Tarybos direktyva

1976 gruodžio 16 d.

dėl kai kurių kelių transporto priemonių vairuotojų minimalaus mokymo lygio

(76/914/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 75 straipsnį,

atsižvelgdama į 1969 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 543/69 dėl tam tikrų kelių transportą reglamentuojančių socialinių įstatymų suderinimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 515/72 [2], ir ypač į šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkto antrą įtrauką ir to paties straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [3],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [4],

kadangi pagal Reglamento (EEB) Nr. 543/69 5 straipsnio 1 dalies b punkto antrą įtrauką skirtos vežti krovinius transporto priemonės, kurios maksimalus leistinas svoris yra didesnis kaip 7,5 metrinės tonos ir kuriai taikomas šis reglamentas, vairuotojas, jeigu jam nėra sukakę 21 metai, privalo turėti vienos iš valstybių narių pripažintą profesinio pasirengimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad vairuotojas yra baigęs transporto priemonių, skirtų kroviniams vežti, vairuotojų mokymo kursą;

kadangi pagal Reglamento (EEB) Nr. 543/69 5 straipsnio 2 dalį keleiviams vežti skirtos transporto priemonės, kuriai ir taikomas šis reglamentas, vairuotojas turi būti bent 21 metų amžiaus ir privalo tenkinti vieną iš toje dalyje nustatytų sąlygų; kadangi viena iš tų sąlygų reikalauja, kad vairuotojas turi turėti vienos iš valstybių narių pripažintą profesinio pasirengimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad yra baigęs transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, vairuotojų mokymo kursą;

kadangi siekiant nustatyti minimalų tokio mokymo lygį visų pirma turėtų būti atsižvelgta į krovinių ir keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis reikalavimų skirtumus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Kiekvienas atitinkamą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo, kuris yra užbaigęs profesinio mokymo kursą, į kurį įtraukti bent šios direktyvos priede išvardyti dalykai, pripažįstamas įsigijusiu Reglamento (EEB) Nr. 543/69 5 straipsnio 1 dalies b punkto antroje įtraukoje nurodytų transporto priemonių, skirtų vežti krovinius, arba pirmiau minėto straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų transporto priemonių, skirtų vežti keleivius, minimalų vairuotojų mokymo lygį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto profesinio mokymo kurso programą nustato ir jos vykdymą organizuoja valstybė narė. Patvirtinimą, kad šis mokymo kursas yra išklausytas, pateikia valstybė arba valstybės paskirtos atlikti šį darbą institucijos, kurios veikia tiesiogiai prižiūrimos valstybės, organizuodamos egzaminą arba patikrinimą.

3. Valstybė narė gali reikalauti, iš nacionalinius ir tarptautinius vežimus vykdančių vairuotojų, važinėjančių toje valstybėje narėje įregistruotomis transporto priemonėmis, išklausyti kur kas išsamesnį, palyginti su numatytu priede, mokymo kursą. Tai gali būti valstybėje narėje jau nustatytas mokymo kursas arba kursas, kurį valstybė narė nusprendžia įdiegti ateityje.

2 straipsnis

1. Reglamento (EEB) Nr. 543/69 5 straipsnio 1 dalies b punkte antrojoje įtraukoje ir 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą profesinio pasirengimo pažymėjimą valstybė arba valstybės paskirtos atlikti šį darbą institucijos, kurios veikia tiesiogiai prižiūrimos valstybės, išduoda šios direktyvos 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims.

2. Iki nacionalinių šios direktyvos įgyvendinimo nuostatų priėmimo pagal 1 dalyje nurodytas nuostatas įgytos teisės galioja taip pat kaip ir pagal šią direktyvą išduoti pažymėjimai.

3 straipsnis

1. Pasikonsultavusios su Komisija, valstybės narės patvirtina būtinas priemones, kurios, įsigaliojusios per dvejus metus nuo direktyvos paskelbimo, ją įgyvendina.

2. Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų, kuriuos ji priima įgyvendindama 2 straipsnio 1 dalį, pavyzdžius. Komisija nedelsdama šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1976 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Th. E. Westerterp

[1] OL L 77, 1969 3 29, p. 49.

[2] OL L 67, 1972 3 20, p. 11.

[3] OL C 46, 1972 5 9, p. 8.

[4] OL C 88, 1971 9 6, p. 14.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

PRIVALOMAS MINIMALAUS MOKYMO KURSAS, KAD BŪTŲ IŠDUOTAS REGLAMENTO (EEB) Nr. 543/69 5 STRAIPSNIO 1 DALIES b PUNKTE ARBA 2 DALIES c PUNKTE APIBRĖŽTAS PROFESINIO PASIRENGIMO PAŽYMĖJIMAS

Mokymo kursas, kurį užbaigus išduodamas profesinio pasirengimo pažymėjimas, turi apimti bent jau žemiau išvardintus dalykus, kurie nebuvo nagrinėjami apmokyme vairuotojo pažymėjimui gauti.

1. Žinios apie transporto priemonės konstrukciją ir pagrindines sudedamąsias dalis.

1.1. Žinios apie:

- vidaus degimo variklio,

- tepimo ir aušinimo sistemų,

- kuro tiekimo sistemų,

- elektros sistemų,

- kuro sistemų,

- transmisijos (sankaba, pavarų dėžė ir t. t.) konstrukciją ir veikimo išmanymą.

1.2. Bendros žinios apie tepimo ir aušinimo sistemas.

1.3. Žinios apie saugos priemones, kurių būtina laikytis nuimant ir keičiant transporto priemonės ratus.

1.4. Žinios apie padangų konstrukciją, montavimą, teisingą naudojimą ir techninę jų priežiūrą.

1.5. Žinios apie stabdžių tipus, jų veikimą, pagrindines sudedamąsias dalis, sujungimą, stabdžių naudojimą ir techninę kasdienę priežiūrą bei sukabinimo įtaiso sistemas.

1.6. Žinios apie gedimo priežasčių nustatymo būdus.

1.7. Žinios apie tai, kaip tinkama įranga reikia pašalinti menkus gedimus.

1.8. Bendros žinios apie transporto priemonės techninę profilaktiką ir būtiną einamąjį remontą.

2. Bendros žinios apie vežimo ir administracines procedūras.

2.1. Bendras sugebėjimas ir pakankamos geografijos žinios, suteikiančios galimybę naudotis kelių žemėlapiais ir juose naudojamais ženklais.

2.2. Ekonomiškas transporto priemonių naudojimas.

2.3. Žinios apie su transporto priemonės draudimu susijusius veiksmus, kurių reikia imtis, kai įvyksta autoavarija arba panašus įvykis (pvz., gaisras).

2.4. Žinios apie atitinkamam transporto tipui — kroviniam arba keleiviniam — taikomus nacionalinius įstatymus.

Krovininių transporto priemonių vairuotojams:

2.5. Žinios apie minimalią vairuotojo atsakomybę pagal nustatytus reikalavimus gaunant, vežant ir pristatant krovinius.

2.6. Žinios apie transporto priemonę ir vežimo dokumentus, būtinus nacionaliniam ir tarptautiniam krovinių vežimui.

2.7. Žinios apie krovinių pakrovimo ir iškrovimo būdus bei pakrovimo ir iškrovimo įrangą.

2.8. Žinios apie pagrindines saugos priemones, kurių reikia imtis tvarkant ir gabenant pavojingus krovinius.

Keleivinių transporto priemonių vairuotojams:

2.9. Žinios apie vairuotojo atsakomybę už vežamus keleivius.

2.10. Žinios apie transporto priemonės ir keleivių dokumentus, būtinus nacionaliniam ir tarptautiniam keleivių vežimui.

3. Krovininių arba keleivinių transporto priemonių vairavimo patirtis.

3.1. Krovininių transporto priemonių vairuotojams:

praktinė transporto priemonių, kurių masė yra didesnė kaip 7,5 metrinės tonos, vairavimo ir manevravimo bei jų vairavimo, kai prie jų sukabinimo įtaisu prikabinta priekaba, patirtis.

3.2. Keleivinių transporto priemonių vairuotojams:

miesto arba tolimojo susisiekimo autobusų vairavimo ir manevravimo patirtis.

--------------------------------------------------