Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2930/86

1986 m. rugpjūčio 22 d.

nustatantis žvejybinių laivų charakteristikas

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi vykdant bendrą žvejybos politiką remiamasi žvejybinių laivų charakteristikomis (laivo ilgis, plotis, tonažas, data, kada laivas imtas eksploatuoti, ir variklio galia);

kadangi, siekiant Bendrijoje visiems sukurti vienodas veikimo sąlygas, yra svarbu, kad apibrėžiant žvejybinių laivų charakteristikas būtų laikomasi bendrų taisyklių;

kadangi apibrėžimai, dėl kurių yra nusprendžiama, turėtų kuo plačiau atspindėti šiuo metu valstybių narių naudojamus laivų charakteristikų apibrėžimus; kadangi Bendrijos veikla šioje srityje vis dėlto turėtų būti grindžiama specialistų tarptautinių organizacijų jau parodytomis iniciatyvomis;

kadangi Tarptautinė Toremolino konvencija dėl žvejybinių laivų saugumo (1977 m.), parengta globojant Tarptautinei jūrų organizacijai, jau yra ratifikuota kelto valstybių narių ir turėtų būti ratifikuota kitų valstybių narių pagal Rekomendaciją 80/907/EEB [3];

kadangi Tarptautinė laivų tonažo matavimo konvencija, kuri buvo parengta Londone 1969 m., globojant tai pačiai minėtai organizacijai, buvo ratifikuota visų valstybių narių, išskyrus Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę ir Portugalijos Respubliką;

kadangi Tarptautinė standartizacijos organizacija jau yra parengusi vidaus degimo variklių standartus, kurie plačiai taikomi valstybėse narėse,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Žvejybinių laivų charakteristikų apibrėžimai, pateikti šiame reglamente, naudojami visose Bendrijos žvejybos taisyklėse.

2 straipsnis

Ilgis

1. Laivo ilgis reiškia didžiausią laivo ilgį, apibrėžiamą kaip atstumą tiesia linija tarp tolimiausių — laivo pirmagalio ir laivagalio — taškų.

Šiame apibrėžime:

a) laivo pirmagalys apima vandeniui nepralaidžią laivo korpuso struktūrą, denio pirmagalį, forštevenį ir priekinį falšbortą (apsauginį bortą), jeigu jis yra, tačiau laivo pirmagaliui nepriskirtini bušpritai ir lejeriai;

b) laivagalis apima vandeniui nepralaidžią laivo korpuso struktūrą, trancą, jutą, slipą ir falšbortą (apsauginį bortą), tačiau laivagaliui nepriskirtini lejeriai, lieptai, pagrindinis mechanizmas, vairai, vairavimo įrenginys, narų kopėčios bei platformos.

Didžiausias laivo ilgis turi būti nurodomas metrais, nurodant šimtųjų tikslumu.

2. Kai Bendrijos teisės aktuose minimas laivo ilgis tarp statmenų, ši definicija turi būti apibrėžiama kaip atstumas, išmatuotas tarp priekinio ir užpakalinio statmens, pagal apibūdinimą, pateiktą Tarptautinėje konvencijoje dėl žvejybinių laivų saugumo.

Ilgis tarp statmenų turi būti nurodomas metrais, nurodant šimtųjų tikslumu.

3 straipsnis

Plotis

Laivo plotis reiškia didžiausią laivo plotį, kuris apibrėžiamas Tarptautinės laivų tonažo matavimo konvencijos I priede.

Didžiausias laivo plotis turi būti nurodomas metrais, nurodant šimtųjų tikslumu.

4 straipsnis

Tonažas

1. Tonažas yra bendrasis (bruto) laivo tonažas, kaip nurodoma Tarptautinės laivų tonažo matavimo konvencijos I priede.

2. Kai Bendrijos taisyklėse minimas grynasis (neto) laivo tonažas, jis turi būti apibrėžiamas, kaip nurodoma minėtame I priede.

5 straipsnis

Variklio galia

1. Variklio galia laikoma bendra didžiausia ilgalaikė galia, kuri gali būti gaunama sukantis bet kokio variklio smagračiui ir kuri mechanine, elektros, hidrauline ar kitokia pavara gali būti pritaikyta laivui varyti. Jeigu variklyje įmontuota pavarų dėžė, tuomet galia turi būti matuojama iš pavarų dėžės jungės, perduodančios sukamąjį judesį.

Variklio galia, naudojama suteikti sukamąjį judesį pagalbiniams mechanizmams, nurodant bendrą variklio galią iš pastarosios negali būti atimama.

Variklio galia išreiškiama kilovatais (KW).

2. Ilgalaikė variklio galia apibrėžiama pagal tuos reikalavimus, kuriuos Tarptautinė standartizacijos organizacija 1981 m. spalį yra priėmusi savo rekomenduotame Tarptautinio standarto ISO 3046/1 antrajame leidime.

3. Pakeitimai, būtini pritaikant sąlygas 2 dalyje numatytai techninei pažangai, turi būti priimti pagal Reglamento (EEB) Nr. 170/83 [4] 14 straipsnyje išdėstytą procedūrą.

6 straipsnis

Laivo eksploatavimo pradžios data

Laivo eksploatavimo pradžios data laikoma ta data, kada pirmą kartą išduotas oficialus laivo saugos sertifikatas.

Jeigu oficialus laivo saugos sertifikatas nėra išduotas, tuomet laivo eksploatavimo pradžia laikoma ta data, kada laivas pirmą kartą buvo įrašytas į oficialų žvejybinių laivų registrą.

Tačiau žvejybinių laivų, kurie buvo pradėti eksploatuoti anksčiau, nei ėmė galioti šis reglamentas, eksploatavimo pradžios data laikoma ta data, kada jie pirmą kartą įrašyti į oficialų žvejybinių laivų registrą.

7 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis reglamentas įsigalioja po dviejų mėnesių nuo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiame leidinyje.

2. Vis dėlto 2, 3, 4 ir 5 straipsniai taikomi charakteristikoms tų laivų, kurie imti eksploatuoti pirmiau, nei šis reglamentas ėmė galioti, bet ne anksčiau kaip nuo 1994 m. liepos 18 d., išskyrus, jeigu minėti straipsniai taikomi laivų, kurie buvo modernizuoti nuo šio reglamento įsigaliojimo datos iki 1994 m. liepos 18 d., charakteristikoms.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1986 m. rugsėjo 22 d.

Komisijos vardu

M. Jopling

Pirmininkas

[1] OL C 356, 1985 12 31, p. 64.

[2] OL C 88, 1986 4 14, p. 103.

[3] OL L 259, 1980 10 2, p. 29.

[4] OL L 24, 1983 1 27, p. 1.

--------------------------------------------------