Tarybos Direktyva

1973 m. liepos 24 d.

dėl priemonių žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti

(73/238/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 103 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi bendroji energetikos politika yra vienas iš Bendrijų sau keliamų uždavinių;

kadangi žalia nafta ir naftos produktai turi tolydžio didėjančios svarbos aprūpinant Bendriją energijos ištekliais; kadangi bet koks, netgi laikinas, sunkumas, sukėlęs didesnį tokių produktų tiekimo sumažėjimą, galėtų gerokai sutrikdyti Bendrijos ekonominę veiklą; kadangi dėl to Bendrija privalo būti pasirengusi tokiu atveju atitaisyti ar bent sumažinti žalingus padarinius;

kadangi reikia iš anksto nustatyti tvarką ir parengti atitinkamus dokumentus, kurie galėtų užtikrinti skubų priemonių naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumų padariniams sušvelninti įgyvendinimą;

kadangi dėl to visos valstybės narės turėtų turėti, iškilus reikalui, reikiamus įgaliojimus nedelsiant ir pagal Sutartį, ypač pagal jos 103 straipsnį, imtis atitinkamų veiksmų;

kadangi šiuos įgaliojimus reikia tam tikru mastu suderinti, kad būtų galima palengvinti nacionalinių priemonių koordinavimą konsultacijų Bendrijos lygmeniu sistemoje;

kadangi taip pat pageidautina, kad valstybių narių šioje srityje taikomų ar pasiūlytų priemonių koordinavimui palengvinti būtų nedelsiant įsteigta konsultacinė tarnyba;

kadangi reikia, kad kiekviena valstybė narė sudarytų planą, kuriuo galėtų vadovautis iškilus žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumams,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad, iškilus žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumams, galintiems gerokai sumažinti šių produktų pasiūlą ir sukelti didelį sutrikimą, kompetentingoms institucijoms būtų suteikti reikalingi įgaliojimai. Tie įgaliojimai šioms institucijoms turėtų leisti:

- naudoti atsargas, skirtas būtiniausiems atvejams pagal 1968 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą [1], įpareigojančią EEB valstybes nares laikyti minimalias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas ir skirstyti šias atsargas vartotojams,

- nustatyti konkrečius ar bendresnius naudojimo apribojimus atsižvelgiant į apskaičiuotą trūkstamą kiekį ir naftos produktų tiekimo tam tikroms vartotojų grupėms pirmenybę,

- reglamentuoti kainas, kad būtų užkirstas kelias nenormaliam kainų didėjimui.

2 straipsnis

1. Valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už priemonių, kurių reikia imtis vykdant 1 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, įgyvendinimą.

2. Valstybės narės sudaro intervencinius planus, kuriais vadovautųsi iškilus naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumams.

3 straipsnis

1. Iškilus žalios naftos ir naftos produktų tiekimo sunkumams Bendrijoje ar vienoje iš valstybių narių, Komisija kuo skubiausiai vienos valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva sušaukia valstybių narių atstovų, kurių pavardės iš anksto žinomos, grupę, kuriai pirmininkauja Komisija.

2. Ši grupė svarsto ir tariasi, kaip būtų galima užtikrinti pagal 1 straipsnyje nustatytus įgaliojimus taikomų ar siūlomų priemonių koordinavimą.

4 straipsnis

1. Valstybės narės informuoja Komisiją apie nuostatas, įgyvendinančias prievoles, atsirandančias taikant šios direktyvos 1 straipsnį.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinių institucijų, pagal 2 straipsnio 1 dalį įsteigtų patvirtintoms priemonėms įgyvendinti, sudėtį ir įgaliojimus.

5 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1974 m. birželio 30 d., įgyvendina šią direktyvą.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1973 m. liepos 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

I. Nørgaard

[1] OL L 308, 1968 12 23, p. 14.

--------------------------------------------------