31982L0244



Oficialusis leidinys L 109 , 22/04/1982 p. 0031 - 0042
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 13 tomas 12 p. 0005
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 13 tomas 12 p. 0148
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 13 tomas 12 p. 0005
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 13 tomas 12 p. 0148


Komisijos direktyva

1982 m. kovo 17 d.

derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 76/756/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apšvietimo ir apšvietimo-signalizavimo įtaisų įrengimu motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose, suderinimo

(82/244/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 80/1267/EEB [2] ir Graikijos stojimo aktu, ypač į jos 11 straipsnį,

atsižvelgdama į 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvą 76/756/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apšvietimo ir apšvietimo-signalizavimo įtaisų įrengimu motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose, suderinimo [3] su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 80/233/EEB [4], ypač į jos 4 straipsnį,

kadangi, atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos pažangą, dabar įmanoma ne tik papildyti tam tikrus reikalavimus ir geriau juos suderinti su tikrosiomis bandymų sąlygomis, bet ir sugriežtinti juos, kad padidėtų transporto priemonių keleivių ir kitų eismo dalyvių sauga;

kadangi šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvų dėl techninių kliūčių panaikinimo motorinių transporto priemonių prekybos srityje derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 76/756/EEB I ir II priedai iš dalies keičiami, kaip nurodyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1. Nuo 1982 m. spalio 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės dėl su apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų (privalomų ir neprivalomų), išvardytų Direktyvos 76/756/EEB I priedo 1.5.7–1.5.20 punktuose, įrengimu transporto priemonėse susijusių priežasčių:

- atsisakyti suteikti transporto priemonių tipui EEB tipo patvirtinimą, išduoti Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje numatytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą arba

- uždrausti pradėti eksploatuoti transporto priemones,

jei to tipo transporto priemonių apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas atitinka šios direktyvos nuostatas.

2. Nuo 1983 m. sausio 1 d. valstybės narės:

- nebeišduoda Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje numatyto dokumento transporto priemonių tipui, jei minėtų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas neatitinka šios direktyvos nuostatų,

- gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonių tipui, kurio minėtų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas neatitinka šios direktyvos nuostatų.

3. Nuo 1984 m. spalio 1 d. valstybės narės gali uždrausti pradėti eksploatuoti transporto priemones, kurių liudijimai pagal Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnį dėl minėtų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų buvo išduoti vėliau kaip 1979 m. spalio 1 d., jei tokių įtaisų įrengimas neatitinka šios direktyvos nuostatų.

3 straipsnis

Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigaliojusios iki 1982 m. spalio 1 d., įgyvendina šią direktyvą, ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1982 m. kovo 17 d.

Komisijos vardu

Karl-Heinz Narjes

Komisijos narys

[1] OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

[2] OL L 375, 1980 12 31, p. 34.

[3] OL L 262, 1976 9 27, p. 1.

[4] OL L 51, 1980 2 25, p. 8.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Direktyvos 76/756/EEB priedų pakeitimai

I PRIEDAS:APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ ĮRENGIMAS

1.1 poskyris iš dalies keičiamas taip:

"1.1. Transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą

"Transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą" – tai transporto priemonės, kurios nesiskiria 1.1.1–1.1.4 punktuose nurodytais pagrindiniais aspektais.

"Skirtingo tipo transporto priemonėmis" nelaikomos: transporto priemonės, kurios skiriasi 1.1.1–1.1.4 punktuose nurodytais aspektais, tačiau nesiskiria atitinkamam transporto priemonių tipui nustatytų žibintų tipu, skaičiumi, išdėstymu ir geometriniu apžvelgiamumu ir artimųjų šviesų pokrypiu, ir transporto priemonės, kuriose sumontuoti arba nėra neprivalomųjų žibintų."

Po 1.1.2 punkto įrašomi tokie nauji 1.1.3 ir 1.1.4 punktai:

"1.1.3. priekinių žibintų lygiavimo sistema

1.1.4. pakabos sistema."

1.10.4. punktas iš dalies keičiamas taip:

"1.10.4. šoninius posūkio rodiklio, skersinio kontūro gabaritinius, priekinius ir galinius (šoninius) gabaritinius, stovėjimo šviesos žibintus ir šviesos atšvaitus."

2.2.4 punktas iš dalies keičiamas taip:

"2.2.4. kiekvieno atskiro žibinto išdėstymo brėžinys (-iai), kuriame (-iuose) nurodyti 1.6 poskyryje apibrėžti šviečiamieji paviršiai, 1.7 poskyryje apibrėžta atskaitos ašis ir 1.8 poskyryje apibrėžtas atskaitos centras.

Šios informacijos nebūtina pateikti apie galinio valstybinio numerio ženklo žibintus (1.5.14 punktas)."

4.2.6.1 papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.2.6.1. Nustačius pradinį pokrypį, artimųjų šviesų vertikalaus pokrypio kampas matuojamas esant statinėms sąlygoms ir 1 papildyme apibrėžtoms apkrovos sąlygoms. Rankiniu būdu nereguliuotas artimųjų šviesų vertikalaus pokrypio kampas turi išlikti 0,5–2,5 %. "Nepakrautos transporto priemonės", kurios vairuotojo sėdynėje sėdi vienas žmogus, pirminis nustatymas turi būti 1–1,5 %. Pirminį kiekvieno tipo transporto priemonės artimųjų šviesų nustatymą turi aiškiai nurodyti gamintojas ir tas nustatymas turi būti aiškiai įskaitomai ir nenutrinamai nurodytas 6 papildyme pavaizduotu simboliu greta kiekvienos transporto priemonės priekinio žibinto arba gamintojo plokštelėje."

4.2.6.2.2 paragrafas iš dalies keičiamas taip:

"4.2.6.2.2. Leidžiama naudoti nuosekliai arba per fiksuotas padėtis rankiniu būdu reguliuojamus įtaisus, jeigu jie turi galutinę padėtį, iš kurios žibintus įprastais reguliavimo varžtais galima vėl nustatyti jų pirminį pokrypį, nurodytą 4.2.6.1 papunktyje. Tuos rankomis reguliuojamus įtaisus turi būti galima valdyti sėdint vairuotojo sėdynėje. Ant nuosekliai reguliuojamų įtaisų turi būti nustatymo žymės, nurodančios apkrovos sąlygas, kuriomis reikia pakoreguoti artimąsias šviesas.

Fiksuotų padėčių reguliuojami įtaisai turi turėti tokį padėčių skaičių, kad pagal 1 priedėlyje apibrėžtas apkrovos sąlygas nuo pradinio 1–1,5 % pokrypio būtų galima nustatyti 0,5–2,5 % pokrypį. Greta tokių įtaisų valdymo įtaisų taip pat aiškiai pažymimos apkrovos sąlygas, kuriomis reikia pakoreguoti nustatymą (žr. 7 priedėlį)."

Po 4.2.6.2.2 paragrafo įrašomas toks paragrafas:

"4.2.6.2.3. Artimųjų šviesų pokrypio pokytis pagal apkrovą turi būti matuojamas 5 priedėlyje nurodyta bandymų tvarka."

4.4.1. papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.1.1. Įrengimas

Priekinį tolimosios šviesos žibintą motorinėse transporto priemonėse įrengti yra privaloma.

Priekinį tolimosios šviesos žibintą priekabose įrengti nėra privaloma."

4.5.4.1 papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.5.4.1. Pagal gabaritinį plotį:

Nuo transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos labiausiai nutolęs šviečiamojo paviršiaus kraštas turi būti nutolęs nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto ne daugiau kaip 400 mm.

Atstumas tarp dviejų šviečiamųjų paviršių vidinių kraštų turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Jeigu vertikalus atstumas tarp galinio posūkio rodiklio žibinto ir atitinkamo galinio (šoninio) gabaritinio žibinto nėra didesnis kaip 300 mm, atstumas tarp tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto ir išorinio posūkio rodiklio žibinto krašto neturi daugiau kaip 50 mm viršyti atstumo tarp tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto ir atitinkamo išorinio galinio (šoninio) gabaritinio žibinto krašto."

4.5.5 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.5.5. Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: žr. 4 priedėlį.

Vertikalieji kampai: 15° virš ir 15° žemiau horizontalės. Vertikalųjį kampą žemiau horizontalės galima sumažinti iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm virš žemės."

4.5.12 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.5.12. Kiti reikalavimai

Šviesa turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę.

Įjungus šviesos signalo valdymo įtaisą, šviesa turi įsižiebti ne vėliau kaip po 1 sekundės, o antrą kartą – ne vėliau kaip po 1,5 sekundės. Jeigu motorinė transporto priemonė turi įrangą priekabai vilkti, posūkio rodiklio žibintų valdymo įtaisas turi taip pat valdyti ir priekabos posūkio rodiklio žibintus.

Sugedus vienam posūkio rodiklio žibintui (jei tai įvyksta ne dėl trumpojo jungimo), kiti posūkio rodiklio žibintai turi mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis gali skirtis nuo nustatytojo.

Priekinių posūkio rodiklio žibintų šviečiamasis paviršius nuo šviečiamojo priekinių artimųjų šviesų žibintų arba priekinių rūko žibintų, jeigu jie yra įrengti, paviršiaus turi būti ne arčiau kaip per 40 mm. Atstumas gali būti mažesnis, jei posūkio rodiklio žibinto šviesos spinduliavimo stipris atskaitos ašyje yra bent 400 cd."

4.7.8 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.7.8. Stabdymo žibintų negalima sujungti su kitu žibintu, nebent galinis gabaritinis žibintas yra įmontuotas stabdymo žibinte ir sujungtas su galinio valstybinio numerio ženklu."

4.7.10 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.7.10. Elektriniai sujungimai

Stabdymo žibintai turi įsižiebti, kai paspaudžiamas darbinis stabdys. Stabdymo žibintai gali neveikti, jei įtaisas, kuris paleidžia ir (arba) sustabdo variklį, yra tokioje padėtyje, kad variklio užvesti neįmanoma."

4.7.12 punktas panaikinamas.Po 4.8.8 punkto įrašomas naujas 4.8.8.1 papunktis:

"4.8.8.1. Kai galiniai gabaritiniai žibintai įrengti stabdymo žibintuose, galinio valstybinio numerio ženklo fotometrinės charakteristikos įsižiebus stabdymo signalo žibintams gali pasikeisti."

4.8.10 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.8.10. Elektriniai sujungimai

Atskirų specifikacijų nėra."

4.8.11 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.8.11. Signalinė lemputė

Signalinės lemputės įrengti neprivaloma. Jeigu jis yra, jo funkciją turėtų atlikti signalinė lemputė, kurį privaloma įrengti priekiniams ir galiniams (šoniniams) gabaritiniams žibintams."

4.9.11 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.9.11. Signalinė lemputė

Įrengti uždaros grandinės signalinę lemputę yra privaloma. Toks signalinė lemputė neturi mirksėti ir nėra būtinas, jei prietaisų skydo apšvietimą galima įjungti tik kartu su priekiniais (šoniniais) gabaritiniais žibintais."

4.10.11 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.10.11. Signalinė lemputė

Signalinę lemputę įrengti yra privaloma. Jis turi būti sujungtas su priekinių (šoninių) gabaritiniais žibintų signaline lempute."

4.11.4.1. papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.11.4.1. Pagal gabaritinį plotį:

Jeigu įrengiamas tik vienas galinis rūko žibintas, atsižvelgiant į registravimo šalyje nustatytą eismo kryptį, tas žibintas turi būti priešingoje transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos pusėje."

4.11.10 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.11.10. Elektriniai sujungimai

Jie turi būti tokie, kad galinį rūko žibintą būtų galima įjungti tik kartu su priekiniais artimųjų šviesų, priekiniais rūko žibintais arba bendru pastarųjų junginiu. Sujungimai turi būti tokie, kad įjungus galinį rūko žibintą, jį galima būtų naudoti kartu su tolimųjų šviesų žibintu, artimųjų šviesų žibintu ir priekiniais rūko žibintais.

Įjungus galinį rūko žibintą, jis neturi išsijungti tolimųjų arba artimųjų šviesų žibintų jungikliu.

Jeigu yra įrengti priekiniai rūko žibintai, galinį rūko žibintą turi būti įmanoma išjungti atskirai nuo priekinių rūko žibintų."

4.11.11 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.11.11. Signalinė lemputė

Signalinę lemputę įrengti yra privaloma. Tai turi būti nepriklausoma nemirksinti įspėjamoji lemputė."

Po 4.11.11. papunkčio įrašoma:

"4.11.12. Kiti reikalavimai

Visais atvejais atstumas tarp galinio rūko žibinto ir kiekvieno stabdymo signalo žibinto turi būti ne mažesnis kaip 100 mm."

4.12.10 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.12.10. Elektriniai sujungimai

Elektriniai sujungimai turi būti tokie, kad stovėjimo žibintą (-us), įrengtą (-us) transporto priemonės šone, būtų galima įjungti nepriklausomai nuo bet kokių kitų žibintų.

Stovėjimo žibintai turi veikti net tuomet, jei įtaisas, kuris paleidžia ir (arba) sustabdo variklį, yra tokioje padėtyje, kad variklio užvesti neįmanoma."

4.12.11 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.12.11. Signalinė lemputė

Įrengti uždaros grandinės signalinės lemputės neprivaloma. Jei signalinė lemputė įrengtas, jo neturi būti įmanoma supainioti su priekinių ir galinių (šoninių) gabaritinių žibintų signaline lempute."

4.13.7 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.13.7. Gali būti sugrupuotas su kitais žibintais."

4.13.11 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.13.11. Signalinė lemputė

Signalinės lemputės įrengti neprivaloma. Jeigu jis yra, jo funkciją turėtų atlikti signalinė lemputė, kurį privaloma įrengti priekiniams ir galiniams (šoniniams) gabaritiniams žibintams."

4.14.4.3 papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.14.4.3. Pagal gabaritinį ilgį:

Transporto priemonės gale."

4.15.4.3 papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.15.4.3. Pagal gabaritinį ilgį:

Transporto priemonės gale."

4.16.4.3 papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.16.4.3. Pagal gabaritinį ilgį:

Transporto priemonės priekyje."

4.16.5 punktas iš dalies keičiamas taip:

"4.16.5. Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir 30° į išorę.

Jei, atsižvelgiant į reguliuojamas traukes, kampas į vidų negali būti 30°, jis gali būti sumažintas iki 10°.

Vertikalieji kampai: 15° virš ir 15° žemiau horizontalės. Vertikalųjį kampą žemiau horizontalės galima sumažinti iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm virš žemės."

4.17.4.3 papunktis iš dalies keičiamas taip:

"4.17.4.3. Pagal gabaritinį ilgį:

Bent vienas šviesos atšvaitas turi būti įrengtas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, o pačiame priekyje esantis atšvaitas įrengiamas ne toliau kaip per 3 metrus nuo transporto priemonės priekio; jei yra priekaba, į tą ilgį įskaitomas ir grąžulas.

Atstumas tarp dviejų gretimų šviesos atšvaitų negali būti didesnis kaip 3 m.

Atstumas tarp galinio šviesos atšvaito ir transporto priemonės galo negali būti didesnis kaip 1 m.

M1 kategorijos transporto priemonėse pakanka įrengti po vieną šviesos atšvaitą pirmame ir galiniame transporto priemonės ilgio trečdaliuose."

Po 4 priedėlio pridedami tokie nauji 5, 6 ir 7 priedėliai:

"

5 priedėlis

Artimųjų šviesų pokrypio pokyčio pagal apkrovą matavimas

1. TAIKYMO SRITIS

Šiame priedėlyje nurodomas motorinės transporto priemonės artimųjų šviesų pokrypio pokyčio palyginti su pirminiu pokrypiu, atsiradusio dėl transporto priemonės aukščio kitimo veikiant apkrovai, matavimo metodas.

2. APIBRĖŽIMAI

2.1. Pirminis pokrypis

2.1.1. Nurodytasis pirminis pokrypis:

motorinės transporto priemonės gamintojo nurodyta artimųjų šviesų pirminio pokrypio vertė, kuri yra atskaitinė vertė leistinajam pokyčiui skaičiuoti.

2.1.2. Išmatuotasis pirminis pokrypis:

artimųjų šviesų pokrypio arba transporto priemonės pokrypio vidutinė vertė, išmatuota transporto priemonei esant 1 priedėlyje apibrėžtoje bandomos transporto priemonės kategorijai būsenoje Nr. 1. Ji yra atskaitinė vertė vertinant šviesų pokrypio kaitą keičiantis apkrovai.

2.2. Artimųjų šviesų pokrypį galima apibrėžti:

- kaip kampą tarp spindulio krypties link būdingojo taško ant priekinio žibinto šviesos pasiskirstymo pjūvio horizontalios dalies ir horizontalios plokštumos, išreikštą miliradianais,

- to kampo liestinę, išreikštą kaip pokrypis laipsniais, kadangi kampai yra maži (mažų kampų 1 % vertė atitinka 10 mrad).

Jei pokrypis išreiškiamas laipsniais, jį galima apskaičiuoti pagal tokią formulę:

h

− h

× 100

čia:

h1 – tai pirmiau minėto būdingojo taško aukštis virš žemės milimetrais, išmatuotas vertikaliame ekrane, statmename transporto priemonės išilginei simetrijos plokštumai ir padėtame horizontaliu atstumu l nuo transporto priemonės;

h2 – tai atskaitos centro (kuris laikomas būdingojo taško h1 vardiniu išeities tašku) aukštis virš žemės milimetrais;

l – tai atstumas milimetrais nuo ekrano iki atskaitos centro.

Neigiamos vertės reiškia pokrypį žemyn (žr. 1 paveikslą).

Teigiamos vertės reiškia pokrypį aukštyn.

+++++ TIFF +++++

M1 kategorijos transporto priemonės artimųjų šviesų pokrypis žemyn

Pastabos:

1. Šiame paveiksle pavaizduota M1 kategorijos transporto priemonė, tačiau pavaizduotas principas vienodai tinka ir kitų kategorijų transporto priemonėms.

2. Jei transporto priemonėje nėra priekinių žibintų lygiavimo sistemos, artimųjų šviesų pokrypio pokytis yra lygus pačios transporto priemonės pokrypio pokyčiui.

3. MATAVIMO SĄLYGOS

3.1. Jei taikomas artimųjų šviesų vizualinio patikrinimo ant ekrano arba fotometrinis metodas, matavimai turi būti atliekami tamsoje (pvz., tamsioje patalpoje), kur yra pakankamai vietos, kad transporto priemonę ir ekraną būtų galima pastatyti kaip pavaizduota 1 paveiksle. Priekinių žibintų atskaitos centrai turi būti nuo ekrano ne mažesniu kaip l = 10 m atstumu.

3.2. Paviršius, ant kurio matuojama, turi būti kuo lygesnis ir horizontalesnis, kad būtų užtikrintas artimųjų šviesų pokrypio matavimų atkuriamumas ± 0,5 mrad tikslumu (± 0,05 % pokrypis).

3.3. Jei naudojamas ekranas, jo ženklinimas, padėtis ir nustatymas žemės ir transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu turi būti toks, kad būtų užtikrintas artimųjų šviesų pokrypio matavimų atkuriamumas ± 0,5 mrad tikslumu (± 0,05 % pokrypis).

3.4. Matuojant aplinkos temperatūra turi būti nuo 10 °C iki 30 °C.

4. TRANSPORTO PRIEMONĖS PARUOŠIMAS

4.1. Matavimai atliekami su transporto priemone, nuvažiavusia 1000–10000 km, geriausia – 5000 km.

4.2. Padangos pripučiamos iki transporto priemonės gamintojo nurodyto visiškosios apkrovos slėgio. Į transporto priemonę turi būti supilti visi skysčiai (degalai, vanduo, alyva) ir joje turi būti visi gamintojo nustatyti reikmenys bei įrankiai. Degalų bakas užpildomas ne mažiau kaip iki 90 % talpos, nurodytos informaciniame dokumente, kurio pavyzdys pateiktas Direktyvos 70/156/EEB I priede.

4.3. Transporto priemonės stovėjimo stabdys turi būti atleistas, o pavarų perjungimo svirtis – neutralioje padėtyje.

4.4. Transporto priemonė ne mažiau kaip 8 h kondicionuojama 3.4 poskyryje nurodytoje temperatūroje.

4.5. Jei taikomas fotometrinis arba vizualinis metodas, matavimams palengvinti, geriausia, jei bandomoje transporto priemonėje įmontuoti žibintai su aiškiai apibrėžtu artimųjų šviesų pluoštu.

Tikslesnėms vertėms gauti galima taikyti kitus metodus (pvz., nuimti priekinio žibinto sklaidytuvą).

5. BANDYMO TVARKA

5.1. Bendrosios nuostatos

Artimųjų šviesų pokrypis ar transporto priemonės pokrypis, atsižvelgiant į pasirinktą metodą, matuojamas atskirai kiekvienoje transporto priemonės pusėje. Gauti dešiniojo ir kairiojo priekinių žibintų rezultatai visomis 1 priedėlyje nurodytomis apkrovos sąlygomis turi būti 5.5 poskyryje nurodytose ribose. Apkrova didinama palaipsniui, nepaveikiant transporto priemonės pernelyg staigia perkrova.

5.2. Išmatuoto pirminio pokrypio nustatymas

Transporto priemonė paruošiama kaip nurodyta 4 skyriuje ir pakraunama, kaip nurodyta 1 priedėlyje (atitinkamos transporto priemonių kategorijos pirmoji apkrovimo būsena).

Prieš kiekvieną matavimą transporto priemonė pasiūbuojama, kaip nurodyta 5.4 poskyryje.

Matuojama tris kartus.

5.2.1. Jei nė vienas iš trijų matavimų rezultatų nesiskiria nuo rezultatų aritmetinio vidurkio daugiau kaip 2 mrad (0,2 % pokrypis), galutinis rezultatas yra tas vidurkis.

5.2.2. Jei bet kurio matavimo rezultatas skiriasi nuo rezultatų aritmetinio vidurkio daugiau kaip 2 mrad (0,2 % pokrypis), atliekama papildoma 10 matavimų serija, o galutinis rezultatas yra tų matavimų rezultatų vidurkis.

5.3. Matavimo būdai

Pokrypio pokyčiai gali būti matuojami bet kokiu būdu, jei rezultatų tikslumas yra ± 0,2 mrad (± 0,02 % pokrypis).

5.4. Transporto priemonės parengimas kiekvienoje apkrovimo būsenoje

Pagal toliau aprašytą metodiką turi būti aktyvuota transporto priemonės pakaba ir bet kokia kita dalis, galinti turėti įtakos artimųjų šviesų pokrypiui.

Tačiau techninės institucijos ir gamintojai kartu gali pasiūlyti kitus metodus (eksperimentinius arba paremtus skaičiavimais), ypač tuomet, jei bandymai kelia ypatingų sunkumų ir jei tokie skaičiavimai yra akivaizdžiai teisingi.

5.4.1. M1 kategorijos transporto priemonės su įprasta pakaba

Transporto priemonei stovint matavimo vietoje ir ratus padėjus ant slankiųjų platformų (kurios turi būti naudojamos, jei jų nenaudojant pakabos judėjimas būtų apribotas ir tai galėtų turėti įtakos matavimų rezultatams), transporto priemonė pasiūbuojama ištisai ne mažiau kaip tris ištisus ciklus; kiekvieno ciklo metu iš pradžių žemyn nuspaudžiamas transporto priemonės galas, o paskui – priekis.

Siūbavimo seka baigiama pasibaigus ciklui. Prieš matuojant, transporto priemonei leidžiama nustoti siūbavus. Nenaudojant slankiųjų platformų, tą patį poveikį galima sudaryti pajudinant transporto priemonę atgal ir pirmyn bent per viso rato apsisukimo nuotolį.

5.4.2. M2, M3 ir N kategorijų transporto priemonės su įprasta pakaba

5.4.2.1. Jei 5.4.1 punkte aprašytas M1 kategorijos transporto priemonių paruošimo metodas neįmanomas, galima taikyti 5.4.2.2 arba 5.4.2.3 papunkčiuose aprašytą metodą.

5.4.2.2. Transporto priemonei stovint matavimo vietoje ir ratais ant žemės, kėbulas pasiūbuojamas laikinai keičiant apkrovą.

5.4.2.3. Transporto priemonei stovint matavimo vietoje ir ratais ant žemės, vibravimo įranga aktyvuojama transporto priemonės pakaba ir visos kitos dalys, kurios gali turėti įtakos artimųjų šviesų pokrypiui. Vibravimo įranga gali būti vibravimo platforma, ant kurios stovi ratai.

5.4.3. Transporto priemonės su neįprasta pakaba, kurių variklis turi veikti

Prieš matuojant palaukiama iki nusistovės galutinis transporto priemonės aukštis veikiant varikliui.

5.5. Matavimai

Artimųjų šviesų pokrypio pokytis pagal 5.2 poskyrį nustatyto išmatuoto pirminio pokrypio atžvilgiu įvertinamas esant kiekvienai iš skirtingų apkrovos būsenų.

Jei transporto priemonėje įrengta rankinio valdymo priekinių žibintų lygiavimo sistema, ji turi būti nustatyta į gamintojo tam tikrai apkrovos būsenai nurodytą padėtį (pagal 1 priedėlį).

5.5.1. Iš pradžių atliekama po vieną matavimą esant kiekvienai apkrovos būsenai. Reikalavimų laikomasi, jei esant visoms apkrovos būsenoms pokrypio pokytis yra apskaičiuotose ribose (pvz., tarp nurodytojo pirminio pokrypio ir apatinės bei viršutinės patvirtinimui nustatytų ribų), kai leistinoji paklaida sudaro 4 mrad (0,4 % pokrypis).

5.5.2. Jei matavimo (-ų) rezultatas (-ai) nėra 5.5.1 punkte nurodytos leistinosios paklaidos ribose arba viršija ribines vertes, atliekami papildomi trys matavimai tą (tuos) rezultatą (-us) atitinkančiomis apkrovos sąlygomis, kaip nurodyta 5.5.3 punkte.

5.5.3. Esant kiekvienai iš pirmiau nurodytų apkrovos būsenų:

5.5.3.1. Jei nė vienas iš trijų matavimų rezultatų nesiskiria nuo rezultatų aritmetinio vidurkio daugiau kaip 2 mrad (0,2 % pokrypis), galutinis rezultatas yra tas vidurkis.

5.5.3.2. Jei bet kurio matavimo rezultatas skiriasi nuo rezultatų aritmetinio vidurkio daugiau kaip 2 mrad (0,2 % pokrypis), atliekama papildoma 10 matavimų serija, o galutinis rezultatas yra tų matavimų rezultatų vidurkis.

5.5.3.3. Jei transporto priemonėje įrengta automatinė priekinių žibintų lygiavimo sistema su neatsiejamu histerezės kontūru, kaip svarbios vertės imami vidutiniai rezultatai ties histerezės kontūro viršumi ir apačia.

Visi šie matavimai atliekami pagal 5.5.3.1 ir 5.5.3.2 papunkčius.

5.5.4. Reikalavimų laikomasi, jei esant visoms apkrovos būsenoms, skirtumas tarp išmatuoto pirminio pokrypio, nustatyto pagal 5.2 poskyrį, ir pokrypio, išmatuoto esant kiekvienai apkrovos būsenai, yra mažesnis už 5.5.1 punkte apskaičiuotas vertes (be atsargos koeficiento).

5.5.5. Jei viršijama tik viena iš apskaičiuotų viršutinės arba apatinės ribų, gamintojui leidžiama pasirinkti kitą nurodytojo pirminio pokrypio vertę patvirtinimui nustatytose ribose.

""

6 priedėlis

I priedo 4.2.6.1 papunktyje nurodyto nustatytojo pradinio nustatymo ženklas

+++++ TIFF +++++

Simbolio ir rašmenų dydį savo nuožiūra parenka gamintojas.

""

7 priedėlis

I priedo 4.2.6.2.2 paragrafe nurodytų priekinių žibintų lygiavimo įtaisų valdymo įtaisai

1. SPECIFIKACIJOS

1.1. Artimosios šviesos turi būti pakreipiamos žemyn vienu iš tokių būdų:

a) perstumiant valdymo įtaisą žemyn arba į kairę;

b) pasukant valdymo įtaisą prieš laikrodžio rodyklę;

c) paspaudžiant mygtuką (paspaudžiamasis-patraukiamasis valdymo įtaisas).

Jei spinduliui reguliuoti naudojami keletas mygtukų, tas mygtukas kuriuo nustatomas didžiausias pokrypis žemyn, turi būti įrengtas į kairę arba žemiau kitų artimųjų šviesų padėčių nustatymo mygtuko (-ų).

Briauna valdomas sukamasis valdymo įtaisas turi būti valdomas pagal a arba c punktuose nurodytus principus.

1.1.1. Ant valdymo įtaiso turi būti simboliai, aiškiai nurodantys judesius, kurie atitinka artimųjų šviesų pokrypį žemyn ir aukštyn.

1.2. Padėtis "0" atitinka pirminį nustatymą pagal I priedo 4.2.6.1 papunktį.

1.3. Padėtis "0", kuri pagal I priedo 4.2.6.2.2 paragrafą turi būti "galutinė padėtis", nebūtinai turi būti skalės gale.

1.4. Ant valdymo įtaiso naudojami ženklai turi būti paaiškinti naudotojo vadove.

1.5. Valdymo įtaisai gali būti identifikuojami tik tokiais simboliais:

+++++ TIFF +++++

Artimųjų šviesų priekinio žibinto standartinis simbolis pagal Direktyvos 78/316/EEB II priedo 3 paveikslą, su rodyklėmis, nurodančiomis artimųjų šviesų reguliavimo kryptį.

2. PAVYZDŽIAI

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

"

II PRIEDAS

Po 5.2 poskyrio įrašomas toks naujas punktas:

"5.2.1. Priekinių žibintų lygiavimo įtaisas: yra/nėra (*)"

.

--------------------------------------------------