, kuriuo nustatoma mažiau nei 30 IU brucelių agliutinacijos viename mililitre, taip pat brucelioze neužkrėstos bandos atveju komplemento sujungimo metodu nustatytas brucelių kiekis turi būti mažesnis nei 20 CEE vienetų viename mililitre (20 ICFT vienetų);

iii) serologinis tyrimas, siekiant nustatyti enzootinę galvijų leukozę, atliekamas Direktyvos 64/432/EEB G priede nustatyta tvarka;

iv) serumo neutralizacijos reakcija arba ELISA tyrimas, siekiant nustatyti galvijų infekcinį rinotracheitą arba infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

v) viruso išskyrimo tyrimas (imunofluorescencija arba imunoperoksidazės reakcija) galvijų virusinei diarėjai nustatyti. Galvijams, neturintiems 6 mėnesių, tyrimas atliekamas sulaukus šio amžiaus.

Kompetentinga institucija gali leisti atlikti d punkte nurodytus tyrimus izoliavimo patalpose, jeigu rezultatai sužinomi neprasidėjus e punkte nustatytam 30 dienų izoliavimo laikotarpiui;

e) per a punkte nurodytą ne trumpesnį nei 30 dienų izoliavimo laikotarpį turėjo būti atlikti šie tyrimai, kurių rezultatai privalo būti neigiami:

i) agliutinacijos tyrimas, atliekamas Direktyvos 64/432/EEB C priede nustatyta tvarka, kuriuo nustatoma mažiau nei 30 IU brucelių agliutinacijos viename mililitre, taip pat brucelioze neužkrėstos bandos atveju komplemento sujungimo metodu turi būti nustatytas brucelių kiekis, mažesnis nei 20 CEE vienetų viename mililitre (20 ICFT vienetų);

ii) tyrimas imunoflorescencijos metodu arba kultūros tyrimas naudojant apyvarpės arba dirbtinės vaginos nuoplovos mėginį, siekiant nustatyti campylobacter foetus infekciją; patelėms turi būti atliekamas vaginos gleivinės agliutinacijos tyrimas;

iii) mikroskopinė analizė bei kultūros tyrimas naudojant apyvarpės arba vaginos nuoplovos mėginį, siekiant nustatyti, ar yra trichomonas foetus; patelėms turi būti atliekamas vaginos gleivinės agliutinacijos tyrimas;

iv) serumo neutralizacijos reakcija arba ELISA tyrimas, siekiant nustatyti galvijų infekcinį rinotracheitą arba infekcinį pustulinį vulvovaginitą;

ir turėjo būti profilaktiškai gydomi nuo leptospirozės: 2 streptomicino injekcijos su 14 dienų pertrauka (25 mg 1 kg gyvojo svorio).

Jeigu bent vieno iš pirmiau išvardytų tyrimų rezultatas yra teigiamas, gyvulys nedelsiant turi būti pašalintas iš izoliavimo patalpų. Jeigu izoliavimas yra grupinis, kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių, kad likusieji gyvuliai galėtų būti priimti į surinkimo centrą vadovaujantis šiuo priedu.

2. Visi tyrimai privalo būti atlikti valstybės narės patvirtintoje laboratorijoje.

3. Gyvulius į spermos surinkimo centrą galima įvežti tik gavus centro veterinarijos gydytojo leidimą. Kiekvienas gyvulių įvežimas bei išvežimas turi būti užregistruotas.

4. Visi į spermos surinkimo centrą įvežami gyvuliai jų įvežimo dieną neturi turėti jokių klinikinių ligos požymių. Nepažeidžiant 5 dalies nuostatų, visi jie turi būti atvežti iš 1 dalies a punkte nurodytų izoliavimo patalpų, kurios gyvulių išvežimo dieną turi oficialiai atitikti šias sąlygas:

a) turi būti vietoje, aplink kurią 10 kilometrų spinduliu mažiausiai per 30 paskutinių dienų nebuvo užfiksuota snukio ir nagų ligos atvejų;

b) mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius jose neturi būti užfiksuota snukio ir nagų ligos ir bruceliozės atvejų;

c) mažiausiai per trisdešimt paskutinių dienų jose neturi būti užfiksuota galvijų ligų, apie kurias būtina pranešti pagal Direktyvos 64/432/EEB E priedą.

5. Jeigu 4 dalyje numatytos sąlygos yra įvykdytos ir jeigu per paskutinius 12 mėnesių buvo atlikti II skyriuje išvardyti nuolatiniai tyrimai, gyvuliai iš patvirtinto spermos surinkimo centro gali būti perkelti į kitą tokios pat sveikatos būklės centrą netaikant izoliavimo laikotarpio ir neatliekant tyrimų, jeigu perkėlimas yra tiesioginis. Toks gyvulys neturi tiesiogiai ar netiesiogiai kontaktuoti su blogesnės sveikatos būklės porakanopiais gyvuliais, o naudojama transporto priemonė turi būti iš anksto dezinfekuota. Jeigu gyvuliai pervežami į centrą, kuris yra kitoje valstybėje narėje, vadovaujamasi Direktyva 64/432/EEB.

II SKYRIUS

VISŲ PATVIRTINTAME SPERMOS SURINKIMO CENTRE LAIKOMŲ GALVIJŲ PRIVALOMI NUOLATINIAI TYRIMAI IR PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS

1. Visiems spermos surinkimo centre laikomiems galvijams mažiausiai vieną kartą per metus turi būti atliekami toliau išvardyti tyrimai arba vykdomos priežiūros priemonės:

i) odos mėginys turberkulinui nustatyti dėl tuberkuliozės, atliekamas Direktyvos 64/432/EEB B priede nustatyta tvarka; jo rezultatas turi būti neigiamas;

ii) agliutinacijos tyrimas dėl bruceliozės, atliekamas Direktyvos 64/432/EEB C priede nustatyta tvarka; agliutinacijos 1 mililitre turi būti mažiau nei 30 IU;

iii) serologinis tyrimas dėl enzootinės galvijų leukozės, atliekamas Direktyvos 64/432/EEB G priede nustatyta tvarka; jo rezultatas turi būti neigiamas;

iv) serumo neutralizacijos reakcija arba ELISA tyrimas dėl infekcinio galvijų rinotracheito arba infekcinio pustulinio vulvovaginito; jo rezultatas turi būti neigiamas. Tačiau iki 1992 m. gruodžio 31 d. buliai, kurių serumo neutralizacijos reakcija yra teigiama, gali būti vakcinuojami nuo pirmiau išvardytų ligų intranasaliai doze gyvos temperatūrai jautrios vakcinos arba dviem dozėmis inaktyvuotos vakcinos su ne trumpesne kaip 3 ir ne ilgesne kaip 4 savaičių pertrauka; pakartotinė vakcinacija turi būti atliekama po ne ilgesnės nei 6 mėnesių pertraukos;

v) tyrimas imunofluorescencijos metodu arba kultūros tyrimas naudojant apyvarpės arba dirbtinės vaginos nuoplovos mėginį, siekiant nustatyti campylobacter foetus infekciją; patelėms turi būti atliekamas vaginos gleivinės agliutinacijos tyrimas;

2. Visi tyrimai turi būti atlikti valstybės narės patvirtintoje laboratorijoje.

3. Jeigu bent vieno iš pirmiau išvardytų tyrimų rezultatas yra teigiamas, gyvulys turi būti izoliuotas, o jo sperma, surinkta po paskutinio atlikto tyrimo, kurio rezultatas buvo neigiamas, negali būti prekiaujama Bendrijoje.

Sperma, surinkta iš kitų centre laikomų gyvulių po to, kai buvo gautas teigiamas tyrimo rezultatas, laikoma atskirai, ir ja negali būti prekiaujama Bendrijoje, kol centrui nebus grąžintas ankstesnis sveikatos statusas.

--------------------------------------------------

C PRIEDAS

REIKALAVIMAI SPERMAI, SURINKTAI PATVIRTINUOSE SURINKIMO CENTRUOSE IR SKIRTAI BENDRIJOS VIDAUS PREKYBAI

1. Sperma turi būti surenkama iš gyvulių, kurie:

a) surinkimo dieną neturėjo jokių klinikinių ligos požymių arba

b) i) nebuvo vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos;

ii) yra iš centro, kuriame visi gyvuliai visiškai apsaugoti nuo A, O ir C tipų:

- taigi yra gyvuliai, kurie prieš atvykimą į centrą nebuvo vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos ir todėl gavo dvi dozes inaktyvuotos vakcinos, kurią patvirtina ir vakcinaciją kontroliuoja eksportuojančios valstybės narės kompetentinga institucija, su ne ilgesne kaip 6 savaičių ir ne ilgesne kaip 8 mėnesių pertrauka,

- arba gyvuliai, kurie prieš atvykimą į centrą buvo vakcinuoti 3 kartus su ne ilgesnėmis kaip 1 metų pertraukomis.

Kai taikoma vakcinacija, visi gyvuliai turi būti pakartotinai vakcinuojami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių;

c) nebuvo vakcinuoti nuo snukio ir nagų ligos per paskutines 30 dienų iki spermos ėmimo;

d) ne mažiau kaip 30 paskutinių dienų iki spermos ėmimo visą laiką buvo laikomi patvirtintame spermos surinkimo centre;

e) nėra kergiami;

f) laikomi spermos surinkimo centruose, kurie per paskutinius 3 mėnesius iki spermos ėmimo ir per 30 dienų po to nėra užkrėsti snukio ir nagų liga ir aplink kuriuos 10 kilometrų spinduliu per paskutines 30 dienų nebuvo snukio ir nagų ligos atvejų;

g) buvo laikomi spermos surinkimo centruose, kurie 30 dienų iki spermos ėmimo ir 30 dienų po jo nebuvo užkrėsti gyvulių ligomis, apie kurias būtina oficialiai pranešti, vadovaujantis Direktyvos 64/432/EEB E priedu.

2. Turi būti pridedami toliau išvardyti antibiotikai ir spermoje po galutinio praskiedimo turi būti gaunamos šios koncentracijos:

ne mažiau kaip: | 500 IU streptomicino 1 mililitre, |

500 IU penicilino 1 mililitre, |

150 μg linkomicino 1 mililitre, |

300 μg spektinomicino 1 mililitre. |

Gali būti naudojami kiti antibiotikų, turinčių lygiavertį poveikį kampilobakterijoms, leptospiroms ir mikoplazmoms, deriniai.

Iškart po to, kai pridedami antibiotikai, praskiesta sperma ne mažiau kaip 45 minutes turi būti laikoma ne žemesnėje kaip 5 oC temperatūroje.

3. Sperma, skirta Bendrijos vidaus prekybai:

i) iki išsiuntimo ne mažiau kaip 30 dienų turi būti laikoma oficialiai patvirtintomis sąlygomis;

ii) į paskirties valstybę narę turi būti gabenama induose, kurie prieš naudojimą buvo išvalyti, dezinfekuoti arba sterilizuoti, ir kurie buvo užplombuoti prieš išvežant iš patvirtintos saugojimo patalpos.

--------------------------------------------------

D PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------