PRIEDAS

Susitarimo I ir II priedai pakeičiami šiais priedais:

„I PRIEDAS

ĮVEŽIMO IR IŠVEŽIMO BENDROSIOS DEKLARACIJOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVEŽIMO BENDROJI DEKLARACIJA

1 straipsnis

Su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis susijusi elektroninė sistema

1. Elektroninė „Importo kontrolės sistema 2“ (ICS2) naudojama:

įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims ir kitai informacijai, susijusiai su tomis deklaracijomis, su rizikos analize, muitinės atliekama saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais (be kita ko, padedančia užtikrinti aviacijos saugumą), ir su priemonėmis, kurių turi būti imamasi remiantis tos analizės rezultatais, teikti, apdoroti ir saugoti;

informacijos, susijusios su įvežimo bendrosios deklaracijos duomenimis ir įvežimo bendrųjų deklaracijų rizikos analizės rezultatais, su kita tai rizikos analizei atlikti reikalinga informacija ir su informacija apie priemones, kurių imamasi remiantis rizikos analize, įskaitant rekomendacijas dėl tikrinimo vietų ir tų tikrinimų rezultatus, mainams vykdyti;

c)	informacijos mainams, kurių tikslas – stebėti ir vertinti bendrų saugumo ir saugos rizikos kriterijų bei standartų ir tikrinimo priemonių bei prioritetinių tikrinimo sričių įgyvendinimą, vykdyti.

2. Šiame priede nurodytos elektroninės sistemos pakopinio diegimo versijų kūrimo ir įdiegimo datos yra datos, nustatytos Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 (1) priede nustatytame „Sąjungos muitinės kodekso importo kontrolės sistemos 2“ (ICS2) projekte.

Susitariančiosios šalys turėtų būti tuo pačiu metu pasirengusios pradėti taikyti kiekvieną sistemos versiją jos diegimo laikotarpio pradžioje. Be to, manydamos esant tikslinga, susitariančiosios šalys ekonominės veiklos vykdytojams gali leisti prisijungti prie sistemos palaipsniui, iki nustatyto kiekvienos versijos diegimo laikotarpio pabaigos. Susitariančiosios šalys savo interneto svetainėse skelbia galutinius terminus ir nurodymus ekonominės veiklos vykdytojams.

3. Ekonominės veiklos vykdytojai naudoja susitariančiųjų šalių bendru sutarimu sukurtą darniąją verslininko sąsają įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims teikti, apdoroti ir saugoti ir prašymams tuos duomenis iš dalies keisti ar pripažinti negaliojančiais teikti, taip pat susijusios informacijos mainams su muitine vykdyti.

4. Susitariančiųjų šalių muitinės gali leisti naudoti komercines, uostų ar transporto informacines sistemas įvežimo bendrosios deklaracijos duomenims pateikti, jeigu tose sistemose pateikiami būtini duomenys ir tie duomenys yra prieinami per 7 straipsnyje nurodytus terminus.

2 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos forma ir turinys

1. Įvežimo bendrojoje deklaracijoje ir pranešime apie jūrų laivo ar orlaivio atvykimą pateikiami šiose Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (2) B priedo skiltyse nurodyti duomenys:

F10–F16;

F20–F33;

F40–F45;

d)	F50 ir F51;

G2.

Įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys turi atitikti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (3) B priede nustatytus atitinkamus formatus, kodus ir pasikartojimų skaičių ir turi būti rengiami atsižvelgiant į tuose prieduose pateiktas pastabas.

2. Įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis gali pateikti daugiau nei vienas asmuo daugiau nei vienu duomenų rinkiniu.

3. Prašymai iš dalies pakeisti ar pripažinti negaliojančia įvežimo bendrąją deklaraciją arba jos duomenis teikiami naudojantis 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema.

Jei iš dalies pakeisti ar pripažinti negaliojančiais įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis prašo daugiau nei vienas asmuo, kiekvienam iš tų asmenų leidžiama teikti prašymus tik dėl jo pateiktų duomenų dalinio keitimo ar pripažinimo negaliojančiais.

4. Įvežimo bendrąją deklaraciją įregistravusi susitariančiosios šalies muitinė nedelsdama praneša prašymą iš dalies pakeisti ar pripažinti negaliojančiais duomenis pateikusiam asmeniui apie savo sprendimą prašymą įregistruoti arba atmesti.

Jei prašymą iš dalies pakeisti ar pripažinti negaliojančiais įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis pateikia ne vežėjas, o kitas asmuo, muitinė apie minėtą sprendimą informuoja ir vežėją, jeigu jis paprašė būti apie tai informuojamas ir turi prieigą prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos.

5. Pagal Susitarimo 10 straipsnio 8 dalį, iki šio priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 3 versijos įdiegimo datos susitariančiosios šalys gali atlikti su saugumu ir sauga susijusią rizikos analizę remdamosi tranzito deklaracija, pateikta Naujojoje kompiuterizuotoje tranzito sistemoje (NCTS) pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros (4), įskaitant su rizikos analize susijusios informacijos mainus tarp dalyvaujančių susitariančiųjų šalių, dėl jūrų, vidaus vandenų, kelių ir geležinkelių transportu vežamų prekių.

NCTS yra elektroninė sistema, sudaranti sąlygas susitariančiosioms šalims, taip pat susitariančiosioms šalims ir ekonominės veiklos vykdytojams palaikyti tarpusavio ryšį siekiant pateikti muitinės tranzito deklaraciją, įskaitant visus įvežimo ar išvežimo bendrojoje deklaracijoje privalomus pateikti duomenis ir su tomis prekėmis susijusius pranešimus.

Prieš šio priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos sistemos 3 versijos įdiegimą susitariančiosios šalys įvertina, ar muitinės po tos datos gali toliau atlikti rizikos analizę remdamosi NCTS (5) pateikta tranzito deklaracija, kurioje pateikti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys, ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeičia Susitarimą.

3 straipsnis

Atleidimas nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją

1. Nereikalaujama pateikti šių prekių įvežimo bendrosios deklaracijos:

a)	elektros energijos;

b)	vamzdynais įvežamų prekių;

c)	korespondencijos siuntų, t. y. laiškų, atvirukų, Brailio raštu parašytų laiškų ir spaudinių, neapmokestinamų importo ar eksporto muitu;

prekių, gabenamų pašto siuntose pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles:

1)	kai pašto siuntos vežamos oro transportu ir galutinė jų paskirties vieta yra susitariančiojoje šalyje – iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 1 versijos įdiegimo datos;

2)	kai pašto siuntos vežamos oro transportu ir galutinė jų paskirties vieta yra trečiojoje šalyje arba trečiojoje teritorijoje – iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos;

3)	kai pašto siuntos vežamos jūrų, vidaus vandenų, kelių arba geležinkelių transportu – iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 3 versijos įdiegimo datos;

e)	prekių, dėl kurių pagal susitariančiųjų šalių nustatytas taisykles leidžiama pateikti žodinę muitinės deklaraciją arba kurias leidžiama deklaruoti paprasčiausiai kertant sieną, jeigu jos nėra vežamos pagal vežimo sutartį;

f)	keleivių asmeniniame bagaže vežamų prekių;

g)	prekių, vežamų su ATA ar CPD knygelėmis, jeigu jos nėra vežamos pagal vežimo sutartį;

prekių, kurioms taikomas atleidimas nuo muitų pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ar kitas konvencijas dėl konsulinių funkcijų arba 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvenciją dėl specialiųjų misijų;

i)	ginklų ir karinės įrangos, kuriuos į vienos iš susitariančiųjų šalių muitų teritoriją įveža už jos teritorijos karinę gynybą atsakingos institucijos kariniu transportu arba tik kariuomenės institucijų naudojamu transportu;

toliau nurodytų prekių, į vienos iš susitariančiųjų šalių muitų teritoriją įvežamų tiesiai iš jūrinių įrenginių, kuriuos eksploatuoja vienos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo:

1)	prekių, kurios tuose jūriniuose įrenginiuose sumontuotos juos statant, remontuojant, atliekant jų techninę priežiūrą ar rekonstrukciją;

2)	prekių, panaudotų tiems jūriniams įrenginiams įrengti;

3)	kitų minėtuose jūriniuose įrenginiuose naudojamų ar vartojamų prekių atsargų;

4)	nepavojingų atliekų iš minėtų jūrinių įrenginių;

siuntose esančių prekių, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, jeigu muitinė, susitarusi su ekonominės veiklos vykdytoju, sutinka atlikti rizikos analizę remdamasi ekonominės veiklos vykdytojo naudojamoje sistemoje esama arba jos teikiama informacija, tokia tvarka:

kai prekės yra siuntose, kurias siunčia arba už kurias atsako veiklos vykdytojas, teikiantis kompleksines paslaugas, kurias sudaro greitas ir (arba) per nustatytą laiką atliekamas siuntinių surinkimas, vežimas, muitinis įforminimas ir pristatymas, kai visą šių paslaugų teikimo laiką sekama, kurioje vietoje yra siuntos, ir vykdoma jų priežiūra (toliau – skubios siuntos), ir kurios vežamos oro transportu, – iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 1 versijos įdiegimo datos;

2)	kai prekės vežamos oro transportu kitose nei pašto ar skubiose siuntose – iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos;

3)	kai prekės vežamos jūrų, vidaus vandenų, kelių ar geležinkelių transportu – iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 3 versijos įdiegimo datos;

l)	prekių, gabenamų su NATO 302-ąja forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytame Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarime dėl jų karinių pajėgų statuso, arba su ES 302-ąja forma, numatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 51 punkte;

m)	prekių, įvežamų į vieną iš susitariančiųjų šalių iš Seutos ir Meliljos, Helgolando, San Marino Respublikos, Vatikano Miesto Valstybės, Livinjo savivaldybės ir Šveicarijos muitų teritorijos Zamnauno ir Sampvoiro eksklavų;

šių laivuose ir orlaiviuose esančių prekių:

1)	prekių, kurios tiekiamos ketinant jas sumontuoti kaip tų laivų ir orlaivių dalis ar reikmenis;

2)	prekių, kurios būtinos tų laivų ar orlaivių variklių, mechanizmų ir kitos įrangos veikimui užtikrinti;

3)	laivuose ir orlaiviuose vartoti ar parduoti skirtų maisto produktų ir kitų prekių;

o)	jūrų žvejybos ir kitų produktų, sužvejotų jūroje susitariančiųjų šalių žvejybos laivais už jų muitų teritorijų;

p)	laivų, įplaukiančių į vienos iš susitariančiųjų šalių teritorinius vandenis, kurių vienintelis tikslas yra pasikrauti atsargas neprisijungiant prie uosto įrenginių, ir juose vežamų prekių;

q)	namų apyvokos daiktų, kaip apibrėžta atitinkamų susitariančiųjų šalių teisės aktuose, jeigu jie nėra vežami pagal vežimo sutartį.

2. Įvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama pateikti tais atvejais, kurie numatyti susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies sudarytame tarptautiniame susitarime dėl saugumo, laikantis Susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

3. Įvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama pateikti tais atvejais, kai prekės laikinai išvežamos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų jas vežant iš vienos tose muitų teritorijose esančios vietos į kitą jūrų ar oro transportu ir nesustojant jokioje trečiojoje šalyje.

4 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo vieta

1. Įvežimo bendroji deklaracija pateikiama muitinės įstaigai, kompetentingai atlikti muitinės priežiūrą vienos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijoje esančioje prekes vežančios transporto priemonės atvykimo arba, kai taikoma, numatomo atvykimo iš trečiosios šalies ar trečiosios teritorijos vietoje (toliau – pirmoji įvežimo muitinės įstaiga).

2. Kai teikiant įvežimo bendrąją deklaraciją pateikiamas daugiau kaip vienas duomenų rinkinys arba pateikiamas minimalus duomenų rinkinys, asmuo, teikiantis dalinį ar minimalų duomenų rinkinį, pateikia jį tai muitinės įstaigai, kuri, jo žiniomis, turėtų būti pirmoji įvežimo muitinės įstaiga. Jeigu tas asmuo nežino, į kurią susitariančiųjų šalių muitų teritorijų vietą prekes vežanti transporto priemonė turėtų atvykti pirmiausia, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga gali būti nustatoma pagal vietą, į kurią tos prekės siunčiamos.

3. Susitariančiųjų šalių muitinės gali leisti, kad įvežimo bendroji deklaracija būtų pateikta kitai muitinės įstaigai, jeigu pastaroji nedelsdama perduoda būtinus duomenis arba užtikrina, kad tie duomenys būtų elektroniniu būdu prieinami pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.

5 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos registracija

1. Muitinė gautus jai pateiktus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis kiekvieną kartą užregistruoja, nedelsdama praneša deklarantui ar jo atstovui apie registraciją ir tam asmeniui praneša pateiktų duomenų pagrindinį registracijos numerį (angl. Master Reference Number) ir registracijos datą.

2. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos, kai įvežimo bendrąją deklaraciją pateikia kitas asmuo nei vežėjas, muitinė apie registraciją nedelsdama informuoja vežėją, jei jis paprašė būti apie tai informuojamas ir turi prieigą prie tos elektroninės sistemos.

6 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimas

Jeigu netaikomas joks atleidimas nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją pagal Susitarimo 10 straipsnį ir šio priedo 3 straipsnį, įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys pateikiami tokia tvarka:

dėl oro transportu vežamų prekių:

1)	skubių siuntų vežėjai dėl visų siuntų teikia minimalų duomenų rinkinį nuo šio priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 1 versijos įdiegimo datos;

2)	pašto paslaugų teikėjai dėl visų siuntų, kurių galutinė paskirties vieta yra susitariančioji šalis, teikia minimalų duomenų rinkinį nuo šio priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 1 versijos įdiegimo datos;

3)	vienas ar daugiau duomenų rinkinių pateikiami naudojantis šio priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema nuo tos sistemos 2 versijos įdiegimo datos;

b)	dėl jūrų, vidaus vandenų, kelių ir geležinkelių transportu vežamų prekių vienas ar daugiau duomenų rinkinių pateikiami naudojantis šio priedo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema nuo tos sistemos 3 versijos įdiegimo datos.

7 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

1. Kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos jūrų transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama laikantis šių terminų:

a)	gabenant krovinius konteineriais, išskyrus atvejus, kai taikomas c ar d punktas, – likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki prekių pakrovimo į laivą, kuriuo jos bus įvežtos į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas;

b)	gabenant birius ar palaidus krovinius, išskyrus atvejus, kai taikomas c ar d punktas, – likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki laivo atvykimo į pirmąjį įvežimo į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas uostą;

likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki laivo atvykimo į pirmąjį įvežimo į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas uostą, jeigu prekės įvežamos iš:

1)	Grenlandijos;

2)	Farerų Salų;

3)	Islandijos;

4)	Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Juodosios jūros ir Viduržemio jūros uostų;

5)	visų Maroko uostų;

gabenant prekes tarp teritorijos, nepriklausančios susitariančiųjų šalių muitų teritorijoms, ir Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros ar Kanarų salų, kai kelionė trunka trumpiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai taikomas c punktas, – likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki atvykimo į pirmąjį įvežimo į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas uostą.

2. Kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos oro transportu, visi įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys pateikiami kuo greičiau ir bet kuriuo atveju laikantis šių terminų:

a)	skrydžių, kurie trunka mažiau negu keturias valandas, atveju – iki faktinio orlaivio išvykimo;

b)	kitų skrydžių atveju – likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki orlaivio atvykimo į pirmąjį susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esantį oro uostą.

3. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 1 versijos įdiegimo datos pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas, pateikia bent minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį.

4. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus pašto paslaugų teikėjus ir skubių siuntų vežėjus, kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas, pateikia bent minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį.

5. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos, jeigu iki šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų terminų pateikiamas tik minimalus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys, kiti duomenys pateikiami laikantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

6. Iki 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos minimalus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys, pateiktas pagal šio straipsnio 3 dalį, laikomas išsamia įvežimo bendrąja deklaracija, kai prekės įvežamos pašto siuntose, kurių galutinė paskirties vieta yra susitariančiojoje šalyje, ir kai įvežamos skubios siuntos su prekėmis, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR.

7. Kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos geležinkelių transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama laikantis šių terminų:

a)	jei traukinio reisas nuo paskutinės trečiojoje šalyje esančios traukinio formavimo stoties iki pirmosios įvežimo muitinės įstaigos trunka mažiau nei dvi valandas – likus ne mažiau kaip vienai valandai iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso tos muitinės įstaigos kompetencijai;

b)	visais kitais atvejais – likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai.

8. Kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos kelių transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip valandai iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai.

9. Kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos vidaus vandenų transportu, įvežimo bendroji deklaracija pateikiama likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso pirmosios įvežimo muitinės įstaigos kompetencijai.

10. Kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos transporto priemone, kuri pati vežama aktyviąja transporto priemone, įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminas yra aktyviajai transporto priemonei taikomas terminas.

11. 1–10 dalyse nurodyti terminai netaikomi force majeure atveju.

12. Laikantis Susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, šio straipsnio 1–10 dalyse nurodyti terminai netaikomi, jeigu susitariančiosios šalies ir trečiųjų šalių tarptautiniuose susitarimuose dėl saugumo yra nustatyta kitaip.

8 straipsnis

Su saugumu ir sauga susijusi rizikos analizė ir su saugumu ir sauga susijęs muitinis tikrinimas, susiję su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis

1. Rizikos analizė turi būti atlikta iki prekių atvežimo į pirmąją įvežimo muitinės įstaigą su sąlyga, kad įvežimo bendroji deklaracija buvo pateikta laikantis 7 straipsnyje nustatytų terminų, nebent nustatyta kokia nors rizika arba reikia atlikti papildomą rizikos analizę.

Nedarant poveikio šios dalies pirmos pastraipos taikymui, kai prekės į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas įvežamos oro transportu, pirmoji rizikos analizė atliekama kuo greičiau, kai tik gaunamas minimalus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinys, nurodytas 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

2. Pirmoji įvežimo muitinės įstaiga atlieka rizikos analizę saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais po to, kai naudojantis 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema apsikeičiama šia informacija:

iškart po registracijos pirmoji įvežimo muitinės įstaiga užtikrina, kad įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys būtų prieinami juose nurodytoms susitariančiųjų šalių muitinėms, taip pat toms susitariančiųjų šalių muitinėms, kurios elektroninėje sistemoje yra užregistravusios su saugumo ir saugos rizika susijusią informaciją, atitinkančią tos įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis;

b)	laikydamosi 7 straipsnyje nustatytų terminų, šios dalies a punkte nurodytos susitariančiųjų šalių muitinės atlieka rizikos analizę saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais ir, jeigu jos nustato riziką, užtikrina analizės rezultatų prieinamumą pirmajai įvežimo muitinės įstaigai;

c)	pirmoji įvežimo muitinės įstaiga atsižvelgia į a punkte nurodytų susitariančiųjų šalių muitinių pateiktą informaciją apie rizikos analizės rezultatus siekdama pabaigti rizikos analizę;

d)	pirmoji įvežimo muitinės įstaiga užtikrina baigtos atlikti rizikos analizės rezultatų prieinamumą susitariančiųjų šalių muitinėms, prisidėjusioms prie rizikos analizės atlikimo, ir muitinėms, kurios yra potencialiai susijusios su atitinkamų prekių gabenimu;

pirmoji įvežimo muitinės įstaiga apie baigtą atlikti rizikos analizę praneša toliau nurodytiems asmenims, jeigu jie paprašė būti apie tai informuojami ir turi prieigą prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos:

—	deklarantui ar jo atstovui,

—	vežėjui, jeigu jis nėra deklarantas ar deklaranto atstovas.

3. Jeigu pirmajai įvežimo muitinės įstaigai reikia daugiau informacijos apie įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis rizikos analizei atlikti, ta analizė baigiama atlikti po to, kai pateikiama ta informacija.

Tuo tikslu pirmoji įvežimo muitinės įstaiga paprašo tos informacijos iš įvežimo bendrąją deklaraciją pateikusio asmens arba atitinkamais atvejais iš įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis pateikusio asmens. Kai tas asmuo nėra vežėjas, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga informuoja vežėją, jeigu jis paprašė būti apie tai informuojamas ir turi prieigą prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos.

4. Jei pirmoji įvežimo muitinės įstaiga turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad oro transportu įvežamos prekės gali kelti didelį pavojų aviacijos saugumui, ji pareikalauja, kad siunta prieš pakraunant į orlaivį, skrendantį į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas, būtų patikrinta kaip didelės rizikos krovinys ir paštas pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto (6), kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, priedo 4 punktą.

Pirmoji įvežimo muitinės įstaiga apie tai praneša toliau nurodytiems asmenims, jeigu jie turi prieigą prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos:

—	deklarantui ar jo atstovui,

—	vežėjui, jeigu jis nėra deklarantas ar deklaranto atstovas.

Gavęs pranešimą, įvežimo bendrąją deklaraciją pateikęs asmuo arba atitinkamais atvejais įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis pateikęs asmuo pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai to tikrinimo rezultatus ir visą kitą susijusią aktualią informaciją. Rizikos analizė baigiama atlikti tik gavus tą informaciją.

5. Jei pirmoji įvežimo muitinės įstaiga turi pagrįstų priežasčių manyti, kad oro transportu vežamos prekės arba jūrų transportu konteineriais gabenami kroviniai, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, gali kelti tokį didelį pavojų saugumui ir saugai, kad reikėtų nedelsiant imtis veiksmų, ji nurodo nekrauti tų prekių į atitinkamą transporto priemonę.

Pirmoji įvežimo muitinės įstaiga apie tai praneša toliau nurodytiems asmenims, jeigu jie turi prieigą prie 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos:

—	deklarantui ar jo atstovui,

—	vežėjui, jeigu jis nėra deklarantas ar deklaranto atstovas.

Pranešimas pateikiamas iškart, kai tik nustatoma atitinkama rizika, o jūrų transportu konteineriais gabenamų krovinių, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies a punkte, atveju – ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tada, kai vežėjas gauna įvežimo bendrąją deklaraciją arba atitinkamais atvejais įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis.

Pirmoji įvežimo muitinės įstaiga apie tą pranešimą taip pat nedelsdama informuoja susitariančiųjų šalių muitines ir užtikrina joms prieigą prie atitinkamų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų.

6. Jei nustatoma, kad siunta kelia tokį pavojų, kad atvykus ją vežančiai transporto priemonei reikėtų imtis neatidėliotinų veiksmų, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga imasi tų veiksmų, kai prekės atvežamos.

7. Baigusi atlikti rizikos analizę, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, naudodamasi 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema, gali rekomenduoti tikrinimui atlikti tinkamiausią vietą ir priemones.

Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kuri rekomenduota kaip tinkamiausia tikrinimui atlikti, priežiūra, ne vėliau kaip prekių pateikimo pirmajai įvežimo muitinės įstaigai momentu priima sprendimą dėl tikrinimo ir užtikrina to sprendimo rezultatų prieinamumą visoms susitariančiųjų šalių muitinės įstaigoms, kurios yra potencialiai susijusios su atitinkamų prekių gabenimu, naudodamasi 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta elektronine sistema.

8. Muitinės įstaigos užtikrina savo atlikto su saugumu ir sauga susijusio muitinio tikrinimo rezultatų prieinamumą kitoms susitariančiųjų šalių muitinėms, naudodamosi 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema, jeigu:

a)	muitinės vertinimu, rizika yra didelė ir dėl to būtinas muitinis tikrinimas, o jo rezultatai parodo, kad įvyko riziką keliantis įvykis, arba

b)	tikrinimo rezultatai nerodo, kad įvyko riziką keliantis įvykis, tačiau, atitinkamos muitinės nuomone, kitoje susitariančiųjų šalių muitų teritorijų vietoje kyla grėsmė, susijusi su didele rizika, arba

c)	būtina vienodai taikyti Susitarimu nustatytas taisykles.

Susitariančiosios šalys, naudodamosi Susitarimo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta sistema, vykdo informacijos apie šios dalies a ir b punktuose nurodytą riziką mainus.

9. Kai prekės, dėl kurių pagal 3 straipsnio 1 dalies c–f, h–m, o ir q punktus atleidžiama nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, įvežamos į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas, rizikos analizė atliekama pateikus prekes.

10. Muitinei pateiktos prekės gali būti išleidžiamos iškart, kai tik baigiama atlikti rizikos analizė ir kai tai įmanoma remiantis rizikos analizės rezultatais bei, kai būtina, taikomomis priemonėmis.

11. Rizikos analizė taip pat atliekama tuomet, kai pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis iš dalies pakeičiami įvežimo bendrosios deklaracijos duomenys. Tokiu atveju, nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje jūrų transportu konteineriais gabenamiems kroviniams nustatyto termino taikymui, rizikos analizė baigiama atlikti iškart, kai tik gaunami tie duomenys, nebent nustatoma rizika arba reikia atlikti papildomą rizikos analizę.

9 straipsnis

Įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų pateikimas per kitus asmenis

1. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos, kai tos pačios prekės vežamos oro transportu pagal vieną ar daugiau vežimo sutarčių, sudarytų vieno ar daugiau asmenų, kurie nėra vežėjai, su vienu ar keliais orlaivio važtaraščiais, taikomos šios taisyklės:

a)	orlaivio važtaraštį surašantis asmuo informuoja asmenį, su juo sudariusį vežimo sutartį, apie to orlaivio važtaraščio surašymą;

b)	jei yra sudarytas susitarimas dėl bendro prekių pakrovimo, orlaivio važtaraštį surašantis asmuo informuoja asmenį, su kuriuo tą susitarimą sudarė, apie to orlaivio važtaraščio surašymą;

c)	vežėjas ir bet kuris iš orlaivio važtaraštį surašančių asmenų, teikdami įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, pateikia visų asmenų, nepateikusių jiems įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų, tapatybės duomenis;

jeigu orlaivio važtaraštį surašantis asmuo nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti reikalingų duomenų savo kontrahentui, kuris surašo orlaivio važtaraštį, skirtą jam ar jo kontrahentui, su kuriuo jis sudarė susitarimą dėl bendro prekių pakrovimo, reikiamų duomenų nepateikęs asmuo juos pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.

2. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos, jei pašto paslaugų teikėjas nepateikia bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų apie pašto siuntas vežėjui, kuris privalo per tą sistemą pateikti likusius deklaracijos duomenis, taikomos šios taisyklės:

paskirties vietos pašto paslaugų teikėjas (jeigu prekės siunčiamos į susitariančiąsias šalis) arba pirmosios įvežimo į susitariančiąsias šalis vietos pašto paslaugų teikėjas (jeigu prekės tranzitu gabenamos per susitariančiųjų šalių teritorijas) pateikia tuos duomenis pirmajai įvežimo muitinės įstaigai ir

b)	vežėjas, teikdamas įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, pateikia pašto paslaugų teikėjo, nepateikusio jam įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų, tapatybės duomenis.

3. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos įdiegimo datos, jei skubių siuntų vežėjas nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų apie oro transportu vežamas skubias siuntas vežėjui, taikomos šios taisyklės:

a)	skubių siuntų vežėjas tuos duomenis pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai ir

b)	vežėjas, teikdamas įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, pateikia skubių siuntų vežėjo, nepateikusio jam įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų, tapatybės duomenis.

4. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 3 versijos įdiegimo datos, kai tos pačios prekės vežamos jūrų ar vidaus vandenų transportu pagal vieną ar daugiau papildomų vežimo sutarčių, sudarytų vieno ar daugiau asmenų, kurie nėra vežėjai, su vienu ar keliais konosamentais, taikomos šios taisyklės:

a)	konosamentą surašantis asmuo informuoja asmenį, sudariusį su juo vežimo sutartį, apie to konosamento surašymą;

b)	jeigu yra sudarytas susitarimas dėl bendro prekių pakrovimo, konosamentą surašantis asmuo informuoja asmenį, su kuriuo sudarė tą susitarimą, apie to konosamento surašymą;

c)	vežėjas ir bet kuris iš konosamentą surašančių asmenų, teikdamas įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, pateikia visų asmenų, sudariusių su jais vežimo sutartį ir nepateikusių jiems įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų, tapatybės duomenis;

d)	konosamentą surašantis asmuo, teikdamas įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, pateikia prekių gavėjo, kuris konosamente nurodytas kaip neturintis dalinių konosamentų ir kuris jam nepateikė įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų, tapatybės duomenis;

jeigu konosamentą surašantis asmuo nepateikia įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų savo kontrahentui, kuris surašo konosamentą, skirtą jam ar jo kontrahentui, su kuriuo jis sudarė susitarimą dėl bendro prekių pakrovimo, reikiamų duomenų nepateikęs asmuo juos pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai;

f)	jei konosamente nurodytas prekių gavėjas, neturintis dalinių konosamentų, nepateikia tą konosamentą surašančiam asmeniui įvežimo bendrajai deklaracijai surašyti būtinų duomenų, jis tuos duomenis pateikia pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.

10 straipsnis

Į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją atvykstančio jūrų laivo ar orlaivio nukreipimas kitu maršrutu

1. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 2 versijos diegimo laikotarpio nustatytos datos, jei orlaivis nukreipiamas kitu maršrutu ir pirma atvyksta į šalies, kuri įvežimo bendrojoje deklaracijoje nenurodyta kaip šalis, per kurios teritoriją vežamos prekės, muitinės įstaigą, faktinė pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, naudodamasi ta sistema, susiranda įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, rizikos analizės rezultatus ir tikrinimo rekomendacijas, kurias pateikė numatyta pirmoji įvežimo muitinės įstaiga.

2. Nuo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos 3 versijos diegimo laikotarpio nustatytos datos, jei jūrų laivas nukreipiamas kitu maršrutu ir pirma atvyksta į šalies, kuri įvežimo bendrojoje deklaracijoje nenurodyta kaip šalis, per kurios teritoriją vežamos prekės, muitinės įstaigą, faktinė pirmoji įvežimo muitinės įstaiga, naudodamasi ta sistema, susiranda įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, rizikos analizės rezultatus ir tikrinimo rekomendacijas, kurias pateikė numatyta pirmoji įvežimo muitinės įstaiga.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

„IMPORTO KONTROLĖS SISTEMOS 2“ TECHNINĖS NUOSTATOS

11 straipsnis

„Importo kontrolės sistema 2“

1. ICS2 padeda palaikyti ryšius tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir susitariančiųjų šalių dėl įvežimo bendrųjų deklaracijų reikalavimų vykdymo, saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais susitariančiųjų šalių muitinių atliekamos rizikos analizės ir muitinės priemonių, kurios yra skirtos tai rizikai mažinti, įskaitant su saugumu ir sauga susijusius muitinius tikrinimus, ir padeda palaikyti susitariančiųjų šalių tarpusavio ryšius siekiant, kad būtų įvykdyti įvežimo bendrųjų deklaracijų reikalavimai.

2. ICS2 sudaro šie Sąjungos lygmeniu kuriami bendrieji komponentai:

a)	bendrai naudojama verslininko sąsaja;

b)	bendroji saugykla.

3. Šveicarija sukuria nacionalinę įvežimo informacijos sistemą kaip nacionalinį komponentą, naudojamą Šveicarijoje.

4. Šveicarija gali sukurti nacionalinę verslininko sąsają kaip nacionalinį komponentą, naudojamą Šveicarijoje.

5. ICS2 naudojama šiais tikslais:

a)	įvežimo bendrųjų deklaracijų ir prašymų jas iš dalies pakeisti ar pripažinti negaliojančiomis duomenims pagal Susitarimo 10 straipsnį ir šį priedą teikti, apdoroti ir saugoti;

b)	iš Susitarimo 10 straipsnyje ir šiame priede nurodytų deklaracijų gaunamiems įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims gauti, apdoroti ir saugoti;

c)	informacijai apie atvykimą ir pranešimams apie jūrų laivo ar orlaivio atvykimą pagal Susitarimo 10 straipsnį ir šį priedą teikti, apdoroti ir saugoti;

d)	informacijai apie prekių pateikimą susitariančiųjų šalių muitinėms pagal Susitarimo 10 straipsnį ir šį priedą gauti, apdoroti ir saugoti;

e)	informacijai apie prašymus atlikti rizikos analizę ir jos rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, sprendimus dėl tikrinimų ir tikrinimų rezultatus pagal Susitarimo 10 ir 12 straipsnius ir šį priedą gauti, apdoroti ir saugoti;

f)	iš ekonominės veiklos vykdytojų gaunamiems ir jų teikiamiems pranešimams ir informacijai pagal Susitarimo 10 ir 12 straipsnius ir šį priedą gauti, apdoroti, saugoti ir teikti;

g)	susitariančiųjų šalių muitinių prašomai ekonominės veiklos vykdytojų informacijai pagal Susitarimo 10 ir 12 straipsnius ir šį priedą teikti, apdoroti ir saugoti.

6. ICS2 naudojama siekiant padėti susitariančiosioms šalims stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami bendri saugumo ir saugos rizikos kriterijai bei standartai, taip pat tikrinimo priemonės ir prioritetinės tikrinimo sritys, nurodytos Susitarimo 12 straipsnyje.

7. Ekonominės veiklos vykdytojų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė suteikiant prieigą prie ICS2 bendrųjų komponentų atliekami naudojantis 13 straipsnyje nurodyta Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo (angl. Uniform User Management and Digital Signature, toliau – UUM&DS) platforma.

8. Susitariančiųjų šalių pareigūnų tapatybės nustatymas ir prieigos kontrolė suteikiant prieigą prie ICS2 bendrųjų komponentų atliekami naudojantis Sąjungos teikiamomis tinklo paslaugomis.

9. Darniąja verslininko sąsaja ekonominės veiklos vykdytojai naudojasi kaip prieiga prie ICS2 pagal 1 straipsnį.

10. Darnioji verslininko sąsaja yra sąveiki su 12–14 dalyse nurodyta ICS2 bendrąja saugykla.

11. Darniąja verslininko sąsaja naudojamasi įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims teikti, apdoroti ir saugoti ir prašymams tuos duomenis iš dalies keisti ar pripažinti negaliojančiais teikti, pranešimams apie atvykimą teikti, taip pat informacijos mainams tarp susitariančiųjų šalių ir ekonominės veiklos vykdytojų vykdyti.

12. ICS2 bendroji saugykla yra susitariančiųjų šalių naudojama įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenims, prašymams juos iš dalies keisti ar pripažinti negaliojančiais, pranešimams apie atvykimą, informacijai apie prekių pateikimą, informacijai apie prašymus atlikti rizikos analizę ir tos analizės rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, tikrinimo sprendimus, taip pat tikrinimų rezultatus ir informacijai, kuria keičiamasi su ekonominės veiklos vykdytojais, tvarkyti.

13. ICS2 bendroji saugykla yra susitariančiųjų šalių naudojama statistikos ir vertinimo tikslais, taip pat su įvežimo bendrosiomis deklaracijomis susijusios informacijos mainams tarp susitariančiųjų šalių.

14. ICS2 bendroji saugykla yra sąveiki su darniąja verslininko sąsaja, nacionalinėmis verslininkų sąsajomis, jei jas sukuria susitariančiosios šalys, ir nacionalinėmis įvežimo informacijos sistemomis.

15. Prieš baigdama atlikti rizikos analizę saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais susitariančiosios šalies muitinė naudoja bendrąją saugyklą konsultacijoms su kitos susitariančiosios šalies muitine pagal Susitarimo 10 ir 12 straipsnius ir šį priedą. Susitariančiosios šalies muitinė taip pat naudoja bendrąją saugyklą konsultacijoms su kita susitariančiąja šalimi dėl rekomenduojamų tikrinimų, sprendimų, priimamų dėl rekomenduojamų tikrinimų, ir su saugumu ir sauga susijusių muitinių tikrinimų rezultatų pagal Susitarimo 10 ir 12 straipsnius ir šį priedą.

16. Nacionalinėmis verslininkų sąsajomis, jei jas sukuria susitariančiosios šalys, ekonominės veiklos vykdytojai naudojasi kaip prieiga prie ICS2 pagal 1 straipsnį, kai jų teikiami dokumentai yra skirti susitariančiajai šaliai, valdančiai nacionalinę verslininko sąsają.

17. Įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenų teikimo, dalinio keitimo, pripažinimo negaliojančiais, apdorojimo ir saugojimo, pranešimų apie atvykimą teikimo, taip pat informacijos mainų tarp susitariančiųjų šalių ir ekonominės veiklos vykdytojų tikslais ekonominės veiklos vykdytojai gali rinktis naudoti nacionalinę verslininko sąsają, jei ji yra sukurta, arba darniąją verslininko sąsają.

18. Nacionalinė verslininko sąsaja, jei ji yra sukurta, turi būti sąveiki su ICS2 bendrąja saugykla.

19. Kai Šveicarija sukuria nacionalinę verslininko sąsają, ji apie tai informuoja Sąjungą.

20. Susitariančiųjų šalių muitinės naudoja nacionalinę įvežimo informacijos sistemą įvežimo bendrųjų deklaracijų duomenų, gautų iš Susitarimo 10 straipsnyje nurodytų deklaracijų, mainams vykdyti, taip pat informacijos ir pranešimų apie jūrų laivo ar orlaivio atvykimą arba informacijos apie prekių pateikimą mainams su bendrąja saugykla vykdyti, prašymams dėl rizikos analizės tvarkyti, informacijos apie rizikos analizės rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, tikrinimo sprendimus ir tikrinimų rezultatus mainams vykdyti ir jiems apdoroti.

21. Nacionalinė įvežimo informacijos sistema naudojama ir tais atvejais, kai susitariančiosios šalies muitinė paprašo ekonominės veiklos vykdytojų pateikti papildomos informacijos ir tą informaciją iš jų gauna.

22. Nacionalinė įvežimo informacijos sistema yra sąveiki su bendrąja saugykla.

23. Nacionalinė įvežimo informacijos sistema yra sąveiki su sistemomis, sukurtomis nacionaliniu lygmeniu siekiant gauti 20 dalyje nurodytą informaciją.

12 straipsnis

„Importo kontrolės sistemos 2“ veikimas ir mokymas ja naudotis

1. Sistemos bendruosius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo Sąjunga. Nacionalinius komponentus kuria, testuoja, diegia ir valdo Šveicarija.

2. Šveicarija užtikrina, kad nacionaliniai komponentai būtų sąveikūs su bendraisiais komponentais.

3. Sąjunga atlieka bendrųjų komponentų techninę priežiūrą, o Šveicarija atlieka savo nacionalinių komponentų techninę priežiūrą.

4. Susitariančiosios šalys užtikrina nenutrūkstamą elektroninių sistemų veikimą.

5. Sąjunga gali keisti elektroninių sistemų bendruosius komponentus siekdama pašalinti triktis, pridėti naujų funkcijų arba pakeisti esamas funkcijas.

6. Sąjunga informuoja Šveicariją apie bendrųjų komponentų pakeitimus ir atnaujinimus.

7. Šveicarija informuoja Sąjungą apie nacionalinių komponentų pakeitimus ir atnaujinimus, galinčius turėti įtakos bendrųjų komponentų veikimui.

8. Susitariančiosios šalys viešai skelbia informaciją apie elektroninių sistemų pakeitimus ir atnaujinimus pagal 6 ir 7 dalis.

9. Tuo atveju, jei laikinai sutrinka ICS2 veikimas, taikomas susitariančiųjų šalių nustatytas veiklos tęstinumo planas.

10. Susitariančiosios šalys viena kitą informuoja apie elektroninių sistemų neprieinamumą dėl laikino jų veikimo sutrikimo.

11. Sąjunga, siekdama teikti pagalbą Šveicarijai elektroninių sistemų bendrųjų komponentų naudojimo ir veikimo klausimais, parūpina tinkamos mokymo medžiagos.

13 straipsnis

Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo platforma

1. Vienodo vartotojų valdymo ir skaitmeninio parašo arba UUM&DS platforma sudaro sąlygas palaikyti ryšį tarp susitariančiųjų šalių tapatybės ir prieigos valdymo sistemų, nurodytų 6 dalyje, kad susitariančiųjų šalių pareigūnams ir ekonominės veiklos vykdytojams būtų suteikiama saugi leidžiama prieiga prie elektroninių sistemų.

2. UUM&DS platformą sudaro šie bendrieji komponentai:

a)	prieigos valdymo sistema;

b)	administravimo valdymo sistema.

3. UUM&DS platforma naudojama šių asmenų tapatybės nustatymui ir prieigos kontrolei užtikrinti:

a)	ekonominės veiklos vykdytojų, kad jie turėtų prieigą prie ICS2;

b)	susitariančiųjų šalių pareigūnų, kad jie turėtų prieigą prie ICS2 bendrųjų komponentų ir galėtų atlikti UUM&DS platformos techninę priežiūrą ir ją valdyti.

4. Susitariančiosios šalys sukuria prieigos valdymo sistemą, kurią naudojant tenkinami ekonominės veiklos vykdytojų pateikti prašymai dėl prieigos per UUM&DS platformą, palaikant sąveiką su susitariančiųjų šalių tapatybės ir prieigos valdymo sistemomis, nurodytomis 6 dalyje.

5. Susitariančiosios šalys sukuria administravimo valdymo sistemą, kurioje taikant tapatybės nustatymo ir leidimų suteikimo taisykles patvirtinami ekonominės veiklos vykdytojų tapatybės duomenys, kad jie turėtų prieigą prie elektroninių sistemų.

6. Susitariančiosios šalys sukuria tapatybės ir prieigos valdymo sistemą, siekdamos užtikrinti:

a)	ekonominės veiklos vykdytojų tapatybės duomenų saugų registravimą ir saugojimą;

b)	saugius pasirašytų ir šifruotų ekonominės veiklos vykdytojų tapatybės duomenų mainus.

14 straipsnis

Duomenų valdymas ir nuosavybė bei saugumas

1. Susitariančiosios šalys užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu užregistruoti duomenys atitiktų bendruosiuose komponentuose užregistruotus duomenis ir būtų nuolat atnaujinami.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, susitariančiosios šalys užtikrina, kad toliau nurodyti duomenys atitiktų ICS2 bendrojoje saugykloje turimus duomenis ir būtų pagal juos atnaujinami:

a)	nacionaliniu lygmeniu užregistruoti ir iš nacionalinės įvežimo informacijos sistemos į bendrąją saugyklą perduodami duomenys;

b)	nacionalinėje įvežimo informacijos sistemoje iš bendrosios saugyklos gauti duomenys.

3. ICS2 bendrųjų komponentų duomenys, kuriuos per bendrai naudojamą verslininko sąsają pateikė ar joje užregistravo ekonominės veiklos vykdytojas, gali būti prieinami tam ekonominės veiklos vykdytojui arba jo apdorojami.

4. ICS2 bendruosiuose komponentuose turimų duomenų atveju:

duomenys, ekonominės veiklos vykdytojo pateikti susitariančiajai šaliai per darniąją verslininko sąsają į bendrąją saugyklą, gali būti prieinami tai susitariančiajai šaliai ir jos apdorojami bendrojoje saugykloje. Kai reikia, tai susitariančiajai šaliai gali būti prieinama ir ši darniojoje verslininko sąsajoje užregistruota informacija;

b)	į bendrąją saugyklą susitariančiosios šalies perduoti ar joje užregistruoti duomenys gali būti prieinami tai susitariančiajai šaliai arba jos apdorojami;

c)	šios dalies a ir b punktuose nurodyti duomenys taip pat gali būti prieinami kitai susitariančiajai šaliai ir jos apdorojami, kai ta šalis dalyvauja atliekant rizikos analizę ir (arba) tikrinimo procesus, su kuriais susiję tie duomenys, pagal Susitarimo 10 ir 12 straipsnius ir šį priedą;

d)	duomenys gali būti Komisijos apdorojami bendradarbiaujant su susitariančiosiomis šalimis 1 straipsnio 1 dalies c punkte ir 11 straipsnio 6 dalyje nurodytais tikslais. Tokio duomenų apdorojimo rezultatai yra prieinami Komisijai ir susitariančiosioms šalims.

5. Susitariančiosioms šalims gali būti prieinami ICS2 bendrojo komponento duomenys, užregistruoti Sąjungos bendrojoje saugykloje. Sąjunga gali apdoroti šiuos duomenis.

6. Sąjunga yra bendrųjų komponentų sistemos savininkė.

7. Šveicarija yra savo nacionalinių komponentų sistemos savininkė.

8. Sąjunga užtikrina bendrųjų komponentų saugumą, o Šveicarija užtikrina savo nacionalinių komponentų saugumą.

9. Tais tikslais susitariančiosios šalys imasi bent tokių priemonių, kurios būtinos siekiant:

a)	neleisti jokiam leidimo neturinčiam asmeniui gauti prieigos prie duomenų apdorojimo įrangos;

b)	neleisti leidimo neturintiems asmenims įvesti duomenų arba su jais susipažinti, jų keisti ar ištrinti;

c)	aptikti bet kuriuos a ir b punktuose nurodytus veiksmus.

10. Susitariančiosios šalys viena kitą informuoja apie bet kuriuos veiksmus, kurie gali būti elektroninių sistemų saugumo faktinio ar įtariamo pažeidimo priežastis.

11. Susitariančiosios šalys parengia visų sistemų saugumo planus.

12. ICS2 komponentuose užregistruoti duomenys saugomi ne trumpiau kaip trejus metus po jų registracijos. Susitariančiosios šalys gali saugoti duomenis ir ilgiau, kai to reikalaujama atitinkamais nacionalinės teisės aktais.

15 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

ICS2 ir UUM&DS platformoje tvarkant asmens duomenis:

a)	Šveicarija ir Sąjungos valstybės narės veikia kaip duomenų valdytojos laikydamosi Susitarimo 14 straipsnio nuostatos;

Komisija veikia kaip duomenų tvarkytoja ir atlieka su tuo susijusias savo pareigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 (7), tačiau, kai duomenys tvarkomi bendrų saugumo ir saugos rizikos kriterijų bei standartų, taip pat tikrinimo priemonių ir prioritetinių tikrinimo sričių įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslais, Komisija veikia kaip bendra duomenų valdytoja.

16 straipsnis

Dalyvavimas ICS2 kūrime, techninėje priežiūroje ir valdyme

Sąjunga sudaro sąlygas Šveicarijos ekspertams stebėtojų teisėmis dalyvauti svarstant su ICS2 kūrimu, technine priežiūra ir valdymu susijusius klausimus Muitinės ekspertų grupės ir atitinkamų darbo grupių posėdžiuose. Sąjunga kiekvienu atskiru atveju sprendžia dėl Šveicarijos ekspertų dalyvavimo darbo grupių, kuriose atstovaujama tik kai kurioms iš Sąjungos valstybių narių ir kurios atsiskaito Muitinės ekspertų grupei, posėdžiuose.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

17 straipsnis

Finansavimo nuostatos, susijusios su atsakomybe, įsipareigojimais ir lūkesčiais dėl ICS2 įdiegimo ir veikimo

Dėl ICS2 naudojimo išplėtimo įtraukiant Šveicariją ir atsižvelgiant į III skyrių ir šį priedą, šiomis finansavimo nuostatomis nustatomi su ICS2 susiję susitariančiųjų šalių bendradarbiavimo aspektai:

Komisija kurs, testuos, diegs, valdys ir eksploatuos ICS2 centrinius komponentus, kuriuos sudaro bendrai naudojama verslininko sąsaja ir bendroji saugykla (toliau – ICS2 centriniai komponentai), įskaitant jų veikimui ir sujungimui su IT sistemomis Šveicarijoje užtikrinti reikalingas taikomąsias programas ir paslaugas, kaip antai TAPAS, UUM&DS ir CCN2ng tarpinę programinę įrangą, ir įsipareigoja užtikrinti, kad jos būtų prieinamos Šveicarijai;

b)	Šveicarija kurs, testuos, diegs, valdys ir naudos ICS2 nacionalinius komponentus;

Šveicarija ir Komisija susitaria pasidalyti ICS2 centrinių komponentų kūrimo ir susijusias vienkartines sąnaudas, taip pat ICS2 centrinių komponentų ir susijusių jų veikimui bei sujungimui užtikrinti reikalingų taikomųjų programų ir paslaugų sąnaudas tokia tvarka:

dėl ICS2 centrinių komponentų kūrimo sąnaudų dalies padengimo Komisija pateiks sąskaitą Šveicarijai pagal d ir e punktus. Kūrimo sąnaudos apima centrinių komponentų programinės įrangos kūrimo ir susijusios infrastruktūros (aparatinės įrangos, programinės įrangos, prieglobos, licencijų ir kt.) įsigijimo ir diegimo sąnaudas. Pagal paskirstymo formulę dengiama 4 % visų minėtų paslaugų sąnaudų;

2)	kiekvienos sistemos versijos kūrimo sąnaudų viršutinė riba yra 550 000 EUR (penki šimtai penkiasdešimt tūkstančių eurų);

dėl ICS2 ir TAPAS veikimo sąnaudų dalies padengimo Komisija pateiks sąskaitą Šveicarijai pagal f, g ir h punktus. Veikimo sąnaudos apima atitikties testus ir infrastruktūros (aparatinės įrangos, programinės įrangos, prieglobos, licencijų ir kt.), ICS2 centrinių komponentų ir jų veikimui bei sujungimui užtikrinti reikalingų taikomųjų programų ir paslaugų (tokių kaip kokybės užtikrinimas, pagalbos tarnyba ir IT paslaugų valdymas) techninę priežiūrą. Pagal paskirstymo formulę dengiama 4 % visų minėtų paslaugų sąnaudų;

4)	su ICS2 naudojimu Šveicarijoje susijusios veiklos sąnaudos neviršija didžiausios 450 000 EUR (keturių šimtų penkiasdešimties tūkstančių eurų) sumos per metus;

5)	visas nacionalinio komponento ar komponentų kūrimo ir veikimo sąnaudas padengs Šveicarija;

6)	Šveicarija informuojama apie planuojamus sąnaudų pokyčius, taip pat apie pagrindinius ICS2 plėtros elementus, galinčius turėti įtakos šioms sąnaudoms;

Šveicarija sutinka padengti dalį ICS2 centrinių komponentų kūrimo ir atitikties testų sąnaudų, patirtų prieš įgyvendinant Susitarimą. Šiuo tikslu:

1)	Komisija informuos Šveicariją apie apskaičiuotą jos būtino įnašo už ankstesnius metus iki Susitarimo įgyvendinimo sumą;

2)	kiekvienais metais iki gegužės 15 d., pradedant nuo 2021 m. gegužės 15 d., Komisija paprašys Šveicarijos sumokėti savo įnašą, kuriuo dengiamos tos ankstesnės sąnaudos, lygiomis dalimis per pirmus ketverius naudojimosi ICS2 metus;

Šveicarija sutinka padengti dalį ICS2 centrinių komponentų kūrimo sąnaudų. Šiuo tikslu:

1)	Šveicarija sutinka sumokėti jai skirtą ICS2 1 versijos, 2 versijos ir 3 versijos kūrimo sąnaudų dalį;

2)	kiekvienais metais iki gegužės 15 d., pradedant nuo 2021 m. gegužės 15 d., Komisija paprašys Šveicarijos sumokėti savo įnašą, kuriuo padengiamos naujausios sistemos versijos kūrimo sąnaudos pagal Komisijos išduotą tinkamai dokumentais pagrįstą debetinį dokumentą;

Šveicarija sutinka padengti dalį ICS2 centrinių komponentų veikimo sąnaudų. Šiuo tikslu:

kiekvienais metais iki liepos 31 d., pradedant nuo 2021 m. liepos 31 d., Komisija informuos Šveicariją apie apskaičiuotas ateinančių metų veiklos sąnaudas ir raštu pateiks Šveicarijai apskaičiuotą reikiamo jos įnašo už ateinančius metus sumą. Šveicarija bus informuojama tuo pačiu būdu ir tuo pačiu metu kaip ir kiekviena kita Komisijos informuojama ICS2 narė, ji taip pat bus informuojama apie pagrindinius ICS2 plėtros aspektus;

vieną kartą iki 2021 m. gegužės 15 d. Komisija paprašys Šveicarijos sumokėti metinį įnašą, kuriuo padengiamos 2020 m. veiklos sąnaudos ir kurio dydis yra 110 000 EUR, kartu su apskaičiuotu metiniu įnašu už 2021 m., kurio suma yra 280 000 EUR. Kiekvienais metais iki gegužės 15 d., pradedant nuo 2022 m. gegužės 15 d., Komisija prašys Šveicarijos sumokėti savo metinį įnašą už tuos metus, prie kurio pridėtas (teigiamas arba neigiamas) praėjusių metų likutis, pagal Komisijos išduotą tinkamai dokumentais pagrįstą debetinį dokumentą;

kiekvienais metais iki sausio 31 d., pradedant nuo 2022 m. sausio 31 d., Komisija:

—

patvirtins apmokėtas sąskaitas dėl ICS2 ir TAPAS veikimo ankstesnių metinių sąnaudų remdamasi Šveicarijos jau sumokėta suma, palyginti su faktinėmis Komisijos patirtomis sąnaudomis, ir pateiks Šveicarijai sąskaitos išrašą su sąnaudų sąmata, kurioje atskirai nurodytos įvairių paslaugų ir programinės įrangos tiekimo sąnaudos, ir

—	pateiks Šveicarijai faktinių metinių sąnaudų, t. y. realių veiklos sąnaudų, sumą už praėjusius metus. Komisija apskaičiuos faktines ir įvertintas sąnaudas remdamasi savo sutartimis su rangovais, sudarytomis pagal galiojančias sutarčių skyrimo procedūras.

Likutis (neigiamas arba teigiamas), t. y. faktinių sąnaudų ir įvertintos praėjusių metų sąnaudų sumos skirtumas, bus apskaičiuotas ir apie jį bus pranešta Šveicarijai Komisijos sąskaitos išraše. Į šį sąskaitos išrašą bus įtraukta apskaičiuotoji metinė Šveicarijos įnašo suma, prie kurios pridėjus likučio (neigiamo arba teigiamo) sumą gauta grynoji suma, kurios sąskaitą Komisija pateiks Šveicarijai kasmet teikiamame debetiniame dokumente;

g)	Šveicarija atliks mokėjimą po debetinio dokumento išdavimo dienos. Visi mokėjimai turi būti per 60 dienų atlikti į debetiniame dokumente nurodytą Komisijos banko sąskaitą;

jeigu c punkte nurodytas sumas Šveicarija sumoka po g punkte nurodytos datos, Komisija gali skaičiuoti delspinigius (pagal Europos Centrinio Banko operacijų eurais palūkanų normą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje), taikomą tą dieną, kurią baigiasi sumokėjimo terminas, pridėjus 1,5 punkto). Ta pati norma bus taikoma ir Sąjungos atliekamiems mokėjimams;

jeigu Šveicarija prašo atlikti konkrečius ICS2 centriniams komponentams, taikomosioms programoms ar paslaugoms naudojamų IT priemonių korekcijas arba naudoti naujas IT priemones, tų pakeitimų pradėjimo ir atlikimo tikslu sudaromas atskiras abipusis susitarimas dėl reikiamų išteklių ir kūrimo sąnaudų;

visa susitariančiųjų šalių parengta ir turima mokymo medžiaga nemokamai elektroninėmis priemonėmis dalijamasi su visomis šalimis. Šveicarija gali kopijuoti, platinti, rodyti, naudoti susijusius kūrinius ir kurti išvestinius kūrinius remdamasi bendrąja mokymo medžiaga:

1)	tik jeigu tinkamai nurodo autorių taip, kaip nustatyta toje bendrojoje mokymo medžiagoje;

2)	tik nekomerciniais tikslais.

k)	susitariančiosios šalys susitaria pripažinti ir atlikti savo atitinkamas pareigas, susijusias su ICS2 centrinių komponentų naudojimu, kaip apibūdinta šiame priede.

l)	Kilus rimtų abejonių dėl šio priedo ar ICS2 tinkamo veikimo, bet kuri susitariančioji šalis gali laikinai sustabdyti šių finansinių nuostatų taikymą su sąlyga, kad kitai susitariančiajai šaliai apie tai bus pranešta raštu prieš tris mėnesius.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

IŠVEŽIMO BENDROJI DEKLARACIJA

18 straipsnis

Išvežimo bendrosios deklaracijos forma ir turinys

1. Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Šiuo tikslu gali būti naudojami komerciniai, uosto ar transporto dokumentai, jeigu juose yra pateikti reikiami duomenys.

2. Išvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiami Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B priedo 3 skyriaus A1 ir A2 skiltyse nustatyti tokios deklaracijos duomenys ir ji turi atitikti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 B priede nustatytus atitinkamus tų duomenų formatus, kodus ir pasikartojimų skaičių. Ji pildoma atsižvelgiant į tuose prieduose pateiktas pastabas. Išvežimo bendrąją deklaraciją patvirtina ją parengęs asmuo.

3. Muitinė leidžia pateikti popieriuje surašytą išvežimo bendrąją deklaraciją arba ją pateikti bet kuriais kitais būdais, dėl kurių susitarė muitinės, tik kuriomis nors iš šių aplinkybių:

a)	kai neveikia kompiuterizuota muitinės sistema;

kai neveikia išvežimo bendrąją deklaraciją teikiančio asmens naudojama elektroninė priemonė, su sąlyga, kad muitinė taiko tokio paties lygio rizikos valdymą, koks taikomas išvežimo bendrosioms deklaracijoms, teikiamoms duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Popieriuje surašytą išvežimo bendrąją deklaraciją pasirašo ją parengęs asmuo. Kartu su tokiomis popieriuje surašytomis išvežimo bendrosiomis deklaracijomis, kai būtina, pateikiami krovinių aprašai ar kiti atitinkami sąrašai ir jose pateikiami 2 dalyje nurodyti duomenys.

4. Kiekviena susitariančioji šalis nustato sąlygas ir procedūras, pagal kurias išvežimo bendrąją deklaraciją teikiantis asmuo, pateikęs deklaraciją, gali pakeisti vieną ar daugiau jos duomenų.

19 straipsnis

Atleidimas nuo pareigos pateikti išvežimo bendrąją deklaraciją

1. Nereikalaujama pateikti šių prekių išvežimo bendrosios deklaracijos:

a)	elektros energijos;

b)	vamzdynais išgabenamų prekių;

c)	korespondencijos siuntų, t. y. laiškų, atvirukų, Brailio raštu parašytų laiškų ir spaudinių, neapmokestinamų importo ar eksporto muitu;

d)	prekių, gabenamų pašto siuntose pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles;

prekių, dėl kurių pagal susitariančiųjų šalių teisės aktus leidžiama pateikti žodinę muitinės deklaraciją arba kurias leidžiama deklaruoti paprasčiausiai kertant sieną, išskyrus padėklus, konteinerius, transporto priemones, taip pat tokių prekių atsargines dalis, reikmenis ir įrangą, jeigu jos yra vežamos pagal vežimo sutartį;

f)	keleivių asmeniniame bagaže vežamų prekių;

g)	su ATA ir CPD knygelėmis vežamų prekių;

i)	ginklų ir karinės įrangos, kuriuos iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos išveža už susitariančiųjų šalių karinę gynybą atsakingos institucijos kariniu transportu arba tik kariuomenės institucijų naudojamu transportu;

toliau nurodytų prekių, iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos išvežamų tiesiai į jūrinius įrenginius, kuriuos eksploatuoja susitariančiųjų šalių muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo:

1)	prekių, skirtų naudoti jūrinių įrenginių statybai, remontui, techninei priežiūrai ar rekonstrukcijai;

2)	prekių, skirtų naudoti jūriniams įrenginiams įrengti;

3)	jūriniuose įrenginiuose naudoti ar vartoti skirtų prekių atsargų;

k)	prekių, gabenamų su NATO 302-ąja forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytame Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarime dėl jų karinių pajėgų statuso, arba su ES 302-ąja forma, numatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 51 punkte;

l)	prekių, kurios tiekiamos montuoti į laivus ar orlaivius kaip jų dalys ar pagalbiniai reikmenys, prekių, kurios būtinos, kad veiktų laivų ar orlaivių varikliai, mechanizmai ir kita įranga, taip pat maisto produktų ir kitų prekių, skirtų vartoti ar parduoti laivuose ar orlaiviuose;

m)	namų apyvokos daiktų, kaip apibrėžta atitinkamų susitariančiųjų šalių teisės aktuose, jeigu jie nėra vežami pagal vežimo sutartį;

n)	prekių, išsiunčiamų iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų į Seutą ir Melilją, Helgolandą, San Marino Respubliką, Vatikano Miesto Valstybę, Livinjo savivaldybę ir Šveicarijos muitų teritorijos Zamnauno ir Sampvoiro eksklavus;

o)	prekių, vežamų laivais tarp susitariančiųjų šalių uostų, pakeliui neįplaukiant į jokį ne susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esantį uostą;

p)	prekių, vežamų orlaiviais tarp susitariančiųjų šalių oro uostų, pakeliui nenusileidžiant jokiame ne susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančiame oro uoste.

2. Išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama pateikti tais atvejais, kurie numatyti susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies tarptautiniame susitarime dėl saugumo, laikantis Susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

3. Susitariančiosios šalys prekių išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalauja pateikti šiais atvejais:

a)	kai prekes iš vieno susitariančiųjų šalių uosto į kitą vežantis laivas turi pakeliui įplaukti į ne susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esantį uostą, o prekės turi likti pakrautos laive, kol jis stovi ne susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančiame uoste;

b)	kai prekes iš vieno susitariančiųjų šalių oro uosto į kitą vežantis orlaivis turi pakeliui nusileisti ne susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančiame oro uoste, o prekės turi likti pakrautos orlaivyje, kol jis stovi ne susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančiame oro uoste;

c)	kai uoste ar oro uoste prekės neiškraunamos iš transporto priemonių, įvežusių jas į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas ir išvešiančių iš tų teritorijų;

kai prekės buvo pakrautos ankstesniame susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančiame uoste ar oro uoste, kuriame buvo pateikta išvežimo bendroji deklaracija arba taikytas atleidimas nuo pareigos pateikti išankstinę išvežimo deklaraciją, ir lieka toje pačioje transporto priemonėje, išvešiančioje jas iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų;

kai laikinai saugomos prekės ar prekės, kurioms įforminta laisvosios zonos procedūra, prižiūrint tai pačiai muitinės įstaigai perkraunamos iš jas į tą laikinojo saugojimo sandėlį ar laisvąją zoną atvežusios transporto priemonės į laivą, orlaivį ar geležinkelių transporto priemonę, išvešiančius prekes iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1)	prekės perkraunamos per 14 dienų nuo jų pateikimo pagal atitinkamos susitariančiosios šalies teisės aktus arba, išimtinėmis aplinkybėmis, kai leidžia muitinė, per ilgesnį laikotarpį, jei 14 dienų laikotarpis tokiomis aplinkybėmis yra nepakankamas;

2)	informacija apie prekes yra prieinama muitinei;

3)	vežėjo žiniomis, prekių paskirties vieta ir gavėjas lieka tie patys;

f)	kai prekės buvo įvežtos į susitariančiųjų šalių muitų teritorijas, tačiau jų nepriėmė kompetentinga muitinė ir jos buvo nedelsiant grąžintos į šalį eksportuotoją.

20 straipsnis

Išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo vieta

1. Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami prekių išvežimo į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai muitinės įstaigai. Tačiau muitinės eksporto deklaracija, kuri naudojama kaip išvežimo bendroji deklaracija, pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami eksporto į trečiąją šalį formalumai, kompetentingai institucijai. Bet kuriuo atveju kompetentinga įstaiga atlieka su saugumu ir sauga susijusią rizikos analizę remdamasi deklaracijoje pateiktais duomenimis, taip pat saugumo ir saugos muitinius tikrinimus, kurie laikomi būtinais.

2. Kai prekės iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos išvežamos į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, o po eksporto formalumų atliekama tranzito procedūra pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros, 18 straipsnio 2 dalyje nurodytiems duomenims perduoti antrosios susitariančiosios šalies kompetentingoms institucijoms naudojama NCTS sistema.

Šiuo atveju pirmosios susitariančiosios šalies muitinės įstaiga užtikrina, kad jos su saugumu ir sauga susijusio muitinio tikrinimo rezultatai būtų prieinami antrosios susitariančiosios šalies muitinei, jeigu:

a)	muitinės vertinimu, rizika yra didelė ir dėl to būtinas muitinis tikrinimas, o tikrinimo rezultatai parodo, kad įvyko riziką keliantis įvykis, arba

b)	tikrinimo rezultatai nerodo, kad įvyko riziką keliantis įvykis, tačiau, atitinkamos muitinės nuomone, kitoje susitariančiųjų šalių muitų teritorijų vietoje kyla grėsmė, susijusi su didele rizika, arba

c)	būtina vienodai taikyti Susitarimu nustatytas taisykles.

Susitariančiosios šalys, naudodamosi Susitarimo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta sistema, vykdo informacijos apie šios dalies a ir b punktuose nurodytą riziką mainus.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai prekės, išskyrus oro transportu vežamas prekes, iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos išvežamos į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją ir po eksporto formalumų neatliekama tranzito procedūra pagal Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros, išvežimo bendroji deklaracija tiesiogiai pateikiama antrosios susitariančiosios šalies, iš kurios prekės galiausiai išvežamos į trečiąją šalį, kompetentingai išvežimo muitinės įstaigai.

21 straipsnis

Išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai

1. Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama laikantis šių terminų:

vežant prekes jūrų transportu:

1)	gabenant krovinius konteineriais, išskyrus 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, – likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki prekių pakrovimo į laivą, kuriuo jos bus išvežtos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų;

gabenant krovinius konteineriais tarp susitariančiųjų šalių muitų teritorijų ir Grenlandijos, Farerų Salų ar Islandijos arba Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Juodosios jūros ar Viduržemio jūros uostų ir visų Maroko uostų – likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki išplaukimo iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančio uosto;

gabenant krovinius konteineriais tarp Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų, Madeiros ar Kanarų salų ir susitariančiųjų šalių muitų teritorijoms nepriklausančios teritorijos, kai kelionė trunka trumpiau nei 24 valandas, – likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki išplaukimo iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančio uosto;

4)	gabenant krovinius ne konteineriuose – likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki išplaukimo iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančio uosto;

b)	vežant prekes oro transportu – likus ne mažiau kaip 30 minučių iki išskridimo iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijose esančio oro uosto;

c)	vežant prekes kelių ir vidaus vandenų transportu – likus ne mažiau kaip vienai valandai iki prekių išvežimo iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų;

vežant prekes geležinkelių transportu:

1)	jei traukinio reisas nuo paskutinės traukinių formavimo stoties iki išvežimo muitinės įstaigos trunka mažiau nei dvi valandas – likus ne mažiau kaip vienai valandai iki prekių atvežimo į vietą, kurios priežiūra priklauso išvežimo muitinės įstaigos kompetencijai;

2)	visais kitais atvejais – likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki prekių išvežimo iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų.

2. Toliau nurodytais atvejais terminas, per kurį turi būti pateikta išvežimo bendroji deklaracija, yra terminas, taikomas aktyviajai transporto priemonei, kuria prekės išvežamos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų:

a)	kai prekės į išvežimo muitinės įstaigą buvo atvežtos kita transporto priemone, iš kurios jos perkeltos prieš išvežant iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų (įvairiarūšis transportas);

b)	kai prekės į išvežimo muitinės įstaigą buvo atvežtos transporto priemone, kuri pati iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijų išvežama aktyviąja transporto priemone (kombinuotasis transportas).

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai netaikomi force majeure atveju.

4. Nepaisant 1 ir 2 dalių, kiekviena susitariančioji šalis gali nuspręsti taikyti kitokius terminus:

a)	20 straipsnio 2 dalyje nurodytais vežimo atvejais, kad būtų galima atlikti patikimą rizikos analizę ir sulaikyti krovinius siekiant atlikti bet kurį su saugumu ir sauga susijusį muitinį tikrinimą;

b)	kai ta susitariančioji šalis su trečiąja šalimi yra sudariusi tarptautinį susitarimą dėl saugumo, laikydamosi Susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

II PRIEDAS

ĮGALIOTASIS EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTOJO EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJO STATUSO SUTEIKIMAS

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

a)	nepadaryta reikšmingų ar kartotinių muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla;

b)	pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir atitinkamais atvejais transporto registrų tvarkymo sistema suteikia galimybę tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;

c)	finansinis mokumas, kuris laikomas įrodytu, kai pareiškėjo finansinė padėtis yra gera ir dėl to jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, deramai atsižvelgus į atitinkamos rūšies verslo veiklos ypatumus;

tinkami saugumo ir saugos standartai, kurie laikomi įgyvendintais, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymus, kad taiko tinkamas priemones, kuriomis užtikrinamas tarptautinės tiekimo grandinės saugumas ir sauga, be kita ko, fizinės objektų apsaugos ir patekimo į juos kontrolės, logistikos procesų ir konkrečių rūšių prekių tvarkymo, personalo valdymo ir jo verslo partnerių tapatybės nustatymo srityse.

2 straipsnis

Atitiktis

1. Laikoma, kad atitiktis 1 straipsnio a punkte nustatytam kriterijui užtikrinta, jeigu:

a)	administracinės ar teisminės institucijos priimtu sprendimu nepadaryta išvada, kad kuris nors iš b punkte nurodytų asmenų per trejus pastaruosius metus padarė reikšmingų ar kartotinių muitų teisės aktų ar mokesčių taisyklių pažeidimų, susijusių su jo ekonomine veikla, ir

kai taikytina, nė vienas iš toliau išvardytų asmenų neturi teistumo už sunkų nusikaltimą, susijusį su jo ekonomine veikla, įskaitant pareiškėjo ekonominę veiklą:

1)	pareiškėjas;

2)	darbuotojas (-ai), atsakingas (-i) už pareiškėjo muitinės klausimus, ir

3)	pareiškėjo bendrovei vadovaujantis arba jos valdymą kontroliuojantis asmuo ar asmenys.

2. Tačiau gali būti laikoma, kad atitiktis 1 straipsnio a punkte nurodytam kriterijui užtikrinta, jei muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, mano, kad pažeidimas yra nereikšmingas, atsižvelgiant į susijusių operacijų skaičių ar apimtį, ir muitinė neturi abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.

3. Jei 1 dalies b punkto 3 papunktyje nurodytas asmuo, kuris nėra pareiškėjas, yra įsisteigęs trečiojoje šalyje arba jo gyvenamoji vieta yra toje šalyje, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija įvertina, ar užtikrinta atitiktis 1 straipsnio a punkte nurodytam kriterijui.

4. Jei pareiškėjas yra įsisteigęs trumpiau kaip trejus metus, muitinė, kompetentinga priimti sprendimą, remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija įvertina, ar užtikrinta atitiktis 1 straipsnio a punkte nurodytam kriterijui.

3 straipsnis

Veiksminga prekybos ir transporto apskaitos registrų tvarkymo sistema

Laikoma, kad atitiktis 1 straipsnio b punkte nustatytam kriterijui užtikrinta, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

pareiškėjas naudoja apskaitos sistemą, atitinkančią susitariančiosiose šalyse, kuriose laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendruosius apskaitos principus ir patogią audito metodais pagrįstam muitiniam tikrinimui, apskaitos sistemoje archyvuodamas duomenis taip, kad audito seka būtų įmanoma juos atsekti nuo momento, kai duomenys įrašomi į bylą;

b)	pareiškėjo tvarkomi muitinei reikalingi apskaitos registrai yra integruoti į pareiškėjo apskaitos sistemą arba jais remiantis informaciją galima sutikrinti su apskaitos sistema;

c)	pareiškėjas suteikia muitinei fizinę prieigą prie savo apskaitos sistemų ir, kai taikytina, prie savo prekybos ir transporto apskaitos registrų;

d)	pareiškėjas suteikia muitinei elektroninę prieigą prie savo apskaitos sistemų ir, kai taikytina, prie savo prekybos ir transporto apskaitos registrų, jei tos sistemos ar registrai tvarkomi elektroniniu būdu;

e)	pareiškėjas turi administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo rūšį bei dydį ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdo vidaus kontrolę, leidžiančią užkirsti kelią klaidoms, jas išaiškinti ir ištaisyti bei užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams ir juos išaiškinti;

f)	kai taikytina, pareiškėjas taiko priimtinas naudojimosi licencijomis ir leidimais, suteiktais, taikant prekybos politikos priemones, arba susijusiais su prekyba žemės ūkio produktais, procedūras;

g)	pareiškėjas taiko priimtinas apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

h)	pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams būtų pateikti nurodymai informuoti muitinę kiekvieną sykį, kai išaiškinami reikalavimų laikymosi sunkumai, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus procedūrą;

i)	pareiškėjas taiko tinkamas saugumo priemones savo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir saugiam savo dokumentų laikymui;

kai taikytina, pareiškėjas taiko priimtinas naudojimosi importo ir eksporto licencijomis, susijusiomis su draudimais ir apribojimais, procedūras, įskaitant priemones, naudojamas prekėms, kurioms taikomi draudimai ar apribojimai, atskirti nuo kitų prekių, ir tų draudimų ir apribojimų laikymosi užtikrinimo priemones.

4 straipsnis

Finansinis mokumas

1. Laikoma, kad atitiktis 1 straipsnio c punkte nustatytam kriterijui užtikrinta, jei pareiškėjas tenkina šiuos reikalavimus:

a)	pareiškėjui nėra taikoma bankroto procedūra;

b)	per paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų ir visų kitų mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, mokėjimu;

pareiškėjas, remdamasis paskutinių trejų metų iki paraiškos pateikimo apskaitos registrais ir informacija, pagrindžia, kad jo finansinė padėtis yra pakankamai gera jo pareigoms ir įsipareigojimams, atitinkantiems jo verslo rūšį bei dydį, įvykdyti, įskaitant tai, kad jis neturi neigiamo grynojo turto, išskyrus atvejus, kai tas neigiamas grynasis turtas gali būti padengtas.

2. Jeigu pareiškėjas yra įsisteigęs trumpiau nei trejus metus, jo finansinis mokumas, kaip nurodyta 1 straipsnio c punkte, tikrinamas remiantis turimais apskaitos registrais ir informacija.

5 straipsnis

Saugumo ir saugos standartai

1. Laikoma, kad atitiktis 1 straipsnio d punkte nustatytam kriterijui užtikrinta, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)	pastatai, kurie turi būti naudojami su leidimu susijusiai veiklai, yra apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir pastatyti iš medžiagų, kliudančių neteisėtai patekti į vidų;

b)	taikomos tinkamos priemonės, kuriomis užkertamas kelias bandymams neteisėtai patekti į biurus, krovos vietas, krovimo dokus, krovinių saugojimo vietas ir kitas atitinkamas vietas;

c)	taikomos prekių tvarkymo priemonės, be kita ko, užtikrinančios apsaugą nuo nesankcionuoto prekių padėjimo ar pakeitimo, netinkamo prekių tvarkymo ir krovinio vienetų atidarymo;

pareiškėjas ėmėsi priemonių, kurias taikant galima tiksliai nustatyti jo verslo partnerių tapatybę ir užtikrinti, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo verslo modelį, įgyvendinant atitinkamas sutarčių sąlygas ar kitas tinkamas priemones, tie verslo partneriai užtikrintų tarptautinės tiekimo grandinės dalies, su kuria susijusi jų veikla, saugumą;

e)	pareiškėjas, kiek leidžiama pagal nacionalinę teisę, atlieka būsimų darbuotojų, kurie eis saugumo požiūriu svarbias pareigas, su saugumu susijusius patikrinimus bei periodinius ir būtinus dėl susiklosčiusių aplinkybių tokias pareigas jau einančių darbuotojų, patikimumo patikrinimus;

f)	pareiškėjas taiko tinkamas saugumo procedūras visiems pagal sutartis dirbantiems išorės paslaugų teikėjams;

g)	pareiškėjas užtikrina, kad jo darbuotojai, turintys su saugumu susijusių pareigų, reguliariai dalyvautų programose ir taip galėtų geriau susipažinti su tais saugumo klausimais;

h)	pareiškėjas yra paskyręs kontaktinį asmenį, kompetentingą spręsti su saugumu ir sauga susijusius klausimus.

2. Jei pareiškėjas turi saugumo ir saugos sertifikatą, išduotą remiantis tarptautine konvencija, Tarptautinės standartizacijos organizacijos tarptautiniu standartu ar Europos standartizacijos organizacijos Europos standartu, į tokį sertifikatą atsižvelgiama tikrinant atitiktį 1 straipsnio d punkte nustatytiems kriterijams.

Laikoma, kad atitiktis kriterijams užtikrinta, jei nustatoma, kad to sertifikato išdavimo kriterijai yra tapatūs ar lygiaverčiai 1 straipsnio d punkte nustatytiems kriterijams.

3. Jeigu pareiškėjas yra reguliuojamas subjektas ar žinomas siuntėjas civilinės aviacijos saugumo srityje, laikoma, kad atitiktis 1 dalyje nustatytiems kriterijams užtikrinta vietų ir operacijų, kurioms atlikti pareiškėjui suteiktas reguliuojamo subjekto ar žinomo siuntėjo statusas, atžvilgiu, jei reguliuojamo subjekto ar žinomo siuntėjo statuso suteikimo kriterijai yra tapatūs ar lygiaverčiai 1 straipsnio d punkte nustatytiems kriterijams.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTIESIEMS EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJAMS SUTEIKIAMOS PALANKESNĖS SĄLYGOS

6 straipsnis

Įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams suteikiamos palankesnės sąlygos

1. Kai įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais savo vardu pateikia išvežimo bendrąją deklaraciją muitinės deklaracijos ar reeksporto deklaracijos forma, nereikia pateikti jokių kitų duomenų, tik nurodytuosius tose deklaracijose.

2. Kai įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais kito asmens, kuris taip pat yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas, interesais pateikia išvežimo bendrąją deklaraciją muitinės deklaracijos ar reeksporto deklaracijos forma, nereikia pateikti jokių kitų duomenų, tik nurodytuosius tose deklaracijose.

7 straipsnis

Palankumo režimas, susijęs su rizikos vertinimu ir tikrinimu

1. Įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui taikomas retesnis fizinis ir dokumentais pagrįstas saugumo tikrinimas nei kitiems ekonominės veiklos vykdytojams.

2. Kai įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas yra pateikęs įvežimo bendrąją deklaraciją arba jam leista vietoj įvežimo bendrosios deklaracijos pateikti muitinės deklaraciją ar laikinojo saugojimo deklaraciją, arba jeigu įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui leista įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis pateikti naudojantis komercinėmis, uosto ar transporto informacinėmis sistemomis, kaip nurodyta Susitarimo 10 straipsnio 8 dalyje ir I priedo 1 straipsnio 4 dalyje, kompetentinga muitinė, atrinkusi siuntą fiziniam tikrinimui, apie šį faktą praneša įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui. Tas pranešimas pateikiamas iki prekių atvežimo į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją.

Tas pranešimas pateikiamas ir vežėjui, jeigu tai nėra pirmoje pastraipoje nurodytas įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas, kai tas vežėjas yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas ir yra prisijungęs prie elektroninių sistemų, susijusių su pirmoje pastraipoje nurodytomis deklaracijomis.

Tas pranešimas nepateikiamas, kai jo pateikimas gali kelti pavojų numatomam tikrinimui ar jo rezultatams.

3. Kai įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo deklaruotos siuntos yra atrenkamos fiziniam ar dokumentais grindžiamam tikrinimui, tie tikrinimai atliekami pirmumo tvarka.

Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo prašymu tikrinimai gali būti atliekami kitoje vietoje nei ta, kurioje prekės turi būti pateiktos muitinei.

8 straipsnis

Palankumo režimo taikymo išimtis

7 straipsnyje nurodytas palankumo režimas netaikomas jokiam saugumo tikslais atliekamam muitiniam tikrinimui, susijusiam su specifinio padidinto pavojaus lygiu arba tikrinimo pareigomis, nustatytomis kitais teisės aktais.

Tačiau muitinė būtinus įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų deklaruotų siuntų tvarkymo, įforminimo ir tikrinimo veiksmus atlieka pirmumo tvarka.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTOJO EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJO STATUSO GALIOJIMO SUSTABDYMAS, PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIU IR ATŠAUKIMAS

9 straipsnis

Statuso galiojimo sustabdymas

1. Kompetentinga muitinė sustabdo sprendimo, kuriuo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas, galiojimą, jeigu:

a)	ta muitinė mano, kad gali būti pakankamai pagrįstų priežasčių tą sprendimą pripažinti negaliojančiu ar atšaukti, bet dar neturi visų būtinų duomenų, kad galėtų nuspręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu ar atšaukimo;

b)	ta muitinė mano, kad nevykdomos sprendimo sąlygos arba sprendimo adresatas neatlieka tuo sprendimu jam nustatytų pareigų ir yra tikslinga suteikti sprendimo adresatui laiko imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas sąlygų laikymasis ar pareigų atlikimas;

c)	pats sprendimo adresatas prašo sustabdyti galiojimą, nes laikinai negali vykdyti sprendime nustatytų sąlygų arba atlikti tuo sprendimu nustatytų pareigų.

2. 1 dalies b ir c punktuose nurodytu atveju sprendimo adresatas praneša muitinei apie priemones, kurių imsis, kad užtikrintų sąlygų ar pareigų vykdymą, taip pat reikiamą laikotarpį, per kurį imsis priemonių.

Kai muitinė įsitikina, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas ėmėsi būtinų priemonių, kad atitiktų bet kuriam įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui privalomas sąlygas ir kriterijus, šį statusą jam suteikusi muitinė nutraukia jo galiojimo sustabdymą.

3. Galiojimo sustabdymas nedaro poveikio jokiai muitinės procedūrai, kuri iki galiojimo sustabdymo dienos jau buvo pradėta ir dar nebaigta.

4. Sprendimo adresatas informuojamas apie jo statuso galiojimo sustabdymą.

10 straipsnis

Statuso pripažinimas negaliojančiu

1. Sprendimas, kuriuo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas, yra pripažįstamas negaliojančiu, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	sprendimas buvo priimtas remiantis klaidinga ar neišsamia informacija;

b)	sprendimo adresatas žinojo ar pagrįstai turėjo žinoti, kad informacija buvo klaidinga ar neišsami;

c)	jeigu informacija būtų buvusi teisinga ir išsami, sprendimas būtų buvęs kitoks.

2. Sprendimo adresatas informuojamas apie jo statuso pripažinimą negaliojančiu.

3. Statuso pripažinimas negaliojančiu įsigalioja nuo tos datos, nuo kurios įsigaliojo pirminis sprendimas, nebent sprendime, laikantis muitų teisės aktų, būtų nustatyta kitaip.

11 straipsnis

Statuso atšaukimas

1. Kompetentinga muitinė atšaukia sprendimą, kuriuo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas:

a)	jeigu nebuvo įvykdytos ar nebevykdomos viena ar daugiau to sprendimo priėmimo sąlygų arba

b)	sprendimo adresato prašymu arba

c)	jeigu sprendimo adresatas per 9 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytą galiojimo sustabdymo laikotarpį nesiima būtinų priemonių, kad įvykdytų sprendime nustatytą sąlygą arba sprendimu nustatytas pareigas.

2. Atšaukimas įsigalioja kitą dieną po to, kai apie jį pranešama.

3. Sprendimo adresatas informuojamas apie jo statuso atšaukimą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

12 straipsnis

Informacijos mainai

Susitariančiosios šalys saugumo tikslais reguliariai informuoja viena kitą apie savo įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų tapatybę, įtraukdamos šią informaciją:

a)	verslininko identifikavimo kodą (TIN) tokiu formatu, kuris atitinka teisės aktus, kuriais reglamentuojama ekonominės veiklos vykdytojų registracija ir identifikavimas (EORI);

b)	įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir adresą;

c)	dokumento, kuriuo suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas, numerį;

d)	dabartinį statusą (galiojantis, laikinai sustabdytas, atšauktas);

e)	laikotarpius, kuriais pasikeitė statusas;

f)	sprendimo įsigaliojimo ir vėlesnių įvykių (galiojimo sustabdymo ir atšaukimo) datą;

g)	sprendimą priėmusią instituciją.

“

(1) ICS2 1 versijos diegimo laikotarpis – nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. spalio 1 d.; ICS2 2 versijos diegimo laikotarpis – nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. spalio 2 d.; ICS2 3 versijos diegimo laikotarpis – nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.; 2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 325, 2019 12 16, p. 168).

(2) 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/234 (OL L 63, 2021 2 23, p. 1).

(3) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/235 (OL L 63, 2021 2 23, p. 386).

(4) 1987 m. gegužės 20 d. Europos ekonominės bendrijos, Austrijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Švedijos Karalystės ir Šveicarijos Konfederacijos konvencija dėl bendrosios tranzito procedūros (OL L 226, 1987 8 13, p. 2, įskaitant ankstesnius ir būsimus jos dalinius pakeitimus, dėl kurių susitaria tos konvencijos Jungtinis komitetas).

(5) NCTS yra naujovinama, kad apimtų naujus saugumo reikalavimus, nustatytus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL L 111, 2019 4 25, p. 54). NCTS laipsniško atnaujinimo eiga yra nustatyta Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/2151 priede.

(6) Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl oro transporto (OL L 114, 2002 4 30, p. 73, įskaitant ankstesnius ir būsimus jo pakeitimus, dėl kurių susitaria to susitarimo Jungtinis komitetas).

(7) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).