Tarybos Direktyva

1985 m. gruodžio 20 d.

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo

(85/611/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 57 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi valstybių narių teisės aktai, susiję su kolektyvinio investavimo subjektais, įvairiose valstybėse labai skiriasi, ypač prievolių ir kontrolės, kuri taikoma tiems subjektams, atžvilgiu; kadangi tie skirtumai iškreipia konkurencijos sąlygas tarp tų subjektų ir neužtikrina atitinkamos apsaugos jų investicinių vienetų savininkams;

kadangi nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys kolektyvinio investavimo subjektus, turėtų būti suderinti, siekiant Bendrijos lygiu suvienodinti konkurencijos sąlygas tarp tų subjektų ir kartu užtikrinti kuo veiksmingesnę ir vienodesnę jų investicinių vienetų apsaugą; kadangi toks suderinimas leis kolektyvinio investavimo subjektui, įsteigtam vienoje valstybėje narėje, lengviau prekiauti savo investiciniais vienetais kitose valstybėse narėse;

kadangi šių tikslų siekimas padės pašalinti suvaržymus, taikomus laisvai kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų apyvartai Bendrijoje, ir toks derinimas padės sukurti Europos kapitalo rinką;

kadangi, atsižvelgiant į tuos tikslus, pageidautina, kad būtų nustatytos bendrosios pagrindinės valstybėse narėse įsikūrusių kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo, priežiūros, struktūros ir veiklos bei informacijos, kurią jos turi skelbti, taisyklės;

kadangi tų bendrųjų taisyklių taikymas yra pakankama garantija, kad valstybėse narėse įsikūrusiems kolektyvinio investavimo subjektams priklausomai nuo taikomų nuostatų dėl kapitalo judėjimų būtų leista prekiauti savo investiciniais vienetais kitose valstybėse narėse, kai tos valstybės narės negali tiems subjektams ar jų investiciniams vienetams taikyti jokios nuostatos, tose valstybėse nepatenkančios į šios direktyvos reglamentuojamą sritį; kadangi, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, įsikūręs vienoje valstybėje narėje, prekiauja savo investiciniais vienetais kitoje valstybėje narėje, jis vis tiek turi imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad jų investicinių vienetų savininkai toje kitoje valstybėje narėje galėtų lengvai pasinaudoti savo finansinėmis teisėmis ir gautų reikiamą informaciją;

kadangi valstybių narių teisės aktų suderinimas pirmiausia turėtų apsiriboti kolektyvinio investavimo subjektais, išskyrus uždarojo tipo, kurie skatina viešą prekybą savo investiciniais vienetais Bendrijoje ir kurių vienintelis tikslas yra investuoti į perleidžiamus vertybinius popierius (kurie yra daugiausia perleidžiami vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ar į kitos panašios reguliuojamos rinkos sąrašą); kadangi kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems netaikoma ši direktyva, reguliavimas sukelia daugybę problemų, kurias reikia spręsti taikant kitas nuostatas, todėl atitinkamai tokie subjektai suderinimo objektu taps vėliau; kadangi laukdama tokio suderinimo kiekviena valstybė narė gali, inter alia, numatyti, kad toms kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIAVPS) kategorijoms ši direktyva netaikoma dėl jų investavimo ir skolinimosi politikos, ir išdėstyti konkrečias taisykles, kurių tokie KIAVPS turi laikytis vykdydami savo veiklą tos valstybės teritorijoje;

kadangi laisva prekyba KIAVPS išleistais investiciniais vienetais, leidžianti iki 100 % jų turto investuoti į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius (valstybės, vietos valdžios ir t. t.), negali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio, trukdančio kapitalo rinkos veikimui ar valstybių narių finansavimui, arba negali sukurti ekonominių situacijų, panašių į tas, kurioms pagal Sutarties 68 straipsnio 3 dalį siekiama užkirsti kelią;

kadangi reikėtų atsižvelgti į konkrečią situaciją Graikijos Respublikos ir Portugalijos Respublikos finansinėse rinkose ir suteikti šioms valstybėms papildomą laikotarpį šiai direktyvai įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos ir taikymo sritis

1 straipsnis

1. Valstybės narės šią direktyvą taiko jų teritorijoje esantiems kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektams (toliau vadinamiems KIAVPS).

2. Šioje direktyvoje ir vadovaujantis 2 straipsniu KIAVPS laikomi subjektai:

- kurių vienintelis tikslas yra pritraukto iš visuomenės kapitalo kolektyvinis investavimas į perleidžiamus vertybinius popierius ir kurie veikia vadovaudamiesi rizikos skaidymo principu,

ir

- kurių investiciniai vienetai savininkų pageidavimu yra tiesiogiai ar netiesiogiai atperkami ar išperkami už tų subjektų turtą. Veiksmai, kurių imasi KIAVPS, siekdamas užtikrinti, kad jo investicinių vienetų biržos vertė labai nesiskirtų nuo jo grynojo turto vertės, laikomi lygiaverčiais tokiam atpirkimui ar išpirkimui.

3. Tokie subjektai gali būti steigiami remiantis teisės aktais arba pagal sutarčių teisę (kaip bendrieji investiciniai fondai, valdomi valdymo įmonių), arba pagal patikėjimo teisę (kaip patikėjimo fondai), arba pagal įstatus (kaip investicinės bendrovės).

Šioje direktyvoje "bendrieji investiciniai fondai" taip pat apima patikėjimo fondus.

4. Tačiau ši direktyva nereglamentuoja investicinių bendrovių, kurių turtas tarpininkaujant dukterinėms įmonėms daugiausia yra investuojamas kitaip nei į perleidžiamus vertybinius popierius.

5. Valstybės narės draudžia šios direktyvos reglamentuojamiems KIAVP subjektams tapti kolektyvinio investavimo subjektais, kurių nereglamentuoja ši direktyva.

6. Vadovaujantis nuostatomis, reglamentuojančiomis kapitalo judėjimus, ir 44, 45 straipsniais bei 52 straipsnio 2 dalimi, nė viena valstybė narė toje srityje, kurią reglamentuoja ši direktyva, KIAVP subjektams, įsikūrusiems kitoje valstybėje narėje, ar investiciniams vienetams, išleistiems tokio KIAVPS, kai šis prekiauja savo investiciniais vienetais tos valstybės teritorijoje, negali taikyti jokių kitų nuostatų.

7. Nepažeisdama 6 dalies, valstybė narė gali jos teritorijoje įsikūrusiems KIAVP subjektams taikyti reikalavimus, kurie yra griežtesni nei arba papildantys šios direktyvos 4 et seq. straipsnyje pateiktus reikalavimus, jeigu jie bus bendro pobūdžio ir neprieštaraus šios direktyvos nuostatoms.

2 straipsnis

1. KIAVP subjektais pagal šią direktyvą nelaikomos:

- uždarojo tipo KIAVPS,

- KIAVP subjektai, kurie pritraukia kapitalą neskatindami savo investicinių vienetų pardavimo viešai Bendrijoje ar kurioje nors jos dalyje,

- KIAVP subjektai, kurių investiciniai vienetai pagal fondų taisykles ar investicinės bendrovės steigimo dokumentus gali būti parduodami visuomenei tik ne valstybėse narėse,

- KIAVP subjektų kategorijos, numatytos valstybių narių, kuriose tokie KIAVPS yra įsikūrę, teisės aktuose, kurioms V skirsnyje ir 36 straipsnyje išdėstytos taisyklės netinka dėl jų investavimo ir skolinimosi politikos.

2. Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įgyvendinimo Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie 1 dalies ir ypač apie jos ketvirtos įtraukos įgyvendinimą. Jeigu reikia, ji pasiūlo priemones, tinkamas taikymo sričiai išplėsti.

3 straipsnis

Šioje direktyvoje KIAVP subjektas laikomas įsteigtu valstybėje narėje, kurioje investicinė bendrovė ar patikėjimo fondo valdymo įmonė turi savo registruotą buveinę; valstybės narės turi reikalauti, kad pagrindinė buveinė būtų įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir registruota buveinė.

II SKIRSNIS

KIAVP subjektų licencijavimas

4 straipsnis

1. Joks subjektas negali vykdyti KIAVP subjekto veiklos, jeigu jis nėra gavęs valstybės narės, kurioje jis įsikūręs, kompetentingų institucijų, toliau – "kompetentingos institucijos", leidimo.

Toks leidimas galioja visoms valstybėms narėms.

2. Patikėjimo fondas gauna leidimą veikti tik jeigu kompetentingos institucijos pritaria valdymo įmonei, fondo taisyklėms ir pasirinktam depozitoriumui. Investicinė bendrovė gauna leidimą veikti tik jeigu kompetentingos institucijos pritaria ir jos steigimo dokumentams, ir pasirinktam depozitoriumui.

3. Kompetentingos institucijos negali suteikti leidimo KIAVP subjektui, jeigu valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar depozitoriumo direktoriai nėra pakankamai geros reputacijos arba jiems trūksta patirties, reikalingos pareigoms eiti. Todėl valdymo įmonės, investicinės bendrovės ir depozitoriumo direktorių bei asmenų, kurie po jų perima jų pareigas, pavardes reikia nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms.

"Direktoriai" – tai asmenys, kurie pagal teisės aktus ar steigimo dokumentus atstovauja valdymo įmonei, investicinei bendrovei ar depozitoriumui, arba kurie lemia valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar depozitoriumo politiką.

4. Be kompetentingų institucijų pritarimo negali būti pakeisti nei valdymo įmonė, nei depozitoriumas, taip pat negali būti pakeistos fondo taisyklės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai.

III SKIRSNIS

Įsipareigojimai dėl patikėjimo fondų struktūros

5 straipsnis

Valdymo įmonė turi disponuoti pakankamais finansiniais ištekliais, kad galėtų veiksmingai užsiimti savo verslu ir vykdyti įsipareigojimus.

6 straipsnis

Nė viena valdymo įmonė negali užsiimti veikla, kuri nėra patikėjimo fondų ir investicinių bendrovių valdymas.

7 straipsnis

1. Patikėjimo fondo turtas turi būti patikėtas saugoti depozitoriumui.

2. Depozitoriumo įsipareigojimams, minimiems 9 straipsnyje, nedaro įtakos tai, kad jis trečiajai šaliai patiki visą savo saugomą turtą arba dalį jo.

3. Be to, depozitoriumas privalo:

a) užtikrinti, kad investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas, atliekamas patikėjimo fondo vardu arba valdymo įmonės, yra vykdomas pagal teisės aktus ir fondo taisykles;

b) užtikrinti, kad investicinių vienetų vertė būtų apskaičiuojama pagal teisės aktus ir fondo taisykles;

c) vykdyti valdymo įmonės nurodymus, jeigu šie neprieštarauja teisės aktams ar fondo taisyklėms;

d) užtikrinti, kad sandoriuose, susijusiuose su patikėjimo fondo turtu, kiekviena fondui priklausanti suma būtų jam pervedama per nustatytą laikotarpį;

e) užtikrinti, kad patikėjimo fondo pajamos būtų panaudojamos pagal teisės aktus ir fondo taisykles.

8 straipsnis

1. Depozitoriumas privalo arba turėti registruotą buveinę toje pačioje valstybėje narėje kaip ir valdymo įmonė, arba būti įsteigtas toje valstybėje narėje, jeigu jo registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje.

2. Depozitoriumas turi būti įstaiga, kuriai taikoma valstybės kontrolė. Jis taip pat turi teikti pakankamas finansines ir profesines garantijas, kad galėtų veiksmingai užsiimti depozitoriumo veikla ir vykdyti tai veiklai būdingus įsipareigojimus.

3. Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalyje paminėtų įstaigų kategorijų tinka būti depozitoriumais.

9 straipsnis

Depozitoriumas pagal valstybės, kurioje yra įsikūrusi valdymo įmonės registruota buveinė, nacionalinę teisę atsako valdymo įmonei bei investicinių vienetų savininkams už visus nuostolius, jų patirtus dėl nepateisinamo savo prievolių nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakomybė investicinių vienetų savininkams gali būti nustatoma arba tiesiogiai arba netiesiogiai per valdymo įmonę, atsižvelgiant į santykių tarp depozitoriumo, valdymo įmonės ir investicinių vienetų savininkų teisinį pobūdį.

10 straipsnis

1. Jokia įmonė negali veikti ir kaip valdymo įmonė, ir kaip depozitoriumas.

2. Atitinkamai pagal savo vaidmenis valdymo įmonė ir depozitoriumas turi veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi vien investicinių vienetų savininkų interesais.

11 straipsnis

Teisės aktuose ar fondo taisyklėse pateikiamos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos bei taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.

IV SKIRSNIS

Įsipareigojimai, susiję su investicinių bendrovių ir jų depozitoriumų struktūra

12 straipsnis

Valstybės narės nustato, kokią teisinę formą privalo turėti investicinė bendrovė. Ji privalo turėti pakankamai apmokėto kapitalo, kad galėtų veiksmingai plėtoti veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus.

13 straipsnis

Investicinė bendrovė negali verstis jokia kita veikla, išskyrus paminėtą 1 straipsnio 2 dalyje.

14 straipsnis

1. Investicinės bendrovės turtas turi būti patikėtas saugoti depozitoriumui.

2. Depozitoriumo įsipareigojimams, nurodytiems 16 straipsnyje, neturi įtakos tai, kad jis trečiajai šaliai patiki visą saugomą turtą arba dalį jo.

3. Be to, depozitoriumas privalo:

a) užtikrinti, kad bendrovės ar jos vardu atliekamas investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal teisės aktus ir bendrovės steigimo dokumentus;

b) užtikrinti, kad sandoriuose, susijusiuose su bendrovės turtu, kiekviena jai priklausanti suma būtų pervedama jai per nustatytą laikotarpį;

c) užtikrinti, kad bendrovės pajamos būtų panaudojamos pagal teisės aktus ir jos steigimo dokumentus.

4. Valstybė narė gali nuspręsti, kad jos teritorijoje esančioms investicinėms bendrovėms, prekiaujančiomis savo investiciniais vienetais išimtinai per vieną ar daugiau vertybinių popierių biržų, kuriose jų investiciniai vienetai įtraukti į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, nereikia turėti depozitoriumų pagal šią direktyvą.

34, 37 ir 38 straipsniai tokioms bendrovėms netaikomi. Tačiau tokių bendrovių turto įvertinimo taisyklės turi būti išdėstytos teisės aktuose ar jų steigimo dokumentuose.

5. Valstybė narė gali nuspręsti, kad jos teritorijoje esančioms investicinėms bendrovėms, kurios prekiauja ne mažiau kaip 80 % savo investicinių vienetų per vieną ar daugiau vertybinių popierių biržų, nurodytų jų steigimo dokumentuose, nereikia turėti depozitoriumų pagal šią direktyvą, jeigu jų investiciniai vienetai yra įtraukti į biržų oficialiuosius prekybos sąrašus tų valstybių narių, kurių teritorijose tais investiciniais vienetais prekiaujama, ir kad visi sandoriai su tokia bendrove, kurie gali įvykti už vertybinių popierių biržos ribų, yra vykdomi tik biržos kainomis. Bendrovės steigimo dokumentuose turi būti nurodyta vertybinių popierių birža prekybą vykdančioje šalyje, pagal kurios nustatytas kainas bendrovė toje šalyje vykdys visus nebiržinius sandorius.

Valstybė narė pasinaudoja ankstesnėje pastraipoje numatyta galimybe tik jeigu ji pripažįsta, kad investicinių vienetų savininkai turi apsaugą, lygiavertę KIAVP subjektų, turinčių depozitoriumus pagal šią direktyvą, teikiamai apsaugai.

Visų pirma tokios bendrovės ir bendrovės, minimos 4 dalyje, privalo:

a) jei atitinkamos nuostatos nėra teisės aktuose, nurodyti savo steigimo dokumentuose savo investicinių vienetų grynojo turto vertės apskaičiavimo metodiką;

b) įsikišti į rinką, kad sutrukdytų savo investicinių vienetų vertei vertybinių popierių biržose daugiau negu 5 % nukrypti nuo jų grynojo turto vertės;

c) nustatyti savo investicinių vienetų grynojo turto vertes, bent du kartus per savaitę pranešti jas kompetentingoms institucijoms ir du kartus per mėnesį jas viešai paskelbti.

Ne mažiau kaip du kartus per mėnesį nepriklausomas auditorius turi užtikrinti, kad investicinių vienetų vertė yra apskaičiuojama pagal teisės aktus ir bendrovės steigimo dokumentus. Tokiais atvejais auditorius turi įsitikinti, kad bendrovės turtas yra investuotas pagal taisykles, nustatytas teisės aktuose bei bendrovės steigimo dokumentuose.

6. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tas bendroves, kurios taikomos 4 ir 5 dalyse pateiktos išlygos.

Penkerius metus nuo šios direktyvos įgyvendinimo Komisija pranešinėja Ryšių komitetui apie 4 ir 5 dalių taikymą. Gavusi šio komiteto nuomonę, Komisija, jeigu reikia, pasiūlo tinkamas priemones.

15 straipsnis

1. Depozitoriumas privalo arba turėti savo registruotą buveinę toje pačioje valstybėje narėje kaip ir investicinė bendrovė, arba būti įsteigtu toje valstybėje narėje, jeigu jo registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje.

2. Depozitoriumas turi būti įstaiga, kuriai taikoma valstybės kontrolė. Jis taip pat turi teikti pakankamas finansines ir profesi nes garantijas, kad galėtų veiksmingai užsiimti savo veikla kaip depozitoriumas ir vykdyti tai veiklai būdingus įsipareigojimus.

3. Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalyje minėtų įstaigų tinka būti depozitoriumais.

16 straipsnis

Depozitoriumas pagal valstybės, kurioje yra įsikūrusi investicinės bendrovės registruota buveinė, nacionalinės teisės aktus atsako investicinei bendrovei bei investicinių vienetų savininkams už kiekvieną jų patirtą nuostolį dėl nepateisinamo savo prievolių nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

17 straipsnis

1. Jokia bendrovė negali veikti ir kaip investicinė bendrovė, ir kaip depozitoriumas.

2. Vykdydamas savo depozitoriumo funkcijas, depozitoriumas turi veikti vien investicinių vienetų savininkų interesais.

18 straipsnis

Teisės aktai ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai nustato depozitoriumo pakeitimo sąlygas bei taisykles, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.

V SKIRSNIS

Įsipareigojimai dėl KIAVP subjektų investavimo politikos

19 straipsnis

1. Patikėjimo fondo ar investicinės bendrovės investicijas privalo sudaryti tik:

a) perleidžiami vertybiniai popieriai, įtraukti į valstybės narės biržos oficialųjį prekybos sąrašą, ir (ar)

b) perleidžiami vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama kitoje reguliuojamoje, nuolat veikiančioje, pripažintoje, atviroje valstybės narės rinkoje, ir (ar)

c) perleidžiami vertybiniai popieriai, įtraukti į valstybės, kuri nėra Bendrijos narė, vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą, arba popieriai, kuriais prekiaujama kitoje valstybės, kuri nėra Bendrijos narė, reguliuojamoje, nuolatos veikiančioje, pripažintoje, atviroje rinkoje, jeigu vertybinių popierių biržos ar rinkos pasirinkimui pritarė kompetentingos institucijos arba tai yra numatyta teisės aktuose ar fondo taisyklėse, ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose, ir (ar)

d) neseniai išleisti perleidžiami vertybiniai popieriai, jeigu:

- išleidimo sąlygos apima įsipareigojimą, kad bus kreiptasi leidimo įtraukti tuos vertybinius popierius į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ar į kitos reguliuojamos, nuolat veikiančios, pripažintos, atviros rinkos sąrašą, jeigu vertybinių popierių biržos ar rinkos pasirinkimui pritarė kompetentingos institucijos, arba tai yra numatyta teisės aktuose ar fondo taisyklėse, ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose,

- toks įtraukimas yra užtikrinamas per metus nuo išleidimo.

2. Tačiau:

a) KIAVP subjektas gali ne daugiau kaip 10 % savo turto investuoti į perleidžiamus vertybinius popierius, nepaminėtus 1 dalyje;

b) valstybė narė gali numatyti, kad KIAVP subjektas gali investuoti ne daugiau kaip 10 % savo turto į skolos dokumentus, kurie šioje direktyvoje dėl savo savybių laikomi lygiaverčiais perleidžiamiems vertybiniams popieriams ir kurie, inter alia, yra perleidžiami, likvidūs bei turi vertę, kurią galimą tiksliai nustatyti bet kuriuo metu arba bent tokiu dažnumu, apie kurį kalbama 34 straipsnyje;

c) investicinė bendrovė gali įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris yra svarbus tiesioginiam jos veiklos vykdymui;

d) KIAVP subjektas negali įsigyti nei brangiųjų metalų, nei jų nuosavybės liudijimų.

3. Bendra investicijų, minimų 2 dalies a ir b punktuose, suma jokiu būdu negali viršyti 10 % KIAVP subjekto turto.

4. Patikėjimo fondai bei investicinės bendrovės gali turėti pagalbinį likvidų turtą.

20 straipsnis

1. Valstybės narės siunčia Komisijai:

a) ne vėliau kaip šios direktyvos įgyvendinimo dieną — skolos dokumentų, kuriuos pagal 19 straipsnio 2 dalies b punktą jos numato laikyti lygiaverčiais perleidžiamiems vertybiniams popieriams, sąrašus, apibūdindamos tuos skolos dokumentus ir nurodydamos priežastis, pagrindžiančias tokius planus;

b) konkrečią informaciją apie visus pakeitimus, kuriuos numato atlikti a punkte minimuose skolos dokumentų sąrašuose, arba apie visus kitus skolos dokumentus, kuriuos papildomai numato laikyti lygiaverčiais perleidžiamiems vertybiniams popieriams, kartu pagrįsdamos tokius planus.

2. Komisija nedelsdama persiunčia šią informaciją kitoms valstybėms narėms, kartu pridėdama, jos manymu, tinkamus paaiškinimus. Tokie pranešimai 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka gali būti aptariami Ryšių komitete.

21 straipsnis

1. Valstybės narės gali leisti KIAVP subjektui pasinaudoti perleidžiamų vertybinių popierių technologija ir priemonėmis esant tokioms sąlygoms ir neperžengiant tokių ribų, kurias jos nustato, jeigu tokia technologija ir tokios priemonės yra naudojamos siekiant veiksmingo investicijų portfelio valdymo.

2. Valstybės narės gali taip pat leisti KIAVP subjektui naudotis būdais ir priemonėmis, kuriomis ketinama suteikti apsaugą nuo valiutų rizikos, atsirandančios valdant savo turtą ir įsipareigojimus.

22 straipsnis

1. KIAVP subjektas gali ne daugiau kaip 5 % savo turto investuoti į to paties subjekto išleistus perleidžiamus vertybinius popierius.

2. Valstybės narės gali 1 dalyje nustatytą ribą padidinti ne daugiau kaip iki 10 %. Tačiau bendroji KIAVP subjekto laikomų skirtingų emitentų, į kiekvieną iš kurių ji investuoja daugiau negu 5 % savo turto, perleidžiamų vertybinių popierių vertė neturi viršyti 40 % jo turto vertės.

3. Valstybės narės gali 1 dalyje nustatytą ribą padidinti ne daugiau kaip iki 35 %, jeigu perleidžiami vertybiniai popieriai yra išleisti ar garantuoti valstybės narės, jos vietos valdžios institucijų, valstybės, nepriklausančios Bendrijai, ar tarptautinių viešųjų organizacijų, kurių narės yra viena valstybė narė ar daugiau jų.

23 straipsnis

1. Taikydamos išlygą 22 straipsniui ir nepažeisdamos Sutarties 68 straipsnio 3 dalies valstybės narės gali leisti KIAVP subjektui pagal rizikos skaidymo principą investuoti iki 100 % savo turto į skirtingus perleidžiamus vertybinius popierius, kurie išleisti ar kuriuos garantuoja valstybė narė, jos vietos valdžios institucijos, valstybė, nepriklausanti Bendrijai, arba tarptautinės viešosios organizacijos, kurių narės yra viena valstybė narė ar daugiau jų.

Kompetentingos institucijos suteikia tokią išlygą tik tuo atveju, jeigu jos mano, kad investicinių vienetų savininkai KIAVP subjekte yra apsaugoti taip pat kaip ir investicinių vienetų savininkai KIAVP subjekte, kuris laikosi 22 straipsnyje nustatytų ribų.

Toks KIAVP subjektas turi laikyti ne mažiau kaip šešių skirtingų emitentų vertybinius popierius, tačiau vieno emitento vertybiniai popieriai negali sudaryti daugiau negu 30 % jo viso turto.

2. 1 dalyje paminėtas KIAVP subjektas fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose turi aiškiai nurodyti valstybes, vietos valdžios institucijas ar tarptautines viešąsias organizacijas, kurios išleidžia arba garantuoja vertybinius popierius, į kuriuos jis ketina investuoti daugiau negu 35 % savo turto; tokios fondo taisyklės ar steigimo dokumentai turi būti patvirtinti kompetentingų institucijų.

3. Be to, kiekvienas toks KIAVP subjektas, paminėtas 1 dalyje, turi savo prospekte bei reklaminėje literatūroje pateikti aiškią informaciją, atkreipiančią dėmesį į tokį kompetentingų institucijų patvirtinimą, bei nurodančią valstybes, vietos valdžios institucijas ir (ar) tarptautines viešąsias organizacijas, į kurių vertybinius popierius jis ketina investuoti ar jau investavo daugiau negu 35 % savo turto.

24 straipsnis

1. KIAVP subjektas negali įsigyti kitų atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų, nebent jie yra kolektyvinio investavimo subjektai, apibūdinti 1 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose.

2. KIAVP subjektas į tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus gali investuoti ne daugiau kaip 5 % savo turto.

3. Investuoti į patikėjimo fondo investicinius vienetus, kuriuos tvarko ta pati valdymo įmonė ar kokia kita bendrovė, su kuria valdymo įmonė yra susijusi bendru valdymu ar kontrole arba svaria tiesiogine ar netiesiogine investicija, leidžiama tik tada, kai tas patikėjimo fondas pagal savo taisykles yra specializavęsis investuodamas konkrečioje geografinėje srityje ar ekonomikos sektoriuje, ir tik jeigu taip investuoti leido kompetentingos institucijos. Toks leidimas suteikiamas tik jeigu fondas yra paskelbęs apie savo ketinimą pasinaudoti ta galimybe ir ta galimybė yra aiškiai nurodyta jo taisyklėse.

Valdymo įmonė negali nustatyti jokių įmokų ar rinkliavų už sandorius, susijusius su patikėjimo fondų investiciniais vienetais, kai dalis patikėjimo fondo turto yra investuota į kito patikėjimo fondo investicinius vienetus, kuriuos tvarko ta pati valdymo įmonė arba kita bendrovė, su kuria valdymo įmonė yra susijusi bendru valdymu ar kontrole arba nemaža tiesiogine ar netiesiogine investicija.

4. 3 dalis taip pat taikoma, kai investicinė bendrovė įsigyja investicinius vienetus kitoje investicinėje bendrovėje, su kuria ji yra susijusi kaip apibrėžta 3 dalyje.

3 dalis taip pat taikoma, kai investicinė bendrovė įsigyja patikėjimo fondo, su kuriuo ji yra susijusi, investicinius vienetus arba kai patikėjimo fondas įsigyja investicinės bendrovės, su kuria jis susijęs, investicinius vienetus.

25 straipsnis

1. Investicinė bendrovė ar valdymo įmonė, dirbanti su visais patikėjimo fondais, kuriuos ji valdo ir kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį, negali įsigyti akcijų, suteikiančių balsavimo teises, kurios leistų jai daryti reikšmingą įtaką emitento valdymui.

Laukdamos tolesnio derinimo, valstybės narės atsižvelgia į galiojančias taisykles, kurios principą, nurodytą pirmoje pastraipoje, apibrėžia pagal kitų valstybių narių teisės aktus.

2. Be to, investicinė bendrovė ar patikėjimo fondas gali įsigyti ne daugiau kaip:

- 10 % bet kurio vieno emitento akcijų, nesuteikiančių balsavimo teisių,

- 10 % bet kurio vieno emitento skolos vertybinių popierių,

- 10 % bet kurio vieno kolektyvinio investavimo subjekto, apibūdinto 1 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose, investicinių vienetų.

Apribojimų, nurodytų antroje ir trečioje įtraukose, galima nepaisyti įsigijimo metu, jeigu tuo metu bendra skolos vertybinių popierių suma arba gryna išleistų vertybinių popierių suma negali būti apskaičiuota.

3. Valstybė narė gali netaikyti 1 ir 2 dalių:

a) perleidžiamiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido ar garantavo valstybė narė ar jos vietos valdžios institucijos;

b) perleidžiamiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido ar garantavo EB nepriklausanti valstybė;

c) perleidžiamiems vertybiniams popieriams, išleistiems ar garantuotiems tarptautinių viešųjų organizacijų, kurių narės yra viena valstybė narė ar daugiau jų;

d) bendrovės, įsteigtos Bendrijai nepriklausančioje valstybėje, savo turtą daugiausia investuojančios į emitentų, kurių registruotos buveinės yra toje valstybėje, vertybinius popierius, turimoms akcijoms, kai pagal tos valstybės teisės aktus tokia investicija yra vienintelis būdas KIAVP subjektui investuoti į tos valstybės emitentų vertybinius popierius. Tačiau ši išlyga taikoma tik, jeigu valstybės, kuri nepriklauso Bendrijai, bendrovė vykdydama savo investicinę politiką paiso ribų, nustatytų 22, 24 straipsniuose ir 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai ribos, nustatytos 22 ir 24 straipsniuose, yra viršijamos, 26 straipsnis taikomas mutatis mutandis;

e) investicinės bendrovės turimoms dukterinių įmonių, kurios vykdo valdymo, konsultacinę ar marketingo veiklą išimtinai jos vardu, akcijoms.

26 straipsnis

1. KIAVP subjektai neprivalo paisyti šiame skirsnyje nustatytų ribų, jei naudojasi pasirašymo teisėmis, kurias suteikia perleidžiami vertybiniai popieriai, sudarantys dalį jų turto.

Užtikrindamos rizikos skaidymo principo laikymąsi valstybės narės gali leisti neseniai veiklos leidimą gavusiems KIAVP subjektams šešis mėnesius nuo jų licencijavimo dienos nesilaikyti 22 ir 23 straipsnių.

2. Jeigu 1 dalyje paminėtos ribos yra viršijamos dėl priežasčių, kurių KIAVP subjektas negali kontroliuoti, arba dėl pasinaudojimo pasirašymo teisėmis, tas KIAVP subjektas turi nustatyti prioritetinį savo prekybos operacijų tikslą — ištaisyti tokią padėtį, reikiamai atsižvelgiant į jo investicinių vienetų savininkų interesus.

VI SKIRSNIS

Įsipareigojimai dėl informacijos, kurią būtina teikti investicinių vienetų savininkams

A. Prospekto ir periodinių ataskaitų skelbimas

27 straipsnis

1. Investicinė bendrovė ir valdymo įmonė apie kiekvieną patikėjimo fondą, kuriuos ji valdo, turi skelbti:

- prospektą,

- metinę kiekvienų finansinių metų ataskaitą ir

- pusmetinę pirmojo finansinių metų pusmečio ataskaitą.

2. Metinė ir pusmetinė ataskaitos turi būti paskelbtos nuo laikotarpio, už kurį atsiskaitoma, pabaigos per šiuos laikotarpius:

- keturi mėnesiai metinei ataskaitai,

- du mėnesiai pusmetinei ataskaita.

28 straipsnis

1. Prospekte turi būti informacija, reikalinga investuotojams, norintiems priimti kompetentingą sprendimą dėl siūlomos investicijos. Jame turi būti bent jau informacija, numatyta A lentelėje, pridėtoje prie šios direktyvos, jeigu ši informacija nepateikiama dokumentuose, pridedamuose prie prospekto vadovaujantis 29 straipsnio 1 dalimi.

2. Metinėje ataskaitoje turi būti balansas arba turto bei įsipareigojimų ataskaita, detali finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaita, finansinių metų veiklos ataskaita bei kita informacija, numatyta B lentelėje, pridėtoje prie šios direktyvos, taip pat visa kita svarbi informacija, kuri leistų investuotojams priimti kompetentingą sprendimą dėl KIAVP subjekto veiklos raidos bei jos rezultatų.

3. Pusmetinėje ataskaitoje turi būti pateikta bent informacija, numatyta B lentelės, pridėtos prie šios direktyvos, I–IV skyriuose; kada KIAVP subjektas yra sumokėjęs ar siūlo sumokėti dividendus už tarpinius laikotarpius, skaičiai turi rodyti, kas liko sumokėjus mokesčius už praėjusį pusmetį, ir už tarpinį laikotarpį sumokėtus ar pasiūlytus dividendus.

29 straipsnis

1. Fondo taisyklės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai sudaro neatsiejamą prospekto dalį ir turi būti pridėti prie jo.

2. Tačiau 1 dalyje minimų dokumentų nebūtina pridėti prie prospekto, jeigu investicinių vienetų savininkas yra informuotas, kad pagal jo prašymą jam tie dokumentai bus išsiųsti arba jam bus pranešta, kurioje vietoje jis gali juos gauti kiekvienoje valstybėje narėje, kurios rinkoje prekiaujama tais investiciniais vienetais.

30 straipsnis

Informacija pagrindinėse prospekto dalyse turi būti nuolat atnaujinama.

31 straipsnis

Apskaitos informacija, pateikta metinėje ataskaitoje, turi būti audituota vieno ar daugiau asmenų, kurie pagal įstatymus turi teisę audituoti ataskaitas pagal 1984 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyvą 84/253/EEB, kuri grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl asmenų, atsakingų už apskaitos dokumentų įstatymų numatyto audito vykdymą, patvirtinimo [4]. Auditoriaus ataskaita, įskaitant išlygas, turi būti visiškai atkartota metinėje ataskaitoje.

32 straipsnis

KIAVP subjektas savo prospektą ir visus jo pakeitimus, taip pat savo metinę ir pusmetinę ataskaitas turi nusiųsti kompetentingoms institucijoms.

33 straipsnis

1. Prospektas, paskutinė metinė ataskaita ir vėlesnė paskelbta pusmetinė ataskaita prieš sutarties sudarymą turi būti pasiūloma pasirašantiems asmenims nemokamai.

2. Be to, su metine ir pusmetine ataskaitomis turi būti galima viešai susipažinti prospekte nurodytose vietose.

3. Metinė ir pusmetinė ataskaitos investicinių vienetų savininkų prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

B. Kitos informacijos skelbimas

34 straipsnis

Kiekvieną kartą, kai išleidžia, parduoda, atperka ar išperka savo investicinius vienetus, ir ne mažiau kaip du kartus per mėnesį KIAVP subjektas turi atitinkamu būdu viešai paskelbti apie savo investicinių vienetų emisijos, pardavimo, atpirkimo ar išpirkimo kainą. Tačiau kompetentingos institucijos gali leisti KIAVP subjektui tai daryti rečiau — vieną kartą per mėnesį, jeigu tokia išlyga nepakenks investicinių vienetų savininkų interesams.

35 straipsnis

Visoje viešai pateikiamoje reklaminėje medžiagoje kartu su kvietimu pirkti KIAVP subjekto investicinių vienetų turi būti nurodyta, kad egzistuoja prospektas ir kur jį galima įsigyti.

VII SKIRSNIS

Bendrieji KIAVP subjekto įsipareigojimai

36 straipsnis

1. Nei

- investicinė bendrovė, nei

- valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis patikėjimo fondo vardu,

negali skolintis.

Tačiau KIAVP subjektas gali įsigyti užsienio valiutos pasinaudodamas kompensacine paskola.

2. Taikydama išlygą 1 daliai, valstybė narė gali leisti KIAVP subjektui skolintis:

a) iki 10 %

- savo turto vertės — investicinės bendrovės atveju, arba

- fondo vertės — patikėjimo fondo atveju,

jeigu skolinamasi laikinai;

b) iki 10 % savo turto vertės — investicinės bendrovės atveju, jeigu tas skolinimasis yra reikalingas, kad būtų galima įsigyti nekilnojamojo turto, kuris svarbus jos tiesioginei veiklai vykdyti; šiuo atveju to skolinimosi ir skolinimosi, paminėto a punkte, bendra suma negali viršyti 15 % skolininko turto.

37 straipsnis

1. KIAVP subjektas bet kurio investicinių vienetų savininko prašymu turi atpirkti ar išpirkti savo vertybinius popierius.

2. Taikant išlygą 1 daliai:

a) KIAVP subjektas teisės aktų numatytais atvejais ir tvarka pagal fondo taisykles ar investicinės bendrovės steigimo dokumentus gali sustabdyti savo investicinių vienetų atpirkimą ar išpirkimą. Sustabdymas gali būti numatomas tik išskirtiniais atvejais, kai tai reikalinga dėl aplinkybių, ir toks sustabdymas yra pateisinamas atsižvelgiant į investicinių vienetų savininkų interesus;

b) valstybės narės gali leisti kompetentingoms institucijoms reikalauti investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo sustabdymo investicinių vienetų savininkų ar visuomenės interesais.

3. 2 dalies a punkte paminėtais atvejais KIAVP subjektas privalo apie savo sprendimą nedelsiant pranešti kompetentingoms institucijoms ir visų valstybių narių, kuriose jis prekiauja savo investiciniais vienetais, valdžios institucijoms.

38 straipsnis

Turto įvertinimo taisyklės ir KIAVP subjekto investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo, atpirkimo ar išpirkimo kainos apskaičiavimo taisyklės turi būti išdėstytos teisės aktuose, fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.

39 straipsnis

Patikėjimo fondo pajamos paskirstomos ar reinvestuojamos pagal teisės aktus ir fondo taisykles ar pagal investicinės bendrovės steigimo dokumentus.

40 straipsnis

KIAVP subjekto investicinis vienetas neišduodamas, jei per nustatytą laikotarpį į KIAVP subjekto turtą nesumokama atitinkama grynos emisijos kaina. Ši nuostata netaikoma nemokamų investicinių vienetų paskirstymui.

41 straipsnis

1. Nepažeidžiant 19 ir 21 straipsnių nuostatų, nei

- investicinė bendrovė, nei

- valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis patikėjimo fondo vardu,

negali suteikti paskolų ar būti garantu tretiesiems asmenims.

2. 1 dalis nedraudžia tokiems subjektams įsigyti ne visai apmokėtų perleidžiamų vertybinių popierių.

42 straipsnis

1. Nei

- investicinė bendrovė, nei

- valdymo įmonė ar depozitoriumas, veikiantis patikėjimo fondo vardu,

negali vykdyti prekybos perleidžiamais vertybiniais popieriais, kuriais dar nedisponuoja.

43 straipsnis

Teisės aktuose ir fondo taisyklėse turi būti numatyta atlyginimas ir išlaidos, kurių gali pareikalauti valdymo įmonė iš patikėjimo fondo, bei tokio atlyginimo apskaičiavimo metodika.

Teisės aktuose ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose turi būti numatyta, kokias išlaidas turi apmokėti bendrovė.

VIII SKIRSNIS

Specialiosios nuostatos, taikomos KIAVP subjektams, savo investiciniais vienetais prekiaujantiems valstybėse narėse, kuriose jie nėra įsteigti

44 straipsnis

1. KIAVP subjektas, kuris savo investiciniais vienetais prekiauja kitoje valstybėje narėje, turi laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, galiojančių toje valstybėje ir reglamentuojančių šioje direktyvoje nereglamentuojamus klausimus.

2. KIAVP subjektas savo investicinius vienetus gali reklamuoti valstybėje narėje, kurioje jais prekiauja. Jis turi laikytis nuostatų, reguliuojančių reklamą toje valstybėje.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos turi būti taikomos be diskriminacijos.

45 straipsnis

44 straipsnyje nurodytu atveju KIAVP subjektas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, galiojančius valstybėje narėje, kurios rinkoje ji prekiauja, inter alia, turi imtis reikalingų priemonių, užtikrinančių toje valstybėje galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar išpirkti investicinius vienetus ir gauti informaciją, kurią KIAVP subjektas privalo pateikti.

46 straipsnis

Jeigu KIAVP subjektas ketina savo investiciniais vienetais prekiauti kitoje valstybėje narėje, kurioje jis nėra įsteigtas, tai jis pirmiausia turi informuoti kompetentingas institucijas ir atitinkamai tos kitos valstybės narės valdžios institucijas. Jis kartu turi pastarosioms institucijoms nusiųsti:

- kompetentingų institucijų pažymą, kad subjektas vykdo šios direktyvos nustatytas sąlygas,

- savo fondo taisykles ar steigimo dokumentus,

- savo prospektą,

- jeigu reikia, savo paskutinę metinę ataskaitą ir vėlesnę pusmetinę ataskaitą ir

- informaciją apie savo investicinių vienetų prekybos toje kitoje valstybėje narėje mechanizmą.

KIAVP subjektas praėjus dviem mėnesiams po tokio pranešimo gali pradėti prekiauti savo investiciniais vienetais toje kitoje valstybėje, jeigu suinteresuotos valstybės narės kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu, priimtu nepasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui, nenustato, kad pasirengimas, susijęs su investicinių vienetų prekyba, neatitinka 44 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje minėtų nuostatų.

47 straipsnis

Jeigu KIAVP subjektas savo investiciniais vienetais prekiauja kitoje valstybėje narėje, ne toje, kurioje yra įsteigtas, jis turi toje valstybėje narėje bent viena iš jos oficialių kalbų ta pačia tvarka, kaip ir valstybėje, kurioje jis yra įsteigtas, išplatinti dokumentus ir informaciją, skelbtiną valstybėje narėje, kurioje jis yra įsteigtas.

48 straipsnis

Vykdydamas savo veiklą KIAVP subjektas Bendrijoje gali naudoti tą patį bendrąjį pavadinimą (tokius kaip investicinė bendrovė ar patikėjimo fondas) kaip ir valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas. Jeigu baiminamasi nesusipratimo, priimančioji valstybė narė gali dėl aiškumo pareikalauti, kad pavadinimą papildytų tam tikri paaiškinimai.

IX SKIRSNIS

Nuostatos, susijusios su už licencijavimą ir priežiūrą atsakingomis institucijomis

49 straipsnis

1. Valstybės narės paskiria valdžios institucijas, kurios turi atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Jos informuoja apie tai Komisiją, nurodydamos pareigų pasiskirstymą.

2. 1 dalyje minimos institucijos turi būti valstybės valdžios institucijos ar valstybės valdžios institucijų paskirtos įstaigos.

3. Valstybės, kurioje įsteigtas KIAVP subjektas, valdžios institucijos turi turėti kompetenciją prižiūrėti tą KIAVP subjektą. Tuo tarpu valstybės, kurioje KIAVP subjektas savo investiciniais vienetais prekiauja pagal 44 straipsnį, valdžios institucijos turi būti kompetentingos prižiūrėti, kaip laikomasi VIII skirsnio.

4. Aukščiau minėtoms valdžios institucijoms turi būti suteiktos visos teisės, reikalingos jų užduočiai vykdyti.

50 straipsnis

1. 49 straipsnyje minėtos valstybių narių valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja vykdydamos savo užduotis ir vien dėl šios priežasties privalo siųsti viena kitai reikalingą informaciją.

2. Valstybės narės numato, kad visi asmenys, dirbantys ar anksčiau dirbę valdžios institucijose, minėtose 49 straipsnyje, turi laikytis profesinės paslapties. Tai reiškia, kad bet kokia konfidenciali informacija, jų gauta atliekant savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar valdžios institucijai, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

3. Tačiau 2 dalis netrukdo įvairių valstybių narių institucijoms, minėtoms 49 straipsnyje, keistis informacija, kaip numatyta šioje direktyvoje. Pasikeistą informaciją saugo įsipareigojimas saugoti profesinę paslaptį, kuris taikomas visiems kompetentingose institucijose dirbantiems ar anksčiau dirbusiems asmenims, gaunantiems tą informaciją.

4. Nepažeidžiant reikalavimų dėl bylų, kurios nagrinėjamos pagal baudžiamąją teisę, 49 straipsnyje minėto pobūdžio valdžios institucija, kuri gauna tokią informaciją, ją gali naudoti tik atlikdama savo pareigas ar administracinio nagrinėjimo ar teisminio proceso, kuris siejasi su tokių pareigų atlikimu, metu.

51 straipsnis

1. Valdžios institucijos, minėtos 49 straipsnyje, turi pagrįsti kiekvieną atsisakymą suteikti licenciją ir kiekvieną neigiamą spren dimą įgyvendinant bendrąsias priemones, priimtas taikant šią direktyvą, bei pranešti juos prašytojams.

2. Valstybės narės užtikrina teisę pagal įstatymus ir kitus teisės aktus apskųsti teismui sprendimus, priimtus dėl KIAVP subjekto pagal šios direktyvos nuostatas; ta pati nuostata galioja, jeigu sprendimas nepriimamas per 6 mėnesius po KIAVP subjekto prašymo suteikti licenciją verstis veikla padavimo, kuriame pateikiama visa pagal veikiančias nuostatas reikalaujama informacija.

52 straipsnis

1. Tik valstybės narės, kurioje įsteigtas KIAVP subjektas, valdžios institucijos turi teisę imtis priemonių prieš jį, jeigu jis pažeidžia kokį nors įstatymą, kitą teisės aktą arba taisyklę, išdėstytą fondo taisyklėse ar investicinės bendrovės steigimo dokumentuose.

2. Tačiau valstybės narės, kurioje yra prekiaujama kurio nors KIAVP subjekto investiciniais vienetais, valdžios institucijos gali imtis priemonių prieš tą subjektą, jeigu šis pažeidžia VIII skirsnyje išdėstytas nuostatas.

3. Apie kiekvieną sprendimą atimti licenciją ar imtis kokios nors kitos rimtos priemonės prieš KIAVP subjektą, arba apie kokį nors jam taikomą atpirkimo ar išpirkimo sustabdymą valstybės narės, kurioje tas KIAVP subjektas yra įsteigtas, valdžios institucijos turi nedelsiant pranešti kitos valstybės narės, kurioje jo investiciniais vienetais prekiaujama, valdžios institucijoms.

X SKIRSNIS

Ryšių komitetas

53 straipsnis

1. Prie Komisijos steigiamas Ryšių komitetas (toliau – Komitetas). Jo funkcijos:

a) nepažeidžiant Sutarties 169 ir 170 straipsnių padėti suderintai įgyvendinti šią direktyvą, reguliariai konsultuojantis visais iškylančiais praktiniais jos taikymo klausimais, kai manoma, kad keistis nuomonėmis būtų naudinga;

b) padėti valstybėms narėms konsultuotis dėl griežtesnių ar papildomų reikalavimų, kuriuos jos gali priimti pagal 1 straipsnio 7 dalį, ar dėl nuostatų, kurias jos gali priimti pagal 44 ir 45 straipsnius;

c) jei reikia, patarti Komisijai dėl šios direktyvos papildymų ar dalinių pakeitimų, kuriuos reikia padaryti.

2. Vertinti valdžios institucijų, paminėtų 49 straipsnyje, konkrečiais atvejais priimamus sprendimus nėra komiteto funkcija.

3. Komitetą sudaro valstybių narių paskirti asmenys ir Komisijos atstovai. Pirmininkas yra Komisijos atstovas. Sekretoriato paslaugas teikia Komisija.

4. Komiteto posėdžius kviečia jo pirmininkas savo iniciatyva arba vienos iš valstybių narių delegacijos prašymu. Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

XI SKIRSNIS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos, išlygos ir baigiamosios nuostatos

54 straipsnis

Išimtinai dėl Danijos KIAVP subjekto, pantebreve, išleisti Danijoje, laikomi lygiaverčiais perleidžiamiems vertybiniams popieriams, nurodytiems 19 straipsnio 1 dalies b punkte.

55 straipsnis

Taikydamos išlygą 7 straipsnio 1 daliai ir 14 straipsnio 1 daliai, kompetentingos valdžios institucijos gali leisti tiems KIAVP subjektams, kurie šios direktyvos priėmimo dieną pagal jų nacionalinės teisės aktus turi du ar daugiau depozitoriumus, išlaikyti tą depozitoriumų skaičių, jeigu tos valdžios institucijos turi garantijas, kad funkcijos, kurios turi būti vykdomos pagal 7 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį, bus praktiškai vykdomos.

56 straipsnis

1. Taikydamos išlygą 6 straipsniui, valstybės narės gali leisti valdymo įmonėms išleisti pareikštinius sertifikatus, pažyminčius kitų bendrovių vardinius vertybinius popierius.

2. Valstybės narės gali leisti toms valdymo įmonėms, kurios šios direktyvos priėmimo dieną taip pat vykdo kitokią veiklą nei nurodyta 6 straipsnyje, tęsti tą kitą veiklą penkerius metus po šios datos.

57 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 1989 m spalio 1 d. priima priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės gali KIAVP subjektams, egzistuojantiems šios direktyvos įgyvendinimo dieną, suteikti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį nuo tos dienos, kad jie galėtų laikytis naujų nacionalinės teisės aktų reikalavimų.

3. Graikijos Respublikai ir Portugalijos Respublikai leidžiama atidėti šios direktyvos įgyvendinimą ne vėliau kaip iki 1992 m. balandžio 1 d.

Likus metams iki tos dienos Komisija praneša Tarybai apie direktyvos įgyvendinimą ir apie visus sunkumus, su kuriais gali susidurti Graikijos ar Portugalijos Respublikos įgyvendindamos šią direktyvą iki pirmoje pastraipoje nurodytos datos.

Jeigu reikia, Komisija pasiūlo Tarybai iki 4 metų pratęsti terminų atidėjimą.

58 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pateikti šios direktyvos taikymo srityje priimamų pagrindinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų tekstai.

59 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1985 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. Krieps

[1] OL C 171, 1976 7 26, p. 1.

[2] OL C 57, 1977 3 7, p. 31.

[3] OL C 75, 1977 3 26, p. 10.

[4] OL L 126, 1984 5 12, p. 20.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

A LENTELĖ

1.Informacija apie patikėjimo fondą | 1.Informacija apie valdymo įmonę | 1.Informacija apie investicinę bendrovę |

1.1.Pavadinimas | 1.1.Pavadinimas ar rūšis, įstatyminė forma, registruota buveinė ir pagrindinė buveinė, jeigu ji skiriasi nuo registruotosios. | 1.1.Pavadinimas ar rūšis, įstatyminė forma, registruota buveinė ir pagrindinė buveinė, jeigu ji skiriasi nuo registruotosios. |

1.2.Patikėjimo fondo įsteigimo data. Veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota. | 1.2.Įmonės įsteigimo data. Veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota. | 1.2.Bendrovės įsteigimo data. Veiklos trukmė, jeigu veikla terminuota. |

| 1.3.Jeigu įmonė valdo kitus patikėjimo fondus, nurodomi tie kiti fondai. | |

1.4.Vieta, kur galima gauti fondo taisykles, jeigu jos nėra pridedamos, ir periodines ataskaitas. | | 1.4.Vieta, kur galima gauti bendrovės taisykles, jeigu jos nėra pridedamos, ir periodines ataskaitas. |

1.5.Trumpa, investicinių vienetų savininkams svarbi nuoroda dėl mokesčių sistemos, taikomos patikėjimo fondui. Išsami informacija apie tai, ar atskaitymai yra atliekami pajamų susidarymo vietoje iš pajamų ir kapitalo prieaugio, kuriuos patikėjimo fondas moka investicinių vienetų savininkams. | | 1.5.Trumpa, investicinių vienetų savininkams svarbi nuoroda dėl mokesčių sistemos, taikomos investicinei bendrovei. Išsami informacija apie tai, ar atskaitymai yra atliekami pajamų susidarymo vietoje iš pajamų ir kapitalo prieaugio, kuriuos bendrovė moka investicinių vienetų savininkams. |

1.6.Apskaitos ir išplatinimo datos. | | 1.6.Apskaitos ir išplatinimo datos. |

1.7.Pavardės asmenų, kurie atsakingi už 31 straipsnyje minimos apskaitos informacijos auditą. | | 1.7.Pavardės asmenų, kurie atsakingi už 31 straipsnyje minimos apskaitos informacijos auditą. |

| 1.8.Administracijos, valdymo ir priežiūros įstaigų narių pavardės ir pareigos įmonėje. Informacija apie jų pagrindinę veiklą už įmonės ribų, jeigu ta veikla yra svarbi tai įmonei. | 1.8.Administracijos, valdymo ir priežiūros įstaigų narių pavardės ir pareigos bendrovėje. Informacija apie jų pagrindinę veiklą už įmonės ribų, jeigu ta veikla yra svarbi tai bendrovei. |

| 1.9.Pasirašyto kapitalo suma nurodant apmokėtą kapitalą. | 1.9.Kapitalas. |

1.10.Informacija apie investicinių vienetų rūšis ir svarbiausius ypatumus, būtent:investicinio vieneto suteikiamos teisės (tikroji, asmeninė ar kt.),vertybinių popierių ar pažymėjimų, patvirtinančių teisę į nuosavybę, originalai; įrašas registracijos žurnale ar sąskaitoje,investicinių vienetų rūšys: vardiniai ar pareikštiniai vertybiniai popieriai; nominalas, jeigu numatytas,investicinių vienetų savininkų balsavimo teisės, jeigu tokių esama,aplinkybės, kuriomis gali būti nuspręsta dėl patikėjimo fondo likvidavimo, bei likvidavimo tvarka, visų pirma investicinių vienetų savininkų teisių atžvilgiu. | | 1.10.Informacija apie investicinių vienetų rūšis ir svarbiausius ypatumus, būtent:vertybinių popierių ar pažymėjimų, patvirtinančių teisę į nuosavybę, originalai; įrašas registracijos žurnale ar sąskaitoje,investicinių vienetų rūšys: vardiniai ar pareikštiniai vertybiniai popieriai; nominalas, jeigu numatytas,investicinių vienetų savininkų balsavimo teisės, jeigu tokių esama,aplinkybės, kuriomis gali būti nuspręsta dėl investicinės bendrovės likvidavimo, bei likvidavimo tvarka, visų pirma investicinių vienetų savininkų teisių atžvilgiu. |

1.11.Jei taikytina, vertybinių popierių biržų ar rinkų, kuriose investiciniai vienetai yra listinguojami ar kuriose jais prekiaujama, pavadinimai. | | 1.11.Jei taikytina, vertybinių popierių biržų ar rinkų, kuriose investiciniai vienetai yra listinguojami ar kuriose jais prekiaujama, pavadinimai. |

1.12.Investicinių vienetų išleidimo ir pardavimo tvarka bei sąlygos. | | 1.12.Investicinių vienetų išleidimo ir pardavimo tvarka bei sąlygos. |

1.13.Investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo tvarka ir sąlygos bei aplinkybės, kuriomis atpirkimas ar išpirkimas gali būti sustabdytas. | | 1.13.Investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo tvarka ir sąlygos bei aplinkybės, kuriomis atpirkimas ar išpirkimas gali būti sustabdytas. |

1.14.Pajamų nustatymo bei panaudojimo taisyklės. | | 1.14.Pajamų nustatymo bei panaudojimo taisyklės. |

1.15.Patikėjimo fondo investiciniai tikslai, įskaitant jo finansinius tikslus (pvz., kapitalo augimas ar pajamos), investicinė politika (pvz., specializacija geografiniame ar pramonės sektoriuje), visi tos investicinės politikos apribojimai bei metodika ir priemonės ar skolinimosi galios, kuriomis gali pasinaudoti patikėjimo fondas. | | 1.15.Bendrovės investiciniai tikslai, įskaitant jo finansinius tikslus (pvz., kapitalo augimas ar pajamos), investicinė politika (pvz., specializacija geografiniame ar pramonės sektoriuje), visi tos investicinės politikos apribojimai bei metodika ir priemonės ar skolinimosi galios, kuriomis gali pasinaudoti bendrovė. |

1.16.Turto įvertinimo taisyklės. | | 1.16.Turto įvertinimo taisyklės. |

1.17.Investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo kainos ir atpirkimo ar išpirkimo kainos nustatymas, būtent:tų kainų apskaičiavimo metodas ir dažnumas,informacija apie mokesčius už investicinių vienetų pardavimą ar išleidimą ir atpirkimą ar išpirkimą,tų kainų paskelbimo priemonės, vietos bei dažnumas. | | 1.17.Investicinių vienetų pardavimo ar išleidimo kainos ir atpirkimo ar išpirkimo kainos nustatymas, būtent:tų kainų apskaičiavimo metodas ir dažnumas,informacija apie mokesčius už investicinių vienetų pardavimą ar išleidimą ir atpirkimą ar išpirkimą,tų kainų paskelbimo priemonės, vietos bei dažnumas [1]. |

1.18.Informacija apie atlyginimo, kurį patikėjimo fondas turi sumokėti valdymo įmonei, depozitoriumui ar trečiajai šaliai, mokėjimo būdą, sumą bei jo apskaičiavimą ir patikėjimo fondo vykdomą sąnaudų atlyginimą valdymo įmonei, depozitoriumui ar trečiajai šaliai. | | 1.18.Informacija apie atlyginimo, kurį bendrovė sumokėjo savo direktoriams ir administracijos, valdymo bei priežiūros įstaigų nariams, depozitoriumui ar trečiajai šaliai, mokėjimo būdą, sumą bei jo apskaičiavimą ir bendrovės vykdomą sąnaudų atlyginimą jos direktoriams, depozitoriumui ar trečiajai šaliai. |

2. Informacija apie depozitoriumą:

2.1. pavadinimas ar depozitoriumo rūšis, teisinė forma, registruota buveinė ir pagrindinė buveinė, jeigu ji skiriasi nuo registruotosios;

2.2. pagrindinė veikla.

3. Informacija apie konsultacines firmas ar konsultantus iš šalies investavimo klausimais, kurie suteikia konsultacijas pagal sutartį, už kurią sumokama iš KIAVPS turto:

3.1. firmos pavadinimas ar rūšis arba konsultanto pavardė;

3.2. esminės sutarties su valdymo įmone ar investicine bendrove nuostatos, kurios gali būti svarbios investicinių vienetų savininkams, išskyrus nuostatas dėl atlyginimo;

3.3. kita svarbi veikla.

4. Informacija apie mokėjimus investicinių vienetų savininkams, investicinių vienetų atpirkimo ar išpirkimo ir informacijos apie KIAVP subjektus suteikimo mechanizmus. Tokia informacija bet kuriuo atveju turi būti suteikiama valstybėje narėje, kurioje yra įsteigtas KIAVPS. Be to, kai investiciniais vienetais prekiaujama kitoje valstybėje narėje, tokia informacija suteikiama toje valstybėje narėje leidžiamame prospekte.

B LENTELĖ

Informacija, kuri turi būti pateikta periodinėse ataskaitose

I. Turto bei įsipareigojimų ataskaita:

- perleidžiami vertybiniai popieriai,

- 19 straipsnio 2 dalies b punkte minimos rūšies skolos priemonės,

- likučiai bankuose,

- kitas turtas,

- bendras turtas,

- įsipareigojimai,

- grynoji turto vertė.

II. Investicinių vienetų skaičius apyvartoje

III. Grynoji turto vertė, tenkanti vienam investiciniam vienetui

IV. Investicijų portfelis, atskiriant:

a) perleidžiamus vertybinius popierius, įtrauktus į biržos oficialųjį prekybos sąrašą;

b) perleidžiamus vertybinius popierius, kuriais prekiaujama kitoje reguliuojamoje rinkoje;

c) neseniai išleistus 19 straipsnio 1 dalies d punkte minimos rūšies perleidžiamus vertybinius popierius;

d) kitus 19 straipsnio 2 dalies a punkte minimos rūšies perleidžiamus vertybinius popierius;

e) skolos dokumentus, kurie laikomi lygiaverčiais vertybiniams popieriams pagal 19 straipsnio 2 dalies b punktą,

bei išanalizavus pagal tinkamiausius kriterijus, taikomus KIAVPS investicinei politikai (pvz., pagal ekonominius, geografinius ar valiutos kriterijus), grynojo turto procentines dalis; kiekvienai paminėtai investicijai turėtų būti nurodyta, kokią viso KIAVPS turto dalį jos dalis sudaro.

Ataskaita apie portfelio sudėties pakitimus per ataskaitinį laikotarpį.

V. Ataskaita apie pakitimus, susijusius su KIAVPS turtu per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant:

- pajamas iš investicijų,

- kitas pajamas,

- valdymo sąnaudas,

- depozitoriumo mokesčius,

- kitus mokesčius,

- grynąsias pajamas,

- paskirstymus ir reinvestuojamas pajamas,

- kapitalo sąskaitos pakitimus,

- investicijų vertės padidėjimus ar sumažėjimus,

- visus kitus pakitimus, turinčius įtakos KIAVPS turtui ir įsipareigojimams.

VI. Palyginamoji lentelė už trejus finansinius metus, kurioje kiekvieniems finansiniams metams metų pabaigoje būtų:

- bendroji grynojo turto vertė,

- grynojo turto vertė, tenkanti vienam investiciniam vienetui.

VII. Informacija apie galutinę įsipareigojimų sumą pagal sandorių, kuriuos KIAVPS vykdė per ataskaitinį laikotarpį, kategorijas, kaip apibrėžta 21 straipsnyje.

[1] Investicinės bendrovės, nurodytos šios direktyvos 14 straipsnio 5 dalyje, taip pat nurodo:

- investicinių vienetų grynosios turto vertės apskaičiavimo metodą bei dažnumą,

- tos vertės paskelbimo priemones, vietą ir dažnumą,

- vertybinių popierių biržą šalyje, kurioje nustatoma kaina, pagal kurią toje šalyje nustatoma sandorių, vykdomų už vertybinių popierių biržų ribų, kaina.

--------------------------------------------------