Tarybos Direktyva

1986 m. birželio 12 d.

dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą

(86/278/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento pasiūlymą [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi šios direktyvos tikslas – reguliuoti nuotėkų dumblo naudojimą žemės ūkyje, kad būtų galima užkirsti kelią kenksmingam jo poveikiui dirvožemiui, augmenijai, gyvūnijai ir žmonėms ir skatinti jo teisingą naudojimą;

kadangi valstybių narių nuostatų dėl nuotėkų dumblo naudojimo žemės ūkyje skirtumai gali turėti įtakos bendrosios rinkos funkcionavimui; kadangi turėtų būti pradėta šios srities įstatymus derinti, kaip numatyta Sutarties 100 straipsnyje;

kadangi 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 75/442/EEB dėl atliekų [4] nėra taikoma nuotėkų dumblui;

kadangi priemonės, numatytos 1978 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 78/319/EEB dėl nuodingų ir pavojingų atliekų [5] taikomos ir nuotėkų dumblui, kuris yra užterštas arba kuriame yra tos direktyvos priede išvardytų tokio pobūdžio medžiagų ir tokio kiekio ir koncentracijos, kuri kelia pavojų žmonėms ir aplinkai;

kadangi turėtų būti imtasi priemonių užtikrinti, kad žmonės, gyvūnai, augalai ir aplinka būtų visiškai apsaugoti nuo kenksmingo nekontroliuojamai naudojamo dumblo poveikio;

kadangi ši direktyva taip pat siekia nustatyti tam tikras pradines Bendrijos dirvožemio apsaugos priemones;

kadangi dumblas gali turėti vertingų agronominių savybių ir dėl to būtų pateisinama skatinti jį naudoti žemės ūkyje su sąlyga, jei jis būtų naudojamas teisingai; kadangi nuotėkų dumblas neturi sugadinti dirvožemio ir žemės ūkio produktų kokybės;

kadangi kai kurie sunkieji metalai gali būti nuodingi augalams ir per žemės ūkio kultūras žmonėms ir kadangi būtina nustatyti privalomas ribines tokių dirvožemyje esančių elementų vertes;

kadangi naudoti dumblą turėtų būti uždrausta, jei tokių metalų koncentracija dirvožemyje yra didesnė už nustatytas ribines vertes;

kadangi be to būtina neleisti, kad naudojant dumblą tos ribinės vertės būtų viršytos; kadangi tuo tikslu būtina apriboti sunkiųjų metalų patekimo į dirvožemį kiekius, nustatant didžiausią naudojamą dumblo kiekį per metus ir užtikrinant, kad sunkiųjų metalų koncentracijos dumble ribinės vertės nebus didesnės, arba siekiant užtikrinti, kad, įterpiant tam tikrus dešimčiai metų nustatytus sunkiųjų metalų vidutinius kiekius į dirvožemį, jų vidutinės ribinės vertės nebus viršytos;

kadangi prieš dumblą naudojant žemės ūkyje, jį būtina išvalyti; kadangi vis dėlto valstybės narės, nustačiusios tam tikras sąlygas, gali leisti įterpti į dirvą ir nevalytą dumblą, jei tai nekelia pavojaus žmonėms ir gyvūnams;

kadangi panaudojus dumblą, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol bus galima išleisti gyvulius į ganyklą, nuimti pašarinių kultūrų ar tam tikrų kultūrų, kurios paprastai turi tiesioginį sąlytį su dirvožemiu ir yra paprastai vartojamos žalios, derlių; kadangi augimo sezono metu naudoti dumblą ant vaisinių kultūrų ir dar žovių, išskyrus vaismedžius, turi būti draudžiama;

kadangi dumblas turėtų būti naudojamas tik tokiomis sąlygomis, kai užtikrinama, kad dirvožemis, paviršiniai ir požeminiai vandenys bus apsaugoti pagal Direktyvų 75/440/EEB [6] ir 80/68/EEB [7] reikalavimus;

kadangi šiuo tikslu būtina kontroliuoti dumblo kokybę ir dirvos, kur jis naudojamas, kokybę, todėl būtina juos ištirti ir tyrimo duomenis pranešti vartotojams;

kadangi tam tikra esminė informacija turi būti kaupiama, kad būtų galima užtikrinti geresnį dumblo panaudojimo žemės ūkyje supratimą, ir kadangi tokią informaciją būtina reguliarių pranešimų forma siųsti Komisijai; kadangi, remdamasi tokiais pranešimais, Komisija prireikus turi parengti pasiūlymus, kaip užtikrinti geresnę dirvožemio ir aplinkos apsaugą;

kadangi dumblas iš mažų nuotėkų valymo įmonių, valančių daugiausia buitines nuotėkas, kelia nedidelį pavojų žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai ir todėl dėl tokio dumblo turėtų būti daromos tam tikros išimtys, susijusios su informacijos ir tyrimo reikalavimu;

kadangi valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti griežtesnes už šia direktyva nustatytas nuostatas; kadangi apie tokias nuostatas turėtų būti pranešta Komisijai;

kadangi dėl mokslo ir technikos pažangos gali reikėti greitai keisti tam tikrus šia direktyva numatytus reikalavimus; kadangi tam, kad būtų lengviau įvesti šiuo tikslu reikalingas priemones, reikėtų nustatyti tvarką, pagal kurią būtų numatytas glaudus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas; kadangi toks bendradarbiavimas turėtų vykti per Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetą;

kadangi Sutartyje nėra numatyta būtinų įgaliojimų, išskyrus numatytus 235 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas – reguliuoti dumblo naudojimą žemės ūkyje taip, kad nebūtų daroma žala dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms, ir skatinti teisingą nuotėkų dumblo naudojimą.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) "dumblas" reiškia:

i) likutinį dumblą iš nuotėkų valymo įmonių, valančių buitines ar komunalines nuotėkas, bei kitų nuotėkų valymo įmonių, valančių nuotėkas, savo sudėtimi panašias į buitines ir komunalines nuotėkas;

ii) likutinį dumblą iš septinių valymo rezervuarų ir kitų panašių įrenginių, skirtų nuotėkoms valyti;

iii) likutinį dumblą iš kitų, i ir ii punktuose nenurodytų nuotėkų valymo įmonių;

b) "valytas dumblas" –

dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai apdorotas, ilgai laikytas arba kitokiu tinkamu procesu apdorotas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jį naudojant yra gerokai sumažintas;

c) "žemės ūkis" –

visų rūšių komercinių maistinių kultūrų auginimas, taip pat gyvulininkystei skirtų kultūrų auginimas;

d) "naudojimas" –

dumblo paskleidimas ant dirvos ar kitoks dumblo naudojimas ant dirvožemio ar dirvožemyje.

3 straipsnis

1. Dumblą, minimą 2 straipsnio a punkto i papunktyje, galima naudoti žemės ūkyje tik laikantis šios direktyvos.

2. Nepažeidžiant Direktyvų 75/442/EEB ir 78/319/EEB:

- 2 straipsnio a punkto ii papunktyje minimą dumblą galima naudoti žemės ūkyje laikantis tų sąlygų, kurių, atitinkamų valstybių narių nuomone, būtina laikytis saugant žmonių sveikatą ir aplinką,

- 2 straipsnio a punkto iii papunktyje minimą dumblą galima naudoti žemės ūkyje tik tada, kai jo naudojimą reguliuoja atitinkama valstybė narė.

4 straipsnis

Sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje, kuriame naudojamas dumblas, vertės, sunkiųjų metalų koncentracijos dumble vertės ir tokių sunkiųjų metalų didžiausi metiniai kiekiai, kuriuos galima įterpti į žemės ūkio paskirties dirvą, yra pateikti I A, I B ir I C prieduose.

5 straipsnis

Nepažeisdamos 12 straipsnio:

1. Valstybės narės turi uždrausti naudoti dumblą, jei vieno ar kelių sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje yra didesnė už ribines vertes, kurias jos nustato pagal I A priedą, ir turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad dėl dumblo naudojimo tos ribinės vertės nebūtų viršytos.

2. Valstybės narės privalo reguliuoti dumblo panaudojimą taip, kad, sunkiesiems metalams kaupiantis dirvožemyje, nebūtų viršytos 1 dalyje nurodytos ribinės vertės. Dėl to jos turi taikyti vieną ar kitą iš a ir b punktuose numatytų priemonių:

a) valstybės narės turi numatyti didžiausią dumblo kiekį, išreikštą sausųjų medžiagų tonomis, kurį galima įterpti į dirvožemį viename ploto vienete per metus laikantis sunkiųjų metalų koncentracijos dumble ribinių verčių, kurias jos nustato pagal I B priedą; arba

b) valstybės narės turi užtikrinti, kad bus laikomasi metalų, įterptų į dirvožemį viename ploto vienete ar per vieną laiko vienetą, ribinių kiekio verčių kaip numatyta I C priede.

6 straipsnis

Nepažeidžiant 7 straipsnio:

a) dumblas, prieš jį naudojant žemės ūkyje, turi būti išvalytas. Vis dėlto valstybės narės gali leisti, laikantis tam tikrų jų nustatytų sąlygų, naudoti ir nevalytą dumblą, jei jis yra įariamas į dirvožemį;

b) nuotėkų dumblo gamintojai turi reguliariai naudotojams teikti visą II A priede nurodytą informaciją.

7 straipsnis

Valstybės narės turi drausti naudoti ar tiekti dumblą naudojimui:

a) pievoms ar stambiųjų pašarų kultūroms tręšti, jei pievoje bus ganomi gyvuliai ar nuimami pašarai dar nepraėjus tam tikram laikotarpiui. Toks laikotarpis, kurį turi nustatyti valstybės narės, atsižvelgdamos į jų geografinę ir klimato padėtį, jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip trys savaitės;

b) dirvoje, kurioje auga vaisiai ir daržovės, išskyrus vaismedžius;

c) dirvoje, skirtoje vaisinėms kultūroms ir daržovėms, kurios turi tiesioginį sąlytį su dirvožemiu ir yra valgomos žalios, dešimt mėnesių prieš derliaus nuėmimą ir nuimant derlių.

8 straipsnis

Naudojant dumblą, būtina laikytis šių taisyklių:

- dumblas turi būti naudojamas atsižvelgiant į augalų poreikį maistingosioms medžiagoms ir į tai, kad nenukentėtų dirvožemio ir paviršinio bei požeminio vandens kokybė,

- kai dumblas naudojamas dirvose, kurių pH yra mažesnis kaip 6, valstybės narės turi atsižvelgti į padidėjusį sunkiųjų metalų mobilumą ir prieinamumą augalams ir, jei būtina, sumažinti ribines vertes, kurias jos yra nustačiusios pagal I A priedą.

9 straipsnis

Dumblas ir dirva, kurioje jis naudojamas, turi būti tiriami, kaip nurodyta II A ir II B prieduose.

Mėginių ėmimo ir analizės pamatiniai metodai nurodyti II C priede.

10 straipsnis

1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laiku registruojama:

a) pagaminto dumblo kiekiai ir pateikti naudoti žemės ūkyje kiekiai;

b) dumblo sudėtis ir savybės pagal II A priede nurodytus parametrus;

c) atlikto valymo rūšis, kaip apibrėžta 2 straipsnio b punkte;

d) dumblo gavėjų pavardės ir adresai bei vieta, kur planuojama dumblą panaudoti.

2. Įrašai turi būti prieinami kompetentingoms institucijoms, ir jais turi būti galima remtis, rengiant bendrą pranešimą, minimą 17 straipsnyje.

3. Kompetentingoms institucijoms pageidaujant, joms turi būti pateikta informacija apie valymo būdus ir analizių duomenys.

11 straipsnis

Valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti 6 straipsnio b punkto ir 10 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų bei to paties straipsnio 2 dalies reikalavimų dumblui iš nuotėkų valymo įmonių, turinčių mažesnį kaip 300 kg BDP5 (biocheminio deguonies poreikio) per dieną pajėgumą, atitinkantį 5000 žmonių ekvivalentus, kurios yra suprojektuotos daugiausia buitinėms nuotėkoms valyti.

12 straipsnis

Jei sąlygos to reikalauja, valstybės narės gali taikyti griežtesnes už šioje direktyvoje numatytas priemones.

Apie visus tokio pobūdžio sprendimus turi būti pranešta Komisijai, laikantis galiojančių susitarimų.

13 straipsnis

Šios direktyvos priedai turi būti derinami su mokslo ir technikos pažanga 15 straipsnyje nurodyta tvarka, išskyrus I A, I B ir I C prieduose išvardytus parametrus ir vertes, visus veiksnius, galinčius paveikti tų verčių nustatymą ir II A bei II B prieduose nurodytus analizės parametrus.

14 straipsnis

1. Šia direktyva įsteigiamas šios direktyvos derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetas (toliau – Komitetas). Komitetą sudaro valstybių narių atstovai, jo pirmininkas turi būti Komisijos narys.

2. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

15 straipsnis

1. Kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimus Komitetui svarstyti pateikia pirmininkas savo iniciatyva arba kurios nors valstybės narės atstovo prašymu.

2. Komisijos atstovas Komitetui pateikia taikytinų priemonių projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kokį nustato pirmininkas priklausomai nuo klausimo skubumo. Sprendimą Komitetas priima 54 balsų dauguma, valstybių narių balsus paskirstant, kaip numatyta Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija numatytas priemones patvirtina, jei jos atitinka Komiteto nuomonę;

b) kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba jokios nuomonės nėra pareikšta, Komisija nedelsiant siūlo Tarybai, kokias priemones priimti. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma;

c) jei per tris mėnesius nuo pasiūlymo pateikimo Taryba nepriima jokio sprendimo, siūlomas priemones priima Komisija.

16 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per trejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą.

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Praėjus penkeriems metams po šios direktyvos paskelbimo, o po to kas ketverius metus valstybės narės parengia bendrą pranešimą apie dumblo naudojimą žemės ūkyje ir nurodo panaudotus kiekius, kriterijus, kuriais buvo remtasi bei pasitaikiusius sunkumus; šį pranešimą jos siunčia Komisijai, o ši jame esančią informaciją paskelbia. Remdamasi tuo pranešimu, Komisija prireikus pateikia pasiūlymus dėl griežtesnės dirvožemio ir aplinkos apsaugos.

18 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1986 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Winsemius

[1] OL C 264, 1982 10 8, p. 3 ir OL C 154, 1984 6 14, p. 6.

[2] OL C 77, 1984 3 19, p. 136.

[3] OL C 90, 1983 4 5, p. 27.

[4] OL L 194, 1975 7 25, p. 39.

[5] OL L 84, 1978 3 31, p. 43.

[6] OL L 194, 1975 7 25, p. 26.

[7] OL L 20, 1980 1 26, p. 43.

--------------------------------------------------

I A PRIEDAS

SUNKIŲJŲ METALŲ KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE RIBINĖS VERTĖS

(mg/kg sausųjų medžiagų tipiniame dirvožemio, turinčio pH 6–7, mėginyje, kaip apibrėžta II C priede)

Parametrai | Ribinės vertės |

Kadmis | 1 – 3 |

Varis | 50 – 140 |

Nikelis | 30 – 75 |

Švinas | 50 – 300 |

Cinkas | 150 – 300 |

Gyvsidabris | 1 – 1,5 |

Chromas | – |

--------------------------------------------------

I B PRIEDAS

SUNKIŲJŲ METALŲ KONCENTRACIJOS ŽEMĖS ŪKIUI SKIRTAME DUMBLE RIBINĖS VERTĖS

(mg/kg sausųjų medžiagų)

Parametrai | Ribinės vertės |

Kadmis | 20 – 40 |

Varis | 1000 – 1750 |

Nikelis | 300 – 400 |

Švinas | 750 – 1200 |

Cinkas | 2500 – 4000 |

Gyvsidabris | 16 – 25 |

Chromas | – |

--------------------------------------------------

I C PRIEDAS

SUNKIŲJŲ METALŲ, KURIUOS GALIMA KASMET NAUDOTI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES DIRVOJE, RIBINĖS VERTĖS PAGAL 10 METŲ VIDURKĮ

(kg/ha per metus)

Parametrai | Ribinės vertės |

Kadmis | 0,15 |

Varis | 12 |

Nikelis | 3 |

Švinas | 15 |

Cinkas | 30 |

Gyvsidabris | 0,1 |

Chromas | – |

--------------------------------------------------

II A PRIEDAS

DUMBLO TYRIMAS

1. Dumblas turi būti tiriamas bent kartą per šešis mėnesius. Jei keičiasi valomų nuotėkų savybės, tyrimus būtina atlikti dažniau. Jei per vienerius metus tyrimų duomenys smarkiau nekinta, dumblą būtina tirti bent kartą per 12 mėnesių.

2. Jei valstybėje narėje dumblo tyrimas iš 11 straipsnyje minimų valymo įmonių nebuvo darytas prieš 12 mėnesių iki šios direktyvos įdiegimo, toks tyrimas turi būti atliktas per 12 mėnesių po direktyvos įdiegimo arba, jei būtina, per šešis mėnesius po sprendimo, leidžiančio dumblą iš tokios įmonės naudoti žemės ūkyje, priėmimo. Dėl tolimesnio tyrimų dažnumo valstybės narės sprendžia, remdamosi pradinio tyrimo duomenimis, valomų nuotėkų pobūdžio pokyčiais ir kitais atitinkamais veiksniais.

3. Laikantis 4 paragrafo nuostatų, turi būti tiriami tokie parametrai:

- sausosios medžiagos, organinės medžiagos,

- pH,

- azotas ir fosforas,

- kadmis, varis, nikelis, švinas, cinkas, gyvsidabris, chromas.

4. Jei atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai įrodoma, kad nuotėkų valymo įmonės valomose nuotėkose vario, cinko ir chromo visai nėra arba jų yra tik labai nedaug, valstybės narės sprendžia, kaip dažnai reikia kartoti tyrimus.

--------------------------------------------------

II B PRIEDAS

DIRVOŽEMIO TYRIMAS

1. Kai naudojamas dumblas yra ne iš valymo įmonių, nurodytų 11 straipsnyje, valstybės narės privalo pirma įsitikinti, kad sunkiųjų metalų kiekis dirvožemyje nėra didesnis už ribines vertes, nustatytas pagal I A priedą. Kokius atlikti tyrimus, valstybės narės sprendžia remdamosi turimais moksliniais duomenimis apie dirvožemio požymius ir homogeniškumą.

2. Dėl tolimesnių tyrimų dažnumo valstybės narės sprendžia atsižvelgdamos į metalo kiekį dirvožemyje prieš naudojant dumblą, į naudojamo dumblo kiekius ir sudėtį bei kitus atitinkamus veiksnius.

3. Turi būti tiriami tokie parametrai:

- pH,

- kadmis, varis, nikelis, švinas, cinkas, gyvsidabris ir chromas.

--------------------------------------------------

II C PRIEDAS

MĖGINIŲ ĖMIMO BŪDAI IR TYRIMO METODAI

1. Dirvožemio mėginių ėmimas

Tipiniai dirvožemio mėginiai paprastai turi būti sudaryti sumaišius 25 pagrindinius mėginius, paimtus iš ne didesnio kaip 5 hektarų ploto, dirbamo tuo pačiu tikslu.

Mėginiai turi būti imami iš 25 cm gylio, nebent paviršinės dirvos gylis būtų mažesnis; tačiau pastaruoju atveju gylis neturi būti mažesnis kaip 10 cm.

2. Dumblo mėginių ėmimas

Dumblo mėginiai turi būti imami dumblą apdorojus, tačiau prieš jį pristatant naudotojui; mėginiai turi būti tipiški visam pagamintam dumblui.

3. Tyrimo metodai

Sunkiųjų metalų tyrimas turi būti atliekamas per jų rūgštinę ištrauką. Privaloma naudoti atominės absorbcijos spektrometrijos metodą; kiekvieno metalo radimo riba turi sudaryti ne daugiau kaip 10 % atitinkamos ribinės vertės.

--------------------------------------------------