31977L0092



Oficialusis leidinys L 026 , 31/01/1977 p. 0014 - 0019
specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 6 tomas 1 p. 0191
specialusis leidimas graikų k.: skyrius 06 tomas 1 p. 0243
specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 6 tomas 1 p. 0191
specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 06 tomas 1 p. 0219
specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 06 tomas 1 p. 0219


Tarybos Direktyva

1976 m. gruodžio 13 d.

dėl priemonių, padedančių veiksmingai naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas draudimo agentų ir brokerių veiklos (ISIC ex 630 grupė) srityje, ypač dėl pereinamųjų šios veiklos priemonių

(77/92/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 49, 57, 66 ir 235 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi pagal Sutartį pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bet koks diskriminavimas nacionalinės priklausomybės pagrindu dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas yra draudžiamas; kadangi toks nacionalinio režimo principas ypač taikomas kalbant apie teisę stoti į profesines organizacijas, kai asmeniui vykdant profesinę veiklą šios teisės įgyvendinimas būtinas;

kadangi ne visose valstybėse narėse nustatytos sąlygos draudimo agento ir brokerio veiklai pradėti bei vykdyti; kadangi kai kuriais atvejais imtis šios veiklos ir ją vykdyti galima laisvai, tačiau kitais atvejais galioja griežtos nuostatos, pagal kurias galimybė imtis šio verslo suteikiama tik turint oficialius kvalifikaciją patvirtinančius įrodymus;

kadangi atsižvelgiant į valstybių narių draudimo agento ir brokerio veiklos apimties skirtumus pageidautina kuo tiksliau nustatyti veiklos rūšis, kurioms turi būti taikoma ši direktyva;

kadangi, be to, Sutarties 57 straipsnis numato, kad norint palengvinti asmenims imtis savarankiškos veiklos ir ją vykdyti, reikia išleisti direktyvas dėl tarpusavio diplomų, pažymėjimų ir kitų kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų pripažinimo ir dėl valstybių narių įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų nuostatų derinimo;

kadangi, nesant tarpusavio diplomų pripažinimo ar betarpiško suderinimo, vis dėlto pageidautina palengvinti sąlygas veiksmingai naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas aptariamoje veikloje, ypač priimant Bendrosiose programose [3] numatytas pereinamąsias priemones, kad būtų išvengta nepagrįstų sunkumų tų valstybių narių, kuriose teisei imtis minėtos veiklos netaikomos jokios sąlygos, piliečiams;

kadangi, norint išvengti tokių sunkumų, pereinamosios priemonės turėtų būti numatytos tam, kad būtų galima pripažinti pakankama kvalifikacija imtis aptariamos veiklos priimančiosiose valstybėse narėse, kuriose yra nustatytos taisyklės, reglamentuojančios šios veiklos pradėjimo sąlygas, tai, kad atitinkamą veiklą užsienio pilietis vykdė savo valstybėje narėje pakankamai ilgai ir neseniai, o atvejais kai nereikalaujama ankstesnės patirties, kad būtų užtikrinta, kad konkretus asmuo turi profesinių žinių, lygiaverčių toms, kurių priimančioji valstybė narė reikalauja iš savo piliečių;

kadangi, atsižvelgiant į Nyderlanduose vyraujančią situaciją, kur draudimo brokeriai pagal jų profesines žinias yra padalyti į keletą kategorijų, lygiavertė sistema turėtų būti numatyta ir kitų valstybių narių piliečiams, norintiems imtis veiklos pagal tam tikrą kategoriją; kadangi pats tinkamiausias ir objektyviausias kriterijus kategorijai nustatyti yra darbuotojų, kurie dirba ar yra dirbę suinteresuoto asmens vadovaujami, skaičius;

kadangi kai draudimo agento veikla susijusi su vienos ar daugiau draudimo įmonių nuolatinių įgaliojimų įgyvendinimu, suteikiančių pagal šią direktyvą naudos gavėjui teisę, dėl tam tikrų arba visų draudimo operacijų, įeinančių į tos draudimo įmonės arba įmonių įprastos veiklos sritį, prisiimti privalomus įsipareigojimus tokios įmonės arba įmonių vardu, šiam asmeniui privaloma leisti imtis draudimo brokerio veiklos priimančiojoje valstybėje narėje;

kadangi ši direktyva bus nebetikslinga, kai tik bus suderintos sąlygos pradėti ir plėtoti nagrinėjamą veiklą ir bus tarpusavyje pripažįstami diplomai, pažymėjimai ir kitos formalios kvalifikacijos;

kadangi tiek, kiek valstybėse narėse galiojančios sąlygos mokamiems darbuotojams pradėti ir plėtoti šioje direktyvoje nurodytą veiklą priklauso nuo profesinių kvalifikacijų bei sugebėjimų, ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma ir šiai asmenų grupei, norint pašalinti kliūtis laisvam darbuotojų judėjimui ir taip papildyti 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentu Nr. 1612/68/EEB [4] dėl darbuotojų judėjimo laisvės Bendrijoje su pakeitimais ir papildymais, padarytais Reglamentu Nr. 312/76/EEB [5], priimtas priemones;

kadangi dėl tos pačios priežasties mokamiems darbuotojams taip pat turėtų būti taikomos nuostatos dėl geros reputacijos įrodymų ir įrodymų dėl to, kad anksčiau jie nebuvo bankrutavę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės priima šioje direktyvoje nurodytas priemones, reglamentuojančias fizinių asmenų, bendrovių ar įmonių (toliau — naudos gavėjai), kurioms taikoma Bendrųjų programų I antraštinė dalis ir kurie nori savarankiškai vykdyti 2 straipsnyje nurodytą veiklą, įsisteigimą ar paslaugų teikimą savo teritorijose.

2. Ši direktyva taip pat taikoma valstybių narių piliečiams, kurie pagal Reglamentą Nr. 1612/68/EEB nori 2 straipsnyje nurodytą veiklą vykdyti kaip mokami pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.

2 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma šioms Bendrosios įsisteigimo laisvės apribojimų panaikinimo programos III priedo ISIC ex grupėje išvardytoms veiklos rūšims:

a) profesinei veiklai asmenų, kurie, visiškai laisvai pasirinkdami įmonę, draudimo ir perdraudimo rizikų atžvilgiu, suveda draustis ir persidrausti norinčius asmenis su draudimo arba perdraudimo įmonėmis, atlieka draudimo ir perdraudimo sutarčių sudarymo parengiamąjį darbą ir, jei reikia, padeda tokias sutartis administruoti ir vykdyti, ypač pateikus draudimo išmokos reikalavimą;

b) profesinei veiklai asmenų, kuriems pagal vieną arba keletą sutarčių pavesta arba kurie įgalioti veikti vienos arba kelių draudimo įmonių vardu ir naudai arba tik jų naudai, pristatant, pasiūlant ir atliekant draudimo sutarčių sudarymo parengiamąjį darbą arba sudarant tokias sutartis, arba padedant administruoti ir vykdyti tokias sutartis, ypač pateikus draudimo išmokos reikalavimą;

c) kitų nei šios dalies a ir b punktuose nurodytų asmenų, kurie, veikdami tokių asmenų vardu, be kitų darbų, atlieka parengiamąjį darbą, pristato draudimo sutartis arba surenka draudimo įmokas su sąlyga, kad tokioje veikloje neprisiimami jokie draudiminiai įsipareigojimai gyventojams ir gyventojai neprisiima jokių draudiminių įsipareigojimų, veiklai.

2. Ši direktyva pirmiausia taikoma šioms valstybėse narėse taip apibūdintoms veiklos rūšims:

a) šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklai:

- Belgijoje:

- Courtier d'assurance

Verzekeringsmakelaar,

- Courtier de réassurance

Herverzekeringsmakelaar;

- Danijoje:

- Juridiske og fysiske personer, som driver selvstændig virksomhed som formidler ved afsætning af forsikringskontrakter;

- Vokietijoje:

- Versicherungsmakler,

- Rückversicherungsmakler;

- Prancūzijoje:

- Courtier d'assurance,

- Courtier d'assurance maritime,

- Courtier de réassurance;

- Airijoje:

- Insurance broker,

- Reinsurance broker;

- Italijoje:

- Mediatore di assicurazioni,

- Mediatore di riassicurazioni;

- Nyderlanduose:

- Makelaar,

- Assurantiebezorger,

- Erkend assurantieagent,

- Verzekeringsagent;

- Jungtinėje Karalystėje:

- Insurance broker;

b) šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytai veiklai:

- Belgijoje:

- Agent d'assurance

Verzekeringsagent;

- Danijoje:

- Forsikringsagent;

- Vokietijoje:

- Versicherungsvertreter;

- Prancūzijoje:

- Agent général d'assurance;

- Airijoje:

- Agent;

- Italijoje:

- Agente di assicurazioni;

- Liuksemburge:

- Agent principal d'assurance,

- Agent d'assurance;

- Nyderlanduose:

- Gevolmachtigd agent,

- Verzekeringsagent;

- Jungtinėje Karalystėje:

- Agent;

c) šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai veiklai:

- Belgijoje:

- Sous-agent

Sub-agent;

- Danijoje:

- Underagent;

- Vokietijoje:

- Gelegenheitsvermittler,

- Inkassant;

- Prancūzijoje:

- Mandataire,

- Intermédiaire,

- Sous-agent;

- Airijoje:

- Sub-agent;

- Italijoje:

- Subagente;

- Liuksemburge:

- Sous-agent;

- Nyderlanduose:

- Sub-agent;

- Jungtinėje Karalystėje:

- Sub-agent.

3 straipsnis

Valstybės narės, kuriose, norint imtis 2 straipsnyje nurodytos veiklos ir ją vykdyti, reikia įvykdyti tam tikras kvalifikacijos sąlygas, užtikrina, kad bet kuriam to prašančiam naudos pagal šią direktyvą gavėjui, prieš jam įsisteigiant arba prieš pradedant laikinai vykdyti veiklą, būtų pateikiama visa informacija apie taisykles, reglamentuojančias jo ketinamą vykdyti veiklą.

4 straipsnis

Kai valstybėje narėje 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytai veiklai pradėti ir ją vykdyti reikia turėti bendrųjų, komercinių arba profesinių žinių ir gebėjimų, toji valstybė narė pakankamu tokių žinių arba gebėjimų įrodymu laiko tai, kad viena iš atitinkamos veiklos rūšių buvo vykdoma kitoje valstybėje narėje bet kurį toliau nurodytą laikotarpį:

a) ketverius iš eilės metus dirbant savarankiškai arba einant vadovo pareigas; arba

b) dvejus iš eilės metus dirbant savarankiškai arba einant vadovo pareigas, kai naudos gavėjas įrodo, kad mažiausiai trejus metus jis dirbo pas vieną ar daugiau draudimo agentų arba brokerių arba vienoje arba daugiau draudimo įmonių; arba

c) vienerius metus dirbant savarankiškai arba einant vadovo pareigas, kai naudos gavėjas įrodo, kad atitinkamos veiklos jis yra mokęsis ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą, pripažintą valstybės narės arba kompetentingos profesinės organizacijos laikomą visiškai atitinkančiu jos reikalavimus.

5 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklai pradėti arba ją vykdyti nustato griežtesnius reikalavimus už tuos, kuriuos ji nustato dėl 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos veiklos, dėl 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veiklos ji gali reikalauti, kad analogiška veikla būtų buvusi vykdoma kitoje valstybėje narėje tam tikrą toliau nurodytą laiką:

a) ketverius iš eilės metus dirbant savarankiškai arba einant vadovo pareigas; arba

b) dvejus iš eilės metus dirbant savarankiškai arba einant vadovo pareigas, kai naudos gavėjas įrodo, kad mažiausiai trejus metus jis dirbo pas vieną ar daugiau draudimo agentų arba brokerių ar vienoje arba daugiau draudimo įmonių; arba

c) vienerius metus dirbant savarankiškai arba einant vadovo pareigas, kai naudos gavėjas įrodo, kad atitinkamos veiklos jis yra mokęsis ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą, pripažintą valstybės narės arba kompetentingos profesinės organizacijos laikomą visiškai atitinkančiu jos reikalavimus.

Pagal 2 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas naudos gavėjo vykdoma veikla, kai ji apima vienos arba daugiau draudimo įmonių nuolatinių įgaliojimų, suteikiančių tam asmeniui teisę, dėl tam tikrų arba visų draudimo operacijų, įeinančių į įprastą tos draudimo įmonės arba įmonių vykdomos veiklos sritį, prisiimti privalomus įsipareigojimus tokios įmonės arba įmonių vardu, vykdymą, laikoma lygiaverte 2 straipsnio 1 dalies a punkte minimai veiklai.

2. Tačiau Nyderlanduose 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklai pradėti ir vykdyti taikomos šios papildomos sąlygos:

- kai naudos gavėjas nori dirbti kaip "makelaar", jis privalo būti vykdęs atitinkamą veiklą įmonėje, kurioje jis vadovavo mažiausiai dešimčiai darbuotojų,

- kai naudos gavėjas nori dirbti kaip "assurantiebezorger", jis privalo būti vykdęs atitinkamą veiklą įmonėje, kurioje jis vadovavo mažiausiai penkiems darbuotojams,

- kai naudos gavėjas nori dirbti kaip "erkend assurantieagent", jis privalo būti vykdęs atitinkamą veiklą įmonėje, kurioje jis vadovavo mažiausiai dviem darbuotojams.

6 straipsnis

1. Kai valstybėje narėje 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai veiklai pradėti ir ją vykdyti reikia turėti bendrųjų, komercinių arba profesinių žinių bei gebėjimų, toji valstybė narė pakankamu tokių žinių arba gebėjimų įrodymu laiko tai, kad viena iš atitinkamos veiklos rūšių buvo vykdoma kitoje valstybėje narėje bet kurį iš toliau nurodytų laikotarpių:

a) dvejus iš eilės metus dirbant savarankiškai arba pas vieną arba daugiau draudimo agentų arba brokerių arba vienoje arba daugiau draudimo įmonių; arba

b) vienerius metus pagal šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sąlygas, kai naudos gavėjas įrodo, kad atitinkamos veiklos jis yra mokęsis ir turi tai patvirtinantį pažymėjimą, pripažintą valstybės narės arba kompetentingos profesinės organizacijos laikomą visiškai atitinkančiu jos reikalavimus.

2. 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose minėtos veiklos vykdymas bent vienerius metus ir atitinkamo apmokymo įgijimas laikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų įvykdymu.

7 straipsnis

4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytais atvejais atitinkama veikla negali būti baigta vykdyti daugiau kaip prieš dešimt metų prieš paduodant 9 straipsnio 1 dalyje minimą paraišką. Tačiau kai valstybėje narėje jos piliečiams yra nustatytas trumpesnis terminas, toks pats laikotarpis turi būti taikomas ir naudos gavėjams.

8 straipsnis

1. Asmuo laikomas vykdęs veiklą eidamas vadovo pareigas, kaip nurodyta 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje, kai jis atitinkamoje srityje dirbo kaip:

a) įmonės vadovas arba įmonės filialo vadovas; arba

b) įmonės vadovo pavaduotojas arba jo įgaliotasis atstovas, kai tokias pareigas einančio asmens atsakomybė buvo lygiavertė jo atstovaujamojo vadovo atsakomybei.

2. Asmuo taip pat yra laikomas vykdęs veiklą eidamas vadovo pareigas, kaip nurodyta 4 straipsnyje, kai į jo pareigas draudimo įmonėje įėjo vadovavimas draudimo agentams arba jų darbo priežiūra.

3. Į 4 straipsnio b punkte ir 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas pareigas turėjo įeiti atsakomybė už draudimo sutarčių gavimą, administravimą ir vykdymą.

9 straipsnis

1. Tai, kad 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose išvardytos sąlygos įvykdytos, įrodoma kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atitinkamas asmuo atvyko, kompetentingos institucijos arba įstaigos išduotu pažymėjimu, kuris pateikiamas kartu su atitinkamo asmens pateikta paraiška vykdyti priimančiojoje valstybėje narėje vieną iš aptariamos veiklos rūšių.

2. Valstybės narės paskiria šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą išduodančias kompetentingas institucijas ar įstaigas per 13 straipsnyje nurodytą terminą ir apie tai nedelsdamos praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Per 13 straipsnyje nustatytą terminą valstybės narės taip pat praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie įstaigas ir institucijas, kurioms reikia pateikti paraišką kartu su ją patvirtinančiais dokumentais norint priimančiojoje valstybėje narėje vykdyti 2 straipsnyje nurodytą veiklą.

10 straipsnis

1. Kai priimančioji valstybė narė iš savo piliečių, norinčių imtis 2 straipsnyje nurodytos veiklos ir ją vykdyti, reikalauja gerą reputaciją patvirtinančio įrodymo ir įrodymo, kad asmuo anksčiau nebuvo bankrutavęs, arba vieno iš minėtų įrodymų, ji pakankamu įrodymu, jog kitų valstybių narių piliečiai atitinka šiuos reikalavimus, pripažįsta kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atvyksta užsienio pilietis, išrašą iš "teismo registro" arba, jei tokios galimybės nėra, kompetentingos teismo arba administracinės institucijos išduotą lygiavertį dokumentą.

2. Kai kilmės valstybė narė arba valstybė narė, iš kurios atvyksta užsienio pilietis, neišduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento, jį galima pakeisti pareiškimu prisiekus, o valstybėse, kuriose pareiškimas prisiekus nėra numatytas — oficialiu pareiškimu, kurį atitinkamas asmuo pateikia kompetentingai teismo arba administracinei institucijai arba prireikus — notarui kilmės valstybėje narėje arba valstybėje narėje, iš kurios tas asmuo atvyksta; tokia institucija arba notaras išduoda pareiškimo prisiekus arba oficialaus pareiškimo autentiškumą patvirtinantį pažymėjimą. Pareiškimas, kad anksčiau nebūta bankroto, taip pat gali būti pateiktas minėtos šalies kompetentingai profesinei organizacijai.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis išduotus dokumentus privaloma pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo dienos.

4. Valstybės narės per 13 straipsnyje nustatytą terminą paskiria už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų išdavimą atsakingas institucijas ir įstaigas, ir apie tai nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Per 13 straipsnyje nustatytą terminą kiekviena valstybė narė taip pat praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie institucijas arba įstaigas, kurioms reikia pateikti šiame straipsnyje minėtus dokumentus, papildančius paraišką dėl 2 straipsnyje minėtos veiklos vykdymo priimančiojoje valstybėje narėje.

5. Kai priimančiojoje valstybėje narėje reikalaujama finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, minėtoji valstybė kilmės valstybės narės arba valstybės narės, iš kurios atitinkamas užsienio pilietis atvyksta, bankų išduotus pažymėjimus laiko lygiaverčiais savo teritorijoje išduotiems pažymėjimams.

11 straipsnis

Priimančioji valstybė narė, kuri iš savo piliečių, norinčių pradėti 2 straipsnyje nurodytą veiklą arba ją vykdyti, reikalauja duoti priesaiką arba pateikti oficialų pareiškimą, ir kai tokio pobūdžio priesaikos arba pareiškimo formos negali naudoti kitų valstybių narių piliečiai, užtikrina, kad pastariesiems būtų pasiūlyta tinkama ir lygiavertė priesaikos arba pareiškimo forma.

12 straipsnis

Ši direktyva taikoma tol, kol įsigalios nuostatos dėl aptariamos veiklos pradėjimą ir vykdymą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių derinimo.

13 straipsnis

Valstybės narės priima priemones, kurios, įsigaliojusios per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą, ir apie tai nedelsdamos informuoja Komisiją.

14 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1976 m. gruodžio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. van der Stoel

[1] OL C 78, 1971 8 2, p. 13.

[2] OL C 113, 1971 11 9, p. 6.

[3] OL 2, 1962 1 15, p. 32/62 ir 36/62.

[4] OL L 257, 1968 10 19, p. 2.

[5] OL L 39, 1976 2 14, p. 2.

--------------------------------------------------