Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4058/86

1986 m. gruodžio 22 d.

dėl koordinuotų veiksmų siekiant užtikrinti laisvą prieigą prie krovinių okeaniniuose reisuose

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pateiktą reglamento projektą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi vis daugiau šalių imasi vienašališkų priemonių savo prekybos laivynams apsaugoti, taikydamos teisines ar administracines priemones arba sudarydamos dvišalius susitarimus su kitomis šalimis;

kadangi tam tikros valstybės ėmėsi tokių priemonių arba veiksmų, kuriais iškraipė sąžiningos ir laisvos konkurencijos principo taikymą jūros prekyboje su viena ar keliomis Bendrijos valstybėmis narėmis;

kadangi 1983 m. spalio 6 d. įsigaliojusi Jungtinių Tautų Konvencija dėl linijinių konferencijų elgesio kodekso suteikia tam tikras teises laivybos įmonėms, kurios yra pulą eksploatuojančios konferencijos narės;

kadangi tos Konvencijos susitariančiosios šalys arba tą Konvenciją pasirašiusios šalys vis dažniau jos nuostatas aiškina taip, kad būtų veiksmingai išplėstos pagal Konvenciją jų įmonėms suteiktos teisės tiek linijiniuose, tiek trampiniuose reisuose Bendrijos įmonių arba kitų OECD šalių įmonių, kurios yra arba nėra konferencijos narės, nenaudai;

kadangi prekyboje nefasuotais kroviniais trečiosios šalys vis dažniau mėgina riboti prieigą prie palaidų krovinių ir šie veiksmai kelia rimtą grėsmę laisvai prekybos nefasuotais kroviniais konkurencijai; kadangi valstybės narės patvirtina įsipareigojimą išlaikyti laisvą konkurencinę aplinką, kuri yra itin būdinga prekybai biriaisiais ir skystaisiais nefasuotais kroviniais, ir yra įsitikinusios, kad, šiuose reisuose pradėjus dalytis kroviniais, tai ypač atsilieptų visų šalių prekybos interesams, nes gerokai padidėtų vežimo išlaidos;

kadangi, apribojus prieigą prie nefasuotų krovinių, valstybių narių prekybos laivynai patektų į nepalankią padėtį, taip pat gerokai padidėtų tų krovinių vežimo išlaidos ir tai nemažai atsilieptų Bendrijos prekybos interesams;

kadangi Bendrijai reikėtų suteikti teisę parengti koordinuotus valstybių narių veiksmus, jeigu dėl trečiųjų šalių laivybos įmonėms rezervuojamų krovinių valstybių narių prekybos laivynai patektų į nepalankią konkurencinę padėtį arba būtų pažeisti valstybių narių prekybos interesai, ar jeigu tų veiksmų tektų imtis pagal tarptautinį susitarimą;

kadangi Tarybos sprendimas 77/587/EEB [3], inter alia, numato konsultacijas dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių santykių laivybos srityje raidos įvairių aspektų;

kadangi Tarybos sprendimas 83/573/EEB [4], inter alia, numato, kad koordinuotais veiksmais valstybės narės gali imtis bet kokių prieš trečiąsias šalis nukreiptų atsakomųjų priemonių, ir kad valstybės narės gali nuspręsti bendrai taikyti atitinkamas atsakomąsias priemones, kurios būtų jų nacionalinės teisės aktų dalis;

kadangi būtina smulkiau išdėstyti ir patobulinti minėtuose sprendimuose numatytą mechanizmą, siekiant nustatyti koordinuotus valstybių narių veiksmus, kurių tam tikromis aplinkybėmis būtų imamasi valstybės narės arba valstybių narių prašymu ar atsižvelgiant į tarptautinį susitarimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatyta tvarka taikoma tada, kai trečiosios šalies arba jos atstovų veiksmai riboja arba gali apriboti valstybių narių laivybos įmonių ar valstybėje narėje pagal jos teisės aktus registruotų laivų laisvą prieigą prie:

- linijinių krovinių vežimo reisuose pagal Kodeksą, išskyrus atvejus, kai minėtų veiksmų imamasi pagal Jungtinių Tautų Konvenciją dėl linijinių konferencijų elgesio kodekso,

- linijinių krovinių vežimo reisuose ne pagal Kodeksą,

- nefasuotų krovinių vežimo ir bet kokių kitų krovinių vežimo teikiant trampines paslaugas,

- keleivių vežimo,

- žmonių arba krovinių vežimo į jūrinius įrenginius arba iš jų.

Ši tvarka nepažeidžia Bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.

2 straipsnis

Šiame reglamente:

- "vietinė laivybos įmonė" - tai trečiosios šalies laivybos įmonė, teikianti paslaugas tarp savo šalies ir vienos arba kelių valstybių narių,

- "tarpvalstybinė laivybos įmonė" - tai trečiosios šalies laivybos įmonė, kuri paslaugas teikia tarp kitos trečiosios šalies ir vienos arba kelių valstybių narių.

3 straipsnis

Imtis koordinuotų veiksmų gali prašyti valstybė narė.

Prašymas paduodamas Komisijai; ši per keturias savaites pateikia atitinkamas rekomendacijas arba pasiūlymus Tarybai.

Taryba, laikydamasi Sutarties 84 straipsnio 2 dalyje nustatytos balsavimo tvarkos, gali nuspręsti dėl 4 straipsnyje numatytų koordinuotų veiksmų.

Spręsdama dėl koordinuotų veiksmų Taryba taip pat tinkamai atsižvelgia į atitinkamų valstybių narių užsienio prekybos politikos aplinkybes bei uosto interesus ir laivybos politikos aplinkybes.

4 straipsnis

1. Koordinuoti veiksmai gali būti:

a) diplomatinis atstovavimas atitinkamose trečiosiose šalyse, ypač jeigu iškyla grėsmė, kad jų veiksmais gali būti apribota prieiga prie prekybos;

b) atsakomosios priemonės, taikomos atitinkamos trečiosios šalies laivybos įmonei ar įmonėms arba kitų šalių laivybos įmonei ar įmonėms, kurios naudojasi atitinkamų šalių veiksmais ir kurios Bendrijos reisuose veikia kaip vietinės arba tarpvalstybinės laivybos įmonė.

Šios atsakomosios priemonės, atskirai arba kartu, gali būti:

i) įpareigojimas gauti leidimą pakrauti, vežti ir iškrauti krovinius; išduodant leidimą galima nustatyti sąlygas arba įpareigojimus;

ii) kvotos nustatymas;

iii) mokesčių arba muitų taikymas.

2. Diplomatinis atstovavimas užtikrinamas prieš imantis atsakomųjų priemonių.

Tokios atsakomosios priemonės nepažeidžia Europos bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, imantis tų priemonių atsižvelgiama į visus atitinkamus interesus ir jos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neturi kenkti prekybai Bendrijoje.

5 straipsnis

1. Taryba, priimdama sprendimą dėl vienos iš 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų atsakomųjų priemonių, prireikus išsamiai nurodo:

a) pokyčius, kurie paskatino imtis atsakomųjų priemonių;

b) reisą arba uostų grupę, kuriems turi būti taikomos atsakomosios priemonės;

c) trečiosios šalies, kurios taikomos krovinio rezervavimo priemonės riboja laisvą prieigą prie krovinių atitinkamoje laivybos zonoje, vėliavos arba laivybos įmonę;

d) didžiausią krovinio, kurį galima pakrauti arba iškrauti valstybių narių uostuose, kiekį (procentai, svoris tonomis, konteineriai) arba to krovinio vertę;

e) didžiausią plaukimo iš valstybių narių uostų ir į jų uostus skaičių;

f) nustatytinų mokesčių ir muitų kiekį arba procentą ir jų bazę bei mokesčių ir muitų surinkimo būdą;

g) atsakomųjų priemonių taikymo trukmę.

2. Jeigu 1 dalyje numatytos priemonės nėra numatytos nacionalinės teisės aktuose, atsižvelgdama į šį reglamentą atitinkama valstybė narė tų priemonių gali imtis pagal 3 straipsnio trečiojoje pastraipoje nurodytą Tarybos sprendimą.

6 straipsnis

1. Jeigu Taryba per dviejų mėnesių laikotarpį nepatvirtina pasiūlymo dėl koordinuotų veiksmų, valstybės narės vienašališkai gali taikyti nacionalines priemones arba veikti kartu su kitomis valstybėmis narėmis, jeigu tai būtina atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.

2. Tačiau valstybės narės neatidėliotinu atveju vienašališkai arba kartu su kitomis valstybėmis narėmis gali laikinai taikyti nacionalines priemones net per 1 dalyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį.

3. Apie pagal šį straipsnį taikomas nacionalines priemones nedelsiant informuojama Komisija ir kitos valstybės narės.

7 straipsnis

Per atsakomųjų priemonių taikymo laikotarpį valstybės narės ir Komisija, laikydamosi Sprendimu 77/587/EEB nustatytos konsultavimosi tvarkos, kas tris mėnesius arba, jeigu iškyla būtinybė, anksčiau tarpusavyje aptaria galiojančių atsakomųjų priemonių poveikį.

8 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatytą tvarką galima taikyti tada, kai trečiosios šalies arba jos atstovų veiksmai riboja arba gali riboti kitos OECD šalies laivybos įmonių prieigą, jeigu abipusiškumo pagrindu ta šalis ir Bendrija susitaria kartu imtis atsakomųjų priemonių, jei būtų ribojama prieiga prie krovinių.

Tokia šalis gali prašyti imtis koordinuotų veiksmų ir prisidėti prie jų pagal šį reglamentą.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1987 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1986 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Shaw

[1] OL C 255, 1986 10 15, p. 169.

[2] OL C 344, 1985 12 31, p. 31.

[3] OL L 239, 1977 9 17, p. 23.

[4] OL L 332, 1983 11 28, p. 37.

--------------------------------------------------