Pirmoji Tarybos direktyva

1968 m. kovo 9 d.

dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo

(68/151/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 54 straipsnio 3 dalies g punktą,

atsižvelgdama į Bendrąją įsisteigimo laisvės suvaržymų panaikinimo programą [1], ypač į jos VI antraštinę dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 54 straipsnio 3 dalies g punkte ir Bendrojoje įsisteigimo laisvės suvaržymų panaikinimo programoje numatytas koordinavimas turi būti įgyvendintas skubiai, ypač bendrovėse, kurių turtinė atsakomybė yra ribojama akcijomis, ar kitaip ribotos turtinės atsakomybės bendrovėse, nes jų veikla dažnai peržengia nacionalinių teritorijų sienas;

kadangi itin svarbu yra suderinti nacionalinės teisės nuostatas dėl informacijos atskleidimo, tokių bendrovių prisiimtų įsipareigojimų galiojimo ir tokių bendrovių negaliojimo, ypač siekiant apsaugoti trečiųjų šalių interesus;

kadangi šiais klausimais Bendrijos nuostatos dėl tokių bendrovių turi būti priimtos tuo pačiu metu, nes vienintelė apsaugos priemonė, kurią jos siūlo trečiosioms šalims, yra turtas;

kadangi bendrovės pagrindiniai dokumentai turėtų būti prieinami tam, kad trečiosios šalys galėtų susipažinti su jų turiniu ir sužinoti kitą su bendrove susijusią informaciją, ypač duomenis apie asmenis, kurie yra įgalioti prisiimti įsipareigojimus bendrovės vardu;

kadangi trečiųjų šalių apsauga privalo būti užtikrinta priimant nuostatas, kiek įmanoma ribojančias pagrindus, kuriais remiantis bendrovės vardu prisiimti įsipareigojimai negalioja;

kadangi tam, kad būtų užtikrintas įstatymų, reguliuojančių santykius tarp bendrovės ir trečiųjų šalių bei santykius tarp bendrovės narių, aiškumas, atvejus, kuriais gali būti skelbiamas negaliojimas ir negaliojimo paskelbimo įsigaliojimas turėtų grįžtamąją galią, būtina apriboti bei nustatyti trumpą laikotarpį, per kurį trečiosios šalys gali užginčyti tokį paskelbimą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šioje direktyvoje nurodytos suderinimo priemonės turi būti taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams dėl tokių rūšių bendrovių:

- Vokietijoje:

die Aktiengesellschaft, die Kommanditgesellschaft auf Aktien, die Gesellschaft mit beschränkter Haftung;

- Belgijoje:

de naamloze vennootschap, | la société anonyme, |

de commanditaire vennootschap op aandelen, | la société en commandite par actions, |

de personenvennootschap met beperkte aansprakelijkheid; | la société de personnes à responsabilité limitée; |

- Prancūzijoje:

la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée;

- Italijoje:

società per azioni, società in accomandita per azioni, società a responsabilità limitata;

- Liuksemburge:

la société anonyme, la société en commandite par actions, la société à responsabilité limitée;

- Nyderlanduose:

de naamloze vennootschap, de commanditaire vennootschap op aandelen.

I SKIRSNIS

Informacijos atskleidimas

2 straipsnis

1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad bendrovės būtinai skelbtų bent šiuos dokumentus ir duomenis:

a) steigimo dokumentą ir įstatus, jei tai yra atskiras dokumentas;

b) visus a punkte minėtų dokumentų pakeitimus, įskaitant bet kokį bendrovės veiklos trukmės pratęsimą;

c) po kiekvieno steigimo dokumento arba įstatų pakeitimo – visą steigimo dokumento ar įstatų tekstą su padarytais pakeitimais;

d) asmenų paskyrimą, atleidimą iš pareigų ir duomenis apie asmenis, kurie, kaip institucija arba kurios nors tokios institucijos nariai:

i) yra įgalioti atstovauti bendrovei jos santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teisminiuose procesuose;

ii) dalyvauja atliekant bendrovės administravimo, priežiūros ar kontrolės darbus.

Atskleidžiant tokią informaciją, turi būti nurodyta, ar įgalioti atstovauti bendrovei asmenys gali tai daryti vieni, ar privalo veikti kartu;

e) mažiausiai vieną kartą per metus – duomenis apie pasirašytąjį kapitalą, jei steigimo dokumente ar įstatuose minimas įstatinis kapitalas, išskyrus atvejus, kai dėl bet kokio pasirašytojo kapitalo padidėjimo būtina pakeisti įstatus;

f) kiekvienų finansinių metų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą. Dokumente, kuriame pateikiamas balansas, pateikiama išsami informacija apie asmenis, kurie pagal įstatymą privalo jį patvirtinti.

Tačiau tokioms bendrovėms kaip Gesellschaft mit beschränkter Haftung, société de personnes à responsabilité limitée, personenvennootschap met beperkte aansprakelijkheid, société à responsabilité limitée and società a responsabilità limitata, nurodytoms 1 straipsnyje ir veikiančioms pagal Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos ar Liuksemburgo įstatymus, ir besloten naamloze vennootschap, veikiančioms pagal Nyderlandų įstatymus, šios nuostatos privalomas taikymas yra atidedamas iki direktyvos dėl balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos turinio suderinimo ir dėl išimčių toms bendrovėms, kurių balanso suma yra mažesnė negu nustatyta direktyva, pagal kurią jos atleidžiamos nuo įpareigojimo visiškai ar iš dalies skelbti minėtus dokumentus, įgyvendinimo datos. Tokią direktyvą Taryba priima per dvejus metus nuo šios direktyvos priėmimo;

g) bet kokį bendrovės buveinės perkėlimą;

h) bendrovės likvidavimą;

i) bet kokį teismo paskelbimą apie bendrovės negaliojimą;

j) likvidatorių paskyrimą, duomenis apie juos ir jų atitinkamus įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai tokie įgaliojimai tiesiogiai ir išimtinai yra numatyti įstatyme ar bendrovės įstatuose;

k) likvidavimo užbaigimą ir tose valstybėse narėse, kuriose pašalinimas iš registro sukelia teisines pasekmes – pranešimą apie bet kurio tokio pašalinimo faktą.

2. Šio straipsnio 1 dalies f punkte besloten naamloze vennootschappen laikomos bendrovės, kurios atitinka toliau išvardytas sąlygas:

a) jos negali išleisti pareikštinių akcijų;

b) joks asmuo negali pateikti registruotųjų akcijų turėtojo sertifikato, apibrėžto Nyderlandų Komercinio kodekso 42 straipsnio c punkte;

c) jų akcijos negali būti kotiruojamos vertybinių popierių biržoje;

d) jų įstatuose yra punktas, reikalaujantis išankstinio bendrovės leidimo perduoti akcijas trečiosioms šalims, išskyrus perdavimą mirties atveju, ir, jei įstatai tai numato, perdavimą sutuoktiniui, tėvams ir seneliams arba palikuonims; akcijų negalima perduoti nenurodant, kam perduodama, akcijų perdavimas turi būti įforminamas rašant ranka, perdavimo dokumentas pasirašomas perdavėjo ir gavėjo arba tvirtinamas notaro;

e) jų įstatai nurodo, kad bendrovė yra besloten naamloze vennootschap; bendrovės pavadinime yra žodžiai "Besloten Naamloze Vennootschap" arba šių žodžių santrumpa "BNV".

3 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės centriniame registre, komerciniame registre ar įmonių registre yra užvedama kiekvienos joje registruotos bendrovės byla.

2. Visi dokumentai ir duomenys, kuriuos privaloma atskleisti pagal 2 straipsnį, turi būti laikomi byloje ar įtraukti į registrą; kiekvieno registro įrašo turinys nurodomas ir byloje.

3. Turi būti galimybė gauti visų 2 straipsnyje nurodytų dokumentų ar duomenų ar bet kurios jų dalies kopiją pagal raštišką prašymą už mokestį, neviršijantį administracinių tokios paslaugos išlaidų.

Pateikiamos kopijos turi būti patvirtintos užrašu "kopija tikra", išskyrus atvejus, kai pareiškėjas nereikalauja tokio patvirtinimo.

4. Šio straipsnio 2 straipsnyje nurodyti dokumentai ir duomenys atskleidžiami skelbiant tam tikslui valstybės narės skirtame nacionaliniame leidinyje pateikiant visą tekstą ar jo dalį arba darant nuorodą į dokumentą, kuris buvo įtrauktas į bylą ar įrašytas į registrą.

5. Bendrovė gali remtis dokumentais ir duomenimis prieš trečiąsias šalis tiktai po to, kai jie buvo paskelbti taip, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad trečiosios šalys žinojo apie juos. Tačiau vykdant sandorius, sudarytus anksčiau nei praėjus šešiolikai dienų po skelbimo, palaikant santykius su trečiomis šalimis, dokumentais ir duomenimis remtis negalima, jeigu jos įrodo, kad apie juos negalėjo žinoti.

6. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad būtų išvengta bet kokio spaudoje paskelbtų ir registre ar byloje nurodytų duomenų neatitikimo.

Tačiau, jei duomenys neatitinka, palaikant santykius su trečiosiomis šalimis spaudoje skelbtu tekstu remtis negalima; tačiau šios šalys gali juo remtis, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad jai buvo žinomi byloje nurodyti arba į registrą įtraukti tekstai.

7. Be to, trečiosios šalys visada gali remtis bet kokiais dokumentais ir duomenimis, kurių atskleidimo formalumai dar nėra baigti, išskyrus atvejus, kai dėl neatskleidimo jie neturi galios.

4 straipsnis

Valstybės narės numato, kad laiškuose ir užsakymų formose būtų nurodomi šie duomenys:

- registras, kuriame laikoma 3 straipsnyje minima byla, kartu su bendrovės numeriu tame registre,

- bendrovės teisinė forma, jos buveinės vieta ir, jei reikia, faktas, kad bendrovė yra likviduojama.

Kai šiuose dokumentuose minimas bendrovės kapitalas, pateikiama nuoroda į pasirašytąjį ir apmokėtą kapitalą.

5 straipsnis

Kiekviena valstybė narė nustato, kokie asmenys atlieka atskleidimo formalumus.

6 straipsnis

Valstybės narės numato atitinkamas nuobaudas tokiais atvejais, kai:

- neatskleidžiamas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, kaip reikalaujama 2 straipsnio 1 dalies f punkte,

- komerciniuose dokumentuose nepateikiami 4 straipsnyje nurodyti privalomi duomenys.

II SKIRSNIS

Bendrovės prisiimtų įsipareigojimų galiojimas

7 straipsnis

Jeigu iki tol, kol steigiama bendrovė įgijo juridinio asmens teises, jos vardu buvo atlikti veiksmai, o bendrovė neprisiima iš tokių veiksmų kilusių įsipareigojimų, už juos be apribojimų solidariai ir individualiai yra atsakingi veikę asmenys, išskyrus atvejus, kai susitarta kitaip.

8 straipsnis

Kai duomenų apie asmenis, kurie, kaip bendrovės organas, yra įgalioti jai atstovauti, atskleidimo formalumai yra visiškai baigti, trečiosios šalys nebegali remtis tokių asmenų paskyrimo pažeidimais, išskyrus atvejus, kai bendrovė įrodo, kad tokios trečiosios šalys apie juos žinojo.

9 straipsnis

1. Bendrovės organų įvykdyti veiksmai įpareigoja bendrovę net ir tada, kai tokie veiksmai nėra viena iš bendrovės veiklos sričių, išskyrus atvejus, kai tokie organai atliko veiksmus, viršydami įgaliojimus, kuriuos šiems organams suteikia ar leidžia suteikti įstatymas.

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad bendrovė nėra įpareigota, jei tokie veiksmai nėra viena iš bendrovės veiklos sričių ir jei ji įrodo, kad trečioji šalis tai žinojo arba pagal aplinkybes negalėjo to nežinoti; įstatų atskleidimas nėra pakankamas įrodymas.

2. Bendrovės organų įgaliojimų apribojimų, kuriuos nustato bendrovės įstatai arba kompetentingų organų sprendimas, negali užginčyti trečiosios šalys, netgi jeigu jie buvo skelbti.

3. Jei nacionaliniai įstatymai numato, kad įgaliojimus atstovauti bendrovei, nukrypstant nuo šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų, gali suteikti įstatai vienam asmeniui ar keletui kartu veikiančių asmenų, tie įstatymai gali numatyti, kad tokia įstatų nuostata gali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis su sąlyga, kad ji susijusi su bendraisiais įgaliojimais atstovauti; klausimas, ar tokia įstatų nuostata gali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis, turi būti sprendžiamas vadovaujantis 3 straipsniu.

III SKIRSNIS

Bendrovės negaliojimas

10 straipsnis

Visose valstybėse narėse, kurių įstatymai nenumato prevencinės - administracinės ar teismo – priežiūros steigiant bendrovę, bendrovės steigimo dokumentai, įstatai ir bet kokie šių dokumentų pakeitimai yra rengiami ir tvirtinami laikantis reikiamos teisinės formos.

11 straipsnis

Valstybių narių įstatymai numato, kad bendrovių negaliojimas pripažįstamas tiktai laikantis šių nuostatų:

1) negaliojimas privalo būti paskelbtas teismo sprendimu;

2) negaliojimas gali būti paskelbtas tik dėl šių priežasčių:

a) nebuvo sudarytas steigimo dokumentas arba nebuvo laikomasi prevencinės priežiūros taisyklių ar būtinų teisinių formalumų;

b) bendrovės veiklos sritys yra neteisėtos ar prieštarauja viešajai tvarkai;

c) steigimo dokumente ar įstatuose nenurodomas bendrovės pavadinimas, atskirų asmenų pasirašytojo kapitalo dydis, viso pasirašytojo kapitalo dydis ar bendrovės veiklos sritys;

d) nesilaikoma nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl mažiausio apmokėto kapitalo dydžio;

e) visų narių steigėjų neveiksnumas;

f) pažeidžiant nacionalinės teisės aktus, kuriais turi vadovautis bendrovė, narių steigėjų yra mažiau nei du.

Išskyrus pirmiau nurodytus bendrovės negaliojimo pagrindus, bendrovei netaikomi jokie neegzistavimo, absoliutaus negaliojimo, santykinio negaliojimo arba negaliojimo pagrindai.

12 straipsnis

1. Klausimas, ar teismo sprendimu dėl negaliojimo gali būti remiamasi prieš trečiąsias šalis, yra sprendžiamas vadovaujantis 3 straipsniu. Kai nacionalinės teisės aktai suteikia teisę trečiajai šaliai užginčyti sprendimą, ji gali tai padaryti tik per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo viešo paskelbimo.

2. Bendrovės negaliojimas, kaip ir jos likvidavimas, reiškia, kad jį savo veiklą baigia.

3. Negaliojimas pats savaime neturi įtakos kokių nors bendrovės ar jos atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų galiojimui, nekeičiant bendrovės likvidavimo pasekmių.

4. Kiekvienos valstybės narės įstatymai gali numatyti nuostatas dėl negaliojimo pasekmių santykiams tarp bendrovės narių.

5. Akcijų turėtojams išlieka prievolė apmokėti jų sutartą pasirašyti, bet dar neapmokėtą kapitalą, jeigu to reikalauja įsipareigojimai kreditoriams.

IV SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

13 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, kurie, įsigalioję per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Atskleidimo prievolė, numatyta 2 straipsnio 1 dalies f punkte, negalioja trisdešimt mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos naamloze vennootschappen, veikiančių pagal Nyderlandų teisę, atžvilgiu, išskyrus bendroves, nurodytas dabartinio Nyderlandų Komercinio Kodekso 42 straipsnio c punkte.

Valstybės narės gali numatyti, kad nėra būtina iš karto atskleisti viso įstatų teksto su visais pakeitimais, padarytais nuo bendrovės steigimo tol, kol įstatai bus iš dalies pakeisti, arba iki 1970 m. gruodžio 31 d., žiūrint, kuri data yra ankstesnė.

Valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų pateikti šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių teisės aktų nuostatų tekstai.

14 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1968 m. kovo 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Couve De Murville

[1] OL 2, 1962 1 15, p. 36/62.

[2] OL 96, 1966 5 28, p. 1519/66.

[3] OL 194, 1964 11 27, p. 3248/64.

--------------------------------------------------