Tarybos Direktyva

1978 m. gruodžio 19 d.

dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje

(79/7/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ir ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1976 m. vasario 9 d. Tarybos direktyvos 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu [4] 1 straipsnio 2 dalis numato, kad siekiant užtikrinti nuoseklų vienodo požiūrio principo įgyvendinimą socialinės apsaugos srityje Taryba Komisijos siūlymu priima nuostatas, apibrėžiančias šio principo esmę, apimtį ir taikymo tvarką; kadangi Sutartis nesuteikia būtinų įgaliojimų siekiant šio tikslo;

kadangi vienodo požiūrio principas socialinės apsaugos srityje visų pirma turėtų būti įgyvendintas įstatymų nustatytose sistemose, kurios numato apsaugą ligos, invalidumo, senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir nedarbo atvejais, taip pat socialinės paramos sistemoje tiek, kiek ši papildo arba pakeičia pirmiau nurodytas sistemas;

kadangi vienodo požiūrio principo įgyvendinimas socialinės apsaugos srityje nepažeidžia su moterų apsauga dėl motinystės susijusių nuostatų; kadangi šiuo klausimu valstybės narės gali priimti specialias nuostatas dėl moterų, kurios pašalintų nevienodą požiūrį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas yra nuosekliai įgyvendinti vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą socialinio aprūpinimo srityje ir kitose socialinės apsaugos srityse, nurodytose 3 straipsnyje. Šis principas toliau vadinamas "vienodo požiūrio principu".

2 straipsnis

Ši direktyva taikoma dirbantiems asmenims, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veiklą nutraukia liga, nelaimingas atsitikimas arba priverstinis nedarbas, ir darbo ieškantiems asmenims, taip pat pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems asmenims, išėjusiems į pensiją arba netekusiems darbingumo.

3 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma:

a) įstatymų nustatytoms socialinės apsaugos sistemoms, kurios numato apsaugą šiais atvejais:

- ligos,

- invalidumo,

- senatvės,

- nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų,

- nedarbo;

b) socialinės paramos sistemai tiek, kiek ji papildo arba pakeičia a punkte nurodytas sistemas.

2. Ši direktyva nėra taikoma nuostatoms, susijusioms su maitintojo netekimo išmokomis arba šeimos išmokomis, išskyrus šeimos išmokas, kurios skiriamos didinant išmokas 1 dalies a punkte nurodytais atvejais.

3. Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vienodo požiūrio principo įgyvendinimą profesinės socialinės apsaugos sistemoje, Taryba Komisijos pasiūlymu priima nuostatas, apibrėžiančias šio principo esmę, apimtį ir taikymo tvarką.

4 straipsnis

1. Vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties, ir ypač susijusios su:

- socialinės apsaugos sistemų taikymo apimtimi ir galimybių naudotis jomis sąlygomis,

- įsipareigojimu mokėti įmokas ir įmokų dydžio apskaičiavimu,

- išmokų apskaičiavimu, įskaitant išmokų padidinimą sutuoktiniams ir išlaikomiems asmenims, taip pat sąlygomis, kurios reguliuoja teisės į išmokas trukmę ir išlaikymą.

2. Vienodo požiūrio principas nekeičia su moterų apsauga dėl motinystės susijusių nuostatų.

5 straipsnis

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų panaikinti bet kokie įstatymai ir kiti teisės aktai, prieštaraujantys vienodo požiūrio principui.

6 straipsnis

Valstybės narės savo nacionalinėse teisinėse sistemose numato priemones, sudarančias sąlygas visiems asmenims, manantiems, kad jų teisės buvo pažeistos dėl vienodo požiūrio principo netaikymo, pateikti reikalavimus teismine tvarka, prieš tai pasinaudojus galimybe kreiptis į kitas kompetentingas institucijas.

7 straipsnis

1. Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės netaikyti jos nuostatų šiais atvejais:

a) nustatant pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitas išmokas;

b) nustatant lengvatas, susijusias su senatvės pensijų sistemomis, kurios taikomos vaikus užauginusiems asmenims, įgyjant teisę į išmokas nutraukus darbą ryšium su vaikų auginimu;

c) suteikiant teisę į senatvės arba invalidumo išmokas, pagrįstas žmonos paveldėtomis teisėmis;

d) padidinant ilgalaikes invalidumo, senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų išmokas išlaikomoms žmonoms;

e) iki šios direktyvos priėmimo dienos pasinaudotos pasirinkimo teisės neįgyti teisių arba neprisiimti įsipareigojimų pagal įstatymų nustatytas sistemas pasekmėms.

2. Valstybės narės reguliariai tikrina 1 dalyje nurodytas išimtis, kad, atsižvelgdamos į socialinę raidą konkrečiu klausimu, nuspręstų, ar yra pakankamai pagrindo toliau taikyti atitinkamas išlygas.

8 straipsnis

1. Valstybės narės per šešerius metus nuo pranešimo apie šią direktyvą priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų šios direktyvos taikymo srityje, tekstus, taip pat informuoja apie priemones, kurių imtasi pagal 7 straipsnio 2 dalį.

Jos informuoja Komisiją apie priežastis, dėl kurių paliekamos galioti nuostatos, susijusios su 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis išlygomis, taip pat apie galimybę peržiūrėti šias nuostatas vėliau.

9 straipsnis

Pranešus apie šią direktyvą, valstybės narės per septynerius metus pateikia Komisijai visą reikalingą informaciją, kad ji galėtų parengti Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir pasiūlyti kitas būtinas priemones vienodo požiūrio principui įgyvendinti.

10 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1978 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H.-D. Genscher

[1] OL C 34, 1977 2 11, p. 3.

[2] OL C 299, 1977 12 12, p. 13.

[3] OL C 180, 1977 7 28, p. 36.

[4] OL C 39, 1976 2 14, p. 40.

--------------------------------------------------