Tarybos Direktyva

1984 m. gruodžio 10 d.

iš dalies keičianti, pirmiausia dėl pagalbos turistams, Pirmąją direktyvą (73/239/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo

(84/641/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1973 m. liepos 4 d. Pirmoji Tarybos direktyva (73/239/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [4] (toliau — Pirmoji direktyva), su pakeitimais, padarytais Direktyva 76/580/EEB [5], panaikino kai kuriuos skirtumus tarp valstybių narių įstatymų, kad būtų lengviau tokią veiklą pradėti ir vykdyti;

kadangi šioje verslo srityje, apimančioje išmokų natūra mokėjimą, pasiekta didelė pažanga; kadangi šias išmokas įvairiose valstybėse narėse reglamentuoja skirtingos nuostatos; kadangi tie skirtumai kliudo naudotis įsisteigimo teise;

kadangi, siekiant panaikinti šią įsisteigimo teisės kliūtį, reikėtų konkrečiai nurodyti, kad atitinkamai veiklai Pirmoji direktyva negali būti netaikoma tik dėl tos priežasties, kad šią veiklą sudaro išmokų natūra mokėjimas arba ją teikiantis asmuo tam naudoja tiktai savo darbuotojus arba įrenginius; kadangi todėl tokia pagalba, kuria pasižadama padėti netikėtai atsitikus nenumatytam atvejui, turėtų, atsižvelgiant į ypatingą tokios pagalbos pobūdį, įeiti į šios direktyvos reglamentavimo sritį;

kadangi priežiūros sumetimais pagalbos operacijų įtraukimas į Pirmosios direktyvos, kurioje nepateikiamas tokių operacijų apibrėžimas, taikymo sferą, negali daryti poveikio joms taikomoms fiskalinėms taisyklėms;

kadangi vien tiktai tas faktas, kad draudiminę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje įvykus su kelių transporto priemone susijusiai avarijai arba gedimui, yra suteikiama tam tikro pobūdžio pagalba, dar nėra priežastis, kad kuriam nors asmeniui arba įmonei, kuri nėra draudimo įmonė, būtų taikomi Pirmosios direktyvos reikalavimai;

kadangi turėtų būti ne taip griežtai laikomasi sąlygos, kad avarija arba gedimas turi būti įvykę draudiminę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje, kad būtų galima atsižvelgti į esamus savitarpio susitarimus arba į tam tikras su geografine padėtimi arba atitinkamų organizacijų struktūra susijusias aplinkybes, arba į labai nežymią minimų operacijų ekonominę reikšmę;

kadangi į Pirmosios direktyvos taikymo sritį neturėtų būti įtrauktos valstybių narių organizacijos, kurių paskirtis yra teikti paslaugas valstybinių institucijų vardu;

kadangi pagalbos sutartis siūlanti įmonė privalo turėti reikiamas priemones, būtinas išmokoms natūra, kurias ji pasiūlo per tam tikrą laikotarpį mokėti; kadangi turėtų būti nustatytos specialios nuostatos, leidžiančios apskaičiuoti mokumo atsargą bei minimalų garantinį fondą, kurį tokia įmonė privalo turėti;

kadangi yra būtinos tam tikros pereinamosios nuostatos, kurios leistų tik pagalbą teikiančioms įmonėms prisitaikyti prie Pirmosios direktyvos reikalavimų;

kadangi, atsižvelgiant į ypatingus struktūrinius ir geografinius sunkumus, yra būtina suteikti valstybės narės automobilių klubui pereinamąjį laikotarpį, per kurį jis pasirengtų vykdyti minimos direktyvos reikalavimus, susijusius su transporto priemonės, greičiausiai kartu su vairuotoju ir keleiviais, grąžinimu į savo šalį;

kadangi būtina nuolat atnaujinti Pirmosios direktyvos nuostatas, numatančias teisines formas, kurios gali būti taikomos draudimo įmonėms; kadangi turėtų būti pakeistos tam tikros minėtosios direktyvos nuostatos dėl Bendrijos teritorijoje įsisteigusioms atstovybėms ar filialams, priklausantiems įmonėms, kurių pagrindinės buveinės yra už Bendrijos ribų, taikomų taisyklių, kad jos atitiktų Direktyvos 79/267/EEB [6] nuostatas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

"1 straipsnis

1. Ši direktyva reglamentuoja draudimo įmonių, įsteigtų valstybėje narėje arba siekiančių joje įsisteigti, tiesioginio draudimo, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje minimos pagalbos teikimą, savarankiškos veiklos pradėjimą ir vykdymą.

2. Pagalbos veikla reiškia pagalbą asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus toli nuo namų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad įmonė, kuriai yra sumokėta draudimo įmoka, privalo nedelsdama suteikti draudimo sutartyje numatytą pagalbą naudos gavėjui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje dėl netikėtai įvykusio atsitikimo, sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis.

Pagalba gali būti išmokos pinigais arba išmokos natūra. Išmokos natūra taip pat gali būti mokamos pasitelkiant į pagalbą teikiančiojo asmens darbuotojus ir įrenginius.

Į pagalbos veiklą neįtrauktas aptarnavimas, priežiūra arba garantinis aptarnavimas įsigijus prekę, arba kai pagalbos nurodytojas arba jos suteikėjas veikia tiktai kaip tarpininkas.

3. Šiame straipsnyje minimos veiklos klasifikavimas į grupes yra pateikiamas priede."

2 straipsnis

"3. Pagalbos veiklai, kai atsitikus su autotransporto priemone susijusiai avarijai arba gedimui, įvykusiam draudiminę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje, atsakomybė apsiriboja šiomis operacijomis:

- avarijos vietoje suteikiama pagalba, kurios metu draudiminę apsaugą suteikianti įmonė dažniausiai pasitelkia savo darbuotojus ir įrengimus,

- transporto priemonės nugabenimas į artimiausią arba tinkamiausią vietą, kur gali būti atlikti remonto darbai, ir vairuotojo bei keleivių pristatymas, paprastai tomis pačiomis pagalbos priemonėmis į artimiausią vietovę, iš kur jie galės tęsti savo kelionę kitomis priemonėmis,

- jeigu tai numatyta draudiminę apsaugą suteikusios įmonės valstybėje narėje, transporto priemonės, greičiausiai kartu su vairuotoju bei keleiviais, nugabenimas į namus, jų išvykimo arba pradinio tikslo vietą toje pačioje valstybėje,

išskyrus atvejus, kai tokias operacijas vykdo įmonė, kuriai yra taikoma ši direktyva.

Pirmosiose dviejose įtraukose minimais atvejais, sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykęs draudiminę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje:

a) negalioja, jei ši įmonė yra tokia organizacija, kurios narys yra naudos gavėjas, ir panaši organizacija atitinkamoje šalyje be papildomos įmokos (premijos), savitarpio susitarimo pagrindu, suteikia avarinės tarnybos bei transporto priemonės nutempimo paslaugas tiesiog pateikus nario kortelę;

b) negali sukliudyti, kad tokią pagalbą ir Airijoje, ir Jungtinėje Karalystėje suteiktų viena organizacija, veikianti abiejose valstybėse.

Trečioje įtraukoje minimomis aplinkybėmis, jeigu avarija arba gedimas įvyko Airijos teritorijoje arba Jungtinės Karalystės atveju Šiaurės Airijos teritorijoje, transporto priemonė, greičiausiai kartu ir vairuotojas bei keleiviai gali būti nugabenti į namus, išvykimo arba jų pirminio tikslo vietą bet kurioje iš šių teritorijų.

Be to, ši direktyva netaikoma pagalbos operacijoms, kai, įvykus su transporto priemone susijusiai avarijai arba josgedimui už Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos ribų, tokias pagalbos operacijas, kurias sudaro avariją patyrusios arba sugedusios transporto priemonės, greičiausiai kartu su vairuotoju bei keleiviais nugabenimas namo, atlieka Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Automobilių klubas.

Įmonės, kurioms yra taikoma ši direktyva, gali užsiimti šiame punkte minima veikla tiktai turėdamos leidimą priedo A dalyje nurodytai 18 draudimo grupei, nepažeidžiant šio priedo C dalies. Tuo atveju ši direktyva yra taikoma atitinkamoms operacijoms."

3 straipsnis

"Ši direktyva netaikoma draudimo įmonėms, kurios atitinka šias sąlygas:

- draudimo įmonė neatlieka jokios kitos į šios direktyvos apimtį įeinančios veiklos, negu nurodyta priedo A punkte 18 draudimo grupėje,

- ši veikla yra išimtinai vietinio pobūdžio ir ją sudaro tiktai išmokų natūra mokėjimas ir

- bendros metinės pajamos, gautos iš pagalbos teikimo sunkumus patyrusiems asmenims, neviršija 200000 ekiu."

4 straipsnis

"f) Danijoje

Falcks Redningskorps A/S, København."

5 straipsnis

Pirmosios direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punkto priešpaskutinėje įtraukoje išbraukiami žodžiai "coöperatieve vereniging".

6 straipsnis

"Jos taip pat nekliudo valstybėms narėms tikrinti įmonių, prašančių arba gavusių leidimą priedo A dalies 18 draudimo grupei, tiesioginius arba netiesioginius personalo ir įrangos išteklius, taip pat ir jų turimo medicinos personalo kvalifikaciją ir įrangos kokybę, kad galėtų vykdyti su šios grupės draudimu susijusius įsipareigojimus."

7 straipsnis

"e) išlaidų, susijusių su pradinėmis administracinėmis paslaugomis ir verslą užtikrinančiomis organizacinėmis priemonėmis, sąmatą; finansinius išteklius, numatytus šių išlaidų padengimui, ir, jeigu draudžiamos rizikos yra išvardytos priedo A dalies 18 pozicijoje, įmonės turimus išteklius, reikalingus pagalbos teikimo įsipareigojimams vykdyti"

.

8 straipsnis

"13 straipsnis

Valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja, vykdydamos leidimą gavusių draudimo įmonių finansinės padėties priežiūrą. Jeigu minimoms įmonėms yra duotas leidimas atlikti priedo A dalies 18 pozicijoje išvardytų rizikų draudimą, valstybės narės taip pat bendradarbiauja, vykdydamos šių įmonių turimų išteklių, kurie joms yra reikalingi įsipareigotų pagalbos teikimo operacijų vykdymui, priežiūrą, jeigu valstybių įstatymuose yra numatyta tokių išteklių priežiūra."

9 straipsnis

"Priedo A dalies 18 punkte išvardytų rizikų atveju antrojo rezultato (pagrįsto išmokomis) skaičiavimui panaudota išmokų suma yra išlaidos, kurias patiria draudimo įmonė dėl suteiktos pagalbos. Tokios išlaidos yra apskaičiuojamos pagal valstybės narės, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, nacionalines nuostatas."

10 straipsnis

"– 300000 ekiu, jeigu draudžiamos visos arba kai kurios rizikos, įtrauktos į šios direktyvos priedo A dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 16 ir 18 punktus."

11 straipsnis

"19 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, pateiktų metinę ataskaitą apie visų rūšių operacijas, savo finansinę padėtį, mokumą ir priedo A dalies 18 punkte išvardytų rizikų draudiminės apsaugos atveju turimus kitus jų įsipareigojimų vykdymui reikalingus išteklius, jeigu tos valstybės įstatymuose yra numatyta tokių išteklių priežiūra.

2. Valstybė narė reikalauja, kad draudimo įmonės, vykdančios savo veiklą jos teritorijoje, reguliariai pateiktų ataskaitas kartu su statistiniais dokumentais, reikalingais priežiūros vykdymui ir priedo A dalies 18 punkte išvardytų rizikų draudiminės apsaugos atveju nurodytų jų įsipareigojimų vykdymui turimus išteklius, jeigu tos valstybės įstatymuose yra numatyta tokių išteklių priežiūra. Kompetentingos priežiūros institucijos pateikia viena kitai dokumentus ir informaciją, kurių reikia priežiūrai vykdyti."

12 straipsnis

"26 straipsnis

1. Bet kuri draudimo įmonė, prašanti arba gavusi leidimą vykdyti draudimo veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, gali kreiptis, kad jai būtų taikomos šios lengvatos, kurios gali būti suteiktos tik bendrai:

a) 25 straipsnyje nurodyta mokumo atsarga yra apskaičiuojama, atsižvelgiant į visą Bendrijos teritorijoje jos vykdomą veiklą; tuo atveju, vykdant tokį apskaičiavimą, atsižvelgiama tik į Bendrijos teritorijoje įsteigtų visų atstovybių arba filialų vykdomas operacijas;

b) pagal 23 straipsnio 2 dalies e punktą reikalaujamas pradinis įnašas yra įmokamas bet kurioje iš šių valstybių narių;

c) garantinį fondą sudarantis turtas yra lokalizuotas bet kurioje iš valstybių narių, kuriose ji vykdo draudimo veiklą.

2. Prašymas leisti naudotis 1 straipsnio dalyje nurodytomis lengvatomis yra pateikiamas atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta valstybės narės institucija, kuri ateityje prižiūrės visų Bendrijoje įsteigtų atstovybių arba filialų mokumą. Įmonė privalo nurodyti tos institucijos pasirinkimo priežastis. Įnašas yra įmokamas toje valstybėje narėje.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lengvatos gali būti suteikiamos tiktai tada, jeigu sutinka visų valstybių, kuriose yra paduotas prašymas, kompetentingos institucijos. Lengvatos pradeda galioti nuo tada, kai pasirinkta priežiūros institucija informuoja kitas priežiūros institucijas, kad ji vykdys visų Bendrijos teritorijoje įsteigtų atstovybių ar filialų mokumo priežiūrą.

Pasirinkta priežiūros institucija gauna iš kitų valstybių narių būtiną informaciją, kuri reikalinga vykdant bendrą jų teritorijose įsteigtų draudimo atstovybių arba filialų mokumo priežiūrą.

4. Paprašius vienai ar kelioms suinteresuotoms valstybėms narėms, pagal šį straipsnį suteiktos lengvatos yra panaikinamos vienu metu visose atitinkamose valstybėse narėse."

13 straipsnis

"Dėl 20 straipsnio taikymo, jeigu draudimo įmonė gali naudotis 26 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lengvatomis, institucija, kurios pareiga yra tikrinti visų Bendrijos teritorijoje įsteigtų atstovybių arba filialų mokumą, yra prilyginama tos valstybės, kurios teritorijoje yra Bendrijoje veikiančios draudimo įmonės pagrindinė buveinė, kompetentingai institucijai."

14 straipsnis

"18. Pagalba

Pagalba asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos."

15 straipsnis

Valstybė narė savo teritorijoje gali pagalbos teikimui asmenims, patyrusiems sunkumų kitomis aplinkybėmis negu nurodyta 1 straipsnyje, taikyti Pirmojoje direktyvoje numatytas priemones. Jeigu valstybė narė pasinaudoja šia galimybe, ji, taikydama tas priemones, laiko tokią veiklą įeinančia į Pirmosios direktyvos priedo A dalies 18 draudimo grupę, nepažeidžiant tos direktyvos priedo C dalies.

Pirmesnė pastraipa jokiu būdu nekliudo, kad būtų kitaip klasifikuojamos pagal Pirmosios direktyvos priedą tokios veiklos, kurios akivaizdžiai priklauso kitoms draudimo grupėms.

Tai, kad šiame straipsnyje aptariama veikla yra klasifikuojama kitaip toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra draudimo įmonės pagrindinė buveinė, negali būti pakankamas pagrindas neduoti leidimo atstovybei arba filialui.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

16 straipsnis

1. Valstybės narės gali draudimo įmonėms, kurios pranešimo apie šią direktyvą metu vykdė tiktai pagalbą savo teritorijose, skirti nuo tos datos penkerių metų laikotarpį, per kurį šios draudimo įmonės galėtų patenkinti Pirmosios direktyvos 16 ir 17 straipsniuose numatytus reikalavimus.

2. Valstybės narės gali šio straipsnio 1 dalyje minimoms draudimo įmonėms, kurios, pasibaigus nurodytam penkerių metų laikotarpiui, nesudarė visos mokumo atsargos, leisti joms tai padaryti per papildomą, ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, tačiau tik su sąlyga, kad šios draudimo įmonės pagal Pirmosios direktyvos 20 straipsnį pateikia priežiūros institucijai patvirtinti priemonių, kurių ketinama imtis šiam tikslui pasiekti, planą.

3. Bet kuri šio straipsnio 1 dalyje minima draudimo įmonė, kuri nori taip išplėsti savo veiklą, kaip ji yra apibrėžta Pirmosios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje arba 10 straipsnyje, gali tai padaryti tik tuo atveju, jeigu ji nedelsdama pradeda laikytis tos direktyvos reikalavimų.

4. Bet kuri šio straipsnio 1 dalyje minima draudimo įmonė, kuri yra kitokios nei Pirmosios direktyvos 8 straipsnyje nurodytos formos, gali trejus metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos tęsti veiklą, būdama tokios formos, kokia ji buvo tą dieną.

5. Šis straipsnis yra mutatis mutandis taikomas įmonėms, kurios įsteigiamos po pranešimo apie šią direktyvą dienos ir kurios perima tą dieną jau vykdytą verslą iš teisiškai atskiro subjekto.

17 straipsnis

Valstybės narės gali Pirmosios direktyvos III antraštinėje dalyje minimoms atstovybėms ir filialams, kurios tų valstybių narių teritorijoje teikia tiktai pagalbą, suteikti maksimalų penkerių metų laikotarpį nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos Pirmosios direktyvos 25 straipsnio reikalavimams patenkinti su sąlyga, kad tokios atstovybės ir filialai neplės savo veiklos, kaip ji yra apibrėžta Pirmosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje.

18 straipsnis

Aštuonerius metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykę draudiminę apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje, yra netaikoma Pirmosios direktyvos 2 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos trečiojoje įtraukoje nurodytoms operacijoms, kai jas atlieka ELPA (Graikijos automobilių ir turizmo klubas).

Baigiamosios nuostatos

19 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 1987 m. birželio 30 d. pakeičia savo nacionalines nuostatas, kad įgyvendintų šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Taip pakeistos nuostatos, atsižvelgiant į šios direktyvos 16, 17 ir 18 straipsnius, pradedamos taikyti ne vėliau kaip nuo 1988 m. sausio 1 d.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Per šešerius metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos Komisija informuoja Tarybą apie sunkumus, susijusius su šios direktyvos ir ypač jos 15 straipsnio taikymu. Jei reikia, ji pateikia siūlymus dėl tokių sunkumų pašalinimo.

21 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1984 m. gruodžio 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Dukes

[1] OL C 51, 1981 3 10, p. 5; OL C 30, 1983 2 4, p. 6.

[2] OL C 149, 1982 6 14, p. 129.

[3] OL C 343, 1981 12 31, p. 9.

[4] OL L 228, 1973 8 16, p. 3.

[5] OL L 189, 1976 7 13, p. 13.

[6] OL L 63, 1979 3 13, p. 1.

--------------------------------------------------