REZOLIUCIJA (1)

Skubios naujos kovos su tarptautiniu terorizmu priemonės

(2018/C 415/04)

AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja,

—	posėdžiavusi 2018 m. birželio 18–20 d. Briuselyje (Belgija),

—	atsižvelgdama į savo Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdama į 2000 m. Kotonu susitarimą ir jo pakeitimus, patvirtinus 2005 ir 2010 m.,

—	atsižvelgdama į bendrą deklaraciją, priimtą per 5-ąjį Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, įvykusį 2017 m. lapkričio 30 d. Abidžane (Dramblio Kaulo Kranto Respublika),

—	atsižvelgdama į 2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai „Džihadistų pajamų šaltinių panaikinimas. Kova su terorizmo finansavimu“(2017/2203(INI)),

—	atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (2),

—	atsižvelgdama į 2005 m. Tarybos patvirtintą ES kovos su terorizmu strategiją,

—	atsižvelgdama į persvarstytą Europos Sąjungos strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai, kurią Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė 2014 m. gegužės 19 d. posėdyje ir kurią Taryba patvirtino 2014 m. birželio 5–6 d. posėdyje (dok. Nr. 9956/14),

—	atsižvelgdama į Afrikos Sąjungos kovos su terorizmu sistemą, įskaitant Afrikos vienybės organizacijos (AVO) / Afrikos Sąjungos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo, priimtą 1999 m. liepos mėn., ir jos papildomą Protokolą, priimtą 2004 m. liepos mėn.,

—	atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2396 (2017 m.), 2395 (2017 m.) ir 2178 (2014 m.) bei visas kitas rezoliucijas dėl kovos su terorizmu,

—	atsižvelgdama į 2006 m. Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją,

—	atsižvelgdama į 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/291 dėl 5-osios Jungtinių Tautų pasaulinės kovos su terorizmu strategijos peržiūros,

—	atsižvelgdama į 2017 m. birželio 15 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/291, kuria įsteigiamas Jungtinių Tautų Kovos su terorizmu biuras,

—	atsižvelgdama į 2017 m. balandžio 28 d. pasiūlymą dėl visapusiškos tarptautinės kovos su teroristiniais naratyvais sistemos (S/2017/375), kurį parengė JT Kovos su terorizmu komitetas,

—	atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdama į Europos Tarybos konvenciją dėl terorizmo prevencijos (14445/2017),

—	atsižvelgdama į 1981 m. birželio mėn. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdama į Europos pagrindinių teisių chartiją, Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius ir į atitinkamus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnius,

—	atsižvelgdama į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

A.	kadangi pastaraisiais metais Afrikos ir ES šalyse įvykdyta teroro aktų, per kuriuos žuvo daugybė žmonių, ir todėl tai yra bendras iššūkis ir ES, ir AKR šalims; kadangi bet koks teroro aktas yra nepateisinamas nusikaltimas, kad ir kokie būtų jo įvykdymo motyvai;

B.	kadangi terorizmo grėsmę Europos ir AKR šalių visuomenėms iš esmės kelia vietiniai teroristai, o ne asmenys iš užsienio; kadangi nėra nustatyta jokio terorizmo ir migracijos tarpusavio ryšio;

C.	kadangi 90 proc. visų terorizmo aktų įvykdoma smurtiniuose konfliktuose dalyvaujančiose šalyse, kuriose padėtį blogina didelis ginklų prieinamumas;

kadangi 2017 m. vien Afrikoje būta apytikriai 1 800 teroro aktų, kurių pusę įvykdė teroristinė grupuotė „al-Shabaab“; kadangi po didelių pralaimėjimų Irake ir Sirijoje grupuotė „Islamo valstybė“ (ISIS) siekia rasti naują kovos lauką Afrikos žemyne; kadangi organizacija „Al-Qaida“ vis aktyviau kuria tinklus Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, visų pirma Nigeryje, Burkina Fase ir Nigerijoje; kadangi dauguma džihadistų teroro aktų aukų yra musulmonai;

kadangi Sahelyje veikiančios teroristinės organizacijos naudojasi padėties regiono šalyse nestabilumu ir jų sienų ilgiu bei pralaidumu, dėl kurių lengviau prieiti prie Libijos ginklų arsenalo; kadangi taikos regione atkurti negalima neatkūrus valstybės, socialinės tvarkos ir bendro stabilumo Libijoje;

F.	kadangi moterys ir vaikai yra pažeidžiamiausi terorizmo atžvilgiu ir jis neproporcingai paveikia vaikus; kadangi yra daugybė išprievartavimo, vaikų grobimo ir vaikų ir moterų ėmimo į karo tarnybą bei jų radikalizavimo atvejų;

kadangi didėjantis kapitalo judumas, naujovės finansų srityje, tokios kaip kriptovaliutos ir sutelktinis finansavimas, spragos mokesčių ir muitų įstatymuose ir išsamaus patikrinimo reikalavimų nesilaikymas pasaulio prekybos srityje suteikia teroristų tinklams galimybę kaupti turtą ir save išlaikyti;

H.	kadangi klimato kaita prisideda prie didėjančio vandens, maisto ir kitų išteklių trūkumo, o tai skatina konfliktus dėl žemės, didina skurdą ir sukuria palankią terpę terorizmui;

kadangi išplito vadinamasis užsienio kovotojų reiškinys; kadangi prisijungti prie teroristų ir dalyvauti konfliktuose atvyko tūkstančiai užsienio piliečių; kadangi, atsižvelgiant į neišvengiamą ISIS teritorinį žlugimą, daug jų veikiausiai sieks grįžti į savo kilmės šalis; kadangi tai yra didelė grėsmė tų šalių saugumui;

kadangi teroristų ir organizuoto nusikalstamumo tinklų sutapimas, susijęs su neteisėta prekyba ginklais, nafta, gamtos ištekliais, tabaku, alkoholiu, narkotikais, nykstančiomis rūšimis ir kultūros vertybėmis bei prekyba žmonėmis, tampa vis akivaizdesnis; kadangi šie tinklai labai prisideda prie terorizmo finansavimo;

K.	kadangi teroristinės organizacijos, naudodamosi internetu, tamsiuoju saitynu, socialinės žiniasklaidos priemonėmis ir IRT, rado būdą skleisti savo propagandą, gauti lėšų ir tapti tikrais pasauliniais tinklais, nesant poreikio turėti fizinę bazę;

L.	kadangi nukentėjusiuose regionuose taikos palaikymo misijos vis aktyviau prisideda prie kovos su terorizmu veiksmų, įskaitant civilių apsaugą ir galimų grėsmių prevenciją; kadangi esama susirūpinimo dėl to, kad didesnė karinė pagalba galėtų būti teikiama pakenkiant paramos vystymuisi pastangoms;

kadangi pasitelkiant vien karines ar policijos pajėgas nugalėti terorizmo ir smurtinio ekstremizmo neįmanoma; kadangi kovos su terorizmu pastangos gali būti veiksmingos tik jei jos yra išsamesnio požiūrio, apimančio krizių valdymą ir prevenciją, tarpininkavimą ir politinį dialogą, pajėgumų ir institucijų stiprinimą bei pastangas vystymosi srityje, dalis;

kadangi įgyvendinant prevencijos strategiją kovos su terorizmu srityje pirmiausia turėtų būti siekiama šalinti pagrindines terorizmo ir radikalėjimo priežastis, įskaitant blogą valdymą, korupciją, teisinės valstybės nebuvimą, nebaudžiamumą, taip pat socialinius ir ekonominius veiksnius, tokius kaip skurdas, maisto stygius, didelė socialinė ir ekonominė nelygybė, ribotos galimybės įgyti išsilavinimą, nedarbas, diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės ir socialinė atskirtis;

O.	kadangi vystomasis bendradarbiavimas atlieka labai svarbų vaidmenį šalinant teroristų vadams palankias sąlygas, kuriomis jie naudojasi;

P.	kadangi pagarba pagrindinėms teisėms ir tinkama represinių priemonių, prevencijos ir atkūrimo veiklos pusiausvyra yra pagrindiniai sėkmingos kovos su terorizmu politikos elementai;

griežtai smerkia visus teroro aktus ir jų vykdytojus; reiškia užuojautą teroro aktų aukų šeimoms; pabrėžia, kad rūpinimasis terorizmo aukomis yra labai svarbi vyriausybių pareiga; pakartoja, kad negali būti jokio pateisinimo teroro aktams ar teroro aktų ir teroristų tinklų rėmimui ir finansavimui, nepriklausomai nuo socialinių, ekonominių, religinių ar politinių motyvų;

mano, kad svarbiausias ES ir AKR valstybių uždavinys – įgyvendinti visapusišką strategiją, kuria šalinamos pagrindinės terorizmo priežastys, pasitelkiant veiksmingas ir nepriklausomas teismines institucijas ir įgyvendinant atitinkamą politiką baudžiamosios teisenos, švietimo, ekonominės ir socialinės įtraukties, teisėsaugos ir sienų kontrolės srityse, taip pat užtikrinant saugumo, gynybos, prekybos, ekonominės plėtros ir humanitarinės politikos suderinamumą;

primena apie tai, kad vystymasis ir saugumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję; primena apie tai, kad būtina mažinti ekonominę nelygybę ir padėti valstybėms vykdyti savo suverenias funkcijas, visų pirma užtikrinti galimybes įgyti išsilavinimą, užimtumą, teisingumą ir sveikatos apsaugą, taip suteikiant šalių partnerių jaunimui teigiamą ateities perspektyvą;

atkreipia ypatingą dėmesį į iššūkius, susijusius su geru valdymu, valstybės stiprinimu, nebaudžiamumu ir žmogaus teisėmis, labiausiai dėl terorizmo ir nestabilumo kenčiančiose šalyse; skatina visas partneres bendradarbiauti šalinant pagrindines nestabilumo priežastis, galinčias lemti konfliktus, ir parengti nuoseklią strategiją, kuria siekiama gerinti valdymą, stiprinti teisinę valstybę ir didinti valstybės ir regioninių institucijų atskaitomybę;

primena, kad teroristų vykdoma radikalizacija ir asmenų verbavimas yra visuotinio masto reiškinys; ragina ES ir AKR šalis stiprinti savo pastangas kovoti su radikalizacija, šalinant jos pagrindines priežastis, be kita ko, užtikrinti švietimo ir socialinę integraciją ir įgyvendinti programas, kuriomis įgalinamos etninės ir religinės mažumos bei marginalizuotos bendruomenės;

tvirtina, kad religiniu ekstremizmu kuriami iškreipti naratyvai, skatinantys atskirtį patiriančius asmenis griebtis terorizmo; pabrėžia, kaip svarbu plėtoti stiprius atsvaros naratyvus ir priemones, kuriais skatinamas religijų dialogas AKR ir ES šalyse, ypač tarp jaunimo, siekiant didinti tarpusavio supratimą ir pagarbą;

mano, kad moterys, jaunimas, pilietinė visuomenė ir vietos bendruomenės turėtų būti aktyviai įtraukiami į kovos su terorizmu, ypač deradikalizavimo ir radikalėjimo prevencijos, veiklą; pabrėžia teigiamą religinių vadovų vaidmenį deradikalizavimo srityje, kaip matoma Kamerūne ir Mauritanijoje; ragina ES ir AKR šalis remtis šiomis iniciatyvomis ir toliau keistis geriausia patirtimi sprendžiant šį klausimą;

pakartoja, kad mūsų baudžiamojo teisingumo sistemų tikslas turėtų būti reabilituoti asmenis taip, kad jie grįžę nebekeltų pavojaus visuomenei; todėl ragina sukurti reabilitavimo ir reintegracijos strategiją;

reiškia didelį susirūpinimą dėl radikalėjimo reiškinio kalėjimuose ir ragina ES ir AKR šalis šį klausimą spręsti, visų pirma tinkamiau finansuojant kalėjimų sistemas, vengiant kalėjimų perpildymo ir tobulinant administracines sistemas, kad būtų nustatomi radikalizuoti sulaikytieji, vykdoma radikalėjimo procesų stebėsena ir prevencija, teikiamas specialus mokymas kalėjimų darbuotojams, ir parengti švietimo programas, siekiant užtikrinti deradikalizaciją ir geresnę buvusių nusikaltėlių, kuriems kyla radikalėjimo rizika, socialinę reabilitaciją;

10.

pabrėžia, kad turi būti įgyvendinamos terorizmo finansavimo ir kovos su juo priemones ir vykdomas baudžiamasis persekiojimas už jį, laikantis Direktyvos (ES) 2017/541 ir Europos Parlamento pateiktų rekomendacijų; mano, kad griežtesnės finansinių operacijų tikrinimo ir sekimo priemonės ir glaudesnis bendradarbiavimas bei keitimasis teisėsaugos informacija padėtų sustabdyti su terorizmu susijusios veiklos finansavimą ir nustatyti teroristų tinklus bei juos remiančias organizacijas; pabrėžia, kad pinigų plovimas, neteisėta prekyba, mokesčių slėpimas ir kiti finansiniai nusikaltimai yra pagrindiniai terorizmo finansavimo šaltiniai ir kad jų sekimas ir kova su jais turi būti prioritetas; teigiamai vertina ES ir AKR šalių iniciatyvas sustabdyti neteisėtą prekybą ginklais, narkotikais, kultūros vertybėmis ir t. t., iš kurios gaunamos pajamos dažnai naudojamos terorizmui finansuoti;

11.

ragina ES ir AKR šalis stiprinti kovą su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikaltėlių tinklus, dalyvaujančius neteisėtoje migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis, narkotikais ir ginklais veikloje; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse;

12.

ragina ES ir AKR šalis stiprinti bendradarbiavimą kovojant su teroristų veikla, vykdoma naudojant IRT, visų pirma kovoti su propaganda ir verbavimu socialinės žiniasklaidos priemonėse; skatina vyriausybes įtraukti privatųjį sektorių; teigiamai vertina pramonės vadovaujamą Pasaulinį kovos su terorizmu interneto forumą; ragina Komisiją atnaujinti 2013 m. kibernetinio saugumo strategiją ir peržiūrėti galiojančius kovos su kibernetiniais nusikaltimais teisės aktus;

13.

pabrėžia regioninio ir tarpregioninio bendradarbiavimo svarbą kovojant su terorizmu ir išreiškia tvirtą paramą įgyvendinamoms regioninėms iniciatyvoms, tokioms kaip Afrikos Sąjungos kovos su terorizmu sistema; taip pat teigiamai vertina Sahelio penketuko (G5) rodomą politinę lyderystę ir ragina ES stiprinti ES ir Sahelio penketuko partnerystę, visų pirma kalbant apie finansavimą ir pajėgumų stiprinimą, visose srityse, kuriose G5 ketina integruoti politikos priemones;

14.

ragina užtikrinti tvirtesnį ES ir AKR bei regioninį bendradarbiavimą, be kita ko, tinkamiau keičiantis informacija ir geriausia praktika, kuria siekiama užkirsti kelią nebaudžiamumui ir skatinti teisinę valstybę, ir didinant policijos ir teisminių institucijų pajėgumus; ragina ES ir jos valstybes nares ir AKR šalis daugiau investuoti į pajėgumų stiprinimą, siekiant užtikrinti, kad sienų kontrolės agentūros tinkamiau keistųsi informacija ir geriausia praktika kovojant su tarpvalstybine teroristine veikla; ragina tarptautinę bendruomenę remti iniciatyvą, grindžiamą Libijos, Nigerio, Sudano ir Čado sprendimu dėl jų bendrų sienų kontrolės, kurį šios šalys priėmė 2018 m. balandžio 3 d. susitikime Niamėjuje;

15.

mano, kad tarptautinė bendruomenė ir regioninės partnerės turėtų nukreipti savo veiksmus į paramą valstybės valdžios atkūrimui labiausiai dėl terorizmo kenčiančiuose regionuose, visų pirma Sahelyje ir Čado ežero bei Somalio pusiasalio regionuose; yra įsitikinusi, kad ES turėtų atlikti tarpininkės vaidmenį ir prisidėti prie taikaus konfliktų sprendimo; ragina Afrikos Sąjungą, Europos Sąjungą ir Jungtines Tautas suvienyti savo pastangas ir vykdyti tarptautinio koordinavimo veiklą, siekiant padėti Libijai sustabdyti besitęsiantį chaosą, bendradarbiaujant su kitais svarbiais veikėjais, tokiais kaip Arabų Lyga, JAV ir Magribo šalys;

16.

ragina ES ir AKR šalis visapusiškai bendradarbiauti su JT ir regioninėmis institucijomis, vykdančiomis kovos su terorizmu veiklą; ragina ES ir AKR šalis pasirašyti ir ratifikuoti JT konvenciją Nr. 19 dėl kovos su terorizmu; teigiamai vertina sprendimą 2018 m. birželio mėn. surengti pirmąjį JT kovos su terorizmu agentūrų aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį JT generalinis sekretorius paskelbė per sausio mėn. įvykusį AS ir JT aukščiausiojo lygio susitikimą;

17.

pabrėžia, kad AKR ir ES šalių kovos su terorizmu ir kitais nusikaltimais strategija turi būti grindžiama teisinės valstybės principais ir pagarba pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad turi būti vykdoma demokratinė ir teisminė kovos su terorizmu politikos priemonių priežiūra ir reguliariai atliekamas jų veiksmingumo ir proporcingumo vertinimas;

18.

primena, kad visais atvejais turi būti uždraustas kankinimas, kaip nustatyta JT konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;

19.

kategoriškai pabrėžia, kad įgyvendinant kovos su terorizmu darbotvarkes neturi būti varžoma humanitarinės pagalbos teikėjų galimybė teikti pagalbą; atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė pasiekti gyventojus, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, ne tik turėtų būti užtikrinama neutraliu būdu, bet ir suvokiama kaip neutrali;

20.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, AKR tarybai, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos patvirtinta 2018 m. birželio 20 d. Briuselyje (Belgija).

(2) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.